Specialistai nesiliauja kartoti: jei norime mažiau sirgti ir ilgiau gyventi, privalome valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Bet ar daug naudos iš sandėlyje sunokusio banano arba chemikalais nupurkšto pomidoro?

„Kiekvieną pavasarį bent keliems mėnesiams dėl alergijos esu priverstas iškeisti Lietuvą į saulėtąją Kroatiją. Sugrįžęs iš šiltų kraštų su ilgesiu prisimenu ten augančių daržovių skonį, kvapą, traškumą. Saulėje sunokę vaisiai sukaupia gerokai mažiau nitratų, nei nokdami šiauresnėse klimato zonose. Todėl jei reikia rinktis – Olandijoje ar Ispanijoje užaugintą pomidorą, visada perku daugiau saulės prisodrintą daržovę“, – dėsto endokrinologas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius.
Pašnekovas įsitikinęs – lietuviai valgo per mažai vaisių ir daržovių, o mėgstamiausia jų dažnam vis dar tebėra dešra. „Esame mėsėdžių tauta“, – konstatuoja kasmet Kroatijoje organizmo atsargas papildantis profesorius.
Tačiau kaip elgtis ir kur ieškoti kokybiškų vaisių bei daržovių nuolatos Lietuvoje gyvenantiems žmonėms?
Dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė besiskundžiantiems kokybiškų vaisių ir daržovių trūkumu šaltuoju metų laiku Lietuvoje primena, kad dabar jų pasirinkimas gerokai didesnis nei prieš šimtmetį. „Jei atsisakytumėte atvežtinių ir valgytumėte tik Lietuvoje auginamas, jų įvairovės visiškai pakaktų daugeliui naudingų medžiagų pasisavinti“, – apie tokias daržoves, kaip morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, kopūstai, moliūgai, bulvės, griežčiai, pupelės, žirniai ar rauginti kopūstai, kalba specialistė.
Šaltuoju metų laiku pašnekovė lietuviams siūlo rinktis konservuotas daržoves. Nors jose vitaminų ir mineralinių skaidulų mažiau nei žaliose, tačiau, pasak jos, geriau valgyti konservuotas ir importines daržoves, negu visai jų atsisakyti. Vis dėlto kaip elgtis, kai prekybos centruose atvežtinė produkcija neatitinka mūsų lūkesčių: juk kai kada vaisiai būna dar nespėję prinokti, o kartais jau pradėję pūti?
„Lietuvoje dar tikrai yra ką tobulinti, jei kalbame apie atvežtinių daržovių ir vaisių kokybę, bet nereikia būti pesimistais ir matyti aplink vien bloga. Dalies jų išvaizda nekokia ir pasirinkimas menkas, bet svarbiausia, kad į prekyvietes nepatektų nesaugios ir sveikatai kenkiančios produkcijos. O jei nerandame tinkamų daržovių prekybos centruose, galime dairytis ūkininkų turgeliuose“, – pataria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė Aurelija Drumstienė sako, kad tikrintojai Lietuvoje labai griežti: „Jei prekybos vietose aptinkama nesaugių vaisių ar daržovių, uždraudžiama jų įvežti, o tiekėjo ir prekybininko reputacijai taip suduodamas nemenkas smūgis. Taigi tiekėjai suinteresuoti vengti neaiškių partnerių.“
Nors šalyje funkcionuojanti importinės produkcijos kontrolės sistema ir apibūdinama kaip patikima, vartotojams rekomenduojama rinktis savo šalies klimato zonai būdingus vaisius ir daržoves. Egzotinių vaisių, tokių kaip ličiai, batatai, datulės ir pan., VMVT specialistai pataria pirkti tik tuomet, kai toje šalyje yra derliaus rinkimo metas. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad iš trečiųjų šalių Lietuvos vartotojus pasiekusios produkcijos maistinė vertė yra prastesnė – vaisiai ir daržovės ilgiau transportuojami ir sandėliuojami, todėl į Lietuvą atkeliauja dar žali ir noksta sandėliuose.
„Apžvelgus praėjusių metų ataskaitos rezultatus matyti, kad iš patikrintų į Lietuvą importuotų produktų, 150,48 tonos vaisių ir daržovių, didžiąją dalį kokybės ir ženklinimo reikalavimų neatitikimų sudarė braškės (34,53 proc.), bulvės (8,25 proc.), morkos (1,21 proc.)“, – teigia A.Drumstienė.
Tiesa, akivaizdu, kad dėl atvežtinės produkcijos saugumo negali jaustis užtikrintas šimtu procentų: VMVT tikrina tik maždaug 10 proc. į šalį importuojamų vaisių ir daržovių.

Vyrauja II klasės vaisiai
Virėjo ir konditerio diplomus auksiniu medaliu visame pasaulyje garsioje kulinarijos mokykloje „Le Cordon Bleu“ įgijęs Liutauras Čeprackas sako, kad Lietuvos prekybos centruose matomos daržovės nėra trečiarūšės, greičiau – antrarūšės. Tačiau kalbėdamas apie egzotinių vaisių tiekimo situaciją pašnekovas vadina ją nepalyginamai geresne nei prieš kelerius metus. „Ačiū Dievui, jau ir Lietuvoje yra galimybė nusipirkti salotų, kurių anksčiau atveždavo tik kartais, citrinžolių ir dar įvairiausių dalykų. Tereikia turėti fantazijos ir sugalvoti, kur jas panaudoti. Kokią rinką turime, tokia ir pasiūla. O ji išties pagerėjusi: prekybininkai stengiasi pranokti vieni kitus, taigi ne viskas jau taip blogai“, – sako dviejuose „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose Šiaurės Ispanijoje dirbęs L.Čeprackas.
O štai prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis į Lietuvą importuojamus vaisius ir daržoves vadina gyvais produktais, nuolat keičiančiais prekinę išvaizdą ir skonio savybes. „Kadangi transportavimo kelias iki Lietuvos netrumpas, gali būti, kad vaisiai pasiekia mūsų šalį mažiau ar daugiau sunokę, pažeisti puvimo ir pakeitę pirminę savo išvaizdą. Tačiau jei lyginsime Lietuvos ir Ispanijos ar Italijos prekybos centruose esančių vaisių ir daržovių kokybę, pastarieji nedaro gero įspūdžio, nors jų šalyje – visos galimybės parduoti ką tik nuskintus vaisius“, – tvirtina A.Petraitis.
Importinių vaisių saldumui, sultingumui ir kitiems skonio bei kokybės parametrams įtakos turi tiekėjų ir augintojų patikimumas, tinkamas produkcijos paruošimas, pasirinkta kokybės klasė.
„Maximos LT“ maisto prekių pirkimo departamento direktoriaus Tomo Marcinkevičiaus teigimu, iš viso pasaulio šalių (Egipto, Turkijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Maroko ir kt.) importuojami vaisiai į šio prekybos tinklo sandėlius atkeliauja skirtingai. „Kiek laiko truks jų transportavimas iš eksporto šalies, priklauso nuo tiekėjų grafikų ir atstumo, kurį teks įveikti. Pvz., atsivežti vaisių iš Lenkijos užtruks dieną, iš Vengrijos ir Olandijos – dvi, iš Italijos – tris, iš Graikijos – keturias, iš Ispanijos – penkias dienas. Tačiau kaskart ieškoma būdų, kaip užtikrinti maksimaliai trumpą vaisių ir daržovių kelią nuo augintojo iki vartotojo“, – teigia T.Marcinkevičius.
„Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis nebando neigti, kad Lietuvos prekybos tinkluose importinių vaisių ir daržovių kokybė prastesnė nei Vakaruose. Jo teigimu, tai nulemta keleto priežasčių. „Atsižvelgdami į nedidelę Lietuvos vartotojų perkamąją galią prekybininkai perka ne pačios aukščiausios klasės vaisius ir daržoves (“premium” klasės prekės mūsų žmonėms sunkiai įkandamos), taigi jos yra pigesnės. Prastesnė asortimento kokybė Lietuvos prekybos centruose priklauso ir nuo to, iš kaip toli produkciją tenka atsivežti ar atsiplukdyti, kartkartėmis prie to prisideda ir nederlingi metai. Tačiau retas tiekėjas šiais laikais leidžia sau rizikuoti geru savo vardu ir išsiunčia puvenas. Kiekvienas importuotojas žino: netinkama produkcija bus grąžinta. Konkurencija didelė, taigi pasirinkimą visuomet turime“, – aiškina D.Ryliškis.
Kelintus metus Suomijoje gyvenantis lietuvis Vytautas Kraujalis, paprašytas palyginti vietiniuose prekybos centruose parduodamus vaisius ir daržoves su tuo, kas siūloma Lietuvoje, išskiria esminius skirtumus. Pašnekovo teigimu, jų nėra daug, bet importinių vaisių ir daržovių kokybė skiriasi Lietuvos prekybininkų nenaudai.
„Suomijoje dar neteko nusipirkti sudžiūvusių apelsinų, kokių dažnai pasitaikydavo Lietuvoje. Iš išorės vaisius atrodo sveikas ir sultingas, tačiau prapjovęs jo sulčių vargiai išsispausi. Žinoma, ir Suomijoje pasitaiko apgedusių vaisių, tačiau kad aplink vaisius skraidytų musės kaip Lietuvoje, matyti neteko“, – lygina V.Kraujalis.
Žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad Suomijos ir Lietuvos rinkai pateikiami skirtingų kategorijų vaisiai. „Pagrindiniuose Suomijos prekybos tinkluose nesu matęs arbūzų su sėklomis – ten jie visi besėkliai, o Lietuvoje tokių nerasi. Galbūt masinei prekybai Lietuvoje tokie vaisiai per brangūs, todėl prekybininkai jų tiesiog neveža?“ – svarsto kone kasdien šviežių vaisių ir daržovių Suomijos prekybos centruose ieškantis V.Kraujalis.
Priminsime, kad vaisiai ir daržovės segmentuojami pagal klases (pasaulinėse rinkose siūlomi ekstra, I ir II klasės vaisiai bei daržovės), įvertinus jų atitiktį Europoje galiojančiam standartui. Tarkime, prie ekstra klasės priskiriami vaisiai ir daržovės ant vartotojo stalo patenka tiesiai iš sodo, prie I klasės priskiriami tie, kurių išvaizda, dydis ir forma atitinka standartui keliamus reikalavimus. O II klasės daržovės ir vaisiai yra šiek tiek mažesni nei pirmosios, jie gali būti su augimo dėmėmis, smulkiais mechaniniais pažeidimais ir pan.
Pasidomėjus, kaip reikėtų vertinti „pašarinių“ vaisių pasiūlą didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė A.Drumstienė sako nematanti čia nieko blogo: „Vadinamuosius pašarinius bananus valgo visas pasaulis. Mažuosius augina Turkija, o didesni atkeliauja iš Afrikos. Tačiau net ir pašariniai vaisiai mums yra vertingi savo maistine verte.“
Populiariausiuose prekybos centruose apžvelgus importinę produkciją susidaro įspūdis, kad daugelyje jų vaisių ir daržovių pasiūla susiaurėjusi iki minimumo: apelsinus, mandarinus, bananus, kivius galima rinktis tik vienos rūšies, o vaisiai dažniausiai siūlomi II klasės. Aritmetika paprasta – prekybininkai irgi taupo. Jie žino, kad pigesnę prekę žmogus vis tiek nupirks, o brangi gali taip ir nesulaukti savo vartotojo. Smagu, kad didžiausiuose prekybos centruose padėtis šiek tiek kitokia: juose pasirinkimas gausesnis, todėl ir vieną kitą idėją (žiūrėdamas į dar neragautas prieskonines žoles) vakarienei gali parsinešti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vaisiai ir daržovės – viena pagrindinių žmogaus maisto raciono dalių. Visais metų laikais, o, ypač, atėjus vasarai, vaisių ir daržovių pasiūla vartotojui – smarkiai išauga. Ką ir kaip rinktis ?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI ) direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė teigia, kad ji dažniausiai renkasi Lietuvoje užaugintas daržoves ar vaisius.

Anot specialistės, jau vien tai, kad vaisiai ir daržovės transportuojami ilgą laiką, be abejo, jie bus apruošti augalų apsaugos priemonėmis, kad išsilaikytų švieži visą transportavimo periodą.

Augalų apsaugos priemonių pagrindinę dalį sudaro pesticidai (lot. Pestis-maras, liga+caedo-žudau)- medžiagos, skirtos kovai su nepageidaijamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biloginės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos.

Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į: herbicidus – skirtus kovai su piktžolėmis, fungicidus – kovai su grybeliais ir pelėsiais, insekticidus – kovai su vabzdžiais, rodenticidus – kovai su graužikais ir kt.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Institute viename produkte atliekant tyrimą, nustatoma iki 300 įvairių pesticidų. Įvertinama, ar dėl augalų apsaugos produktų naudojimo atsirandantys pesticidų likučiai neviršija didžiausių leistinų likučių kiekių (DLK), taip pat, ar nepanaudotos neleistinos priemonės.

Bet kurios medžiagos DLK viršijimas maisto produkte gali būti siejamas su įtaka žmonių sveikatai. Jei daržovės, pavasariniai žalumynai ir kt. užauginta savo sode, ar pas močiutę kaime – galima drąsiai teigti, kad tokiose daržovėse pesticidų nebus panaudota. Tačiau natūralios trąšos be abejo naudojamos. Iš šių trąšų patenka į augalus nitratai.

Vartotojams, be abejo, rekomenduojama naudoti vaisius ir daržoves, išaugintus savo ūkyje. Jei tokios galimybės nėra – patariama vadovautis šiomis nuostatomis: valgyti kuo įvairesnius vaisius ir daržoves, teikiant pirmenybę Lietuvoje užaugintiems.

Kaip aiškina S.Ščeponavičienė, vienas iš pagrindinių vaisių ir daržovių vartojimo tikslų – papildyti savo racioną mikroelementais, vitaminais, skaidulomis. Palyginus Lietuvoje užaugintas tradicines daržoves su egzotiškomis, galima teigti, kad vartojant mums įprastus burokėlius, bulves, kopūstus, morkas, pupeles, kt., nepamirštant ir vaisių, tikrai nenuskriausime savo organizmo.

Palyginimui:

Bulvės 100g : Vit .C- 16,0 mg, Mg- 23 mg, K- 390 mg

Burokėliai 100 g.: Vit. C- 11,4 mg , Mg – 17 mg, K – 197 mg.

Abrikosai 100 g.: Vit. C – 10,5 mg, Mg – 12 mg., K – 268 mg

Ananasai 100 g.: Vit. C 20,6 mg., Mg – 17 mg.,K – 190 mg.

Vaisiai ir uogos sveikos mitybos piramidėje užima vieną iš pagrindinių raciono dalių, uogų rekomenduojama suvalgyti iki 2 stiklinių per dieną.

1997-2007 m. Lietuvoje atliktų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir uogų – jų suvartojimo kiekis sumažėjo nuo 173 iki 86,06 g per dieną.

Uogų maistinė vertė

Uogų pasirinkimas ir vartojimas
Geros kokybės uogos tokios, kurios yra sausos, geros formos (tvirtos), būdingos spalvos. Pernokusios uogos gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios uogos būna žalios arba geltonos spalvos (išskyrus geltonuosius serbentus), rūgštaus skonio, todėl perkant geriausiai tokių uogų nesirinkti, nes tai ženklas, kad jos neatitinka kokybės standartų reikalavimų.

Rekomenduojama uogas suvalgyti po pirkimo per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2-3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pasitaikė taip, kad nupirkote nelabai šviežias – suvalgykite jas per pirmąsias 24 valandas. Nupirktas uogas iš karto patikrinkite ar jos nesupelijusios, perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios jas reiktų laikyti vėsioje vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolėms nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė 90 – 95 %.

Uogos, augdamos daržuose, miškuose, soduose gali būti paveiktos įvairiausių veiksnių, užterštos patogeniniais mikroorganizmais iš vandens, dirvos ar netgi pačių gyvūnų ar paukščių. Tokie mikroorganizmai kaip Bacillus, Clostridium, Listeria monocytogenes gali „ateiti“ iš dirvos. Parazitai, rotavirusai, hepatitas A, bakterijos Salmonella, E. coli ir kiti mikroorganizmai, kurie nuotekų pagalba patenka į dirvą, taip pat turi didelę įtaką uogų užterštumui. Todėl uogas plauti privalu. Plovimui naudoti geriausiai geriamąjį, tekantį vandenį.

Užšaldymas
Uogos – vasaros gėrybės, tačiau jomis galima mėgautis ir ištisus metus. Šaldytas uogas galime pirkti prekybos centruose, šaldyti savo namuose, nepamirštant jas suvalgyti per 12 mėnesių. Užšaldžius, pabrėžia A. Ščeponavičienė, išsaugoma greitai gendančių vaisių, uogų maistinė vertė ir kokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų, deguonies, šilumos ir šviesos poveikis. Kad uogos maksimaliai išsaugotų savo natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes (spalvą, kvapą, skonį), užšaldyti reikia greitai, per keletą minučių, ilgiausiai per 20–30 min. Svarbu, kad užšaldomos uogos būtų geros kokybės.

Koks vaisių-daržovių kiekis suvartojamas?

Įvairius vaisius ir daržoves (geriau šviežius) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g).

2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 86 g vaisių.

Moterys, lyginant su vyrais, daugiau suvartoja šių gėrybių. Nors Lietuvos rinkoje esantis platus vaisių asortimentas gali patenkinti kiekvieno iš mūsų skonį bei poreikį, atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai vaisių vartoja nepakankamai.

Tai byloja ir kita atlikta studija, kuri parodė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai vaisius valgė 22 kartus per mėnesį. Bent kartą per dieną vaisius valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų, o populiariausi vaisiai buvo obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės ir bananai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius.

Dauguma (40 proc.) apklaustųjų žino sveikos mitybos piramidės principą, kad vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną. Kiek mažiau (29 proc.) respondentų nurodė, kad šias gėrybes rekomenduojama valgyti daugiau nei kelis kartus per dieną, o 5 proc. apklaustųjų nuomone – vieną kartą per dieną.

26 proc. respondentų nežinojo kiek rekomenduojama per dieną suvartoti vaisių. Paaiškėjo, kad apklaustieji labiausiai mėgsta obuolius, bananus, citrusinius vaisius (apelsinus, mandarinus, greipfrutus), persikus, nektarinus, slyvas, kivius, kriaušes. Į klausimą, kur dažniausiai perka vaisius, dauguma (61 proc.) respondentų nurodė prekybos centrą.

Turguje dažniausiai perka vaisius 23 proc., o kitose vietose – 16 proc. respondentų. 78 proc. apklaustųjų pirkdami vaisius kreipia dėmesį į kilmės šalį. Dauguma (97 proc.) respondentų žino apie vaisių naudą sveikatai.

Įtaka

Vaisių vartojimas turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo insulto.

Vaisių savybės ir nauda
Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų.

Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis. Skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose pateikti lentelėje.

Lentelė.Skaidulinių medžiagų irkai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose (*RPN – Rekomenduojama paros norma)

Lyginant su kitais vaisiais, kaip aiškina S. Ščeponavičienė, ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A – abrikosuose, manguose, o vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, kiviuose ir manguose. Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies – taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris perneša deguonį, sudėtį.

Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.

Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.

Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą.

Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.

Laikymo sąlygos (temperatūra), vartojimo ypatumai
Tinkamos laikymo sąlygos yra vienas iš svarbiausių maisto saugos ir kokybės rodiklių. Vaisius rekomenduojame laikyti sausoje, vėsioje vietoje.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas, slyvas bei kivius rekomenduojama laikyti –0,5-0°C, abrikosus, persikus, nejautrius šalčiui obuolius –1-0°C, kriaušes –1-0,5°C, apelsinus 1-5°C, mandarinus 4-8°C, ananasus 7-12°C, greipfrutus bei citrinas 10-15°C, o bananus 13-15°C temperatūrose.

Lietuvoje 1997–2007 metais buvo vykdomas „Elaba“ projektas, kurio metu buvo tirti trumpai laikomų vaisių ir uogų natūralūs masės nuostoliai. Nustatyta, kad didžiausia natūralia masės netektimi per parą išsiskiria bananų (1,0 proc.) ir ananasų (0,80 proc.) vaisiai. Trumpai laikant saugyklose, mažiausiai masės netenka obuoliai, jų natūrali masės netektis siekia vos 0,08 proc. per parą.

Specialistė S. Ščeponavičienė vartotojus perspėja, kad vaisius derėtų laikyti atskirai nuo daržovių. Iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas.

Neplauti vaisiai gali būti patogeninių mikroorganizmų šaltinis. Todėl prieš vartojimą nuplaukite vaisius tekančiu geriamuoju vandeniu, pašalinkite pažeistas vietas, nes jose gali kauptis mikroorganizmai. Tvarkant vaisius venkite kryžminės taršos: naudokite atskiras pjaustymo lenteles, įrankius žaliai mėsai, žuviai, vaisiams, po panaudojimo juos kruopščiai nuplaukite, termiškai neapdorotą maistą patariame laikyti atskirai nuo vaisių.

Prekybos tinklo MAXIMA parduotuvėse dauguma populiariausių daržovių ir vaisių šiemet yra pigesni nei pernai. Net kelis kartus pigiau šiemet klientams siūloma bulvių ir kopūstų, beveik dvigubai pigiau galima įsigyti burokėlių.

Mažesnes nei pernai vaisių ir daržovių kainas šiemet lėmė gausesni jų derliai ir vis gerėjančios logistikos bei sandėliavimo sąlygos.

Pernai kovą kilogramas Lietuvoje perkamiausių daržovių – bulvių – kainavo kone tris kartus brangiau negu šiemet (apie 2 litus). Šiemet už kilogramą bulvių klientai moka apie 70 centų. Baltagūžių kopūstų kaina palyginti su praėjusiais metais yra beveik penkis kartus mažesnė: šiuo metu 0,59 Lt kainuojantys kopūstai pernai kainavo 2,69 Lt.

Gerokai pigiau šiemet kainuojančių daržovių sąraše yra ir burokėliai: pernai kainavę 1,69 Lt už kilogramą šiemet jie parduodami po 0,99 Lt/kg. Trečdaliu pigiau nei pernai kainuoja ir svogūnai, beveik penktadaliu mažiau česnakai ir raudonieji ridikėliai. 20 centų pigiau šiemet galima įsigyti plautų morkų.

„Už vaisius mūsų klientai šiemet taip pat nemoka brangiau nei pernai. Vaisių kainos išlieka stabilios, kai kurie kainuoja netgi mažiau nei tokiu pat laikotarpiu pernai“, – sako MAXIMA LT, UAB, Pirkimų departamento direktorius Skirmantas Nevidomskis.

Beveik litu mažiau nei pernai prekybos tinklo parduotuvėse kainuoja kilogramas greipfrutų, penktadaliu pigesnės vynuogės, pigiau nei pernai galima įsigyti ir apelsinų, citrinų, obuolių.

S. Nevidomskio teigimu, mažesnes nei praėjusiais metais daržovių ir vaisių kainas lėmė keli faktoriai: derlius, kuris priklauso nuo palankių oro sąlygų, logistikos ir sandėliavimo galimybės, nemažiau svarbu ir tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse bei visame pasaulyje.

„Pavyzdžiui, bulvių kainą Lietuvoje prieš pora metų pakėlė prastas derlius Rusijoje. Lietuvoje užaugintos bulvės buvo vežamas į Rusiją, o likusių mūsų šalyje kaina augo. Šiemet įtakos daržovių derliui turėjo netikėtai atšalęs oras Ispanijoje. Dėl to kurį laiką Lietuvoje paprikų ir agurkų kainos buvo kiek pakilusios“, – kainų pokyčių subtilybes aiškina S. Nevidomskis.

Kopūstų, burokėlių ir obuolių kainą pavasarį lemia ne tik sandėliavimo sąlygos (nuo jų priklauso, kiek daug gėrybių ir kaip ilgai bus galima išsaugoti), bet ir rinkos pasiūlos bei paklausos santykis: kuo daugiau derliaus buvo nupirkta žiemą, tuo mažiau jo lieka pavasariui. Pavasarį parduodamų daržovių ir vaisių kaina priklauso ir nuo klimatinių sąlygų: kuo jos palankesnės, tuo didesnis šviežio derliaus kiekis pateks į saugyklas.

Vaisiai yra svarbi mitybos raciono dalis, jų vartojimas susijęs su mūsų sveikata.

Šios gėrybės įeina į pamatinę sveikos mitybos piramidės sudėtį.

Rekomenduotina dienos norma, valgant vaisius ir daržoves – ne mažiau kaip 400 g.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius.

Dauguma (40 proc.) apklaustųjų žino sveikos mitybos piramidės principą, kad vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną.

Kiek mažiau (29 proc.) respondentų nurodė, kad šias gėrybes rekomenduojama valgyti daugiau nei kelis kartus per dieną, o 5 proc. apklaustųjų nuomone – vieną kartą per dieną.

26 proc. respondentų nežinojo kiek rekomenduojama per dieną suvartoti vaisių.

Į klausimą kur dažniausiai perka vaisius dauguma (61 proc.) respondentų nurodė prekybos centrą. Turguje dažniausiai perka vaisius 23 proc., o kitose vietose – 16 proc. respondentų.

78 proc. apklaustųjų pirkdami vaisius kreipia dėmesį į kilmės šalį. Dauguma (97 proc.) respondentų žino apie vaisių naudą sveikatai.

2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 86 g vaisių. Kita atlikta studija parodė, kad respondentai vidutiniškai vaisius valgė 22 kartus per mėnesį. Bent kartą per dieną vaisius valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų, o populiariausi vaisiai buvo obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės ir bananai.

Atliktos studijos byloja, kad lietuviai vaisių vartoja nepakankamai.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo insulto.

Skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose

Daugiausiai skaidulinių medžiagų gramais (g) 100 g produkto turi šie vaisiai: citrinos – 3,6; kiviai – 3,0; kriaušės – 2,4; persikai – 2,3; apelsinai ir slyvos – 2,2; bananai – 2,1; greipfrutai – 2,0; abrikosai, mandarinai ir obuoliai – 1,9; mangai – 1,7 ir ananasai – 1,3.

Vitaminų ( A ir C ) pasiskirstymas 100 g  produkto

A vitaminas (µg): mangai –  335; abrikosai – 254; mandarinai – 85; persikai – 69; slyvos – 48; kiviai – 34; bananai – 26; apelsinai – 19; obuoliai – 8; kriaušės – 7; greipfrutai – 3; citrinos ir ananasai – 2.

C vitaminas (mg): kiviai – 71,0; apelsinai – 51,3; citrinos – 48,7; greipfrutai – 42,0; mangai -38,7; mandarinai – 31,6; ananasai – 20,6; abrikosai – 10,5; bananai – 9,9; obuoliai – 8,0; slyvos – 4,7; kriaušės – 3,7;  persikai – 3,6.

Mineralinių medžiagų (K ir Fe)   pasiskirstymas 100 g produkto

K (mg) : bananai – 370; kiviai – 290; abrikosai – 268; mandarinai – 229; slyvos – 225; persikai – 224;  apelsinai – 214; ananasai ir mangai – 190; greipfrutai – 180; citrinos – 179; obuoliai – 135; kriaušės – 127.

Fe (mg) : bananai – 1,1; apelsinai ir citrinos – 1,0; abrikosai – 0,9; kiviai – 0,8; ananasai ir slyvos– 0,7; obuoliai – 0,6; persikai ir kriaušės – 0,5; mangai – 0,4; mandarinai – 0,3; greipfrutai – 0,1.

Per parą rekomenduojama suvartoti:  A vitamino – 800 µg, C vitamino – 80 mg, K – 2000 mg, Fe – 14 mg.

Kad Lietuvos vartotojai būtų apsaugoti nuo galimai nesaugaus maisto, NMVRVI nuolat atlieka maisto produktų, tame tarpe ir vaisių, laboratorinius tyrimus. 2010 m. NMVRVI laboratorijose buvo atliktas 70861 vaisių (šviežių, džiovintų, šaldytų ir kt.) cheminis tyrimas. Tirti pesticidų likučiai, sunkieji metalai, mikotoksinai, konservantai ir kt. Iš jų, 20 tyrimų rezultatų neatitiko teisės akų reikalavimų, daugiausia – pesticidų likučių atžvilgiu. Dauguma šių vaisių buvo imporuoti iš Indijos, Makedonijos (vynuogės), Turkijos (apelsinai) ir kitų šalių.

2011 m. sausio – liepos mėn. NMVRVI laboratorijose buvo atlikti 44292 vaisių cheminiai tyrimai. Iš jų, kaip pažymi instituto direktorius Gediminas Pridotkas, 4 tyrimų rezultatai neatitiko teisės aktų reikalavimų pesticidų likučių atžvilgiu. Vaisiai buvo įvežti iš Maroko (mandarinai), Turkijos (greipfrutai), Ispanijos ir Egipto (apelsinai).

"Moters savaitgalio" archyvas

Dubenyje išmaišykite maskarponės sūrį, brendį ir pieną iki purios masės, įberkite cukraus ir vanilinio cukraus. Atskirai išplakite grietinėlę, ją išmaišykite su sūrio mase. Keliose lėkštėse išdėliokite išilgai perpjautus sausainius pjūviu į viršų.

Juos apšlakstykite kava. Pusę sūrio masės sudėkite ant sausainių, tada išdėliokite persikų skilteles, o ant viršaus – likusią sūrio masę. Papuošti skirtą grietinėlę iki standžių putų suplakite su cukrumi, brendžiu, vaniliniu cukrumi. Papuoškite tiramisu ir dėkite į šaldytuvą. Patiekite su vaisių skiltelėmis ar uogomis.

"Moters savaitgalio" archyvas

Smulkiai supjaustytus kopūstus pabarstykite druska, patrinkite mediniu šaukštu, kol susidarys sunka. Gabaliukais supjaustykite obuolį ir nuluptą apelsiną, griežinėliais – bananą. Į kopūstus įmaišykite nuplautus ir nusausintus riešutus, razinas, obuolį, apelsiną ir apdėliokite banano griežinėliais. Išplakite aliejų su apelsino ir citrinos sultimis, medumi, druska ir pipirais. Ðiuo padažu apšlakstykite salotas.

"Veido" archyvas

Labai gardu priešpiečiams ar pavakariams sukrimsti sultingą obuolį, saldžią kriaušę ar kelias slyvas. Šie rudeniniai vaisiai ne tik skanūs, bet ir sveiki. Juose esančios medžiagos užkerta kelią daugeliui ligų, suteikia organizmui gerą dozę vitaminų.

Kasdien – po obuolį

Gydytojai sako, kad kasdien suvalgant po obuolį nereikės jokių vaistų, mat šie vaisiai padeda išvengti daugelio ligų. Kad organizmas greičiau pasisavintų obuolių naudingąsias medžiagas, juos rekomenduojama valgyti trintus.

• Stiprina organizmą. Malonaus skonio obuoliams suteikia cukrus, organinės rūgštys ir rauginės medžiagos, o aromato – eteriniai aliejai. Taip pat šiuose vaisiuose nemažai vitaminų C, B1, P, A. Juose gausu ląstelienos, daug pektinų, geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio.

• Saugo plaučius. Anglų mokslininkai tikina, kad kasdien valgant obuolių plaučiai savo darbą atlieka kelis kartus geriau. Šiuose vaisiuose esantis didelis antioksidantų kiekis apsaugo plaučius nuo žalingų medžiagų, esančių įkvepiamame ore, taip pat ir nuo tabako dūmų. Tad obuolius ypač naudinga krimsti rūkaliams. Jie net 46 procentais sumažina plaučių vėžio riziką.

• Kovoja su visais vėžiniais dariniais. Obuolio žievelėje yra apie dešimt cheminių junginių, kurie užkerta kelią onkologinėms ligoms. Mokslininkai skelbia, kad jie ypač gerai naikina kepenų, storosios žarnos ir pieno liaukų vėžio ląsteles. Taigi obuoliai – puiki vėžio profilaktikos priemonė.

• Stabdo smegenų ląstelių nykimą. Obuoliai labai naudingi sergantiesiems širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligomis. Šie vaisiai padeda pristabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Mat obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Daugiausiai šių medžiagų yra šviežiuose obuoliuose, ypač raudonuose, ir jų odelėje.

• Naudingi dantims ir burnai. Manoma, kad obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę.

• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nustatyta, kad du obuoliai per dieną arba pusė litro natūralių obuolių sulčių kelis kartus sumažina žalingą blogojo cholesterolio poveikį. Su cholesteroliu padeda kovoti obuoliuose esančios skaidulos, gerinančios ir virškinimą.

• Padeda kovoti su antsvoriu. Dažnai kremtant obuolius galima atsikratyti ne vieno kilogramo. Neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad suvalgius tris šiuos vaisius prieš pietus ar vakarienę riebalų kiekis kraujyje sumažėja 20 proc. Mat obuoliuose esanti medžiaga polifenolis greitina riebalų sudeginimą organizme.

• Obuolių dieta. Kovodama su kilogramais pasieksite dar geresnių rezultatų, jeigu kartą per savaitę laikysitės obuolių dietos – valgysite tik šių vaisių. Per dieną suvalgyti apie du kilogramus obuolių ir daugiau nieko neimti į burną, taip pat negerti rekomenduojama tiems, kuriuos vargina padidėjęs kraujospūdis.

Kodėl reikia atsivalgyti slyvų

Dar vienas rudenėjančios gamtos skanėstas – saldžiosios įvairių spalvų ir formų slyvos. Kuo jos praturtina organizmą?

• Gausu B grupės vitaminų. Bene daugiausiai slyvose B grupės vitaminų. Yra nemažai ir vitamino C, karoteno, o vitamino E kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse. Taip pat daug vitamino P, mažinančio kraujospūdį ir stiprinančio kraujagysles. Beje, šis vitaminas išlieka ir slyvų uogienėje ar kompote.

• Gausu mineralinių medžiagų. Ypač daug šiuose vaisiuose vario, saugančio nuo depresijos, stiprinančio nervų sistemą. Yra nemažai širdžiai reikalingo kalio, organizmą stiprinančio cinko, kalcio, fosforo, šiek tiek natrio ir magnio. Tad slyvos gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui.

• Energijos šaltinis. Slyvose gana daug angliavandenių, kurie labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis. Žarnyne slyvos suriša perteklinius riebalus, todėl jie nesikaupia ant pilvo, klubų, sėdmenų bei šlaunų.

• Organizmo “šluotelės”. Šiuose gardžiuose vaisiuose labai daug ląstelienos, kuri padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį, bloguosius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, gerina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, gerina kepenų darbą. Organizmą puikiai valo ir slyvų sultys. Jų rekomenduojama gerti du kartus per dieną prieš valgį.

• Padeda atsikratyti kelių kilogramų. Slyvos ne tik išvalo organizmą, bet ir puikiai kovoja su antsvoriu. Šie vaisiai iš organizmo šalina vandens perteklių, o vandens apkūnių žmonių organizme dažniausiai būna maždaug litru per daug. Vienos dienos slyvų dieta padeda atsikratyti kelių kilogramų.

• bSlyvų odelėje yra augalinių aliejų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, saugančių ląstelių membraną nuo išdžiūvimo ir trukdančių prasiskverbti bakterijoms. Be to, jose yra daug antioksidantų, kurie saugo nuo ankstyvo senėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimo vėžiu.

• Žiemai slyvų galima prisidžiovinti. Džiovinti geriausiai tinka vengrinės slyvos – kitos rūšys labai vandeningos. Iš nuplautų ir nudžiūvusių slyvų išimkite kauliukus ir jų puseles paskleiskite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Slyvas dėkite minkštimu į viršų. Orkaitę įkaitinkite iki 65–75 laipsnių (esant aukštesnei temperatūrai slyvos ne džius, o keps), išjunkite ir pašaukite vaisius. Taip džiovinkite šiek tiek pravertoje orkaitėje apie tris valandas.

Kriaušės – gardus užkandis

Mūsų soduose sunokusios sultingos kriaušės vilioja puikiu aromatu bei skoniu. Jos nė iš tolo neprilygsta atvežtinėms. Be to, lietuviškose kriaušėse susikaupia gerokai daugiau vitaminų ir kitų organizmui būtinų medžiagų, nes jos noksta ant medžio, o ne dėžėse.

• Malšina troškulį ir pasotina. Kai norisi gerti, naudingiau sukrimsti kriaušę, nei malšinti troškulį vandeniu. Mat šie vaisiai puikiai atgaivina, be to, praturtina organizmą naudingomis medžiagomis. Juose daug cukraus, obuolių ir kitų organinių rūgščių, azotinių, pektininių, aromatinių medžiagų, fermentų, rauginių medžiagų, šiek tiek karoteno, vitaminų B1 ir C.

• Cinko kiekiu lenkia kitus vaisius. Šio mikroelemento, kuris svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai, padeda atsinaujinti ląstelėms, kriaušėse daugiau nei obuoliuose, slyvose, juoduosiuose serbentuose, žemuogėse. Daug kriaušėse ir kalio, svarbaus normaliai širdies veiklai. Taip pat šiuose vaisiuose yra vario, geležies, magnio, šiek tiek natrio, kalcio, fluoro, fosforo, cinko, jodo.

• Stiprina organizmą. Kadangi kriaušėse yra daug įvairių mikroelementų, jos  gerina smegenų veiklą, padeda susikoncentruoti, įveikti depresiją. Kriaušės vertingos ir dėl didelio kiekio folio rūgšties, skatinančios kraujodaros sistemos veiklą. Taip pat jose gana daug fenolinių junginių, turinčių sklerozę, uždegimą slopinančių savybių, stiprinančių kraujagysles.

• Suaktyvina žarnyno darbą. Kriaušėse labai daug maistinių skaidulų, tad skrandyje jos ilgai neužsibūna – greitai slenka žarnynu žemyn, skatindamos jo judesius. Todėl šie vaisiai puikiai gelbsti užkietėjus viduriams.

• Valo organizmą. Kriaušės turi medžiagų, kurios varo šlapimą, padeda iš žarnyno pasišalinti toksinėms medžiagoms. Tad tinka nuo šlapimo takų uždegimo, šlapimtakių akmenligės. Kriaušių į savo maisto racioną verta įtraukti ir žmonėms, besilaikantiems dietos.

• Kovoja su mikrobais. Šiuose vaisiuose gausu taninų – medžiagų, saugančių nuo žarnyno infekcijų. Taninai kovoja su daugeliu mikrobų, padeda atsinaujinti skrandžio ir žarnyno gleivinei. Susirgus infekcine žarnyno liga rekomenduojama vartoti trintas kriaušes su medumi.

• Užkerta kelią širdies ligoms. Kriaušėse yra daug flavonoidų, kurie bene geriausiai apsaugo nuo išeminės širdies ligos bei kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Mokslininkai nustatė, kad moteris, mėgstančias kriaušes, šie negalavimai užklumpa rečiau. Be to, flavonoidai turi antioksidantų savybių, tad padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

• Gerai sukramtykite. Žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, reikėtų vengti kriaušių su kieta ląsteliena prie sėklalizdžių ir kiekvieną kąsnį gerai sukramtyti.

• Kas per daug, tas nesveika. Labai daug kriaušių nerekomenduojama valgyti. Ypač žmonėms, kurių laisvi viduriai. Mat šiuose vaisiuose daug celiuliozės, skatinančios peristaltiką.

• Laikykite šaldytuve. Laikomos kambario temperatūroje kriaušės gana greitai genda. Prinokusias kriaušes geriausia laikyti šaldytuve ir tamsoje, nes tuomet nesuyra jose esanti ir organizmui būtina folio rūgštis.

• Atidžiai rinkitės. Jei kriaušės apvytusios, matyti tamsių dėmių, vadinasi, vaisiai prarado daug vertingų medžiagų. Tokių kriaušių valgyti nepatariama.

"Veido" archyvas

Švieži naujo derliaus vaisia ir daržovės – organizmo imuninės sistemos sustiprinimo šaltiniai

Nors dabar Lietuvos prekybos centruose galima rasti jau per 200 rūšių egzotiškų vaisių ir daržovių, specialistai  ragina labiau kliautis lietuviškais vitaminų šaltiniais.

Artėjantis šaltasis sezonas bus ne toks baisus, jei dabar organizmą kaip reikiant prisotinsime vitaminų ir mineralų, kurių ypač gausu šviežio derliaus kraitėse. Ir nors oficialioji medicina nemato didelio skirtumo tarp vitaminų iš egzotiškų ir iš lietuviškų vaisių, vis dėlto nemaža dalis mitybos specialistų pabrėžia, kad lietuviškame dirvožemyje subrandinti vaisiai, daržovės, grūdai yra kur kas priimtinesni mūsų organizmui. Jis lengviau atpažįsta ir sklandžiau pasisavina naudingas medžiagas iš tų produktų, kuriuos valgė dar mūsų protėviai.

Beje, kai kurios ant mūsų stalo šimtmečiais karaliaujančios daržovės maistų maistu pripažįstamos ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, žinomas JAV mitybos specialistas Jonny Bowdenas pernai sudarė pačių sveikiausių pasaulyje produktų dešimtuką, kurio pirmas dvi vietas užėmė burokėliai ir kopūstai. Pasak amerikiečio, burokėliai itin dosnūs folatų, didžiausiu vėžio priešu laikomų druskų, bei antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus surišančių medžiagų. O kopūstai taip gerai įvertinti dėl didelės sulforafano (cheminė medžiaga, skatinanti su vėžinių ląstelių dauginimusi kovojančių enzimų gamybą) koncentracijos.

Na, o dešimtuką užbaigia pas mus dabar jau taip pat populiarios, specializuotuose ūkiuose, o neretai jau ir privačiai auginamos šilauogės – sukultūrintos mūsų miškuose puikiai augančių mėlynių pusseserės. Šios uogos stiprina imuninę sistemą, gerina regėjimą, mažina cholesterolio kiekį, prevenciškai saugo nuo vėžinių ląstelių dauginimosi, gerina medžiagų apykaitą, mažina tikimybę susirgti Alzheimerio ir kitomis senėjimo ligomis.

Vietinis maistas – geresnis vaistas

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė įsitikinusi, kad daugiausiai naudos savo organizmui suteikiame tada, kai valgome vietinį, nuo seno lietuvių vartotą maistą. “Tokį suvirškinti, pasisavinti kuo daugiau naudingų elementų mums natūraliai padeda mūsų genetinė sistema, lengvai atpažįstanti šimtmečius valgomą maistą”, – aiškina pašnekovė.

Kuo mažiau termiškai apdoroto, natūralaus maisto entuziastė pateikia vieną pavyzdį: net ir du šimtmečius Lietuvoje auginamos bulvės vis dar nėra tapusios visiškai priimtinu maistu nemažos dalies lietuvių organizmui. “Užvalgius bulvių gali pūsti pilvą, daugelis nepasisavina jose sukaupto krakmolo, mineralų – toks maistas tampa organizmo priešu, jam suvirškinti naudojama energija, o naudos negaunama”, – dėsto pašnekovė.

Todėl ji rekomenduoja valgyti kuo daugiau “senoviškų” ir tikrai lietuviškų maisto produktų: rugių, miežių, avižų, grikių. Iš daržovių pataria rinktis morkas, burokėlius, kopūstus, ridikus, moliūgus, taip pat nevengti česnakų ir svogūnų. Priimtiniausi vaisiai ir uogos – obuoliai, kriaušės, braškės, žemuogės, mėlynės, spanguolės, svarainiai, šaltalankiai. Daug mineralų esama ir grybuose.

Panašios nuomonės laikosi ir gydytoja, liaudies medicinos propaguotoja Filomena Taunytė. “Esame genetiškai užprogramuoti valgyti tai, kas užauga pas mus. Pats geriausias atstumas – iki 500 km nuo tos vietos, kurioje gyvename”, – sako gydytoja.

Ji prisimena vieną atvejį iš savo praktikos, kai po ilgos viešnagės Kuboje, kur valgė gausybę puikios kokybės vietinių vaisių ir daržovių, vienas jos pacientas namo grįžo kamuojamas avitaminozės. “Atsigavo tik privalgęs morkų, burokėlių ir obuolių”, – juokiasi F.Taunytė.

Vis dėlto medicininius mitybos mokslus krimtę specialistai abejoja tokia teorija, esą organizmas atpažįsta ir geriau pasisavina vietinio maisto sudedamąsias dalis. Štai Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė dėsto, kad organizmas išskiria atskirus fermentus baltymams, riebalams, angliavandeniams virškinti – ir nesvarbu, kokį, iš kur kilusį produktą jie sudaro. “Vitaminai, mineralai juk tokie pat – ar tai bus atvežtinis, ar vietinis vaisius”, – kolegei antrina ir profesorius Rimantas Stukas.

Tiesa, abu gydytojai atkreipia dėmesį, kad pernelyg didelis kiekis naujo, iki tol neragauto produkto gali sukelti alerginę organizmo reakciją. Tačiau lygiai taip pat įaudrinti organizmą galima ir be saiko valgant kurios nors vienos rūšies lietuviškų maisto produktų.

R.Stukas iš pastarųjų metų prisimena tik vieną atvejį, kai buvo daug diskutuojama apie užsieniečiams nelabai tinkamą egzotišką maisto produktą – indinių morindų (angl. “noni”) vaisius. Juos nuo seno valgantys Afrikos, Azijos šalių gyventojai turi šiuos vaisius skaidančių fermentų, o štai neretam europiečiui nuo jų sulčių paprasčiausiai paleidžia vidurius.

Laikas stiprinti organizmą

Visi “Veido” pašnekovai sutaria, kad rudens pradžia yra labai tinkamas metas valgyti kuo daugiau šviežių, ką tik nuimtų vaisių ir daržovių. “Žinoma, organizmas ne sandėlis, jo visai žiemai neprikrausi, tačiau dabar galime labai sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti fiziologines funkcijas”, – pataria R.Stukas ir primena, kad vartoti daržoves bei vaisius būtina ir žiemą – kas, kad nuo ilgo sandėliavimo jos praranda dalį vitaminų ir mineralų.

O E.Gavelienė pabrėžia, kad nėra jokių stebuklingų produktų, galinčių vienu ypu suteikti visų organizmui reikalingų medžiagų – tokių nerasi nei kaimo močiučių sandėliuose, nei prekybos centrų egzotiškų vaisių ir daržovių lentynose. “Sveikos mitybos esmė banali ir nuobodi: produktų įvairovė kasdien”, – primena dietologė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti 6–8 porcijas grūdų ir jų produktų, 3–5 porcijas daržovių, 4–5 porcijas vaisių, 2–3 porcijas liesų pieno produktų, 3–4 porcijas riešutų ar ankštinių daržovių ir tik 90–180 g mėsos.

Deja, lietuviai gerais mitybos įpročiais nepasižymi. Lietuvos gyventojų mitybos tendencijos išsamiai tirtos du kartus – 1997 ir 2007 m. Per dešimtmetį padėtis ne ką tepagerėjo – ir toliau vartojame nepakankamai šviežių daržovių, vaisių bei žuvies ir tradiciškai valgome per daug mėsos bei jos produktų. Lyginant abu tyrimus matyti, kad mėsos suvartojimas netgi šiek tiek padidėjo.

Nerimaujantiems dėl to, kad lietuviškos daržovės ir vaisiai pavasariop būna išlaikę tik nedidelę dalį vitaminų, K.Vaištarienė aiškina, jog tinkamai sandėliuojami šakniavaisiai – morkos, burokai, ridikai, salierų ir petražolių šaknys, taip pat kopūstai jų būna pakankamai prikaupę iki pat atšilimo. “O tada – marš į laukus rinkti balandų, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų – tai tikra pavasarinė vitaminų bomba”, – įmanomą, tik daugeliui dabar jau egzotiškai skambantį lietuvišką receptą pateikia sveikos mitybos entuziastė.

Vitaminai – po ranka

• Šaltalankių uogose – labai daug vitamino C, kuris išsilaiko ir uogas perdirbant, gausybė kitų vitaminų, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gydyti žaizdas.

• Juodieji serbentai – mineralinių medžiagų, vitaminų šaltinis. Lapų ir uogų veikliosios medžiagos pasižymi sutraukiamosiomis, prakaitą varančiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis.

• Aronijų uogose gausu mikroelementų bei vitaminų. Uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, normalizuoja galvos smegenų procesus, gerina emocinę pusiausvyrą.

• Moliūgų minkštime daug vitaminų, mineralinių druskų, sėklose esama riebalinio aliejaus, organinių rūgščių, vitaminų. Minkštimu gydoma egzema, nudegimai; išlukštentos sėklos tinka prostatai gydyti, parazitams iš organizmo valyti.

• Agrastų uogose daug ląstelienos, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Jomis gydomos virškinamojo trakto ligos, ypač užkietėję viduriai, sutrikusi medžiagų apykaita, nutukimas. Padeda ir nuo odos ligų.

• Šermukšnių uogose gausu karotinoidų, flavonoidų, organinių rūgščių, vitamino C (čia jo penkis kartus daugiau negu obuoliuose ir tris kartus daugiau negu citrinose), beta karoteno, kitų vitaminų, mineralinių medžiagų. Pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžį bei šlapimą varančiomis ypatybėmis, švelniai laisvina vidurius, tinka esant avitaminozei.

• Bruknėse esama daug organinių rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Prisirpusios uogos vartojamos kirmėlėms varyti, sergant avitaminoze; lapų užpilas gydo inkstų, tulžies, kepenų ligas, gastritą, reumatą.

• Spanguolės vadinamos šiaurės citrinomis, nes jose gausu citrinų rūgšties. Manoma, kad žmogaus organizmas gerai pasisavina uogose esančius mineralus, kurių čia net 25 elementai. Spanguolių uogos ir sultys malšina troškulį, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą, virškinimą. Taip pat mažina temperatūrą, gydo uždegimus.

• Česnakuose esama daug mineralinių medžiagų, vitaminų, naudingo eterinio aliejaus. Be to, česnakai pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu poveikiu, tinka nuo grybelinių ligų, reumato, žarnyno parazitų, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą.

• Svogūnų sudėtyje esančios lakiosios medžiagos (fitoncidai) laikomi augaliniais antibiotikais, kurie sunaikina bakterijas; veikliosios medžiagos reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda nuo aterosklerozės, hipertonijos, stiprina organizmą žiemą ir pavasarį. Patartina valgyti sergant gripu ar angina.

Šaltinis: Juozo Vasiliausko knyga “Gamtos vaistinė”

10 proc. – tik tokią vaisių ir daržovių asortimento dalį prekybos tinklo “Maxima” parduotuvėse šiuo metu sudaro lietuviškos gėrybės. Tinklo atstovė Renata Saulytė tvirtino, kad taip yra dėl sezoniškumo.

Esą rudenį prekybos centruose lietuviški vaisiai ir daržovės sudarys net 80 proc. viso jų asortimento. Tiesa, ūkininkų turgeliuose ir dabar lietuviški vaisiai ir daržovės sudaro didžiąją dalį parduodamos produkcijos.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės komentaras:
“Iš 72-jų asociacijos narių tik apie 30 proc. dirba su prekybos tinklais. Tie, kurie negali bet kokiu oru nustatytu grafiku pristatyti produkcijos, negali daržovių nuplauti, surūšiuoti, sufasuoti, prekybos tinklams visiškai neįdomūs – kaip ir tie, kurie nesutinka su vienpusiškai prekybos tinklų interesus ginančiomis sutartimis. Kita vertus, kai kurių daržovių Lietuvos augintojai tiesiog pakankamai neužaugina – svogūnų, kininių kopūstų, salierų, porų. Tačiau burokėlių, kopūstų, morkų, bulvių išauginame pakankamai – jų nepritrūksta, jei neišvežame į Rusiją. Asociacijos nariai eksportuoja apie 10 proc. produkcijos.