Net septyni iš dešimties vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pripažino dažniau ar rečiau viršijantys leistiną greitį, atskleidė “Lietuvos draudimo” užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa. Lietuvos kelių policija savo ruožtu konstatuoja, kad net 25% užfiksuotų eismo pažeidimų yra greičio viršijimas.

11% apklaustų vairuotojų teigė greitį viršijantys nuolat, likusieji 59% – kartais. Dauguma vairuotojų linkę pateisinti tokį savo elgesį kelyje: 23% nurodė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebint, o dar 22% pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami.

“Greičio viršijimas ypač pavojingas tuomet, kai keičiasi oro sąlygos, esant drėgnai ar šlapiai kelio dangai, o dar labiau – pašalus ir apledėjus keliams. Pasikeitus orams, nuo slidaus kelio atpratę, nesugebantys suvaldyti automobilių vairuotojai dažnai sukelia netgi masinius autoįvykius mieste, kurių metu nukenčia ne tik transporto priemonės, bet, deja, ir patys greičio mėgėjai ir jų keleiviai “, – sako AB “Lietuvos draudimas” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija jauni vyrai (18-35 m. amžiaus), vairuojantys naujausios laidos automobilius (ne senesnius nei 4 m.), o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 m.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, maždaug kas ketvirta avarija, kurioje žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl viršyto greičio. Tiesa, per porą metų dėl nesaugaus greičio kilusių avarijų skaičius sumažėjo: 2008 m. iš visų registruotų avarijų greitis koją pakišo 26% vairuotojų, o 2010 m. šis rodiklis smuko iki 11%.

Policijos teigimu, avaringumas dėl greičio viršijimo mažėja pirmiausiai dėl gausėjančių greičio kontrolės priemonių, tačiau tokiose avarijose nukentėjusių skaičius išlieka stabilus.

Šiemet per 8 mėn. Lietuvos kelių policija užfiksavo 3.745 avarijas, kilusias dėl nesaugaus greičio, iš jų 553 baigėsi vairuotojų ar keleivių sužalojimais ir mirtimis.

“Draudimo statistika byloja, kad viršytas ar nepasirinktas saugus greitis – viena skaudžiausių autoįvykių priežasčių. Dažnai net neįmanoma finansiškai įvertinti patirtų nuostolių, nes prarastos sveikatos ar paaukotos gyvybės jokiais pinigais nebesugrąžinsi”, – sako AB “Lietuvos draudimas” kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 533 didžiųjų miestų 18-74 m. amžiaus vairavimo teisę turintys gyventojai, taip pat parodė, kad Lietuvos vairuotojai kitiems eismo dalyvimas nuolat rodo neigiamus gestus ir kitaip stengiasi sugėdinti nedrausmingus vairuotojus, bet tai nesulaiko jų nuo polinkio viršyti greitį.

Paaiškėjo ir tai, jog greičio viršijimui įtakos turi ir vairuotojo psichologinė būklė. Dažniau spidometro rodyklė pakyla virš leistinos ribos tų vairuotojų, kurie prie vairo sėda blogos nuotaikos, būdami stresinės būsenos.

Apie 150 tūkst. profesionalių šalies vairuotojų, kasdien vežiojančių keleivius ir krovinius, po keleto metų gali tapti bedarbiais. Norintieji išsaugoti darbą privalės mokytis.

Šalies transporto įmonės turi naują galvos skausmą – kaip suorganizuoti vairuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Mat iki 2013 metų rugsėjo visi ES šalyse dirbantys autobusų vairuotojai, o nuo 2014 metų rugsėjo – ir visi sunkvežimių vairuotojai privalės turėti pradinės kvalifikacijos pažymėjimą – žymą vairuotojo pažymėjime, pavadintą “kodas 95″, rašo “Kauno diena”.

Vairuotojai bus mokomi dirbti su muitinės dokumentais, saugiai ir ekonomiškai vairuoti, teks išklausyti paskaitas apie TIR, ADR ir kitas vairuotojų darbą reglamentuojančias konvencijas bei jų pasikeitimus

Kursai vienam žmogui gali kainuoti net iki 1 tūkst. litų, o ir mokyklų, turinčių teisę vairuotojams vesti tokius kvalifikacinius kursus, šalyje tėra vos kiek daugiau nei 10.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” baiminasi, kad didelė dalis vairuotojų persikvalifikuoti tiesiog nespės.

“Linavos” duomenimis, Lietuvoje yra apie 150 tūkst. sunkvežimių ir autobusų vairuotojų. Jie visi privalės gauti pradinės kvalifikacijos pažymėjimą. Kursai (35 valandos teorijos, 2,5 valandos ekonominio vairavimo pamokų ir egzaminai) ir dokumentų rengimas (trys darbo dienos) užtruks vidutiniškai aštuonias darbo dienas.

“Padauginkime jas iš 150 tūkst. Pridėkim dar maždaug 2 tūkst. kasmet vairuotojų gretas papildančių naujokų, kuriems mokyti skiriama apie 20 darbo dienų, ir pamatysime, kad vairuotojams parengti pagal naujus reikalavimus reikės per milijoną darbo dienų”, – įspūdingą skaičių įvardijo “Linavos” generalinis sekretorius Valdas Gilys.

Asociacijos atstovai skundžiasi, kad ES biurokratai esą sugalvojo dar vieną būdą, kaip Europą padaryti bendresnę ir kartu apsunkinti gyvenimą verslininkams ir darbuotojams.

“Linava” prašė šį projektą globojančių Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijų, kad jos sudarytų savotišką mokinio krepšelį, iš kurio būtų galima finansuoti bent dalį vairuotojų mokymo kainos. Be to, esą yra galimybė skirti ir šiek tiek ES lėšų. Tačiau politinio sprendimo kol kas nėra.