BFL / K.Vanago nuotr.

Prieš pusantrų metų šalies Sveikatos apsaugos ministerija bei Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija, kurios narė yra Lietuvos inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, pasirašė susitarimą dėl bendro darbo. Tikėtasi, kad šis dokumentas prisidės prie Lietuvos sveikatos sektoriaus plėtros, užtikrins inovacijų prieinamumą, padės siekti geresnės šalies žmonių sveikatos.

Rasa Vaitkevičienė

Baigiantis 2015-iesiems tiek Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė, tiek onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė nusiteikusios viltingai: bendras dviejų institucijų darbas šalies pacientams bent per žingsnį priartino naujas gydymo galimybes.

Džiugu, kad Lietuvoje pagaliau trumpėja laikas, per kurį originalūs, naujos kartos, sukurti panaudojant modernias technologijas vaistai pasiekia sunkius ligonius. Vos prieš keletą metų lietuviams inovatyvaus vaisto nuo jo registravimo Europos vais­tų agentūroje iki įtraukimo į kompensuojamųjų vais­tų sąrašą tekdavo lauk­ti daugiau nei 1 tūkst. die­nų (2,7 metų), o dabar šis laikas sutrumpėjo iki 809 die­nų (2,25 metų).

Šiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pirmą kartą skirta lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti. Abi „Veido“ pašnekovės tikisi, kad augant bendrajam vidaus produktui, didėjant sveikatos apsaugos biudžetui proporcingai daugės ir lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti.

Inovatyvūs vaistai Lie­tu­voje nėra tiesiogiai ku­riami nei gaminami, tačiau mūsų šalies specialistai dalyvauja jų plėtros procese, mat Lietuvoje atliekami klinikiniai naujų originalių vaistų tyrimai.

Kuo gi šie vaistai ypatingi, klausiame IFPA valdybos pirmininkės ir farmacijos kompanijos „Sa­no­fi“ Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo di­rektorės Jūros Smil­gai­tės.

„Praėjęs amžius farmacijos srityje buvo mažų molekulių, cheminių junginių amžius, o šiandien, pasitelkus naujas technologijas – genų inžineriją ir analizę, individualių genotipų analizę, onkologinių ligų genetinių pakitimų skenavimą, kuriami visiškai naujos kokybės medikamentai, visame pasaulyje padėję pasiekti pažangos gydant sudėtingas ir brangiai kainuojančias ligas“, – pasakoja J.Smilgaitė.

Inovatyvūs vaistai šalina ne tik ligų simptomus, bet ir invalidumą sukeliančių ligų priežastis, taigi sergantieji gali grįžti į darbo rinką. Šie medikamentai gelbsti gyvybę ir ilgina gyvenimą, gerina jo kokybę, lengvina ir lėtina ligos progresavimą, leidžia išvengti stacionarinio gydymo ir kitų brangių sveikatos priežiūros paslaugų, yra saugesni ar paprastesni vartoti.

Tačiau, kaip ir visos gyvybiškai svarbios technologinės naujovės, inovatyvūs medikamentai – brangūs. 2012 m. duomenimis, vieno naujo cheminio ar biologinio vaistinio preparato sukūrimas ir tyrimai kainavo apie 1,172 mlrd. eurų. Todėl kelią į Lietuvą naujos kartos vaistai skinasi sunkiai.

Iškalbingai tai atskleidžia tarptautinės kompanijos „IMS Health“ 2012 m. tyrimas. Naujų vaistų suvartojimo 100 tūkst. gyventojų reitinge pagal inovatyvių vaistų diabetui gydyti, inovatyvių koaguliantų ir inovatyvios geltonosios dėmės terapijos suvartojimą Lietuva buvo paskutinėse vietose. Žinoma, pagal BVP ir bendrą ekonominę šalies padėtį negalime lygintis su šio sąrašo lyderiu Liuksemburgu, tačiau netgi Čekija pagal modernių vaistų diabetui gydyti prieinamumą mus lenkia dvigubai.

Kasmet pasitaiko bent po keletą atvejų, kai sunkių arba retų ligų užklupti žmonės kreipiasi pagalbos į visuomenę, prašydami prisidėti padengiant kokio itin brangaus, inovatyvaus ir nekompensuojamo vaisto įsigijimo išlaidas. Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkei I.Drėgvienei pačiai teko pereiti šį kančios ir vilties kelią kovojant dėl tuo metu nekompensuojamų vaistų mieloleukemija sirgusiam savo vyrui.

„Inovatyvaus gydymo, kol jis tapo kompensuojamas, teko laukti metus. Mums pasisekė, nes tuos metus vaistą gavome per farmacijos kompanijos vykdomą vilties programą, priešingu atveju nežinau, ar šiandien, praėjus šešeriems metams, mano vaikai turėtų tėvą, o aš – vyrą“, – sunkias akimirkas prisimena pacientų organizacijos atstovė.

Pasak I.Drėgvienės, šiandien pacientai kartais reikiamo vaisto vis dar laukia ir dešimtmečiais, o kai kuriais atvejais, deja, jo apskritai nesulaukia. Vienos didžiausių – biurokratinės kliūtys. „Teko bendrauti su viena jauna paciente, kuriai gyvybiškai būtiną vaistą padėjo įsigyti artimieji. Gydymas buvo efektyvus, tačiau jei ne artimųjų pagalba, istorijos pabaiga būtų buvusi labai liūdna. Manau, tuo atveju, kai žmogui reikalingas inovatyvus ir brangus gydymas, kurio jis savo lėšomis įsigyti negali, ištiesti pagalbos ranką vis dėlto turėtų valstybė“, – svarsto pašnekovė.

Kaip pacientų atstovė, I.Drėgvienė priklauso šiemet naujai sudarytai Kompensavimo komisijai ir jau pastebi teigiamų pokyčių – pagerėjo vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą tvarka, nustatyti aiškūs prioritetai, pagal kuriuos vaistas kompensuojamas pirmiausia.

Pašnekovės įsitikinimu, kad pažangus gydymas būtų kiek įmanoma prieinamesnis Lietuvos gyventojams, pirmiausia pati valstybė turėtų apibrėžti terminą, per kiek laiko inovatyvus vaistas kompensuojamas šalyje – po to, kai jis jau registruotas ES. Taip pat valstybė turėtų labiau skatinti klinikinius tyrimus – tada galbūt ir inovatyvios farmacijos kompanijos drąsiau įgyvendintų vilties programas, suteikiančias galimybę pa­cientams gauti pažangų gydymą dar iki vaisto registracijos.

„Lėšų valstybės biudžete greičiausiai trūks visada, todėl galbūt vienas iš būdų siekti, kad gydymas būtų prieinamas, – sudaryti sąlygas žmonėms draustis papildomu savanorišku sveikatos draudimu. Vi­siems – ir valdininkams, ir visuomenei būtina įsisąmoninti, kad lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, nėra išlaidos, – tai investicija į žmogaus sveikatą“, – sako I.Drėg­vienė.

Kodėl inovatyvūs vaistai tokie brangūs? Pasak IFPA valdybos pirmininkės J.Smilgaitės, naujas vaistas – tai rezultatas ilgo, sudėtingo mokslinių tyrimų ir plėtros proceso, kurį turi nueiti farmacijos kompanijos. Pra­ei­na maždaug 12–13 metų nuo naujos veikliosios me­džia­gos sintezės iki naujo medicinos produkto patekimo į rinką. Vidutiniškai vos 1–2 iš 10 tūkst. laboratorijo­je sintezuotų cheminių junginių sėkmingai pereina visus kūrimo etapus ir tampa nauju vaistu rinkoje.

„Iš investicijų, skirtų naujam vaistui sukurti, 23,8 proc. skiriama ikiklinikiniams tyrimams, 51,4 proc. sudaro klinikiniai tyrimai, ypač brangios – baigiamosios šių tyrimų fazės, kai naujuoju vaistu gydomi ir stebimi pacientai. Keliami dideli saugumo, farmakologinio budrumo reikalavimai“, – paaiškina J.Smilgaitė.

Apžvelgdama besibaigiančius pirmuosius bendradarbiavimo pagal susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija metus, J.Smilgaitė pastebi: Kompensavimo komisija dirba veiksmingiau, skaidriau, o PSDF biudžete pirmą kartą inovatyviems vaistams skirta 5,792 mln. eurų. „No­rėtųsi palinkėti, kad ateity­je naujų vaistų atė­ji­mas bū­tų laukiamas ir išlaidos, kurių prireiks inovacijų prieinamumui užtikrinti, būtų planuojamos iš anksto“, – priduria pašnekovė.

Paklausta, kokią išeitį mato, kad sumažėtų skaudžių atvejų, kai gydymui prašoma visų Lietuvos žmonių pagalbos, specialistė sako, jog reikėtų ieškoti sisteminių sprendimų. „Pasaulinė praktika rodo, kad vienas iš būdų gerinti gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą – aktyvesnis dialogas tarp sveikatos institucijų ir vaistų gamintojų. Tik tobulindami kriterijus, kompensavimo tvarką, didindami aiškumą bei skaidrumą ir, be abejo, patį finansavimą, sukursime didesnį visuomenės pasitikėjimą“, – mano asociacijos valdybos pirmininkė.

Be to, geresnę aplinką inovacijų prieinamumui suformuos nauja farmacijos sektoriaus dalyvių, vaistų gamintojų, savireguliacinė iniciatyva – Atskleidimo kodeksas. Pagal jį nuo 2016 m. visoje Europoje ir Lie­tu­voje bus pradėta skelbti informacija apie 2015 m. sveikatos priežiūros specialistams ir organizacijoms perleistas vertes (paramą, apmokėjimus už konsultacijas, dalyvavimo renginiuose išlaidas ir pan.).

Viešai skelbiant šią informaciją bus galimybė nustatyti tas terapines sritis, kuriose yra didžiausias inovacijų proveržis. Juk gydytojai, kurie dalyvauja tarptautiniuose kongresuose, anksčiau už sveikatos politikus sužino apie būsimas naujoves gydant vieną ar kitą ligą. Nustačius aktualias terapines sritis ir atsiradus dar didesniam pasitikėjimui tarp industrijos dalyvių ir valdžios institucijų, bus pakloti tvirti pamatai ateities dialogams dėl inovacijų prieinamumo gerinimo mūsų šalyje.

"Veido" archyvo nuotr.

Medikamentai. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai atskirose vaistų grupėse 100 proc. kompensuoti tik mažiausios kainos vaistą kelia nerimą, nes bus apribojama pacientų teisė pasirinkti jiems tinkamiausius vaistus.

Ministerija parengė ir patvirtino Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių planą, kurio vienas pagrindinių pakeitimų skelbia, kad tais atvejais, kai tas pats vaistas gaminamas trijų ar daugiau gamintojų, reikėtų siūlyti tik pigiausio grupės vaisto 100 proc. kompensaciją. Kiti tos pačios grupės vaistai būtų kompensuojami tik 50 proc.

Iš pirmo žvilgsnio tokia priemone siekiama mažinti vaistų kainas, tačiau yra keletas problemų. Iškyla opi pacientų pasirinkimo teisės dilema. Teikiant pirmenybę tik vienam grupės vaistui ir mažiau kompensuojant kitus, ligoniai, kurie neturi galimybės primokėti, bus priversti vartoti tik pigiausią, o ne gydytojo skirtą ir jam individualiai labiausiai tinkantį preparatą.

Juk vaistų, net esančių vienoje grupėje, sudėtinės dalys skiriasi, tad tas pats vaistas nebūtinai tiks kiekvienam. Vartojant vaistą, kurio organizmas gali ir netoleruoti, susijauks visas ligos gydymas, o gydytojo darbas taps bevertis. Tokiais atvejais žmogus greičiau atsidurs ligoninėje su komplikacijomis, kurių gydymas bus dešimteriopai brangesnis. Tad kur čia tas deklaruojamas sutaupymas?

Abejotina ir tai, ar siekis sumažinti senų vaistų kainas bus įgyvendintas. Tokią abejonę kelia projekto poveikio vertinime esantis nurodymas, teigiantis, kad asmenims už generinį vaistinį preparatą, kurio bazinė kaina grupėje mažiausia, nereikėtų mokėti paciento priemokos, nes ši vaistinio preparato kainos dalis būtų kompensuojama iš PSDF biudžeto lėšų, didinant tokių vaistinių preparatų bazinę kainą. Taigi iš esmės pati ministerija prieštarauja priemonės tikslui, nes realiai ji jau iškart įsipareigoja kainas padidinti ir taip išleisti dar daugiau lėšų iš savo biudžeto.

Dokumente numatytas draudimas gamintojams dengti pacientų priemokų nuolaidas. Nuolaidų taikymo ribojimas, kai valstybė pati neturi galimybės dengti priemokų pacientams, mano nuomone, yra neracionalus ir nesuderinamas su pacientų interesais.

Vida Augustinienė

Shutterstock

Pinigai.  Po mėnesio Lietuvoje įsigaliosiantis naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas nemažai daliai šalies gyventojų greičiausiai pateiks nemalonią staigmeną – padidėjusias priemokas už kompensuojamuosius vaistus. Skandalingiausia, kad priemokos didės pensininkams, kurie ir šiandien už vaistus primoka daugiausiai.

Tokį šalutinį efektą, kaip prognozuojama, sukels Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama tobulinti vaistų kompensavimo ir kainodaros tvarką, pagerinti vaistų prieinamumą. Ironiška, kad deklaruojamas vaistų prieinamumas, įsigaliojus naujajai kompensavimo tvarkai, gali virsti kai kurių vaistų deficitu.

Apie tai įspėti bando vaistų gamintojai ir tiekėjai, viešojoje erdvėje diskutuoti  pradėję, vos tik sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šių metų pradžioje  įsakymu patvirtino Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimus. Tačiau pati ministerija nemato jokio reikalo visuomenei paaiškinti vaistų kainodaros subtilybių ir galimo jų poveikio pacientų piniginėms, tarsi tyčia siekdama kuo didesnio netikėtumo efekto. Tiesa, sako, yra suskaičiavusi ir numačiusi ne tik tai, kiek planuojama sutaupyti vaistų kompensavimui skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, bet ir galimus priemokų padidėjimo scenarijus bei žingsnius, kaip kainų augimo galima būtų išvengti.

„Iš tiesų galime susidurti su tam tikru priemokų pacientams didėjimu pradiniame etape. Tačiau tikimės su gamintojais susitarti dėl vaistų kainų mažinimo ir paskatinti juos konkuruoti kainomis“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.

Jis taip kalba apie ministerijos sprendimą grupuoti populiariausius vaistus kraujospūdžiui mažinti, osteoporozei ir antro laipsnio cukriniam diabetui gydyti, kompensuojamą kainą nustatant pagal grupėje esančio pigiausio vaisto kainą. Tai reiškia, kad visiems kitiems grupės vaistams, išskyrus pigiausią, priemokos padidės. Jei rinksis ne pigiausią vaistą, daugiau primokėti teks pensininkams, kurie yra pagrindiniai vaistų širdies kraujagyslių ligoms gydyti vartotojai, jau ir dabar už kompensuojamuosius vaistus mokantys didžiausias priemokas.

Kaip rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones analizė, pernai pacientų priemokos už kardiologinius vaistus siekė 32,6 mln. eurų, o priemokos už kitus vaistus nesiekė ir dešimčių tūkstančių eurų. Net sudėjus priemokas už vaistus visoms kitoms ligoms, jų bendra suma būtų mažesnė nei priemokų už kardiologinius vaistus.

Dar įdomiau, kad beveik 70 proc. visų priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumoka ne kas kitas, o pensininkai.

Dabar ministerijos taikinys, siekiant sutaupyti PSDF biudžeto pinigų, – vėl tie patys pensininkai ir kiti pacientai, sergantys širdies ir kraujotakos ligomis, nuo kurių kenčia ir miršta daugiau nei 50 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Natūralu, kad išlaidos šių vaistų kompensavimui (vaistai kompensuojami 80 proc.) yra didžiausios, jas siekiama kuo labiau sumažinti. Tačiau, kad kokių gerų ketinimų ministerija turėtų siekdama mažinti vaistų kainas, skatinti gamintojų ir tiekėjų konkurenciją, praktika rodo, jog finansinė našta gula ant pacientų pečių. Beje, labiausiai finansiškai pažeidžiamo socialinio sluoksnio.

Specialistai sako, kad vaistų grupavimas, kompensuojant bazinę vaisto kainą, užprogramuoja priemokų didinimą. Tą parodė ir nesena insulinų istorija, kai juos sugrupavus kai kurių insulinų priemokos padidėjo. „Kodėl kilo skandalas? Todėl, kad vienas insulinas gerokai atpigo. Kol kainų skirtumas buvo nedidelis, priemokas padengdavo patys gamintojai ir pacientai vaistus gaudavo nemokamai. Tačiau vienam atpigus gerokai daugiau ir pagal jo kainą nustačius kompensuojamą bazinę kainą, priemokos už kitus insulinus išaugo. Viena bendrovė išaugusią priemoką sutiko padengti, o kita – ne. Istorija baigėsi tuo, kad, gesindama skandalą, priemoką nusprendė padengti valstybė. Koks tokio vaistų grupavimo efektas? Kažkas sumažino kainą, o kažkas užsidirbo iš valstybės papildomai. Sutaupyti pinigai buvo ne panaudoti naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti, o skirti padengti insulino priemokai, kuri atsirado dėl keistų valdininkų viražų“,– kuriozinį atvejį priminė vienos farmacijos bendrovės atstovas.

Tačiau atrodo, kad valdininkai nesimoko iš klaidų, nes jas darė kiti. Viceministras V.Gavrilovas sako, kad tuo metu ministerijoje dar nedirbo ir šios istorijos nežino, tačiau pabrėžia, jog ministerija šį kartą neskubės priimti sprendimų, jei jie vis dėlto nepasiteisins. Nors nauja vaistų kompensavimo tvarka jau patvirtina, konkretūs sprendimai bus dar svarstomi. „Klausimų daug: ar iš tiesų reikia grupuoti vaistus, ar kompensuoti tik vieną ar du pigiausius vaistus? Gal tai pernelyg novatoriškas ir nesubrandintas sprendimas, galbūt jis sukels daugiau žalos nei naudos? Bendraujame su pacientų, vaistų gamintojų organizacijomis, ir jei matysime, kad rezultatas priešingas, sprendimą reikės kuo greičiau keisti. Bet tikimės, kad suplanuotos priemonės pasiteisins ir duos teigiamą efektą“, – tikisi viceministras.

V.Gavrilovo teigimu, ministerija siekia užtikrinti geresnį vaistų pacientams pasiekiamumą ir efektyviau valdyti PSDF lėšas. Pagrindinis tikslas – garantuoti žmogui galimybę gauti nemokamą arba kuo pigiausią jo ligai gydyti tinkamą vaistą. Jei žmogus mano, kad jam tinkamas kitas grupėje esantis vaistas, jis gali jį rinktis, tačiau gali tekti už jį primokėti.

„Siekiame skatinti pačius gamintojus ar vaistų platintojus ieškoti galimybių mažinti vaistų kainą. Procesas toks: yra vaistas, kompensuojamas sutartomis sąlygomis, bet atsiradus generiniam vaistui (originalaus vaisto kopija, pasibaigus patentui), akivaizdu, kad kainos turi kristi. Žmogus ligą gali gydytis ir vienu, ir kitu vaistu. Bet PSDF lėšos naudojamos pigiausiam vaistui kompensuoti. Gamintojas, kuris mano, kad jo vaistas yra vertas daugiau, priemokos reikalauja iš pacientų, ir pagal visas ekonomikos taisykles jo pardavimas turėtų kristi, nes žmonės turėtų rinktis pigesnį arba tą, kurį gauna nemokamai. Tačiau reikia pripažinti, kad praktikoje taip atsitinka ne visada. Tai lemia įvairūs veiksniai: pavyzdžiui, gydytojas pataria rinktis ne pigiausią indišką vaistą, o europietišką, kuris neva geresnis, panašiai gali patarti ir suinteresuotas vaistininkas. Todėl esame numatę dar aktyviau šviesti pacientus, kad jie patys galėtų pagrįstai pasirinkti vaistą ir nemanytų, kad brangesnis vaistas yra savaime geresnis. Vaistų grupavimas iš žmogaus neatima galimybės gauti jam tinkamų vaistų be priemokos arba bent jau su minimalia priemoka. Bet kai kuriems vaistams priemokos gali padidėti. Tačiau mes vis dėlto tikimės, kad tai paskatins konkurenciją ir gamintojai, nenorėdami prarasti pardavimo dalies, bus linkę vaistų kainas mažinti“, – ministerijos kainų mažinimo strategiją aiškina viceministras.

Jis sako, kad ministerija nėra akla ir grupuodama vaistus numato galimas vienų ar kitų savo sprendimų pasekmes, su gamintojais ir tiekėjais derasi dėl kainų nuolaidų, kad priemokų nebūtų arba jos būtų minimalios. Tačiau tiesiai šviesiai paklaustas, ar įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai priemokos už kai kuriuos vaistus gali padidėti, to neneigia.

„Matote, tai žaidimas su keliais nežinomaisiais. Ministerija šiame procese nėra vienintelė veikėja. Dar yra vaistų gamintojai, tiekėjai, kurie taip pat priima savo sprendimus. Tikimės išvengti priemokų didėjimo, bet taip gali atsitikti. Sieksime gamintojus paveikti ir paskatinti konkuruoti kainomis, jas mažinant. Grupuojant ir kompensuojant tik pigiausią vaistą, sutaupyti pinigai bus skiriami inovatyviems vaistams kompensuoti. Ir taip tikimės judėti į priekį, nes visų tikslas bendras – užtikrinti tinkamą pacientų gydymą ir vaistų prieinamumą.“ – žada V.Gavrilovas.

Kodėl orientuojasi į pigiausią vaistą? Pasak viceministro, pasirinkimas visada išlieka, tačiau pačios sveikatos draudimo sistemos prasmė yra užtikrinti efektyvų, tinkamą sprendimą mažiausiomis išlaidomis. Tam skirtas tam tikras pinigų krepšelis, o viskas, kas virš jo, jei žmogus pasirenka brangesnį vaistą, turi būti apmokama paciento lėšomis.

Viceministras taip pat aiškina, kad priemokos gali padidėti ne tik dėl ministerijos sumanyto vaistų grupavimo, Mat bazinė vaisto kaina, kasmet tvirtinant kompensuojamųjų vaistų kainyną, priklauso ne tik nuo grupavimo, bet ir nuo vaisto veikliosios medžiagos kainų kaimyninėse šalyse. Jei vaistas ten kainuoja pigiau, gamintojai reaguoja mažindami kainą ir Lietuvoje. Tačiau ši taisyklė ne visada suveikia ir kartais gamintojai, nepaisant to, kad bazinė kaina sumažėjo, nesutinka mažinti mažmeninių vaistų kainų. O tai reiškia priemokų už šiuos vaistus padidėjimą. „Bandome spręsti, kad tokių atvejų nebūtų arba jų būtų kuo mažiau. Ilgalaikėje perspektyvoje ši priemonė suveikia arba bent jau turėtų suveikti. Bet, kaip suprantate, ne viskas priklauso nuo ministerijos“, – skėsčioja rankomis jaunasis viceministras.

O štai su „Veidu“ bendravę farmacininkai, tiesa, kalbėti sutikę tik anonimiškai, stebisi ministerijos vykdoma vaistų kompensavimo politika, siekiant taupyti pačių vargingiausių pacientų – pensininkų sąskaita.

„Kodėl vaistų grupavimui, kuris reiškia priemokų didėjimą, pasirinkti kardiologiniai vaistai, nepaisant to, kad jų priemokos yra pačios didžiausios ir jas moka pensininkai? Apskritai labai keistai atrodo, kai daugiausiai priemokų už vaistus sumoka pensininkai, o ne dirbantys žmonės. Ir dabar tas priemokas dar norima padidinti. Kodėl nuošalyje lieka ligos ir pacientai, kuriems vaistai kompensuojami 100 proc. ir jiems nieko nereikia primokėti? Užtektų sumažinti kompensavimo lygį kad ir iki 90 proc. – atsirastų daugiau socialinio teisingumo ir pinigų. Be to, atsirastų ir paciento priemoka, kas yra labai svarbu, norint paskatinti žmones atsakingai vartoti vaistus“, – neabejoja specialistai.

Jų nuomone, viena didžiausių vaistų kompensavimo sistemos ydų Lietuvoje, kad vaistus leidžiama pardavinėti be priemokų. Tuo atveju, kai 10 ir 100 eurų kainuojantys identiško poveikio vaistai kompensuojami 100 proc., gydytojas būtinai paskirs brangesnį, nes vaistų gamintojai, iš to uždirbantys gražaus pelno, visada ras būdų, kaip atsidėkoti lojaliam gydytojui. O už visa tai sumoka mokesčių mokėtojai.

Antra vertus, nedidelė kad ir simbolinė priemoka už vaistus paskatintų ir pacientus elgtis atsakingiau. Dabar nemokamai dalijami vaistai imami reikia nereikia. Jei žmogui reikėtų bent eurą sumokėti, tikrai ne vienas pasvarstytų, ar jam tų vaistų iš tiesų reikia.

„Medicinoje dabar didžiausia problema, kad žmonės negeria vaistų arba juos geria nesistemingai. Apie tai dabar svarsto viso pasaulio farmacininkai, susirinkę tarptautiniuose kongresuose. Lietuvoje kuo brangesnį vaistą duoda už dyką, tuo žmogus su didesniu entuziazmu jį ima. Valstybė taip praranda daug pinigų, nes pinigai iššvaistomi nemažai daliai nevartojamų vaistų. Kiekvienos močiutės spintelės stalčiuose prikrauta penkerių metų senumo nevartojamų vaistų. O štai daugumoje pasaulio valstybių yra recepto mokestis. Toks mokestis labai praverstų ir Lietuvoje“, – mano specialistai.

Jie sako, kad Lietuvoje vaistų kompensavimo politika – tarsi griūvantis namas, kurį bandoma paramstyti iš įvairių pusių, užkalti langą ar į atsivėrusią skylę įkišti plytą. Tačiau problema nesprendžiama iš esmės, nors ji tiesiogiai veikia daugelio žmonių gyvenimą – apie 1,2 mln. pacientų Lietuvoje vartoja kompensuojamuosius vaistus.

Kaip sako farmacininkai, jei vaistai nėra kompensuojami, nėra ir jokių problemų. Veikia rinkos dėsniai, reklama, viskas susireguliuoja savaime. Ten, kur atsiranda valstybės finansavimas, atsiranda ir problemų: vieni vaistai dėl kokių nors priežasčių kompensuojami daugiau, kiti – mažiau.

Pavyzdžiui, buvo laikai, kai vienų ar kitų vaistų kompensavimo lygius lemdavo sveikatos apsaugos ministro, kaip mediko, specializacija. Kai ministerijai vadovavo psichiatras, visi šioms ligoms skirti vaistai buvo kompensuojami 100 proc. Vėliau, kalbama, ministerijos vadovams didelę įtaką darė pulmonologai, todėl visiškai kompensuojami buvo plaučių ligoms gydyti skirti vaistai.

Dabar taip pat sveikatos apsaugos ministrės R.Šalaševičiūtės patvirtintame priemonių plane numatyta peržiūrėti ir, jei reikia, keisti vaistų kompensavimo lygius. Tą būtina daryti, nes, pasak farmacininkų, sunku įžvelgti logiką, kai, pavyzdžiui, bronchinės astmos atveju kompensuojama 100 proc., bet jei žmogų ištinka miokardo infarktas, tokiam sunkiam ligoniui vaistai kompensuojami tik 80 proc.

Viceministras aiškina, kad sprendimus dėl kompensavimo lygių nustatymo priima ir prioritetus čia sudėlioja specialistai ir politikai. Sprendžiant atsižvelgiama ir į gydymo sąnaudas, nes, pavyzdžiui, sergant onkologinėmis ligomis primokėti ir 30 proc. lėšų gali būti pacientui nepakeliama našta. V.Gavrilovas užsimena, jog diskutuojama, ar nereikėtų iš viso atsisakyti 100 proc. kompensavimo, siekiant, kad vaistai būtų vartojami racionaliau. Tačiau, jo teigimu, skubotų sprendimų čia nereikėtų daryti.

Specialistų nuomone, akivaizdu, kad prioritetai, nustatant kompensavimo lygius, yra neteisingi, nes, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligoms, nuo kurių Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių, nustatytas per žemas (80 proc.) kompensavimo lygis. Šie žmonės sumoka ir didžiausias vaistų kainos priemokas.

Tačiau bene labiausiai specialistai kritikuoja ministerijos strategiją „smaugti“, jų teigimu, generinius vaistus ir proteguoti inovatyvius. Jau kuris laikas mažinamas generinių vaistų kompensavimas.

„Jei aš būčiau valdininkas, galvočiau, kaip didinti generinių vaistų suvartojimą, nes generiniai vaistai yra daug pigesni nei etiniai (inovatyvūs). Todėl valstybė turėtų skatinti ir sudaryti sąlygas, kad būtų vartojama kuo daugiau generinių vaistų. Nes daug inovatyvių vaistų yra arba tokie patys, arba šiek tiek geresni už generinius, tik jų kaina būna dešimt kartų didesnė. Ne visuomet gali pasakyti, kad gydymas naujais vaistais yra geresnis. Bendrąja prasme, žinoma, gydymas inovatyviais vaistais yra geresnis, tačiau konkrečiu atveju gali ir nebūti didesnio skirtumo“, – aiškina „Veido“ pašnekovas.

Didžiąją dalį vaisto kainos sudaro jo sukūrimo sąnaudos (moksliniai tyrimai, bandymai). Generiniam vaistui visų tų 90 proc. išlaidų nereikia, tabletę pagaminti kainuoja nedaug. Taigi generinis vaistas, galima sakyti, yra analogiškas etiniam, tačiau Lietuvoje žmonės dėl tam tikrų nuostatų nori gerti tik patentinius vaistus, kratydamiesi jų generinių atitikmenų.

Atsiradus generiniam vaistui (dar jie vadinami pasibaigusio patento vaistu), etinis taip pat turi smarkiai pigti. Taigi, jei ligą galima išgydyti generiniais vaistais, turėtų būti tai ir daroma bei skatinama. Kam mokėti brangiau?

Todėl valstybės vaistų politika turėtų skatinti, kad kuo daugiau ligonių būtų gydoma generiniais vaistais. Turėtų būti skatinamas jų vartojimas, didinant jų kompensavimą, ir tuo pačiu metu ribojant vartojimą brangių etinių vaistų, kuriems valstybės finansavimas būtų skiriamas tik tuomet, kai generiniai vaistai iš tiesų ligoniui negali padėti.

„Tačiau dabar ministerija laikosi priešingos politikos, generinius vaistus laikydama podukros vietoje ir siekdama jų gamintojus priversti smarkiai mažinti vaistų kainas. Prieš metus buvo sugriežtinta taisyklė, kad, esant inovatyviam vaistui rinkoje, atsiradęs generinis turi būti per pusę pigesnis – jo kaina iš karto mažinama 50 proc. Kitas atsiradęs rinkoje turi būti dar pigesnis. Iš principo ši formulė nėra bloga, tačiau, kaip sakoma, lazda turi du galus. Turime tokią situaciją, kad atsiradęs generinis vaistas vienai populiariausių ligų Lietuvoje gydyti negali patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes gamintojas neleidžia taip smarkiai nuleisti kainos. Gamintojas sutinka kainą sumažinti 30 proc., tačiau su tokia nuolaida vaistas neperšoka 50 proc. kartelės į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Vadinasi, gerokai pigesnis generinis vaistas negali patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o valstybė moka didžiulę kompensaciją už patentinį vaistą. Kasmet būtų sutaupomi milijonai, jei šis vaistas patektų tarp kompensuojamųjų, tačiau nepatenka“, – stebisi farmacininkas.

Kadangi nustatytas toks kainos barjeras, ne tik valstybė praranda pinigus, bet ir pacientai netenka vaistų pasirinkimo. Nes, farmacininkų teigimu, jei vaistai nėra kompensuojami, jie nebus ir įvežami. „Geriausia yra skatinti konkurenciją, skatinti, kad vaistų gamintojai norėtų būti patys pigiausi. Tačiau jiems nereikėtų leisti dengti priemokų, nes tuomet bazinė kaina nemažėja. Valstybė galėtų smarkiai sutaupyti, jei vaistų bazinė kaina mažėtų“, – mano „Veido” pašnekovas.

Nieko gero pacientams nežada ir ketinimas vaistus pirkti konkurso būdu. Tokia sistema apriboja ne tik kompensuojamųjų vaistų asortimentą, bet ir pacientų teisę rinktis. Šie būtų priversti vartoti vaistą, laimėjusį kainos konkursą.

„Dabar nori įvesti konkursus ir pirkti bei kompensuoti tik patį pigiausią vaistą. Tikisi, kad tai paskatins vaistų gamintojus piginti ir kitus vaistus. Tačiau kai liks vienas pigiausias kompensuojamasis vaistas, Lietuva garantuotai susidurs su vaistų tiekimo problema. Taip iš žmogaus paprasčiausiai bus atimta teisė rinktis vaistą“, – prognozuoja specialistai.

Nors ministerija dėlioja planus ir priemones, kaip skatinti vaistų prieinamumą, rinkos dalyviai prognozuoja atvirkštinį scenarijų: gamintojams ir tiekėjams neapsimokės įvežti į Lietuvą vaistų, jei šie nepateks į kompensuojamųjų sąrašus.

Pasak viceministro V.Gavrilovo, kol kas visos pastangos atsimuša į vieną problemą – Lietuvoje apskritai nėra skatinama taikyti mažiausią kainą. „Jei kažkas iš vaistų gamintojų pareiškia, kad nuo šiol jo vaistas bus pigesnis, pagal tą kainą nustatoma bazinė kaina, pigiausias vaistas kompensuojamas 100 proc. Tuomet  už brangesnius vaistus atsiranda priemokos. Tai tarsi turėtų skatinti žmones rinktis pigiausią vaistą, jis turėtų būti geriausiai parduodamas, o kitiems gamintojams tai turėtų būti paskata mažinti kainą ir siekti optimalaus lygio. Tačiau Lietuvoje taip vyksta toli gražu ne visada. Dėl to, kad to pigiausio vaisto gamintojas nesulaukia norimo srauto pirkėjų, kitą kartą jis ima galvoti, jog nepaisant, kad yra pigiausias, jo vaisto niekas negraibsto, o perka brangesnius. Taigi kitą kartą jis jau nebus taip entuziastingai nusiteikęs piginti savo vaistų. Todėl tos kainos ir nejuda mažėjimo kryptimi“, – svarsto viceministras.

Jis mano, kad ketinimas 100 proc. kompensavimą taikyti tik pigiausiam ar dviem pigiausiems vaistams, o brangesnius kompensuoti tik 50 proc. bazinės kainos arba tam tikrą dalį, turėtų vis dėlto skatinti žmones rinktis pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Nes taip brangesni vaistai taptų dar brangesni. „Tų smarkiai pabrangusių vaistų žmonės nebepirktų, o pirktų pigesnius, jei jų būtų keli, užtikrintume ir tam tikrą jų pasirinkimą. Kitą kartą jau būtų daugiau gamintojų, kurie norėtų būti pigiausi, nes jie jau užsitikrintų ir tam tikrą srautą pirkėjų. Atsirastų daugiau kovos dėl mažiausios kainos. Bet čia turime iš tiesų elgtis labai atsargiai, nes tai automatiškai reikš tam tikrų pavadinimų vaistų, prie kurių žmonės jau yra pripratę, pabrangimą“, – apibendrina V.Gavrilovas, žadėdamas dar devynis kartus viską pamatuoti ir tik tada priimti sprendimus.

Aušra Pocienė

Berlin Chemie

Sveikata. Turbūt niekas nedrįs ginčytis, kad labiausiai prailgsta laikas, kai tenka kentėti skausmą. Nesvarbu, kas jį sukeltų – trauma ar liga, tampame bejėgiai, pažeidžiami, irzlūs. Jei po ranka neturime vaistų, skubame į artimiausią vaistinę ir aktualus būna tik vienas klausimas: kas iš siūlomų preparatų gausos laimi skausmo įveikimo varžybas.

Vaistininkė Eglė Minkutė-‑Skominienė tvirtina, kad skausmą kenčiančiam žmogui vaisto kaina dažniausiai nerūpi: „Jis klausia, gal verta rinktis stipresnį, prašo tokio, kuris veikia greitai, nes nori skausmą numalšinti čia ir dabar.“

Pasak farmacininkės, nemažai žmonių domisi šalutiniu analgetikų poveikiu ir prašo rekomenduoti tokį, kuris mažiausiai jį sukelia.

„Kai skausmą reikia numalšinti greitai, efektyviai ir ilgam, pacientams patariu imti „Dolmen“. Užtenka 10‑–15 minučių, ir kamuojantis pojūtis pastebimai sumažėja ar iš viso pranyksta. Jei pasirenkami tirpūs milteliai, rezultatas dar šiek tiek greitesnis. Kadangi visuomenės tolerancija skausmui mažėja, greitas vaisto poveikis yra itin aktualus“, –‑ pastebi „Camelia“ vaistinės darbuotoja Eugenija Dapšienė.

Pasak vaistininkės, „Dolmen“ yra greitai veikiantis preparatas, skirtas ūminiam skausmui malšinti. „Jei vartojami lėtesnės veikimo pradžios vaistai, būna, kad praeina valanda ar net dvi, kol medikamento veikimas pasiekia apogėjų. Tai žinau ir iš savo praktikos, ir iš pacientų atsiliepimų“, –‑ sako pašnekovė.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pavartojus 25 mg deksketoprofeno skausmas pradeda mažėti jau po 15 minučių, o didžiausias analgezinis efektas pasiekiamas per 30–60 minučių.

Šis preparatas taip greitai veikia dėl veikliosios medžiagos ir sudėtyje esančios trometamolio druskos, kuri iki 1000 kartų pagreitina vaisto rezorbciją skrandyje. Todėl, esant ūminiam skausmui, patariama vaisto išgerti bent 30 minučių prieš valgį. „Dolmen“ poveikis trunka gana ilgai: dažniausiai patariama vartoti po 25 mg kas 4–6 val. arba po 25 mg kas 8 valandas. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg.

Šis medikamentas dažnai skiriamas, kai kamuoja dantų skausmas. „Iš patirties žinau, kad šis vaistas nepamainomas, kai norisi greito poveikio. Su suaugusiais sūnumi ir dukra lankiausi stomatologijos klinikoje. Vienai rovė dantį, kitam taisė. Pamačiusi, kad dukra išbalo, ją pila prakaitas ir atrodo, jog tuoj nualps, pasiūliau „Dolmen“. Ne tik jai, bet ir sūnui. Palengvėjimą abu pajuto jau po dešimties minučių“, –‑ patirtimi dalijasi farmacininkė.

Kita kategorija iš kitų vaistų pasirenkančiųjų būtent šį preparatą ‑– jauni, sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys žmonės. Jis nepamainomas patyrus nesunkias kojų traumas: patempus sausgysles, raumenis ir po lūžių, kai galūnė jau imobilizuota, taip pat pooperaciniam skausmui malšinti.

„Vaistinė, kurioje aš dirbu, įsikūrusi šalia gydymo įtaigos Architektų ir Erfurto gatvių kampe. Todėl didžiausias srautas pacientų, patyrusių traumas, užsuka tiesiai iš ligoninės. Pirmąją dieną dažniausiai gydymo šalčiu neužtenka, reikia ir nuskausminamųjų. Labai retas apsilankęs mūsų vaistinėje klausia, ką rekomenduočiau. Žmonės jau žino „Dolmen“, tiems, kurie bent kartą jau bandė šio preparato, kažko kito net siūlyti neverta. O ir perka dažniau ne tabletes, o greitesniu poveikiu pasižyminčius miltelius“, –‑ teigia E.Dapšienė.

Šis vaistas, vaistininkės žodžiais, tinka ir vienam labiausiai varginančių – simptominiam paūmėjusiam sąnarių skausmui malšinti. „Jei norisi skausmą kuo greičiau „nutildyti“, tikrai verta rinktis „Dolmen“, ‑– sako vaistininkė.

Deksketoprofenas gali būti skiriamas lengvo ir vidutinio stiprumo raumenų (tarkim, sergant mialgija, miozitu, radikulopatija) skausmui malšinti, kamuojant dantų skausmui ar esant skausmingoms mėnesinėms.

„Dolmen“ tarp panašių preparatų turi dar vieną nenuginčijamą pliusą – šį skausmą malšinantį vaistą rekomenduojama vartoti, kaip sakoma, „ant tuščio“, tai yra nevalgius. Veiklioji medžiaga deksketoprofeno trometamolis greitai pasisavinama iš skrandžio ir todėl rečiau sukelia virškinamojo trakto dirginimo reakcijas.

Elena Milčiūnė

Sveikatos apsauga. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai ypač daug buvo kalbama apie vaistų sistemos tvarumą. Tačiau kalbos ir veiksmai dažnai skiriasi. Tai liudija ir neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos priimti Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimai.

Ekspertų tvirtinimu, vaistų kompensavimas „patobulintas“ taip, kad visiškai kompensuojami bus tik patys pigiausi vaistai, o prieinamumas „pagerintas“ taip, kad kai kurių preparatų Lietuvos vaistinėse… iš viso gali nelikti.

Vienu iš Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimo punktų norima iš esmės pakeisti vaistų kompensavimo sistemą patento nesaugomiems preparatams, kai tą patį vaistą gamina daugiau kaip trys gamintojai. Siūloma pigiausią grupės vaistą kompensuoti 100 proc., o kitus šios grupės vaistus –‑ tik 50 proc. Pagal dabartinę tvarką ta pačia suma, atsižvelgiant į ligą, 100, 90, 80 ar 50 proc. kompensuojami visi grupės vaistiniai preparatai.

Kyla natūralus klausimas, ar iš pacientų nebus atimta pasirinkimo teisė, ar gydytojai ir vaistininkai turės galimybę parinkti pacientui labiausiai tinkantį vaistinį preparatą.

Kaip žinoma, tos pačios grupės vaistiniai preparatai turi vienodą veikliąją medžiagą ir skirtingų užpildų. Todėl skirtingų prekinių pavadinimų vaistų toleravimas ir nepageidaujamas poveikis taip pat gali skirtis. Kai kiekvienoje grupėje pagal veikliąją medžiagą liks tik vienas 100 proc. kompensuojamas prekinio pavadinimo vaistas, retas pacientas norės ir galės rintis brangesnį ir tik pusiau kompensuojamą – dauguma bus priversti vartoti pigiausiąjį, nepaisant toleravimo, nepageidaujamo poveikio, įpročių. Prognozuojama, kad dėl to gali pasireikšti nepageidaujamų reakcijų į papildomas medžiagas, padaugėti alergijų.

Pasak vaistininko Audriaus Šileikio, valstybinės institucijos dažnai daro vienokius ar kitokius kompensuojamųjų vaistų taisyklių pakeitimus, tačiau gyventojų neinformuoja apie galimus tokių pakeitimų padarinius, su pacientais nediskutuoja.

„Todėl dažnai būtent mums, vaistininkams, tenka aiškinti pacientams, kodėl vaistų kainos taip staiga pakilo arba kodėl vieno ar kito vaisto iš viso nebeturime. Su tokia situacija jau susidūrėme, kai pakeitus kompensavimo tvarką pacientams padidėjo priemokos už insuliną. Suprantama, kilo didelis nepasitenkinimas, juk pacientams šis vaistas būtinas, o vieną insuliną pakeisti kitu gali tik gydytojas, atlikęs tyrimus, ir tai užtrunka nemažai laiko“, ‑– A.Šileikis pastebi, kad SAM vėl lipa ant to paties grėblio. Jo žodžiais, jei įsigalios nauja tvarka, situacija gali būti tokia pati ar dar blogesnė, nes skaudžiai palies ne tik pacientus, sergančius diabetu.

Paklausta, ar žino apie galimas permainas kompensuojant vaistus, 85 metų Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio gyventoja Genovaitė Jakubauskienė tik papurto galvą. Garbaus amžiaus moteris nepraleidžia nė vienų televizijos žinių, skaito spaudą, tačiau patikina apie tai negirdėjusi. „Kaip ir dažnas panašaus amžiaus žmogus nuolat vartoju vaistus nuo spaudimo. Bijau net pagalvoti, kad pigiausi gali netikti. Nors sunkiai dirbau daugiau kaip 35 metus, mano pensija nesiekia 200 eurų. Ar išgalėsiu įpirkti? O man tie vaistai verkiant reikalingi“, ‑– susirūpinimo neslepia senolė.

Vartotojų pinigines patuštinti gali ir siūlymas referuoti visų vaistų kainas į pigiausio to paties bendrinio pavadinimo vaistus kitose šalyse. Kadangi atsižvelgiama ir į gamintojų, kurie netiekia savo produkcijos į Lietuvą, kainas, jau dabar labai sumažėjo kai kurių generinių onkologinių preparatų kompensuojamos kainos ir gerokai išaugo pacientų priemokos. Šių vaistų kainos Lietuvoje nepasikeitė – taip atsitiko SAM perskaičiavus kompensuojamas kainas pagal naują ydingą metodiką. Kitų šalių vaistų kainos imamos iš privačios duomenų bazės „Euripid“, kuri neprieinama vaistų gamintojams, todėl kompensuojamų kainų skaičiavimas yra neskaidrus. Duomenų bazė – privati, joje neskubama reaguoti į pokyčius: atnaujinti dėl gamybos išlaidų padidėjusių kainų ar išbraukti netiekiamų vaistų.

Vaistai, kurie nebus normaliai kompensuojami, nebus ir vartojami, todėl gamintojai gali nutraukti jų tiekimą į Lietuvą. Tai neabejotinai lems vaistinių preparatų sumažėjimą, kai kurių vaistų gamintojų pasitraukimą iš šalies rinkos, gali atsirasti vaistų tiekimo sutrikimų.

Jau dabar kai kuriose patento nesaugomų vaistų grupėse (pavyzdžiui, kai kurie gyvybiškai būtini onkologiniai chemoterapiniai preparatai) belikę du arba trys vaistų gamintojai, o įsigaliojus tvarkai, kai normaliai kompensuojamas tik vienas grupės vaistas, šių vaistų Lietuvoje gali visai nebelikti.

Tik iš pirmo žvilgsnio puikus ir pasiūlymas išanalizuoti galimybes nustatyti kompensuojamas vaistų kainas konkurso būdu. Pastaruoju metu daugėja duomenų apie neigiamą kainų konkursų poveikį vaistų kompensavimo sistemai Europoje. Tokia sistema apriboja kompensuojamų vaistų asortimentą, bet kartu – ir pacientų teisę rinktis: jie bus priversti vartoti vaistą, laimėjusį kainos konkursą. Negana to, po kurio laiko jį gali tekti keisti kitu, jei anksčiau vartotas neatlaikys konkurencijos kainos konkurse. Dažnas medikamentų kaitaliojimas gali pabloginti gydymo režimo laikymąsi, vaistų toleravimą ir gydymo rezultatus.

Taigi tokia sistema neatitinka pacientų interesų ir nėra tvari – sumažėjus vaistų kainoms daugelis gamintojų pasitraukia iš rinkos, kyla rizika sutrikti vaistų tiekimui.

Vaistinių preparatų mažėjimą šalies rinkoje programuoja ir kitas Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimas. Iki šiol siekiant sudaryti galimybę vaistų gamintojams į Lietuvos rinką tiekti vaistus mažesnėmis kainomis negu į dideles Europos šalis buvo leidžiama deklaruoti nuolaidą Valstybinių ligonių kasų (VLK) sistemoje. Dabar siūloma į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti tik tuos preparatus, kuriems sumažinta deklaruota kaina.

Ekspertų teigimu, Lietuvos rinka maža, todėl dažnai vaistų gamintojai dėl kainų referavimo mechanizmo negali mažinti deklaruotos kainos, nes tai reikėtų daryti ir didesnėse Europos šalyse. Todėl jei neliks galimybės patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną deklaruojant nuolaidą VLK, kai kurie vaistai į mūsų šalį nebus tiekiami, sumažės vaistų asortimentas ir prieinamumas. Naujoji tvarka, priešingai dabar galiojančiai, užkirstų kelią į Lietuvos rinką patekti vaistams mažesnėmis kainomis.

Abejonių kelia ir siūlymas grupuoti populiariausius vaistus kraujospūdžiui mažinti, osteoporozei bei II laipsnio cukriniam diabetui gydyti. Juk pirmiausia būtina kruopščiai išanalizuoti, ar tikrai tie vaistai tarpusavyje yra pakeičiami. Priešingu atveju gali būti sugrupuoti patys pigiausi seniausi vaistai (dažniausiai trumpai veikiantys ir netolygios koncentracijos) ir modernesni, kurie veikia ilgiau, tačiau jų gamybos technologija sudėtingesnė ir brangesnė. Seniausi pigiausi vaistai gali padidinti pacientų priemokas už geresnius modernesnius vaistinius preparatus.

Ne mažiau svarbu prieš grupuojant vaistus išanalizuoti ir jų medicininius įrodymus. Dažnai seniausi vaistai jų neturi. Tuomet ant vienos lentynėlės gali atsidurti, pavyzdžiui, seniausias trumpo poveikio kalcio antagonistas nifedipinas, didinantis širdies infarkto riziką, ir ilgai veikiantis amlodipinas, mažinantis kardiovaskulinį mirštamumą.

Vaistų politikos tikslas – ne tik mažinti vaistų kainas ir gydymo išlaidas, bet ir gerinti vaistų prieinamumą bei asortimentą, tobulinti gydymo kokybę, suteikti galimybę gydytojui ir pacientui pasirinkti labiausiai tinkantį vaistą. Atsižvelgiant į minėtus tikslus, lėšos, sutaupytos sumažinus generinių vaistų kainas, turėtų būti skiriamos ne tik naujiems vaistams kompensuoti labai specializuotose srityse, bet ir gerinti vaistų prieinamumui sergantiesiems osteoporoze, širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo sistemos ligomis, panaikinant vaistų skyrimo apribojimus ir mažinant pacientų priemokas.

Baigti norisi tuo, kuo pradėjome – madingu žodžiu „tvarumas“. Tvari vaistų sistema – tai pusiausvyra tarp patentinių ir generinių vaistų, lygių konkurencijos sąlygų sudarymas ir prioritetų nustatymas pagal pacientų poreikius, o ne pagal vaistų gamintojus arba vaistų patentinį statusą.

Elena Milčiūnė

Jūratė Kulberkienė

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė

Asociacijos nuomone, tobulinant Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių planą, vaistų kainos turėtų mažėti. Tačiau reikėtų gerai apsvarstyti lauktinas priemonių pasekmes ilgesniu laikotarpiu – ar tikrai po kurio laiko nesumažės konkurencija tarp vaistų gamintojų, nes dalis jų galėtų tiesiog pasitraukti iš Lietuvos (ar net visai neregistruoti savo gaminamų vaistų). Jei taip atsitiktų, vaistų kainos gali ir didėti. Dar blogiau, jei kils vaistų tiekimo sutrikimų, ypač jeigu vaistas sunkiai pakeičiamas. Tad ilguoju laikotarpiu galime sulaukti priešingo rezultato.

Kompensuoti vieną vaistą 100 proc., o kitus – tik 50 proc., būtų ne visai teisinga pacientų atžvilgiu, be to, tai mažina konkurenciją tarp generinių vaistų gamintojų. Tikiuosi, kad priėmusieji sprendimą ras balansą tarp tobulesnių inovatyvių ir generinių vaistų kompensavimo principų, finansinės lėšos bus panaudotos kuo efektyviau, o visi pacientai gaus jiems tinkamą, veiksmingą ir racionalų gydymą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams gali sukelti pavojingesnę pasaulinę sveikatos krizę nei AIDS epidemija.

Kaip pabrėžia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas dr. Thomas Friedenas, vien Amerikoje kasmet apie 2 mln. gyventojų užsikrečia antibiotikams atspariomis infekcijomis ir maždaug 23 tūkstančiams jų tai tampa mirties priežastimi. Jis įspėja, kad jei delsime imtis veiksmų, rizikuosime sugrįžti į laikus, kai žmonės mirdavo nuo paprasčiausių infekcijų.

Bakterijos sugeba prisitaikyti prie antibiotikų kaip ir prie kitų nepalankių sąlygų bei įgyti dalinį ar net visišką atsparumą, tad anksčiau veiksmingų medikamentų efektyvumas gali kristi. Medicinos vizionierių forume TEDMED tyrėjas Ramananas Laxminarayanas akcentavo, kad dėl to daugiausia kaltas mūsų neatsakingumas juos vartojant, kai antibiotikai skiriami tokiems paprastiems negalavimams kaip gripas gydyti ar plačiai naudojami gyvulininkystėje ir paukštininkystėje, stengiantis paspartinti gyvulių augimą ir sumažinti savikainą. Natūralu, kad tai negalėjo nepraeiti be pasekmių.

Nors investicijos į pakaitinių medikamentų kūrimą didėja, rizikuojame pakliūti į katės ir pelės žaidimą: ar spėsime sukurti naujus vaistus iki tol, kol bakterijos mutuos ir įgis atsparumą jiems?

Tiesa, kai kurie tyrimai teikia didelių vilčių. Tarkime, mokslo žurnale „Nature“ paskelbta apie naują JAV tyrėjų bakterijų auginimo metodą, kuris po trijų dešimtmečių tuštumos davė 25 naujus antibiotikus, iš kurių bent su vienu – teiksobaktinu – siejamos didelės viltys. Bent kol kas atrodo, kad šiam antibiotikui bakterijos neturėtų išsiugdyti atsparumo. Kita vertus, jei su antibiotikais imtume elgtis atsakingiau, galbūt problemos apskritai išvengtume.

Nors prognozės nėra dėkingas dalykas, vaistinių veikloje ateinančiais metais galima nesunkiai numatyti būsimus pokyčius. Jų laukia ir vaistininkai, norintys ir galintys būti visateisiai bei lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai, ir pacientai, besitikintys platesnio bei kokybiškesnio paslaugų spektro vaistinėse.

Vilma Kasperavičienė

„Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad maždaug septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų vaistinėse labiausiai pasigenda vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, vaistų padalijimo į dienines vartojimo dozes ir nesudėtingų tyrimų, pavyzdžiui, cholesterolio lygio kraujyje nustatymo, paslaugų.

Šias ir kitas gyventojų nuomonės tyrime minimas paslaugas apima farmacinės rūpybos sąvoka. Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) direktorė Jūratė Kulberkienė tikisi, kad vieną didžiausių 2015 m. vaistinių veiklos pokyčių nulems Seime priimta Farmacijos įstatymo pataisa, kuri šią sąvoką įtvirtins.

Vaistinės laukia pokyčių, vaistinių laukia iššūkiai

Farmacinė rūpyba – tai platesnės apimties paslaugų vaistinėse paketas, leidžiantis labiau pasirūpinti pacientais, besilankančiais vaistinėse. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės nuomone, tikėtina, kad Seimas priims Farmacijos įstatymo pataisą, o Sveikatos apsaugos ministerija operatyviai parengs įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

„Kada tiksliai šios farmacinės rūpybos paslaugos galės būti įgyvendintos, priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Manau, būtina atsižvelgti į žmonių poreikius, kad gerėtų paslaugų prieinamumas ir gyvenimo kokybė. Svarbu, kad mažėtų atskirtis tarp kaimo ir miesto, nes farmacinė rūpyba labiausiai reikalinga regionuose, mažų miestelių ir kaimų teritorijose“, – teigia D.Mikutienė.

Seimo narei pritaria ir NVPA direktorė. „Suprantama, priėmus įstatymą, jis įsigalios po kurio laiko. Tuo metu bus parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir teisiškai sudėliotos farmacinės rūpybos paslaugų teikimo detalės. Vaistinės, kurios priims sprendimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas, intensyviai ruošis minėtiems pokyčiams. Vaistinėms reikės parengti patalpas, patvirtinti veiklos procedūras, apmokyti personalą“, – prognozuoja J.Kulberkienė.

D.Mikutienės nuomone, labai svarbu vaistines aktyviau įtraukti kaip sveikatos sistemos dalyvį, suteikti joms ne tik papildomų galimybių dalyvauti sveikatinimo procese, bet ir atsakomybės konsultuojant pacientus.

Taigi galima drąsiai teigti, kad ateina metas, kai vaistinės galės ne tik pardavinėti vaistus, bet pasiūlyti gerokai daugiau. Viliamasi, kad papildomomis paslaugomis galėtų būti pripažinta vaistų pristatymas į namus, individualių dozių paruošimas (pvz., vyresnio amžiaus pacientams), lėtinėmis ligomis sergančiųjų pacientų priežiūra (kai gydytojas jau paskyrė gydymą), vaistų suderinamumo priežiūra.

Dėl kai kurių paslaugų įteisinimo jau dabar kryžiuojamos ietys. Viešojoje erdvėje neseniai paskleista abejonių dėl skiepijimo vaistinėse. „Svarbu pabrėžti, kad farmacinei rūpybai ir konkrečiai suaugusiųjų skiepijimui niekas iš esmės neprieštarauja. Kyla diskusijos tik dėl tvarkos, kompetencijų ir pan. Todėl, manau, šituos klausimus įstatymo įgyvendinamaisiais aktais išspręs Sveikatos apsaugos ministerija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kitos šalys farmacinės rūpybos paslaugas sėkmingai teikia, tai ir mums nėra priežasties abejoti ar išgyventi, jog Lietuvos vaistinėse nebūtų galimybių to įgyvendinti“, – abejones išsklaido Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Pacientų atimti neketina

NVPA direktorė pabrėžia, kad vaistininkai norėtų ir galėtų būti visateisiai bei lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai ir dirbti kaip komanda kartu su kitais sveikatos specialistais. „Čia verta akcentuoti, kad vaistininkai neketina atimti veiklos nei iš gydytojų, nei iš slaugytojų. Vaistininkai siūlosi pasirūpinti pacientais tuomet, kai šiems jau yra paskirtas gydymas ir gydomasi savarankiškai. Be to, visi suprantame, kad geriau iš viso nesusirgti ir užkirsti kelią ligoms. Vaistininkai galėtų aktyviai dalyvauti ligų prevencinėse programose, pagelbėti pacientams greičiau įveikti sveikatos sutrikimus. O ir valstybei būtų nemaža pagalba mažinant pacientų eiles sveikatos priežiūros įstaigose bei taupant finansines lėšas. Verta pasinaudoti vaistininkų įgytomis žiniomis ir kompetencijomis, nepaliekant jų vien ,vaistų pardavėjais“, – kokios naudos duotų glaudesnis bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko, vardija J.Kulberkienė.

„Pasakyčiau paprastai: jei du specialistai rūpinasi ligoniu, tuomet tikrai gaunamas geriausias rezultatas. Vaistininkas geriausiai išmano apie vaistus ir jų vartojimą, gydytojas – apie ligas ir jų gydymą. Jei jie bendradarbiaus – paciento gyvenimo kokybė tikrai pagerės“, – glaudesnio bendradarbiavimo naudą įžvelgia ir D.Mikutienė.

Ekspertų nuomone, ateinančiais metais taip pat turėtų pajudėti prekybos vaistais internetu reglamentavimas, leisiantis tiekti pacientams nereceptinius vaistus nuotoliniu būdu. Dėl to turėtų pagerėti vaistų prieinamumas. Tikimasi sulaukti e. recepto, kaip sudėtinės e. sveikatos dalies.

„Norėtųsi tikėtis, kad vaistinės jau 2015 m. galėtų pradėti judėti esminio paslaugos kokybės gerinimo kryptimi – daugiau dėmesio skirti konsultacijoms, prevencijai. Taip pat tikiu ir manau, jog Sveikatos apsaugos ministerija darys viską, kad vaistų kainos mažėtų, tai ypač svarbu daugeliui Lietuvos žmonių“, – sako D.Mikutienė.

NVPA direktorė pastebi, kad, nepaisant visų sveikatos sistemos dalyvių pastangų, Lietuvos bendrieji rodikliai sveikatos srityje nėra geri, todėl pasistengti reikėtų visiems. „Taigi vaistininkai norėtų ir galėtų ateiti į pagalbą ir būti greitesnio, sėkmingesnio sveikimo bei sveikatos palaikymo grandinės dalimi. Verta pabrėžti, kad tik patys esame atsakingi už savo sveikatą, todėl turime visokeriopai ją tausoti ir ja rūpintis“, – primena J.Kulberkienė.

Box

Gita Krukienė, SAM Farmacijos departamento direktorė

Sveikatos apsaugos ministrė 2014-12-05 patvirtino Skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2014–2017 m. priemonių planą. Jos bus įgyvendinamos 2015-aisiais ir dar kelerius metus. Plane numatyta nemažai priemonių, kuriomis bus siekiama šviesti ir mokyti visuomenę, medikus bei vaistininkus vaistus skirti ir vartoti racionaliai. Taip pat numatoma plėtoti kompensuojamųjų vaistų skyrimo stebėsenos sistemą, skatinti racionalų antimikrobinių vaistų skyrimą bei vartojimą ir kt.

Šiuo metu rengiamas vaistų kainų mažinimo plano pakeitimas. Tikimės, kad jis bus patvirtintas dar 2014 m. ar 2015 m. pradžioje. Juo bus siūlomos naujos priemonės, leisiančios sumažinti senų, turinčių generinius analogus, vaistų kainas ir priemokas už jas. Šios priemonės turėtų skatinti vaistų gamintojus konkuruoti tarpusavyje mažinant vaistų, ypač generinių, kainas. Taip pat ieškoma galimybių ir mechanizmo, kaip užtikrinti, kad pacientai galėtų įsigyti pigiausių vaistų nemokėdami jokios priemokos.

Sumažinus generinių vaistų kainas, sutaupytos PSDF lėšos bus skirtos naujiems inovatyviems vaistas kompensuoti.

2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir Kompensuojamąjį vaistinių preparatų kainyną įtraukti nauji vaistai lėtiniam virusiniams hepatitui C (~Telaprevir~ (~Incivo~)); išsėtinei sklerozei (~Fingolimod~ (~Gylenia~)); prostatos vėžiui (~Abirateron~ (~Zytiga~)) gydyti.

Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija 2014-11-07 priėmė teigiamą sprendimą dėl kitų naujų vaistų lėtiniam virusiniam hepatitui C (~Boceprevir (Victrelis~)); išsėtinei sklerozei (~Natalizumab~ (~Tysabri~)); prostatos vėžiui (~Cabazitaxel~ (~Jevtana~)) gydyti kompensavimo. Šiam siūlymui 2014-12-05 taip pat pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

Artimiausiu metu, gamintojams pasirašius PSDF biudžeto valdymo sutartis su Valstybine ligonių kasa, nurodyti vaistai bus kompensuojami.

PR

Lietuvoje ne tik menkesnis nei kitose ES šalyse vaistų pasirinkimas, bet ir didesnė jų kaina. Kodėl?

Rimtą žarnyno infekciją besigydžiusiam vilniečiui Mindaugui M. sveikata ilgą laiką nesitaisė, tad gydytojas infektologas patarė įsigyti vaisto „Intetrix“, nors iš karto įspėjo, kad Lietuvos vaistinėse jo nėra. Gavus vardinį receptą Lietuvoje neregistruotų vaistų galima parsisiųsti iš užsienio per lietuviškas vaistines, tačiau gydytojas patarė verčiau prašyti pagalbos pažįstamų, gyvenančių Maskvoje, Minske ar Paryžiuje, – esą taip bus ir greičiau, ir pigiau.
„Tose šalyse pažįstamų neturiu, tačiau viena giminaitė gyvena Briuselyje. Paprašiau jos pagalbos – ryte ji nuėjo į vietinę vaistinę, kuri taip pat neturėjo to vaisto, tačiau jau tą patį vakarą „Intetrix“ į ją buvo pristatytas ir kainavo tik penkis eurus. Lietuvoje šio vaisto būtų tekę laukti iki dviejų savaičių ir mokėti gerokai daugiau“, – pasakoja Mindaugas M.
Norėdami skubiai įsigyti reikiamų vaistų ar medicininių priemonių sunkumų Lietuvoje patiria ne tik retesnėmis ligomis susirgę pacientai, bet netgi tie, kurie ieško į valstybės kompensuojamų vaistų sąrašą įrašytų medikamentų. Pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančius vaistus vartojantys pacientai „Veidui“ skundėsi, kad vaistinėse neberanda pigesnio vaisto „Trandolapril Galex“, už kurio trijų mėnesių kursą priemoka siekdavo iki 7 Lt, – prekiaujama tik analogišku vaistu „Gobten“, už kurį primokėti tenka daugiau nei 36 Lt.
O praėjusią savaitę į tokias pinkles pateko diabetu sergantys Lietuvos gyventojai. Kaip pasakojo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, praėjusį trečiadienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtrauktos pigios diagnostinės juostelės „Glucosense“, kurių Lietuvoje netgi nebuvo.
„Viena problema, kad žmonės turi skirtingus gliukomačius (aparatus cukraus kiekiui kraujyje nustatyti), tačiau su šiomis juostelėmis tinka tik tos pačios firmos aparatai, o visi kiti netinka. Kita problema, kad nei šių diabetinių juostelių, nei aparatų į Lietuvą dar apskritai nėra atvežta. Kalbėjausi su didmenininkais – jie patys nežino, kada tų juostelių atveš. Ministerija buvo suinteresuota sutaupyti, bet negalvoja, kaip aprūpinti pacientus. Jei šių juostelių vaistinėse nėra, vadinasi, didesnes priemokas teks mokėti perkant visas kitas juosteles“, – stebisi V.Augustinienė.
Iš tiesų, praėjusią savaitę ir vaistininkai „Veidui“ patvirtino, kad „Glucosense“ juostelių vaistinėse nėra. O Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai informavo, kad šių juostelių viena vaistinė Vilniuje vis dėlto turėjo. Tiesa, toks pasiteisinimas, tarsi siūlant visos šalies diabetikams lėkti į vieną vaistinę, skamba absurdiškai.
Tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad Lietuvoje vaistų pasirinkimas kur kas menkesnis negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos vaistinėse neįsigysi ne tik šalyje neregistruotų įvairių retesnių vaistų – žarnyno infekcijai gydyti, antimaliarinių, antiparazitinių ir t.t., bet ir daugelio kitų, net visiškai paprastų, pavyzdžiui, padedančių nuo jūros ligos, kurių pasiteiravus, tarkime, Suomijoje, ant prekystalio jums išdėlios keletą skirtingų pakuočių.
Tad individualaus vaistų užsakymo iš užsienio šalių pradininkės Vokiečių vaistinės vedėja Jolita Skinderskienė teigia, kad kiekvieną savaitę vaistinė klientams iš užsienio atsiunčia po keletą šimtų vaistų. „Siunčiame daug homeopatinių, mamologinių, urologinių, kardiologinių, dermatologinių, LOR vaistų, skydliaukės hormonų. Pageidaujami vaistai apima daugelį sričių ir užsakomi, kai nepadeda Lietuvoje esantys vaistai“, – paaiškina vaistinės vedėja.

Gamintojams vežti į Lietuvą neapsimoka

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys sutinka, kad Lietuvoje nėra registruota kai kurių ribotam pacientų skaičiui reikalingų retesnių vaistų ar būtinų stacionarių vaistų (naudojamų ligoninėse), pavyzdžiui, antidotų (priešnuodžių).
„Pagrindinė priežastis, kodėl gamintojai nesuinteresuoti registruoti šių vaistų Lietuvoje, – esame maža rinka. Ypač jiems nėra intereso registruoti vaistus nuo ligų, kuriomis sergamumas mažas, nes tuomet jie mažai uždirba ar neuždirba visai. Bet visada yra galimybė reikiamus vaistus įsigyti kaip vardinius preparatus. 2011 m. atliktoje studijoje, kai buvo vertinamas vaistų prieinamumas, nustatyta, kad pagrindinėms ligoms gydyti reikalingi vaistai mūsų šalyje registruoti. Be abejo, kai kurių vaistų gali trūkti ar gali sutrikti jų tiekimas, bet dėl to mes turime monitoringo sistemą ir siūlome ligonių kasoms, kuo galima pakeisti vieną ar kitą vaistą“, – tvirtina G.Barcys.
„Visi labai nori, kad vaistų srityje būtų laisva rinka, tai ir turite laisvos rinkos padarinius. Jei įmonei komerciškai neapsimoka, tai tų vaistų Lietuvoje ir nėra. Niekas neprivers įmonės registruoti vaisto Lietuvoje ir mokėti pinigų už registraciją, jei per metus klientai nupirks dvi to vaisto pakuotes“, – komentuoja Vilniaus universiteto docentė farmakologė Jolanta Gulbinovič.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV devyni iš dešimties populiariausių receptinių vaistų jau daugybę metų yra vadinamieji generikai – pigesnės patentuotų brangių vaistų kopijos, tačiau Lietuvos pacientai į tokius preparatus žiūri vis dar atsargiai.

Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) išlaidos kompensuojamiesiems receptiniams vaistams Lietuvoje kasmet didėja, o ligonių, vartojančių tokius vaistus, daugėja. Pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams padidėjo 6,2 proc. ir sudarė net 608 mln. Lt. Be to, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo jau 1,15 mln. pacientų, t.y. 38,3 proc. visų Lietuvos gyventojų, daugiausia pensinio amžiaus. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais tokius vaistus vartojo net 46 proc. visų vyresnių kaip 60 metų asmenų.
Pasak specialistų, tokia išlaidų vaistams didėjimo tendencija ne tik Lietuvą, bet ir kitas Vakarų šalis verčia vykdyti kompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo politiką ir kuo efektyviau valdyti PSDF biudžeto išlaidas, o pagrindinis būdas tam visoje Europoje yra vadinamųjų generinių vaistų dalies didinimas, kuris taupyti leidžia ne tik valstybei, bet ir pacientams.
“Generiniai vaistai – tai jau rinkoje esančių originalių vaistų kopijos, turinčios tas pačias veikliąsias medžiagas. Kaip žinome, generiniai vaistai yra pigesni, tad įsigyjant generinį vaistą pacientui tenka mažiau primokėti. Todėl daugelis valstybių skatina generinių vaistų gamybą ir vartojimą, nes tai pigesnė reikiamų vaistų įsigijimo alternatyva, leidžianti vartotojams sutaupyti”, – aiškina VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.
Beje, pernai Lietuvoje iš 12 mln. visų receptų, išrašytų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, beveik pusę, 5,6 mln., sudarė generinių vaistų receptai. Tačiau kalbinti pašnekovai įsitikinę, kad siekiant mažinti išlaidas generiniai vaistai galėtų sudaryti dar didesnę dalį – juk bet kuris generinis vaistas yra mažiausiai 60 proc. pigesnis nei jo originalas, t.y. vadinamasis etinis, tokiu pat poveikiu pasižymintis vaistas.
Vis dėlto toks kainų skirtumas pacientus, o neretai ir pačius gydytojus verčia suabejoti: o kas, jei generinis vaistas yra ne tik daug pigesnis, bet ir prastesnis?

Pigesnis – nereiškia prastesnis?

Vokietijoje, Danijoje ar Švedijoje net nekyla klausimų dėl to, kurie – generiniai ar patentiniai vaistai turi vyrauti rinkoje. Manoma, kad pigesni generiniai vaistai didina gydymo prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o jų efektyvumu Vakaruose niekas neabejoja.
“Jokiu būdu nereikia manyti, kad pigesnis vaistas yra prastesnis. Tiesiog generinis vaistas duoda mažesnį pelną jo gamintojams”, – aiškina Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis, kurio nuomone, logiška, kad patentinių vaistų kaina yra ir turi būti gerokai didesnė už generinių.
Jis primena, kad kiekvienas patentinis vaistas kuriamas apie 10–15 metų. Per šį laiką jam kurti farmacijos kompanija skiria didžiules lėšas, mat atliekama daugybė tyrimų. Ir tik kai įsitikinama, kad vaistas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, jį sukūrusi kompanija dešimtmečiui gauna patentą – teisę vienintelė gaminti šį vaistą už savo nustatytą kainą. “Taigi per šiuos dešimt metų kompanija turi suspėti atsiimti visas į vaisto gamybą investuotas lėšas”, – aiškina A.Bertulis.
Na, o praėjus šiam laikotarpiui, vaistą gali pradėti gaminti bet kuri kita farmacijos kompanija. Tokie vaistai, kurie gaminami kopijuojant originalą, ir vadinami generiniais. Specialistai pabrėžia, kad jie savo farmakologine sudėtimi (t.y. gydomosiomis medžiagomis) yra identiški originalui – antraip jie paprasčiausiai neregistruojami. O pigesni jie todėl, kad jų gamintojams nustatomos tam tikros kainų lubos, kad vaistų kopijas gaminantys farmacininkai nesumanytų iš generinio vaisto pelnytis tiek pat, kiek ir farmacininkai, sukūrę jo originalą.
A.Bertulis pabrėžia, kad Lietuvoje registruojamo pirmojo tos pačios rūšies generinio vaisto kaina turi būti 40 proc. mažesnė nei originalo, o kiekvienas kitas tos pačios rūšies vaistas – dar po 10 proc. pigesnis.
Bet ar tikrai jis savo kokybe niekuo nenusileidžia originalui? Juk būtent tokį argumentą rinktis originalų, o ne generinį vaistą nurodo originalių vaistų kūrėjai. Pasak ekspertų, su generiniais vaistais iš tiesų atliekama mažiau farmakologinių, klinikinių, poklinikinių tyrimų. Tačiau tie tyrimai, kurie su generiniu vaistu atliekami, privalo paliudyti, kad vaistas veikia lygiai taip pat kaip ir originalas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pastaruosius kelerius metus vaistų pardavimas ir vartojimas mūsų šalyje didėja, tačiau, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, lietuviai juos dažniausiai pasiskiria patys.

Šiemet ilgiau nei mėnesį visoje Lietuvoje siautęs gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gerokai kilstelėjo vaistų pardavimą. Farmacijos rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ duomenimis, pernai sausį populiariausių vaistų nuo peršalimo buvo nupirkta 1,3 mln., o šių metų pirmąjį mėnesį – net 2,1 mln. pakuočių.
Nors masinės vaistinių apgulties, kokia buvo prieš ketverius metus siaučiant kiaulių gripui, šiemet išvengta, tačiau žmonės ne tik šlavė iš lentynų gydytojų išrašytus antivirusinius vaistus ar antibiotikus, bet ir pirko iškart po kelias pakuotes tokių pačių peršalimo simptomus malšinančius preparatų, tik skirtingais pavadinimais.
Beje, Lietuvos vaistinėms sėkminga ne tik šių metų pradžia – atsigavimas po ekonominio sunkmečio, kai vaistų rinka buvo susitraukusi maždaug 4 proc., juntamas kelerius pastaruosius metus. Štai pernai gyventojai vaistinėse vėl išleido 1,4 mlrd. Lt – panašiai tiek, kiek ir 2008 m.
Iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenų taip pat matyti, kad Lietuvoje vaistų vartojama vis daugiau. 2009 m. preparatų nuo širdies ir kraujagyslių ligų tūkstančiui gyventojų per parą teko 320 DDD (rekomenduojamų vaisto paros dozių), o 2011 m. – 380 DDD, vaistų, skirtų virškinimo sistemai, vartojimas padidėjo nuo 80 iki 110 DDD.
Tiesa, pagal vidutinę vaistams kiekvieną mėnesį išleidžiamų pinigų sumą lietuviai vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos gyventojų: nuo norvegų – net tris kartus, švedų, vokiečių, prancūzų, danų – du kartus.
Vis dėlto per metus vien nereceptinių vaistų suvartojame už daugiau kaip 100 mln. Lt, dar per 600 mln. Lt valstybė skiria kompensuojamiesiems preparatams, tačiau sveikesni vis tiek netampame, nes iš Europos Sąjungos šalių išsiskiriame kaip vieni neracionaliausiai vartojančių vaistinius preparatus ir dažniausiai užsiimančių savigyda.

Lietuviai net antibiotikus pasiskiria pasiskiria patys

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų ne tik patys pasiskiria kelių tos pačios rūšies vaistų nuo peršalimo, nepasitarę nei su gydytoju, nei su vaistininku griebiasi piliulių nuo skausmo, bet ir nusprendžia, kada gydytis antibiotikais. Eurobarometro atliktos apklausos atskleidžia, kad net 8 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų kasmet patys gydosi antibiotikais, kai Skandinavijos šalyse – mažiau nei 0,5 proc.
Patys pasiskyrę šių vaistų, net 7 proc. lietuvių jų įsigyja be recepto, šiek tiek mažiau vartoja likučius nuo kitų gydymo kursų.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė pabrėžia, kad dabar nusipirkti antibiotikų be recepto kur kas sudėtingiau nei prieš dešimtmetį, tačiau vis dar galima. „Kai kuriems vaistininkams trūksta informacijos apie neigiamas be reikalo vartojamų antibiotikų pasekmes, tad norėdami padėti susirgusiems žmonėms jų parduoda“, – teigia R.Valintėlienė.
Ir priduria, kad gydytojai taip pat ne visuomet atsakingai elgiasi. Pavyzdžiui, išrašo receptą, kad pacientas vaistų įsigytų, jeigu savijauta pablogės. Be to, patys žmonės nebaigtus gerti antibiotikus pasilieka ir  namų vaistinėlėje susikaupia pakankamos vaistų atsargos, kuriomis kitą kartą susirgus pasinaudojama nepasitarus su gydytoju.
Labai skiriasi ir medikų požiūris į antibiotikų skyrimo tikslingumą. R.Valintėlienė atskleidžia, jog išanalizavus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenis paaiškėjo, kad tarp atskirų uostamiesčio šeimos gydytojų antibiotikų išrašymas skiriasi 20 ir daugiau kartų. Taigi vieni gydytojai esant pirmiesiems peršalimo požymiams jau skiria antibiotikų, kiti stebi paciento būklę kelias dienas, kad įsitikintų, ar vaistus bus tikslinga vartoti.
Ši analizė parodė ir tai, kad plataus spektro antibiotikai sudaro net 95 proc. visų išrašomų antimikrobinių preparatų. Tai taip pat patvirtina, kad šeimos gydytojams dažnai svarbiau apsidrausti nuo galimų ligos komplikacijų, o ne išsiaiškinti, ar racionalu vartoti šiuos vaistus.
„Visuomenės žinios apie antibiotikus labai menkos. Vos 20 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad šie vaistai neveikia virusų, įvairių apklausų duomenimis, tik trečdalis respondentų supranta atsparumo antibiotikams problemą, todėl dažnai patys pacientai prašo gydytoją skirti antibiotikų. Mat taip tikisi greičiau pasveikti ir grįžti į darbą“, – teigia R.Valintėlienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vaistai Lietuvoje – vieni brangiausių Europoje. Jei nenori mirti, vaistų keliauk į turgų ar gydykis žolėmis. Tokių visuomenėje sklandančių mitų apstu. Kokios iš tiesų vaistų rinkos tendencijos, kokių pokyčių sulauksime artimiausiu metu? Apie tai kalbamės su Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktore Jūrate Kulberkiene.

PROGNOZĖS: Ar farmacininkai ne pernelyg intensyviai reklamuoja vaistus ir maisto papildus? Štai 2011 m. kiekvienam šalies gyventojui, įskaičiuojant kūdikius ir senelius, teko po kelias papildų pakuotes.
J.K.: Maisto papildų suvartojimas pas mus nesiekia net ES ar Amerikos vidurkio. Anksčiau žmonės apie vaistus vieni kitiems pranešdavo iš lūpų į lūpas, dabar laikai pasikeitė – yra televizija, internetas, tad informacija skleidžiama šiuolaikinėmis priemonėmis. Teiginiai, kad farmacininkai bruka vaistus, nepagrįsti.
Dar Sokratas sakė, kad sveikata nėra viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas. Todėl sveikatą reikia tausoti visomis išgalėmis. Tiek pasaulio, tiek Europos sveikatos politikai deklaruoja, kad ateityje sveikatos politikos veiksmai turėtų būti orientuoti į žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimą, o tai reiškia, kad turi būti skiriama nemažai dėmesio ir sveikai gyvensenai propaguoti, visuomenės sveikatai stiprinti, nelygybei sveikatos paslaugų sektoriuje mažinti. Vaistai yra tik priemonė žmonių sveikatai atkurti. Susirgę turime kreiptis į specialistus ir šie, be kitų priemonių, skirs medikamentinį gydymą. O kai žmogus gerai jausis, bus aktyvus, energingas, jokia reklama jam papildų ar vaistų neįpirš.
PROGNOZĖS: Žmonės skundžiasi, kad vaistai Lietuvoje brangūs. O medikai kartais prasitaria žinantys, jog yra naujų efektyvių medikamentų, kurie gali išgelbėti vieną ar kitą gyvybę, tačiau dėl brangumo nesiryžta jų skirti, juolab jų kaina dažnai nekompensuojama. Kaip išspręsti šią dilemą?
J.K.: Galiu nuraminti: pasiūla tikrai užtikrina pigesnių generinių vaistų pasirinkimą, tačiau jei norime naujos kartos vaistų, kuriais gydosi šveicarai, danai ar pan., tuomet teks mokėti tiek, kiek ir jie moka. Kainos klausimas aštriau iškyla, kai kalbama apie naujos kartos, analogų neturinčius vaistus. Gaila, bet dažnai tuos skirtumus žino tik specialistai.
Pasaulinei vaistų rinkai įtaką daro komplikuota ekonominė padėtis, taip pat – visuomenės senėjimo ir nepalankios demografinės tendencijos. Valstybių skiriamos lėšos vaistams kompensuoti dažnai ne tik nedidėja, bet netgi mažėja. Tokia situacija ypač ryški labiausiai krizės paveiktose šalyse, todėl labai svarbu visiems racionaliai naudoti turimus finansinius išteklius.
Daugeliui valstybių, ypač tų, kurių sveikatos apsaugai numatyti biudžetai labai riboti, kyla moralinis klausimas: ar pirkti itin brangių vaistų vienam pacientui, sergančiam reta liga, ar geriau tą pinigų sumą skirti daugeliui žmonių? Manau, tai išties sunkus klausimas, bet tai turėtų spręsti kiekviena valstybė pagal savo finansines galimybes.
Vis dėlto yra nemažai turtingų valstybių, kaip Jungtinė Karalystė, kurios geba kompensuoti brangesnius etinius vaistus, tačiau jų sveikatos biudžetų išlaidos nėra tokios jau didelės. Gal taip yra todėl, kad minėta šalis taiko pelno grąžos reguliavimo sistemą, taip mažindama etinių vaistų kainas. Lietuva nėra priskiriama prie turtingųjų valstybių, todėl minėta dilema kyla nuolat.
Farmacijos pramonė daug vilčių deda į besivystančias rinkas, pavyzdžiui, į Pietų Ameriką, Kiniją, Indiją, Rusiją, kuriose daug gyventojų, kyla šių šalių ar regionų ekonomika. Šalys keičiasi informacija ir patirtimi, kaip veikia mechanizmai reguliuojant farmacijos rinkas, kooperuojami ištekliai naujų vaistų veiksmingumui vertinti.
PROGNOZĖS: Kol valstybė ieško išeičių, susirgusieji eina į turgų. Ar pigūs vaistai veiksmingi, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas ir ar toks vaistas apskritai saugus, nesusimąstoma. Kaip spręsti vaistų falsifikatų problemą?
J.K.: Svarbi vaistų rinkos problema – vaistų falsifikatai. Šis klausimas jau senokai nagrinėjamas aukščiausiu lygiu, bet vis dar lieka aktualus, todėl būtina kovoti su tuo, kad pirkdami neaiškios kilmės preparatus turguje žmonės nenukentėtų. Svarbu ir tai, kad papildomos reguliavimo priemonės, susijusios su siekiu išvengti galimybės rinkoje egzistuoti falsifikatams, neapsunkintų lygiagrečios vaistų prekybos – nes ši prekyba leidžia vaistų įsigyti pigiau.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad naujų efektyvių vaistų pasaulyje sukuriama ne tiek jau daug. Pasaulyje ir Europoje daug kalbama apie tai, kad etiniai (monopoliniai, patentuoti) vaistai turėtų būti keičiami generiniais vaistais ir taip sutaupyta lėšų. Artimiausiu metu Europoje baigsis daugelio etinių vaistų patentų galiojimo laikas, taigi pakeitus juos generiniais vaistais galėtų būti sutaupyta nemažai valstybių sveikatos apsaugos biudžetams skirtų lėšų.
Tačiau svarbu, kad toks generinių vaistų vartojimo (palyginti su brangesniais etiniais vaistais) skatinimas vyktų skatinant vaistų gamintojų konkurenciją, o ne įvedant privalomą vaistų kainų mažinimą, tai yra „smaugiant“ vaistų gamintojus. Priešingu atveju vaistų gamintojams neliks motyvacijos pasilikti vaistų rinkoje. O kaip žinome, sumažėjus generinių vaistų gamintojų, likusieji vėliau ar anksčiau padidins vaistų kainas. Tačiau neturime pamiršti ir naujų inovacinių (etinių) vaistų. Jų veiksmingumas turi būti atidžiai įvertintas ir pagal finansines galimybes kompensuotinas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Remiantis farmacijos rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ duomenimis, Lietuvos vaistinėse ir ligoninėse parduodamų vaistų rinka, skaičiuojant parduotų vaistų vertę, per pirmus devynis š.m. mėnesius augo apie 5 proc. Vieną sparčiausių, 23,9 proc., augimą tarp generinių vaistų kompanijų Lietuvoje šiuo laikotarpiu pasiekė Šveicarijos bendrovė „Actavis“, kurią lapkričio pradžioje įsigijo JAV farmacijos kompanija „Watson Pharmaceuticals“.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje generinių vaistų pardavimai auga sparčiau nei visa vaistų rinka. Tokį pokytį paspartino taupyti skatinanti ekonominė situacija bei didėjantis besigydančių ir sveikata besirūpinančių žmonių sąmoningumas. Didelę dalį visų reikalingų medikamentų pacientai turi įsigyti savo lėšomis, todėl  jie ieško efektyvių ir kokybiškų generinių vaistų už priimtiną kainą“, – sako „Actavis“ vadovė Baltijos šalyse Giedrė Bieliauskaitė.

Pasak jos, be pokyčių rinkoje, gerus įmonės rezultatus lėmė platus „Actavis“ gaminamų kardiologinių bei nervų sistemos vaistų asortimentas. Remiantis „IMS Health“ duomenimis, jų pardavimai (eurais) š.m. sausį – rugsėjį, lyginant su pirmais devyniais 2011 m. mėnesiais, augo atitinkamai 38,9 proc. ir 19,9 proc. Tuo tarpu kardiologinių vaistų segmentas visos Lietuvos mastu lyginamuoju laikotarpiu didėjo vos 8 proc., o nervų sistemos vaistų liko nepakitęs.

Minėtų vaistų pasiūlą Lietuvoje „Actavis“ numato dar padidinti – kitais metais bendrovė registruos bent po vieną naują kardiologinį ir nervų sistemai gydyti skirtą preparatą. Taip pat turėtų plėstis onkologinių vaistų pasiūla. Kasmet vidutiniškai 2–5 naujus vaistus Lietuvoje registruojanti „Actavis“ 2013 m. planuoja 10–20 proc. pardavimų augimą.

Ateityje naujų Lietuvoje registruojamų vaistų skaičių didins š.m. lapkričio pr. baigtas „Actavis“ pardavimo vienai didžiausių JAV farmacijos kompanijų „Watson Pharmaceuticals“ sandoris, kurio vertė – 4,25 mlrd. eurų. Jį įvykdžius sukurta trečia pagal dydį generinių vaistų kompanija pasaulyje, kurią nuspręsta vadinti „Actavis“ vardu. Šiuo metu vykdoma intensyvi dviejų bendrovių veiklos integracija. Planuojamos kitų metų „Actavis“ pajamos visame pasaulyje – daugiau nei 6 mlrd. eurų.