1 iš 9 Lietuvos vairuotojų prisipažįsta, kad transporto spūsčių metu net degant geltonam šviesoforo signalui bando „įtilpti“ į sankryžą – įvažiuoja į ją, net jeigu tenka užkirsti kelią kitiems automobiliams.

Bent trečdaliui kitų eismo dalyvių toks savanaudiškas vairuotojų elgesys sukelia pyktį, o apskritai labiausiai vairuotojus supykdo įžūliai užlendantys automobiliai, rodo „Lietuvos draudimo“ apklausos duomenys. Bendrovė, įgyvendinanti pykčio mažinimo Lietuvoje iniciatyvą „Nulis pykčio“, pataria, kad vairuotojai iš anksto nusiteiktų intensyviam eismui per Vėlines ir vengtų vairuoti agresyviai.

„Nors šiemet lapkričio 1-oji yra penktadienį ir Vėlinių minėjimas bei artimųjų kapų lankymas išsitęs per kelias dienas, intensyvaus eismo prie kapinių neišvengsime. Norime vairuotojus paraginti būti ne tik atsargiems, bet ir dėmesingiems – važiuoti paisant kitų eismo dalyvių, ramiai, nesusierzinti dėl susidariusių spūsčių, nes nepriklausomai ar nervinsimės, ar ne, eismas greičiau nepajudės. Tiesiog reikia nusiteikti būti kantriems ir kultūringiems, kad nuotaikos neapkartintų pykčio emocijos, kurių proveržis gali grėsti ir avarijomis. Pastebime, kad prie kapinių avarijos patiriamos praktiškai tik per Vėlines ir nors jos dažniausiai būna pakankamai smulkios, bet sukelia papildomų rūpesčių vairuotojams ir dar labiau apsunkina eismą“, – sakė „Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, įprastai per Vėlines, jei jos sutampa su savaitgaliu, avarijų, ypač smulkesnių, skaičius ūgteli mažiausiai 50 procentų, palyginus su įprastu savaitgaliu. Apskritai būtent Vėlinių savaitgaliai pastaraisiais metais yra tie, per kuriuos gyventojai dažniausiai patenka į avarijas. Štai tiek pernai, tiek 2011 metais, Vėlinių minėjimo metu autoįvykių, draudikų duomenimis, užfiksuota daugiau nei visais kitais metų ilgaisiais savaitgaliais (Velykų, Kalėdų, Joninių ir kitais).

Kaip išvengti pykčio spūstyse?
Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė teigia, kad svarbiausia yra nusiteikti, kad eismo sąlygos ilgąjį savaitgalį bus sudėtingesnės. Psichologė pateikia 5 patarimus, kaip išvengti pykčio vairuojant per Vėlines.

1.    Nusiteikite, kad kelyje šį savaitgalį tikrai sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su ta mintimi, supratingiau reaguosite į tokių vairuotojų klaidas ar nepatyrusius veiksmus kelyje. Atminkite, kad transporto eismas – tai komandinis, o ne individualus „žaidimas“. Vienoje vietoje automobilį užleisite Jūs, kitoje – Jus. Venkite manevrų, kurie gali sukelti pyktį kitiems vairuotojams. O juos suerzinti gali agresyviai užkišamas automobilis, persirikiavimas be posūkio signalo, eismo užblokavimas ir kiti neapgalvoti ar piktybiški veiksmai.

2.    Atminkite, kad kartais spūstys – neišvengiamos. Planuodami kelionę numatykite, kad ji užtruks ilgiau – pasąmonėje būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos nekels jums susierzinimo. Priešingai, pastebėsite, kad iš spūsties išvažiavote greičiau, nei planavote.

3.    Padėkite sau gerai jaustis. Jeigu žinote, kokia muzika Jus atpalaiduoja, ramina, įsijunkite ją. Galvokite apie malonius dalykus. Tai sumažina įtampą.

4.    Nusišypsokite. Kelyje šypsena (bet jokiu būdu ne ironija) apsaugo nuo konfliktų ir padeda juos spręsti.

5.    Jei važiuojate su vaikais, pasinaudokite proga suteikti jiems gero vairavimo ir mandagaus elgesio kelyje pamokas. Aptarkite su jais pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės. Taip prisidėsite prie naujos vairuotojų kartos ugdymo, spūstyje praleidžiamą laiką išnaudosite ne susierzinimo auginimui, be to, pokalbio metu dėmesys savaime nukryps nuo spūsties keliamų nepatogumų.

Mažinti vairuotojų patiriamą pyktį šalies keliuose pasiryžęs „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą. Jis atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų. Pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Be to, tyrimo duomenys parodė, kad 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.

bild_konkurs13

Jau ne vienerius metus „Auto Bild Lietuva“ žurnalo rengiamų konkursų tikslas – skatinti visus vairuoti saugiai ir elgtis tolerantiškai kelyje vienas kito atžvilgiu. Visi važinėjame tomis pačiomis gatvėmis, tad ar saugūs jausimės kelyje, priklauso tik nuo mūsų pačių. Štai kodėl svarbiausia yra ne greitis, o geras ir saugus vairavimas, tolerancija, pakantumas, drausmingumas ir pagalba kitam.

Siekdamas paskatinti šalies vairuotojus labiau domėtis eismo saugumu bei nuolat tobulinti vairavimo įgūdžius, žurnalas „Auto Bild Lietuva“ kartu su partneriais valstybės įmone „Regitra“, UAB „Inters Cars Lietuva“ ir UAB „Ecodriving Lt“ pirmą kartą surengė pradedantiesiems vairuotojams skirtą konkursą „Vairuoju saugiai 2013”.

Visą savaitę gražiomis ir saulėtomis dienomis mus lepinęs ruduo, lemtingąjį šeštadienį konkurso dalyvius itin geru oru nedžiugino. Tačiau į „Regitros“ Vilniaus filialą susirinkę  pradedantieji vairuotojai buvo geros nuotaikos ir optimistiškai nusiteikę. Kas taps saugiausiu šių metų Lietuvos pradedančiuoju vairuotoju aiškinosi 20 dalyvių: penkios merginos ir penkiolika vaikinų.

Visi konkursantai turėjo įveikti du konkurso etapus: teorinį ir praktinį. Teorinių žinių patikrinimo metu dalyviai turėjo dar kartą prisiminti kelių eismo taisykles, nes jiems teko spręsti tokį patį testą, koks tenka bet kuriam būsimam vairuotojui, atėjusiam į „Regitrą“ laikyti teorijos egzamino. Užduotis, kuri atrodo turėjo būti ir nesunki – juk visi konkurso dalyviai priklausė pradedančiųjų kategorijai – pasirodė esanti ne tokia ir lengva. Paaiškėjo, kad kai kurie paprasti dalykai labai greitai užsimiršta. Tai patvirtino ir gauti rezultatai, nes tik vienas iš dvidešimties dalyvių į visus testo klausimus atsakė teisingai.

Sėkmingai įveikę pirmąjį konkurso „Vairuoju saugiai 2013“ etapą, dalyviai su gausia palaikymo komanda sugužėjo į šalie esančią aikštelę. Čia kompaktiniu VW Golf automobiliu jiems teko įveikti konkurso vyr. komisaro ir „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriaus Vitoldo Miliaus parengtą praktinio vairavimo užduotį. Pati užduotis nebuvo labai sudėtinga, tačiau viena smulkmena dalyviams sukėlė nemenką rūpestį. Pasirodo, įveikti numatytą trasą reikėjo automobiliu „papuoštu“ negiliu dubenėliu, po kurį žaismingai ritinėjosi geltonas teniso kamuoliukas

Kiekvienas dalyvis tą pačią trasą turėjo įveikti du kartus. Atliekant užduotį reikėjo nuo kabyklos nukabinti firminį „Auto Bild Lietuva“ puodelį (jokiu būdu jo nesudaužius), atbuline eiga įvažiuoti į garažą, pastatyti mašiną šonu prie įsivaizduojamo šaligatvio ir svarbiausia – nepamesti geltonojo kamuoliuko iš dubenėlio. Kadangi praktinio gebėjimo valdyti automobilį užduotis buvo atliekama laikui, o už kiekvieną klaidą buvo skiriama 5 sekundžių bauda. Pametus kamuoliuką, važiuoti toliau buvo galima tik jį pagavus ir padėjus atgal į dubenėlį, o tai, suprantama, būtų pridėję dar papildomų sekundžių.

Bendrą kalbą su geltonu kamuoliuku pavyko rasti galima sakyti visiems konkurso dalyviams. Tik vienas vaikinas, įveikdamas trasą antrą kartą, „leido“ kamuoliukui iššokti iš dubenėlio. Tačiau greita reakcija ir geras sportinis pasirengimas padėjo jam neprarasti prizinės vietos.

Susumavus teorinės ir praktinės dalies rezultatus paaiškėjo, kad žurnalo „Auto Bild Lietuva“ ir partnerių rengtą konkursą pradedantiesiems šalies vairuotojams „Vairuoju saugiai 2013“ laimėjo kaunietis Deimintas Valiūnas. Taigi kitų metų kovo pradžioje Deimintas keliaus į Ženevą, kur galės ne tik savo akimis pamatyti visas automobilių pramonės naujoves, bet ir jas „pasimatuoti“.

Antras šiame konkurse buvo Marius Bindokas, kuriam atiteko Googyear padangų komplektas. Trečios vietos laimėtojas Tautvydas Petkevičius į namus iškeliavo su UAB „Jungent“ dovanomis – firminiu „Ferrari“ skėčiu ir kelioniniais krepšiais. Beje, visi konkurso prizininkai apdovanoti specialiomis VĮ „Regitra“ atminimo dovanėlėmis, kurias įteikė šios įmonės Egzaminų metodikos skyriaus vyr. specialistas Algimantas Tarabilda.

Be apdovanojimų neliko ir kiti konkurso dalyviai: trims geriausiai pasirodžiusioms merginoms įteikti „Orlean“ 100 litų vertės kuponai degalams, dvidešimčiai konkursantų įteikti švarikliai „Cyber Clean“ automobilio salonui, „Orlean eco“ nuolaidų kortelės degalams, „Sonax“ automobilių priežiūros priemonių rinkiniai ir „Bosch“ atminimo dovanėlės.

Konkursą pradedantiems vairuotojams „Auto Bild Lietuva“ komanda kartu su savo partneriais ir rėmėjais šiemet surengė pirmą kartą. Pasak „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriaus Vitoldo Miliaus, „ar jausimės saugūs kelyje, priklauso tik nuo mūsų pačių. Todėl konkurso „Vairuoju saugiai!“ tikslas yra paskatinti pradedančiuosius vairuotojus kaupti gerąją vairuotojo patirtį, tobulinti įgūdžius ir kuo greičiau tapti visaverčiais saugiais eismo dalyviais“.
ABL inf.
Algimanto Brazaičio nuotr.

Kad ir koks geras Lietuvoje grūdų, daržovių ar obuolių derlius, kainos parduotuvėse dėl to šiek tiek sumažėja tik išimtiniais atvejais, o dažniausiai ne tik nesumažėja, bet netgi pakyla. Kodėl taip yra?

Šiemet Lietuvoje itin gerai užderėjo kviečiai – jų derlius rekordinis, bet miltai ir duona ne tik nepigs, bet dar ir pabrangs. Gerai užderėjo ir obuoliai, puikus turėtų būti ir daržovių derlius, bet ir tai nereiškia, kad parduotuvėje ims smarkiai kristi jų kainos. Mat sulaukę geresnių metų ūkininkai pasinaudoja proga atsigriebti už nuostolingus ankstesnius metus, o prekybininkai apskritai savo kainas reguliuoja kaip jiems patogu.

Kviečiai pigesni, miltai – brangiausi

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas stebisi: Vokietijoje maistiniai kviečiai šį rugpjūtį iš augintojų buvo superkami vidutiniškai už 860 Lt/t, Jungtinėje Karalystėje – už maždaug 1000 Lt/t, o Lietuvoje – kiek daugiau nei už 700 Lt už toną, bet duona pas mus vis tiek brangesnė. „Sąnaudos yra daugmaž tos pačios ir duonos gaminių kaina tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje ir Lietuvoje turėtų būti iš esmės tokia pat. Bet taip nėra. Lietuva – stebuklų šalis“, – ironizuoja R.Majauskas. Jis primena, kad 2008 m., kai grūdų kaina Lietuvoje buvo pakilusi iki 800-900 Lt/t, duonos kainos šovė į viršų ir visi dėl to kaltino žemdirbius, bet kai 2009-2010 m. kviečių kaina smuko iki 300-400 Lt/t, duona kažkodėl neatpigo. „Kepėjai piktnaudžiauja. Ir, aišku, prekybininkai“, – konstatuoja jis.
Nors kviečių kainos šiemet vėl kilo, Lietuvoje jos išlieka vienos mažesnių Europoje, bet už miltus mes mokame arba tiek pat, arba netgi brangiau nei šalių, kur kviečiai brangesni, gyventojai.
Dabar vėl girdime: kviečiai brango, vadinasi, netrukus apie 20 proc. brangs ir miltai, o sykiu šoktelės ir duonos gaminių kainos, nes miltų kaina sudaro maždaug trečdalį duonos savikainos. Taigi kas iš tiesų dėl to atsakingas ir ar normalu, kad puikus derlius nebegarantuoja mažesnių kainų vartotojams?
Ekspertai aiškina, kad Lietuva gali turėti patį didžiausią grūdų derlių, bet jų kainą vis tiek nulems pasaulinės tendencijos. Tie laikai, kai buvo priešingai, jau seniai praeitis, mat grūdų kainas reguliuoja pasaulinė birža, o dėl prasto derliaus JAV, Rusijoje, Australijoje ir kai kuriose ES šalyse šiemet visose svarbiausiose biržose kviečiai perkami gerokai brangiau. Kaip sako vienas stambiausių šalies ūkininkų Ramūnas Karbauskis, dėl to būsimas grūdų kainas žemdirbiai gali prognozuoti tik tuomet, kai pasidomi situacija pasaulyje.
„Jei eksportuotojas už grūdus siūlo 800 Lt, o perdirbėjas – 700 Lt už toną, savaime suprantama, kad augintojas parduos juos brangiau“, – dėsto ir Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė Dalia Stasiūnienė. Ji patvirtina, kad liepą kiek pigę miltai tikrai brangs.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas priduria, jog tai visiškai logiška: jei ūkininkas gali grūdus parduoti brangiau (žemdirbiai grūdus parduoda per derlių superkančias įmones), tai ir parduoda brangiau. Kad Lietuvoje tie patys grūdai būtų parduodami pigiau, pasak S.Besagirsko, tikėtis beviltiška, nes mūsų šalis, palyginti su pasauliniu kiekiu, išaugina tiek nedaug kviečių, kad be vargo galėtų juos eksportuoti ir 100 proc. „Grūdų kaina globali ir nieko čia nepadarysi“, – apibendrina S.Besagirskas ir dar kartą patikina, kad mažesnių grūdų kainų skambant pranešimams apie puikų derlių tikėtis tikrai nebeverta. (…)

Pasipelno visi

Šiemet Rytų Lietuvoje, Dzūkijoje išties geresnis obuolių derlius, tačiau kainoms tai ne kažin kiek atsiliepė: tarkime, maksimali desertinių obuolių kaina prekiniuose ūkiuose rugpjūčio gale buvo tik maždaug 11 proc. mažesnė, nei tokiu metu pernai, ir siekė 1,6 Lt/kg. Reikia pripažinti, kad bent jau obuolių kaina panašiai pakito ir parduotuvėje: prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pernai rugpjūčio 31 d. lietuviški obuoliai kainavo 2,99 Lt/kg, o šiemet – 2,69 Lt/kg.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys aiškino, kad tikėtis žymesnio obuolių kainų mažėjimo neverta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, obuolių Lietuvoje užauginama nepakankamai: patenkinama tik 25-35 proc. viso poreikio. „Jei derlius šimtu tonų ir padidės, nesvarbu, vis tiek bus lietuviškų obuolių trūkumas. Tad ir priežasčių kainoms kristi nelieka“, – teigia D.Kviklys. Taigi į Lietuvą plūsta lenkiški obuoliai, kurių kaina iš esmės ir nulemia lietuviškų obuolių kainą. O konkuruoti su lenkais, anot pašnekovo, sunku: jų sodai senesni, trąšos ir pesticidai ten pigesni, o PVM tesiekia 5 proc. Kita vertus, D.Kviklys pripažino, kad ir sodininkai padidėjusiomis pajamomis siekia kompensuoti ankstesnių metų praradimus. O jei latviai ar estai, kuriems vietinių obuolių stinga dar labiau, pasisiūlo mūsų obuolius nupirkti brangiau, dalis mūsų ir taip deficitinio derliaus iškeliauja tenai. Progą uždirbti išnaudoja kiekvienas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė apibendrina, kad jei iki Lietuvos įstojimo į ES geresnis derlius lemdavo žymiai mažesnes kainas vartotojui, tai dabar, sienoms atsivėrus, daržovių kainos tiesiogiai priklausomos nuo derliaus kitose šalyse. Tiesa, pasak Z.Cironkienės, kainos vis dėl to šiek tiek nukrenta, tik žemdirbiai jas sumažina labiau nei prekybininkai. „Beveik visų daržovių kainos šiemet mažesnės, – sakė Z.Cironkienė, – bet kokios kainos bus parduotuvėje, sunku pasakyti. Ūkininkas už plautų morkų kilogramą gauna apie litą, o prekybos tinkluose, kiek girdėjau, jos kainuoja apie tris litus.“ Direktorė patikino, kad kalbos apie prekybininkų antkainius neišlaužtos iš piršto: tokias daržoves, kaip bulvės ar kopūstai, ūkininkai parduoda prekybos tinklams dvigubai, o svogūnų laiškus ar kitas lepesnes daržoves – beveik trigubai pigiau, nei po to jos kainuoja parduotuvėje. Daržoves prekybos tinklui pristato pats ūkininkas, taigi jam tenka ir kuro, ir nepigių europadėklų, kurių kai kurie tinklai pristatymo metu nurašo iki 30 proc., išlaidos. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vairuotojo sveikatos būklė ir nuotaika turi įtakos jo elgesiui kelyje, o kartu ir kitiems eismo dalyviams. Vienas iš svarbiausių būdų palaikyti gerą savijautą – užimti tinkamą sėdėjimo poziciją, leidžiančią patogiai jaustis vairuojant ilgesnį laiką.

Norėdami keliauti saugiai, vairuotojai turėtų nuolatos stebėti savo sveikatos būklę, o ypač daug dėmesio skirti akims. Pasak oftalmologų, net niekad regos sutrikimų neturėję vairuotojai turėtų retkarčiais apsilankyti pas akių gydytoją, nes simptomai gali atsirasti ir išplisti netikėtai. Dar dažnesnes patikras reikėtų atlikti vyresniems nei 40 metų vairuotojams, nes ši amžiaus grupė turi didesnę regos sutrikimų riziką.

Vairuotojai turėtų kasdien skirti daug dėmesio savijautai. Saugiai vairuoja tas, kuris yra pailsėjęs ir atsipalaidavęs. „Niekada neturėtumėte pro pirštus žiūrėti į nuovargį ar emocijų protrūkius, nes tai gali nukreipti dėmesį. Nors daugeliui žmonių automobilio vairavimas yra kasdieninė rutina, jis reikalauja tinkamos savijautos,” – sako „Renault” vairavimo mokyklos direktorius.

Gera fizinė būklė ir taisyklinga sėdėjimo padėtis yra svarbūs saugų vairavimą užtikrinantys faktoriai. Šie veiksniai tampa ypač reikšmingi, kai važiuojama ilgą laiką. Gerai besijaučiantys žmonės lengviau susikaupia, yra atsparesni nuovargiui ir greičiau po jo atsigauna. Sugebantys išlaikyti taisyklingą sėdėseną kur kas rečiau skundžiasi diskomfortu po ilgo sėdėjimo vienoje pozoje. „Gebėjimas rasti tinkamiausią poziciją prie vairo sumažina nugaros skausmų riziką. O skausmas gali trukdyti vairavimui, nes norint jo išvengti tenka keisti sėdėjimo padėtį,” – teigia „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai.

Prieš išvažiuojant į gatvę reikia nustatyti tinkamą atstumą nuo sėdynės iki vairo bei kitus nustatymus, kurie užtikrintų komfortišką važiavimą ir deramą saugumo lygį nelaimingo atsitikimo atveju. Sėdynė neturėtų būti per arti vairo – atstumas tarp jo ir vairuotojo krūtinės turėtų būti bent 25 centimetrai, kad užtektų vietos išsiskleisti saugos oro pagalvei. Sėdynė taip pat negali būti per toli nuo pedalų, nes tai gali lemti viršutinės nugaros dalies arba kaklo traumas. Siekdami apsaugoti stuburą visada reikia pasitikrinti galvos atlošo aukštį – pakaušis turėtų būti ties atlošo viduriu.

Jei per ilgas keliones nuolatos patiriate nugaros skausmus, derėtų planuoti ilgesnius sustojimus. „Prisiminkite – kai vairuojate, kas 2 valandas turite daryti 15 minučių trukmės pertraukas. Jų metu svarbiausia išlipti iš automobilio, įkvėpti gryno oro ir šiek tiek prasimankštinti. Mankšta yra ypač svarbi, kai sėdėdami prie vairo jaučiate diskomfortą,” – aiškina „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai. Visada reikia turėti galvoje, kad ilgas vairavimas silpnina stuburą ir padaro jį labiau pažeidžiamą.

Taisyklinga padėtis prie vairo:

Šlaunys turėtų kuo labiau atsiremti į sėdynę.

Patikrinkite, ar tinkamas atstumas tarp Jūsų ir vairo, vienu metu atrėmę nugarą į sėdynę ir uždėję riešą ant viršutinės vairo dalies.

Laikykite kairę ranką ties 9 valanda, o dešinę ties 3-ąją.

Sėdynė neturėtų būti per toli nuo pedalų, nes tai gali lemti viršutinės nugaros dalies arba kaklo traumas.

Nugarą stenkitės išlaikyti tiesiai, kad sumažintumėte nugaros ir kojų skausmų riziką.

Nuo šių metų pradžios Susisiekimo ministerija pakeitė vairuotojų rengimo tvarką, kurios tikslas – kokybiškiau parengti būsimus vairuotojus.

Šiuo metu pirminį vairuotojų mokymą sudaro trys etapai – pirmasis, tarpinis ir antrasis. Per pirmąjį etapą būsimasis vairuotojas vairavimo mokykloje turi įgyti teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių. Tarpiniame etape vairavimo mokykla privalės organizuoti mokinių per pirmąjį etapą įgytų žinių ir gebėjimų patikrinimą. Per antrąjį etapą būsimasis vairuotojas turi įtvirtinti teorines žinias ir praktinio vairavimo įgūdžius. Per paskutines vairavimo praktinio mokymo valandas mokykloje laikoma įskaita, kuri yra filmuojama, o įrašas saugomas vienus metus.
Mokiniui, išlaikiusiam pirminio mokymo kurso galutines įskaitas, vairavimo mokykla gali išduoti vairuotojų pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, kurį reikia pateikti „Regitrai“ prieš laikant egzaminus.
Nuo šių metų visoms motorinių transporto priemonių kategorijoms ketvirtadaliu sumažintas teorijos mokymo kurso valandų skaičius (B kategorijai – nuo 60 iki 40 val.), nes ES šalių praktika rodo, kad teorinėms žinioms skirto vairuotojų rengimo laiko buvo per daug, o praktinio vairavimo įgūdžių trūko. Todėl dabar praktinio vairavimo valandų skaičius B kategorijos transporto priemonių vairuotojams padidintas nuo 20 iki 30 val.
Praktinio vairavimo kursą sudaro keturios dalys: 4 val. vairavimo mokymo aikštelėje, 16 val. mieste (iš jų 2 val. rekomenduojama tamsiuoju paros metu), 2 val. užmiestyje. Likusios 8 val. B kategorijos vairuotojams paskirstomos pagal individualų poreikį.
Sugriežtinti ir reikalavimai, taikomi vairavimo mokykloms: mokymui naudojami automobiliai turi būti ne senesni nei 15 metų, kiekviena mokykla privalo turėti nuosavą ar nuomojamą uždarą asfaltuotą aikštelę pradedantiesiems vairuotojams mokyti, mokomojoje mašinoje turi būti filmavimo įranga.
O kaip dirba vairavimo mokyklos, kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija. Kartą per ketvirtį jos darbuotojai, naudodamiesi „Regitros“ duomenimis, peržiūrės kiekvienos mokyklos mokinių teorijos ir praktikos vairavimo egzaminų rezultatus. Šių egzaminų išlaikymo iš pirmo karto duomenys bus naudojami vertinant vairavimo mokyklų mokymo kokybę.
Jei per ketvirtį vairavimo mokyklos absolventų, iš pirmo karto išlaikiusių teorijos arba praktinio vairavimo egzaminus, procentas bus mažesnis nei 45 proc., vairavimo mokyklos sulauks patikrinimų, bus vertinama jų darbo kokybė, turima įranga ir panašiai. Nuo šio įvertinimo rezultatų priklausys, ar vairavimo mokykla galės tęsti veiklą. Užsienio praktika rodo, kad iš pirmo karto praktinio vairavimo egzaminą turėtų išlaikyti apie 60–65 proc. vairavimo mokyklų absolventų.

Renka geriausias mokyklas

Susisiekimo ministerijos iniciatyva antrus metus iš eilės vyksta geriausių vairavimo mokyklų rinkimai. Ne vienų metų patirtis rodo, kad tokie rinkimai reikalingi: mokykloms reikia ne tik „susirinkti pinigus“ už vairuotojų rengimą, bet ir motyvacijos mokymo proceso kokybei gerinti, o norintiems išmokti vairuoti – tai gera rekomendacija, kur geriau eiti mokytis.
„Nors avaringumo rodikliai Lietuvoje gerėja, vairuotojų rengimo procesas turi būti nuolat gerinamas ir tobulinamas, – sako geriausia regione pripažintos vairavimo mokyklos – Alytaus autoklubo įmonės vadovas Rimvydas Anusauskas. – Per metus parengiame apie 500 vairuotojų, didžioji jų dalis yra jaunuoliai, kurie per trumpą laiką tampa pavyzdingais eismo dalyviais.“
Pasak R.Anusausko, dabar einama teisingu keliu: vairuotojų rengimo tvarkoje turi būti kuo mažiau subjektyvumo. Tiek vairavimo instruktoriai, tiek „Regitros“ egzaminuotojai yra žmonės, todėl ir egzaminų rezultatai gali priklausyti nuo egzaminuotojo nuotaikos. Dėl to siūloma į vaizdajuostę įrašinėti ne tik vairavimo mokykloje laikomą įskaitą, bet ir patį egzaminą „Regitroje“.
„Štai per teorinių žinių patikrinimą žmogiškasis veiksnys, galima sakyti, eliminuotas – taip turėtų būti ir per vairavimo egzaminą“, – mano R.Anusauskas.

Vairavimas – masinis socialinis reiškinys

Geriausios Vilniaus regione vairavimo mokyklos „Draiveris“ (UAB „LDV UNIO“) reklaminis kvietimas sako: „Nesvarbu, ar jūs azartiškas, ar ramus žmogus, ar jūs impulsyvus, ar agresyvus, ar energingas, besimokydamas vairuoti, turite vadovautis neginčijama moraline filosofija: „Tapti atsakingu, rimtu ir galvotu vairuotoju visam gyvenimui.“
„Vien vairavimo mokyklos nėra pajėgios pažaboti būsimų nedrausmingų vairuotojų, – sako saugaus vairavimo mokymo specialistas Artūras Pakėnas. – Vairavimas Europoje yra socialinis reiškinys, todėl jam didelę įtaką turi daryti visuomenė su jos suformuota viešąja nuomone ir nepakantumu nedrausmingiems vairuotojams.“
Specialisto nuomone, nemažai daliai vairuotojų trūksta elementariausios kultūros, ką jau kalbėti apie atsakomybės jausmą, apie kurį susimąstoma retai. Dauguma mano, kad kelių eismo taisyklės skirtos „kažkam kitam“, bet ne jiems. Tarpusavio pagarba ir atsargumas yra tie pagrindai, formuojantys gerą ir atsakingą eismo dalyvį. Todėl kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kad jei jis pažeis taisykles, visuomet bus nubaustas. Bausmės turėtų būti dar griežtesnės nei dabar.
„Mokėti vairuoti automobilį šiais laikais yra ne ką mažiau svarbu, kaip ir mokėti anglų kalbą ar naudotis kompiuteriu, – samprotauja dvidešimtmetė alytiškė Aušrinė Mickutė. – Dar būdama šešiolikos tvirtai apsisprendžiau, kad vairuotojo pažymėjimas man būtinas, o vos sukakus aštuoniolikai po kelių mėnesių jį gavau.“
Nuosavo automobilio A.Mickutė kol kas neturi, tačiau savaitgaliais visuomet vairuoja tėvų mašiną, kuria per porą metų nuvažiavo daugiau nei 3 tūkst. km. Tai nėra labai daug, ypač kad didesnė nuvažiuotų kilometrų dalis – automagistralėje. Pašnekovės nuomone, jos, kaip vairuotojos, statusas – „klevo lapo“, tai yra nepatyrusio vairuotojo. Ji supranta, kad kol kas taip ir yra, jai trūksta praktikos, todėl vairuoja mergina itin atsakingai. O patirtis ateina kuo dažniau sėdantis prie vairo. „Manau, teisus mano tėvas, sakydamas, kad tikru vairuotoju tampama per trejus metus, bent du kartus per savaitę važinėjant didmiesčio gatvėmis, – samprotauja jaunoji vairuotoja. – Tik tuomet pradedi jausti automobilio gabaritus, išmoksti mašiną preciziškai įsprausti į siaurą tarpą, per daug nesinervini kilus avarinei situacijai.“
Nors tikslios statistikos nėra, vairavimo mokyklų apklausos duomenys byloja, kad B kategorijos vairuotojo pažymėjimo siekia daugiau kaip 80 proc. pilnametystės sulaukusių jaunuolių. Motyvai turėti vadinamąsias vairuotojo teises yra panašūs: jei nemoki vairuoti, jautiesi ne visai šiuolaikiškas.

Nauji reikalavimai duoda naudos

Šakių „Žiburio“ gimnazija jau kelerius metus savo gimnazistus rengia tapti lengvojo automobilio vairuotojais. „Moksleiviams tai labai patogi paslauga, vairavimo kursai vyksta po pamokų ir turi popamokinės veiklos būrelio statusą“, – pasakoja gimnazijos vairavimo mokytojas Egidijus Klimaitis. – Vairavimo būrelis tikrai populiarus – per mokslo metus komplektuojame tris grupes po 15 žmonių, moksleiviams kursai šiek tiek pigesni nei privačiose vairavimo mokyklose.“
Pasak E.Klimaičio, prie vairuotojų rengimo kokybės prisidėjo ir naujausi reikalavimai, keliami vairavimo mokykloms: praktinio vairavimo pamokų skaičiaus padidinimas nuo 20 iki 30 val., taip pat praktinio vairavimo įskaitos laikymo filmavimas ir įrašymas į vaizdajuostę.
Mokytojo nuomone, turint įrašą, su mokiniais galima detaliai išsiaiškinti daromas klaidas ir iekoti būdų, kaip tokių klaidų išvengti. Dažniausiai pasitaikančios „žalių“ vairuotojų klaidos – kliūtis apvažiuojama nerodant posūkio signalo, sankryžoje užgęsta automobilis ir pan.
„Ilgametė mano, kaip vairavimo instruktoriaus, patirtis rodo, kad jei praktinio vairavimo laikas pailgėja iki 30 val., dviem trečdaliams besimokančiųjų tai yra pakankamas laikas perprasti automobilį ir pasirengti laikyti egzaminą „Regitroje“, – tvirtina E. Klimaitis. – Tačiau nuvažiavę laikyti egzamino į Kauną, kur eismas daug intensyvesnis nei Šakiuose, nemaža dalis būsimųjų vairuotojų sutrinka, pradeda blaškytis ir be reikalo jaudintis.“
Tokiems jaunuoliams rekomenduojamos papildomos vairavimo pamokos. Maždaug pusė jaunųjų vairuotojų visateisiais eismo dalyviais save gali laikyti dideliame mieste nuvažiavę ne mažiau kaip 6–7 tūkst. km.
Mokytojui iš Šakių antrina ir geriausios vairavimo mokyklos Tauragės apskrityje – Jurbarke ir Raseiniuose veikiančios bendrovės „Arvaira“ vadovas Artūras Gailius: „Praktika rodo, kad geru vairuotoju galima tapti per dvejus trejus metus, tačiau tai dar priklauso ir nuo žmogaus, nuo jo amžiaus, naujovių įsisavinimo imlumo.“

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio komentaras

Kiekvienais metais į Lietuvos kelius išvažiuoja daugiau kaip po 43 tūkst. pradedančiųjų vairuotojų. Gerindami vairuotojų rengimą siekiame, kad mažėtų vairavimo egzaminų neišlaikančiųjų, o teisę vairuoti įgyjantys žmonės į kelią išvažiuotų daug geriau pasirengę nei dabar. Reikalavimai keičiasi visiems – vairavimo mokykloms, instruktoriams, egzaminų vykdymo tvarkai. Labiau stengtis turės ir patys mokiniai.
Taip pat siekiama užkirsti kelią vairavimo mokyklose nesąžiningu būdu įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, nes visais atvejais mokykla privalės turėti galutinės įskaitos vaizdo įrašą. Praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai kursų baigimo liudijimai būdavo išduodami mokiniams, nebaigusiems praktinio vairavimo mokymo kurso. Kaip kitaip galima paaiškinti atvejus, kai, atėję į „Regitrą“ laikyti valstybinių vairavimo egzaminų, žmonės vos sugeba pavažiuoti, daro primityvias klaidas.

*. Tyrimas rodo, kad 90 proc. agresyvių vairuotojų yra vyrai, dažniausiai 25–44 metų amžiaus, tačiau auganti tendencija demonstruoti agresiją už vairo pastebėta ir tarp moterų**.

Agresyviu vairavimu laikomi tokie veiksmai kaip greičio viršijimas, itin staigus startavimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavimas per arti kitų transporto priemonių, pavojingas manevravimas iš vienos eismo juostos į kitą, kitų eismo dalyvių neinformavimas apie ketinamus atlikti manevrus, šviesoforų ir eismo ženklų ignoravimas. „Yra konkrečių situacijų, kuriose mes galime tikėtis agresyvaus elgesio. Tarp tokių situacijų tikrai yra eismo kamščiai ar sudėtingesnės kelio atkarpos, kur keičiami kelio ženklai ar atliekami kiti darbai, taip pat važiuojant į ir iš darbo, grįžtant namo po atostogų ar savaitgalių“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius. Dabar, žinodami psichologų atlikto tyrimo rezultatus, galime numatyti, kad vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilius iš kitų, tikėtina, kelyje elgsis agresyviai.

Jei kelyje pastebite agresyvų vairuotoją, išlikite ramus. Pirmiausia pabandykite užleisti jam kelią. „Turėtumėme vengti situacijų, kurios yra potencialiai provokuojančios. Geriau nebandyti aplenkti, vytis ar blokuoti agresyvaus vairuotojo automobilį kelyje. Patariama vengti akių kontakto, kuris gali sukelti papildomą pyktį. Turėtumėte ignoruoti agresyvius gestus, tiesiog neatsakykite į juos. Jei matote, kad automobilis vairuojamas taip, kad kyla pavojus kitiems vairuotojams, turėtumėte apie tai pranešti policijai“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Niekada nereikia bandyti pamokyti agresyvų vairuotoją, nes tai – policijos patrulių užduotis.

Jei įtariate, kad esate linkęs demonstruoti tokį elgesį, kuris yra būdingas agresyviems vairuotojams, turėtumėte vengti tokių situacijų, kurios skatina vairuoti pavojingai. Teisingiausia būtų susitelkti ties vairavimu – kalbėjimas telefonu ar nervingas knaisiojimasis rankinėje blaško ir gali erzinti ne tik jus, bet ir kitus, esančius kelyje. Jei jaučiatės susierzinęs, pabandykite pakelti nuotaiką įsijungdami atpalaiduojančios muzikos. Skubėjimas niekada nepasitarnauja nervingiems žmonėms, todėl visada stenkitės išvykti šiek tiek anksčiau ir suplanuokite kelis alternatyvius maršrutus, kurie leistų aplenkti transporto kamščius.

Kai esate itin liūdnas arba išsiblaškęs, geriau rinkitės kitą transportą – viešąjį ar taksi. „Bet jei sėdite savo automobilyje ir žinote, kad vėluosite, tiesiog priimkite faktą, kad šį sykį nespėsite laiku ir tiek“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Kaip elgtis susidūrus su agresyviu vairuotoju:

• Užleiskite jam kelią;

• Nesivykite jo;

• Venkite akių kontakto;

• Neatsakykite į agresyvius gestus;

• Jei vairuotojas yra pavojingas kitiems eismo dalyviams – skambinkite policijai.

Jei pats esate agresyvus vairuotojas:

• Venkite stresinių situacijų: transporto kamščių, skubėjimo;

• Susikoncentruokite ties vairavimu, venkite blaškymosi;

• Įsijunkite ramią, atpalaiduojančią muziką;

• Jei esate labai liūdnas – nevairuokite;

• Prisiminkite, kad vairuojant saugumas turėtų būti pagrindinis jūsų rūpestis.

Praėjusią savaitę vilniečiai jau spėjo pastebėti specialiomis uniformomis vilkinčius pareigūnus, sostinėje fotografuojančius ne vietoje pastatytus ar už stovėjimą nesusimokėjusių vairuotojų automobilius.

Nors kol kas Vilniuje vis dar dirba bendri policijos ir SĮ “Susisiekimo paslaugos” ekipažai, kurie blokuoja transporto priemonių ratus, netrukus tai bus daroma tik išimtiniais atvejais. Daug dažniau pažeidimai bus tiesiog fotografuojami, o nuotraukos perduodamos policijai.

“Susisiekimo paslaugų” atstovė Daiva Kaminskaitė aiškina, kad šiuo metu kaip tik vyksta parengiamieji darbai, bandoma patikrinti, kaip tokia sistema veiks.

Beje, sostinės savivaldybės atstovai žada ir daugiau naujovių: jau netrukus policija apskritai nebetirs bylų dėl automobilių statymo taisyklių laikymosi pažeidimų – šią funkciją perims savivaldybė. “Tvarka bus supaprastinta, baudų dydį nustatys savivaldybė. Tokia sistema veikia daugelyje Europos šalių”, – aiškina savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Nors tiksliai pasakyti, nuo kada įsigalios naujoji tvarka ir ar keisis baudų dydis, jie dar negali.

Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis teisiškai įtvirtinta, tačiau realiai neveikianti tvarka dėl pradedančių vairuotojų pakartotinių mokymų atidėta 2012 metams.

Nuo 2008 metų liepos 1-os pradedantiems vairuotojams buvo išduodami dvejus metus galiojantys vairuotojo pažymėjimai, įstatyme numatant, kad nuolatines teises toks vairuotojas galėtų įgyti tik užbaigęs papildomus mokymus pagal nustatytą tvarką.

Kadangi iki šiol nenustatyta nei papildomų mokymų tvarka, neįsteigti ir praktinio mokymo centrai, kuriuose būtų vykdomas papildomas pradedančių vairuotojų mokymas, o liepą nustoja galioti pirmi laikinieji vairuotojo pažymėjimai, Seimo priimtomis pataisomis tvarka dėl papildomų mokymų nukelta 2012-siems.

Taip pat priimtomis pataisomis Vyriausybei pavesta per 2 metus nuo įstatymo įsigaliojimo parengti teisės aktus, kuriuose būtų numatyta papildomo vairuotojų mokymo tvarka, nustatant ir 2 metų stažą turinčių vairuotojų, tačiau sistemingai pažeidinėjusių Kelių eismo taisykles, papildomo mokymo sistemą, apsvarstant galimybę sukurti balų už Kelių eismo taisykles pažeidimų sistemą.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos ir draudimo bendrovės “PZU Lietuva” duomenimis, tipiškas drausmingiausias vairuotojas yra 40–55 metų vyras, vidutiniškai turintis 26 metų vairavimo stažą ir gyvenantis mieste.

Šį portretą pavyko nupiešti nustačius pačius drausmingiausius vairuotojus, turinčius nepriekaištingą šešerių metų vairavimo istoriją. “PZU Lietuva” juos atrinko iš beveik 50 000 vairuotojų, kurie šiemet sudarė naują transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis. Iš jų atsitiktinės atrankos keliu buvo atrinkta 50 kandidatų, kurių istoriją nuo 2002 metų papildomai įvertino policija. Šiandien 30 drausmingiausių vairuotojų, kurie neturėjo jokių nusižengimų, buvo apdovanoti ir tapo pavyzdžiu visiems eismo dalyviams.

Prieš dvejus metus įsigaliojus naujai tvarkai, įvykus smulkiems eismo įvykiams, nebereikia kviesti pareigūnų, todėl didelė dalis tokių įvykių neregistruojami policijoje. Dėl šios priežasties vairuotojų istorija buvo vertinama bendromis policijos ir draudikų pastangomis.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, eismo saugumas kelyje daugiausia priklauso nuo transporto priemonių vairuotojų sąmoningumo, atsakomybės ir vairavimo kultūros.

Policijos duomenimis, kasdien Lietuvos keliuose fiksuojama daugiau nei tūkstantis Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kasmet įvyksta apie 4 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės, ir daugiau kaip 20 tūkst. techninių eismo įvykių, kuriuose apgadinamos transporto priemonės.

Įsigaliojus naujoms Saugaus eismo automobiliais kelių įstatymo nuostatoms, pradedantiesiems vairuotojams dvejiems metams išduodami laikinieji pažymėjimai, ir tik pabaigus papildomus mokymus jie pakeičiami į galiojančius dešimtį metų. Jeigu niekas nebus pakeista, policija po dviejų mėnesių pagal galiojančius teisės aktus bus priversta atiminėti laikinuosius vairuotojų pažymėjimus, kaip pasibaigusio galiojimo dokumentus.

2008 m. gegužę susisiekimo ministras savo įsakymu, patvirtinančiu Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, nurodė, kad pradedantieji vairuotojai, pirmą kartą įgiję teisę vairuoti A1, A, B1 ir B kategorijų transporto priemones, papildomai bus mokomi ne anksčiau kaip po 18 mėnesių ir ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo datos.

Kitu įsakymu susisiekimo ministras patvirtino Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarką. Joje nurodyta skelbti konkursą šiai teisei suteikti ir ne vėliau kaip per 30 mėnesių konkurso nugalėtojas privalo įrengti Papildomo vairuotojų mokymo centrą ir būti pasirengęs pradėti mokymą.

“Atsižvelgiant į terminus, matyti, jog praktinio vairuotojų mokymo centruose (PVMC) pradedantieji vairuotojai bus pradėti mokyti ne anksčiau kaip kitų metų vasarį, t. y. jau praėjus 8 mėnesiams po jų laikinųjų pažymėjimų galiojimo pabaigos”, – galimą situaciją prognozuoja ministras R. Palaitis. Be to, pasak ministro, kyla rimtų abejonių dėl numatomų PVMC pajėgumo per tokį trumpą laiką suorganizuoti visų pradedančiųjų vairuotojų mokymus.

“Kiek mums žinoma, šiuo metu Seime jau yra svarstomos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kuriomis siekiama nustatyti, jog papildomas vairuotojų mokymas būtų privalomas tik daugiau nei du kartus prasižengusiems pradedantiesiems vairuotojams arba padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį. Kitiems nuolatiniai pažymėjimai turėtų būti išduodami be jokių papildomų sąlygų. Tačiau jei dėl kokių nenumatytų kliūčių įstatymo pataisos nebūtų priimtos, liepos 1 dieną daugybė vairuotojų netektų teisės vairuoti: senasis pažymėjimas nebegaliotų, o naujo išduoti nebūtų pagrindo”, – teigia ministras R. Palaitis.

Todėl ministras R. Palaitis prašo, kad rytoj, balandžio 23 dieną, vyksiančiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje būtų pateikta Susisiekimo ministerijos informacija, kada ketinama priimti visus būtinus ir šios ministerijos kompetencijai priklausančius teisės aktus, kuriuose bus aiškiai nustatyta teisės vairuoti pradedantiesiems ir neturintiems dvejų metų vairavimo stažo vairuotojams suteikimo tvarka, ar jie bus priimti laiku ir kaip ketinama elgtis, jei to nepavyks padaryti iki birželio 30 dienos.