3 KLAUSIMAI Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjui Vidmantui Pumpučiui

VEIDAS: Kokios priežastys lemia tai, kad Lietuvos visuomenėje niekaip nepavyksta išvengti girtų vairuotojų prie vairo?

V.P.: 2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva yra tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje, mus aplenkė Baltarusija ir Moldova. Tokia statistika ir lemia, jog ir prie vairo pasitaiko asmenų, nekreipiančių dėmesio į draudimą vairuoti išgėrus.

Skandinavijos šalyse ar Vakarų Europoje prie vairo sulaikytas neblaivus asmuo, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus girtumo laipsnis, įvardinamas kaip alkoholikas ir nusikaltėlis. Neatsakingu savo elgesiu jis kelia didžiulę grėsmę sau ir aplinkiniams. Tuo metu Lietuvoje prie vairo sėdamasi tikintis, jog pavyks išvengti susidūrimo su policijos pareigūnais. Gana dažnai vairuotojas įsivaizduoja, jei bus pričiuptas, su policija susitars. Retas jų yra pasidomėjęs gresiančiomis sankcijomis bei tuo, kiek kainuos vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimas. Tačiau bene didžiausia problema kovojant su neblaiviais vairuotojais – visuomenės abejingumas. Jis turi savo kainą: vien 2014 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės netekome 45 gyvybių, o tai yra 13 žmonių daugiau nei 2013 m. Nesuprantama, kodėl neblaivių asmenų nesustabdo aplinkiniai. Tačiau sąmoningumo palengva daugėja.

VEIDAS: Kokios šalies pavyzdys galėtų pagelbėti Lietuvai, siekiančiai išbristi iš alkoholizmo liūno?
V.P.: Suomiai ir švedai prieš 40 metų taip pat suvartodavo gana daug alkoholio. Bet jie aiškiai įvardijo tokio elgesio padarinius: sužalota žmonių sveikata, ankstyvas mirštamumas, dažnos traumos buityje, darbe, kelyje… Taigi supratę, kokia didelė alkoholio vartojimo kaina, skandinavai ėmėsi radikalių permainų siekdami pakeisti ydingus visuomenės įpročius. Tris mėnesius organizavo milžiniško masto švietėjišką kampaniją (jos metu visuomenei aiškino apie alkoholio žalą sveikatai, apie tai, kokias ligas sukelia ilgalaikis jo vartojimas, apie suluošintų žmonių likimus ir pan.). Po to sekė švietėjiškos kampanijos apie sveiką gyvenseną,  žmonės buvo skatinami daugiau judėti. Miestuose ir užmiesčiuose investavus į dviračių takų infrastruktūrą ir apribojus alkoholio prieinamumą situacija pakito: skandinavai pakeitė savo įpročius.

VEIDAS: Kokios priemonės, jūsų nuomone, padėtų efektyviai sumažinti atvejų, kai girti vairuotojai sėda prie vairo?
V.P.: Norint pakeisti situaciją iš esmės, turėtume spręsti alkoholio vartojimo problemas, o ne kovoti su jo padariniais. Visų pirma reikėtų mažinti alkoholio prieinamumą (degalinės nėra tinkamiausia vieta jo prekybai), šviesti gyventojus apie jo daromą žalą, skatinti aktyvesnį žmonių laisvalaikį. Skandinavų patirtis rodo, jog šis kelias būtų tinkamas.  Manau už sunkų girtumo laipsnį prie vairo būtina numatyti laisvės atėmimą bent iki vienerių metų (šie siūlymai jau aptariami Seime). Taip pat patvirtinti praktiką, jog policijos pareigūnai, sustabdę vairuotoją, privalomai tikrintų jo blaivumą.

Daugiau nei pusė Lietuvos vairuotojų, kelyje susidūrę su piktu vairuotoju, patys įsiaudrina ir imasi „auklėti“ agresorius. Erzinti ar tyčia neužleisti agresyviai vairuojančiųjų ypač linkę jauniausi 18-25 metų vairuotojai. Tokius duomenis atskleidė tyrimas, kurį atliko šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis  „Lietuvos draudimas“, prieš kelias savaites paskelbusi apie pykčio Lietuvos keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“.

„Vairuotojų tyrimas patvirtino, kad pyktis kelyje labai greitai plinta – vieno vairuotojo agresyvus elgesys kas antrą eismo dalyvį išveda iš kantrybės. Laimei, dažniausiai supykę vairuotojai tiesiog apkalba kitą vairuotoją ar išvadina jį nepadoriais žodžiais, tačiau maždaug kas dešimtas „užsikrečia pykčiu“ ir patys pradeda erzinti bei „mokyti“ agresorius. Toks elgesys labai greitai gali peraugti į rimtus konfliktus ar pavojingas avarines situacijas“, – tvirtina Raimondas Geleževičius, kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento direktorius.

Pasak jo, tyrimas parodė, kad kuo vairuotojas vyresnis, tuo dažniau jis važiuoja ramiai ir nekreipia dėmesio į aplink esančius piktus vairuotojus. Į pyktį labiausiai reaguoja 18-25 metų vairuotojai. Maždaug 15 proc. jų įsitraukia į eismui pavojingus „žaidimus“ – pradeda tyčia neužleisti agresyviai vairuojančio asmens, erzina jį, o kartais netgi imasi rizikingo „auklėtojo“ vaidmens – pasiveja ir „pamoko“ gestais ar agresyviu vairavimu.

Psichologės, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantės Eglės Masalskienės teigimu, tai, kad jaunesni vairuotojai labiau reaguoja į pykčio protrūkius, yra natūralu – jaunimas impulsyvesnis, drąsiau rizikuoja, dažniau renkasi pavojingiausią reagavimo į piktus vairuotojus formą. Vis tik, anot psichologės, impulsyviai reaguoti į pyktį nėra pats geriausias sprendimas, ypač kelyje, kur kiekviena klaida ar neapgalvotas sprendimas gali kainuoti labai brangiai.

„Pyktis yra kaip ugnis, ir jei norite ją užgesinti, verčiau pilti vandenį, ne žibalą. Jeigu susidūrėte su agresoriumi, kuris jus kaltina, nors pats jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti, teisintis ir demonstratyviai ignoruoti, nes šie veiksmai gali jį provokuoti. Protingiausia būtų tiesiog priimti faktą, kad taip nutiko, nes tokių agresyviai reaguojančių žmonių yra, ir štai dabar jūs vieną sutikote. Natūralu, kad norisi atsikirsti, jei jaučiatės teisus – bet taip rizikuojate įsivelti į ilgesnį ginčą ir susigadinti nuotaiką. Tad verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Svarbiausia išlikti mandagiu ir ramiu, – patarė E. Masalskienė. – O jeigu jums pačiam kyla pyktis, prisiminkite STOP signalą ir akimirką pagalvokite, kokias pasekmes gali turėti impulsyvūs veiksmai. Kelių sekundžių pakanka, kad žmogui įsijungtų racionalus mąstymas.“

Siekdamas mažinti pykčio lygį Lietuvos keliuose, „Nulis pykčio“ kampanijos iniciatorius „Lietuvos draudimas“, kartu su projekto partneriais Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, ruošiasi įrengti kelių informacinius stendus kelių vietose, kur dažniau pasitaiko pykčio protrūkių. Profesionalūs dizaineriai parengė, o eismo saugumo ekspertai atrinko 6 kelio stendus, iš kurių visuomenė iki spalio 8 d. gali išrinkti vieną laimėtoją. Kelio stendo dizaino rinkimai vyksta „Facebook“ socialiniame tinkle specialioje „Nulis pykčio“ skiltyje.

Daugiau nei pusė – 56 proc. – Lietuvos vairuotojų po vairavimo egzamino nėra nė sykio skaitę kelių eismo taisyklių (KET). Reguliariai su KET pakeitimais susipažįsta mažiau nei dešimtadalis vairuotojų. Tokius rezultatus atskleidė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuota interneto vartotojų apklausa.

„Lietuvos gyventojai prisipažino, kad dauguma jų KET skaito tik vieną kartą gyvenime – ruošdamiesi vairavimo egzaminui. Ir tik retas vairuotojas skiria dėmesio atnaujinti žinias apie KET bent kas kelerius metus. Tikime, kad geresnis KET išmanymas turi didelę įtaką eismo saugumui Lietuvos keliuose“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Remiantis tyrimo duomenimis, KET taisyklių nė karto po egzamino nėra atsivertę didelė dalis ir tų vairuotojų, kurie vairuotojo pažymėjimus gavo prieš 20, 30 metų ar dar seniau. „Žinant, kad taisyklės koreguojamos beveik kasmet, įvedama naujų ženklų, ribojimų, žinios, įgytos prieš 30 metų, gali neatitikti šios dienos realijų. Nacionaliniam KET egzamine pastebėjome, kad daug dalyvių neskiria autostrados ženklo reikšmės nuo prieš kelerius metus įvesto greitkelio ženklo ribojimų“, – pasakojo A. Kazlauskienė.

Tiesa, apklausa atskleidė, kad seniau vairuotojo pažymėjimus gavę vairuotojai palyginus su jaunesniais vairuotojais yra labiau linkę atnaujinti KET teorines žinias. Pasyviausiai KET domisi 2-5 metų stažą turintys vairuotojai – nuolat KET peržiūri tik 5 proc. jų, o beveik 70 proc. neskaitė nuo tada, kai laikė vairavimo egzaminą. Aktyviausiai KET seka turintieji 20-30 metų ar dar ilgesnį stažą. Didžioji dalis – apie 40 proc. – šių vairuotojų stengiasi bent kas kelerius metus perversti KET taisykles, atidžiau seka KET pakeitimus. Tiesa, beveik ketvirtadalis šių 20 metų ir ilgiau vairuojančių gyventojų nėra skaitę taisyklių nuo tada, kai gavo pažymėjimą, nepaisant to, kad tai įvyko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tai, jog išlaikę vairavimo egzaminą, Lietuvos vairuotojai dažnu atveju nebeatnaujina teorinių žinių patvirtino ir šių metų Nacionalinio kelių eismo taisyklių egzamino rezultatai – nei vienam dalyviui nepavyko išvengti klaidų. „Šie rezultatai parodė, kad net ir paprastos situacijos yra primirštos, o atnaujinti KET žinias dažnu atveju būtų naudinga ir prasminga. Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad mūsų kasmet rengiamas nacionalinis KET egzaminas paskatina vairuotojus pasikartoti KET teoriją – prieš egzaminą tą patvirtino padarę keli šimtai dalyvių“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Naujausios KET ir priimami pakeitimai visuomet skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, taip pat kituose tinklalapiuose, pavyzdžiui eismas.eu.

Statistika, rodo, kad pagal eismo nelaimių, kuriose nukenčia žmonės, skaičių Lietuva pirmauja Europoje. 2012 m. milijonui Lietuvos gyventojų teko 100 avarijų aukų. ES šalių vidurkis pernai buvo 55 žuvusieji.

„Lietuvos draudimo“ apklausa buvo rengiama interneto tinklalapyje Delfi.lt balandžio 5-12 dienomis. Į bendrovės klausimus atsakė daugiau nei 9 tūkst. interneto vartotojų.

Ketvirtus metus iš eilės rengiamas Nacionalinis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminas šiemet vyks balandžio 5 dieną (penktadienį), 12 valandą. Šiemet pirmą kartą egzaminą gyvai galės laikyti visų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojai – į egzamino organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ biurą pasitikrinti žinių kviečiami ir šiauliečiai. Egzamino organizatoriai praneša, kad šiemet daugiau dėmesio skirs patikrinti, ar dalyviai susipažinę su naujausiais KET pakeitimais.

„Daugelis žmonių, įgiję vairuotojo pažymėjimą, nesivargina atnaujinti žinias, toliau domėtis KET naujovėmis ir tik iš žiniasklaidos sužino apie esminius KET pakeitimus. Pavyzdžiui, pernai KET keitėsi net tris kartus – buvo įvesti elektromobiliams skirti kelio ženklai, keitėsi vaikų vežimo taisyklės, atsirado kitų pakeitimų, tačiau dažnas vairuotojas nežino įsigaliojusių reikalavimų, naujų kelio ženklų ribojimų. Todėl egzamine didelį dėmesį skirsime KET naujovėms, norėdami priminti eismo dalyviams, kad sekti taisyklių pasikeitimus yra pareiga“, – sako egzamino iniciatoriaus, draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Jos teigimu, egzamino užduotys, kurias tradiciškai parengė UAB A. Bialo vairavimo mokyklos direktorius – vairuotojų mokytojas Aleksandr Bial, sudarytos atsižvelgiant ne tik į KET naujoves, bet ir į dažnai Lietuvos keliuose pasitaikančias avarines situacijas.

„Kasmet Lietuvoje kelių policija užfiksuoja daugiau nei 330 tūkst. KET pažeidimų, o pridėję neužfiksuojamus atvejus nusižengimus KET skaičiuotume milijonais. Dėl vairuotojų nepaisomų taisyklių, kasmet Lietuvos keliuose įvyksta daugiau nei 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Rengdami Nacionalinį KET egzaminą, norime skatinti žmones gerai pažinti ir laikytis KET, nes tai didina eismo saugumą ir kultūrą Lietuvos keliuose“, – sako Aurelija Kazlauskienė.

Kaip ir ankstesniais metais, egzaminą laikyti gali visi norintys, dalyvavimas jame nieko nekainuoja. Spręsti užduotis galima gyvai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir pirmąjį kartą – Šiauliuose. KET žinių patikrinimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks miestų savivaldybėse, jų Tarybų posėdžių salėse. Panevėžyje ir Šiauliuose egzaminas bus laikomas „Lietuvos draudimo“ patalpose (Respublikos g. 11, Panevėžyje ir Aušros al. 17, Šiauliuose). Laikyti KET egzaminą galima ir internetu, naujienų portale „Delfi“.

Šiemet egzamino dalyviams bus pateikta 20 klausimų, teisingai atsakyti į juos bus skirta 30 minučių. Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai bus apdovanoti „Lietuvos draudimo“ įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams. Šį prizą laimės po du geriausius dalyvius kiekviename mieste, dar 10 draudimo polisų bus išdalinta internetu egzaminą sprendžiantiems dalyviams. Bendrovė taip pat apdovanos visus dalyvius, kurie ateis egzamino laikyti „gyvai“ – visi jie galės pasinaudoti 10 proc. nuolaida privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui metams. Visi nacionalinio KET egzamino nugalėtojai bus viešai paskelbti per dvi savaites po egzamino interneto tinklapyje www.ld.lt.

Nacionalinį KET egzaminą „Lietuvos draudimas“ pirmą kartą surengė 2010-aisiais, po metų egzaminą imta organizuoti ir naujienų portale „Delfi“. Kasmet egzamino dalyvių skaičius stabiliai augo. Pernai KET egzaminą miestų savivaldybėse ir internete laikė daugiau nei 2000 dalyvių. Po egzamino naujienų portale „Delfi“ egzamino užduotis išsprendė dar 15 500 dalyvių, kurie žinias pasitikrino savo malonumui.

Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau patiria agresyvų kito eismo dalyvio elgesį – jam rodomi nepadorūs gestai, vartojama vulgari kalba arba nepagrįstai signalizuojama. Deja, pusė eismo dalyvių į tokį elgesį atsako agresyviais veiksmais, taip rizikuodami sukelti pavojingą konfliktą.*

Didžioji dalis vairuotojų į agresyvius kitų eismo dalyvių veiksmus atsako garso signalu, šaukimu, viduriniojo piršto rodymu, žibintų mirksėjimu, o kai kurie vairuotojai net mėgina kitą agresijos apimtą vairuotoją nustumti nuo kelio.* „Agresija skatina agresiją, todėl geriausia ir išmintingiausia išeitis – tiesiog ignoruoti nederamą kitų vairuotojų elgesį,“ – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Vyrai dažniau nei moterys į agresiją atsako agresija (atitinkamai 54 ir 46 proc.), 18-24 m. jaunuoliai taip elgiasi dažniau nei virš 65 metų sulaukę vairuotojai (67 ir 30 proc.), o turintys vaikų reaguoja agresyviau nei jų neturintieji (59 ir 45 proc.).* „Neramina tai, kad vežantieji vaikus nesistengia išvengti konflikto. Agresyvus elgesys gali baigtis rimčiau nei apsižodžiavimu, o pasidavimas neigiamoms emocijoms yra pavojingas, nes nervingumas blaško dėmesį,“ – perspėja „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Atsakingai besielgiantys ir kelių etikos kodo besilaikantys vairuotojai sumažina konflikto tikimybę. Vairuotojų pyktis kyla dėl pasiklydusių eismo dalyvių sukeliamo eismo srauto sulėtėjimo, todėl patartina savo kelionę susiplanuoti iš anksto. Taip pat nereikėtų važiuoti pernelyg arti kitų eismo dalyvių – rekomenduojama išlaikyti maždaug dviejų sekundžių atstumą ir užleisti kelią prieš rikiuojantis į kitą eismo juostą. Važiuojant vertėtų laikytis dešiniosios juostos, kadangi kitu atveju agresyviam vairuotojui gali pasirodyti, kad tyčia blokuojate greitesnę eismo juostą. Patartina vengti rodyti nepasitenkinimą signalizuojant ar darant spaudimą važiuoti greičiau. Be to, geriau vengti akių kontakto, nes tai gali būti palaikyta provokacija. Jei suklydote, turėtumėte atsiprašyti – to dažnai pakanka neigiamoms emocijoms ir konflikto rizikai sumažinti. Jei agresija pavirsta daugiau nei žodžiais ar gestais, iš vidaus užrakinkite duris ir uždarykite langus. Kritinėje situacijoje žibintų ar garsinio signalo pagalba atkreipkite kitų žmonių dėmesį bei skambinkite policijai.

Keliuose yra daug vairuotojų, kuriuos suerzint gali beveik bet kas – prastos kelio dangos sąlygos, kitų vairuotojų elgesys, kamščiai, eismo taisyklės. Greitai kantrybę prarandantys žmonės prieš sėsdami prie vairo turėtų pasistengti pamiršti asmenines problemas. Salono vėdinimas, gilus kvėpavimas, atpalaiduojančios muzikos klausymas gali padėti kovojant su streso simptomais. „Net jei jus erzina kito vairuotojo įgūdžių trūkumas, reikėtų nekreipti į tai dėmesio ir asmeniškai nepriimti kitų padarytų klaidų. Palikime auklėjimą ir priežiūrą policijai,“ – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

* www.roadandtravel.com

Dėl vairuotojo kaltės eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius šių metų pirmąjį pusmetį beveik nekito, palyginti su praėjusiais metais. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai labiau susirūpino finansinėmis kompensacijomis dėl jų pačių sukeltų avarijų ir ėmė dažniau drausti save bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų eismo įvykio metu.

„PZU Lietuva“ Asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje eismo įvykio kaltininkas pasirūpina nuostolių atlyginimu nukentėjusiems asmenims, tačiau nesusimąsto apie savo ir bendrakeleivių sveikatą. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų atlygina žalą tiems keleiviams ir vairuotojui, kurie važiavo ir buvo sužeisti eismo įvykį sukėlusiame automobilyje.

Vairuotojų, „PZU Lietuva“ apsidraudusių nuo nelaimingų atsitikimų, skaičius pirmąjį šių metų pusmetį ūgtelėjo net 35 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Sutarčių, kuomet draudžiamas visas automobilio ekipažas, t.y. vairuotojas ir keleiviai, padaugėjo 18 proc.

„Lietuvos vairuotojų sąmoningumas auga – jie nebesitiki, kad nelaimės juos aplenks, o jie patys niekuomet nesukels eismo įvykio. Padėtis vertinama adekvačiau: vairuotojai supranta, kad jie gali smarkiai nukentėti avarijose, kurias sukėlė, o žala sveikatai bus jų pačių rūpestis. Todėl, nors ir nesparčiai, tačiau rūpestis savimi ir savo keleiviais patenka ir į mūsų šalies vairuotojų akiratį“, – sakė G. Beinorienė.

Draudimo ekspertų teigimu, žmonės suvokia, jog eismo įvykio metu nukentės jų ir kito žmogaus automobiliai, todėl dažniau draudžia automobilį KASKO draudimu. Nors paskutiniaisiais metais ėmė ryškėti tendencija, kad vairuotojai susirūpina ir savo bei keleivių sveikata, jeigu ji būtų sutrikdyta dėl paties vairuotojo kaltės.

„PZU Lietuva“ duomenys rodo, kad per metus keliais procentais daugėjo privalomuoju draudimu apsidraudusių vairuotojų, kurie papildomai apsidraudė nuo nelaimingų atsitikimų. 10 proc. KASKO draudimą įsigyjančių vairuotojų papildomai apsidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų.

„PZU Lietuva“ ekspertė pabrėžė, kad apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų, apdraudžiamos visos automobilio sėdimosios vietos, t.y. draudikas atlygina žalą avarijoje nukentusiam vairuotojui  ir jo keleiviams.

Draudikai skaičiuoja, kad  vidutinė draudimo išmoka už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus sudaro 1000 Lt, daugiausia „PZU Lietuva“ vienam asmeniui yra išmokėjusi 20 tūkst. litų.  Eismo įvykių metu dažniausiai patiriamos galvos rankų ir plaštakų traumos.

Autobusų ir troleibusų vairuotojams, dirbantiems ilgiau nei 35 metus, švenčiant troleibusų parko 55 metų ir autobusų parkui 66 metų jubiliejus, įteiktos specialios kortelės, kurios artimiausiu metu papuoš ir transporto priemonių kabinas. Jose nurodyta, kad konkretus vairuotojas Jus veža jau 35 metus arba daugiau.

„Taip ne tik norime pagerbti ilgamečius vairuotojus, bet ir atkreipti vilniečių dėmesį, kad mus vežioja tokie patyrę specialistai,“-sakė A. Zuokas.

Švenčiant Autobusų parko parko 66-ąjį gimtadienį šiandien kortelės bus įteiktos 12 autobusų vairuotojų, praėjusią savaitę  jos įteiktos ir 11 troleibusų vairuotojų

Pastaraisiais metais Lietuvos vairuotojams kelių patruliai daugiausiai baudų skiria už greičio viršijimą. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas informavo, kad dažniausiai vairuotojai važiuoja 20–30 kilometrų per valandą greičiau, nei galima. Vien pernai už tai buvo išrašyta per 80 tūkst. baudų ir surinkta daugiau kaip penki milijonai litų. “Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa atskleidė, kad net septyni iš dešimties vairuotojų nuolat viršija leistiną greitį. Daugelis respondentų teigė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebimai, o 22 proc. pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami. Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija 18–35 metų amžiaus vyrai, vairuojantys naujausios laidos automobilius, o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 metų.
Antroje vietoje dažniausiai vairuotojų padaromų kelių eismo taisyklių nusižengimų sąraše rikiuojasi kelio ženklų nurodymų nesilaikymas. Pernai buvo užfiksuota daugiau kaip 75 tūkst. tokių nusižengimų ir surinkta apie keturi milijonai litų baudų. Panašiai tiek baudų surinkta ir iš vairuotojų, kurie vairavo neregistruotus ar techninės apžiūros nepraėjusius automobilius. “Nors po kartą kelių eismo taisyklėms yra nusižengę visi vairuotojai, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio ar išsilavinimo. Mat šiandien ratuoti visi: nuo paprasto darbininko iki ministro. O avarijų daugiausiai sukelia jauni, nepatyrę vairuotojai nuo 18 iki 28 metų amžiaus“, – atskleidžia D.Šalomskas.

veidrodeliai

Keleivinių automobilių vairuotojai dažnai susireguliuoja šoninius veidrodėlius, kad juose galėtų matyti savo automobilio kėbulo šonus. Toks veidrodėlių sureguliavimas sukuria „akląją zoną“, kurioje nesimato kitų transporto priemonių. Kiekvieną dieną vairuodami patenkame į kitų automobilių „akląsias zonas“, o jie – pasislepia mūsų „aklosiose zonose“, todėl, norint išvengti susidūrimo ar net rimtos avarijos, reikia tinkamai susireguliuoti automobilio veidrodėlius.

„Prieš pradėdami važiuoti visada pasitikrinkite ir, jei reikia, susireguliuokite visus veidrodėlius. Net jei planuojate trumpą išvyką, turite būti tikri, kad jūsų automobilio veidrodėliai yra tinkamai sureguliuoti. Tai ypač svarbu, jei sėdate vairuoti tokio automobilio, kuriuo prieš jus važiavo kitas vairuotojas“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli. Taip pat reikėtų nepamiršti pasikoreguoti veidrodėlių išvažiavus iš automobilių plovyklos ar juos nuvalius. Geras įprotis yra pasitikrinti veidrodėlių sureguliavimą prieš išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, nes galbūt kas nors galėjo juos netyčia užkliudyti – išvažiavus į kelią nebebus laiko korekcijoms. „Netinkamas veidrodėlių sureguliavimas padidina „akląją zoną“, o atlikus šį darbą tinkamai, galima sumažinti eismo įvykio riziką“, – prideda „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Svarbu laikytis tinkamos pasiruošimo vairavimui žingsnių sekos. Pirmiausia reikėtų susireguliuoti sėdynę ir tik tada pereiti prie veidrodėlių. Jei po to keičiate sėdynės ar galvos atlošo poziciją, reikėtų vėl atkreipti dėmesį į veidrodėlius.

Galinio vaizdo veidrodėlį susireguliuoti gana lengva: jis turėtų būti nustatytas kuo tiesiau ir jame turėtų matytis visas galinis langas. „Nepasukite jo taip, kad matytumėte, kas dedasi jūsų šonuose – tam yra skirti šoninio vaizdo veidrodėliai“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Kai važiuojate vakare, nepamirškite nusistatyti galinio vaizdo veidrodėlio taip, kad būtų patogu važiuoti tamsiu paros metu, t. y. kiek įmanoma sumažinkite akinantį spindesį, kurį kelia už jūsų važiuojančio automobilio šviesos.

„Vairuotojai dažnai nepakankamai atlenkia šoninio vaizdo veidrodėlius. Galite taikyti tokią taisyklę: jei šoninio vaizdo veidrodėliuose matote savo automobilio šonus, veidrodėliai per daug palenkti į vidų“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. „Norėdami tinkamai sureguliuoti veidrodėlius, pakreipkite galvą, pasukite ją kiek galite į kairę, palinkite link lango ir vairuotojo pusės šoninio vaizdo veidrodėlius nustatykite taip, kad tik šioje pozicijoje galėtumėte matyti automobilio kėbulą. Dešinės pusės veidrodėlį reguliuoti reikėtų laikant galvą lygiagrečiai centrinės automobilio ašies.“

Venkite važiuoti kito automobilio „aklojoje zonoje“. Padidinkite greitį ir jį aplenkite arba priešingai – sulėtinkite automobilį. Jei važiuojate kraštinėje juostoje už kito automobilio, įsitikinkite, kad galite matyti jo galinio vaizdo veidrodėlį. Jei jo nesimato, prieš jus važiuojantis vairuotojas tikriausiai nemato jūsų transporto priemonės.

„Persirikiuodami pirmiausia pasižiūrėkite, kas matosi visuose jūsų automobilio veidrodėliuose, tada įspėkite kitus eismo dalyvius, kad darysite manevrą, ir vėl pasižiūrėkite į vaizdą veidrodėliuose. Jei situacija tinkama, persirikiuokite ir darsyk įvertinkite situaciją pažiūrėdami į veidrodėlius“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Važiuodami atbuline eiga niekada nepasikliaukite tik tuo vaizdu, kurį matote veidrodėliuose. Visada apsidairykite. Išvažiuodami atbuline eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės pirmiausiai įsitikinkite, kad arti jūsų automobilio nieko nėra. Įsitikinkite, kad matote, kur yra vaikai. Jei aplink yra kitų automobilių, visą laiką juos stebėkite. Visada pažiūrėkite į veidrodėlius ir patys apsidairykite. Prieš pradėdami važiuoti pažiūrėkite per kairį ir per dešinį petį. Važiuodami atbuline eiga darsyk apsidairykite. Važiuokite lėtai.

Taisyklės, kurias verta prisiminti:

• Pirma susireguliuokite sėdynę, o tik tada – veidrodėlius.

• Visada patikrinkite veidrodėlių poziciją. Pareguliuokite, jei reikia.

• Galinio vaizdo veidrodėlis turėtų būti kuo tiesesnės padėties, jame turėtų matytis visas galinis langas.

• Jūsų automobilis šoninio vaizdo veidrodėliuose turėtų matytis tik tada, kai palenkiate galvą į šoną.

• Judėdami automobilių stovėjimo aikštelėje įsitikinkite, kad arti jūsų automobilio nieko nėra. Atkreipkite ypatingą dėmesį į vaikus.

Už mokesčius atsakingo Europos komisaro Algirdo Šemetos naujas pasiūlymas sukėlė nerimo automobilių gamintojams ir dyzelinių mašinų vairuotojams, rašo “Lietuvos rytas”.

A.Šemeta siūlo keisti degalų apmokestinimo tvarką visose ES šalyse. Europos Komisijos mokesčių ir audito komisaras norėtų apmokestinti degalus ne pagal jų kiekį, kaip yra dabar, o pagal degalų sukuriamą energiją ir išmetamų teršalų kiekį.

“Siekiame, kad švariems ir mažiau aplinką teršiantiems degalams būtų sudarytos palankesnės mokesčių sąlygos”, – “Lietuvos rytui” tvirtino komisaras A.Šemeta.

Vokietijos spauda neslepia nuostabos dėl lietuvio pasiūlymo: manoma, kad taip norima surinkti daugiau mokesčių. Neabejojama, kad nauja degalų apmokestinimo tvarka sulauks pasipriešinimo ES šalyse.

Vokiečiai jau apskaičiavo, kad lietuvio siūlymas jų šalies vairuotojams dyzelino litrą pabrangins 28 euro centais (0,96 lito). Iš dyzelino gaunama daugiau energijos nei iš benzino, be to, jis bent anksčiau buvo laikomas labiau kenksmingu aplinkai, todėl jam būtų taikomi didesni mokesčiai.

Europos Komisija šį siūlymą svarstys jau trečiadienį, vėliau jis bus aptariamas ES Taryboje.

“Tai yra mano pasiūlymas kolegoms EK ir valstybėms narėms. Mes nekalbame apie naujus mokesčius, tik pertvarkome jau galiojančius”, – “Lietuvos rytui” teigė A.Šemeta.

Skirtingų draudimo bendrovių atstovai pastebi, kad Lietuvos vairuotojai išmoko patys tinkamai užpildyti eismo įvykių deklaracijas ir atsitikus avarijai vis rečiau kviečia policiją. Atvejai, kai kreipiamasi į pareigūnus, sudaro tik 10–15 proc. visų eismo įvykių.
“PZU Lietuva” Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovė Inga Piragytė sako, kad vairuotojai dažniau sutrinka patekę į nestandartines situacijas – pavyzdžiui, kai apgadinama ne transporto priemonė, o nekilnojamasis turtas. Tada deklaracijas pildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku.
Draudimo kompanijos informuoja, kad eismo registravimo būdai įtakos išmokų dydžiui neturi – pagrindinis vertinimo kriterijus yra tinkamai užpildytos deklaracijos, nesvarbu, su policijos pagalba ar be jos tai padaryta. “Draudimo bendrovei nė vienas iš šių variantų nėra daugiau ar mažiau palankus”, – tvirtina “ERGO Lietuva” Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
“Lietuvos draudimo” vyresnysis transporto žalų ekspertas Rytis Markevičius siūlo vairuotojams būti budriems ir laikytis įstatymų reikalavimų. Pavyzdžiui, policija būtina, kai yra sužeistų žmonių ar įvykio vietoje nėra apgadinto turto savininko. Taip pat rekomenduojama kviesti policiją, kai dvejojama dėl savo kaltės: “Tuomet bent jau bus tiksli eismo įvykio schema – juk deklaracijose nėra tikslių brėžinių, atstumų, tikslaus transporto priemonių išsidėstymo po įvykio.”

Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra keturiskart didesnis nei paprastai. Atlikti tyrimai rodo, kad ypač atvirose kelio dalyse stiprus vėjas gali būti daugiau negu trečdalio visų eismo įvykių tiesioginė priežastis ar vienas iš lemiamų veiksnių*.
stiprių vėjų kategorijai priklauso tie vėjai, kurių greitis siekia 11 m/s ar yra didesnis. „Ypač pavojingi gūsingi vėjai. Vairuotojas, susidūręs su vėjo šuoru, turi nedelsdamas, tačiau švelniai, pasukti ratus vėjo kryptimi, kad išlaikytų jėgų pusiausvyrą“, – tvirtina „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli. – „Vėjo gūsio greitis gali būti net 2,5 karto didesnis negu paties vėjo vidutinis greitis tą dieną“. Vairuotojai su gūsingais vėjais dažniau susiduria atvirose kelio atkarpose, ant tiltų ir lenkdami kitą automobilį.
Kuo automobilis didesnis ir aukštesnis, tuo didesnį paviršiaus plotą veikia vėjo jėga, todėl išauga rizika, jog bus paveikta tokio automobilio judėjimo kryptis. Stiprus vėjas gali nustumti automobilį nuo kelio ar priversti kitą transporto priemonę netikėtai kirsti automobilio važiavimo trajektoriją. „Esant stipriam vėjui, reikia vairuoti susikaupus, laikyti abi rankas ant vairo ir keisti automobilio greitį atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas kelyje“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. – „Kuo didesnis automobilio greitis, tuo lengviau vėjo šuoras gali paveikti jo važiavimo trajektoriją vairuotojui nespėjus sureaguoti ir suvaldyti automobilio“.
Esant tokioms atmosferos sąlygoms, galime netikėtai kelyje susidurti su šiukšlėmis, atneštomis vėjo, nulaužtomis šakomis ar netgi visais nuverstais medžiais. „Turėtume sulėtinti greitį ir prie objektų, esančių ant kelio, priartėti atsargiai, ypač jei keliaujame prieblandoje ir priešakinės šviesos gali iškraipyti matomą vaizdą“, – perspėja instruktoriai.
Kita aplinkybė, padidinanti stiprių vėjo gūsių keliamą pavojų, yra sumažėjęs padangų sukibimas su keliu dėl ant jo esančio plono vandens, ledo ar sniego sluoksnio. „Be to, sukibimas yra silpnesnis sukant ar stabdant“, – prideda „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.