Nuo spalio 1 d. pacientai vaistinių monitorių ekranuose galės susipažinti ne tik su kompensuojamųjų, bet ir su nekompensuojamųjų vaistų kainomis bei pasirinkti preparatą pagal priimtiną kainą.

Sveikatos apsaugos ministerija įdiegė elektroninę paslaugą piliečiams – Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paiešką. Ministerija sistemą diegė siekdama suteikti pacientams informaciją apie maksimalias mažmenines vaistų kainas, kompensuojamų vaistų priemokas. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistemą galima rasti Sveikos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

„Pirmą kartą pacientui suteikėme galimybę rinktis. Dabar pasitaręs su gydytoju ir vaistininku pacientas pagal bendrinį pavadinimą vaistą, galės išsirinkti už jam priimtiniausią kainą. Ši tvarka labiausiai palies tuos, kam brangūs vaistai iki šiol buvo neįkandama prabanga“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika.

Ministerijos užsakymu buvo patobulinta Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistema ir dabar ja savo veiklai gali naudoti bet kuri vaistinė.

Tokia tvarka, kuomet vaistinės monitoriuje suteikiama informacija apie to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainas, Europos sąjungoje įdiegta pirmą kartą.

Vaistų antkainius pradėjusi reguliuoti Lietuva gali atsisakyti tų vaistų, kurių gamintojai atsisakė deklaruoti didmenines kainas. Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad išimtis gali būti daroma tik analogų neturintiems vaistams.

Vaistų kainas galima pasitikrinti internete. Užtenka įrašyti vaisto pavadinimą.

Gamintojai iki gegužės 1-osios nedeklaravo 181 nekompensuojamo vaisto kainos, tuo tarpu deklaravo 4183-ų. Anot R.Šukio, išimtis galėtų būti padaryta dėl prekybos 34 vaistais, kurių kainos gamintojai nepateikė.

“Reikia priimti sprendimus, ką daryti su tais vaistiniais preparatais, kurių kainos nėra deklaruotos, tačiau jie yra prekyboje. Ir tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje reikalinga taikyti tiems vaistiniams preparatams antkainius ir šiai dienai neaišku, nuo kokios kainos reikėtų skaičiuoti antkainį ir kaip elgtis toliau. Ar tokie vaistai gali būti realizuojami Lietuvoje”, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, jei Vyriausybė trečiadienį sutiks keisti savo nutarimą dėl vaistų antkainių, iki trečiadienio įsigyti nedeklaruotų kainų vaistai galės būti parduoti iki liepos 1 dienos.

“Kol kas neturinčių analogų arba negalimų pakeisti yra 34 vaistiniai preparatai. Tikiuosi, kad Vyriausybė pritars, kad tokių vaistų sąrašas, jų realizavimo tvarka ir terminai būtų nustatyti atskirais sveikatos apsaugos ministro sprendimais”, – sakė R.Šukys.

Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija stengsis įtikinti vaistų gamintojus deklaruoti kainas.

Lietuvos pareigūnai susidūrė ir su kita problema – maždaug trečdalis nekompensuojamų vaistų kainų yra didesnės nei aštuoniose palyginimui pasirinktose šalyse.

“Nutarime yra siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vaistinio preparato įsigijimo kaina yra mažesnė negu gamintojo deklaruota, didmeninės prekybos antkainis turėtų būti taikomas nuo įsigijimo kainos”, – sakė R.Šukys.

Didmenininkai ir tiekėjai konkrečias kainas privalėjo deklaruoti nuo balandžio 1 iki 10 d., o jos taikomos nuo gegužės pradžios. Prognozuota, kad kai kurie medikamentai turėjo atpigti apie 20 proc. Realiai apie pusšimtis populiariausių vaistų atpigo apie 10 procentų.

Keturios vaistinės gali netekti licencijos, Tai žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Pasak jo, teikiamas svarstyti veiklos licencijos sustabdymas dėl trijų vaistinių filialų Ukmergėje – dviejų “Nemuno vaistinės” ir vieno “Tamro vaistinės” – bei “Saulėgrąžų vaistinės” Alytuje.

“Dauguma jų priklauso tinklams, bet filialai turi atskiras licencijas. (…) Keturioms teikiamas licencijos sustabdymas už antkainių viršijimą – su tuo bus tikrai kovojama, ir neleisime, kad žmonėms vaistus pardavinėtų brangiau nei nustatyta Vyriausybės nutarime”, – kalbėjo M.Marcinkevičius.

Pasak jo, remiantis balandžio pabaigoje atliktu tyrimu, vaistų kainos, lyginant su buvusiomis sausį, sumažėjo 9,83 procento: tinklams priklausančiose vaistinėse – per 10 proc., nepriklausančiose – apie 7,5 procento.

M.Marcinkevičiaus teigimu, tiek ir buvo tikėtasi iš antkainių ribojimo.

“Veidas”: Pasitvirtino prognozės, kad vaistai neatpigs. Kas dėl to bus daroma?

A.M.: Mačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo vaistinėse duomenis. Tikėjomės, kad vaistai atpigs daugiau, bet žinant tvirtą Lietuvos farmacininkų stuburą stebėtis nereikėtų. Iki šiol visi buvę sveikatos apsaugos ministrai pagrindine vaistų kainų mažinimo priemone laikė derybas. Bet derybos nevyko, kainos kilo, todėl ir buvo priimtas įstatymas, tik matome, kad įgyvendinti jį bus gana sunku. Jis įsigalios nuo gegužės 1 dienos, po to bus tikrinama daug plačiau. Mes komitete gegužės 12 d. svarstysime Farmacijos įstatymo įgyvendinimo klausimą, turėsime naujų patikrinimų duomenų, ir jei matysime, kad deklaruojamos gerokai didesnės kainos nei vaistų gamintojų, teks taikyti sankcijas.

“Veidas”: Ar pritariate ministrui, kad vaistinėms galėtų būti sustabdytos veiklos licencijos?

A.M.: Tikiuosi, kad iki to nebus prieita. Suprantama, rinkos ekonomikos sąlygomis sudėtinga efektyviai sumažinti kainas, bet galimybių yra. Gerai, kad ministerija patikrino vaistines, todėl dabar, iki gegužės 1 d. dar turėdami truputį laiko, galime pareikalauti, kad būtų laikomasi įstatymų. Įdomu, kad blogiausiai jų laikosi vaistinių tinklai. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, buvęs sveikatos apsaugos ministras, tikėjosi, kad vaistų kainos kris apie 20 proc. Aš nebuvau toks optimistas. Jeigu kainos kristų 10 proc. ir būtų sustabdytas tolesnis kainų didėjimas, manyčiau, tai būtų neblogas laimėjimas.

“Veidas”: Sveikatos reforma jau apskųsta Konstituciniam Teismui, ieškinių dėl gydymo įstaigų restruktūrizavimo esama ir kituose teismuose, vis aiškiau, kad reforma stringa. Kokios ieškosite išeities?

A.M.: Tai ne tiek reforma, kiek trečias gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapas, vykdant prieš ketverius metus dar Algirdo Brazausko Vyriausybės patvirtintą restruktūrizavimo planą. Du etapus ji pati įgyvendino. Ekonominė padėtis mus privertė imtis atsakomybės ir sveikatos apsaugai skirtas lėšas naudoti efektyviau, bet matome, kad klaidų padaryta daug. Praėjusį ketvirtadienį komitete pateikėme nemažai pasiūlymų, kaip jas taisyti. Kol kas su permainomis susidūrė dešimt mažų ligoninių, kuriose buvo teikiama nedaug paslaugų. Skundų netrūksta, tačiau ar kas nors pateisins ministeriją ar Vyriausybę, jeigu bus finansuojamos neefektyvios ligoninės?