Šiandien, paskutinę vasaros dieną, simboliškai paminėta Susisiekimo ministerijos iniciatyvos „Sėkmės kelias“ pabaiga. Per du mėnesius „Sėkmės kelio“ sutartį, kuria pasižadėjo atsakingai elgtis kelyje, internete pasirašė daugiau nei 5000 abiturientų, vyresniųjų klasių moksleivių ir kitų, pritariančių iniciatyvai.

Saugaus eismo akcija vyko vasarą, kartu su mokyklose vykusiomis paskutinio skambučio ir išleistuvių šventėmis. „Sėkmės kelio“ sutartį pasirašę abiturientai prižadėjo „neliesti mašinos raktelių paragavus alkoholinių gėrimų“, „nesipuikuoti prieš draugus sugebėjimu iki dugno paspausti greičio pedalą“ ir skatinti taip pat elgtis savo draugus per išleistuvių šventes ir visą gyvenimą.

Anot Martyno Čerkausko, susisiekimo ministro patarėjo, jeigu vykdant šią iniciatyvą sumažėjo bent vienu „kelių ereliu“, tai jau galima laikyti sėkme.

„Pirmieji vairavimo metai yra rizikingi ne dėl to, kad jauni žmonės prasčiau vairuoja – tiesiog būna daug pagundų išmėginti automobilį, greičiau paspausti pedalą. Džiaugiamės, kad tiek daug jaunuolių akcijos metu simboliškai įsipareigojo saugoti save ir kitus kelyje. Manau, kad ieškodami dialogo galime išvengti daug skaudžių nelaimių“, – kalbėjo M. Čerkauskas.

Vairavimo mokykloms nuo 2012 m. bus keliami griežtesni reikalavimai mokymo kokybei ir mokyklų darbuotojų kvalifikacijai.

Viena iš naujovių taps reikalavimas nuo 2012 m. filmuoti ir įrašinėti vairavimo mokykloje laikomą  praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą. Gerokai prailginta ir praktinio vairavimo mokymų trukmė.

Susisiekimo ministerija nutarė griežtinti mokymų tvarką, nes didžiausią dalį tarp sukeliančių autoavarijas sudaro nepatyrę vairuotojai, turintys iki 2 metų vairavimo stažą.

Ministerija nutarė riboti automobilių, kurie naudojami žmonių mokymui, amžių. Vairuotojų rengimui naudojamos B kategorijos mokomosios transporto priemonės turės būti ne senesnės kaip 10 metų.

Vairavimo mokykloms bus privaloma turėti nuosavą arba kitais teisėtais pagrindais naudojamą uždarą aikštelę su asfalto ar betono danga. Bet kuri mokymo patalpa negalės būti nutolusi nuo vairavimo mokymo aikštelės toliau kaip 20 km.

Vairavimo mokyklos turės daryti ir vienerius metus saugoti praktinio vairavimo (B, BE, C, C1E, CE, D, D1E ir DE kategorijos transporto priemonių) įgūdžių galutinės įskaitos vaizdo ir garso įrašus, todėl joms bus privaloma turėti šiam tikslui reikiamą įrangą.

E. Masiulio teigimu, vairavimo įskaitos filmavimas ir įrašinėjimas įvestas norint užkirsti kelią vairavimo mokyklose nesąžiningu būdu įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą.

Siekiant pagerinti vairavimo mokyklų darbuotojų kvalifikaciją, vairuotojų mokytojai ir vairavimo instruktoriai turės tobulinti kvalifikaciją aukštosiose mokyklose baigdami periodinius kursus bei kartą per 5 metus laikyti egzaminą VĮ „Regitra“.

Vairuotojų pirminį mokymą sudarys trys etapai – pirmasis, tarpinis ir antrasis. Pirmajame etape būsimasis vairuotojas vairavimo mokykloje turės įgyti teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių. Tarpiniame etape vairavimo mokykla privalės organizuoti mokinių pirmajame etape įgytų žinių ir gebėjimų patikrinimą. Antrajame etape būsimasis vairuotojas turės įtvirtinti teorines žinias ir praktinio vairavimo įgūdžius.

Vairavimo mokykla mokiniui, išlaikiusiam pirminio mokymo kurso galutines įskaitas, galės išduoti vairuotojų pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą. Šį liudijimą ir kitus reikalingus dokumentus mokinys pateiks VĮ „Regitra“ egzaminams laikyti. Liudijimas galios 1 metus nuo išdavimo datos.

Pakeista ir mokymo proceso kurso trukmė. Visoms motorinių transporto priemonių kategorijoms 25 proc. sumažintas teorijos mokymo kurso valandų skaičius (B kategorijai nuo 60 iki 40 val.). Praktinio vairavimo valandų skaičius B kategorijos transporto priemonių vairuotojams padidintas nuo 20 iki 30 val.

Praktinio vairavimo kursą sudarys 4 dalys: 4 val. vairavimo mokymo aikštelėje, 16 val.  mieste (iš jų 2 val. rekomenduojama tamsiuoju paros metu), 2 val. užmiestyje. Likusios 8 val. bus paskirstomos pagal individualų poreikį (tik B kategorijai).

Būsimieji vairuotojai, siekiantys gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, galės pradėti mokytis vairavimo mokyklose nuo 17 metų.

93 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pagrindinė saugumo keliuose problema, rodo naujausia Eurobarometro apklausa.

Didele problema keliuose lietuviai mano esant ir greičio viršijimą – tam pritarė 84 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Dar 11 proc. lietuvių manė, kad tai antraeilis veiksnys.

Tuo metu tai, kad automobilių vairuotojai ar keleiviai nesegi saugos diržų, pagrindine saugumo keliuose problema manė esant vos daugiau nei pusė apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tai laikė ne tokia didele grėsme. 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad saugos diržų nesegėjimas apskritai nėra su saugumu keliuose susijusi problema.

Apklausa taip pat atskleidė, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, gyvena daugiausiai piliečių, manančių, kad vairavimas kalbant telefonu be laisvų rankų įrangos nekelia didžiausios grėsmės saugumui keliuose. Esmine problema tai manė esant 45 proc. apklaustųjų, dar beveik tiek pat tai laikė antraeiliu veiksniu.

Tyrimo duomenimis, 74 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio kontrolei. Penktadalis apklaustų lietuvių teigė manantys, kad valdžios priemonių šioje srityje pakanka.

62 proc. apklaustųjų Lietuvoje taip pat tvirtino, kad valdžia turėtų labiau kovoti ir su greičio viršijimu keliuose. Tuo metu manantieji, jog priemonių pakanka, sudarė beveik trečdalį respondentų.

Taip pat maždaug pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, jog valdžia pakankamai dėmesio skiria kovai su vairuotojais ir keleiviais, neseginčiais saugos diržų. Didesnio valdžios dėmesio šiai sričiai pageidautų sulaukti 40 proc. apklaustųjų.

26 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad, jų manymu, pirmiausiai reiktų pagerinti kelių infrastruktūrą.

11 proc. teigė, jog svarbu didinti informacinių kampanijų skaičių, 14 proc. tai laikė esant antrine priemone siekiant užtikrinti saugumą keliuose.

Idėją įvesti periodines pratybas visiems vairuotojams svarbiausia priemone laikė 8 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, automobilį Lietuvoje vairuoja 57 proc. apklaustųjų, 40 proc. iš jų – dažnai. ES vidutiniškai vairuotojai sudaro 69 proc. apklaustųjų, dažnai vairuojantys teigia esanti beveik pusė jų.

Birželio mėnesį vykdytoje apklausoje dalyvavo maždaug po tūkstantį gyventojų iš visų 27 ES valstybių.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos ir draudimo bendrovės “PZU Lietuva” duomenimis, tipiškas drausmingiausias vairuotojas yra 40–55 metų vyras, vidutiniškai turintis 26 metų vairavimo stažą ir gyvenantis mieste.

Šį portretą pavyko nupiešti nustačius pačius drausmingiausius vairuotojus, turinčius nepriekaištingą šešerių metų vairavimo istoriją. “PZU Lietuva” juos atrinko iš beveik 50 000 vairuotojų, kurie šiemet sudarė naują transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis. Iš jų atsitiktinės atrankos keliu buvo atrinkta 50 kandidatų, kurių istoriją nuo 2002 metų papildomai įvertino policija. Šiandien 30 drausmingiausių vairuotojų, kurie neturėjo jokių nusižengimų, buvo apdovanoti ir tapo pavyzdžiu visiems eismo dalyviams.

Prieš dvejus metus įsigaliojus naujai tvarkai, įvykus smulkiems eismo įvykiams, nebereikia kviesti pareigūnų, todėl didelė dalis tokių įvykių neregistruojami policijoje. Dėl šios priežasties vairuotojų istorija buvo vertinama bendromis policijos ir draudikų pastangomis.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, eismo saugumas kelyje daugiausia priklauso nuo transporto priemonių vairuotojų sąmoningumo, atsakomybės ir vairavimo kultūros.

Policijos duomenimis, kasdien Lietuvos keliuose fiksuojama daugiau nei tūkstantis Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kasmet įvyksta apie 4 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės, ir daugiau kaip 20 tūkst. techninių eismo įvykių, kuriuose apgadinamos transporto priemonės.

Įsigaliojus naujoms Saugaus eismo automobiliais kelių įstatymo nuostatoms, pradedantiesiems vairuotojams dvejiems metams išduodami laikinieji pažymėjimai, ir tik pabaigus papildomus mokymus jie pakeičiami į galiojančius dešimtį metų. Jeigu niekas nebus pakeista, policija po dviejų mėnesių pagal galiojančius teisės aktus bus priversta atiminėti laikinuosius vairuotojų pažymėjimus, kaip pasibaigusio galiojimo dokumentus.

2008 m. gegužę susisiekimo ministras savo įsakymu, patvirtinančiu Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, nurodė, kad pradedantieji vairuotojai, pirmą kartą įgiję teisę vairuoti A1, A, B1 ir B kategorijų transporto priemones, papildomai bus mokomi ne anksčiau kaip po 18 mėnesių ir ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo datos.

Kitu įsakymu susisiekimo ministras patvirtino Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarką. Joje nurodyta skelbti konkursą šiai teisei suteikti ir ne vėliau kaip per 30 mėnesių konkurso nugalėtojas privalo įrengti Papildomo vairuotojų mokymo centrą ir būti pasirengęs pradėti mokymą.

“Atsižvelgiant į terminus, matyti, jog praktinio vairuotojų mokymo centruose (PVMC) pradedantieji vairuotojai bus pradėti mokyti ne anksčiau kaip kitų metų vasarį, t. y. jau praėjus 8 mėnesiams po jų laikinųjų pažymėjimų galiojimo pabaigos”, – galimą situaciją prognozuoja ministras R. Palaitis. Be to, pasak ministro, kyla rimtų abejonių dėl numatomų PVMC pajėgumo per tokį trumpą laiką suorganizuoti visų pradedančiųjų vairuotojų mokymus.

“Kiek mums žinoma, šiuo metu Seime jau yra svarstomos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kuriomis siekiama nustatyti, jog papildomas vairuotojų mokymas būtų privalomas tik daugiau nei du kartus prasižengusiems pradedantiesiems vairuotojams arba padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį. Kitiems nuolatiniai pažymėjimai turėtų būti išduodami be jokių papildomų sąlygų. Tačiau jei dėl kokių nenumatytų kliūčių įstatymo pataisos nebūtų priimtos, liepos 1 dieną daugybė vairuotojų netektų teisės vairuoti: senasis pažymėjimas nebegaliotų, o naujo išduoti nebūtų pagrindo”, – teigia ministras R. Palaitis.

Todėl ministras R. Palaitis prašo, kad rytoj, balandžio 23 dieną, vyksiančiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje būtų pateikta Susisiekimo ministerijos informacija, kada ketinama priimti visus būtinus ir šios ministerijos kompetencijai priklausančius teisės aktus, kuriuose bus aiškiai nustatyta teisės vairuoti pradedantiesiems ir neturintiems dvejų metų vairavimo stažo vairuotojams suteikimo tvarka, ar jie bus priimti laiku ir kaip ketinama elgtis, jei to nepavyks padaryti iki birželio 30 dienos.