Atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad tų pačių vaistų kainos skirtingose Europos valstybėse stipriai skiriasi. Lietuvoje tas skirtumas kažkodėl dažniau būna į didesnę pusę. Farmacininkai paprastai įrodinėja, kad vaistų kaina priklauso nuo šalies, taigi ir rinkos dydžio, ir kuo šalis didesnė, tuo vaistai joje pigesni. Tačiau tuomet neaišku, kodėl vaistai dydžiu mažesnėje Estijoje pigesni nei didesnėje Lietuvoje.

Vaistų gamintojo “Valentis Pharma” finansų direktoriaus Vaidoto Deveikio teigimu, vaistų kainų skirtumas dažniausiai priklauso nuo pačių vaistinių užsidedamų antkainių. “Kiekvienas gamintojas nustato preparato kainą, atsižvelgdamas į gamybos ir pateikimo į rinką išlaidas. Kaina gali nežymiai skirtis, nelygu rinka, tačiau iš esmės esame suinteresuoti tą patį produktą visur parduoti vienodai”, – tvirtina V.Deveikis.

O štai Sveikatos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus vertinimu, šiuo metu aktualiausias klausimas yra kaip tik pačių vaistų gamintojų kainų reguliavimas. “Anksčiau vaistų kainų nustatymas buvo pačių gamintojų ir vaistinių reikalas. Tad atsižvelgdami į esamus konkurentus rinkoje, jie užsikeldavo kainą kokią panorėję. Dabar Lietuvos vaistinių antkainiams jau nubrėžtos lubos”, – paaiškino M.Marcinkevičius.

Specialistai mini, kad vaistų kainų skirtumams užsienyje įtakos turi ne tik konkurencingumo ar populiarumo rodikliai, bet ir vyraujanti perkamoji galia šalyje. M.Marcinkevičiaus nuomone, viena iš veiksmingų priemonių kovoje su aukštomis vaistų kainomis yra galiojanti bendrinio vaisto pavadinimo tvarka. Pagal ją pacientui gydytojas recepte užrašo tik bendrinį vaisto pavadinimą, o vaistinės kompiuterių ekranuose klientams pateikia visų turimų tą pačią veikliąją medžiagą turinčių vaistų sąrašą, tad pirkėjas gali išsirinkti vaistą pagal kainą.

Didžioji dauguma, t. y. beveik trys ketvirtadaliai, Lietuvos gyventojų nepritaria valstybės vykdomai sveikatos apsaugos taupymo politikai, kai kompensuojami tik pigiausi vaistai, o už brangesnius pacientams tenka primokėti gerokai daugiau nei iki šiol.

Vykdomai sveikatos apsaugos taupymo politikai pritaria tik 2,8 proc. šalies gyventojų. Tai paaiškėjo atlikus visuomenės nuomonės apklausą, kurią atliko rinkos tyrimų kompanija “RAIT”, o inicijavo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA).

“Tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuvoje valstybė dengia mažiausiai iš visų Rytų ir Centrinės Europos šalių – vidutiniškai tik 45 proc. kompensuojamųjų vaistų kainos. Tokia taupymo sistema užkerta kelią pacientams gauti naujesnius ir inovatyvius vaistus. Manome, kad tai ir lėmė, kad dauguma gyventojų nepritaria tokiai taupymo politikai, kuri yra neefektyvi ir jiems nepalanki”, – teigia Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė.

Taip pat atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog valstybė turėtų visiškai kompensuoti vaistus visiems pacientams. Penktadalis apklaustųjų tvirtino, kad valstybė turėtų kompensuoti visus vaistus, nepriklausomai nuo jų kainos, vienoda dalimi, pavyzdžiui, 50 proc. ir pan.

“Dabartinė tvarka, kuomet taupoma pacientų kokybiško gydymo sąskaita, yra ne tik neigiamai vertinama Lietuvos gyventojų, bet ir šalyje dar labiau nusmukdys sveikatos apsaugos lygį. Deja, jis jau ir šiuo metu, vertinant tarptautiniame kontekste, yra itin žemas. Minėta taupymo politika, mažinant lėšas kompensuojamiems vaistams bei ribojant pacientų galimybes įsigyti naujus inovatyvius vaistus įtvirtino Lietuvą labiausiai atsiliekančių Europos valstybių sąraše”, – teigia J. Dičkutė.

Šiemet sudarytame Europos šalių ir Kanados sveikatos apsaugos kokybės indekse “Euro-Canada Health Consumer Index 2010″ Lietuva, lyginant su 2009 metais, nukrito iš 29 į 31 vietą, į priekį praleisdama net Albaniją. Prasčiausiai, pagal šį indeksą, mūsų šalyje buvo įvertintas vaistų prieinamumas.

Pasak IFPA direktorės, per penkerius pastaruosius metus Lietuvoje iš specialaus Rezervinio inovatyvių vaistų sąrašo beveik nė vienas vaistas nebuvo perkeltas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Minėtos apklausos metu buvo apklausta 1025 respondentų, kurių amžius siekė nuo 15 iki 74 metų. Apklausa buvo vykdoma 2010 m. rugsėjo mėnesį.

Trys parlamentarais siūlo dar trejiems metams – iki 2013 metų pabaigos pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą vaistams ir medicinos priemonėms.

Iki 2013 metų pabaigos siūloma taikyti 5 proc. PVM tarifą, kuris dabar, numatoma, galios iki 2011 metų pabaigos.

Tokį siūlymą Seime penktadienį užregistravo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, buvęs sveikatos ministras Algis Čaplikas ir dabartinis sveikatos ministras

Raimondas Šukys.

A.Matulas sako, kad panaikinus lengvatą, kompensuojamųjų vaistų brangimas turėtų įtakos ir gyventojams, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

“Įtampą žmonės jaučia – ar bus kasmet pratęstas PVM galiojimas, ar jiems teks pirkti brangesnius vaistus. Dabar būtų aišku – lengvata galios kelerius metus”, – BNS sakė parlamentaras.

Vyriausybė Seimui siūlo iki 2011 metų pabaigos taikyti lengvatinių PVM tarifą šilumos energijai, knygoms, kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms

Nuo spalio 1 d. pacientai vaistinių monitorių ekranuose galės susipažinti ne tik su kompensuojamųjų, bet ir su nekompensuojamųjų vaistų kainomis bei pasirinkti preparatą pagal priimtiną kainą.

Sveikatos apsaugos ministerija įdiegė elektroninę paslaugą piliečiams – Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paiešką. Ministerija sistemą diegė siekdama suteikti pacientams informaciją apie maksimalias mažmenines vaistų kainas, kompensuojamų vaistų priemokas. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistemą galima rasti Sveikos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

„Pirmą kartą pacientui suteikėme galimybę rinktis. Dabar pasitaręs su gydytoju ir vaistininku pacientas pagal bendrinį pavadinimą vaistą, galės išsirinkti už jam priimtiniausią kainą. Ši tvarka labiausiai palies tuos, kam brangūs vaistai iki šiol buvo neįkandama prabanga“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika.

Ministerijos užsakymu buvo patobulinta Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistema ir dabar ja savo veiklai gali naudoti bet kuri vaistinė.

Tokia tvarka, kuomet vaistinės monitoriuje suteikiama informacija apie to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainas, Europos sąjungoje įdiegta pirmą kartą.

70,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jiems priimtiniau, kai konkrečius vaistus (tikslų vaistų pavadinimą) rekomenduoja gydytojas. Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. rugpjūčio 19 –29 dienomis, apklausta 1016 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jiems jau yra tekę įsigyti vaistų pagal šiuo metu galiojančią naują receptinių vaistų išdavimo tvarką: kai gydytojas recepte nurodo bendrinį vaisto pavadinimą, o vaistininkas pateikia vaistų sąrašą iš kurių galima išsirinkti. Tų gyventojų, kurie jau turi tokią patirtį buvo klausiama kaip jie vertina savo patirtį, renkantis receptinius vaistus. Taip pat Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kas jiems yra priimtiniau – kai konkrečius vaistus – tikslų vaistų pavadinimą – rekomenduoja gydytojas, kai konkrečius vaistus rekomenduoja vaistininkas, ar kai vaistus gali pasirinkti patys.

Beveik penktadalis (18,5 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems jau yra tekę įsigyti vaistų pagal šiuo metu galiojančią naująją tvarką. 78,6 proc. Lietuvos gyventojų dar neturi tokios patirties. 2,9% apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 69,6 proc. tų, kurie jau turėjo patirtį pirkti vaistus pagal naują tvarką, teigia, kad jiems nebuvo sudėtinga išsirinkti vaistus. 30,4 proc. nuomone, jiems buvo sudėtinga išsirinkti vaistus. Vyresnio amžiaus (65-74m.) gyventojams buvo sudėtingiau išsirinkti vaistus nei jaunesnio amžiaus gyventojams.

Dauguma (70,2 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jiems priimtiniau, kai konkrečius vaistus (tikslų vaistų pavadinimą) rekomenduoja gydytojas. Dešimtadaliui (10,6 proc.) priimtiniau, kai konkrečius vaistus rekomenduoja vaistininkas, 15,8 proc. mano, kad jiems priimtiniausia vaistus išsirinkti patiems. 3,4 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Tyrimas atskleidė, kad tiems, Lietuvos gyventojams, kuriems pagal naują tvarką nebuvo sudėtinga išsirinkti vaistus, labiau priimtina, kai konkrečius vaistus rekomenduoja vaistininkas.

„Nors tik penktadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad yra pirkę vaistus pagal naujai galiojančią tvarką, tačiau daugumai apklaustųjų labiau priimtina ankstesnė tvarka, kai konkretų vaisto pavadinimą rekomenduoja gydytojas. Tie Lietuvos gyventojai, kurie neigiamai vertino naująją tvarką, dažniausiai minėjo, kad jiems buvo sunku nuspręsti, kurį vaistą išsirinkti, kad daug sudėtingiau rinktis pačiam. Tai gali būti susiję ir su įgūdžių trūkumu, ir su didesniu pasitikėjimu gydytojų, nei savo ar vaistininko žiniomis. Taip pat tikėtina, kad Lietuvos gyventojams tiesiog mažiau priimtinos naujovės, kurios juos pačius įpareigoja daugiau susipažinti su skiriamais vaistais, jų sudėtimi ir apsispręsti ką pasirinkti “, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Artėja ruduo, o su juo ir masinio vaistų gėrimo sezonas. Pasirodo, mūsų šalyje yra labai daug žmonių, kurie vaistus dideliais kiekiais vartoja kasdien, taip sau ne padėdami, o kenkdami.

Niekaip negaliu patikėti gandais, kad Lietuvos žmonės, ypač pensininkai, vaistams ir maisto papildams vienu ypu gali išleisti po šimtą litų. Todėl stoviu vaistinės kamputyje ir stebiu, kas vyksta prie prekystalio. Netrukus realybė pranoksta lūkesčius: garbaus amžiaus moteris sumoka 132 Lt ir išeina nešina šešių rūšių kompensuojamaisiais vaistais bei trimis maisto papildais. Kita jos “kolegė” ant prekystalio pakloja 92 Lt. Matau – be vaistų nuo kraujospūdžio ir inkstų ligos, perka net trijų rūšių maisto papildų.

“Žmonės nuolat prašo reklamuojamų vaistų ir jokiu būdu nesutinka pirkti kito pavadinimo, nors ir geresnių”, – tvirtina Šiaulių “Valerijono” vaistinės vedėja Almyra Girdenienė. Be to, jie esą dažnai perka tokios pat sudėties, tik skirtingų pavadinimų vaistų. Vaistininkės nuomone, neracionaliai vartoti kompensuojamuosius vaistus skatina ir priemokų nebuvimas: jeigu duoda veltui, tai kaip neimsi?

Lietuvos gyventojų suvartojamų vaistų kiekis stulbina: per metus kompensuojamųjų suvalgome už daugiau kaip 700 mln. Lt, o patys prisiduriame dar daugiau kaip už 100 mln. Lt.

Tiesa, vaistų gamintojų tyrimai neigia teiginius, esą lietuviai vaistų vartoja daugiausiai Europoje. Jų duomenimis, bendros vieno žmogaus išlaidos vaistams pas mus siekia 113 eurų per metus. Tuo tarpu Prancūzijoje – 435, Belgijoje – 442, Vokietijoje – 373, Austrijoje – 331, Vengrijoje – 195 eurus. Tačiau jie nepasako, kiek vaistams išleidžia skandinavai, garsėjantys ypač racionaliu vaistų vartojimu.

Savigydos čempionai

Nugara nueina pagaugais, perskaičius 19-oje Europos šalių atlikto tyrimo išvadą: net 22 proc. lietuvių gerti antibiotikus nusprendžia patys! Lietuvos higienos instituto surinkti duomenys tik patvirtina europiečių duomenis: vaistais, kurie veikia tik bakterijas, net pusė ligonių gydosi virusines ligas – gripą, slogą ir peršalimą. Be to, žmonės mano, kad antibiotikai padės nuo karščiavimo, viduriavimo ir net dantų skausmo.

Pasirodo, kad dauguma ligonių antibiotikų vaistinėse įsigyja be recepto, nors taip juos parduoti griežtai draudžiama. Dalis žmonių kaupia nesuvartotus vaistus, o kartais jų “padovanoja” geri draugai.

Beje, mūsų šalyje tarpsta ir dar viena blogybė – gydytojai skiria daug netinkamų vaistų. Minėto tyrimo duomenimis, net pusei vaikų ir 42 proc. suaugusiųjų šeimos gydytojai nustato viršutinių kvėpavimo takų virusinę infekciją, tačiau vis tiek skiria antibiotikų, nors jie šios ligos negydo. Iš viso gydytojai antibiotikų lengva ranka skiria daugiau kaip pusei vaikų ir trečdaliui suaugusiųjų, atėjusių pas juos gydytis peršalimo ligų. Be to, net 75 proc. vaikų ir 58 proc. suaugusiųjų šių vaistų gauna be jokio diagnostinio tyrimo!

Kas mums gresia

Antibiotikais šeriamos bakterijos žūva ne visos, dalis įgyja apsaugos mechanizmus. Taigi kai ligonis, susirgęs nuo antibiotikams atsparių bakterijų, patenka į ligoninę, gydytojai neretai būna priversti pasiduoti. Ir tik kai kuriuos ligonius pavyksta išgelbėti iš užsienio parsisiųstais, Lietuvoje neregistruotais vaistais arba panaudoti senus, kurių buvo atsisakyta dėl toksiškumo.

Akivaizdžiausias bakterijų atsparumo pavyzdys – per pasaulį slenkanti nauja tuberkuliozės banga. Pernai pas mus atspari tuberkuliozė buvo nustatyta penkiems šimtams žmonių, o atspari septyniems ir daugiau vaistų – net 276 ligoniams. Gydytojai tikina: jei bakterijos atsparios visiems žinomiems vaistams, tokiam žmogui galima taikyti tik simptominį gydymą ir tikėtis, kad įvyks stebuklas. Užpernai iš sirgusiųjų tokia tuberkulioze pasveiko tik kas ketvirtas.

Nemanykite, kad kiti vaistai – mažiau pavojingi. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė akademiniam ir mokslo darbui dr. Jolanta Gulbinovič pateikia vieną pavyzdį: “Gripex”, kuriam Lietuvos gyventojai išleidžia 5 mln. Lt, sudaro paracetamolis (mažina temperatūrą ir skausmą), pseudoefedrinas (sutraukia kraujagysles, mažina nosies gleivinės paburkimą) ir dekstrometorfanas (slopina kosulį). Tačiau sudėtiniai vaistai nėra geresni už atskirus. Be to, dažnai žmogus dažniausiai kenčia nuo vieno simptomo, pavyzdžiui, temperatūros ar slogos, todėl jam vaisto, kuris malšintų kitus, nereikia. Būtina žinoti, kad sudėtiniai vaistai daug dažniau sukelia nepageidaujamų reakcijų ir net gali pailginti ligą arba sukelti komplikacijų. Todėl Skandinavijos valstybėse sudėtiniais vaistais nuo peršalimo iš viso neprekiaujama.

Mitai apie vaistus

“Žmonės visada norėjo gydytis. Nors dauguma kasdienių negalavimų, manau, praeitų pakeitus gyvenimo būdą ar mitybą, tam reikia valios, ryžto. Paprasčiau išgerti tabletę, pajusti palengvėjimą arba įgauti tikėjimą, kad dabar jau bus gerai”, – tikina farmakologė J.Gulbinovič.

Iš tiesų surinkta daugybė mokslo įrodymų, kad aukštą kraujospūdį efektyviausiai reguliuoja ne vaistai, o druskos ir alkoholio vengimas, riebių produktų ribojimas ir fizinis aktyvumas. Kardiologai priduria: vaistų galite ryti, kiek norite, tačiau jei neatsikratysite antsvorio, normalaus kraujospūdžio neturėsite. Maža to, liga gilės ir galų gale įgysite metabolinį sindromą, t.y. vietoj vienos ligos – tris: hipertenziją, diabetą ir kraujagyslių pažeidimą.

Na, o nuo stuburo ligų vaistai iš viso retai padeda, jie tik malšina skausmą. Kur kas geresnių rezultatų pasiekiama įvairiomis nemedikamentinėmis priemonėmis. Amerikos skausmo draugija net parengė tokių priemonių sąrašą, jame net 17 būdų. Žinoma, labiausiai paplitę – masažas ir kineziterapija bei fizioterapija. Tačiau negalima atmesti ir teigiamo akupunktūros, ergoterapijos, tempimo, šildymo, ultragarso, korsetų, mankštos, jogos ir net psichoterapijos poveikio.

O apie vaistažolių poveikį turbūt ir kalbėti neverta – visi žinome, kaip jos veikia, tačiau kažkodėl, užuot žaizdas apiplovę ramunėlių nuoviru, pilame vaistų, o pakilus temperatūrai ne užsiplikome liepžiedžių arbatos, o griebiamės antibiotikų. Beje, ką tik medicininėje spaudoje paskelbta karšta naujiena: mūsų organizmas pats moka pasigaminti aspirino, t.y. salicilo rūgšties, malšinančios temperatūrą.

Peršasi išvada, kad neretai galima apsieiti be vaistų, bet dauguma lietuvių tuo netiki. Jie vaistus valgo saujomis, o iš namie laikomų vaistų atsargų būtų galima atidaryti vaistinių filialus.

Uždrausti vaistų reklamą?

Kaip toks neprotingas mūsų elgesys atrodo skaičių kalba, pernai pademonstravo Europos šalių sveikatos apsaugos kokybės indeksas “EuroHealth Consumer Index 2009″. Pasak jo, Lietuva – viena prasčiausiai sveikatos apsaugos kokybę užtikrinančių šalių Europoje: tarp 33 šalių užima 29 vietą. O mūsų žmonės, užuot gyvenę 79 metus, kaip vidutinis Europos pilietis, vos sulaukia 71-erių. “Lietuvai slysta žemė iš po kojų”, – analizuodamas išvadas teigė tyrimų organizacijos “Health Consumer Powerhouse” pirmininkas dr. Arne Bjornbergas.

Pasirodo, tokį Lietuvos vertinimą nemažai lėmė mūsų farmacijos politika: žmonės gauna per mažai žinių apie vaistus. Tiesa, dabar jau visą oficialią informaciją apie kiekvieną iš 4 tūkst. šalyje registruotų vaistų galima rasti tarnybos svetainėje. Žinoma, jeigu supranti, kas ten parašyta. Tačiau reikia pripažinti, kad daugelis žmonių informaciją dažnai supranta kaip skatinimą vartoti. Neretai tuo piktnaudžiauja ir vaistų pardavėjai. Per pastaruosius metus už vaistų reklamos pažeidimus nubausti keturi reklamos užsakovai.

O J.Gulbinovič pateikia pavyzdį: “Štai “Mezym”. Tai preparatas, kuriame yra virškinimo fermentų. Jis skirtas pagelbėti, kai kasa nepakankamai jų išskiria. O kokia vaisto reklama? Valgykite. Jeigu pajutote sunkumą skrandyje, išgerkite “Mezym” ir toliau valgykite. Mano galva, kompanija taip reklamuodama vaistą daro nusikaltimą, nes skatina besaikį valgymą. Beje, kiti panašūs preparatai, pvz., “Kreon”, yra receptiniai”.

Pasirodžius naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas, teikti dovanas ar lengvatas už kompensuojamųjų ir receptinių vaistų įsigijimą, nes tai irgi skatina besaikį vaistų vartojimą. Tačiau tai neliečia vaistų, parduodamų be recepto. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys pripažįsta, jog tai didžiulė problema: neretai maisto papildai reklamuojami kaip vaistai, ir žmogus patiki, kad jie gali jį išgelbėti. Dėl to nukenčia ne tik piniginė, bet ir sveikata. Kita vertus, informacijos apie vaistus žmonės turi gauti. Bėda, kad neaišku, kaip rasti balansą tarp informacijos ir reklamos.

70 mln. Lt – tiek tikisi per metus sutaupyti sveikatos apsaugos valdininkai, mat praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė naują kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną. Dar 80 mln. Lt galėtų sutaupyti patys ligoniai, jeigu rinktųsi pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Dabar, pasak sveikatos apsaugos ministro, jie už kompensuojamuosius vaistus per metus primoka apie 130 mln. Lt.

Po mėnesio, kai vaistininkai pradės pardavinėti vaistus pagal naująjį kainyną, bus sumažėjusios 1084 vaistų bazinės kainos. Planuojama, kad vaistams kompensuoti šiemet bus išleista 643 mln. Lt. Iš viso vaistams Lietuvos žmonės ir ligoninės per metus išleidžia per milijardą litų, taigi kiekvienam šalies gyventojui tenka per 300 Lt.

Naujasis kainynas parengtas pagal naujus principus ir metodiką: vaistas kompensuojamas ne pagal jį pagaminusio fabriko prekinį pavadinimą, o pagal tame vaiste esančią veikliąją medžiagą. Naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne yra 1833 vaistai, 167 iš jų – anksčiau nekompensuoti.

Valdininkai tikina, kad naujoji bazinių kainų skaičiavimo metodika leis sutaupyti ir žmonėms. “Priemokos už vaistus gyventojams taip pat turėtų mažėti. Konkretus priemokų dydis labai priklausys nuo to, ar žmonės pasinaudos galimybe rinktis pigesnius kompensuojamuosius vaistus”, – sako sveikatos apsaugos ministras.

Tuo tarpu Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė teigia, jog pačios kompanijos šiemet vaistų kainas vidutiniškai sumažino 10 proc., ir priduria, kad valstybė būtų sutaupiusi dar daugiau lėšų, jeigu ministerija kainyną būtų parengusi anksčiau, o ne metų pabaigoje, mat vaistų kainas gamintojai deklaravo dar vasario 1 dieną, kaip ir prašė valdininkai.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ketvirtadienį pasirašė pagal naujus principus ir metodiką parengtą 2010 metų kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.

Trečiadienį ministerija iš opozicijos ir Gydytojų sąjungos sulaukė kritikos, kad kainynas nebuvo pasirašytas praėjus daugiau nei pusei metų.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), svarbiausia kainyno naujovė – kompensuojama ne pagal vaisto gamintojo prekinį pavadinimą, o pagal konkrečiame preparate esančią veikliąją medžiagą.

“Kainyno sudarymo metodika leidžia taupyti ir valstybės, ir gyventojų pinigus skiriamus vaistams. Kadangi kai kurių vaistų gamintojų atstovai kategoriškai nesutiko mažinti vaistų kainų, sveikatos apsaugos ministras R.Šukys dėl tokios jų elgsenos kreipsis į užsienyje esančių motininių vaistų kompanijų vadovus”, – teigiama pranešime.

Anot SAM, šis kainynas sunkmečio sąlygomis, sumažėjus finansavimui, leistų ne tik taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, bet ir suteiktų galimybę gyventojams už vaistus mokėti mažiau.

“Konkrečiai rengiant kainyną, vaistų tiekėjus reikėjo priversti realiai konkuruoti bei mažinti vaistų kainas, taip pat rasti priemonių ir būdų, kaip taupant valstybės lėšas mechaniškai neperkelti išlaidų naštos ant vartotojų pečių, pastariesiems didinant priemokas už vaistus. Atrodo, kad tokius, rimtus iššūkius, rengiant kainyną, iš esmės pavyko įgyvendinti”, – teigia R.Šukys.

Naujajame 2010 metų kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne iš viso yra 1833 prekinių pavadinimų vaistiniai preparatai, iš jų 167 – nauji.

Kainyne sumažėjus 1084 vaistų bazinėms kainoms, Privalomasis sveikatos draudimo fondas per metus turėtų sutaupyti per 70 mln. litų, arba apie 190 tūkst. litų kasdien.

“Atsižvelgiant į bendrą vaistų kainų mažėjimą, priemokos už vaistus gyventojams taip pat turėtų mažėti. Be abejo, konkretus priemokų dydis labai priklausys nuo to, ar gyventojai pasinaudos galimybe rinktis ir pirkti pasiūlytus naujus pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Pagal ligšiolines vaistų pirkimo tendencijas pacientai priemokoms per metus sumokėdavo apie 130 mln. litų. Jeigu pacientai iš naujojo kainyno rinktųsi pigesnius vaistus, per metus jie galėtų sutaupyti per 80 mln. litų”, – teigia R.Šukys.

SAM tikina, kad 1049 vaistinių preparatų kainos išliko tokios pat kaip ir 2009 metų kainyne, nes nemažai vaistų gamintojų atstovų nesutiko deklaruoti mažesnių vaistų kainų. SAM, siekdama, kad gyventojams drastiškai neišaugtų priemokos už vaistus, buvo “priversta” kai kuriems vaistiniams preparatams laikinai taikyti išlygas.

“Kai kurie vaistų gamintojų atstovai derybose buvo nepalenkiami ir kategoriški, todėl kainyne yra vaistinių preparatų, už kuriuos priemokos gyventojams išaugs. Reaguodamas į tai, artimiausiu metu tiesiogiai kreipsiuos į užsienyje esančių motininių šių kompanijų vadovus, atkreipdamas dėmesį į jų atstovų Lietuvoje elgseną bei primygtinai prašydamas įvertinti ir peržiūrėti užsienio gamintojų Lietuvoje vykdomą vaistų kainų politiką, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygomis sumažėjusias galimybes gyventojams įsigyti jiems reikalingus vaistus”, – teigia R.Šukys.

Išleidus naująjį kainyną, iš esmės pasikeis daugelio vaistinių preparatų kainos ir priemokos už juos.

Visuomenė ir valstybė dažnai pamiršta, kad sukurti naują vaistą kainuoja didžiulius pinigus. Kadaise sukurti naują vaistą buvo santykinai nesunku, nes vaistų buvo mažai, tačiau laikui bėgant mokslininkams tenka vis detaliau gilintis į ligas, ieškoti jas įveikiančių cheminių junginių arba kitokių sprendimų, kuriuos gali pasiūlyti biotechnologijos arba genų inžinerija.

Žinoma, tas procesas kainuoja. 2008 m. duomenimis, farmacijos ir biotechnologijų rinka buvo daugiausia į tyrimus investuojanti visame pasaulyje. Iš kiekvieno lito ši rinka tyrimams išleidžia 16,5 ct, o visų rinkų vidurkis yra tik 3,3 ct, arba penkiskart mažesnis. Vien tik 2008 m. visame pasaulyje farmacijos ir biotechnologijų rinkos tyrimams išleido apie 260 mlrd. Lt!

Tačiau tai dar ne viskas – patentai farmacijos rinkoje, priešingai nei kitokio verslo, galioja tik tam tikrą laiką, ne ilgiau kaip du dešimtmečius, tačiau realiai, kol vaistas pasiekia rinką įvairiose šalyse, jis būna apsaugotas kartais net perpus trumpiau. Po to vaistą gali gaminti bet kuri kita farmacijos kompanija. Taigi milijardines lėšas į vaisto kūrimą investavusi kompanija turi spėti jas atsiimti per ribotą laiką. Todėl vertinant naujo vaisto kainą gamybos dalis yra nedidelė, palyginti su ta dalimi, kuri skirta kompensuoti į vaisto išradimą investuotas lėšas.

Po 10–20 metų nuo vaisto išradimo pradedamos gaminti jo kopijos (generiniai vaistai) ir visi lengviau atsikvepia – bus lengviau jų įsigyti. Tačiau yra keli “bet”, apie kuriuos pamirštama informuoti.

Pirmiausia – to paties tarptautinio pavadinimo vaistai, tačiau siūlomi skirtingų gamintojų, nėra identiški ir jų poveikis pacientui gali būti visai kitoks. Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai, ES teisės aktai leidžia gana didelį – iki 20–25 proc. – generinių vaistų aktyvumo nuokrypį nuo originalaus vaisto. Ką tai reiškia paprastamam pacientui?

Kartais rizikuojama eiti ypač plonu ledu, kai keičiami vaistai itin sudėtingoms patologijoms gydyti, kaip antai nuo epilepsijos, kraujospūdį mažinantys, kraujo krešumą veikiantys, širdies ritmą kontroliuojantys, antibakteriniai ar kiti vaistiniai preparatai.

Pavyzdžiui, Norvegijoje atliktas 174 pacientų, sergančių arterine hipertenzija (liga, pasireiškiančia padidėjusiu kraujospūdžiu), tyrimas parodė, kad pakeitus originalius vaistus generiniais jų įtaka gydymo rezultatams, deja, buvo neigiama. Anksčiau pasiekti normalaus kraujospūdžio rodmenys daugeliui pacientų išsibalansavo – jis šoko į viršų arba krito žemiau normalios ribos. Ir vienas, ir kitas nukrypimas neigiamai veikia pacientų būklę, o kai kuriais atvejais gali turėti net gyvybei pavojingų padarinių.

Be to, nereikia pamiršti, kad kiekvieną dieną technologijos žengia pirmyn, o vaistai vis tobulėja. Naujesni vaistai ne tik padidina tikimybę pasveikti, bet ir turi mažesnį arba visiškai nebeturi šalutinio poveikio, užtikrina ilgesnį gyvenimą, jeigu liga vis dar nepagydoma.
Šią situaciją galima palyginti su automobiliais. Visi puikiai žinome, kad, pavyzdžiui, tiek naujas “Volkswagen Golf”, tiek techniškai tvarkingas, tarkim, 1985 m. pagamintas jo vyresnis brolis mus nuveš iš taško A į tašką B. Tačiau stengiamės pirkti naujesnį automobilį dėl saugumo, mažesnių remonto išlaidų. Bet juk ir vaistus renkamės galvodami apie šalutinį jų poveikį, apie tai, ar gulėsime prikaustyti prie lovos, ar liga neįsisenės.

Taigi visuomenei laikas suvokti, kad šiuo metu sveikatos apsaugos valdininkai mus skatina važinėti senukais golfais, net jeigu jie ir gražiai perdažyti.

Gąsdinimai, kad skirtingais tos pačios veikliosios medžiagos medikamentais galima smarkiai pakenkti savo sveikatai, yra ne kas kita, kaip spekuliacijos ir manipuliacija pacientų patiklumu. Juk gydo veiklioji medžiaga, o visi kiti priedai neturi jokio farmakologinio poveikio. Negali būti net kalbos apie jų sukeliamą pavojų paciento gyvybei. Didžiausia galima blogybė – nepageidaujama alerginė reakcija, bet juk ir pats pacientas turi žinoti, kam jis yra alergiškas, ir dar vaistinėje pasitikslinti dėl perkamo vaisto sudėties.

Tie patys skirtingų gamintojų vaistai gali skirtis – bet tik šiek tiek. Leistinas veikliosios medžiagos kiekio svyravimas sudaro 1–2 proc., o tai yra visiškai nežymu, palyginti su kiekvieno žmogaus skirtinga fermentine sistema, kuri kur kas labiau lemia vaisto pasisavinimą nei skirtinga vaisto pakuotės spalva ir gamintojo pavadinimas.

"Veido" archyvas

Nuo birželio 1 d. kiekvienas su receptu į vaistinę atėjęs pacientas turi teisę pats išsirinkti preparatą iš visų pateiktų monitoriaus ekrane

Jau kelias savaites Lietuvos vaistinėse įrengti monitoriai šaltai ir objektyviai skenuoja vaistinių sandėlių turinį, suteikdami galimybę pacientams patiems pasirinkti vaistą pagal jo kainą. Tačiau naujoji tvarka nepatinka gydytojams ir vaistininkams, todėl galima numanyti, kad permainos sunkiai skinsis kelią Lietuvoje – nors jos galėtų padidinti pacientų sąmoningumą ir leistų sutaupyti.

Šiuo metu sunkoka rasti žmonių, palaikančių naująją receptinių vaistų išrašymo tvarką, išskyrus, žinoma, pačius ją sugalvojusius Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkus. Gydytojai gąsdina, kad be konkretaus vaisto pavadinimo likę pacientai nusigydys, vaistininkai nepatenkinti jiems tekusiu didesniu darbo krūviu. Argumentuojama, kad reforma buvusi beprasmė, nes pacientai vis tiek esą renkasi konkrečius vaistus, prie kurių jau yra pripratę, o monitoriuje išvydę naują pavadinimą skuba atgal pas gydytoją tartis, ar jis tinkamas jų ligai gydyti.

Bet gal teisūs tie, kurie teigia, kad gydytojų ir vaistininkų artelės dabar ūžiančios lyg bičių avilys, nes keičiasi per daugybę metų nusistovėjusi, vaistų gamintojų dovanomis apaugusi ir jokių krizių nepurtoma, amžinai derlinga vaistų skyrimo bei prekybos sistema? Sirgti mėgstantys lietuviai pasiryžę atiduoti paskutinį pinigą už išganingąją piliulę – o kur lig šiol buvo bent kokia garantija, kad ją išrašantis gydytojas vadovaujasi vien medicininėmis žiniomis, o vaistininkas paiso kliento piniginės interesų?

Dabar toks saugiklis atsirado: receptuose rašomas tik cheminis vaisto pavadinimas, nebe konkretaus gamintojo produktas, o vaistinėse įrengti monitoriai pateikia visus to medikamento variantus – nuo pigiausio iki brangiausio. Pacientams sudaryta galimybė rinktis – ir dabar jau tik jų pačių elgesys nulems, ar ši reforma bus pavykusi, ar taip ir nepakeis nusistovėjusios tvarkos, iki neįsivaizduojamų aukštumų išauginusios vaistų kainas Lietuvoje.

Dideli pinigai už pigius vaistus

Pagal naują receptinių vaistų skyrimo tvarką nuo birželio 1 d. gydytojai gali rašyti tik bendrinį vaisto pavadinimą – arba, kitaip tariant, veikliąją medžiagą – ir nebegali šalia skliausteliuose nurodyti konkretaus gamintojo firminio vaisto pavadinimo.

Reformos krikštatėviu laikomas sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius akcentuoja, kad taip siekiama suardyti ydingą Lietuvoje nusistovėjusią sistemą, kai brangiomis vaistų gamintojų dovanomis papirktas neretas gydytojas, jausdamasis skolingas, recepte raitydavo konkrečių vaistų pavadinimus – tuos, už kuriuos skolingas jautėsi esąs.

“Mes visi esame tokios sistemos aukos, nes visos dovanos yra įskaičiuojamos į galutinę vaisto kainą”, – rėžia valdininkas. Jis aiškina, kad iš tiesų brangiai kainuoja tik patentiniai, tai yra naujai sukurti vaistai – jų kainą lemia kūrimo procesui ir tyrimams išleidžiami milijardai. Tokie nauji vaistai pagal tarptautinę praktiką nuo kopijavimo yra saugomi nustatytą laiko tarpą, o pasibaigus šiam patentui rinkoje atsiranda konkurentų nukopijuoti panašūs medikamentai, vadinamieji generiniai vaistai. “Ir štai jau jų savikaina – visiškai nedidelė, tad ir pacientams jie turėtų kainuoti nedaug. Deja, gamintojų konkurencija ir nuožmi kova dėl teisės atsidurti gydytojo išrašomuose receptuose padidina ir šių pigių vaistų kainą, kurią galų gale vis tiek sumoka pacientas”, – aiškina pašnekovas.

Jo vertinimu, tik kuo didesnis skaidrumas gali įleisti gaivaus oro į šią per daugybę metų susiklosčiusią ydingą sistemą. “Monitoriai vaistinėse ir yra tas įrankis skaidrumui siekti”, – įsitikinęs M.Marcinkevičius. Juos nuo birželio 1 d. privalo turėti visos Lietuvos vaistinės, nes kiekvienas su receptu atėjęs pacientas turi teisę ekrane pamatyti visus tuo metu vaistinės turimus preparatus su gydytojo nurodyta veikliąja medžiaga.

Skirtingų nuomonių karas

“Nesuprantu, kam tie monitoriai buvo reikalingi – juk vaistininkas ir iki šiol privalėjo informuoti pacientą apie pigesnes alternatyvas”, – naujovei nepritaria Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė.

“Privalėjo, bet nebūtinai tai darė – juk ir vaistininkai turi savų susitarimų su gamintojais, yra saistomi painių nuolaidų ir premijų schemų”, – ir šį argumentą atremia M.Marcinkevičius. Pasak jo, įrengus monitorius pirkėjui tapo prieinama objektyvi tiesa: jis pats mato visus vaistinėje esančius jam tinkamus medikamentus ir jų kainas.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė piktinasi, kad monitorius vaistinės turėjo įrengti savo pačių sąskaita. Vienos tokios naujos darbo vietos įrengimas esą atsiėjo iki 2 tūkst. Lt, o visos Lietuvos vaistinėms ši naujovė kainavo 3–5 mln. Lt. “Ar tikrai dabar buvo pats laikas versti vaistines daryti neplanuotas investicijas. Nejaugi Lietuva tokia turtinga, kad gali tapti pioniere visoje Europoje – monitorių nėra įrengta dar nė vienoje valstybėje”, – stebisi ji.

Tačiau M.Marcinkevičius mano, kad vaistinės perdeda, skelbdamos savo išlaidas. “Naujas monitorius atsieina 600–800 Lt, o specialiomis programomis vaistines nemokamai aprūpino ministerija. Visais laikais pelningai dirbančioms vaistinėms tokios investicijos tikrai nesugriovė finansinių balansų”, – ironizuoja ministro patarėjas.

Aršus naujosios tvarkos priešininkas Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas mina ant skaudžiausios vietos: dabar atsirado papildoma grėsmė pacientų sveikatai, nes, patys vaistinėje pasirinkdami konkretų vaistą, jie rizikuoja arba gauti nepakankamai veikliosios medžiagos, arba jos perdozuoti, nes esą skirtingų gamintojų vaistų sudėtis gali smarkiai skirtis.

“Tokią nesąmonę gali sakyti tik labai smarkiai kažkuo suinteresuotas žmogus. Siūlyčiau visiems dar kartą pasižiūrėti į farmaciją reguliuojančius įstatymus, kuriuose aiškiai parašyta, kad vaisto esmė yra veiklioji jo medžiaga, o ne braškių ar persikų aromatas ir jau tikrai ne konkretaus gamintojo pavadinimas. Parašius tik cheminį vaisto pavadinimą nenukentės niekas, išskyrus poilsines gydytojų keliones už vaistų gamintojų pinigus”, – žodžių į vatą nevynioja M.Marcinkevičius.

Tačiau vaistų skyrimo naujovėmis nepatenkinti ne tik gydytojai ir vaistininkai – ji baugina ir rimtomis ligomis sergančius žmones. Krūties vėžiu sergančių moterų draugijos “Alma” vadovė Regina Malžinskienė sako, kad sergant sunkia liga organizmas yra itin jautrus net ir menkiausiems niuansams, todėl skirti tinkamą vaistą yra labai svarbu. “Juk net plataus profilio šeimos gydytojas negali skirti mums vaistų, ką jau kalbėti apie vaistininko patarimus. Čia patarti gali tik gydytojas onkologas”, – pabrėžia pašnekovė.

Dėl to yra numatytos trys išimtys, kai leidžiama išrašyti konkretaus pavadinimo vaistus: išrašant biologinius vaistus, susidedančius iš trijų ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir juos skiriant specialiai gydytojų konsultacinei komisijai.

"Veido" archyvas

Ruošdamosi ilgai lauktai kelionei į pajūrį ar kitą išsirinktą vietą visada pritrūkstame laiko. Tik nepamirškime vieno – į vaistinėlę susimesti visų reikalingų vaistų. Kas joje turėtų būti ir apie ką mes dažniausiai nesusimąstome?

Visus vaistus laikykite šilumai ir saulės spinduliams atsparioje vaistinėlėje, nesivežkite medikamentų, kurių tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos (jis trumpėja ir esant karštam orui). Kelionėse vaistų geriausia turėti tabletėmis, nes skystis gali išdžiūti, o žvakutės – ištižti.

Be jų nekelkite kojos iš namų

• Jeigu jus kamuoja kokie nors lėtiniai negalavimai, vaistų nuo jų reikėtų pasiimti pirmiausia.

• Skausmas gali sugadinti atostogas ir kelionę. Todėl krepšelyje turėkite paracetamolio (gelbsti ir nuo sąnarių, galvos, dantų, mėnesinių skausmų bei karščiavimo), aspirino ir nesteroidinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo (pvz., ibuprofeno). Visos šios priemonės tiks ir karščiavimui slopinti.

• Jei paprastai jūsų nekamuoja jokia alergija, tai dar nereiškia, kad jos negalite įsitaisyti keliaudama. Jei ir niekuo nesiskundžiate, turėkite universalių antialerginių vaistų.

• Susižeidus prireiks. Vaistinėlėje turėkite vandenilio peroksido (žaizdoms nuplauti), jodo (žaizdų kraštams patepti), sterilių įvairaus pločio tvarsčių ir pleistrų, skausmą malšinančių tepalų sumuštai vietai patepti.

Jei pilvas sustreikuotų

Dėl pasikeitusio mitybos režimo ir maisto keliaujant neretai sutrinka virškinimas. Kad skrandis nekrėstų pokštų ir neapkartintų poilsio džiaugsmo, vaistinėlėje praverstų turėti įvairios paskirties virškinimą reguliuojančių preparatų.

• Suviduriavus pirmas dvi tris valandas negalavimo patariama nestabdyti stipriomis priemonėmis. Išgerkite paprastos aktyvintos anglies arba “Smectos”, vartokite daugiau skysčių (negazuoto mineralinio vandens ar arbatos).

• Pučiant pilvą padės simetikono preparatai. Prasidėjus žarnyno spazmams tiktų “No-spa”.

• Gali pradėti varginti rėmuo. Skrandžio sulčių rūgštingumas padidėja ir pradeda dirginti skrandžio bei stemplės gleivinę prisiragavus aštrių patiekalų, vyno ar kitų gėrimų su angliarūgšte, stiprios kavos. Jei deginimas vargina tik retkarčiais, išgerkite žaliosios arbatos, šarminio mineralinio vandens be angliarūgštės, “Smectos” arba pieno – tai trumpam neutralizuos skrandžio rūgštis. Tikintis ilgalaikio poveikio vertėtų turėti ranitidino tablečių.

• Kartais gali tekti iš vaistinėlės išsitraukti kasos fermentų (pvz., porą “Mezym Forte” tablečių, o dar geriau “Kreton” ar “Pangrol” kapsulių). Jų vartojama valgant, iškart pavalgius ar net prieš valgį (jei įtariate, kad jautrus skrandis nesusidoros su virškinti tekusiu krūviu).

Keliaujant naudinga reguliariai arba esant žarnyno sutrikimams pavartoti natūralių žarnyno bakterijų preparatų.

• Ko prireiks apsinuodijus maistu. Taip nutikus reikia stengtis pašalinti toksinus iš skrandžio, t.y. išsivemti. Jei tai neįmanoma, gerkite kuo daugiau skysčių. Gerai veikia angliukai, bet šių tablečių iš karto reikia sukramtyti daugiau nei dešimt. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug skysčių ir mikroelementų, juos atkurti padės miltelių pavidalu parduodamas “Rehidron” tirpalas.

Beje, kartais sunku nustatyti, kas iš tikrųjų sukelia blogumą – apsinuodijimas ar alergija maistui. Tokiu atveju patartina kreiptis į gydytoją ir parodyti savo vaistinėlės turinį, jis patars, kurie iš turimų medikamentų tiktų labiau, o gal skirs rimtesnį gydymą.

Turint širdies bėdų

• Jei keliaujate su vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėmis, pasiimkite kompaktišką kraujospūdžio matavimo aparatą ir pasitarkite su gydytoju dėl vaistų, reguliuojančių padidėjusį kraujospūdį. Juo besiskundžiantys žmonės reikiamų vaistų paprastai visada turi, bet nutikus bėdai gali tekti suteikti pirmąją pagalbą. Jei artimasis staiga pajuto skausmus širdies plote, pasiūlykite jam aspirino, nitroglicerino tabletę ar papildomą kraujospūdį reguliuojančio preparato dozę.

Karštis, prakaitavimas ir fizinis krūvis širdies ritmo sutrikimų gali sukelti net ir jauniems sveikiems žmonėms. Tokiu atveju nebūtina griebtis stiprių preparatų, užteks pavartoti kalio ir magnio, gerti daugiau skysčių.

Pasigavus slogą

• Gynybai nuo peršalimo pasiimkite kompleksinių vaistų (pvz., “Fervex”, “Actifed”) bei nosies lašelių kvėpavimui lengvinti. Čiulpiamosios tabletės su eukaliptais, mentoliu, bičių pikiu, islandinėmis kerpenomis ar vitaminu C numalšins gerklės peršulį.

Kojos kels mažiau rūpesčių

• Kad ir kur važiuotumėte, vaikščiosite tikrai daug, todėl kojoms teks ypač didelis krūvis. Kad naktį nevargintų tinimas ir tvinkčiojantis skausmas, pravers po ranka turėti kraujotaką gerinančių tepalų. Ilgainiui pritrintas nuospaudas ir pūsles paslėpkite po gydomaisiais pleistrais. Jie turi būti patogūs, pralaidūs orui ir gerai priglusti prie odos. Kojų skausmas kamuos rečiau, jei išvengsite veninio kraujo sąstovio, todėl pasėdėkite ar pagulėkite jas pakėlusi aukščiau, pamiklinkite pasitaikius progai. Veninę kojų kraujotaką gerina ir specialios kompresinės kojinės ar pėdkelnės.

Jei kelionėje užsupa

• Kelionėse nepakartojamų įspūdžių patiria ir dideli, ir maži. Tik apkartinti juos gali vadinamoji supimo liga. Šią supimo ligą esame pajutę kone visi – bent jau vaikystėje. Ja susirgus sustiprėja seilėtekis, lyg svaigsta galva, pradeda truputį pykinti. Bet tai mažiausios blogybės – gali būti ir daug prasčiau, kai padažnėja ar suretėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis (galima pajusti pagal pulsą), žmogus gali ir sąmonės netekti.

• Galvos svaigimą, pusiausvyros pojūtį reguliuoja vestibuliarinis aparatas. Tai sudėtinga sistema, dėl kurios smegenys supranta, kokioje padėtyje yra kūnas ir kuria kryptimi jis juda. Vestibuliarinio aparato veikla priklauso nuo vidinės ausies kanaluose judančio skysčio – lyg stiklinėje teliūskuojančio vandens. Kuo bangavimas stipresnis ir daug skysčio patenka į kanalus, tuo labiau dirginami receptoriai ir kamuoja nemalonūs supimo ligos pojūčiai.

Pastebėta, kad šios ligos požymiai sustiprėja vaikams apie trečiuosius ketvirtuosius metus. Paskui šį nemalonumą dažniausiai vaikai išauga.

Patarimai keliautojams

1. Jei įmanoma, kelionei pasirinkite tinkamą laiką – kol vėsiau, nes kai tvanku, supimo ligos požymiai sustiprėja. Jei vaikui bloga, geriau važiuoti tokiu laiku, kad jis, tikėtina, miegos – tuomet labai retai pasijuntama blogai.

2. Prieš kelionę reikia pailsėti, nes nuo pervargimo gali sustiprėti supimo ligos pojūčiai.

3. Nevažiuokite tuščiu skrandžiu. Reikia pavalgyti namie, o ne važiuojant. Visų pirma todėl, kad vaikai gali užspringti. Antra, kvapai suerzina jautruolį ir sustiprina pykinimą.

4. Nereikėtų prieš kelionę kvepintis. Kvapai gali suerzinti šalia sėdintįjį.

5. Paprašykite, kad automobilyje niekas nerūkytų – cigarečių dūmai gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą.

6. Neskaitykite ir neduokite vaikui žiūrėti ar spalvinti knygelių.

7. Verta turėti citrinos skiltelę ir ją pačiulpti, tai gerai atgaivina ir malšina pykinimą.

Išbandykite akupunktūrą

Raskite akupunktūrinį tašką: jis yra iš vidinės riešo pusės, per tris pirštus nuo riešo linkio pagal vidurinio piršto liniją. Kad mažiau kamuotų galvos svaigimas ir pykinimas, tą tašką spaudykite ir masažuokite, paėmę tai vieną, tai kitą ranką.
Kai kuriose vaistinėse galima rasti specialių apyrankių, kurios veikia akupunktūros principu.

Apie vaistus

Deja, jų mūsų vaistinėse nerasite. Pasiūlys vienintelį “Avioplant” su imbieru, kuris turintiesiems šią bėdą mažai padeda. Tad prieš kelionę paprašykite draugų ar pažįstamų, keliaujančių į kaimynines šalis, kad lauktuvių parvežtų… vaistų.