Netrukus, jau nuo birželio 1-osios, gydytojai, skirdami ligoniams vaistų, receptuose privalės nurodyti ne prekinį vaisto pavadinimą, o bendrinį. Konkretaus gamintojo vaistą iš kelių pasiūlytų turės išsirinkti pats ligonis. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tikisi, kad dėl to sumažės vaistų kainos ir medikų finansinis suinteresuotumas.

Gydytojų sąjungos pirmininkas prof. Liutauras Labanauskas tikina, kad ši naujoji tvarka yra ydinga ir net gali pakenkti ligoniams, mat tos pačios veikliosios medžiagos vaistai gali veikti skirtingai. Pavyzdžiui, yra sukurtas paracetamolis, kuris mažiau kenkia kepenims nei kiti analogai, ir jis labai pagelbėja ilgai sergantiems žmonėms. Gydytojas baiminasi, kad ligoniai gali išsirinkti netinkamų vaistų.

“Nereikia pamiršti, kad vaistininkas privalės ligoniui pasiūlyti keletą alternatyvų, taip pat privalės paminėti ir pigiausius. Tačiau vargu ar atsiras daug tvirtinančių, kad pigiausi vaistai – tai geriausi vaistai”,  – dėsto Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė.

“Žinome mes tą medikų ir farmacininkų propagandą. Pacientai nemažai daliai jų visai nerūpi. Jiems rūpi tik kuo daugiau pinigų. Tarkime, man jau keletą metų tenka vartoti vaistus, ir iki šiol juos pirkdavau už 42 Lt. Bet prieš pusmetį vaistininko pasiteiravau, ar nėra tokios pat sudėties, tik pigesnių vaistų. Jis atsakė, kad yra, ir aš jų įsigijau už 27 Lt. Vartoju juos jau kelis mėnesius ir jokio skirtumo nepastebiu, o sutaupau labai daug”, – tvirtina kaunietis Saulius Masaitis.

Tačiau yra ir kitaip manančių pacientų. “Pavyzdžiui, nuo hipertenzijos yra keli šimtai vaistų. Jei gydytojas nepaaiškins, kaip man žinoti, kokį išsirinkti”, – klausia vilnietė Roma Kavaliauskienė.

Provincijos vaistinių asociacijos vadovas Saulius Jasiulevičius džiaugiasi naująja tvarka, nes, jo žodžiais tariant, ji vaistininkams pagaliau sugrąžins profesinį orumą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas apibendrindamas tvirtina, kad naujoji tvarka turi daug privalumų, bet nemažai ir trūkumų. “Nuo birželio galime turėti problemų dėl atsakomybės, nes gydytojas pasiūlys bendrinį vaisto pavadinimą, vaistininkas pasiūlys keletą konkrečių vaistų pavadinimų, o pasirinkti turės pacientas. Tad kyla klausimas, kam teks atsakomybė, jei kažkas bus nugydytas ar nusigydys”, – klausia A.Matulas.

Pasak jo, šia reforma siekiama nutraukti neskaidrius medikų ir farmacijos kompanijų atstovų santykius, ir tai tikrai bus padaryta, bet dabar farmacijos bendrovių atstovai nuo medikų persimes prie vaistininkų. Taigi klausimas, kurią norėta išspręsti, transformuosis, bet niekur nedings.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, prašydama pakeisti neseniai įsigaliojusį įsakymą dėl vaistų receptų rašymo ir išdavimo tvarkos, kai skiriami vaistai rašomi tik bendriniu veikliosios medžiagos pavadinimu.

LGS atstovų įsitikinimu, šis teisės aktas parengtas nekompetentingai ir gali sukelti realų pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei, nes juo vadovaudamasis gydytojas esą nebegalės kontroliuoti gydymo kokybės.

Pasak LGS prezidento Liutauro Labanausko, vaistas yra gydytojo darbo priemonė ir tik gydytojas gali parinkti tinkamiausią pacientui vaistą. Tuo metu, pagal naująją tvarką, gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti ligonį pasirinkti konkretaus pavadinimo vaistą.

“Kol gydytojui tenka atsakomybė už gydymo proceso rezultatą, jis privalo turėti galimybę kontroliuoti ir patį procesą. Tais atvejais, kai dėl paciento sveikatos ypatumų būtina skirti konkretų vaistinį preparatą, gydytojui turi būti suteikta teisė jį išrašant nurodyti jo prekinį pavadinimą, sprendimą argumentuojant asmens sveikatos istorijoje”, – LGS pranešime cituojamas L.Labanauskas.

Gydytojų atstovas kelia klausimą, kas turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes, kai vaistininkui tinkamai neįvertinus paciento būklės, šiam bus pasiūlyti jo ligą komplikuosiantys vaistai.

“Vaistininkas yra pardavėjas, suinteresuotas parduoti tą vaistą, kurį parduoti yra pelningiausia, o jo atsakomybės Lietuvos įstatymai nenumato, – tvirtino L.Labanauskas. – Ir nors sveikatos apsaugos ministras deklaruoja, kad jam svarbiausi pacientai bei jų interesai, esame įsitikinę, kad naujosios vaistų prieinamumo gerinimo plano priemonės – idealiausia dirva korupcijai.”

Pagal naują receptų išrašymo tvarką, nuo birželio 1 dienos gydytojai, išrašydami kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius vaistų receptus, juose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį vaisto pavadinimą.

Ministras teigia tokiu būdu siekiąs paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnę galimybę rinktis reikiamą vaistą.

Ministro įsakyme numatomos trys išimtys, kai bus leidžiama išrašyti vaistus, nurodant prekinį pavadinimą: išrašant biologinius vaistus, taip pat – nekompensuojamus vaistus, kuriuos sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir išrašant vaistus, dėl kurių skyrimo konkrečiam pacientui motyvuotą sprendimą priėmė gydytojų konsultacinė komisija.

Gydytojų sąjungos įsitikinimu, ministrą suklaidino įsakymo rengėjai, kurie veikliąją vaisto medžiagą prilygino vaistui. Anot LGS pranešimo, vaisto veiklioji medžiaga yra tik dalis vaisto, kuris negali būti skiriamas, jeigu yra padidėjęs paciento jautrumas bet kuriai kitai sudedamajai vaisto daliai.

Paciento ligos istoriją ir jautrumą vienam ar kitam vaistui žino tik gydytojas ir kartais pacientas, tačiau vaistininkas niekaip negali įvertinti šios informacijos. “Ministras, pasitikėdamas įsakymo rengėjų kompetencija ir pasirašydamas šį dokumentą, galima sakyti, žaidžia žmonių gyvybėmis. Net tos pačios sudėties generinių vaistų kontraindikacijos yra skirtingos – pavyzdžiui, vienas vaistas gali būti vartojamas nėštumo metu, kitas – ne, ir šių niuansų nepaisymas gali turėti skaudžių pasekmių, net sukelti paciento mirtį”, – pareiškė L.Labanauskas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba balandžio 29 d. – gegužės 3 d. pakartotinai 24 vaistinėse atliko tikslinį patikrinimą dėl mažmeninės prekybos antkainių nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistiniams preparatams taikymo. Po patikrinimo aštuonių vaistinių filialams stabdomos licencijų galiojimas.

VVKT inspektoriai 24 vaistinėse dar balandžio pradžioje tikrino 30 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų (po 15 receptinių ir nereceptinių vaistų), parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo, ir nustatė mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimus.

Tyrimo metu vėl buvo nustatyti mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimai, 10-57 proc. Tikrintų preparatų. Todėl aštuonioms vaistinėms sustabdomas licencijų galiojimas: UAB Saulėgrąžų vaistinės filialui Kalvarijų g. 172a, Vilniuje, UAB EUROVAISTINĖ filialams Savanorių pr. 68-2, Vilniuje ir Liepojos g. 10, Klaipėdoje, UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“) filialams Dariaus ir Girėno g. 9a, Vilniuje, Savanorių pr. 16, Vilniuje, Didlaukio g. 80a, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, UAB „Nemuno vaistinė“ (prekinis ženklas „Camelia vaistinė“) filialui J. Tumo-Vaižganto g. 90, Plungėje.

Jeigu per du mėnesius vaistinės nepašalins užfiksuotų pažeidimų ir nepateiks VVKT tai patvirtinančių įrodymų, licencijų priedų galiojimas bus panaikintas.

Nuo gegužės šalies vaistinėse privalės stovėti kompiuterio monitoriai. Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones juose turi būti pateikiama informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Šią informaciją galime sužinoti ir namuose, specialioje svetainėje.

Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje.

Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau – paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka.

Žinotina, kad vaistus, kurių veiklioji medžiaga ta pati, gamina įvairios farmacijos kompanijos. Vieną bendrinį pavadinimą turintiems ir vieną vaistų grupę sudarantiems vaistams gamintojai dažnai suteikia skirtingus firminius pavadinimus. Skiriasi ir vaistų firminiais pavadinimais kainos, nors jų veiklioji medžiaga yra ta pati, tad pacientas, patariamas gydytojo ir vaistininko, iš analogiškų vaistų visuomet gali pasirinkti tą, kurio priemoka bus mažesnė.

Nuo birželio 1-osios gydytojai, skirdami ligoniui vaistus, receptuose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį preparato pavadinimą. Tuo siekiama paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnį vaistų pasirinkimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuosekliai vykdo priemonių planą, kurio dėka Lietuvos gyventojai turėtų galimybę pigiau įsigyti vaistų. Naujausia įgyvendinama šio plano priemonė – įsakymas, pagal kurį nuo birželio 1 d. gydytojai išrašydami kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius vaistų receptus, juose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį vaisto pavadinimą. Tokiu sprendimu siekiama: paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnę galimybę rinktis reikiamą vaistą.

„Neabejoju, kad šis įsakymas sulauks prieštaringų ir nevienareikšmiškų vertinimų tiek iš farmacijos rinkos dalyvių – vaistų gamintojų, didmenininkų, vaistininkų, tiek iš medikų išrašančiųjų vaistų receptus. Tačiau šiuo atveju, man svarbiausi yra pacientai ir jų interesai. O konkrečiai, šio įsakymo tikslas yra pasiekti, kad vaistų gamintojai pagaliau pradėtų realiai konkuruoti ir mažintų Lietuvai teikiamų vaistų kainas, o medikai, nešališkai ir atsakingai skirtų vaistus bei nebūtų suinteresuoti farmacininkų pelnais. O svarbiausia, kad žmogus, pacientas gautų jam reikalingą vaistą už mažiausią kainą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

SAM atkreipia dėmesį, kad vaistų išrašymas bendriniu pavadinimu tiesiogiai siejasi su kita šiuo metu diegiama naujove, vadinamaisiais vaistų kainų monitoriais, nes į vaistinę receptą su bendriniu vaisto pavadinimu atsinešęs pacientas, būtent monitoriuje galės pamatyti ir įvertinti norimo įsigyti preparato cheminę sudėtį atitinkančių vaistų pavadinimus ir kainas.
Ministro įsakyme, nurodytos 3 išimtys, kuomet receptuose leidžiama nurodyti prekinį vaisto pavadinimą:  tuomet kai nekompensuojamuosius vaistus sudaro 3 ar daugiau veikliųjų medžiagų; biologinius vaistus (pvz. žmogaus insuliną); tuomet kai vaistą konkrečiam pacientui motyvuotai skiria gydytojų konsultacinė komisija.

Įsakyme taip pat akcentuojama, kad ,,kai recepte nurodomas vaistas tik bendriniu pavadinimu, gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti ligonį pasirinkti konkretaus prekinio pavadinimo vaistą“.

Keičiantis receptų išrašymo tvarkai pacientai neturės problemų įsigyti vaistų, nes visi iki įsakymo įsigaliojimo t.y. iki birželio 1 d. pagal ankstesnę tvarką išrašyti vaistų receptai galios visą recepto numatytą laikotarpį.

Vaistų antkainius pradėjusi reguliuoti Lietuva gali atsisakyti tų vaistų, kurių gamintojai atsisakė deklaruoti didmenines kainas. Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad išimtis gali būti daroma tik analogų neturintiems vaistams.

Vaistų kainas galima pasitikrinti internete. Užtenka įrašyti vaisto pavadinimą.

Gamintojai iki gegužės 1-osios nedeklaravo 181 nekompensuojamo vaisto kainos, tuo tarpu deklaravo 4183-ų. Anot R.Šukio, išimtis galėtų būti padaryta dėl prekybos 34 vaistais, kurių kainos gamintojai nepateikė.

“Reikia priimti sprendimus, ką daryti su tais vaistiniais preparatais, kurių kainos nėra deklaruotos, tačiau jie yra prekyboje. Ir tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje reikalinga taikyti tiems vaistiniams preparatams antkainius ir šiai dienai neaišku, nuo kokios kainos reikėtų skaičiuoti antkainį ir kaip elgtis toliau. Ar tokie vaistai gali būti realizuojami Lietuvoje”, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, jei Vyriausybė trečiadienį sutiks keisti savo nutarimą dėl vaistų antkainių, iki trečiadienio įsigyti nedeklaruotų kainų vaistai galės būti parduoti iki liepos 1 dienos.

“Kol kas neturinčių analogų arba negalimų pakeisti yra 34 vaistiniai preparatai. Tikiuosi, kad Vyriausybė pritars, kad tokių vaistų sąrašas, jų realizavimo tvarka ir terminai būtų nustatyti atskirais sveikatos apsaugos ministro sprendimais”, – sakė R.Šukys.

Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija stengsis įtikinti vaistų gamintojus deklaruoti kainas.

Lietuvos pareigūnai susidūrė ir su kita problema – maždaug trečdalis nekompensuojamų vaistų kainų yra didesnės nei aštuoniose palyginimui pasirinktose šalyse.

“Nutarime yra siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vaistinio preparato įsigijimo kaina yra mažesnė negu gamintojo deklaruota, didmeninės prekybos antkainis turėtų būti taikomas nuo įsigijimo kainos”, – sakė R.Šukys.

Didmenininkai ir tiekėjai konkrečias kainas privalėjo deklaruoti nuo balandžio 1 iki 10 d., o jos taikomos nuo gegužės pradžios. Prognozuota, kad kai kurie medikamentai turėjo atpigti apie 20 proc. Realiai apie pusšimtis populiariausių vaistų atpigo apie 10 procentų.

Keturios vaistinės gali netekti licencijos, Tai žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Pasak jo, teikiamas svarstyti veiklos licencijos sustabdymas dėl trijų vaistinių filialų Ukmergėje – dviejų “Nemuno vaistinės” ir vieno “Tamro vaistinės” – bei “Saulėgrąžų vaistinės” Alytuje.

“Dauguma jų priklauso tinklams, bet filialai turi atskiras licencijas. (…) Keturioms teikiamas licencijos sustabdymas už antkainių viršijimą – su tuo bus tikrai kovojama, ir neleisime, kad žmonėms vaistus pardavinėtų brangiau nei nustatyta Vyriausybės nutarime”, – kalbėjo M.Marcinkevičius.

Pasak jo, remiantis balandžio pabaigoje atliktu tyrimu, vaistų kainos, lyginant su buvusiomis sausį, sumažėjo 9,83 procento: tinklams priklausančiose vaistinėse – per 10 proc., nepriklausančiose – apie 7,5 procento.

M.Marcinkevičiaus teigimu, tiek ir buvo tikėtasi iš antkainių ribojimo.

"Veido" archyvas

25 proc. – tiek D.Britanijos studentų naudoja sumaniąsias piliules (“smart drugs”)

Kasmet artėjant egzaminams Lietuvos moksleiviai ir studentai prasimano vis žalingesnių ir pavojingesnių būdų, kaip įveikti stresą ir per naktį į galvą sukišti visą trūkstamą informaciją – griebiasi energinių gėrimų, raminamųjų, Alzheimerio ligai gydyti skirtų vaistų ir net narkotikų.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos vaistinių slenkstį ima minti sunerimę tėveliai, moksleiviai ir studentai. Visi jie atskuba turėdami vieną tikslą – iš vaistininkių išpešti stebuklingų piliulių, kurių išgėrę per keletą dienų galėtų į galvą susigrūsti vienos ar kelių knygų turinį. Kai kurie pasitenkina gavę maisto papildų, o kiti žengia toliau.

“Veido” atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie studentų ir moksleivių sugalvoti būdai, kaip rengtis egzaminams, ne tik itin žalingi sveikatai, bet ir peržengia įstatymo ribas.

Išbando amfetaminą

25 metų vilnietis Tadas “Veidui” atskleidė tai, kas gerai paslėpta nuo visuomenės akių. Pasirodo, dalis Lietuvos studentų per sesijas vartoja narkotikus – amfetaminą. “Jį pavartojus atsiranda jėgų ir visą naktį gali išsėdėti nemiegojęs. Tokie dalykai, kaip uždavinių sprendimas ar visų kaulelių mokymasis mintinai, reikalauja labai daug kantrybės”, – pasakojo vaikinas.

Inžinerinę specialybę studijavęs Tadas dvejus metus per sesijas bei kolokviumus ir pats griebdavosi amfetamino, nes apie tokį būdą ruoštis egzaminams išgirdo iš mediciną studijuojančių jaunuolių. “Išgirdau, kad taip elgėsi labai protingi žmonės, ir nusprendžiau: gal ir man tai padės”, – atvirai pasakoja Tadas.

Vaikinas šį būdą pasirengti egzaminams nuo kurso draugų slėpė, bet įtarė, kad dar trys iš 60 studentų kurso taip pat atradę šį metodą. “Iš tikrųjų amfetaminas vartojamas ne dėl mokslų, o per vakarėlius, tačiau kai kurie žmonės atranda, kad jis gali padėti ir per sesijas”, – atskleidžia vaikinas.

Po dviejų kursų pašnekovas suprato, kad amfetaminas – ne išeitis. “Iš pradžių atrodė, kad vartodamas amfetaminą daug išmoksti, bet po to pastebėjau, kad perskaitau daug, bet detalių jau nepamenu. Be to, mokaisi kiaurą naktį, o atėjus į egzaminą apima labai nekoks jausmas – pasidarai jautrus, akys išsausėjusios, visas drebi. Galiausiai supranti, kad blaiviu protu mažiau pasimokęs gali gauti tiek pat”, – pasakoja Tadas.

Apie kai kurių jaunuolių polinkį per sesijas ieškoti amfetamino žino ir gydytojai. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys turėjo du amfetaminą mokslo tikslais vartojusius pacientus – moksleivį ir studentę. Jaunuoliai buvo iš gerų šeimų, turintys rimtų siekių gyvenime.

“Taip besielgiantis žmogus arba kvailas, arba nenori suprasti, kad žaloja save stipriai ir ilgam. Pirmiausia vartojant amfetaminą gali atsirasti dehidratacija, miego sutrikimai, kurie labai sunkiai gydomi”, – pabrėžia L.Slušnys.

Vaiko raidos centro vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė priduria, kad dažniau vartojant šį narkotiką žmogus tampa dirglus, agresyvus, blogiau įsimena naują medžiagą, atsiranda nuolatinis nuovargis, nemiga, depresija, savižudiškos mintys, greitai atsiranda priklausomybė.

Psichiatras Aurelijus Veryga įspėja, kad nors pirmas kelias dienas gali pasirodyti, esą amfetaminas stimuliuoja atmintį, tolesnis jo vartojimas tampa didele problema. “Turiu ne vieną jauną pacientą, kuris buvo ekstazio ar amfetamino mėgėjas, o dabar jau sukūręs šeimą, nevartoja narkotikų, bet sudėtingesniais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, kai gimsta vaikas ir negali išsimiegoti, o darbe patiria stresą, ateina skųsdamasis miego sutrikimais. Kai paklausi, ar vartojo narkotikus, paaiškėja, kad taip”, – apie ilgai išliekančius reiškinius perspėja ir A.Veryga.

Atminčiai gerinti ieško vaistų nuo Alzheimerio ligos

Vakarų šalyse specialistai vis daugiau diskutuoja ir dėl dar vieno studentų praktikuojamo būdo, kaip padėti sau per egzaminus – jie vartoja smegenis stimuliuojančių vadinamųjų sumaniųjų vaistų (“smart drugs”). Tyrimų duomenimis, 25 proc. JAV studentų vartoja “Ritalin”, “Modafilin” ir panašius psichostimuliatorių grupės preparatus, sukurtus hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimams, narkolepsijai, Alzheimerio ligoms gydyti.

“Gana tiesmukiškai tikimasi, kad jei vaistas pristabdo atminties sutrikimų vystymąsi esant senatvinei silpnaprotystei, jis stebuklingai pagerins atmintį sveikiesiems. Arba kad vaistas, skirtas susikaupimui pagerinti hiperaktyviems vaikams, užtikrins geresnį dėmesio sutelkimą ir sveikam žmogui”, – kodėl užsienyje imta domėtis tokiais vaistais, pasakoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun.

Iš vadinamųjų sumaniųjų vaistų Lietuvoje registruotas tik vienas “Concerta”, bet internete jau atsirado ir ieškančių kur įsigyti neregistruotų tokių vaistų, ir juos parduodančių lietuvių. Susisiekusi su keliais jų ieškančiais įsitikinau, kad visi jie – studentai. Pirmi du pakalbinti vaikinai prisipažino, kad šių vaistų ieškojo gruodį, prieš sesiją, bet įsigyti nepavyko.
“Užsienio forumuose skaičiau, kad ten daug studentų, darbuotojų vartoja, nes šie vaistai padeda sutelkti dėmesį. Kai sesija buvo ne už kalnų, norėjau įsigyti šių vaistų”, – tikslų neslėpė istoriją studijuojantis vaikinas.

Pirmieji pokalbiai teikė vilčių, kad Lietuvos studentų sumanieji vaistai dar nepasiekė. Vis dėlto trečias atsakymas šias viltis sužlugdė. Aukštojoje mokykloje studijuojanti 25 m. Rūta prisipažino jų gavusi internetu.

“Tikslas, kodėl ieškojau vaistų, – intensyvios studijos, darbas ir žlugdanti sistema Lietuvoje”, – savo sprendimą motyvavo mergina. Pasiteiravau Rūtos, ar ji girdėjo apie gresiančias pasekmes. “Jei vartoji protingai, kaip ir alkoholis, vaistai gali padėti kritinėmis situacijomis. Jokiu būdu nevartočiau jų ir nerekomenduočiau to daryti nuolat.

Palyginkime: migdomąsias piliules iš valstybės kontroliuojamų vaistų sąrašo, pavyzdžiui, “Xanax”, šeimos gydytojas išrašo be jokių sunkumų, o psichiatrai vos ne patys jų pasiūlo, jei nueini ir pasiskundi nuovargiu, depresija, nemiga. Žinau iš patirties. Tai koks skirtumas? Esmė, kad šie vaistai Lietuvoje neregistruoti. Tik tiek”, – nieko bloga nemato mergina.

Internete atradau ir vieno “Modafinil” (vaistas narkolepsijai ir ypatingo mieguistumo būklei gydyti) vaisto pardavėju pasiskelbusio vaikino kontaktus. Nusiuntusi užklausą sulaukiu atsakymo, kad vaistų jis užsako internetu iš užsienio ir gauna per tris dienas. Vieneto kaina – 10 Lt, dar 8 Lt kainuoja atsiuntimas. Domiuosi toliau – prisistatau esanti studentė ir klausiu, ar šis vaistas man padėtų per sesijas. “Kad padeda susikoncentruoti, tai padeda. Perkančių yra, patikėk”, – atskrieja atsakymas. O laiško pabaigoje vaikinas pasiūlo jo patikimumą patikrinti susisiekus su pirkėjais. Sutinku. Netrukus gavusi kontaktus jau neabejoju, kad Lietuvoje prekyba sumaniaisiais vaistais prasidėjo.

Pasak psichiatrės N.Goštautaitės-Midttun, šiuo metu JAV ir Europoje nemažai diskutuojama apie tai, ar galima skirti vaistų sveikiems žmonėms, tikintis sustiprinti psichikos funkcijas, svarstoma, ar tai labiau naudinga, ar žalinga, ar tai etiška.

“Apie tai diskutuojant reikia atsižvelgti į faktą, kad visi vaistai turi šalutinį poveikį. Jeigu kas nors pasiūlytų už egzamino išlaikymą susimokėti mažuoju kojos piršteliu, nedaug kas sutiktų, bet kažkodėl pakanka narsiai vartojančiųjų medžiagas, kurių poveikis abejotinas, o žala gana didelė – širdies veiklos sutrikimai, priklausomybės ir staigios mirties rizika”, – tvirtina specialistė. Pasak jos, tarkim, “Modafinil” sveikiems žmonėms užtikrina būdravimo būseną, tačiau jie turi ir daug šalutinių reiškinių: nuotaikos nestabilumas, regėjimo ir miego sutrikimai, priklausomybės rizika.

“Vartojant stimuliantus dažnos ir paradoksinės reakcijos, pavyzdžiui, stimulianto poveikiui pasibaigus, žmogus nebeprisimena, ko mokėsi, arba nesugeba iškaltų žinių pritaikyti uždaviniui išspręsti”, – paaiškina N.Goštautaitė-Midttun.

Raminamųjų pardavimas padidėja prieš egzaminus

Per egzaminus didžiulį stresą išgyvenantys jaunuoliai griebiasi dar vienų vaistų – raminamųjų. 2004–2008 m. kadencijos Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė pamena, kad komisija gaudavo informacijos, jog egzaminų metu abiturientai ir studentai lekia pas gydytojus ir malšina jaudulį įvairiais raminamaisiais, migdomaisiais ir net antidepresantais. “Todėl mūsų komisija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama atlikti tyrimą apie tokių vaistų skyrimo pagrįstumą. Bet tiek Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tiek dabartinė atsisakė jį atlikti”, – piktinosi R.Visockytė.

N.Goštautaitė-Midttun perspėja, kad vartoti raminamuosius jaunuoliams labai rizikinga. “Raminamieji vaistai skirti laikinai numalšinti nerimo simptomus, bet dauguma jų kartu su nerimu nuslopina ir kitas psichikos funkcijas, tokias kaip reakciją, mąstymą – tai, ko reikia per egzaminus. Raminamieji ir dauguma migdomųjų pasižymi labai didele priklausomybės rizika ir itin nemaloniais pojūčiais nutraukus juos vartoti. Be to, vaistai, deja, žalą gali padaryti nuolatinę – pavyzdžiui, pažeisti kepenis, inkstus, smegenis”, – perspėja specialistė.

Retas studentas egzaminų maratoną įsivaizduoja ir be energinių gėrimų. Septynių pavadinimų energinius gėrimus gaminančios bendrovės “Selita ir ko” duomenimis, labiausiai šių gėrimų pardavimas priklauso nuo studentų. Rugsėjį šių gėrimų pardavimas padidėja tris kartus, palyginti su paprastais mėnesiais, o sesijų metu – sausį ir birželį – du kartus.
Energiniai gėrimai – dar viena budrumą palaikanti priemonė, kuriai specialistai turi nemažai priekaištų. A.Verygos vertinimu, energiniuose gėrimuose yra didžiulė dozė kofeino, kuris gali organizmą perstimuliuoti, o tada žmogus dėmesio sukaupti negali, bet užmigti taip pat nepavyksta.

Užuot žalojus save stimuliuojamaisiais ir raminamaisiais vaistais, jaunuoliams per egzaminus medikai rekomenduoja susidomėti gerai patikrintais atminties skatinimo būdais – sveikai maitintis, daugiau judėti, nerūkyti, nepažeisti darbo bei poilsio režimo ir gerai išsimiegoti.

“Veidas”: Pasitvirtino prognozės, kad vaistai neatpigs. Kas dėl to bus daroma?

A.M.: Mačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo vaistinėse duomenis. Tikėjomės, kad vaistai atpigs daugiau, bet žinant tvirtą Lietuvos farmacininkų stuburą stebėtis nereikėtų. Iki šiol visi buvę sveikatos apsaugos ministrai pagrindine vaistų kainų mažinimo priemone laikė derybas. Bet derybos nevyko, kainos kilo, todėl ir buvo priimtas įstatymas, tik matome, kad įgyvendinti jį bus gana sunku. Jis įsigalios nuo gegužės 1 dienos, po to bus tikrinama daug plačiau. Mes komitete gegužės 12 d. svarstysime Farmacijos įstatymo įgyvendinimo klausimą, turėsime naujų patikrinimų duomenų, ir jei matysime, kad deklaruojamos gerokai didesnės kainos nei vaistų gamintojų, teks taikyti sankcijas.

“Veidas”: Ar pritariate ministrui, kad vaistinėms galėtų būti sustabdytos veiklos licencijos?

A.M.: Tikiuosi, kad iki to nebus prieita. Suprantama, rinkos ekonomikos sąlygomis sudėtinga efektyviai sumažinti kainas, bet galimybių yra. Gerai, kad ministerija patikrino vaistines, todėl dabar, iki gegužės 1 d. dar turėdami truputį laiko, galime pareikalauti, kad būtų laikomasi įstatymų. Įdomu, kad blogiausiai jų laikosi vaistinių tinklai. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, buvęs sveikatos apsaugos ministras, tikėjosi, kad vaistų kainos kris apie 20 proc. Aš nebuvau toks optimistas. Jeigu kainos kristų 10 proc. ir būtų sustabdytas tolesnis kainų didėjimas, manyčiau, tai būtų neblogas laimėjimas.

“Veidas”: Sveikatos reforma jau apskųsta Konstituciniam Teismui, ieškinių dėl gydymo įstaigų restruktūrizavimo esama ir kituose teismuose, vis aiškiau, kad reforma stringa. Kokios ieškosite išeities?

A.M.: Tai ne tiek reforma, kiek trečias gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapas, vykdant prieš ketverius metus dar Algirdo Brazausko Vyriausybės patvirtintą restruktūrizavimo planą. Du etapus ji pati įgyvendino. Ekonominė padėtis mus privertė imtis atsakomybės ir sveikatos apsaugai skirtas lėšas naudoti efektyviau, bet matome, kad klaidų padaryta daug. Praėjusį ketvirtadienį komitete pateikėme nemažai pasiūlymų, kaip jas taisyti. Kol kas su permainomis susidūrė dešimt mažų ligoninių, kuriose buvo teikiama nedaug paslaugų. Skundų netrūksta, tačiau ar kas nors pateisins ministeriją ar Vyriausybę, jeigu bus finansuojamos neefektyvios ligoninės?

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba balandžio mėn. patikrino 36 vaistines (tarp jų – 17 vaistinių tinklams nepriklausančių) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tyrimas atskleidė, kad dauguma vaistinių nevykdo LR teisės aktų – ne tik nesumažino vaistų antkainių, o juos dar net padidino.

VVKT tikrino 30 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų (po 15 receptinių ir nereceptinių vaistų), parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo. Daugiausia pažeidimų ir labiausiai „užkelti“ prekybos antkainiai buvo nustatyti šiose tikrintose vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“), Didlaukio 80A, Vilnius – 97% (28 iš 29) tikrintų vaistinių preparatų buvo taikyti didesni mažmeninės prekybos antkainiai, negu leidžia Vyriausybės nutarimas; UAB ,,Skalvė” ir Co, Donelaičio 70D–42, Kaunas – 71% (17 iš 24); UAB „Rovifarma“ vaistinė, Liepojos 49, Klaipėda – 46% (12 iš 26), UAB ,,Eurovaistinė”(prekinis ženklas ,,Eurovaistinė”), Savanorių pr. 68, Vilnius – 38% (11 iš 29).

“Visoms vaistinėms VVKT nurodė trūkumus pašalinti per 5 dienas. Jeigu vaistinėse ir po 5 dienų nebus taikomi teisės aktais nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai, VVKT, vadovaudamasi Farmacijos įstatymu, stabdys vaistinių veiklos licencijų galiojimą”, – teigia ministras R. Šukys.

Jau tapo įprasta, kad valstybės vykdomos reformos sunkiausia našta gula ant labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių pečių. Ne išimtis ir sveikatos priežiūros reforma, sulaukusi bene didžiausio ažiotažo. Ligoniai netruks pajusti vaistų prieinamumo gerinimo plano rezultatus. Keli jau atsisveikinusio sveikatos apsaugos ministro potvarkiai, turėję sunkmečiu sumažinti tiek valstybės, tiek pacientų išlaidas kompensuojamiems vaistams, pranoko lūkesčius. Ir ne gerąja prasme: Lietuvos gyventojų galimybės gauti tinkamus vaistus mažės, o norėdami įsigyti kompensuojamųjų turės daugiau primokėti.

Viena priežasčių, dėl kurios pacientai bus priversti plačiau atverti pinigines, – panašaus terapinio poveikio ir saugumo kompensuojamųjų vaistų grupavimas. Kalbant paprastai, tai reiškia, kad panašaus poveikio kompensuojamieji vaistai bus surašomi į vieną grupę – nesvarbu, kokia to vaisto kaina ir kaip jis gaminamas. Tuomet bus išrenkamas pigiausias šios grupės vaistas ir pagal jį nustatoma valstybės kompensuojama suma – vadinamoji bazinė kaina. Tarkime, pacientui paskirtas vaistas kainuoja 40 Lt. Valstybė pagal dabartinę tvarką kompensuoja 80 proc. vaisto kainos, o likusią dalį pacientas turi susimokėti pats. Vadinasi, valstybė už šį vaistą sumoka 32 Lt, o pacientas – 8 Lt.

Kas atsitiks po vaistų sugrupavimo? Tarkime, pigiausias tos pačios vaistų grupės kompensuojamasis vaistas kainuos 15 Lt, vadinasi, 12 Lt šios sumos kompensuos valstybė. Tačiau tiek pat kompensuos ne tik perkant šį vaistą, bet ir tą, kuris kainuoja 40 Lt. Tad aritmetika paprasta – jeigu vaistas jums tinka, bet kainuoja daugiau, likusią dalį reikės mokėti iš savo kišenės, šiuo atveju net 28 Lt. Specialistai mano, kad kartais gali tekti išleisti net dešimt kartų daugiau nei iki šiol.

Toks vaistų grupavimas numato, kad bazinė kaina, pagal kurią numatoma kompensuojamoji vaisto kainos dalis, bus nustatoma pagal pigiausią prieš dvidešimt ar trisdešimt metų pradėtą vartoti vaistą. Tai reiškia, kad ligoniai ne tik turės susimokėti didesnę kompensuojamųjų vaistų priemoką, bet ir nebus gydomi pažangiausiais vaistais. Pasak farmacijos specialistų, kompensuojamųjų vaistų grupavimas nublokš Lietuvą į tokią padėtį, kokia buvo 1995–1996 m.Grupavimas pagal pigiausią vaistą užkerta kelią gydymui naudoti naujausius ir pažangiausius preparatus, nes jie bus sunkiai įperkami. Mes manome, kad grupavimo iš viso reikia atsisakyti, nes, atsižvelgiant į pirmųjų dviejų mėnesių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, galima prognozuoti, jog 2010 m. biudžetas nebus viršytas, todėl nėra būtinybės siekti beatodairiško ir nuolatinio taupymo. Juolab esant tokiai nepalankiai ekonominei daugelio pacientų padėčiai.

Dar vienas abejonių keliantis valdininkų nurodymas – receptus rašyti tik bendriniu vaisto pavadinimu. Įprastai gydytojas skiria pacientui vaistų, įvertinęs bendrą žmogaus sveikatos būklę, kokiomis ligomis jis dar serga bei kokius vaistinius preparatus vartoja vienu metu. Įsigaliojus naujajai tvarkai, gydytojai galės išrašyti tik bendrinį vaisto pavadinimą. Tačiau vaistą parduodantis vaistininkas nežinos ir neturės galimybių kiekvienu atveju įsigilinti į paciento būklę, kaip tai daro nuolat prižiūrintis gydytojas. Parenkant vaistą būtina įvertinti ir tai, kaip jis derės su kitais, jau vartojamais preparatais.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymais, vaistininkas privalo pasiūlyti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Iš pirmo žvilgsnio pacientui jis kainuos mažiau, bet ar padės tinkamai gydyti jo ligą – klausimas visai kitas. Kiekvieno paciento atvejis labai individualus, todėl kai kada vieni vaistai tiesiog negali būti keičiami kitais. Faktiškai ligonių gydymas atiduodamas į vaistininkų rankas, gydytojai tampa tik buhalteriais, išrašančiais cheminę medžiagą, o pacientų gydymas – jų pačių pasirinkimo reikalas.

Jolanta Dičkutė yra etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorė