„Watson Pharmaceuticals“ įsigijo „Actavis Group“ už 4,25 mlrd. eurų

„Watson Pharmaceuticals“ užbaigė „Actavis Group“ įsigijimo sandorį, kurio vertė 4,25 mlrd. eurų. Taip sukurta trečia pagal dydį generinių vaistų kompanija pasaulyje, veikianti daugiau nei 60 rinkų, taip pat ir  Lietuvoje. Bendrovės pajėgumai – 750 skirtingų pavadinimų vaistai, kurie gaminami daugiau nei 1700 įvairių stiprumų ir formų. Planuojamos kompanijos 2012 m. pajamos – daugiau nei 6 mlrd. eurų.

„Šiandien mes apjungiame dvi stiprias, pelningas ir sparčiai augančias kompanijas į išskirtinį globalų verslą ir nuo šio momento visą savo dėmesį skiriame išoriškai nepastebimam integracijos strategijų vykdymui bei įsigijimo vertės didinimui, leisiančiam pasiekti ženklaus augimo 2013-aisiais ir vėlesniais metais,” – sako „Watson“ prezidentas ir vadovas Paul Bisaro.

Remdamasi „Actavis“ įsigijimo sukuriama sinergija, „Watson“ planuoja per artimiausius trejus metus kasmet sutaupyti po 300 mln. dolerių. Tai padaryti leis sutaupomos pardavimų, bendros ir administravimo, tyrimų ir plėtros, korporatyvinės įsigijimų ir žaliavų tiekimo išlaidos. Be to, apjungus verslus, išaugs grynųjų pinigų apyvarta, kuri leis greitai padengti įsigijimo sandoriui finansuoti „Watson“ kompanijos prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Pasak p. Bisaro, tai padarius, kompanija toliau galės koncentruotis į ateities investicijas, nukreiptas stiprinti įvairias terapines grupes. Ypatingas dėmesys bus skiriamas biotapačių vaistų gamybai.

Po „Actavis“ įsigijimo sandorio labiausiai kompanija turėtų augti JAV, Centrinėje ir Rytų Europoje, Rusijoje ir Pietryčių Azijoje bei Australijoje. Jau dabar ji yra sparčiausiai auganti generinių vaistų bendrovė Vakarų Europoje – čia kompanijos augimas viršija vidutinį rinkos augimą, o 33-ose šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada, Australija, Šiaurės Europos šalys ir Rusija, ji yra viena iš 10 didžiausių generinių vaistų kompanijų. Bendroje kompanijoje visame pasaulyje dirba 17 tūkst. darbuotojų.

Apjungtą globalų verslą nuspręsta vadinti „Actavis“ vardu. Pasak „Watson“ prezidento ir vadovo, vykdant įsigijimo procesą, tapo aišku, kad vienas daugelio vertingų dalykų, kuriuos turi „Actavis“ – tai pavadinimas, kuris naudojamas kaip prekės ženklas ir yra registruotas visame pasaulyje. „Acta“ lotynų kalba reiškia „veiksmą“, „vis“ – „jėgą“, o tai laiko patikrinti abiejų – „Watson“ ir „Actavis“ bruožai. „Sprendimas naudoti „Actavis“ vardą visame pasaulyje ir juo vadinti mūsų generinių, originalių ir biotapačių vaistų verslus, buvo logiškas ir finansiškai naudingas“, – sakė P. Bisaro.

Naują savo kompanijos identitetą „Watson“ planuoja oficialiai pristatyti 2013 m. Iki to laiko Niujorko biržoje toliau savo akcijomis ji prekiaus su dabartiniu simboliu WPI.

Kuriama vis mažiau naujų cheminių vaistų, o didesnės investicijos skiriamos biotechnologijoms ir nanotechnologijoms. Tad jau šiemet daugiau dėmesio bus skiriama vaistų saugumui.

Šių metų liepos mėnesį įsigalios Europos Parlamento priimti farmakologinio budrumo direktyvos nuostatai, kuriuose numatoma stiprinti vaistinių preparatų saugumo stebėsenos ir vertinimo sistemą. Tad daugiau dėmesio bus skiriama pacientų informavimui apie vaistų sukeliamą nepageidaujamą poveikį ir taisyklingą jų vartojimą. Sustiprinus saugumo stebėsenos ir vertinimo sistemą, tikimasi iki 10 proc. išvengti nepageidaujamų reakcijų į vaistą ir taip sumažinti cheminių vaistų žalą organizmui.

„Jau senokai ES institucijose kalbama, kad reikia pagerinti informacijos apie vaistus prieinamumą. Norima nustatyti vartotojams suprantamos informacijos apie receptinius vaistus teikimo tvarką, pavyzdžiui, internete“, – sako Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) direktorė Jūratė Kulberkienė.

Daugiau dėmesio pastaruoju metu skiriama ir vaistų falsifikatų problemai. Pasak J.Kulberkienės, falsifikuoti vaistai gali būti nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastis, todėl ES siūlo sugriežtintus reikalavimus, kurie užkirstų kelią vaistų falsifikavimui ir padirbinėjimui. Pavyzdžiui, nustatomi griežtesni vaistų perpakavimo, ženklinimo, veikliųjų ir pagalbinių medžiagų gamybos bei platinimo, muitinės sandėlių kontrolės, vaistų prekybos internetu reikalavimai.

„Reikalavimai, užkertantys kelią vaistų falsifikatams patekti į rinką, yra labai pozityvus reiškinys. Pacientai turi būti tikri, kad legaliai nusipirkti vaistai yra iš tikrųjų tie, kuriuos jie mano įsigiję. Tačiau ši direktyva kol kas dar nėra priimta, nes tokių reikalavimų reikalingumas turi būti gerai pasvertas. Juk kiekvieno reikalavimo vykdymas reikalauja papildomų investicijų, o tai neišvengiamai atsiliepia vaisto kainai“, – aiškina J.Kulberkienė.

Vis dėlto farmacininkai tvirtina, kad net ir įdiegus kokybiškas bei saugias sistemas šiemet užsukus į vaistinę plačiau atverti piniginės nereikės.

Pirks tik būtiniausius vaistus

UAB „Nemuno vaistinės“, valdančios „Camelia“ vaistinių tinklą, generalinė direktorė Aušra Budrikienė pabrėžia, kad Europos gamintojai kaip ypač aukštą kokybės standartą dažnai iškelia vaistų kainas, tačiau kainos ir kokybės santykis turi būti išlaikytas. „Nors Lietuvoje vaistų kainos šiuo metu vienos mažiausių ES, o PVM nekompensuojamiems daug didesnis nei kitose valstybėse, mūsų vaistinės ir toliau išlaikys mažas kainas, teiks nuolaidas vartotojams“, – teigia A.Budrikienė ir priduria, kad kainų mažinti jau nebėra kur.

Beje, Europos šalys pastaruoju metu labai stipriai reguliavo vaistų kainas tiek gamintojams, tiek didmenininkams ir vaistininkams, skatino generinių vaistų vartojimą ir labai minimaliai prisidėjo prie inovatyvių (etinių vaistų) kompensavimo.

Lietuvoje pastebima panaši tendencija, nes generinis vaistas (etinio preparato „kopija“) yra gerokai pigesnis. Be to, smukusi perkamoji galia verčia ir pačius vartojus smarkiai taupyti.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugelis lietuvių vaistus valgo saujomis. Vos pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus dažnas praryja „Ibumetino“ tabletę, tada dar išgeria paracetamolio ir „Fervekso“, o viską užgeria „Coldrexu“. Gydytojai perspėja, kad toks per parą suvartotų vaistų kokteilis gali būti net mirtinas.

Rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ duomenimis, Lietuvoje daugiausiai parduodama širdies lašų. Toliau populiariausių vaistų sąraše rikiuojasi aktyvintoji anglis, „Mezym“, vaistai nuo skausmo „Ibumetin“ ir „Betaloc ZOK“, skirti padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti.
Pasirodo, per metus vien nereceptinių vaistų suvalgome už daugiau kaip 100 mln. Lt. Štai „Ibumetino“ 2011 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo nupirkta daugiau kaip 700 tūkst. pakuočių. Virškinti maistą padedančio fermento „Mezym“ lietuviai per mėnesį suvartoja apie 97 tūkst. pakuočių, o širdies lašų – maždaug po 500 litrų.
Beje, kokią piliulę gerti, lietuviai dažniausiai sprendžia patys, nesitarę nei su gydytoju, nei su vaistininku. Dažnam geriausiu patarėju tampa vaistų reklama, kurioje pamirštama priminti, kad savigydos pasekmės gali būti labai liūdnos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorė Jurgita Daukšienė, Lietuvos vaistinėse atlikusi slapto pirkėjo tyrimą ir apklaususi pirkėjus, išsiaiškino, kad beveik pusė respondentų sunegalavę stengiasi gydytis patys ar pasitardami su namiškiais. Tik vienas iš penkių apklaustųjų pasikonsultuoja su vaistininku ir tik trečdalis linkę pirmiausia paklausyti gydytojo patarimo. Tyrimas atskleidė, kad kasdien vaistus vartoja 52 proc. 18–85 metų respondentų ir net 36 proc. ne visuomet vadovaujasi vaistų tinkamo vartojimo nuorodomis.
Vaistininkai pastebi, kad žmonės griebiasi vaistų, nors jų dar nereikia, ir iš karto perka po tris ar net keturias pakuotes tų pačių piliulių, tik skirtingais pavadinimais. Taip pat kai skelbiamos nuolaidos, mėgsta apsirūpinti vaistais ateičiai. Toks neracionalus vaistų vartojimas ne tik nepadeda pasveikti, bet dažnai ir „nugydo“.

Lietuviai – reklamos aukos

Kaunietė Angelė Tamulevičienė pas šeimos gydytoją lankosi itin retai. Pajutusi pirmuosius peršalimo simptomus ji iškart išgeria paracetamolio tabletę, o jeigu skauda galvą – dar ir „Ibumetino“. „Prastai pasijutusi nelaukiu, kol pradėsiu kosėti ar pakils temperatūra, – tris dienas ryte ir vakare išgeriu paracetamolio. Jau po kelių dienų sloga baigiasi, nejaučiu nemalonaus kaulų laužymo, tad į gydytoją ir nesikreipiu. Be to, kol ji priims, praeis kelios dienos. Taip gydausi jau ne vienus metus“, – pasakoja 51 metų moteris.
Ji pati nusprendžia, kada jau reikia išgerti ir dėžutę antibiotikų. Pernai, kai labai skaudėjo gerklę, kaunietei šių stiprių vaistų be recepto pardavė pažįstama vaistininkė. Ausies skausmą moteris taip pat išsigydė antibiotikais, net nesitarusi su gydytoja.
A.Tamulevičienė tvirtina nebijanti perdozuoti vaistų, mat niekada nepajuto jokių šalutinių pojūčių, nors peršalusi pati sau pasiskiria paracetamolio, o antibiotikų vartoja porą kartų per metus.
Pasak J.Daukšienės, taip besigydančių lietuvių – dauguma. „Nereceptiniai vaistai vartojami dideliais kiekiais, nepasitarus su gydytojais. Be to, ne pagal indikacijas. Lietuviai – reklamos aukos. Sekmadieniais, po televizijos laidų apie sveikatą, dažnas užsukęs į vaistinę prašo vaistų, apie kuriuos buvo kalbama“, –  apgailestauja lektorė.
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranskevičius pastebi, kad dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų, neklausdamas nei kaip juos vartoti, nei ar jie reikalingi, – susimoka ir išeina. „O kai skelbiamos nuolaidos, tai daugelis perka su mintimi, kad gal kada prireiks“, – tvirtina Marijampolės „Suvalkiečių vaistinės“ vedėjas.
Nors vienas lietuvis vaistams per metus vidutiniškai išleidžia apie 400 Lt, o kasmet jų suvartojama 15 proc. daugiau, netikslingai geriant įvairias piliules efekto nejuntama. Tai viena priežasčių, kodėl lietuviai nesijaučia sveikesni, negerėja sergančiųjų gyvenimo kokybė, nemažėja ir mirtingumas.

Vaistų vartosime dar daugiau

Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis tvirtina, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos senbuvėmis, vaistų perkama keturis kartus mažiau: „Pagal suvartojamų vaistų kiekį mes esame vieni paskutinių. Tačiau ES šalis vejamės, ir toliau šie skaičiai turėtų didėti, nes visuomenė sensta.“
A.Bertulio manymu, svarbu, kad žmonės neekspetimentuotų ir vaistus vartotų racionaliai: „Internete yra daug objektyvios informacijos apie vaistus, ji pateikiama profesionaliai ir nevienpusiškai, tačiau kiek žmonės sugeba ja pasinaudoti, priklauso nuo jų išprusimo ir sąmoningumo. Visada pabrėžiama, kad prieš vartojant vaistą būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, bet daugelis įsitikinę, kad išmano geriau už vaistininką, o pas gydytoją neturi laiko nueiti“, – pastebi Vaistų gamintojų asociacijos direktorius.
Vis dėlto, pasak „Veido“ pašnekovų, savigyda iš esmės nėra blogas dalykas. Juk jeigu žmonės dėl paprasčiausios slogos ar dėl to, kad šiek tiek pakilo temperatūra, skubės pas gydytojus, prie kabinetų nutįs dar didesnės eilės, nei yra šiandien. Tačiau žmonės, įsigydami vaistų, ne visuomet domisi, ar šie nesąveikaus su jau turimais, kiek laiko juos reikės vartoti.
Pasak J.Daukšienės, sveikatos laidos per televiziją – puikus būdas pasiekti vyresnio amžiaus žmones, tačiau čia gydytojai dažniausiai reklamuoja vaistus, o ne duoda konkrečių patarimų. Internete taip pat vyrauja vienpusiška vaistų gamintojų informacija, skirta įvairių piliulių vartojimui didinti, kai žmogui jų visai nereikia.
Medikai pabrėžia, kad vaistai patys savaime nėra blogis, tačiau kai vartojami netinkamai, per dieną išgeriama po penkias skirtingas piliules, tada jau reikia gydyti jų sukeltas ligas.
Pavyzdžiui, vaistai nuo uždegimo, kurie mažina ir temperatūrą, ir skausmą, ir nosies gleivinės paburkimą, ir dar slopina kosulį, gali net pailginti ligą. Mat peršalęs žmogus dažniausiai kenčia nuo vieno simptomo, pavyzdžiui, temperatūros ar slogos, todėl jam vaisto, kuris malšintų kitus, nereikia.
„Dažnai žmonės net nuo slogos jau geria tokius vaistus, kaip „Ferveks“ ar „Teraflu“, kurių viename pakelyje yra 1000 mg paracetamolio – tai dvi tabletės, nors dar nereikėtų nė vienos. Puikiai padėtų ir arbata, kelių dienų poilsis. Be to, virusinių ligų šie vaistai apskritai negydo, tik šalina simptomus“, – aiškina G.Pranskevičius.

Gydydamiesi vienas ligas, suserga kitomis

G.Pranskevičiaus teigimu, neverta griebtis ir vaistų nuo skausmo, vos jį pajutus, mat ligos tokie vaistai negydo. „Jeigu kelis mėnesius ibuprofenu gydysim dantį, tai jis tiesiog nuluš ar išpus. Panašiai ir su kitomis ligomis“, – lygina vaistininkas.
Pavyzdžiui, širdies lašai, kurių lietuviai perka daugiausiai, širdies ir kraujagyslių ligų taip pat negydo, o tėra pagalbinė priemonė. O štai nuolat vartojant „Mezym“, organizmas atpranta pats gaminti reikiamą kiekį virškinimo fermentų, todėl šio vaisto jau reikės nuolat.
„Jonažolė vadinama vaistažole, padedančia nuo 99 ligų, tačiau ji pasižymi labai stipriomis savybėmis, todėl vartojama ne tada, kai reikia, sukelia daugiau bėdų. Vasarą išgėrus tris puodelius jonažolių arbatos gali išberti, nėščiosioms jos visai negalima vartoti“, – perspėja J.Daukšienė.
Panašiai galima pasakyti ir apie visus papildus: juos reikia vartoti saikingai ir kai reikia, o ne kaip duoną kasdieninę. Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus tikina, kad papildai reikalingi tik po sunkių ligų arba tada, kai žmogus negauna pakankamai maisto. „Suvalgykit burokėlį, ir visai savaitei gausite pakankamai kalio bei magnio“, – pataria medikas.
Jo nuomone, Lietuvoje daugelis vaistų vartojami per ilgai. Štai opaligei gydyti yra sukurti labai efektyvūs vaistai, tačiau juos galima vartoti dvi savaites. Deja, daugelis žmonių juos geria pusmetį ar ilgiau, dėl to, pasak V.Stonkaus, sutrinka virškinimas, užteršiama tulžis.
Dažnai visai be reikalo skiriama ir antibiotikų, kurie silpnina imunitetą, naikina gerąsias bakterijas. Ne vienam, išgėrus kursą antibiotikų, išvešėja grybelis, kimba kitos infekcinės ligos. „Taip žmonės, gydydamiesi vienas ligas, suserga kitomis. Be to, dažnai susivilioja išbandyti reklamuojamus vaistus. Nors nuo jų pasijunta geriau, tačiau nesusimąsto, kad dėl per didelio kiekio ar dėl to, kad jų visai nereikėjo, atsiranda kitos ligos. O farmacijos pramonei tai labai naudinga“, – apibendrina V.Stonkus.

Populiariausi vaistai Lietuvoje (parduota pakuočių)

1. Širdies lašai (širdies veiklai gerinti)    1 mln.
2. „Carbo Activatus“ (aktyvintoji anglis)    928 tūkst.
3. „Mezym“ (kasos fermentas pankreatinas)    808 tūkst.
4. „Ibumetin“ (nuo skausmo)    746 tūkst.
5. “Betaloc ZOK“ (kraujospūdžiui mažinti)    669 tūkst.
6. „Lorafen“ (nerimą mažinantys)    565 tūkst.
7. „Ospamox“ (antibiotikai)    500 tūkst.
8. „Raniberl“ (nuo rėmens)    449 tūkst.
9. „Ibuprom“ (nuo skausmo)    370 tūkst.
10. „Neocitramon“ (nuo skausmo)    361 tūkst.

Šaltinis: „IMS Health“, 2011 m. sausio–rugpjūčio duomenys

Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas G.Pranskevičius: „Daugelis pirkėjų, nesitarę su vaistininku, savitarnos skyriuose prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų, o kai skelbiamos nuolaidos, perka su mintimi, kad gal kada prireiks.“

"Veido" archyvas

Nors generiniai vaistai yra pigesni ir nėra mokslinių įrodymų, kad jie būtų prastesni, vaistininkai ir gydytojai labiau pasitiki etiniais užsienio firmų vaistais

Generiniai vaistai visame pasaulyje pigesni už etinius, tačiau Lietuvos gydytojai ir vaistininkai mieliau propaguoja brangiuosius etinius vaistus. Nes taip elgtis juos įpratino vaistų gamintojai.

Lietuvoje vis dar nerimsta aistros dėl praėjusių metų vasarą įvykdytos esminės receptinių vaistų išrašymo tvarkos revoliucijos ir pertvarkos kompensuojamųjų vaistų sąraše. Nemažai receptus išrašančių gydytojų dejuoja, kad rašydami tik bendrinį vaisto pavadinimą (veikliąją medžiagą) jie negali tinkamai gydyti paciento, nes neaišku, kokį konkrečiai firminį vaistą šis įsigis vaistinėje. Be to, poliklinikų kabinetuose tvyro akivaizdus nusiteikimas prieš gerokai pigesnius generinius vaistus ir su nostalgija prisimenami dar tokie neseni laikai, kai valstybė lengva ranka kompensuodavo net brangiausius etinius preparatus. Dabar tokie, jei tik jie yra 60 proc. brangesni už ne mažiau kaip tris generinių analogus, iš kompensuojamųjų sąrašo apskritai išbraukti.

Išlaidų vaistams politiką reguliuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tvirtina, jog nėra jokių mokslinių įrodymų, kad generiniai vaistai prastesni už originaliuosius, ir pastarųjų didelė kaina pagrįsta tik geresniu jų žinomumu bei žmogiškosios psichologijos silpnybėmis – esą žinomos firmos plačiai išreklamuotas, daugelio vartojamas vaistas brangesnis dėl to, kad yra geresnis.

Tačiau ar galima kaltinti Lietuvos pacientus naivumu, kai atėję į polikliniką ar patekę ligoninėn jie visur mato tik spalvotas įtaigias etinių vaistų reklamas, o vaistinėse jiems siūlomi kažkokie niekam nežinomi pakaitalai? Ar ne gydymo įstaigos turėtų būti ta vieta, kurioje piliečiams būtų viešai pateikiama išsami informacija apie etinių ir generinių vaistų skirtumus, vaistų kainodaros ir rinkodaros specifiką? Ministerija skundžiasi neturinti tokių išteklių reklamai, kokios yra prieinamos milžiniškoms vaistus gaminančioms korporacijoms. Turbūt dėl tos pačios priežasties net nesusimąstydami kepurę prieš etinius – žinomesnius, bet ir brangesnius vaistus kelia ir dauguma Lietuvos gydytojų bei vaistininkų.

Negalavimai – dėl pigesnių vaistų?

Reguliariai pas alergologę besilankančio penkiamečio Kasparo mama “Veidui” skundžiasi: iki tol ne vienus metus bronchine astma sergančiam vaikui gydyti vartotų brangių vaistų “Singulair” dabar iš viso nebėra kompensuojamųjų sąraše, o vietoj jų vaistinėje siūlomi tos pačios veikliosios medžiagos, tik daug pigesni vaistai “Monkasta”. Jie, pasak mamos, vaikui sukėlė ūmią alerginę reakciją.

“Išrašydama receptą, kuriame – tik bendrinis vaisto pavadinimas (montelukastas), gydytoja tarstelėjo, kad mums labai pasiseks, jei vaiko neištiks alerginė reakcija: esą nuo dabar prieinamiausios “Monkastos” taip jau nutikę ne vienam jos mažajam pacientui”, – guodžiasi mama. Kai taip nutiko ir jų vaikui, šeima, nepaisydama 150 Lt per mėnesį viršijančios vaistų kainos, pati nusipirko nuo šių metų nebekompensuojamų, bet jau išbandytų ir pasiteisinusių “Singulair”.

Dar viena panaši istorija: jau daug metų vaistus nuo depresijos vartojantis vyras iki šiol džiaugėsi geru labai brangaus (daugiau nei 300 Lt per mėnesį) “Seroquel” poveikiu, o štai išbandęs tos pačios veikliosios medžiagos (kvetiapino) dvigubai pigesnį vaistą “Quetiapine” pradėjo skųstis nemaloniais pojūčiais – jam svaigo galva, džiūvo burna. “Laimei, abu vaistai yra kompensuojamųjų sąraše, tad aš be didelių nuostolių grįžau prie įprastinių medikamentų”, – pasakoja vyras.

Vilniaus universiteto docentė farmakologė Jolanta Gulbinovič sako, kad iš šių istorijų aišku tik viena: tiek gydytojai, tiek pacientai yra iš anksto nusistatę prieš pigesnius generinius vaistus. Ji jokiu būdu netvirtina, kad minėti pacientai sveikatos pablogėjimo simptomus išsigalvojo, – organizmas iš tiesų gali skirtingai sureaguoti ir į skirtingas pagalbines medžiagas ar jų proporcijas, net jei veiklioji medžiaga ir jos kiekis yra identiški. “Tačiau ar tai buvo vaisto netinkamumo indikacijos, galima būtų pasakyti tik po medicininių tyrimų”, – aiškina specialistė. Juk alerginė reakcija berniukui galėjo paūmėti dėl daugybės šalutinių veiksnių: suvalgyto maisto, išorinio kontakto su alergenais.

"Veido" archyvas

Sukurti vaistą – labai brangu. Dėl to etiniai vaistai ilgiems metams apsaugomi patento teisėmis. Tai leidžia gamintojams šiuos vaistus pardavinėti maksimaliai brangiai

Mokslininkę papiktino vaistą alergiškam vaikui išrašiusios gydytojos komentarai: “Savo pareigą gerai atliekantis medikas turėtų ne gąsdinti pacientus galimomis komplikacijomis, o nedelsdamas informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT), kad savo praktikoje pastebėjo ne vieną atvejį, kai pacientų sveikata pablogėjo, pavartojus konkretų medikamentą.”

Visi nevengia Indijos

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, kaip ir pridera valdiškos barikadų pusės atstovui, tvirtina, kad Lietuvoje net ir po reformos užtikrintos paciento teisės rinktis jam tinkamiausią medikamentą. “Jūsų minimu atveju, jei netiko “Monkasta”, mažylio tėvai galėjo pasirinkti keturis kitus vaistų gamintojus, kurie gamina tos pačios veikliosios medžiagos medikamentą ir kurių vaistai yra kompensuojamųjų sąraše”, – siūlo išeitį ministro patarėjas.

O “Singulair” iš kompensuojamųjų preparatų sąrašo iškrito būtent dėl didžiulės savo kainos – sąraše likusių preparatų kaina priklauso nuo gamintojo ir svyruoja tarp 35 ir 68 Lt per mėnesį, o daugelį metų patento teisių saugotas ir vienintelis rinkoje buvęs etinis vaistas tris kartus brangesnis. “Tačiau tai tikrai nereiškia, kad ir tiek pat kartų geresnis, – juk visų vaistų registracijai taikomos tokios pat griežtos, ir dargi ne nacionalinės Lietuvos, o bendrosios ES taisyklės.

Vaistas registruojamas tik tada, kai klinikiniais tyrimais įrodomas jo saugumas”, – tvirtina M.Marcinkevičius.

Farmakologė J.Gulbinovič informuoja, kad visi vaistai gaminami pagal labai griežtą farmakopėją, todėl kalbos apie tai, kad viename fabrike pagaminti pigesni vaistai gali būti prastesni už pagamintus kitame, bet brangesnius, yra nieko bendro su medicinos mokslu neturintys plepalai. “Visame pasaulyje vaistų gamyba – labai stipriai standartizuotas procesas”, – pabrėžia ji.

M.Marcinkevičius taip pat teigia labai ironiškai vertinantis isteriją, Lietuvoje kylančią dėl to, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše atsiranda vis naujų Azijoje pagamintų vaistų, – esą jie ten įtraukiami tik dėl pigumo, bet jų kokybė abejotina: “Dar kartą kartoju – vaistą registruojame net ne mes, o jo vartojimą visoje ES įteisinanti Europos medicinos agentūra EMEA.”

Sveikatos apsaugos ministro patarėjo teigimu, nemažai farmacijos kompanijų netgi veikliąsias medžiagas jau seniai gamina Indijoje, o Europoje ar JAV “surenkamas” tik galutinis vaistas. “Ir, patikėkite, Indijos nevengia ne tik generinių, bet lygiai taip pat – ir brangiųjų etinių vaistų gamintojai”, – tikina SAM atstovas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas vaistininkas Edmundas Kaduševičius vienoje medikams skirtų konferencijų yra pabrėžęs, kad Lietuvoje per daug spekuliuojama etinių bei generinių preparatų tema ir labiau remiamasi emocijomis, o ne medicininių tyrimų duomenimis. Jis citavo Lietuvos farmacijos specialistų apklausą: net 67 proc. vaistininkų mano, kad etiniai vaistai yra geresni nei generiniai.

Iš tiesų, kaip aiškina docentas, etiniai preparatai yra sukurti pagal naują, patentuotą formulę, jiems sukurti skiriama labai daug investicijų, atliekami labai išsamūs klinikiniai tyrimai. Dėl to tokį vaistą sukūrusiai kompanijai suteikiamos išskirtinės teisės patento galiojimo laikotarpiu (JAV jis – 5 metai, ES – 10 metų) vienintelei pardavinėti šį preparatą. Ir tik pasibaigus patento galiojimo laikui konkurentai gali pradėti kurti generinius vaistus – tokius, kurių veikliųjų medžiagų kiekybinė ir kokybinė sudėtis bei farmacinė forma yra tokia pati, kaip ir originalaus preparato, o vaisto biologinis ekvivalentiškumas įrodytas tyrimais.

Oficialiais duomenimis, pernai Lietuvos vyrai įsigijo apie 70 tūkst. pakuočių erekciją gerinančių vaistų – maždaug 10 tūkst. daugiau nei prieš dvejus metus. “Camelia” vaistinių tinklo specialistai pabrėžia, kad tiek cialio, tiek viagros pernai parduota 20 proc. daugiau. Abiejų vaistų pardavimas labai panašus, tačiau jau kelerius metus viagrą Lietuvoje šiek tiek lenkia cialis, o abiejų vaistų kartu sudėjus Lietuvoje per metus parduodama už maždaug šešis milijonus litų.

Tačiau tiek vaistininkai, tiek Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai pažymi, kad šie skaičiai – tik ledkalnio viršūnė, nes Lietuvoje sparčiai plinta nelegali prekyba tokiais preparatais. Ypač ji aktyvi internete: manoma, kad internetu Lietuvos vyrai erekciją gerinančių vaistų įsigyja antra tiek, kiek vaistinėse pateikdami gydytojo receptą. Pasak specialistų, šie erekcijos sutrikimams gydyti yra antri (po steroidinių preparatų) tarp dažniausiai internetu nelegaliai Lietuvoje platinamų vaistų.

Ši tendencija didžiausią nerimą kelia sveikatos specialistams, mat Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 44 proc. internetu parduodamos viagros yra klastotė.

Vaistinėse viagros pakuotė kainuoja apie 130 Lt, cialio – apie 120 Lt, o internetu šių vaistų (arba jų falsifikatų) galima įsigyti už 50–60 Lt.

Lietuvoje išlaidos vaistams pernai buvo mažiausios Baltijos šalyse ir siekė vidutiniškai 180 JAV dolerių (apie 454 litai) vienam gyventojui, rodo rinkos tyrimų bendrovės “Market Publishers” duomenys.

“Market Publishers” parengtoje Estijos farmacijos rinkos apžvalgoje teigiama, kad Latvijoje vienas gyventojams vaistams pernai išleido vidutiniškai 200 dolerių (505 litus), o Estijoje – 231 dolerį (583 litus).

Prognozuojama, kad Estijos farmacijos rinkos augimas pernai siekė 2,7 proc, o per artimiausius metus ji augs sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos rinkos.

“Ryanair” pakeitė Kauną

Savo pirmajai orlaivių bazei Rytų ir Vidurio Europoje pigių skrydžių oro bendrovė “Ryanair” pasirinko Kauną, prikeldama šį miestą naujam gyvenimui. Savaitgaliais čia leidosi suomių ir kitų šalių gyventojų pilni lėktuvai, o viešbučių ir kavinių savininkai trynė rankas iš džiaugsmo dėl didėjančio turistų srauto. Pakyčius Kaune galėjai matyti plika akimi – pilkas ir tuščias miestas atgijo, gatvėse padaugėjo žmonių, pradėjo dygti daugiau kavinių.

Atėjus “Ryanair” Kauno oro uoste fiksuotas didžiausias keleivių gausėjimas iš visų Lietuvos oro uostų – per sausį–spalį čia aptarnauta 1,8 karto daugiau keleivių nei pernai. Beje, “Ryanair” deklaruoja planus plėstis Kaune ir toliau, o nuo kitų metų iš Kauno skraidins jau 19 krypčių.

Tolerancijos egzamino neišlaikėme

Po ilgų diskusijų šiemet Lietuvoje leista surengti homoseksualų eitynes. Jos vyko gegužės 8 d. Vilniuje. Tiesa, tolerancijos egzamino Lietuvai vis tiek nepavyko išlaikyti, nes keli šimtai lietuvių ir svečių iš užsienio, dalyvavusių taikiame bei spalvingame renginyje, buvo sutikti įžeidinėjimais ir dūmų užtaisais.

Beje, eitynių stebėtojų buvo daugiau nei dalyvių. Įdomu ir tai, kad šio renginio dalyvių saugumu rūpinosi net 800 pareigūnų. Policija sulaikė 19 asmenų, iš renginio buvo išvesti ir parlamentarai Petras Gražulis bei Kazimieras Uoka.

Didžiojoje Britanijoje į valdžią grįžo konservatoriai

Po 13 metų valdymo leiboristai patyrė pralaimėjimą: per rinkimus britai daugiau (nors ir ne daugumą) balsų atidavė pagrindiniams leiboristų priešininkams – konservatoriams. Tiesa, Didžiosios Britanijos žiniasklaida rinkimų rezultatus tuo metu vertino labiau kaip leiboristų pralaimėjimą, o ne kaip konservatorių laimėjimą.

Naujuoju šalies premjeru tapusiam konservatoriui Davidui Cameronui vis dėlto jau daugiau nei pusmetį sekasi išlaikyti žmonių simpatijas: jis liaupsinamas už gebėjimą suvaldyti krizę ir už pradėtas reformas. Šiuo metu jis yra tarp populiariausių šalies politikų, priešingai nei, tarkime, Lietuvoje premjeras.

“Expo 2010″: Lietuva – populiariausia tarp Baltijos šalių

Nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos Kinijoje vykusioje pasaulinėje parodoje “Expo 2010″ mūsų valstybės paviljoną aplankė beveik 6 mln. žmonių ir jis buvo kone tris kartus populiaresnis nei kitų Baltijos šalių ekspozicijos. Lietuvos paviljonas reklamavo krepšininkų laimėjimus, gamtą, architektūrą, kurią galima apžiūrėti ir skrendant oro balionu.

Rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” duomenimis, 81 proc. lietuvių mano, kad šaliai dalyvauti šioje ir kitose panašiose parodose naudinga, nes atsiveria naujos verslo ir investicijų galimybės, pagerėja šalies įvaizdis, pritraukuiama daugiau turistų.

Vaistų kainos monitoriuose

Siekiant užkirsti sukčiavimo ir korupcijos atvejus sveikatos apsaugos srityje bei sukurti skaidrią prekybos vaistais sistemą, gegužę kiekvienoje Lietuvos vaistinėje atsirado vaistų kainų monitoriai. Juose vaistininkai privalo pateikti kompensuojamųjų ir receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainų lenteles, kad klientai matytų visus tuo metu vaistinės turimus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir galėtų rinktis. Anksčiau dėl įvairių susitarimų ir manipuliacijų sergantiesiems dažniausiai tekdavo pirkti brangiausius vaistus.

Valstybinei ligonių kasai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad po šios pertvarkos ėmė didėti pacientų sąmoningumas bei šiek tiek apardyta ankstesnė ydinga sistema.

Laivų paradas

Europos jūrų dienos proga Klaipėdoje pirmąkart surengtas laivų paradas. Jame dalyvavo pusšimtis pasipuošusių laivų, kuriuos į naktinę fiestą išvedė jachta “Lietuva”. Žiūrovų džiaugsmui, pirmąkart inscenizuotos istorinės laivų kautynės, vykusios 1808 m. Danės žiotyse, kai Gdansko flotilės laivas “Le General Rapp” puolė amerikiečių kontrabandininkų laivą “Rebecca”. Jų vaidmenis atliko patrankomis apginkluoti burlaiviai “Lady Sophie” ir “Vagant”.

“InCulto” kelnaitės Europos nesužavėjo

Tarptautiniame “Eurovizijos” dainų konkurse šiemet Lietuvai atstovavę “InCulto” vyrukai finalo slenksčio taip ir neperžengė – liko dvylikti. Kaip yra teigęs ligi šiol geriausiai Lietuvą konkurse pristačiusios “LT United” lyderis dainininkas Andrius Mamontovas, “Eurovizija” – ne itin aukšto menino lygio renginys, bet šis konkursas yra pigus būdas pranešti pasauliui apie savo šalį”. Lietuvai visus 20 metų tai daryti sekasi sunkiai.

Haitį sukrėtė žemės drebėjimas

Sausio 12 d. Haitį sukrėtė galingas 7 balų žemės drebėjimas, po kurio dar 12 dienų kartojosi mažiausiai 52 požeminiai smūgiai. Ši stichija, vien oficialiomis žiniomis, nusinešė 230 tūkst. žmonių gyvybių, nors tarptautinių organizacijų duomenimis, aukų skaičius galėjo viršyti ir milijoną. Tiek pat – milijonas žmonių – po šios nelaimės liko be namų, nes per drebėjimą sugriuvo daugiau nei 300 tūkst. pastatų.

Ši nelaimė atskleidė Haityje įsišaknijusią korupciją: paaiškėjo, kad statybų bendrovės daugelį metų iki nelaimės statė nekokybiškus namus, neatitinkančius jokių saugumo reikalavimų. Jau įvykus nelaimei paaiškėjo ir tai, kad Haičio medikai neįstengia tinkamai rūpintis nukentėjusiaisiais, administracija nesugeba paskirstyti viso pasaulio žmonių suaukotos paramos – pasirodo, labiausiai nukentėjusieji jos negavo. O kai kurie korumpuoti Haičio veikėjai iš šios paramos netgi pasipelnė.

Beje, tai buvo rekordinė kuriai nors pasaulio valstybei suaukota suma: vos per mėnesį nuo žemės drebėjimo iš viso pasaulio organizacijų, vyriausybių ir privačių asmenų surinkta apie 3 mlrd. JAV dolerių.

Pradėti riboti vaistų antkainiai

Seimas leido Lietuvoje reguliuoti vaistų antkainius. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad dėl to vaistai šalyje vidutiniškai turėtų atpigti iki 15 proc., tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) balandį, kai įstatymas įsigaliojo, patikrinusi vaistines nustatė, jog dauguma prekybininkų šio įstatymo nesilaikė – net 30-yje iš 36-ių tikrintų vaistinių rasta mažmeninių prekybos antkainių taikymo pažeidimų. Paradoksas, bet antkainiai daugumoje vaistinių ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo.

Iki gruodžio vidurio VVKT iš viso atliko 255 patikrinimus vaistinėse dėl antkainių taikymo – keturiolikai vaistinių dėl pažeidimų laikinai buvo sustabdytos veiklos licencijos. Tiesa, antroje metų pusėje antkainiais piktnaudžiaujančių vaistinių gerokai sumažėjo, o vaistai, VVKT duomenimis, vidutiniškai atpigo apie 10 proc. Tenka konstatuoti, kad šio įstatymo tikslas iki galo nepasiektas, juo labiau kad dalies vaistų kainos išliko tokios pačios. Specialistai įtaria, kad įstatymas daug naudos nedavė dėl to, kad buvo sabotuojamas, ir prireikus deklaruoti kainas vaistus pabranginti galėjo gamintojai.

Naujas užsienio reikalų ministras

Pernai užsienio ministro postą turėjo palikti prezidentės pasitikėjimą praradęs Vygaudas Ušackas, o šiemet sausį naujuoju užsienio reikalų ministru paskirtas Audronius Ažubalis. Tapus ministru A.Ažubalio retorika gerokai pasikeitė, be to, dalies anksčiau paties keltų problemų jis kažkodėl nenori spręsti ir net jų vengia.

Pats A.Ažubalis teigia neketinąs atversti naujo Lietuvos diplomatijos puslapio ir sau yra išsikėlęs tokius uždavinius: gili integracija į ES ir NATO, įskaitant transatlantinių santykių stiprinimą, pastangos užtikrinti saugią ir tvirtą politinę bei prekybinę sąjungą su kaimyninėmis šalimis.

Tiesa, pasikeitus Užsienio reikalų ministerijos vadovybei, šiek tiek pakito ir pati Lietuvos užsienio politika, ypač tai akivaizdu, kai kalbama apie Lietuvos ir Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos santykius.

Lietuvoje veiklą pradėjo “Barclays”

Sausį Vilniuje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos banko “Barclays” informacinių technologijų centras. Pradėjęs su 150 darbuotojų, iki metų pabaigos “Barclays” išsiplėtė iki 500 žmonių. “Barclays” atėjimą galime vadinti geriausia tarptautine reklama Lietuvai per visus 2010-uosius. Šis garsus vardas neabejotinai praskynė kelią ir kitų svarbių investuotojų atėjimui į Lietuvą – balandį apie ketinamus mūsų šalyje steigti įmones pranešė “Western Union” bei IBM.

“Įsikūnijimas” gerino rekordus

Lietuvoje daugiau nei tris mėnesius rodytas režisieriaus Jameso Camerono filmas “Įsikūnijimas” viršijo visus ankstesnius reordus – tiek pagal lankytojų skaičių, tiek pagal mūsų šalyje surinktas pajamas. Lietuvoje uždirbęs 3,5 mln. Lt, jis aplenkė iki tol pirmavusią animacinę juostą “Ledynmetis 3″.

Pasaulyje “Įsikūnijimas” uždirbo 2,7 mlrd. JAV dolerių ir taip pat pirmauja visų laikų pelningiausių juostų sąraše. Kino studija “20th Century Fox” jau paskelbė, kad filmas turės du tęsinius: pirmasis ekranuose  pasirodys 2014-ųjų, o antrasis – 2015-ųjų gruodį.

Nuo gruodžio 11-osios Sveikatos apsaugos ministerija vaistinėms uždraudė taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms.

“Lietuvos rytas” rašo, kad konkuruodami vaistų pardavėjai jau dabar ieško būdų, kaip neprarasti klientų.

Kompensuojamieji vaistai sudaro maždaug pusę visų vaistų rinkos. Ir vaistinių tinklų vadovai, ir vaistų gamintojai kol kas neprognozuoja, kaip keisis jų kainos.

Tačiau jau dabar abejojama, ar nepriklausomos vaistinės pasieks norimą rezultatą, nes joms ir toliau bus sunku atremti didžiųjų konkurenciją.  Vaistų rinkoje galioja nerašyta taisyklė: norėdami, kad vaistinės prekiautų jų preparatais, gamintojai turi už tai sumokėti vadinamąjį lentynos mokestį.

Be to, tinklus valdančios įmonės pastaruoju metu įkūrė rinkodaros bendroves. Joms gamintojai moka už tai, kad jų vaistai patektų tarp reklamuojamų prekių.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Iki gruodžio 10-osios visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms – nuolaidos nuo 40 iki 100 proc.”, – penktadienį dar skelbė „Eurovaistinės” platinami lankstinukai.

Iki šiol nuolaidas priemokoms taikė visi vaistinių tinklai, rečiau – pavienės vaistinės.

Nuo gruodžio 11-osios tokiai konkurencijai Sveikatos apsaugos ministerija užtrenkė duris: priemokos visose vaistinėse turėtų būti vienodos.

Bet galutinė kaina vargu ar visur bus ta pati.

Kompensuojamieji vaistai sudaro maždaug pusę visų vaistų rinkos.

Ir vaistinių tinklų vadovai, ir vaistų gamintojai dabar tvirtina: kol kas sunku prognozuoti, kaip keisis jų kainos.

„Aišku viena – nesibaigiantis vaistų kainų reguliavimas kelia sumaištį ir tarp pacientų, ir tarp vaistinių”, – sakė bendrovės „Ramunėlės vaistinė” generalinis direktorius Aidas Uždavinys.

Jo teigimu, kompensuojamųjų vaistų kainų suvienodinimo labiausiai siekė savarankiškos, didiesiems tinklams nepriklausančios vaistinės. Mat jos neįstengdavo gauti tokių nuolaidų, kokias didžiosioms suteikdavo vaistų gamintojai.

Tačiau jau dabar abejojama, ar nepriklausomos vaistinės pasieks norimą rezultatą, nes joms ir toliau bus sunku atremti didžiųjų konkurenciją.

Vaistų rinkoje galioja nerašyta taisyklė: norėdami, kad vaistinės prekiautų jų preparatais, gamintojai turi už tai sumokėti vadinamąjį lentynos mokestį.

Be to, tinklus valdančios įmonės pastaruoju metu įkūrė rinkodaros bendroves.

Joms gamintojai moka už tai, kad jų vaistai patektų tarp reklamuojamų prekių.

„Prognozuojame, kad mažesniuose vaistinių tinkluose vaistai pabrangs.

O patys sieksime, kad kainos mūsų klientams būtų geriausios”, – patikino bendrovės „Eurovaistinė” komunikacijos specialistas Simas Lilas.

Tinklo „Litfarma vaistinė” vadovo Vaido Sliesoraičio teigimu, žmonės, užuot pirkę vaistus artimiausioje, turės minti takus iš vienos vaistinės į kitą ieškodami, kur pigiau įsigyti vaistų.

Martynas Marcinkevičius

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais

„Iki šiol nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai teikdavo ne visos vaistinės, o tik tos, kurioms nuolaidų suteikdavo vaistų gamintojai. Jie ir šiuo metu tai daro, bet deklaruoja nuolaidas Valstybinei ligonių kasai. Todėl nuolaidų sulaukia ne paskiri vaistinių tinklai, bet visos vaistinės.

Vis dėlto draudimas taikyti nuolaidas priemokoms nesuvienodins kainų. Vaistinės gali konkuruoti mažindamos savo maržą. Jos negali parduoti vaistų brangiau, nei leidžia nustatytas antkainis. Bet mažesnius antkainius jos gali taikyti.”

Nuolaidų neteiks

Kęstutis Čereška

Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva” generalinis direktorius

„Kol kas neįmanoma nuspėti – vaistai pigs ar brangs. Juk veikia ir kiti rinkos reguliavimo mechanizmai: priemokai už kompensuojamuosius vaistus įtakos daro ir jų kaina kitose valstybėse, ir valstybės nustatyta bazinių kainų apskaičiavimo tvarka, ir gamintojų, didmenininkų ar vaistinių taikomos nuolaidos.

Iki šiol pastarosios darydavo nuolaidas priemokoms konkuruodamos tarpusavyje. Galbūt tai jos ir toliau darys, tik savo pelno sąskaita. Mes, gamintojai, joms nuolaidų nebegalime suteikti.

Nuolaidas galime taikyti tik konkrečiam preparatui ir pateikti informaciją apie tai Valstybinei ligonių kasai.”

Didmeninės prekybos įmonė “Entafarma” į specializuotą vaistų sandėlį bei logistikos centrą investuoja 12 mln. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Bendrovė tikisi, kad jame savo produktų laikys ne tik mūsų šalies prekybininkai, bet ir užsienio farmacijos galiūnai, nes iš ten jiems bus patogu skirstyti gaminius Baltijos valstybių rinkose.

Planuojama, kad verslui įsibėgėjus bendrovės apyvarta išaugs keletą kartų. Statybos bus baigtos kitų metų balandį.

“Statome sandėlius ir vaistų logistikos centrą, nes prekyba farmacijai reikalingomis medžiagomis griežtai reglamentuota, o mes turime patirties šitoje srityje. Jau ir šiandien keletas klientų mūsų sandėlius naudoja tiekdami vaistus į kitas šalis”, – teigė įmonės “Entafarma” generalinis direktorius Tauras Endriukaitis.

Trečdalį naujo 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto įmonė pasiims savo reikmėms, likusi dalis bus išnuomota. Be sandėlių nuomos, bus plečiamas ir logistikos paslaugų spektras.

Bendrovės “DPD Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Kudzys, kurio įmonė užima iki 80 proc. farmacijos preparatų logistikos rinkos, atsargiai vertina “Entafarmos” planus.

“Vaistai yra specifinė prekė, todėl jiems saugoti reikia atitinkamų sandėlių, tačiau neaišku, ar įmonės norės sandėliuoti savo produktus pas konkurentus. Tas pats taikytina ir logistikai – Lietuvoje ši sritis dar neatitinka visų reikalavimų, tačiau ar bendrovės norės naudotis konkurentų paslaugomis – nežinia”, – sakė V.Kudzys.

Vos prieš porą mėnesių įsigaliojusiame kompensuojamųjų vaistų kainyne – vėl permainos. Netrukus pacientus atsivys ir kita Sveikatos apsaugos ministerijos parengta naujovė: mažų dozių vaistai nebus kompensuojami, o iš kompensuojamųjų vaistų kainyno išbraukiama apie 150 vaistų, antradienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tokie vaistai netelpa į vadinamąjį tunelį, kuris atsijoja kompensuojamuosius vaistus, kurie (skaičiuojant bazinę kainą pagal veikliosios medžiagos vienetą) yra 60 proc. brangesni už pigiausią analogišką preparatą. Tokia tvarka yra numatyta pernai gruodį išleistame Vyriausybės nutarime.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Vos prieš porą mėnesių įsigaliojusiame kompensuojamųjų vaistų kainyne – vėl permainos. Iš jo braukiama apie 150 vaistų. Dauguma jų – mažų dozių preparatai.

„Lietuvos rytas“ praneša, kad epilepsija sergančią Danguolę neseniai atsivijo kompensuojamųjų vaistų kainyno primestos permainos.

„Iki šiol man nereikėdavo primokėti už preparatą „Lamictal”. Tai – svarbiausias iš trijų mano ligai gydyti skiriamų vaistų.Dabar iš vaistinės išėjau už dviejų mėnesių gydymo kursą sumokėjusi 250 litų”, – į redakciją paskambinusi Danguolė neįstengė nuslėpti graudulio.

Lietuvoje registruota dviejų gamintojų vaistų, kurių bendrinis pavadinimas – lamotriginas. Tai „GlaxoSmithKline” gaminamas „Lamictal” ir „Ranbaxy” gaminamas „Lamotrigine Ranbaxy”.

Gydytojams paskyrus, per parą Danguolė išgeria 4 tabletes (200 mg dozės) vaistų „Lamictal”. Viena 30 tablečių pakuotė kainuoja apie 76 litus.

Už ją, įsigaliojus naujam kainynui, pacientai turi primokėti apie 35 litus. Danguolė per du mėnesius šių vaistų suvartoja 8 pakuotes, tad jai gerokai padidėjo priemoka.

„Klausiau vaistininkės, ar būtų šiems vaistams analogų. Pasirodo, tik vienas: indiškas preparatas, už kurio pakuotę pakaktų maždaug 4 litų priemokos. Neišdrįsau rizikuoti ir įprastinių vaistų pakeisti kitais, neišbandytais”, – kalbėjo Danguolė.

Dienraščio teigimu, rugsėjo 11-ąją įsigaliojęs naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas išpūtė pacientų priemokas. Jie arba turi gerokai daugiau primokėti už vaistus, arba keisti gydymą: įprastus preparatus – į neišbandytus.

Pasak „GlaxoSmithKline Lietuva” generalinio direktoriaus Kęstučio Čereškos, „Lamictal” turi generinių analogų, o „Ranbaxy” gaminamas analogas – labai pigus.

„Todėl priemoka „Lamictal” vaistams labai padidėjo. Smarkiai mažinome kainas, bet pasivyti indiškų vaistų kainų nesugebame”, – sakė K.Čereška.

Netrukus pacientus atsivys ir kita Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta permaina: mažų dozių vaistai nebus kompensuojami.

Tunelis atsijoja kompensuojamuosius vaistus, kurie (skaičiuojant bazinę kainą pagal veikliosios medžiagos vienetą) yra 60 proc. brangesni už pigiausią analogišką preparatą.

Tokia tvarka yra numatyta pernai gruodį išleistame Vyriausybės nutarime.

Pakuojami mažomis pakuotėmis ar mažų dozių vaistai yra santykinai brangesni, todėl ir išbraukiami iš kainyno pirmiausia.

Praėjusią savaitę SAM paskelbė išbrauktų iš kainyno vaistų sąrašą. Jame – 149 preparatai, dauguma – būtent mažų dozių.

Išbraukus šiuos preparatus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete pinigų nepadaugės: ir išbrauktų preparatų, ir likusių kainyne analogų bazinė kaina (kompensuojamoji vaistų dalis) yra ta pati.

Tik pacientai neteks galimybės rinktis. Už brangesnį, bet norimą preparatą jie turės mokėti nebe priemoką, bet visą kainą. Be to, iš kainyno išbraukti vaistai pabrangsta – mat jiems nebetaikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata.

Išbraukus vienų gamintojų vaistus, kitiems sudaromos išskirtinės sąlygos: jiems nelieka konkurentų.

Pavyzdžiui, išbraukus du analogiškus, bet skirtingų gamintojų antibiotikus bendriniu pavadinimu „Amoxicillinum” (125 mg dozė, skirta vaikams), kainyne liko tik vieno gamintojo tokios dozės vaistų.

Tas pat nutiko ir su „Citalopramum” – vaistais depresijai gydyti. Kainyne liko tik vieno gamintojo tiekiamas mažų dozių (tabletėje – 10 mg veikliosios medžiagos) preparatas.

Kainyne neliko 20-ies „Diclofenacum” preparatų – jais gydomas skausmas ir uždegimas. Išbraukus devynis mažų dozių (50 mg) „Diclofenacum” vaistus, kainyne liko tik vieno gamintojo tiekiamas tokios dozės preparatas.

Iš kainyno lauk braukiami ir mažų pakuočių preparatai. Pavyzdžiui, išbraukus keturis „Metforminum” preparatus, kompensacijos neteko preparatai, supakuoti į dėžutes po 30 tablečių.

Etinių farmacijos įmonių asociacija (dabar – Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija) dar pavasarį kreipėsi į Konkurencijos tarybą.

Jos argumentas – ydinga vaistų kompensavimo tvarka pažeidžia konkurencijos principus.

Surinkusi informacijos, spalio 21-ąją Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintos bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos. Būtent ši tvarka ir sukuria vadinamąjį tunelį.

Taupo pacientų pinigus

Martynas Marcinkevičius

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais

„Šio sprendimo tikslas yra taupyti pacientų pinigus: mažinti priemokas. Pastebėjome, kad, sumažinus bazinę kainą, gamintojai visą finansinį krūvį perkelia pacientams.

Gamintojai, investuodami į rinkodarą, skatina brangių vaistų vartojimą. Pacientai už juos moka didesnes priemokas, nors yra daug pigesnių analogiškų preparatų.

Iš kainyno dabar išbraukiami tik tie vaistai, kuriems analogiškų preparatų yra daugiau nei trys. Tokių atvejų, kad neliktų vaistų, neturėtų būti. Bet jei atsirastų tokių atvejų, visada juos nagrinėsime.

Manytume, kad pacientams neturėtų kilti problemų vartojant vaistus. Prireikus didesnės dozės tabletę galima dalyti pusiau.”

Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, itin “uolūs” ligoniai lengvai suranda šių vaistų ir be jo. Tai įrodė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa, kuri leido nustatyti, ką visuomenė žino apie antibiotikus ir kaip juos vartoja.

Europos supratimo apie antibiotikus dienai – lapkričio 18-ajai skirtoje apklausoje dalyvavo 122 įvairaus amžiaus respondentai: 28 vyrai ir 94 moterys. Apklausos rezultatai atskleidė, kad jie antibiotikų įsigijo ne tik gydytojui išrašius receptą (81,69 proc.) – antibiotikų jiems davė šeimos nariai (8,45 proc.), draugai (4,93 proc.) arba pažįstamas vaistininkas (4,93 proc.). Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių vartoja jau turimus antibiotikus be gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.

Beveik pusė respondentų (48,36 proc.) klaidingai mano, kad antibiotikai yra vaistai, kurie naikina bakterijų ir virusų augimą. Tačiau iš tiesų antibiotikai virusų nenaikina.

“Nors šios apklausos rezultatai rodo, kad dauguma apklaustųjų supranta, kokią grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas, maždaug pusė apklaustųjų nežino, kad antibiotikai negydo virusų sukeltų ligų ir vartoja antibiotikus visai be reikalo”, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotoja gydytoja Rasa Liausėdienė.

Pasak R.Liausėdienės, atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja. Todėl ligos, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, tampa sunkiau ir ilgiau gydomos, o kartais net nepagydomos (pavyzdžiui, vaistams atspari tuberkuliozė). Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos.

Ekspertai perspėja, jei atsparumo antibiotikams banga mus įveiks, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos, neišnešiotų kūdikių intensyvios terapijos ir kitų medicininių procedūrų. Stebėjimo duomenys rodo, jog atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema Europos ligoninėse ir bendruomenėse.