Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė siūlo, kad už draudimą vaikui matytis su vienu iš tėvų galėtų būti skiriami privalomi psichologiniai kursai. Anot jos, šiuo metu taikomos baudos šios problemos neišsprendžia.

E.Žiobienė atkreipia dėmesį, kad besiskiriančių arba jau išsiskyrusių šeimų konfliktai dėl to, su kuo gali bendrauti vaikai, yra viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

Anot jos, besiskiriantys tėvai dažnai nėra linkę geranoriškai susitarti dėl to, kaip bendrauti su vaiku. Dėl to didžiausią žalą patiria mažieji.

“Daugiausia problemų sulaukiame su išsilavinusiomis, savo teises žinančiomis šeimomis arba žmonėmis. Problema tokia, kad iš tiesų gana dažnai manoma, kad jei problemą perkelsi ant kitų žmonių pečių arba institucijų, jos išspręs. Nors iš tiesų tie du suaugę žmonės turėtų susitarti tiek dėl vaiko, tiek dėl vaiko bendravimo tvarkos”, – kalbėjo kontrolierė.

“Pas mus tas jausmas – jei nustatė vaiko gyvenamą vietą su manimi, vadinasi, vaikas mano, ir aš žinau, kas vaikui geriausia. Nėra to suvokimo, kad vaikui yra gerai su abiem tėvais bendrauti, jei vienas iš tėvų nėra asocialus, kažko netinkamo nedaro”, – sakė ji.

E.Žiobienės teigimu, vasarą dažnai pasitaiko skundų, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, neleidžia kitam išsivežti savo atžalų atostogauti.

“Pavyzdžiui, žmogus gauna atostogas, planuoja išsivežti vaikus, ir tada mama arba tėtis, pas kurį auga vaikai, neduoda. Netgi turėjome absurdišką skundą, kur buvo parašyta, jog vyriškis buvo sutaręs su žmona, kad leis vaikus išsivežti į Turkiją, bet dabar žmona sako, kad “ir Lietuvoje karšta”, – pasakojo ji.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai motina neleidžia tėvui bendrauti su vaiku keletą metų.

“Vienos niekaip neišsprendžiame situacijos: vaikui treji metai, tėtis du metus nemato savo vaiko. Besitęsianti byla teisme, moteris neleidžia vaikui bendrauti su tėvu, net pasimatyti”, – sakė E.Žiobienė.

Dėl to, anot jos, ketinama diskutuoti su Teisingumo ministerija apie tai, kad bendravimo su vaiku tvarkos problemas galbūt padėtų išspręsti specialūs kursai.

“Turbūt reikėtų pereiti prie kursų tam tikrų, jei būtų psichologiniai kursai privalomi išklausyti (…). Bauda yra, bet ji dažnai nesprendžia klausimo, o jei tai yra pastovus karas ir ilgalaikiai sugadinti santykiai, tai moka baudas ir toliau pažeidžia vaiko teises”, – kalbėjo kontrolierė.

Reaguodama į tai, kad LR Seimas, atmetęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, parodė, kad palaiko smurtą prieš vaikus, Vilija Blinkevičiūtė Europos Parlamente užregistravo rašytinį pareiškimą, ragindama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurti privalomojo pobūdžio teisines normas, draudžiančias bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus.

“Kadangi Lietuva pati nesugeba ar nenori kovoti su smurtu prieš vaikus, Europos Parlamente bandysiu siekti, kad Europos Komisija ir Europos Taryba įpareigotų Lietuvą bei kitas tokių teisinių normų dar neturinčias valstybes tą padaryti. Argi vaikas yra ne žmogus, kad jo nereikia apsaugoti privalomais teisiniais aktais?” – sako Lietuvai atstovaujanti Europos Parlamento narė.

Vilija Blinkevičiūtė netrukus pradės rinkti jos pareiškimą palaikančių Europos parlamentarų parašus. Kad šis rašytinis pareiškimas įsigaliotų ir būtų perduotas Tarybai, Komisijai bei nacionaliniams parlamentams, per tris mėnesius jam savo parašu turi pritarti daugiau negu pusė Europos Parlamento narių.

Savo pareiškime Vilija Blinkevičiūtė taip pat ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti kovos su smurtu prieš vaikus priemones, aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, užkertant kelią smurtui prieš vaikus. “Taip pat raginu valstybes nares imtis būtinų veiksmų ir prevencinių priemonių kovoti su smurtu prieš vaikus ir pripažinti, kad tai yra prioritetinis nacionalinės vaikų apsaugos sistemos tikslas”,- sako Vilija Blinkevičiūtė.

Šią savaitę Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete buvo svarstoma Direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija. Vilija Blinkevičiūtė komiteto posėdžio metu paragino, kad ši direktyva būtų kuo greičiau priimta.