Gegužės 10-12 dienomis vyksiančioje automobilių, automechanikos ir laisvalaikio transporto priemonių parodoje „ALT 2013“ vyks  diskusijos, susijusios su vairavimo kultūra Lietuvoje.
UAB „Ecodriving LT“ į diskusiją „Žalio vairuotojo ABC“ kvies jaunus ir mažą vairavimo patirtį turinčius vairuotojus. Jiems turėtų būti ypač naudinga informacija apie reikalavimus šiuolaikiniams vairuotojams bei numatomi jaunųjų vairuotojų egzamino vertinimo pakitimai.
Patys seminaro svečiai bus kviečiami diskutuoti, išsakyti savo nuomonę apie vairuotojų mokymų aktualijas Lietuvoje ir taip prisidėti prie vairuotojų rengimo tobulinimo.
Diskusijoje bus nagrinėjama ir pradedančiųjų vairuotojų sukeltų eismo įvykių statistika. Be ketinimų dar kartą stipriai didinti baudas ar dar labiau riboti pradedančiuosius vairuotojus,  šį kartą dėmesys kryps į vairuotojų klaidas, kurias aiškinsis ir jų sprendimo būdų ieškos „Ecodriving LT“ lektorius ir saugaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
A.Pakėnas iš anksto užsimena, kad didžiausia bėda – nekultūringi vairuotojai, piktybiškai viršijantys leistiną greitį, nesilaikantys saugaus atstumo, nerodantys posūkių ir negerbiantys kitų vairuotojų.  Auklėti būsimus vairuotojus ar perauklėti nekultūringus dabartinius – vairavimo instruktorių darbas. Ar reikia į tai įtraukti didesnes pajėgas, „Ecodriving LT“ komanda seminare kvies diskutuoti ir svečius.
Diskusijoje bus paliesta ir itin svarbi tema jauniesiems vairuotojams – automobilių „tiuningas“. Ne, čia nebus kalbama, kokio dydžio lieti ratlankiai ir kokio tipo galinis aptakas labiausiai tinka jūsų automobiliui. Čia bus kalbama apie elementarius techninius reikalavimus automobiliams, bus analizuojama dažniausiai pasitaikantys jų trūkumai. Norintys turėti išskirtinį automobilį išsiaiškins, kur dažniausiai persistengia jų bendraamžiai, ko neatlieka iki galo.
Šia tema turėtų susidomėti net ir turintys paprasčiausią transporto priemonę ir nenorintys joje nieko keisti. Ji padės atkreipti dėmesį į reikalavimus tvarkingam automobiliui, kad nereikėtų kelis kartus kartoti techninių apžiūrų procedūros.
Paroda ALT vyks gegužės 10-12 dienomis. Šiemet beveik 17 000 kv. metrų plotą užimsiančioje ekspozicijoje savo produkciją ir naujoves pristatys apie 70 automobilių verslo atstovų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.

Nuotoliniais vairuotojų mokymais užsiimanti “DrivingEd” būsimiems vairuotojams sukūrė animuotą kelių eismo situacijų testą internete. „Eismo situacijos“ – tai interaktyvus žinių ir įgūdžių praktinėse vairavimo situacijose testas, vairavimo mokymo ekspertų parengtas pagal naujausias LR „Kelių eismo taisykles“. Tai pirma tokio pobūdžio paslauga ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje rinkoje.

„Eismo situacijas“ sudaro animuotos kelių eismo situacijos, kruopščiai atrinktos ekspertų ir suskirstytos į tris grupes: tai reguliuojamos sankryžos, nereguliuojamos sankryžos ir važiavimas bei manevravimas. Besirengiantieji egzaminui ar tiesiog norintys atnaujinti žinias gali praktikuotis kiekvienoje situacijų grupėje, o išmanioji projekto sistema atsimins padarytas klaidas ir leis pakartoti tik neteisingai atsakytus klausimus. Testo situacijos yra nuolat atnaujinamos ir papildomos. Planuojama, kad jų skaičius netrukus sieks kelis šimtus.

Pasak įmonės „DrivingEd“ vadovo Jono Jankūno, vartotojų auditorija labai plati: „Eismo situacijos yra skirtos tiek egzaminui besirengiantiems būsimiems vairuotojams, tiek vairavimo profesionalams, norintiems patikrinti įgūdžius ir žinias pagal nuolat atnaujinamas „Kelių eismo taisykles“. Mūsų pagrindinis tikslas – kelių eismo tvarką pateikti per pavyzdžius ir praktines situacijas. Tai – geriausias būdas suprasti ir įsiminti net sudėtingiausias taisykles.“

Vienas didžiausių „Eismo situacijų“ privalumų – mobilumas. Kadangi testas sukurtas naudojant naujausią HTML5 technologiją, jį galima atlikti tiek kompiuteryje, tiek telefone, tiek planšetiniame kompiuteryje. Taigi, nuo šiol mokytis vairuoti galima visur: namuose, kelionėje, darbe ir net pakeliui į egzaminą.

Projektas buvo nominuotas prestižiniuose Lietuvos interneto apdovanojimuose „Login 2012“. „Eismo situacijos“ varžysis „Geriausio edukacinio projekto“ kategorijoje.

Įmonė „DrivingEd“, įkurta 2011 metais, specializuojasi interaktyvių nuotolinio mokymosi priemonių, skirtų pasirengti vairavimo egzaminui bei patobulinti kelių eismo žinias, srityje. Įmonei taip pat priklauso „KET bilietai“ projektas, skirtas pasiruošti vairavimo egzaminui VĮ „Regitra“, bei analogiškas „PDD Test“, skirtas Rusijos rinkai. „DrivingED“ nuolat plečia siūlomų paslaugų spektrą. Šiuo metu įmonės specialistai rengia animuotus kelių eismo situacijų testus, skirtus Didžiosios Britanijos bei Rusijos vairuotojams.

Praėjusiais metais mūsų šalyje vairuotojų gretas papildė daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų. Susisiekimo ministerijos specialistų vertinimu, jų parengimo lygis turi tiesioginės įtakos avaringumo rodikliams. Statistikos duomenimis, VĮ „Regitroje“ iš pirmo karto vairavimo egzaminą išlaiko vos 40 proc. vairavimo mokyklų parengtų vairuotojų, o Europos Sąjungos šalių vidurkis didesnis nei 60 proc.
Apie tai, ar sugriežtinta vairuotojų parengimo sistema padės sumažinti nelaimių šalies keliuose, kalbėjomės su Susisiekimo ministerijos viceministru Rimvydu Vaštaku, Kelių policijos tarnybos viršininku Gintaru Aliksandravičiumi, vairuotojus egzaminuojančios bei vairuotojo pažymėjimus išduodančios VĮ „Regitra“ gen. direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Šuminu ir šiemet geriausia Lietuvoje pripažintos Kauno m. „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos vadovu Valdu Šlepiku.

– Jūsų nuomone, kokios priemonės iš esmės pagerintų būsimų eismo dalyvių parengimą vairavimo mokyklose?
R.Vaštakas: Subyrėjus Sovietų Sąjungai, vairavimo mokykloms buvo palikta laisvė ir nežinomybė. Kai kurios mokyklos sukūrė savo sistemą ir ėmė puikiai mokyti būsimus vairuotojus. Deja, didesnei daliai iš daugiau nei trijų šimtų šiuo metu veikiančių mokyklų ši užduotis sunkiai įgyvendinama. Vairuotojų rengimo procesas vyksta chaotiškai, tad ir išlaikančiųjų egzaminus procentas nedidelis. Norint sustiprinti pradinį mokymą buvo pasiūlytas privalomas papildomas vairuotojų mokymas. Tačiau jis turi būti vykdomas ne po dvejų metų, o per pirmuosius tris mėnesius nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo. Be to, ne vienoje užsienio šalyje ir ne vienus metus yra naudojama vaizdo įrašymo įranga praktinio vairavimo egzaminui filmuoti.
S.Šuminas: Paties egzaminų išlaikymo procento labai nesureikšminčiau. Juk kalbame apie procentus, bet pamirštame laiką, kuris skiriamas būsimo vairuotojo mokymui. Skandinavijos šalyse iki teisės vairuoti suteikimo nuvažiuojama 5–6 tūkst. km! O pas mus geriausiu atveju nuvažiuojama 500 km. Be to, vienose šalyse tam tikros priemonės pasiteisina, bet kitose jos gali neduoti norimų rezultatų, netgi priešingai. Tad klausimas, ar filmavimas yra ta priemonė, kuri padės pasiekti norimų rezultatų.
G.Aliksandravičius: Reikėtų skirti dvi kategorijas vairuotojų: yra jauni vairuotojai ir nepatyrę vairuotojai. Ne visada šias sąvokas galime sutapatinti. Praėjusiais metais per įvykius, kuriuose dalyvavo dvejų metų stažo neturintys vairuotojai, žuvo 46 žmonės (2011 m. dvejų metų stažo neturintys vairuotojai tapo 2691 įvykio dalyviais). Pradedantieji ir nepatyrę vairuotojai buvo kalti dėl 1820 įvykių. Jų metu žuvo 27 vairuotojai. Tai sudaro 10 proc. visų 2011-aisiais žuvusiųjų keliuose. Pernai per įvykius, kuriuos sukėlė teisės vairuoti neturintys asmenys, žuvo 14 žmonių.
Tad kaltinti vien tik nepatyrusių vairuotojų negalime. Juos labiausiai veikia supantys eismo dalyviai. Pirmus metus po egzamino išlaikymo jie važinėja gana drausmingai ir retai pažeidžia kelių eismo taisykles. Deja, antraisiais metais, kai lyg ir turėtų baigti formuotis vairavimo įgūdžiai, pažeidimų ir eismo įvykių, kuriuose dalyvauja pradedantieji vairuotojai, daugėja. Tai lemia blogas kitų eismo dalyvių pavyzdys. Sekdami juo nepatyrę vairuotojai pradeda ignoruoti ne tik teorines, bet ir praktines žinias, įgytas mokykloje.
V.Šlepikas: Iš būsimųjų vairuotojų mokymo, deja, dauguma atvejų padaromas tik verslas: svarbiausia paimti pinigus ir atvažinėti privalomas valandas, na, ir minimalus mokymas. Nors vis labiau galvojame, kaip išgyventi, išlaikyti specialistus ir suteikti kokybišką mokymą. Tačiau jei didini mokymo valandų skaičių, esi kaltinamas, kad nori pasipelnyti. Taip pat manau, kad nedidelį išlaikymo procentą lemia ir jaudulys. Tai grynai psichologinis aspektas.
– Galbūt nedidelį egzamino išlaikymo procentą lemia vairavimo mokymo praktikos mokykloje ir reikalavimų per praktinį egzaminą „Regitroje“ skirtumai?
S.Šuminas: Gali būti, jog trūksta bendro teisės akto, kad sutaptų mokymo tikslai ir reikalavimai, keliami per egzaminą. Nedidelis išlaikymo procentas yra lietuviškos tradicijos „nueiti ir pabandyti išlaikyti – gal pasiseks“ pasekmė. Nemažą juodą darbą atlieka ir vairavimo instruktoriai: daugelis būsimųjų vairuotojų į „Regitros“ egzaminą atvyksta nuteikti, kad jo nepavyks išlaikyti iš pirmo karto.
Kai kuriose užsienio šalyse praktikuojamas vadinamasis netikras testas. Tai toks pat egzaminas, tik jo rezultatai nėra fiksuojami. Tačiau jį laikant galima įvertinti pagrindines klaidas ir pasitikrinti įgūdžius.
V.Šlepikas: Pritariu minčiai, kad dauguma žmonių į vairavimo mokyklas ateina „išlaikyti teisių“, o ne išmokti vairuoti. Nors ši tendencija po truputį keičiasi, tačiau ne tokiais tempais, kaip norėtųsi. Jei pasakysi, kad mokydamasis dar turėtum papildomai pavažinėti 10 val., būsi apkaltintas lupikavimu.
G.Aliksandravičius: Štai toks žalias vairuotojas, įsitikinęs, kad viską žino ir moka, išvažiuoja į gatves. Kaip jį vėliau įtikinti, kad padarė pažeidimą? Jis įsitikinęs, kad viską atlieka teisingai, o vėliau skundžiasi visoms įmanomoms instancijoms. Teigti, kad baigusieji mokyklas išmoksta vairuoti, tikrai negaliu. Kai kurie žmogeliai pagal savo psichines savybes net negali būti vairuotojai – turėtų būti kažkokia atranka. Tai būtų visiems į naudą.
R.Vaštakas: Todėl mes ir įvedėme privalomą filmavimą. Turime nemažai pastabų iš pačių mokyklų, tačiau ne visos supranta naudą. Juk peržiūrėdamas vaizdo įrašą būsimasis vairuotojas su instruktoriumi gali įvertinti klaidas, padaryti išvadas, kaip tobulinti vairavimą. Be to, ministerija atsakinga, kaip mokykla parengs vairuotoją, ir dokumentų tikrinimai tam negelbės. Dvejus metus kovojome, kad būtų filmuojamas ne tik egzaminas, bet ir visas praktinio mokymo procesas. Užsienyje po kiekvieno praktinio vairavimo drauge su instruktoriumi 15 min. analizuojamos būsimojo vairuotojo padarytos klaidos. Besimokantieji džiaugiasi, kad gali pamatyti savo klaidas. O Lietuvoje iš karto klausiama (net ir kai kurių vairavimo mokyklų atstovų), ar nebus pažeistos žmogaus teisės.
S.Šuminas: Mes gana netikėtai įvertinome filmavimo pranašumus. Vienos vairavimo mokyklos vadovas, peržiūrėjęs egzamino „Regitroje“ įrašą, atvirai prisipažino pasibaisėjęs vaizdu, kurį mes matome, kai laikomas egzaminas. Suprato, kad tai, kas vyksta per praktinį vairavimą ir per egzaminą, yra visiškai skirtingi dalykai. Tad aš už filmavimą, tačiau jei tai naudojama mokymo tikslams, o ne kontrolės.
V.Šlepikas: Kolegos iš Latvijos, peržiūrėdami vaizdo įrašus, moko instruktorius vienodai traktuoti situacijas – juk instruktoriai yra skirtingi. Nors reikia pripažinti, jog kartais esame priversti mokyti būsimuosius vairuotojus tam, kad jie sėkmingai išlaikytų egzaminus. Nes egzaminuotojas kartais taip pat kitaip vertina situacijas nei mes.
R.Vaštakas: Padėtis po truputį gerėja. Įvesta nauja tvarka dėl aikštelių registravimo. Anksčiau pasitaikydavo, kad vienoje aikštelėje praktinio vairavimo užduotis neva atlikdavo 40 mokyklų. Tai fiziškai neįmanoma. Taip pat yra parengta metodika, skirta vairavimo instruktorių mokytojams. Be to, ir aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie dėsto instruktorių tobulinimosi kursuose, reikalingi papildomi mokymai. Svarbiausia užduotis – instruktoriaus kvalifikacija ir jo požiūris į mokymą.
S.Šuminas: Visoje šioje istorijoje mes pamirštame pagrindinę grandį – vairuotoją. Juk jis yra veiksnus ir pakaltinamas. Tai jis privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi pasirūpinti deramu mokymusi. Nes jei pats nenorėsi, gali tiesiog atlankyti privalomas 30 valandų, ir tiek.
– O kaip, jūsų vertinimu, kelti vairavimo kultūrą: draudimais, baudomis ar sąmoningumo skatinimu?
G. Aliksandravičius: Visos idėjos ir iniciatyvos yra pažangios, o tikslas vienas: svarbiausia, kad pradedantysis vairuotojas jaustųsi saugiai ir nekeltų grėsmės aplinkiniams. Policija taip pat gali sudaryti savo reitingą. Tarkime, suskaičiuoti visų eismo įvykiuose dalyvavusių pradedančiųjų vairuotojų statistiką pagal vairavimo mokyklas. Tada būtų galima vertinti ne tik egzamino išlaikymo procentą, bet ir tai, kaip vairuotojas dvejus metus elgėsi kelyje. Tada pasikviesčiau vairavimo mokyklos vadovą į eismo įvykio nagrinėjimą ar netgi į teismą, jei ten būtų nagrinėjama nepatyrusio vairuotojo byla. Nes net ir po dvejų metų ne visi tampa visaverčiais vairuotojais.
V.Šlepikas: Deja, šiandien įregistruoti vairavimo mokyklą itin lengva. Gyvename konstitucinėje valstybėje, ir jų steigimą reguliuoja įstatymai. Šiandien būsimųjų vairuotojų rengimas labiau priklauso nuo pačių vairavimo mokyklų požiūrio. O šioms dažniau tenka galvoti apie išgyvenimą, o ne kaip diegti naujas metodikas. Šiandien tai 70 proc. verslas ir 30 proc. metodika, o turėtų būti atvirkščiai. Kaip šiandien kokybiškai išmokyti mokinį už 750 Lt, aš neįsivaizduoju. Tačiau tokių mokyklų yra.
R.Vaštakas: Pateiksiu kai kuriuos blogiausius vairavimo mokyklų veiklos pavyzdžius. STT pareigūnai yra nustatę atvejų, kad neteisėtu būdu galima įsigyti vairavimo mokyklos kursų baigimo liudijimą. Taip pat neišklausoma numatyto skaičiaus teorijos kurso valandų. Tad visų pirma vairuotojus reikia skatinti, kad jie siektų gero rezultato, o jei blogai mokoma vairavimo mokyklose – skųstis. Antra, tobulinti vairavimo instruktorių rengimą, kad mokyklose dirbtų tik kvalifikuoti specialistai. Ir trečia – turi būti griežta vairavimo mokyklų kontrolė.

“Veidas” antrą kartą skelbia nepriklausomą visų šalies vairavimo mokyklų reitingą.

Vilnietė Lina Sakalauskienė (42 m.) ilgai nesiryžo mokytis vairuoti. “Kai visos bendramokslės studijų metais panūdo įgyti vairuotojo pažymėjimą, tam nei atliekamų pinigų turėjau, nei poreikio jaučiau: gyvenau bendrabutyje miesto centre, taigi paskaitos buvo lengvai pasiekiamos, o ir automobilį anais laikais turėjo vos vienas kitas studentas. Vėliau irgi gyvenau miesto centre, o kadangi labai mėgstu vaikščioti, tai eiti į darbą pėstute vėl man buvo pats tas. Taip sulaukiau 34-erių ir pamačiau, kad kas antrą automobilį vairuoja moteris, o aš vis dar lūkuriuoju stotelėje troleibuso”, – šmaikščiai dėsto moteris.
Bet pasirinkti vairavimo mokyklą Linai nebuvo lengva, nesvarbu, kad tokių mokyklų pasiūla didžiulė: vien Vilniuje jų apie šimtą, o visoje Lietuvoje – daugiau kaip trys šimtai. Viena draugė pašnekovei rekomenduodavusi vieną mokyklą, kita – kitą, vyras girdėjęs apie labai gerą vairavimo instruktorių trečioje…
Šiandien Lina tik pasišaipo iš savo neryžtingumo, bet kartu atvirai kritikuoja daugelį vairavimo mokyklų bei praktinio vairavimo instruktorių: “Daugelis jų iš viso negeba dirbti pedagoginio darbo. Tai elementarūs sovietinio mentaliteto “šoferiai”, bet taip ir neišmokę bendrauti su klientu, mokiniu, kuris faktiškai yra jų darbdavys.”
Jai antrina kitas mūsų pašnekovas, kaunietis Ričardas: “Tokiame darbe reikia būti ne tik savo darbą išmanančiu, jį mėgstančiu profesionalu, bet ir talentingu pedagogu, o svarbiausia – psichologu.”
Lina, kurios vaikai netrukus irgi sės mokytis vairuoti, visiems besirenkantiems vairavimo mokyklą pirmiausia, siūlo kliautis ne tik ir ne tiek oficialiaisiais rodikliais, kiek kurios vairavimo mokyklos mokinių iš pirmo karto išlaikė teorinio ar juolab praktinio vairavimo egzaminą, o tuo, kiek mokykla kreipia dėmesio į klientą.
Geras vairavimo mokyklas, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklas, gimnazijas, nuo nevykusių skiria keletas bruožų: apie savo ateitį galvojančios ir klientus išlaikyti besistengiančios vairavimo mokyklos daug investuoja tiek į mokymo klases, kompiuterius, programų atnaujinimą, baldus, tiek į automobilių parką bei, svarbiausia, mokytojus. Tad ir buvusių ar esamų klientų nusiskundimų dėl jų populiariausiose vartotojų skundų svetainėse nėra. Priešingai, daugelyje pokalbių svetainių neanonimiškai dalijamasi nuoširdžiomis padėkomis konkrečioms vairavimo mokykloms ar jų instruktoriams už supratingumą mokant vairavimo subtilybių. Žinoma, kartais apie save teigiamai rašinėja ir pačių vairavimo mokyklų administracijos darbuotojai, bet tai nesunku įžvelgti.
“Atėjusi į vairavimo mokyklą aš buvau paklausta, ko tikiuosi, o jau po egzamino manęs teiravosi, ar mokykla atitiko mano lūkesčius, kaip praktinio vairavimo mokytojas bendravo, domėjosi, ką mokykla galėtų patobulinti”, – prisimena ponia Lina.
Iš savo vairavimo mokyklos ji taip pat periodiškai gauna elektroninių pasiūlymų – priminimų apie buvusiems mokiniams rengiamus įvairius papildomus mokymus. “Suprantu, kad tai elementarus rinkodaros triukas, kad taip mokykla galvoja apie papildomas pajamas. Bet malonu, ką ir kalbėti, – juk mane prisimena. Mano mokyklai ne tas pats, kaip aš toliau, po egzamino, elgiuosi gatvėje”, – dėsto vilnietė.
Jos vertinimu, renkantis mokyklą būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar mokykla mokinį rengia tik egzaminui, ar nori jį išmokyti vairuoti, o ir toliau apie jį galvoja, tai yra palaiko su juo ryšį kviesdama į papildomus ekstremalaus vairavimo, ekologinio vairavimo kursus. “Prastos mokyklos nerengia jokių papildomų mokymų, nes jų paslaugomis klientai dažniausiai būna nusivylę, ir tokių nebeprisikviesi”, – apibendrina Lina.
Ponas Ričardas besirenkantiems vairavimo mokyklą siūlo paanalizuoti, kokių kategorijų vairuotojus jos rengia: “Yra tokių, kurių specializacija – tik B kategorijos vairuotojų rengimas. Viskas gerai, jei iš tiesų tokia mokykla turi senas vairuotojų mėgėjų rengimo tradicijas, o mokytojai nuolat patys mokosi, kaip mokyti kitus. Bet tarp šių mokyklų yra daugybė tokių, kurias įkūrė įvairūs nesėkmę taksi ar pervežimo versle patyrę verslininkai arba vairuotojai. Tad tokiose mokyklose nei kultūros, nei pakankamo mokymo lygio. Tarkime aš rinkčiausi tą mokyklą, kuri rengia daugiau nei tik B kategorijos vairuotojus.”
Taigi, kaip pasirinkti vairavimo mokyklą – mūsų savaitraščio žvilgsnis.

Gerų mokyklų išskirtinumas – grįžtamasis ryšys su klientu
Inžinieriaus Kąstyčio Povilaičio vadovaujama UAB “Autologija”, kurią daugelis vilniečių, ypač moterų, nuo seno geriau žino, kaip “Femina mobile” yra viena tų retų mokyklų, apie kurias kalbėjo mūsų pašnekovė L.Sakalauskienė. Čia mokomi ne tik B, o ir ruošiami A, C, CE, D kategorijų vairuotojai, bet, svarbiausia, kad jau turintys vairuotojų pažymėjimus buvę šios mokyklos mokiniai čia kviečiami mokytis ekonomiško arba tobulinti ekstremalaus vairavimo įgūdžių.
K.Povilaitis, paklaustas apie klientų požiūrį į “Autologijos” mokytojų darbą, neslepia: “Visiems būsimiems mokiniams kursų pradžioje pateikiame užpildyti anketas apie jų lūkesčius, o išlaikius mokyklinius egzaminus, paprašome užpildyti anketas, kiek tuos lūkesčius patenkinome; taip pat klausiame ir apie administracijos darbą, ar mūsų vadybininkės suteikė visą reikiamą informaciją. Ir, apibendrinę duomenis, kiekvieną mėnesį kalbamės su visais vairavimo instruktoriais – apie tai, kaip juos vertina klientai, ką būtų galima padaryti dar geriau… Aš nuolat kartoju savo darbuotojams, kad ne aš esu tikrasis jų darbdavys, o – mūsų mokiniai”.
Geriausia vairavimo mokykla tiek “Veido”, tiek Susisiekimo ministerijos reitinge išrinktos UAB “ARV – auto” Mokymo vadovas Valdas Šlepikas antrina, kad anoniminės anketos su buvusių mokinių komentarais apie mokyklos paslaugų kokybę jiems padėjo suformuoti patį stipriausią Kaune 25 vairavimo praktikos ir 6 teorijos dėstytojų kolektyvą. “Su keletu žmonių, kuriems buvo nepakeliui su mūsų kokybės vizija, teko atsisveikinti”, – neslepia V.Šlepikas.
Tuo pačiu tiek V.Šlepikas, tiek K.Povilaitis, leidžia suprasti, kad, jei mokyklai nėra svarbi kliento nuomonė apie suteiktas paslaugas, tai, vargu, ar tai mokyklai svarbus klientas. Gal tik jo atnešti pinigai?
K.Povilaitis, be kita ko, priduria, kad visiems mokykloje dirbantiems vairavimo mokytojams nuolatos primenąs ir kitą dalyką: svarbu ne tik ir ne tiek paruošti būsimą vairuotoją egzaminui VĮ “Regitra”, kaip svarbu visam gyvenimui išmokyti saugiai vairuoti.
Panašiai kalba ir šįmet Susisiekimo ministerijos geriausia vairavimo mokykla Vilniaus regione išrinktos UAB “LDV Unio” (būsimiems vairuotojams labiau žinoma iš automobilių, paženklintų pavadinimu “Draiveris”) Mokymo skyriaus vadovė Aušra Juknienė: “Gali paruošti žmogų išlaikyti egzaminą iš pirmo karto – šitai pasiekiama važinėjant tik tomis gatvėmis, kuriomis VĮ “Regitra” egzaminuoja; bet kas iš to, jei jis pats savarankiškai nesugebės saugiai išvažiuoti į gatvę. O juk nemažai mokyklų taip ir elgiasi”.
Beje, skambinant į daugelį šalies vairavimo mokyklų, ypač provincijos, ir, teiraujantis B kategorijos vairuotojų ruošimo kursų kainos, neretas įmonės vadovas prisipažindavo, kad jis visiems instruktoriams davęs nurodymą, kad visi mokiniai išlaikytų egzaminą iš pirmo karto, taigi, instruktoriai dirbsią taip, kad pasiektų tokio rezultato ir dėl to labai agitavo rinktis, būtent, jų mokyklą.
Šioje vietoje reikėtų pridurti, kad vairavimo mokyklas stengtis, jog kuo daugiau mokinių iš pirmo karto išlaikytų tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus, verčia naujasis ministro įsakymas, kuriuo siekta vairuotojų rengimo kokybės pagerinimo. Mat, kaip sakė Valstybinės kelių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas, jei mokykla nepasiekia nustatyto kokybės rodiklio (kad ne mažiau kaip 45 proc. mokinių išlaikytų egzaminą iš pirmo karto) mokyklai gresia neeilinis patikrinimas; o, jei randama rimtų trūkumų, tai gali netekti net ir teisės mokyti vairuoti.
“Bet taip neatsitinka, nes prastos mokyklos moka tvarkyti popierius, kurie svarbūs inspektoriams: vairavimo temos surašytos, lapai užpildyti, mokinio parašai sudėti, vadinasi, viskas tvarkoje; o, kad mokymo procesas apgailėtinas, šito dokumentai neatspindi, – replikuoja V.Šlepikas ir prisimena, kad viena vairavimo mokykla Kaune vis dėlto buvusi neseniai uždaryta, bet – po keletos mėnesių atgimė kitu pavadinimu”.
Beje, tiek V.Šlepikas, tiek A.Juknienė akcentuoja, kad nevisuomet egzamino išlaikymas iš pirmo karto atspindi mokymo kokybės lygį. “Laikant egzaminą VĮ “Regitra” neretai suveikia vadinamasis žmogiškasis faktorius: jautresni žmonės tiesiog nesusitvarko su jauduliu, nors iš tikro yra puikiai paruošti. Todėl vertinant mokymo kokybę, derėtų vertinti ne kiek mokinių egzaminą ilšlaikė iš pirmo, o kiek iš antro karto”, – aiškina V.Šlepikas. O A.Juknienė paantrina: “Todėl aš, atsiimdama apdovanojimą už mokymo kokybę, sakiau ministrui, jog būtų puiku, jei VĮ “Regitra” dirbtų psichologas, su kuriuo labai besijaudinantys būsimi vairuotojai galėtų pasikonsultuoti prieš egzaminą”.

Kaip “Veidas” reitingavo mokyklas
Šiemet savaitraštis “Veidas”, sudarydamas vairavimo mokyklų reitingą, analizavo, kiek kiekviena mokykla praėjusiais metais parengė mokinių, kadangi kito oficialaus skaičiaus, išskyrus VĮ “Regitra” duomenis, niekas nekaupia, vertinome, kiek kiekvienos mokyklos mokinių praėjusiais metais laikė praktikos egzaminą ir tam suteikėme 20 taškų svorio koeficientą. Mat vienos mokyklos per metus parengė vos vieną mokinį, kitos – daugiau nei po tūkstantį. Praktikos egzamino išlaikymą iš pirmo karto vertinome 30 tšk. svorio koeficientu, o teorijos – 10 tšk.
Kainai buvo siteiktas 15 tšk. svorio koeficientas. Tiesa, šis kriterijus pastaruoju metu kelia nemažai diskusijų. Mat, nors viena vertus, klientams kaina yra labai svarbi, kita vertus, dažniausiai kuo prastesnis vairuotojų paruošimo lygis, tuo žemesnė paslaugos kaina. “Kai kurios mokyklos dempinguoja kainą ir nieko nepadarysi – mes irgi privalome jais sekti ir daryti įvairių akcijų. O iš tikro, jei įmonė investuoja į automobilius, klases, instruktorių mokymą ir sumoka valstybei visus mokesčius, ji negali išmokyti vairuoti už 950 Lt. Tai nereali kaina”, – atvirai dėsto V.Šlepikas.
Sudarydami reitingą taip pat vertinome, kokių kategorijų vairuotojus kiekviena mokykla rengia ir tam suteikėme 25 tšk. svorio koeficientą.
Tiesa, tam, kad reitingas būtų kuo objektyvesnis, “Veido” žurnalistai siekė aprėpti kuo didesnį kriterijų kiekį. Deja, duomenų, kiek kiekviena mokykla turi vairavimo mokytojų, automobilių, koks parko amžius ir, svarbiausia, kiek kelių eismo taisyklių pažeidimų bei autoįvykių sukelia jauni, dvejų metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai (vertinant, pagal jas parengusias mokyklas) niekas nekaupia.
Lietuvoje nesama ir duomenų, kiek avaringumas sietinas su vairuotojo egzamino išlaikymu iš pirmo karto. O štai, Skandinavijoje toks rodiklis nuolat skaičiuojamas ir, kaip parodė Danijos ekspertų išvados: avaringumas nesikoreliuoja su vairuotojo praktikos egzamino išlaikymu iš pirmo karto.
Šiuo metu daug diskutuojama dėl priverstinio visų jaunų vairuotojų permokymo po dvejų metų. Geriausios mokyklos atstovui V.Šlepikui raginimai pereiti prie šios naujos tvarkos kelia šypseną: “Jei ši teorija būtų davusi teigiamų rezultatų, ją seniai taikytų visos ES šalys, bet visų jaunų vairuotojų mokymas, kaip rodo šitai inicijavusios Suomijos pavyzdys, yra atvirkščiai proporcingas avaringumo lygiui ir, dėl to jie šį reikalavimą jau atšaukia. Tie jauni vairuotojai, kurie saugiai važinėja dvejus metus, neturėtų būti verčiami papildomai įrodinėti savo vairavimo kokybės, o tie, kas nesaugiai važiuoja, užsimuša ir per tuos dvejus metus”.
Pagaliau, juk nereikalaujame universitetų magistrų, daktarų, docentų ir profesorių po dvejų metų įrodyti, kad jie yra tikri magistrai, daktarai, docentai ar profesoriai.

Šaltinis: “Veidas”
Pastaba: Rengiant reitingą remtasi VĮ “Regitra”, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, vairavimo mokyklų duomenimis

Ką turi bendro moteris visuomenės lyderė ir saugus eismas? Šiuos du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus apibūdinimus galima įvardyti vienu sakiniu: jos visos vairuoja ir daro tai profesionaliai.

Visuomenėje žinomoms moterims pateikėme klausimus:
1. Ką manote apie Lietuvos vairuotojus ir jų vairavimo kultūrą?
2. Ką reikėtų keisti rengiant vairuotojus?
3. Jūsų nuomone, ar teisingas stereotipas, kad moterys vairuoja prasčiau už vyrus?
4. Ar vairavimas – jūsų pomėgis, ar tik galimybė nuvykti iš taško A iki B?
5. Ar tai, kad visuomenėje esate labiau žinoma, jums padeda, ar trukdo?
Visi atsakymai buvo skirtingi ir paremti asmenine patirtimi. Vis dėlto galėjome įsitikinti, kad moterys vairuoti mėgsta ne mažiau nei stipriosios lyties atstovai, o šmėžavimas visuomenėje pagrįstas noru save realizuoti ir į rutininius dalykus žvelgti nekasdieniškai.

Ona Balžekienė
Kauno miesto tarybos narė, www.mazimoksesciai.lt tinklalapio autorė
1. Aš pati esu vairavimo kultūros dalis. Kai sėdi prie automobilio vairo, jauti ypač didelę atsakomybę prieš kitus ir pats tampi vairuotojų bendruomenės nariu. Šioje bendruomenėje visi lygūs, nesvarbu, koks tavo statusas visuomenėje: ar esi profesorius, ar vaikinas, prieš savaitę gavęs vairuotojo pažymėjimą, ar statybininkas, ar ministras. Esi vairuotojas ir privalai gyventi pagal tos bendruomenės priimtas taisykles.
Vairuoti – tai ypač atsakingas darbas, nes mes visi, sėdintys prie automobilio vairo, esame potencialūs traumatologijos klinikos klientai. Taip pat esame atsakingi ir už keleivį, ir už žmogų gatvėje. Vairavimo kultūra – mūsų visuomenės atspindys ir mūsų mikropasaulis.
Deja, šioje kultūroje jau tapo įprasta naudoti tuos rankų pirštų ženklus, kokių žmonės paprastai nerodo. Taip elgtis mus tarsi pripratina aplinka. Gyvenimo tempas nepaprastai greitas, aplinka agresyviai įtempta ir tai, manau, persiduoda vairuotojams. Tai ypač jaučiama penktadieniais, kai žmonės skuba namo pailsėti po įtemptos darbo savaitės.
2. Vairavimo mokyklos, manau, turėtų įvesti privalomą vairavimo kultūros ir etikos kursą. Rodyti netgi filmuotą medžiagą, kaip turi elgtis vairuotojai. Žmonės įsėda į savo mikropasaulį – automobilį ir dažnai pamiršta esmines elgesio taisykles, ypač atsidūrę dideliame automobilių sraute.
3. Pastebiu, kad jaunos moterys pasižymi greita orientacija, sudėtingais viražais kelyje, greitais persigrupavimais eismo juostose ir nė kiek nenusileidžia vairuotojams vyrams. Vyresnio amžiaus moterys vairuoja ypač atsargiai. Jos netgi atsakingesnės vairuotojos nei vyrai. Kai aš pradėjau vairuoti automobilį, tuomet iš viso vairavo labai mažai moterų. Taigi laikai pasikeitė kaip diena ir naktis.
4. Vairuoju nuo 1977 m., pradėjau nuo legendinių „Žigulių“. Dabar vairuoju „Lexus“ visureigį – tai buvo mano gyvenimo svajonė. Kelyje jaučiuosi užtikrintai. Pastebėjau, kad jei kartais patiriu įtampą ar stresą, išvažiuoju kur nors už miesto į greitkelį ir pamirštu visas įtampas. Pro langą lekiantys gamtos vaizdai ir važiavimo malonumas mane veikia kaip vaistai.
5. Laikau save ta moterimi, kuri nesėdi perone žiūrėdama į pralekiančius traukinio vagonus, o pati stengiasi atsidurti gyvenimo traukinyje. Šiandien pokyčiai tokie žaibiški, kad privalai prie jų taikytis ir neprarasti laiko pojūčio.

Živilė Vaškytė
Žurnalistė, tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ atstovė spaudai

1. Manau, kad mūsų vairuotojų kultūra keičiasi į gerąją pusę. Vis dėlto dar esama tokių, kurie mėgsta ir lenktyniauti, ir signalizuoti be reikalo, ir trukdyti kitiems eismo dalyviams. Mūsų tautiečių didžiausia bėda ta, kad jie vairuoja mąstydami tik apie save, o ne apie tuos, kurie mažiau patyrę, kuriems vairavimas kelia stresą arba kurie veža mažą vaiką. Apibendrintai galiu pasakyti, kad ilgainiui mūsų vairuotojai darosi draugiškesni.
2. Nemanau, kad vairavimo kultūra priklauso nuo vairuotojų rengimo mokyklų. Tai labiau lemia paties žmogaus mentalitetas ir vidinė kultūra. Jei kasdieniame gyvenime esi mandagus, kultūringas, tai ir prie vairo toks būsi. Kaip vairuos baigusieji vairuotojų rengimo kursus ir gavusieji vairuotojo pažymėjimą, irgi labai priklauso nuo žmogaus. Vieni išmoksta greičiau, kiti lėčiau, bet visuomet gali papildomai pasimokyti, kad gatvėje jaustumeisi saugesnis.
Vis dėlto pastebėjau, kad drąsiausiai vairuoja tie, kurie ką tik gavo vairuotojo pažymėjimą. Jie dar neturi skaudžios patirties, nieko nebijo ir pasitikėdami savimi išrieda į gatves.
3. Nemanau, kad moterys prastesnės vairuotojos nei vyrai. Tiesiog jos yra atsargesnės arba stipriai veikiamos šio stereotipo, kuris, matyt, atsirado iš ankstesnių laikų, kai moterys retai vairuodavo ir dėl to atrodydavo, kad tai tik vyrų užsiėmimas. Tiesa, profesionalių vairuotojų, lenktynininkų vyrų yra daugiau, bet gal todėl, kad moterys turi stipresnį saugumo jausmą ir jaučia didesnę atsakomybę šeimai ir vaikams. Gatvėse apstu ir vyrų, kurie nesusigaudo eismo juostose, kalbasi telefonu arba kitaip trukdo eismui. Manau, kad šiais laikais reikia kalbėti apskritai apie vairuotojus ir ilgainiui nebus kalbama apie lytį, sėdinčią prie vairo, o apie gerą ir blogą vairuotoją.
4. Man vairuoti yra malonumas. Jei galėčiau, išbandyčiau save ir profesionalių lenktynių trasose. Mėgėjiškose slalomo ir ralio lenktynėse save išbandau dažnai. Tai labai geras užsiėmimas norint atsipalaiduoti, be to, ir reikiama adrenalino dozė. Manau, kad tokiomis trasomis galėtų pasinaudoti ir tie, kurie išsikrauna nedrausmingai elgdamiesi gatvėse.
5. Gyvenime taip susiklostė, kad dirbdama žurnaliste gavau pasiūlymą vesti televizijos laidas. Skirtumas tik toks, kad vienų žmonių darbas matomas, o kitų – ne. Tiesa, kai esi labiau žinomas, daugelis nevengia pakritikuoti. Todėl privalai būti dvasiškai stiprus, kad visa tai atlaikytum arba kad tiesiog sugebėtum nekreipti dėmesio. Aš žinomumą priimu kaip darbą, todėl man tai nesukelia nei kokių nors problemų, nei dvasios kančių.

Aušra Juknienė
UAB „LDV Unio“ vairavimo mokyklos „Draiveris“ mokymo skyriaus vadovė

1. Neretai pastebiu, kad važiuojant reikiamu greičiu lenkia vairuotojai, kurių automobiliai paženklinti klevo lapu. Galbūt vos tik gavę vairuotojo pažymėjimą jie pasijunta labai gerai mokantys vairuoti, bet aš taip nemanau.
2. Mes mokykloje didelį dėmesį skiriame saugiam eismui ir mokinių vairavimo kultūrai. Susisiekimo ministerija sudaro temų sąrašą, ką mes turime dėstyti per paskaitas. Minimalus teorijos pamokų skaičius mokant B kategorijos transporto priemonių vairuotojus – 40 valandų, bet mes dėstome daugiau ir į mokymo kursą įtraukiame papildomų paskaitų apie saugų vairavimą bei eismo kultūrą.
Esu pastebėjusi, kad ne tik žiemą, bet ir vasarą, kai keičiasi eismo sąlygos, vairuotojai šiek tiek sutrinka ir jaučia diskomfortą, jiems darosi sunkiau vairuoti. Jaučiame pareigą pamokyti vairuotoją, kaip elgtis sudėtingomis eismo sąlygomis: žiemą – kai sninga, o vasarą – per lietų.
Visada galima parengti pradedantįjį, kad jis tiesiog išlaikytų egzaminą. Tačiau mes laikomės principo, jog reikia mokyti taip, kad jis mokėtų vairuoti, o ne tik kad išlaikytų egzaminą. Tai nėra prekybos centras, kurio darbuotojai suinteresuoti parduoti daugiau produktų. Šioje srityje turi dirbti darbui atsidavę žmonės. Jei mes, vairavimo mokyklų specialistai, mokysime saugaus eismo, esu įsitikinusi, kad bus mažiau eismo įvykių ir žūčių. Šioje srityje turi dirbti žmonės, turintys pašaukimą.
3. Moterys vairuoja atsargiau ir padaro mažiau avarijų. Manau, kad vyrai šioje srityje pradeda atsilikti ir kad kai kurios moterys juos netgi pranoksta. Visi mato, kad daugėja maršrutinių autobusų vairuotojų moterų. Į mokyklą vis dažniau kreipiasi moterys, norinčiosios išmokti vairuoti krovininį transportą. Pavyzdžiui, Olandijoje labai daug moterų vairuoja vilkikus.
4. Pati vairuoju, man tai malonumas. Prie automobilio vairo jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Ne kartą esu vairavusi Europos keliais, galiu važiuoti tolimus atstumus ir man tai nesukelia diskomforto.
5. Vairuotojų mokymo srityje dirbu jau 20 metų. Turiu visas vairavimo kategorijas. Nuolat gilinuosi į šią sritį, nes būdama šios srities specialistė privalau apie ją daug išmanyti. Man išties rūpi, kad keliuose žūtų kuo mažiau žmonių, ypač jaunų.

Net jei kraujyje nebėra alkoholio, sugebėjimui vairuoti gali trukdyti galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas ir kiti simptomai, atsirandantys praėjus keletui valandų po alkoholio vartojimo.

Tokie pojūčiai padidina eismo įvykio riziką – sėdantieji prie vairo esant pagirioms, dvigubai dažniau nei kiti vairuotojai pažeidžia kelių eismo taisykles, keturis kartus dažniau išvažiuoja iš savo eismo juostos ir daugiau nei ketvirtadalį kelio nuvažiuoja viršydami greičio limitą. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai ragina būti ypač apdairiems šventiniu laikotarpiu.

Pagirioms priskiriami simptomai pasireiškia alkoholiui dar tebesant organizme, tačiau ypač jie sustiprėja alkoholio kiekiui kraujyje nukritus iki nulio. Nemaloni savijauta gali tęstis nuo 8 iki 24 valandų*. Tipiškais pagirių simptomais laikomi: galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas, dirglumas, nuovargis ir bendras fizinis bei dvasinis diskomfortas. „Tokius simptomus jaučiančiam vairuotojui gali būti sunku susikaupti, greitai reaguoti į aplinką ir tinkamai įvertinti riziką bei kitų vairuotojų siunčiamus signalus“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli.

Norėdami pasijusti geriau vairuotojai išbando įvairius metodus, tarp jų ir energetinius gėrimus. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tai gali būti pavojinga. Energetiniai gėrimai pagerina tik subjektyvų žmogaus savijautos ir galimybių vertinimą. Išgėrus tokių gėrimų sumažėja galvos skausmas, nuovargis ir burnos džiūvimas. Tačiau jie nepagerina koordinacijos ir reakcijos į vaizdinius stimulus laiko**. Dėl to padidėja grėsmė, kad vairuotojas, klaidingai vertindamas savo pasirengimą vairuoti, gali sukelti eismo įvykį. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai įspėja: „Kelių saugumui ypač svarbus teisingas savo gebėjimų įvertinimas. Vairuotojas, manantis, kad gali vairuoti saugiai, kai iš tiesų taip nėra, yra didžiulė grėsmė kelyje“.

Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo siekta patvirtinti kelias valandas po alkoholio suvartojimo atsirandančio diskomforto poveikį vairavimui, atskleidė, kad pagiringi vairuotojai važiuoja mažiau saugiai. Vairuotojai, kenčiantys nuo simptomų, susijusių su alkoholio vartojimu, važiavo vidutiniškai 16 km/h greičiau ir greičio limitą viršijo vidutiniškai 26 proc. visos važiavimo trukmės, lyginant su blaivais vairuotojais, kurie greitį viršijo vidutiniškai 6,3 proc.* viso kelio. „Rekomenduojame nevairuoti automobilio nuo kelių valandų iki visos dienos po alkoholio suvartojimo. Šitaip suteiksite savo organizmui pakankamai laiko atsigauti ir grįžti prie normalaus funkcionavimo“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

*Šaltinis: Nacionalinė saugumo komisija
** Šaltinis: Alkoholizmas: klinikinis ir eksperimentinis tyrimas

Atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad vairuotojai kelyje ne tik kalba mobiliuoju telefonu, užkandžiauja ir geria, bet valosi batus, skaito laikraščius, siuvasi sagas ir t.t. Atstovai atkreipia dėmesį, kad pašalinius darbus vertėtų atidėti, kadangi būtent dėl išsiblaškymo eismo įvykiai kyla dažniausiai.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad susikaupę vairuoja ir jokia pašaline veikla neužsiima tik 7 proc. gyventojų. „Žalų statistika atspindi, kad didžioji dalis eismo įvykių kyla dėl vairuotojų išsiblaškymo. Tai, kad daugiau kaip 90 proc. vairuotojų vairuodami užsiima pašaline veikla, kelia nerimą, kadangi bet koks dėmesio blaškymas ženkliai padidina tikimybę sukelti eismo įvykį“, – teigia N. Giedraitis.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad nors vairuodami telefonu kalba ir trumpąsias žinutes rašo gana didelė vairuotojų dalis (daugiau nei 40 proc.), tačiau tai nėra dažniausia pašalinė veikla, kuria užsiima vairuotojai. Beveik visi vairuotojai vairuodami geria gėrimus (93 proc.) ir ieško nukritusių daiktų (90 proc.), didelė jų dalis vairuodami valo automobilio salono dėmes (71 proc.) ir užkandžiauja (55 proc.). Tyrimo duomenimis, maždaug kas trečias vairuotojas (35 proc.) vairuodamas spėja nusivalyti automobilių stiklus, beveik ketvirtadalis jų (26 proc.) – rūko.

Tačiau pašalinių veiklų sąrašas neapsiriboja vien tradicinėmis veiklomis. Lietuviai vairuodami taip pat valosi akinius (12 proc.), skaito laikraščius ar žurnalus (9 proc.) 7 proc. vairuojančių moterų dažosi bei beveik 1 proc. jų lakuojasi nagus. Vairuodami gyventojai taip pat spėja ir nusivalyti batus (2 proc.), mokytis (1 proc.), taip pat pasitaiko, kad vairuodami naudojasi kompiuteriu, į akis dedasi kontaktinius lęšius, siuva sagą.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovo teigimu, vairuotojai dažniausiai prisipažįsta, kad eismo įvykį sukėlė dėl to, kad ieškojo kokio nors daikto. „Dėl pašalinės veiklos vairuotojai dažniausiai nespėja laiku sustabdyti ir atsitrenkia į kitą automobilį ar į stulpą, taip pat pasitaiko atvejų, kuomet nespėja suvaldyti automobilio ir nuvažiuoja nuo kelio. Vidutiniškai patirtų žalų dydis tokių eismo įvykių metu siekia 3-4 tūkst. litų“, – teigia N. Giedraitis.

Vairuotojai apklausti šių metų gruodžio pirmą savaitę. Apklausoje dalyvavo 508 vairuotojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, rajono centrų bei kitų gyvenviečių.

Vyrai kelyje dažnai pavadinami ereliais, tačiau moteris prie vairo dar dažniau prilyginama stichinei nelaimei.

Įsivaizduokite tokią situaciją, kad moteris ne tik tobulai valdo automobilį kelyje, bet reikalui esant, gali pademonstruoti sportinio vairavimo ypatumus. „Nemuno Žiede“ šiais metais pradedama nauja mokymų programa, kurios metu visi norintys gali išmokti sportinio vairavimo pagrindų ir juos pritaikyti net vairuodami savo visai ne sportinį automobilį. Pirmosios išbandyti šią mokymų programą užvakar ryžosi unikalių spaudos gaminių kompanijos „Tuka“ moterų kolektyvas.
Žvarboką gruodžio 7 d. popietę į VšĮ „Nemuno žiedas“ trasą sugūžėjo profesionalūs sportininkai ir būrys žavių moterų, kurios norėdamos patobulinti savo įgūdžius kelyje, nutarė išklausyti sportinio vairavimo asų pamokymų. Pasak „Nemuno žiedo“ direktoriaus Arūno Samochino, kiekviena moteris gali išmokti sportinio vairavimo pagrindų ir vėliau juos pritaikyti vairuodama savo automobilį. „Mano nuomone, sportinio vairavimo įgūdžiai reikalingi ne tik trasoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Ekstremalių situacijų tikrai pasitaiko, o nauji įgūdžiai padeda jų išvengti gatvėje“, – sakė VšĮ „Nemuno žiedas“ direktorius Arūnas Samochinas. Paklausus, kokių savybių reikia žmogui, kad jis galėtų to išmokti, Arūnas paminėjo, kad pirmiausia reikia noro, o išmokti sportinio vairavimo nėra taip sudėtinga, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Žmonės, kurie norėtų išbandyti naująją programą, kviečiami registruotis „Nemuno žiedo“ internetinėje svetainėje arba mūsų „Facebook“ profilyje“, – teigė direktorius.
Unikalius spaudos gaminius gaminančios kompanijos „Tuka“ moterų kolektyvas įdėmiai išklausė „Dapsas motorsport“ komandos lenktynininko Tomo Dapšo pamokymų ir praktiškai iš karto juos pabandė panaudoti trasoje. Ne vieną prizinę vietą lenktynėse iškovojusio sportininko teigimu, pagrindiniai sportinio vairavimo principai yra susikaupimas kelyje, teisingas oro sąlygų ir automobilio galimybių įvertinimas. „Žmogus turėtų būti užsispyręs ir greitos reakcijos“, – tokias savybes, reikalingas mokantis sportinio vairavimo, įvardijo garsaus lenktynininko Egidijaus Dapšo sūnus Tomas.
Viena pirmųjų, kuriai po pusvalandžio mokymų teko sėsti prie vairo ir parodyti, ko gi išmoko, buvo pati kompanijos „Tuka“ direktorė Valdonė Valienė. „Aš manau, kad mūsų kompanija yra inovatyvi, ieškanti naujovių ir mes norime nugriebti grietinėlę. Galvoju, kad pirmieji – visada laimi“, – į klausimą, kodėl nutarė drauge su kolektyvo moterimis būti pirmosiomis, kurios išbandys naująją mokymo programą, šmaikščiai atsakė Valdonė. Anot direktorės, ji yra įsitikinusi, kad naujieji sportinio vairavimo įgūdžiai jai pravers kelyje. „Gyvenimas yra gražus, gyventi norisi, o iš taško „A“ į tašką „B“ svarbu nuvažiuoti saugiai“, – sakė Valdonė Valienė.
Dažna šiuolaikinė moteris turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau vengia jį vairuoti. Jei jau gyvenimas priverčia tai padaryti, tuomet į gatves išrieda žavi būtybė, kuriai pasitikėjimo savimi, esant ekstremalioms situacijoms, ypač stinga. Laimei, kad pagaliau kiekvienas norintis, išbandęs naują mokymo programą, išklausęs galybę profesionalų patarimų ir išmokęs juos praktiškai pritaikyti, gali užtikrintai jaustis kelyje. Nesvarbu, kokios oro sąlygos būtų, kokį automobilį bevairuotų ir greta kokių vairuotojų jam tektų manevruoti kelyje.

„Goodyear Dunlop” atlikta apklausa atskleidė, kaip skiriasi Europos vairuotojų įpročiai kelyje. Skirtingų šalių vairuotojai nevienodai suvokia kelionės saugumą ir, nors numano apie saugumą lemiančius veiksnius, ne visi automobilininkai vienodai jų paiso.

Dauguma europiečių pripažino alkoholį stipriausiu rizikos veiksniu kelyje, tačiau tai ne visus sustabdo. Pavyzdžiui, net pusė apklausoje dalyvavusių Belgijos vairuotojų prisipažino linkę vairuoti automobilį po kelių taurių alkoholio. Apklausa parodė, kad rizikuoti labiausiai mėgsta vokiečiai: jie pirmauja pagal pomėgį spausti akseleratoriaus pedalą iki dugno ir pralėkti geltoną šviesoforo signalą.

Apklausa apie vairuotojų žinias ir požiūrį į eismo saugumą – tai bendrovės „Goodyear” saugaus eismo kampanijos dalis. „Kokybiškos padangos yra viena iš būtinų priemonių, reikalingų aplenkti pavojus keliuose, – sakė „Goodyear Dunlop“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse Elmantas Latkauskas. – Tačiau svarbu nepamiršti, kad eismo saugumui labai daug įtakos turi ir vairuotojų žinios ir elgesys. Todėl „Goodyear“ nuolat atlieka tyrimus apie tai, kaip būtų galima pagerinti saugumą keliuose, ir organizuoja šviečiamąsias kampanijas, kurių metu primena vairuotojams svarbiausias saugumo taisykles.“

Kaip labiausiai pavojų saugiai kelionei keliantį veiksnį 90 procentų visų apklaustų Europos vairuotojų nurodė vairavimą pavartojus alkoholio. Beveik tokios pat svarbos (82 proc.) vairuotojams atrodo ir tinkamų padangų transporto priemonei parinkimas ir jų nuodugni priežiūra. 77 procentai dideliu rizikos veiksniu saugiai kelionei nurodė vairavimą pavargus. Nemažai apklaustųjų įvertina automobilio įrangos svarbą: tinkamai veikiantys priekinio stiklo valytuvai (67 proc.), oro sąlygas atitinkančios padangos (64 proc.). Paklusimas greičio limitui svarbiu saugumo veiksniu atrodo kiek daugiau nei pusei (59 proc.) apklaustųjų.

Nepaisant to, kad vairuotojai pripažįsta riziką vairuojant išgėrus, trečdalis (31 proc.) apklaustųjų europiečių sėda už vairo po kelių alaus bokalų ar vyno taurių. Pagal apklausos rezultatus, taip elgiasi beveik pusė Belgijos vairuotojų: 49 proc. pasisakė sėdantys už vairo po keleto taurių. Mažiau tokia praktika užsiima italų (38 proc.), ispanų (38 proc.) ar prancūzų (36 proc.) vairuotojai. Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje po kelių taurių pripažino vairuojantys tik penktadalis vairuotojų (atitinkamai 20 ir 23 proc.). Apklausa parodė, kad Lenkijos vairuotojai išgėrę beveik nevairuoja: tik 9 procentai pasisakė sėdantys už vairo įkaušę.

Apklausos dalyvių pasiteiravus apie mėginimus „spausti iki dugno” – važiuoti didžiausiu įmanomu automobilio greičiu, nuo kitų šalių rezultatų gerokai atsiplėšė Vokietijos vairuotojai. Net 63 procentai pasisakė išbandantys maksimalų automobilio greitį. Už jų liko Lenkijos vairuotojai, kurių, teigiančių, jog kartais spaudžia akseleratoriaus pedalą iki dugno, atsirado mažiau nei pusė: 44 procentai. Automobilio greičio galimybes mažiau linkę bandyti kitų šalių vairuotojai: 37 proc. Italijoje, 35 proc. Ispanijoje, kitur – apie trečdalį. Vidutiniškai Europoje akseleratoriaus už ūsų tampyti nebijo 37 proc. apklaustų vairuotojų.

Vokietijos vairuotojai pasižymėjo ir kaip labiausiai linkę priimti geltoną šviesoforo signalą kaip užuominą ne stabdyti, o priešingai – paskubėti. Net 82 proc. apklaustų vokiečių vairuotojų pasisakė, kad pamatę geltoną šviesą verčiau paspaus greičio pedalą nei pristabdys automobilį. Tą patį prisipažino didžioji dalis vairuotojų ispanų (78 proc. ) ir trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų lenkų. Po jų seka italų vairuotojai (71 proc.) ir belgai (70 proc.) su Jungtinės Karalystės vairuotojais (68 proc.). Iš viso, pamatę geltoną šviesoforo šviesą, akseleratorių spaudžia dauguma: vidutiniškai 73 procentai apklaustų Europos šalių vairuotojų.

Tyrimo metu šių metų gegužę buvo apklausti 3500 vairuotojų iš Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

BFL

Naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant gali būti toks pat pavojingas, kaip ir vairavimas kraujyje esant 0,8 promilėms alkoholio, t. y. dvigubai daugiau nei leistina norma vairuotojams Lietuvoje. Mobiliaisiais telefonais besinaudojantys vairuotojai į situacijas, kuriose būtina staigiai stabdyti, reaguoja 9 proc. lėčiau.

Mobilieji telefonai gali neigiamai paveikti eismo saugumą keliuose, tad naudotis jais vairuojant reikėtų kiek įmanoma mažiau. Kalbėjimas telefonu mažina koncentraciją ir sulėtina reakciją. „Kalbantis telefonu vairuotojas, galima sakyti, yra aklas. Jis žiūri į kelią, tačiau nesutelkia dėmesio į vairavimą, todėl nemato visų pavojų arba pastebi juos per vėlai. Jo regėjimo laukas tampa siauresnis, o automobilis ima judėti nelygia trajektorija,“ – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog kalbėjimas naudojantis laisvų rankų įranga gebėjimą vairuoti veikia neigiamai, kaip ir bendravimas telefoną laikant rankoje. Mobiliuoju telefonu automobilyje besinaudojantys vairuotojai, lyginant su tais, kurie to nedaro, vidutiniškai 24 proc. dažniau keičia atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir 19 proc. lėčiau įsibėgėja iki pastovaus važiavimo greičio po stabdymo*.

Pavojų kelyje kelia ne tik pats kalbėjimas mobiliuoju telefonu. Telefono numerio rinkimas trunka apie 12 sekundžių, vadinasi, tiek laiko vairuotojo dėmesys būna skiriamas ne vairavimui. Tuo tarpu atsiliepimas į skambutį iš kelio atima 5 sekundes dėmesio**.

Visiškai nenaudoti mobiliojo telefono vairuojant tikriausiai neįmanoma, tačiau yra keletas taisyklių, kurių laikytis naudinga visiems. „Niekada nereikėtų naudotis telefonu, kai situacija kelyje reikalauja daugiau dėmesio, kaip antai važiuojant per sankryžas ar šalia pėsčiųjų perėjų. Mažiau svarbius pokalbius tokiose situacijose reiktų atidėti, o mobilųjį naudoti tik esant absoliučiai būtinybei. Geriausia – apskritai susilaikyti nuo kalbėjimo telefonu, kol sustosite saugioje vietoje,“ – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Vairuojant rašyti trumpąsias žinutes griežtai draudžiama. „Tai – labai pavojingas elgesys, kadangi vairuotojui tenka patraukti vieną ranką nuo vairo ir kurį laiką nežiūrėti į kelią,“ – teigia „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Kiekvienos šešios sekundės, skirtos žinutės rašymui, iš vairuotojo atima 4,6 sekundės žiūrėjimo į kelią. Tai reiškia, jog važiuojant 90 km/h greičiu, 115 metrų įveikiama nežiūrint į kelią. Žinutės rašymas vairuojant eismo įvykio tikimybę padidina 23 kartus***.

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant Lietuvoje užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų.

* Šaltinis: University of Utah, USA
** Šaltinis: Driving Safety Forward. Renault and Safety
*** Šaltinis: Virginia Tech Transportation Institute

BFL

Naujausi tyrimai atskleidė jog automobilių spūstys sukelia stiprų psichologinį stresą, o vyrai nuo šio streso kenčia septynis kartus daugiau nei moterys.

Tai draudžiama…

Vairuodami jūs galite ieškoti muzikos “iPod” grotuve arba būti užsidėję ausines, tačiau negalite naudoti mobiliojo telefono.

Remiantis neseniai atliktos apklausos Vokietijoje duomenimis, kas penktas vairuotojas važiuodamas naudojasi mobiliuoju telefonu be laisvųjų rankų įrangos. Skambinti, skaityti SMS, telefono navigacinėje sistemoje įvesti maršrutą – kas čia tokio, juk tai daro (beveik) kiekvienas.

Tačiau tai draudžiama, aišku, išskyrus tuos atvejus, kai skambinant naudojamasi laisvųjų rankų įranga. Visais kitais atvejais naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant draudžiama. Nesilaikant šio kelių eismo taisyklių reikalavimo galima sulaukti 20–40 litų baudos. O štai Vokietijoje šis KET pažeidimas įvertintas 40 eurų bauda.

Tačiau kodėl vairuojant leidžiama naudotis “iPod”, radiju ir stacionaria navigacine sistema? Pasirodo, įstatymuose minimas tik draudimas naudotis mobiliuoju telefonu su visomis jo funkcijomis. O štai liesti telefoną leidžiama tik tada, kai norima jį perdėti į kitą vietą. Tačiau kuris policininkas patikės tokiu pasiaiškinimu?

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Taip pat vairuojant draudžiama skaityti ar rašyti SMS žinutes. Šiandien mobilieji telefonai gali patys perskaityti SMS žinutes, tačiau patiems atsidaryti žinutę telefone yra draudžiama

Tai leidžiama…

"Veido" archyvas

Kadangi įstatyme neminimas “iPod” prietaisas, tai vairuotojas gali juo naudotis, netgi ieškoti jame norimos muzikos

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Komentaras

Kodėl dauguma vairuotojų nepaiso draudimo naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant? Todėl, kad jie neįžvelgia tokio draudimo logikos. Juk “iPod” naudojimas ar CD pakeitimas taip pat pavojingi, tačiau leidžiami veiksmai. Taigi kalbantys telefonu automobilyje dažnai turi gerą pasiteisinimą. Saugiau būtų jei mobilusis telefonas automobilyje būtų visai uždraustas arba būtų reikalaujama stabilaus jo įmontavimo. Tačiau visa tai neįmanoma.