Asmeninio archyvo nuotr.

Trys klausimai „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorei Aurelijai Jocaitei.

– Nuo rugsėjo visose Vilniaus miesto mokyklose įsigaliojo patyčių prevencijos tvarka. Kokia tokios priemonės nauda?

– Bet kokia iniciatyva spręsti patyčių problemą yra labai svarbus žingsnis į priekį. Savivaldybės patvirtintas Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašas yra dokumentas, kurį visos mokyklos turėtų įtraukti į savo dokumentus. Šio dokumento tikslas yra padėti mokykloms geriau suprasti patyčių reiškinį ir jų prevenciją. Vilniaus mokyklos, susidūrusios su patyčiomis, žinos, ką daryti, kokių žingsnių ir priemonių jos turėtų imtis. Savivaldybės patvirtintas dokumentas yra pagalba mokykloms kovoti su labai didele patyčių problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje yra viena sudėtingiausių situacijų, nes patyčių mastas labai didelis, jas patiria kas ketvirtas vaikas.

Tiesa, pasigirsta komentarų, kad šis aprašas – tik dokumentas. Iš tiesų, tai yra dokumentas, bet jį įprasminame mes, darbuotojai. Dokumentas yra gairės, kuriomis norima padėti mokytojui geriau suprasti, įsigilinti, kaip padėti vaikui, kaip kelią patyčioms užkirsti dar pačioje pradžioje, taip užtikrinant jų prevenciją. Žinoma, jei patys aktyviai neįgyvendinsime šio dokumento, jis ir liks tik popieriumi.

Visose mokyklose už patyčių prevenciją atsakingi visi darbuotojai – bet kuris, kuris kažką pastebėjo, išgirdo ar įtarė.

Visose mokyklose už patyčių prevenciją atsakingi visi darbuotojai – bet kuris, kuris kažką pastebėjo, išgirdo ar įtarė.

Savivaldybės dokumentas padeda tokiam darbuotojui, nes atsako į klausimus, ką daryti toliau, kokių žingsnių imtis. Todėl manau, kad Vilniaus savivaldybės dokumentas yra pirma stipri pagalbos mokiniui iniciatyva. Juolab kad nuo patyčių kenčia ne tik vaikas, kuris jas patiria, ar tas, kuris tyčiojasi. Tarkime, jei patyčios vyksta klasėje, vadinasi, pagalbos reikia visai klasei, nes ji vienaip ar kitaip įtraukiama į patyčias.

– Vilniaus savivaldybė yra pirmoji nusprendusi mažinti patyčių mastą viso miesto mokyklose. Ar kitos 59 savivaldybės turi panašių dokumentų, gal sprendžia patyčių problemą kitomis priemonėmis?

– Nė viena savivaldybė kol kas nėra išleidusi tokio dokumento, kuris būtų privalomas visoms mokykloms savivaldybėje. Tačiau visos tų savivaldybių mokyklos šią problemą sprendžia savarankiškai – turi strategiją, vidinę tvarką, kaip reaguoti į įvairias smurto formas.

O Vilniaus miestas tarsi palengvino šios problemos sprendimą mokykloms, kurioms kartais tikrai gali trūkti žinių, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis. Be to, savivaldybei patvirtinus patyčių prevencijos tvarkos aprašą, bus organizuojami ir mokymai mokyklų vadovams. Mokyklos nėra paliktos įgyvendinti dokumentą pačios, aiškinamasi, kokios pagalbos joms dar reikia, nes šios tvarkos tikslas ir yra padėti mokyklai.

– Taip pat siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias kiekviena mokykla turėtų vykdyti bent vieną ilgalaikę prevencinę programą. Jei kalbame tik apie patyčias, ar tokios nuoseklios programos iš tiesų sumažina jų mastą, kokias patyčių prevencijos programas mokyklos gali įgyvendinti?

– Situacija, susijusi su patyčių prevencijos programomis, nėra tokia, kokios norėtume. Turime vienintelę akredituotą patyčių prevencijos programą „Olweus“. Žinoma, yra daugiau programų, kurių nemažą dalį sudaro informacija, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis. Pavyzdžiui, programa „Zipio draugai“ nėra patyčių prevencijos programa, tačiau joje nemažai informacijos, kaip bendrauti vienam su kitu, kaip neįžeisti.

Jei nuosekliai įgyvendiname programą ar iniciatyvą, prisiimame atsakomybę, patyčių mastas labai sumažėja ir vaikai jaučiasi saugesni.

Taigi yra penkios akredituotos programos, kuriose yra patyčių prevencijos, iš viso jų turime devynias. Daugelis mokyklų jau nemažai jų išbandė, o kai kurios pačios kuria savo prevencijos programas, net bendradarbiauja su užsienio šalimis.

Kalbant apie tokių programų naudą, rezultatus galima pamatyti jau po metų: jei nuosekliai įgyvendiname programą ar iniciatyvą, prisiimame atsakomybę, patyčių mastas labai sumažėja ir vaikai jaučiasi saugesni. Tačiau tai yra nuolatinis siekis, kuris turėtų tapti mokyklos kasdienybe, kuriant saugią aplinką vaikui.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Flickr" / P.Coelho nuotr.

Raštelis ant nugaros, išmesta kuprinė – tai nekaltos vaikų išdaigos? Tikrai NE. Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ pradeda kampaniją „Patyčių muziejus“, kuria kviečia kiekvieną prisidėti, paverčiant patyčias istorija – papasakota ir išsiųsta į muziejų.

Interaktyviame muziejuje pateikiamos 6-ios ypač paplitusios patyčios ir jų atsiradimo istorijos:

1. Nukirpta kasa:

“Ilgi plaukai – asmens saviraiškos dalis. Prievarta sugadinta šukuosena, kaip ir bet kuris smurtas, žemina ir liūdina. Nukirpus plaukus, laidomi kandūs juokeliai apie naują šukuoseną arba grasinama, kad situacija pasikartos.”

2. Raštelis ant nugaros:

“Žeidžianti priemonė, neretai užmaskuojama draugišku gestu – apkabinimu, peties patapšnojimu ar pokalbiu. Manoma, kad šis patyčių būdas atsirado mokyklose pradėjus naudoti 1930 m. išrastą lipnią juostelę.”

3. Sugadinti žaislai:

“Atstūmimo forma, kai nepriėmimas į grupę parodomas, trukdant užsiimti veikla ar sunaikinant žaidimo priemones. Pradėta naudoti XIII a.”

4. Išniekintas sąsiuvinis:

“Viena iš patyčių formų, kai skriaudėjas ar jų grupė veikia slaptai. Sąsiuviniai, užrašų knygelės ar piešimo popierius sugadinamas, norint pasišaipyti, įbauginti ar parodyti galią.”

5. Išmesta kuprinė:

“Vaiko kuprinė – tikra aukso kasykla, todėl labai skaudu, kai ji  kartu su kruopščiai atrinktu savo turiniu atsiduria šiukšlių dėžėje.”

6. Sugadintas piešinys:

“Patyčių metu sumenkinami aukos talentai: pašiepiami gabumai, sunaikinami darbai.”

Pasak “Vaikų linijos”, nuo patyčių šiandien kenčia kas ketvirtas Lietuvos vaikas ir paauglys. „Norint sustabdyti patyčias, jas patiriantiems vaikams be galo svarbu sulaukti palaikymo ir pagalbos. Tačiau dažnai vaikai ir paaugliai nepasakoja savo išgyvenimų šeimos nariams, nes nenori, nedrįsta arba bijo netinkamos jų reakcijos ir tyliai kenčia vienumoje. Deja, tai leidžia patyčioms toliau tęstis“, – teigia „Vaikų linijos“ vadovas dr.Robertas Povilaitis.

Virtualiu patyčių muziejumi, kuriame pristatome įvairius patyčių situacijose naudotus eksponatus, siekiame surinkti paramos, kuri leistų atsiliepti į daugiau nei 40 tūkst. vaikų skambučių.

Patyčios jau daug metų yra vienas dažniausių sunkumų, dėl kurio vaikai ir paaugliai skambina ar rašo į „Vaikų liniją“. Papasakojimas apie patyčias dažnai yra pirmas žingsnis, stabdant jas – „Vaikų linijos“ savanoriai konsultantai siekia palaikyti ir sustiprinti vaikus, skatina juos kreiptis pagalbos ir kartu su jais ieško galimybių, kaip būtų galima nutraukti patyčias jų aplinkoje.

“Virtualiu patyčių muziejumi, kuriame pristatome įvairius patyčių situacijose naudotus eksponatus, siekiame surinkti paramos, kuri leistų papildomai per metus atsiliepti į daugiau nei 40 tūkst. vaikų ir paauglių skambučių. Išklausyti vaikų išgyvenimai, kylantys dėl patyčių, ir pokalbio metu gautas palaikymas drąsina vaikus ieškoti suaugusiųjų paramos savo aplinkoje, su jų pagalba stabdyti patyčias ir taip jas paversti istorija“, – tvirtina kviečia „Vaikų linijos“ vadovas.

Visi, norintys ir galintys prisidėti, kad patyčios virstų istorija, kviečiami apsilankyti kampanijos „Patyčių muziejus“ interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukoti „Vaikų linijai“ arba tapti „Vaikų linijos“ savanoriais.

"Veido" archyvas

Nemokamą psichologinę pagalbą jaunimui teikiančios “Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis “Veidui” patvirtino, kad tarnybos veikla nebus sustabdyta. Tokia grėsmė buvo iškilusi sužinojus, kad dabartinis Vilniaus skyriaus pastatas, kuriame esančias patalpas “Vaikų linija” nuomojasi komercinėmis kainomis, yra parduodamas ir tarnyba turės išsikraustyti. “Savivaldybė yra pažadėjusi padėti surasti naujas patalpas. Jei to padaryti nesuspėsime, laikinai apsistosime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtose patalpose. Šiaip ar taip, pagalbos teikimas nenutrūks”, – tvirtina R.Povilaitis.

Tačiau ilgalaikės “Vaikų linijos” ateities jis nesiryžta prognozuoti: tarnyba nuolat susiduria su finansiniais sunkumais ir dabar turi patvirtintus tik 26 proc. iš 458 tūkst. Lt, reikalingų minimaliam paslaugos teikimui užtikrinti. Likusią dalį tikimasi surinkti iš privačių rėmėjų, savivaldybių, užsienio fondų.

Praėjusią savaitę paskelbtoje “Vaikų linijos” 2010 m. ataskaitoje pranešama, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančioje tarnyboje darbuojasi 145 konsultantai, iš kurių 135 – savanoriai. Praėjusiais metais jie atsiliepė į daugiau nei 95 tūkst. skambučių – daugiausiai nuo tarnybos įkūrimo 1997 m. 40 proc. skambinusiųjų buvo 12–15 m. amžiaus paaugliai, beveik trečdalis (31 proc.) – 7–11 m. vaikai. Dažniausiai kreipiamasi dėl sunkumų su bendraamžiais (21,2 proc.), prastų santykių su tėvais (10,8 proc.) ir patiriamos prievartos (7,8 proc.). Skambučius į liniją apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “Vaikų linija” taip pat teikia pagalbą internetu, vykdo kampaniją “Be patyčių”.

BFL

Vilniaus miesto savivaldybė žada padėti emocinę pagalbą mažiesiems teikiančiai viešajai įstaigai “Vaikų linija” gauti patalpas sostinėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo ruožtu teigia, jei per dvi savaites nebus išspręstas patalpų klausimas, “Vaikų linija” laikinai galės įsikurti ministerijai pavaldžios Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patalpose.

Tokie pažadai nuskambėjo pirmadienį per ministerijoje vykusį suinteresuotų institucijų atstovų susitikimą, pranešė SADM.

Jame dalyvavę ministerijos tarnautojai patikino, kad artimiausiu metu SADM skelbs konkursą, skirtą gerinti situaciją vaikų sveikatos srityje, kuriame galės dalyvauti ir “Vaikų linija”.

Daugiau lėšų linijai kol kas nežadama.

“Finansavimas, kurį “Vaikų linija” gauna per ministerijos kuruojamas programas, ir toliau bus teikiamas, jis nebus mažinamas”, – teigiama pranešime.

Kitas susitikimas dėl “Vaikų linijos” numatytas po dviejų savaičių.

Praėjusią savaitę viešoji įstaiga kreipėsi į valstybės institucijas prašydama užtikrinti jų veiklos finansavimą. Esamam pagalbos prieinamumui palaikyti šiemet reikia 458 tūkst. litų, tačiau didžiosios dalies šios sumos – 338 tūkst. litų – organizacija neranda.

“Vaikų linijos” vadovo Roberto Povilaičio teigimu, dalis problemų būtų išspręstos gavus nemokamas patalpas Vilniuje. Jas šiuo metu sostinėje tenka nuomotis, tuo metu kituose miestuose veikiantys tarnybos padaliniai jas gauna nemokamai.

Nors organizacijoje pagalbą teikia savanoriai, lėšų reikia jiems apmokyti, taip pat keleto tarnybos veiklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje koordinuojančių darbuotojų atlyginimams.

R. Povilaičio teigimu, patalpas iš savivaldybės trukdo gauti tarnybos statusas – ji yra viešoji įstaiga. Tačiau šis statusas esą leidžia pritraukti įvairių fondų lėšas.

Šiais metais 46,4 tūkst. litų “Vaikų linijai” yra skyrusi SADM, kuri taip pat apmoka už skambučius, 37 tūkst. litų gauti iš verslo rėmėjų, 35 tūkst. litų – iš įvairių organizacijų.

BFL

Telefonu ir internetu konsultuojanti “Vaikų linija” kreipėsi į valstybės institucijas prašydama užtikrinti finansavimą. Esamam pagalbos prieinamumui palaikyti šiemet reikalingi 458 tūkst. litų, tačiau didžiosios dalies šios sumos – 338 tūkst. litų – organizacija neranda.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje “Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis sakė, kad dalis problemų išsispręstų gavus nemokamas patalpas Vilniuje. Jas šiuo metu sostinėje tenka nuomotis, tuo metu kituose miestuose veikiantys tarnybos padaliniai jas gauna nemokamai.

Nors “Vaikų linijoje” pagalbą teikia savanoriai, lėšos reikalingos jų apmokymui, taip pat keleto tarnybos veiklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje koordinuojančių darbuotojų atlyginimams.

“Prieš keletą metų esame kreipęsi į savivaldybę, tačiau esame gavę neigiamą atsakymą, kad tokia įstaiga negali gauti patalpų pagal panaudos sutartį. Panašu, kad būsime priversti stabdyti pagalbos teikimą. Nuo liepos mėnesio pagalba telefonu, jeigu situacija nepasikeis, turėtų sumažėti 50 proc., nes Vilniaus tarnyba šiuo metu dirba 50 proc. laiko. O pagalba internetu turėtų sustoti iš viso”, – spaudos konferencijoje dėstė R. Povilaitis.

Jo teigimu, patalpas iš savivaldybės trukdo gauti tarnybos statusas  - ji yra viešoji įstaiga. Tačiau šis statusas esą leidžia pritraukti įvairių fondų lėšas. Pavyzdžiui, pernai iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų gautos lėšos sudarė kone pusę visų pajamų.

Vilniaus savivaldybė antradienį BNS informavo, kad svarstys galimybę skirti patalpas “Vaikų linijai”.

“Atsakingi specialistai svartys šį klausimą, be to, tam būtų reikalingas tarybos pritarimas”, – teigė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovas Antonas Nikitinas.

R. Povilaitis apgailestavo, kad ir užsitikrinus minimalų 458 tūkst. litų finansavimą, tarnyba neturės resursų atsakyti visiems, kurie kreipiasi pagalbos. Tarnybos savanoriai per du šių metų mėnesius atsiliepė į 28 tūkst. skambučių, o bandyta prisiskambinti 889 tūkst. kartų.

“Investuojame į praeities įamžinimą ir statome rūmus valdovams, kurių jau neturime labai seniai, tačiau vaikus turime šiandien”, – dėstė R. Povilaitis.

Antradienį išplatintame prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, premjerui Andriui Kubiliui, vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Odetai Tarvydienei, Vilniaus merui Artūrui Zuokui, įvairių parlamentinių komitetų vadovams, ministrams adresuotame kreipimesi “Vaikų linija” prašo išsaugoti “šalies vaikams galimybę gauti nemokamą emocinę pagalbą”.

“Kviečiame visais įmanomais būdais prisidėti prie “Vaikų linijos” finansavimo šaltinių bei patalpų paieškos”, – teigiame kreipimesi.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras apgailestavo, kad Lietuvoje trūksta “politinės valios ir brandumo” tinkamai finansuoti paslaugas, kurios “neturi užnugario”.

“Yra paslaugos, kurios turi užnugarius, pavyzdžiui, vaistų, medicinos įrangos kompanijos, ir tada negaila dešimčių, šimtų milijonų. Yra paslaugos, kurios neturi tokio užnugario, nors kainuoja kelis tūkstančius kartų mažiau. Jūs matėte, kad čia yra juokingi skaičiai. Bet iki šiol paklausus atsakingų žmonių, jums sakys, kad mes nežinome, kaip ir kas čia turėtų finansuoti. Šiaip pažengusiose valstybėse tam reikalui yra Vyriausybė, ji padaro sprendimą, jeigu neaišku, kas turi finansuoti”, – teigė D. Pūras.

Šiais metais 46,4 tūkst. litų “Vaikų linijai” yra skyrusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri taip apmoka už skambučius, 37 tūkst. litų gauti iš verslo rėmėjų, 35 tūkst. litų – iš įvairių organizacijų.