Dreamstime

Pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva – viena iš paskutinių Europoje. Kad šios tendencijos greitai pasikeis – neatrodo. Gandais lietuviai dažnai linkę tikėti labiau nei medikų moksliniais argumentais, o daugelyje Europos šalių taikoma praktika skiepyti vaistinėse Lietuvoje atidėta mažiausiai iki kitų metų.

Jūratė ŽUOLYTĖ

Skiepijamės mažiausiai Europoje

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo profilaktikos priemonę, apsaugančią nuo paties gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Atsižvel­giant į PSO rekomendacijas, skiepijimo nuo gripo mastas šalyse turėtų būti didžiulis: artėjant žiemos sezonui turėtų būti paskiepyti 75 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų, jei įmanoma, šis tikslas turėtų būti taikomas ir rizikos grupei, kuriai priklauso lėtinių sveikatos sutrikimų turintys žmonės, nėščiosios ir vaikai.

Europos Taryba dar 2009 m. iškėlė tikslą, kad šalys šį rodiklį pasiektų iki 2014–2015 m. žiemos sezono. Praėjus keleriems metams pa­žiūrėta, kaip joms sekasi. 2011–2012 m. Ny­derlandai buvo vienintelė šalis, kuriai pavyko peržengti 75 proc. vyresnių žmonių paskiepijimo nuo gripo slenkstį. Labai netoli nuo tikslo buvo Didžioji Britanija su 74 proc. O štai Lie­tuvoje tais metais gripo sezono metu paskiepyta tik 9,4 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų. Iš visų Lietuvos gyventojų paskiepyta tik 3,5 proc. Dabar šie skaičiai šiek tiek ūgtelėję, bet labai nedaug – Vilniaus visuomenės svei­­katos centro duomenimis, kasmet nuo gripo pasiskiepija tik 5–8 proc. lietuvių, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 50–80 proc.

„Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiskiepija, matyt, yra ta, kad vakcinos tapo savo sėkmės įkaitais. Jos yra tiek veiksmingos, kad žmonės nebemato ligų, jų grėsmės ir nebesupranta būtinybės skiepytis. Mes kartais ironizuojame, kad švariam žmogui nebereikia praustis. Taip ir čia. Bet epidemiologijos dėsniai labai griežti ir skaudžių pamokų, kas atsitinka, kai žmonės nesiskiepija, matome labai dažnai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas prof. Vytautas Usonis.

Jo nuomone, viena iš priežasčių, kodėl Lie­tuvos visuomenė vengia skiepytis, susiklostė istoriškai. „1990 m., kai atgavome nepriklausomybę, mums labai trūko daiktų. Būdavo atvejų, kai vaistus lagaminais iš užsienio veždavome. Tada atrodė, kad kai turėsime Europos standartus atitinkančių vakcinų, visa kita bus gerai. Tačiau per mažai dėmesio ir lėšų buvo skirta žmonių informavimui“, – pasakoja profesorius.

Daugiau nei tris dešimtmečius vakcinavimo srityje dirbantis medikas užtikrina – visos Europos Sąjungoje skiepijamos vakcinos yra saugios, veiksmingos, šių vakcinų kokybės kontrolė itin griežta. „Kažkodėl susidaro įspūdis, jog medikai yra lyg kokie maniakai, kurie aukoja vaikų sveikatą, kad jiems kažką įdurtų, o kažkas tuos vaikus gelbėja. Palaukite – mes rūpinamės vaikų sveikata ir turime mokslinių įrodymų, metodikų, kaip tai reikia daryti. Pirmiausia kalbėkime apie tai, o po to – apie visa kita“, – sako V.Usonis.

Profesorius infektologas Arvydas Laiš­konis priduria, kad vaikų skiepams visuomenė dar skiria dėmesio, tačiau apie suaugusiųjų skiepus beveik niekas negalvoja, nors taip būtų galima išvengti didelės dalies pavojingų ligų. „Kad ir tas pats gripas: kažkodėl susiklosčiusi nuostata, kad jis nepavojingas, kad galima vaikščioti sergant gripu ir savaime pasveikti. Tačiau komplikacijos gali būti labai sudėtingos, kartais net mirtinos“, – perspėja specialistas.

Demokratijos kaina – grįžtančios ligos

Gąsdinimai viešojoje erdvėje vienas už kitą baisesni: pradedant tuo, kad skiepai tiesiog neefektyvūs, baigiant baisiu šalutiniu poveikiu ar net mirtimi. Kuo garsiau medikai kartoja, kad skiepytis būtina, tuo stipresniu argumentu tai tampa atkakliems skiepų priešininkams – esą prieš žmones vykdomas medikų ir farmacininkų sąmokslas.

„Lietuva šiuo metu išgyvena etapą, kai daugėja žmonių, kuriems tapo prieinamos informacinės technologijos ir kartu – milžiniškas kiekis informacijos. Anksčiau niekas nediskutuodavo – buvo sąrašai, nuo ko reikia skiepytis, ir viskas. Dabar pateikiamos įvairios nuomonės apie skiepus, žmonės renka argumentus už ir prieš, ir kai kurie savo prioritetu pasirenka ne mokslo pasiekimus, o tam tikras baimes. Tokia, matyt, šiuo atveju yra demokratijos kaina“, – svarsto Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas.

Už laisvę turėti savo nuomonę mokame mes visi. Kai kurios ligos, laikytos jau išnykusiomis, grįžta žmonėms nustojus nuo jų skiepytis. Sveikatos specialistams didžiausią nerimą kelia tai, kad tėvai nusprendžia neskiepyti vaikų. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkre­čiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pastebi, kad kai kurie tėvai argumentų neieško – tiesiog pasiduoda madai: girdi, dabar tokia mada, tai savo vaikų neskiepysime ir mes. „Nors antivakcininis judėjimas pasaulyje vyksta jau ne pirmą dešimtmetį, medikai Vakaruose jau pastebi šio judėjimo atoslūgį: mat kai kurie tėvai, besižavintys natūralumu bei gamtiškumu, jau skaudžiai nudegė, o žiniasklaida, aišku, žinias apie tokių vaikų mirtį pateikė pirmuose puslapiuose“, – pasakoja ji.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Shutterstock

Pinigai.  Po mėnesio Lietuvoje įsigaliosiantis naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas nemažai daliai šalies gyventojų greičiausiai pateiks nemalonią staigmeną – padidėjusias priemokas už kompensuojamuosius vaistus. Skandalingiausia, kad priemokos didės pensininkams, kurie ir šiandien už vaistus primoka daugiausiai.

Tokį šalutinį efektą, kaip prognozuojama, sukels Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama tobulinti vaistų kompensavimo ir kainodaros tvarką, pagerinti vaistų prieinamumą. Ironiška, kad deklaruojamas vaistų prieinamumas, įsigaliojus naujajai kompensavimo tvarkai, gali virsti kai kurių vaistų deficitu.

Apie tai įspėti bando vaistų gamintojai ir tiekėjai, viešojoje erdvėje diskutuoti  pradėję, vos tik sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šių metų pradžioje  įsakymu patvirtino Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių plano pakeitimus. Tačiau pati ministerija nemato jokio reikalo visuomenei paaiškinti vaistų kainodaros subtilybių ir galimo jų poveikio pacientų piniginėms, tarsi tyčia siekdama kuo didesnio netikėtumo efekto. Tiesa, sako, yra suskaičiavusi ir numačiusi ne tik tai, kiek planuojama sutaupyti vaistų kompensavimui skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, bet ir galimus priemokų padidėjimo scenarijus bei žingsnius, kaip kainų augimo galima būtų išvengti.

„Iš tiesų galime susidurti su tam tikru priemokų pacientams didėjimu pradiniame etape. Tačiau tikimės su gamintojais susitarti dėl vaistų kainų mažinimo ir paskatinti juos konkuruoti kainomis“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.

Jis taip kalba apie ministerijos sprendimą grupuoti populiariausius vaistus kraujospūdžiui mažinti, osteoporozei ir antro laipsnio cukriniam diabetui gydyti, kompensuojamą kainą nustatant pagal grupėje esančio pigiausio vaisto kainą. Tai reiškia, kad visiems kitiems grupės vaistams, išskyrus pigiausią, priemokos padidės. Jei rinksis ne pigiausią vaistą, daugiau primokėti teks pensininkams, kurie yra pagrindiniai vaistų širdies kraujagyslių ligoms gydyti vartotojai, jau ir dabar už kompensuojamuosius vaistus mokantys didžiausias priemokas.

Kaip rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones analizė, pernai pacientų priemokos už kardiologinius vaistus siekė 32,6 mln. eurų, o priemokos už kitus vaistus nesiekė ir dešimčių tūkstančių eurų. Net sudėjus priemokas už vaistus visoms kitoms ligoms, jų bendra suma būtų mažesnė nei priemokų už kardiologinius vaistus.

Dar įdomiau, kad beveik 70 proc. visų priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumoka ne kas kitas, o pensininkai.

Dabar ministerijos taikinys, siekiant sutaupyti PSDF biudžeto pinigų, – vėl tie patys pensininkai ir kiti pacientai, sergantys širdies ir kraujotakos ligomis, nuo kurių kenčia ir miršta daugiau nei 50 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Natūralu, kad išlaidos šių vaistų kompensavimui (vaistai kompensuojami 80 proc.) yra didžiausios, jas siekiama kuo labiau sumažinti. Tačiau, kad kokių gerų ketinimų ministerija turėtų siekdama mažinti vaistų kainas, skatinti gamintojų ir tiekėjų konkurenciją, praktika rodo, jog finansinė našta gula ant pacientų pečių. Beje, labiausiai finansiškai pažeidžiamo socialinio sluoksnio.

Specialistai sako, kad vaistų grupavimas, kompensuojant bazinę vaisto kainą, užprogramuoja priemokų didinimą. Tą parodė ir nesena insulinų istorija, kai juos sugrupavus kai kurių insulinų priemokos padidėjo. „Kodėl kilo skandalas? Todėl, kad vienas insulinas gerokai atpigo. Kol kainų skirtumas buvo nedidelis, priemokas padengdavo patys gamintojai ir pacientai vaistus gaudavo nemokamai. Tačiau vienam atpigus gerokai daugiau ir pagal jo kainą nustačius kompensuojamą bazinę kainą, priemokos už kitus insulinus išaugo. Viena bendrovė išaugusią priemoką sutiko padengti, o kita – ne. Istorija baigėsi tuo, kad, gesindama skandalą, priemoką nusprendė padengti valstybė. Koks tokio vaistų grupavimo efektas? Kažkas sumažino kainą, o kažkas užsidirbo iš valstybės papildomai. Sutaupyti pinigai buvo ne panaudoti naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti, o skirti padengti insulino priemokai, kuri atsirado dėl keistų valdininkų viražų“,– kuriozinį atvejį priminė vienos farmacijos bendrovės atstovas.

Tačiau atrodo, kad valdininkai nesimoko iš klaidų, nes jas darė kiti. Viceministras V.Gavrilovas sako, kad tuo metu ministerijoje dar nedirbo ir šios istorijos nežino, tačiau pabrėžia, jog ministerija šį kartą neskubės priimti sprendimų, jei jie vis dėlto nepasiteisins. Nors nauja vaistų kompensavimo tvarka jau patvirtina, konkretūs sprendimai bus dar svarstomi. „Klausimų daug: ar iš tiesų reikia grupuoti vaistus, ar kompensuoti tik vieną ar du pigiausius vaistus? Gal tai pernelyg novatoriškas ir nesubrandintas sprendimas, galbūt jis sukels daugiau žalos nei naudos? Bendraujame su pacientų, vaistų gamintojų organizacijomis, ir jei matysime, kad rezultatas priešingas, sprendimą reikės kuo greičiau keisti. Bet tikimės, kad suplanuotos priemonės pasiteisins ir duos teigiamą efektą“, – tikisi viceministras.

V.Gavrilovo teigimu, ministerija siekia užtikrinti geresnį vaistų pacientams pasiekiamumą ir efektyviau valdyti PSDF lėšas. Pagrindinis tikslas – garantuoti žmogui galimybę gauti nemokamą arba kuo pigiausią jo ligai gydyti tinkamą vaistą. Jei žmogus mano, kad jam tinkamas kitas grupėje esantis vaistas, jis gali jį rinktis, tačiau gali tekti už jį primokėti.

„Siekiame skatinti pačius gamintojus ar vaistų platintojus ieškoti galimybių mažinti vaistų kainą. Procesas toks: yra vaistas, kompensuojamas sutartomis sąlygomis, bet atsiradus generiniam vaistui (originalaus vaisto kopija, pasibaigus patentui), akivaizdu, kad kainos turi kristi. Žmogus ligą gali gydytis ir vienu, ir kitu vaistu. Bet PSDF lėšos naudojamos pigiausiam vaistui kompensuoti. Gamintojas, kuris mano, kad jo vaistas yra vertas daugiau, priemokos reikalauja iš pacientų, ir pagal visas ekonomikos taisykles jo pardavimas turėtų kristi, nes žmonės turėtų rinktis pigesnį arba tą, kurį gauna nemokamai. Tačiau reikia pripažinti, kad praktikoje taip atsitinka ne visada. Tai lemia įvairūs veiksniai: pavyzdžiui, gydytojas pataria rinktis ne pigiausią indišką vaistą, o europietišką, kuris neva geresnis, panašiai gali patarti ir suinteresuotas vaistininkas. Todėl esame numatę dar aktyviau šviesti pacientus, kad jie patys galėtų pagrįstai pasirinkti vaistą ir nemanytų, kad brangesnis vaistas yra savaime geresnis. Vaistų grupavimas iš žmogaus neatima galimybės gauti jam tinkamų vaistų be priemokos arba bent jau su minimalia priemoka. Bet kai kuriems vaistams priemokos gali padidėti. Tačiau mes vis dėlto tikimės, kad tai paskatins konkurenciją ir gamintojai, nenorėdami prarasti pardavimo dalies, bus linkę vaistų kainas mažinti“, – ministerijos kainų mažinimo strategiją aiškina viceministras.

Jis sako, kad ministerija nėra akla ir grupuodama vaistus numato galimas vienų ar kitų savo sprendimų pasekmes, su gamintojais ir tiekėjais derasi dėl kainų nuolaidų, kad priemokų nebūtų arba jos būtų minimalios. Tačiau tiesiai šviesiai paklaustas, ar įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai priemokos už kai kuriuos vaistus gali padidėti, to neneigia.

„Matote, tai žaidimas su keliais nežinomaisiais. Ministerija šiame procese nėra vienintelė veikėja. Dar yra vaistų gamintojai, tiekėjai, kurie taip pat priima savo sprendimus. Tikimės išvengti priemokų didėjimo, bet taip gali atsitikti. Sieksime gamintojus paveikti ir paskatinti konkuruoti kainomis, jas mažinant. Grupuojant ir kompensuojant tik pigiausią vaistą, sutaupyti pinigai bus skiriami inovatyviems vaistams kompensuoti. Ir taip tikimės judėti į priekį, nes visų tikslas bendras – užtikrinti tinkamą pacientų gydymą ir vaistų prieinamumą.“ – žada V.Gavrilovas.

Kodėl orientuojasi į pigiausią vaistą? Pasak viceministro, pasirinkimas visada išlieka, tačiau pačios sveikatos draudimo sistemos prasmė yra užtikrinti efektyvų, tinkamą sprendimą mažiausiomis išlaidomis. Tam skirtas tam tikras pinigų krepšelis, o viskas, kas virš jo, jei žmogus pasirenka brangesnį vaistą, turi būti apmokama paciento lėšomis.

Viceministras taip pat aiškina, kad priemokos gali padidėti ne tik dėl ministerijos sumanyto vaistų grupavimo, Mat bazinė vaisto kaina, kasmet tvirtinant kompensuojamųjų vaistų kainyną, priklauso ne tik nuo grupavimo, bet ir nuo vaisto veikliosios medžiagos kainų kaimyninėse šalyse. Jei vaistas ten kainuoja pigiau, gamintojai reaguoja mažindami kainą ir Lietuvoje. Tačiau ši taisyklė ne visada suveikia ir kartais gamintojai, nepaisant to, kad bazinė kaina sumažėjo, nesutinka mažinti mažmeninių vaistų kainų. O tai reiškia priemokų už šiuos vaistus padidėjimą. „Bandome spręsti, kad tokių atvejų nebūtų arba jų būtų kuo mažiau. Ilgalaikėje perspektyvoje ši priemonė suveikia arba bent jau turėtų suveikti. Bet, kaip suprantate, ne viskas priklauso nuo ministerijos“, – skėsčioja rankomis jaunasis viceministras.

O štai su „Veidu“ bendravę farmacininkai, tiesa, kalbėti sutikę tik anonimiškai, stebisi ministerijos vykdoma vaistų kompensavimo politika, siekiant taupyti pačių vargingiausių pacientų – pensininkų sąskaita.

„Kodėl vaistų grupavimui, kuris reiškia priemokų didėjimą, pasirinkti kardiologiniai vaistai, nepaisant to, kad jų priemokos yra pačios didžiausios ir jas moka pensininkai? Apskritai labai keistai atrodo, kai daugiausiai priemokų už vaistus sumoka pensininkai, o ne dirbantys žmonės. Ir dabar tas priemokas dar norima padidinti. Kodėl nuošalyje lieka ligos ir pacientai, kuriems vaistai kompensuojami 100 proc. ir jiems nieko nereikia primokėti? Užtektų sumažinti kompensavimo lygį kad ir iki 90 proc. – atsirastų daugiau socialinio teisingumo ir pinigų. Be to, atsirastų ir paciento priemoka, kas yra labai svarbu, norint paskatinti žmones atsakingai vartoti vaistus“, – neabejoja specialistai.

Jų nuomone, viena didžiausių vaistų kompensavimo sistemos ydų Lietuvoje, kad vaistus leidžiama pardavinėti be priemokų. Tuo atveju, kai 10 ir 100 eurų kainuojantys identiško poveikio vaistai kompensuojami 100 proc., gydytojas būtinai paskirs brangesnį, nes vaistų gamintojai, iš to uždirbantys gražaus pelno, visada ras būdų, kaip atsidėkoti lojaliam gydytojui. O už visa tai sumoka mokesčių mokėtojai.

Antra vertus, nedidelė kad ir simbolinė priemoka už vaistus paskatintų ir pacientus elgtis atsakingiau. Dabar nemokamai dalijami vaistai imami reikia nereikia. Jei žmogui reikėtų bent eurą sumokėti, tikrai ne vienas pasvarstytų, ar jam tų vaistų iš tiesų reikia.

„Medicinoje dabar didžiausia problema, kad žmonės negeria vaistų arba juos geria nesistemingai. Apie tai dabar svarsto viso pasaulio farmacininkai, susirinkę tarptautiniuose kongresuose. Lietuvoje kuo brangesnį vaistą duoda už dyką, tuo žmogus su didesniu entuziazmu jį ima. Valstybė taip praranda daug pinigų, nes pinigai iššvaistomi nemažai daliai nevartojamų vaistų. Kiekvienos močiutės spintelės stalčiuose prikrauta penkerių metų senumo nevartojamų vaistų. O štai daugumoje pasaulio valstybių yra recepto mokestis. Toks mokestis labai praverstų ir Lietuvoje“, – mano specialistai.

Jie sako, kad Lietuvoje vaistų kompensavimo politika – tarsi griūvantis namas, kurį bandoma paramstyti iš įvairių pusių, užkalti langą ar į atsivėrusią skylę įkišti plytą. Tačiau problema nesprendžiama iš esmės, nors ji tiesiogiai veikia daugelio žmonių gyvenimą – apie 1,2 mln. pacientų Lietuvoje vartoja kompensuojamuosius vaistus.

Kaip sako farmacininkai, jei vaistai nėra kompensuojami, nėra ir jokių problemų. Veikia rinkos dėsniai, reklama, viskas susireguliuoja savaime. Ten, kur atsiranda valstybės finansavimas, atsiranda ir problemų: vieni vaistai dėl kokių nors priežasčių kompensuojami daugiau, kiti – mažiau.

Pavyzdžiui, buvo laikai, kai vienų ar kitų vaistų kompensavimo lygius lemdavo sveikatos apsaugos ministro, kaip mediko, specializacija. Kai ministerijai vadovavo psichiatras, visi šioms ligoms skirti vaistai buvo kompensuojami 100 proc. Vėliau, kalbama, ministerijos vadovams didelę įtaką darė pulmonologai, todėl visiškai kompensuojami buvo plaučių ligoms gydyti skirti vaistai.

Dabar taip pat sveikatos apsaugos ministrės R.Šalaševičiūtės patvirtintame priemonių plane numatyta peržiūrėti ir, jei reikia, keisti vaistų kompensavimo lygius. Tą būtina daryti, nes, pasak farmacininkų, sunku įžvelgti logiką, kai, pavyzdžiui, bronchinės astmos atveju kompensuojama 100 proc., bet jei žmogų ištinka miokardo infarktas, tokiam sunkiam ligoniui vaistai kompensuojami tik 80 proc.

Viceministras aiškina, kad sprendimus dėl kompensavimo lygių nustatymo priima ir prioritetus čia sudėlioja specialistai ir politikai. Sprendžiant atsižvelgiama ir į gydymo sąnaudas, nes, pavyzdžiui, sergant onkologinėmis ligomis primokėti ir 30 proc. lėšų gali būti pacientui nepakeliama našta. V.Gavrilovas užsimena, jog diskutuojama, ar nereikėtų iš viso atsisakyti 100 proc. kompensavimo, siekiant, kad vaistai būtų vartojami racionaliau. Tačiau, jo teigimu, skubotų sprendimų čia nereikėtų daryti.

Specialistų nuomone, akivaizdu, kad prioritetai, nustatant kompensavimo lygius, yra neteisingi, nes, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligoms, nuo kurių Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių, nustatytas per žemas (80 proc.) kompensavimo lygis. Šie žmonės sumoka ir didžiausias vaistų kainos priemokas.

Tačiau bene labiausiai specialistai kritikuoja ministerijos strategiją „smaugti“, jų teigimu, generinius vaistus ir proteguoti inovatyvius. Jau kuris laikas mažinamas generinių vaistų kompensavimas.

„Jei aš būčiau valdininkas, galvočiau, kaip didinti generinių vaistų suvartojimą, nes generiniai vaistai yra daug pigesni nei etiniai (inovatyvūs). Todėl valstybė turėtų skatinti ir sudaryti sąlygas, kad būtų vartojama kuo daugiau generinių vaistų. Nes daug inovatyvių vaistų yra arba tokie patys, arba šiek tiek geresni už generinius, tik jų kaina būna dešimt kartų didesnė. Ne visuomet gali pasakyti, kad gydymas naujais vaistais yra geresnis. Bendrąja prasme, žinoma, gydymas inovatyviais vaistais yra geresnis, tačiau konkrečiu atveju gali ir nebūti didesnio skirtumo“, – aiškina „Veido“ pašnekovas.

Didžiąją dalį vaisto kainos sudaro jo sukūrimo sąnaudos (moksliniai tyrimai, bandymai). Generiniam vaistui visų tų 90 proc. išlaidų nereikia, tabletę pagaminti kainuoja nedaug. Taigi generinis vaistas, galima sakyti, yra analogiškas etiniam, tačiau Lietuvoje žmonės dėl tam tikrų nuostatų nori gerti tik patentinius vaistus, kratydamiesi jų generinių atitikmenų.

Atsiradus generiniam vaistui (dar jie vadinami pasibaigusio patento vaistu), etinis taip pat turi smarkiai pigti. Taigi, jei ligą galima išgydyti generiniais vaistais, turėtų būti tai ir daroma bei skatinama. Kam mokėti brangiau?

Todėl valstybės vaistų politika turėtų skatinti, kad kuo daugiau ligonių būtų gydoma generiniais vaistais. Turėtų būti skatinamas jų vartojimas, didinant jų kompensavimą, ir tuo pačiu metu ribojant vartojimą brangių etinių vaistų, kuriems valstybės finansavimas būtų skiriamas tik tuomet, kai generiniai vaistai iš tiesų ligoniui negali padėti.

„Tačiau dabar ministerija laikosi priešingos politikos, generinius vaistus laikydama podukros vietoje ir siekdama jų gamintojus priversti smarkiai mažinti vaistų kainas. Prieš metus buvo sugriežtinta taisyklė, kad, esant inovatyviam vaistui rinkoje, atsiradęs generinis turi būti per pusę pigesnis – jo kaina iš karto mažinama 50 proc. Kitas atsiradęs rinkoje turi būti dar pigesnis. Iš principo ši formulė nėra bloga, tačiau, kaip sakoma, lazda turi du galus. Turime tokią situaciją, kad atsiradęs generinis vaistas vienai populiariausių ligų Lietuvoje gydyti negali patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes gamintojas neleidžia taip smarkiai nuleisti kainos. Gamintojas sutinka kainą sumažinti 30 proc., tačiau su tokia nuolaida vaistas neperšoka 50 proc. kartelės į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Vadinasi, gerokai pigesnis generinis vaistas negali patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o valstybė moka didžiulę kompensaciją už patentinį vaistą. Kasmet būtų sutaupomi milijonai, jei šis vaistas patektų tarp kompensuojamųjų, tačiau nepatenka“, – stebisi farmacininkas.

Kadangi nustatytas toks kainos barjeras, ne tik valstybė praranda pinigus, bet ir pacientai netenka vaistų pasirinkimo. Nes, farmacininkų teigimu, jei vaistai nėra kompensuojami, jie nebus ir įvežami. „Geriausia yra skatinti konkurenciją, skatinti, kad vaistų gamintojai norėtų būti patys pigiausi. Tačiau jiems nereikėtų leisti dengti priemokų, nes tuomet bazinė kaina nemažėja. Valstybė galėtų smarkiai sutaupyti, jei vaistų bazinė kaina mažėtų“, – mano „Veido” pašnekovas.

Nieko gero pacientams nežada ir ketinimas vaistus pirkti konkurso būdu. Tokia sistema apriboja ne tik kompensuojamųjų vaistų asortimentą, bet ir pacientų teisę rinktis. Šie būtų priversti vartoti vaistą, laimėjusį kainos konkursą.

„Dabar nori įvesti konkursus ir pirkti bei kompensuoti tik patį pigiausią vaistą. Tikisi, kad tai paskatins vaistų gamintojus piginti ir kitus vaistus. Tačiau kai liks vienas pigiausias kompensuojamasis vaistas, Lietuva garantuotai susidurs su vaistų tiekimo problema. Taip iš žmogaus paprasčiausiai bus atimta teisė rinktis vaistą“, – prognozuoja specialistai.

Nors ministerija dėlioja planus ir priemones, kaip skatinti vaistų prieinamumą, rinkos dalyviai prognozuoja atvirkštinį scenarijų: gamintojams ir tiekėjams neapsimokės įvežti į Lietuvą vaistų, jei šie nepateks į kompensuojamųjų sąrašus.

Pasak viceministro V.Gavrilovo, kol kas visos pastangos atsimuša į vieną problemą – Lietuvoje apskritai nėra skatinama taikyti mažiausią kainą. „Jei kažkas iš vaistų gamintojų pareiškia, kad nuo šiol jo vaistas bus pigesnis, pagal tą kainą nustatoma bazinė kaina, pigiausias vaistas kompensuojamas 100 proc. Tuomet  už brangesnius vaistus atsiranda priemokos. Tai tarsi turėtų skatinti žmones rinktis pigiausią vaistą, jis turėtų būti geriausiai parduodamas, o kitiems gamintojams tai turėtų būti paskata mažinti kainą ir siekti optimalaus lygio. Tačiau Lietuvoje taip vyksta toli gražu ne visada. Dėl to, kad to pigiausio vaisto gamintojas nesulaukia norimo srauto pirkėjų, kitą kartą jis ima galvoti, jog nepaisant, kad yra pigiausias, jo vaisto niekas negraibsto, o perka brangesnius. Taigi kitą kartą jis jau nebus taip entuziastingai nusiteikęs piginti savo vaistų. Todėl tos kainos ir nejuda mažėjimo kryptimi“, – svarsto viceministras.

Jis mano, kad ketinimas 100 proc. kompensavimą taikyti tik pigiausiam ar dviem pigiausiems vaistams, o brangesnius kompensuoti tik 50 proc. bazinės kainos arba tam tikrą dalį, turėtų vis dėlto skatinti žmones rinktis pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Nes taip brangesni vaistai taptų dar brangesni. „Tų smarkiai pabrangusių vaistų žmonės nebepirktų, o pirktų pigesnius, jei jų būtų keli, užtikrintume ir tam tikrą jų pasirinkimą. Kitą kartą jau būtų daugiau gamintojų, kurie norėtų būti pigiausi, nes jie jau užsitikrintų ir tam tikrą srautą pirkėjų. Atsirastų daugiau kovos dėl mažiausios kainos. Bet čia turime iš tiesų elgtis labai atsargiai, nes tai automatiškai reikš tam tikrų pavadinimų vaistų, prie kurių žmonės jau yra pripratę, pabrangimą“, – apibendrina V.Gavrilovas, žadėdamas dar devynis kartus viską pamatuoti ir tik tada priimti sprendimus.

Aušra Pocienė

Nors prognozės nėra dėkingas dalykas, vaistinių veikloje ateinančiais metais galima nesunkiai numatyti būsimus pokyčius. Jų laukia ir vaistininkai, norintys ir galintys būti visateisiai bei lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai, ir pacientai, besitikintys platesnio bei kokybiškesnio paslaugų spektro vaistinėse.

Vilma Kasperavičienė

„Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad maždaug septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų vaistinėse labiausiai pasigenda vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, vaistų padalijimo į dienines vartojimo dozes ir nesudėtingų tyrimų, pavyzdžiui, cholesterolio lygio kraujyje nustatymo, paslaugų.

Šias ir kitas gyventojų nuomonės tyrime minimas paslaugas apima farmacinės rūpybos sąvoka. Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) direktorė Jūratė Kulberkienė tikisi, kad vieną didžiausių 2015 m. vaistinių veiklos pokyčių nulems Seime priimta Farmacijos įstatymo pataisa, kuri šią sąvoką įtvirtins.

Vaistinės laukia pokyčių, vaistinių laukia iššūkiai

Farmacinė rūpyba – tai platesnės apimties paslaugų vaistinėse paketas, leidžiantis labiau pasirūpinti pacientais, besilankančiais vaistinėse. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės nuomone, tikėtina, kad Seimas priims Farmacijos įstatymo pataisą, o Sveikatos apsaugos ministerija operatyviai parengs įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

„Kada tiksliai šios farmacinės rūpybos paslaugos galės būti įgyvendintos, priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Manau, būtina atsižvelgti į žmonių poreikius, kad gerėtų paslaugų prieinamumas ir gyvenimo kokybė. Svarbu, kad mažėtų atskirtis tarp kaimo ir miesto, nes farmacinė rūpyba labiausiai reikalinga regionuose, mažų miestelių ir kaimų teritorijose“, – teigia D.Mikutienė.

Seimo narei pritaria ir NVPA direktorė. „Suprantama, priėmus įstatymą, jis įsigalios po kurio laiko. Tuo metu bus parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir teisiškai sudėliotos farmacinės rūpybos paslaugų teikimo detalės. Vaistinės, kurios priims sprendimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas, intensyviai ruošis minėtiems pokyčiams. Vaistinėms reikės parengti patalpas, patvirtinti veiklos procedūras, apmokyti personalą“, – prognozuoja J.Kulberkienė.

D.Mikutienės nuomone, labai svarbu vaistines aktyviau įtraukti kaip sveikatos sistemos dalyvį, suteikti joms ne tik papildomų galimybių dalyvauti sveikatinimo procese, bet ir atsakomybės konsultuojant pacientus.

Taigi galima drąsiai teigti, kad ateina metas, kai vaistinės galės ne tik pardavinėti vaistus, bet pasiūlyti gerokai daugiau. Viliamasi, kad papildomomis paslaugomis galėtų būti pripažinta vaistų pristatymas į namus, individualių dozių paruošimas (pvz., vyresnio amžiaus pacientams), lėtinėmis ligomis sergančiųjų pacientų priežiūra (kai gydytojas jau paskyrė gydymą), vaistų suderinamumo priežiūra.

Dėl kai kurių paslaugų įteisinimo jau dabar kryžiuojamos ietys. Viešojoje erdvėje neseniai paskleista abejonių dėl skiepijimo vaistinėse. „Svarbu pabrėžti, kad farmacinei rūpybai ir konkrečiai suaugusiųjų skiepijimui niekas iš esmės neprieštarauja. Kyla diskusijos tik dėl tvarkos, kompetencijų ir pan. Todėl, manau, šituos klausimus įstatymo įgyvendinamaisiais aktais išspręs Sveikatos apsaugos ministerija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kitos šalys farmacinės rūpybos paslaugas sėkmingai teikia, tai ir mums nėra priežasties abejoti ar išgyventi, jog Lietuvos vaistinėse nebūtų galimybių to įgyvendinti“, – abejones išsklaido Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Pacientų atimti neketina

NVPA direktorė pabrėžia, kad vaistininkai norėtų ir galėtų būti visateisiai bei lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai ir dirbti kaip komanda kartu su kitais sveikatos specialistais. „Čia verta akcentuoti, kad vaistininkai neketina atimti veiklos nei iš gydytojų, nei iš slaugytojų. Vaistininkai siūlosi pasirūpinti pacientais tuomet, kai šiems jau yra paskirtas gydymas ir gydomasi savarankiškai. Be to, visi suprantame, kad geriau iš viso nesusirgti ir užkirsti kelią ligoms. Vaistininkai galėtų aktyviai dalyvauti ligų prevencinėse programose, pagelbėti pacientams greičiau įveikti sveikatos sutrikimus. O ir valstybei būtų nemaža pagalba mažinant pacientų eiles sveikatos priežiūros įstaigose bei taupant finansines lėšas. Verta pasinaudoti vaistininkų įgytomis žiniomis ir kompetencijomis, nepaliekant jų vien ,vaistų pardavėjais“, – kokios naudos duotų glaudesnis bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko, vardija J.Kulberkienė.

„Pasakyčiau paprastai: jei du specialistai rūpinasi ligoniu, tuomet tikrai gaunamas geriausias rezultatas. Vaistininkas geriausiai išmano apie vaistus ir jų vartojimą, gydytojas – apie ligas ir jų gydymą. Jei jie bendradarbiaus – paciento gyvenimo kokybė tikrai pagerės“, – glaudesnio bendradarbiavimo naudą įžvelgia ir D.Mikutienė.

Ekspertų nuomone, ateinančiais metais taip pat turėtų pajudėti prekybos vaistais internetu reglamentavimas, leisiantis tiekti pacientams nereceptinius vaistus nuotoliniu būdu. Dėl to turėtų pagerėti vaistų prieinamumas. Tikimasi sulaukti e. recepto, kaip sudėtinės e. sveikatos dalies.

„Norėtųsi tikėtis, kad vaistinės jau 2015 m. galėtų pradėti judėti esminio paslaugos kokybės gerinimo kryptimi – daugiau dėmesio skirti konsultacijoms, prevencijai. Taip pat tikiu ir manau, jog Sveikatos apsaugos ministerija darys viską, kad vaistų kainos mažėtų, tai ypač svarbu daugeliui Lietuvos žmonių“, – sako D.Mikutienė.

NVPA direktorė pastebi, kad, nepaisant visų sveikatos sistemos dalyvių pastangų, Lietuvos bendrieji rodikliai sveikatos srityje nėra geri, todėl pasistengti reikėtų visiems. „Taigi vaistininkai norėtų ir galėtų ateiti į pagalbą ir būti greitesnio, sėkmingesnio sveikimo bei sveikatos palaikymo grandinės dalimi. Verta pabrėžti, kad tik patys esame atsakingi už savo sveikatą, todėl turime visokeriopai ją tausoti ir ja rūpintis“, – primena J.Kulberkienė.

Box

Gita Krukienė, SAM Farmacijos departamento direktorė

Sveikatos apsaugos ministrė 2014-12-05 patvirtino Skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2014–2017 m. priemonių planą. Jos bus įgyvendinamos 2015-aisiais ir dar kelerius metus. Plane numatyta nemažai priemonių, kuriomis bus siekiama šviesti ir mokyti visuomenę, medikus bei vaistininkus vaistus skirti ir vartoti racionaliai. Taip pat numatoma plėtoti kompensuojamųjų vaistų skyrimo stebėsenos sistemą, skatinti racionalų antimikrobinių vaistų skyrimą bei vartojimą ir kt.

Šiuo metu rengiamas vaistų kainų mažinimo plano pakeitimas. Tikimės, kad jis bus patvirtintas dar 2014 m. ar 2015 m. pradžioje. Juo bus siūlomos naujos priemonės, leisiančios sumažinti senų, turinčių generinius analogus, vaistų kainas ir priemokas už jas. Šios priemonės turėtų skatinti vaistų gamintojus konkuruoti tarpusavyje mažinant vaistų, ypač generinių, kainas. Taip pat ieškoma galimybių ir mechanizmo, kaip užtikrinti, kad pacientai galėtų įsigyti pigiausių vaistų nemokėdami jokios priemokos.

Sumažinus generinių vaistų kainas, sutaupytos PSDF lėšos bus skirtos naujiems inovatyviems vaistas kompensuoti.

2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir Kompensuojamąjį vaistinių preparatų kainyną įtraukti nauji vaistai lėtiniam virusiniams hepatitui C (~Telaprevir~ (~Incivo~)); išsėtinei sklerozei (~Fingolimod~ (~Gylenia~)); prostatos vėžiui (~Abirateron~ (~Zytiga~)) gydyti.

Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija 2014-11-07 priėmė teigiamą sprendimą dėl kitų naujų vaistų lėtiniam virusiniam hepatitui C (~Boceprevir (Victrelis~)); išsėtinei sklerozei (~Natalizumab~ (~Tysabri~)); prostatos vėžiui (~Cabazitaxel~ (~Jevtana~)) gydyti kompensavimo. Šiam siūlymui 2014-12-05 taip pat pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

Artimiausiu metu, gamintojams pasirašius PSDF biudžeto valdymo sutartis su Valstybine ligonių kasa, nurodyti vaistai bus kompensuojami.

PR

Sausio 1 dieną vaistinėse, kaip ir visur kitur, jau atsiskaitinėsime eurais. Nuo tos pačios datos planuojama leisti teikti ir farmacinės rūpybos paslaugas. Kaip ir daugumoje ES šalių, Lietuvoje vaistininkai turėtų tapti ne vien vaistų pardavėjais, bet visateisiais sveikatos priežiūros specialistais.

Vilma Kasperavičienė

Farmacinė rūpyba – tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas, leidžiantis gauti rezultatų, maksimaliai pagerinančių žmogaus gyvenimo kokybę.

Prieš keletą mėnesių „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad platesnio dabartinių Lietuvos vaistininkų vaidmens visoje sveikatos sistemoje nori net 69 proc. gyventojų.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertės Jūratės Švarcaitės teigimu, labai simboliška, kad euro įvedimo data sutampa su galimu farmacinės rūpybos paslaugų atsiradimu Lietuvos vaistinėse. Daugumoje ES šalių gauti visapusišką naudą iš konsultacijos vaistinėje jau yra tapę norma, pagaliau to galbūt sulauks ir Lietuvos pacientai. Tai unikali proga optimaliau išnaudoti vaistininko profesinę kompetenciją ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientui.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys diplomatiškai susilaiko nuo spėlionių, kada Lietuvoje bus pradėtos teikti farmacinės rūpybos paslaugos. „Seimas parengė įstatymo projektą, teisėkūros procesus vykdančioje ir politiką formuojančioje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vyksta diskusijos. Ar pavyks iki Naujųjų metų tai padaryti, atsakymo ieškoti reikėtų SAM Farmacijos departamente“, ‑– pataria G.Barcys.

„Įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti farmacinės rūpybos paslaugas, jau įregistruotas ir pradėtas svarstyti Seime. Manau, kad jis bus priimtas dar iki Naujųjų metų. Mes savo darbą atliksime, įteisinsime farmacinės rūpybos paslaugas, tačiau įstatyme konkrečiai neįvardysime, ką leidžiama daryti. Tai jau SAM „namų darbai“, –‑ sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas.

Laukia didelis darbas

Įgyvendinant farmacinę rūpybą Lietuvoje, remiantis kitų šalių pavyzdžiu svarbu apibrėžti farmacinės rūpybos sąvoką, nustatyti farmacinės rūpybos teikimo tvarką ir įvardyti farmacinės rūpybos paslaugas, kurias gali teikti reikiamos kvalifikacijos vaistininkai, nustatyti farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo taisykles.

SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Balserienė teigia, kad ministro įsakymu sudaryta darbo grupė farmacinės rūpybos teikimo tvarkai parengti, vyksta darbo grupės posėdžiai.

Pasak R.Balserienės, per posėdžius analizuojamos galimos farmacinės rūpybos veiklos, svarstoma, kokia speciali papildoma farmacinės rūpybos mokymų programa reikalinga vaistininkams, ar šių specialistų veikla turėtų būti akredituojama, kaip turėtų būti vertinamos vaistininko teorinės ir praktinės žinios. Tariamasi, kaip vaistinės turėtų užtikrinti saugų ir kokybišką farmacinės rūpybos teikimą.

SAM atstovės teigimu, labai svarbus farmacijos rūpybos elementas yra glaudus vaistininko bendradarbiavimas su gydytoju. Todėl reikėtų padiskutuoti su specialistais, galbūt vertėtų perimti Nyderlandų patirtį ir nustatyti prievolę vaistininkams bei šeimos gydytojams jungtis į teritorines grupeles, kurios turėtų periodiškai rinktis ir aptarti įvairias bendras su vaistais susijusias problemas, dalytis naujausia informacija.

„Taip pat svarstomi vaistinių pasirengimo vykdyti farmacinę rūpybą reikalavimai, teisinė aplinka (teisės aktai, kuriuos būtina tikslinti ar parengti naujus), analizuojama kitų šalių patirtis. Laukia didelis darbas, nes reikia sukurti visą farmacinės rūpybos sistemą: parengti ne vieną teisės aktą, pradedant nuo farmacinės rūpybos teikimo tvarkos, taip pat vaistininkų mokymo programas, sukurti bei įdiegti kontrolės ir priežiūros mechanizmą ir pan. Turėsime apsispręsti, kokia apimtimi vaistininkai galės teikti farmacinės rūpybos paslaugas“, ‑– aiškina SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyriausioji specialistė.

Svarbu pradėti nuo prioritetinių paslaugų

Viliamasi, kad laukiamas farmacijos ir kitų susijusių įstatymų papildymas atsakys į daugumą klausimų, dėl kurių farmacinės rūpybos paslaugos iki šiol neprieinamos Lietuvos pacientams. „Tikiuosi, kad įstatymo papildymas pasiūlys ne tik farmacinės rūpybos apibrėžimą, bet ir išdėstys galimas teikti farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėje ir numatys sąlygas, kuriomis šios paslaugos turi būti teikiamos. Svarbu, kad farmacinės rūpybos paslaugos būtų įgyvendinamos laipsniškai, pradedant nuo valstybei prioritetinių paslaugų“, ‑– sako J.Švarcaitė.

Ekspertės žodžiais, tokios paslaugos galėtų būti nukreiptos į aktualias visuomenei problemas, tokias kaip mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sergamumo diabetu, lėtinėmis obstrukcinėmis ligomis mažinimas, ankstyvosios šių ir kitų ligų diagnostikos, prevencijos skatinimas, suaugusiųjų vakcinacija tam tikromis vakcinomis, kaip kitose šalyse.

Dauguma Europos šalių, susidurdamos su neracionalaus vaistų vartojimo problemomis, atsigręžia į farmacijos specialistus. ES šalyse vaistininkas, kitaip nei Lietuvoje, yra visavertis sveikatos priežiūros specialistas. Tai jam suteikia teisę atlikti tam tikrus biocheminius matavimus, daryti išvadas ir priimti sprendimus pastebėjus kraujo spaudimo, gliukozės kiekio kraujyje nukrypimus nuo pageidaujamų paciento būklės parametrų. Praėjusiais metais daugelis ES šalių siūlė įvairias farmacinės rūpybos paslaugas.

„Daugelyje ES šalių vaistinėse rūpinamasi astma ir LOPL sergančiais pacientais, Portugalijoje – sergančiaisiais diabetu, Prancūzijos vaistininkai prisijungia prie tų ES šalių, kuriose vaistininkas gali ne tik parduoti skiepus, bet ir paskiepyti pacientą vaistinėje. Net ES naujokė Kroatija patvirtino dviejų lygių farmacinės rūpybos paslaugų, teikiamų vaistinėse, paketą. Tad tikrai turime iš ko pasimokyti“, – vardija NVPA ekspertė.

Kadangi nėra reglamentuoto bendro ES vaistinių modelio, skiriasi ir jų patirtis diegiant bei vykdant farmacinę rūpybą. Vienur vaistinės valstybinės, kitur – privačios, pas mus, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje veikia vaistinių tinklai, o Vokietijoje – labiau individuali veikla.

Lietuva pagal vaisinių skaičių viršija ES vidurkį. Palyginti su kitomis ES šalimis, kuriose 100 tūkst. gyventojų yra 31 vaistinė, Lietuvoje tam pačiam skaičiui jų tenka 45. Už mus mažiau vaistinių turi Čekija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija, o Graikija – dvigubai daugiau.

„Vaistinių tankumas lemia tai, kad smulkios vaistinės, turinčios nedidelę apyvartą, yra silpnesnės, sunkiau verčiasi. Norint, kad jos stiprėtų, teiktų daugiau paslaugų, turėtų geresnių specialistų, vaistinėms vertėtų konsoliduotis. Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo reikalavimai vaistinėms pakankamai reglamentuoti, per tą laiką jų kokybiniai parametrai žingsnis po žingsnio tobulinami. Vaistinių sistema vystoma ir vystosi, revoliucijos nėra, tačiau vyksta evoliuciniai pokyčiai, lemiantys aukštesnę paslaugos kokybę“, –‑ pabrėžia G.Barcys.

Padėtų taupyti sveikatos sistemos sąnaudas

Visiškai įgyvendinus farmacinės rūpybos projektą, vaistininkas gali tapti gydančio gydytojo partneriu, prižiūrėdamas paskirto gydymo efektyvumą, dalyvaudamas prevencinėse ir sveikatinimo programose. „Žvelgiant į kitų šalių pavyzdžius nekyla abejonių, kad farmacinės rūpybos paslaugos padeda taupyti sveikatos sistemos sąnaudas, susijusias su lėtinių ligų komplikacijomis, lovadieniais, specialisto konsultacijomis. Taip pat padeda mažinti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių bendrosios praktikos gydytojų krūvį. Dėl to šie daugiau laiko gali skirti sunkių ligonių priežiūrai, diagnostikai. Pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas yra pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tai ir didesnis pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros sistema, taip pat darbingų metų ilginimas, nedarbingumo mažinimas“, – vardija NVPA ekspertė J.Švarcaitė.

G.Barcys taip pat įžvelgia ekonominių farmacinės rūpybos paslaugų pliusų. „Jei už kai kurių programų vykdymą, skiepijimą ar tyrimus mokės pacientas, jis įneš indėlį į šalies ekonomiką. Bet kokia veikla, jei ji plečiasi, kuria darbo vietas, didina užimtumą, prisideda prie ekonomikos vystymosi. Klausimas, ar vaistinės, teikdamos šią paslaugą, konkuruos tarpusavyje, norėdamos pritraukti daugiau klientų, ir darys tai nemokamai, ar dalis paslaugų vis dėlto bus mokamos“, – retoriškai svarsto VVKT viršininkas.

PR

Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Kaip ji veikia?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas dr. Vaidas Skyrius paaiškino, kad farmacinės rūpybos (FR) esmė – aktyvus sveikatos priežiūros specialistų (gydytojo ir vaistininko) bei pacientų bendradarbiavimas, norint pasiekti akivaizdžių paciento sveikatos būklės pagerėjimo rezultatų: “FR tikslas yra pagerinti paciento gydymo vaistais rezultatus (geresnis lėtinės ligos valdymas, ligos prevencija pagal galimybes) ir paciento gyvenimo kokybę. Esminė FR teikiama nauda yra ta, kad sudaroma galimybė pacientui gauti kur kas daugiau dėmesio savo sveikatos būklei ne tik iš gydytojo, bet ir iš FR paslaugas teikiančio vaistininko. Be to, sumažinamas gydytojų darbo krūvis, jiems daugiau laiko lieka ūmiomis ir komplikuotomis ligomis sergančių pacientų priežiūrai, mažėja hospitalizacijos atvejų, ligos identifikuojamos anksčiau, gydytojai gali siekti efektyvesnio gydymo rezultatų. Tai leidžia taupyti biudžeto lėšas, sumažėja nedarbingų dienų skaičius, efektyviau veikia sveikatos sistema, pirminė sveikatos priežiūros grandis glaudžiau bendradarbiauja su antrine, tikėtina, kad ilgėja paciento gyvenimo trukmė, gerėja jo gyvenimo kokybė.”
Pašnekovas išskyrė šiuos FR paslaugų teikimo etapus: individualių paciento poreikių (dažnai susijusių su paciento vartojamais vaistais, jų vartojimo dažnumu, nepageidaujamu poveikiu ir t.t.) identifikavimas; sudarymas FR plano, kurio tikslas – išspręsti identifikuotas vaistų vartojimo problemas, pasiekti optimalių gydymo rezultatų, užkirsti kelią ligos eigos pablogėjimui ar ligos atsiradimui, padėti pacientui tinkamai vartoti vaistus, pavyzdžiui, išduodant individualiai paruoštas dienines vaisto dozes; tęstinė FR plano priežiūra, atliekant korekcinius veiksmus, tarkim, pacientas nukreipiamas pas gydytoją, jei to reikia; dalyvavimas ligų prevencinėse programose, profilaktika.

Vaistininkas turi ateiti į pagalbą pacientui
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės įsitikinimu, jau atėjo laikas sudaryti galimybes ir Lietuvos vaistinėms vykdyti platesnio pobūdžio sveikatinimo veiklą.
“Vaistininkai yra vaistų ekspertai, kurie turi pakankamai farmakologinių žinių apie terapinį vaistų poveikį bei farmakologines savybes. Jie – sveikatinimo sistemoje dirbantys specialistai, kurių universitetinėse studijose dauguma disciplinų yra apie vaistus, jų poveikį organizmui. Dauguma Europos šalių, susidurdamos su neracionalaus vaistų vartojimo problemomis, atsigręžia į farmacijos specialistus. FR įdiegimas vaistinėse leistų efektyviau ir plačiau panaudoti vaistininkų žinias ir gebėjimus saugant paciento sveikatą. Aktyvesnis vaistininkų vaidmuo galėtų paskatinti pacientus racionaliau vartoti vaistus, ypač tai svarbu pagyvenusiems lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie vartoja daug vaistų. Tai leistų anksčiau pastebėti problemas, susijusias su vaistų vartojimu”, – aiškina G.Krukienė.
Pasak jos, vaistininkas turėtų ateiti į pagalbą pacientams, nes jis yra paskutinis sveikatos specialistas prieš gyventojui pradedant vartoti vaistus, todėl jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant visas su vaisto vartojimu susijusias sveikatos problemas, parenkant pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą vaisto bendrinį pavadinimą, kartu įvertinant pacientui paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes.
V.Skyriaus nuomone, FR praktika Lietuvoje veiktų puikiai, nes vaistininkų kvalifikacija yra tokio pat lygio kaip ir kitose ES šalyse. Trūkstamą kompetenciją galima suteikti keliant specialistų kvalifikaciją specializuotuose kursuose.
“Kalbantis su vaistininkais aiškėja, kad jie palaiko šios praktikos diegimo galimybes. Kai sveikatos priežiūros sistema patiria vis daugiau išlaidų, senstant visuomenei, kai bendrosios praktikos gydytojų ir slaugytojų užimtumas didėja, o Lietuvos gyventojai nėra linkę aktyviai rūpintis sveikata, retai dalyvauja prevencijos programose, šių programų diegimas gali padėti efektyviai spręsti daugumą problemų”, – neabejoja V.Skyrius.

FR sistemos esmė
FR sistema nėra naujiena daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Reikia pabrėžti, kad veikiant šiai sistemai vaistininkai neatima veiklos iš sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų, bendruomenės slaugytojų, felčerių), nes tai yra kita sritis, o siekiama glaudesnio visų dalyvaujančiųjų sistemoje bendradarbiavimo. Vaistininkai yra visos sveikatos apsaugos sistemos dalis, kuri gali daug nuveikti ir pasitarnauti pacientams.
Pasaulinės vaistininkų sąjungos tarybos narė, farmacinės rūpybos ekspertė dr.Arijana Meštrović (Kroatija) pasakojo, kad JAV ir kai kuriose Europos šalyse klinikinė farmacija buvo FR atsiradimo pagrindas: “Klinikinė farmacija XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje ėmė vaidinti nemenką vaidmenį Skandinavijoje ir Nyderlanduose. Farmacininkų profesinės organizacijos kitose šalyse sukūrė naują vaistininko profesinės veiklos modelį, kurio centre atsidūrė pacientas ir jo poreikiai, – tai farmacinės rūpybos pradžia. 1993 m. apie šio naujo vaistininko veiklos modelio svarbą pradėjo diskutuoti Tarptautinė farmacijos federacija, kuri 1998 m. išleido FR paslaugų standartą. Taigi nuo tada daugelis Europos vaistininkų profesinių organizacijų ėmė laikyti FR savo profesijos ateitimi ir veiklos strategija. Vaistininkai konsultantai atlieka vaistų skyrimo peržiūrą, jie gali pratęsti receptus, taip pat pagal tam tikrą tvarką gali savarankiškai išrašyti receptinių vaistų.”
Užsienio ekspertės įsitikinimu, svarbiausia sąlyga norint įvesti šią sistemą – tinkamas teisinis reguliavimas, kurios tikslas turi būti užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir tinkamą vaistininkų kompetenciją. Tam turi būti sukurta strategija, atitinkanti nacionalinius poreikius, ir atsižvelgiama į specifines aplinkybes, bendradarbiaujama su farmacininkus rengiančiomis aukštojo mokslo įstaigomis. Vis dėlto, A.Meštrović nuomone, dažniausiai pagrindinės iniciatyvos ateina iš privataus sektoriaus, o svarbiausias kokių nors pokyčių garantas – tai vietiniai inovatoriai ir lyderiai.
V.Skyriaus pastebėjimu, užsienio šalių pacientai, kurie naudojasi FR paslaugomis, rezultatais yra patenkinti: “Jau ir dabar pacientai, susidūrę su nesunkiais negalavimais, net 50 proc. atvejų kreipiasi į vaistininką, todėl tikėtina, kad ir mūsų pacientai noriai pasinaudotų FR praktikos teikiamais pranašumais. Savo ruožtu FR procesuose su vaistininkais bendradarbiaujantys gydytojai užsienio šalyse akcentuoja darbo krūvio sumažėjimą ir savalaikę pacientų sveikatos būklės stebėseną. Pastebėję neigiamą sveikatos rodiklių pokytį, vaistininkai nedelsdami informuoja pacientą gydantį gydytoją, ir dėl to atliekamos savalaikės gydymo plano korekcijos.”

Metas įdiegti ir Lietuvoje
G.Krukienė pastebėjo, kad kitose Europos šalyse jau plačiai vykdoma vaistinės veikla – individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas konkrečiam pacientui, tai yra pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pacientams, kurių kognityvinė funkcija yra sumažėjusi, kurie vienu metu vartoja daug vaistų. “Vaistinėje pagal individualių pacientų ar slaugos ligoninių, slaugos namų prašymą paciento vartojami vaistai sudedami į specialią pakuotę pagal vaistų vartojimo laiką, – pasakoja G.Krukienė. – Tai padeda išvengti netinkamo vaistų vartojimo (per didelių dozių, per dažno vartojimo arba nepakankamo vartojimo). Galime semtis naudingos patirties iš Danijos, Nyderlandų, Vokietijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų šalių. Tai, kad reikalingas naujas požiūris į vaistų vartojimą, įrodė daugybė tyrimų ir bandomųjų projektų, kuriuos atliko kitos šalys.”
A.Meštrović pripažįsta, kad įgyvendinant šį procesą gali būti susiduriama su tam tikromis kliūtimis, tokiomis kaip laiko paskirstymas, darbo vaistinėje reorganizavimas, neigiama kitų sveikatos priežiūros specialistų reakcija. Dauguma sveikatos sistemos ekonomistų pripažįsta, kad šie pokyčiai davė pastebimos finansinės naudos visai sveikatos sistemai, tai patvirtino ir daugybė tyrimų, atliktų tiriant FR paslaugų naudą.
“Šalies valdžia yra atsakinga už būtinus farmacinės veiklos pokyčius, taip pat ji turi parengti licencijavimo procedūrą”, – teigia A.Meštrović.
V.Skyriaus manymu, kai kurios FR paslaugos gali būti įdiegtos jau nuo 2015 m. (pvz., astmos ir kitų lėtinėmis plaučių ligomis, diabetu sergančių ligonių gydymo priežiūra).
“Prieš tai reikia parengti FR paslaugų teikimą reglamentuojančias taisykles ir atitinkamas nacionalines lėtinių ligų priežiūros gaires. Prieš diegiant prevencines programas reikėtų pakeisti ne tik Farmacijos įstatymą, bet ir kai kuriuos kitus teisės aktus. Reikia pripažinti, kad atsakingoms institucijoms tektų atlikti didelės apimties darbą, bet atsiradus FR praktikos darbo rezultatų nauda valstybei būtų tikrai didelė”, – neabejoja V.Skyrius.
Pasak jo, jau daug metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto studentams yra dėstomos FR paslaugoms reikalingos disciplinos apie vidaus ligas, farmakoterapiją, klinikinę farmaciją, o studijų programa nuolatos atnaujinama, prisitaikant prie kintančių profesinių žinių poreikio. “Tiek nepriklausomų vaistinių, tiek vaistinių tinklų vadovai įžvelgia FR paslaugų naudą sveikatos sistemai ir pacientui, tačiau nerimaujama dėl galimų didelių ir neproporcingų tokių paslaugų diegimo sąnaudų. Mano nuomone, radus visoms pusėms priimtiną kompromisinį paslaugų sąnaudų dengimo šaltinį, FR paslaugos taptų prieinamos plačiajai visuomenei”, – apibendrino V.Skyrius.

G.Krukienė išskiria pagrindines farmacinės rūpybos veiklos sritis:
1. Su vaistų vartojimu susijusių problemų analizė (farmakoterapinių problemų identifikavimas gydytojui skiriant vaistus, juos išduodant vaistinėje ar pacientui juos vartojant).
2. Paciento vartojamų vaistų peržiūra siekiant, kad jie būtų vartojami racionaliai, pasiekiant maksimalių gydymo rezultatų. Tai aktualu ilgėjant gyvenimo trukmei ir dažnėjant susirgimams lėtinėmis ligomis.
3. Lėtinių ligų (astmos, cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kt.) valdymo programos. Vaistininkai ateina į talką gydytojams: išklauso paciento nusiskundimų dėl vartojamų vaistų, įvertina padidėjusią ar pasikeitusią riziką, informuoja gydytoją apie pastebėtus pakitimus, taip užkirsdami kelią galimoms problemoms.
4. Kitos paslaugos, pvz., individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas konkrečiam pacientui. Vaistinės pagal individualių pacientų ar slaugos ligoninių, slaugos namų prašymą sudeda vaistus į specialias pakuotes pagal vartojimo laiką valandomis. Tai padeda išvengti klaidingo vaistų vartojimo.

Lietuvoje ne tik menkesnis nei kitose ES šalyse vaistų pasirinkimas, bet ir didesnė jų kaina. Kodėl?

Rimtą žarnyno infekciją besigydžiusiam vilniečiui Mindaugui M. sveikata ilgą laiką nesitaisė, tad gydytojas infektologas patarė įsigyti vaisto „Intetrix“, nors iš karto įspėjo, kad Lietuvos vaistinėse jo nėra. Gavus vardinį receptą Lietuvoje neregistruotų vaistų galima parsisiųsti iš užsienio per lietuviškas vaistines, tačiau gydytojas patarė verčiau prašyti pagalbos pažįstamų, gyvenančių Maskvoje, Minske ar Paryžiuje, – esą taip bus ir greičiau, ir pigiau.
„Tose šalyse pažįstamų neturiu, tačiau viena giminaitė gyvena Briuselyje. Paprašiau jos pagalbos – ryte ji nuėjo į vietinę vaistinę, kuri taip pat neturėjo to vaisto, tačiau jau tą patį vakarą „Intetrix“ į ją buvo pristatytas ir kainavo tik penkis eurus. Lietuvoje šio vaisto būtų tekę laukti iki dviejų savaičių ir mokėti gerokai daugiau“, – pasakoja Mindaugas M.
Norėdami skubiai įsigyti reikiamų vaistų ar medicininių priemonių sunkumų Lietuvoje patiria ne tik retesnėmis ligomis susirgę pacientai, bet netgi tie, kurie ieško į valstybės kompensuojamų vaistų sąrašą įrašytų medikamentų. Pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančius vaistus vartojantys pacientai „Veidui“ skundėsi, kad vaistinėse neberanda pigesnio vaisto „Trandolapril Galex“, už kurio trijų mėnesių kursą priemoka siekdavo iki 7 Lt, – prekiaujama tik analogišku vaistu „Gobten“, už kurį primokėti tenka daugiau nei 36 Lt.
O praėjusią savaitę į tokias pinkles pateko diabetu sergantys Lietuvos gyventojai. Kaip pasakojo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, praėjusį trečiadienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtrauktos pigios diagnostinės juostelės „Glucosense“, kurių Lietuvoje netgi nebuvo.
„Viena problema, kad žmonės turi skirtingus gliukomačius (aparatus cukraus kiekiui kraujyje nustatyti), tačiau su šiomis juostelėmis tinka tik tos pačios firmos aparatai, o visi kiti netinka. Kita problema, kad nei šių diabetinių juostelių, nei aparatų į Lietuvą dar apskritai nėra atvežta. Kalbėjausi su didmenininkais – jie patys nežino, kada tų juostelių atveš. Ministerija buvo suinteresuota sutaupyti, bet negalvoja, kaip aprūpinti pacientus. Jei šių juostelių vaistinėse nėra, vadinasi, didesnes priemokas teks mokėti perkant visas kitas juosteles“, – stebisi V.Augustinienė.
Iš tiesų, praėjusią savaitę ir vaistininkai „Veidui“ patvirtino, kad „Glucosense“ juostelių vaistinėse nėra. O Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai informavo, kad šių juostelių viena vaistinė Vilniuje vis dėlto turėjo. Tiesa, toks pasiteisinimas, tarsi siūlant visos šalies diabetikams lėkti į vieną vaistinę, skamba absurdiškai.
Tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad Lietuvoje vaistų pasirinkimas kur kas menkesnis negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos vaistinėse neįsigysi ne tik šalyje neregistruotų įvairių retesnių vaistų – žarnyno infekcijai gydyti, antimaliarinių, antiparazitinių ir t.t., bet ir daugelio kitų, net visiškai paprastų, pavyzdžiui, padedančių nuo jūros ligos, kurių pasiteiravus, tarkime, Suomijoje, ant prekystalio jums išdėlios keletą skirtingų pakuočių.
Tad individualaus vaistų užsakymo iš užsienio šalių pradininkės Vokiečių vaistinės vedėja Jolita Skinderskienė teigia, kad kiekvieną savaitę vaistinė klientams iš užsienio atsiunčia po keletą šimtų vaistų. „Siunčiame daug homeopatinių, mamologinių, urologinių, kardiologinių, dermatologinių, LOR vaistų, skydliaukės hormonų. Pageidaujami vaistai apima daugelį sričių ir užsakomi, kai nepadeda Lietuvoje esantys vaistai“, – paaiškina vaistinės vedėja.

Gamintojams vežti į Lietuvą neapsimoka

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys sutinka, kad Lietuvoje nėra registruota kai kurių ribotam pacientų skaičiui reikalingų retesnių vaistų ar būtinų stacionarių vaistų (naudojamų ligoninėse), pavyzdžiui, antidotų (priešnuodžių).
„Pagrindinė priežastis, kodėl gamintojai nesuinteresuoti registruoti šių vaistų Lietuvoje, – esame maža rinka. Ypač jiems nėra intereso registruoti vaistus nuo ligų, kuriomis sergamumas mažas, nes tuomet jie mažai uždirba ar neuždirba visai. Bet visada yra galimybė reikiamus vaistus įsigyti kaip vardinius preparatus. 2011 m. atliktoje studijoje, kai buvo vertinamas vaistų prieinamumas, nustatyta, kad pagrindinėms ligoms gydyti reikalingi vaistai mūsų šalyje registruoti. Be abejo, kai kurių vaistų gali trūkti ar gali sutrikti jų tiekimas, bet dėl to mes turime monitoringo sistemą ir siūlome ligonių kasoms, kuo galima pakeisti vieną ar kitą vaistą“, – tvirtina G.Barcys.
„Visi labai nori, kad vaistų srityje būtų laisva rinka, tai ir turite laisvos rinkos padarinius. Jei įmonei komerciškai neapsimoka, tai tų vaistų Lietuvoje ir nėra. Niekas neprivers įmonės registruoti vaisto Lietuvoje ir mokėti pinigų už registraciją, jei per metus klientai nupirks dvi to vaisto pakuotes“, – komentuoja Vilniaus universiteto docentė farmakologė Jolanta Gulbinovič.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" archyvas

Net ir pigiausias vaistų krepšelis šiemet yra 30 Lt brangesnis nei pernai

Ligoniams atėjo dar blogesni laikai: vaistai brangsta, vaistinių mažėja, budinčios vaistinės visai baigia išnyksti, o norint nusipirkti pigesnių vaistų, tenka atlikti gana rimtą tyrimą.

Šiemet savaitraštis “Veidas” jau šeštą kartą sudaro Lietuvoje veikiančių vaistinių reitingą. Mūsų tikslas – padėti vartotojams susigaudyti, kuriose vaistinėse pigiausi vaistai, kur laukia maloniausias aptarnavimas, kur taikomos didžiausios nuolaidos ir kaip nepasiklysti vaistinių reklaminiuose labirintuose.

Kad būtų lengviau įvertinti, ar keičiasi vaistų kainos, ar gerėja vaistinių klientų aptarnavimas, šiemet palikome lygiai tokį pat vaistų krepšelį, kaip ir 2010 metais. Priminsime, kad pernai vaistų krepšelis buvo sudarytas apklausus dešimt patyrusių farmacininkų. Į šį krepšelį yra įtraukti populiariausi ir perkamiausi vaistai nuo skirtingų ligų: peršalimo, gripo, preparatai slogai gydyti, virškinimui pagerinti, alergijai, skausmui malšinti, taip pat įtraukti du maisto papildai – skirti suaugusiems ir vaikams.

Dideli kainų skirtumai

Jau šeštus metus kasmet atlikdami reitingą pastebime, kad kainų žirklės skirtingose vaistinėse išlieka gana didelės. Pernai atotrūkis tarp pigiausio ir brangiausio vaistų krepšelio siekė 28,84 Lt, o šiemet  vaistams galima sutaupyti 26,45 Lt, nelygu vaistinė.

Pigiausiai 10 mūsų pasirinktų vaistų ir maisto papildų buvo galima įsigyti vaistinėse “Camelia”. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pernai šiose vaistinėse toks pat vaistų rinkinys būtų kainavęs beveik 30 Lt pigiau nei šiemet – nuo 113,73 Lt tas pats vaistų krepšelis pabrango iki 143,23 Lt. Tik keliais centais brangiau vaistai kainuoja “Eurovaistinėse” – čia vaistų krepšelio kaina siekia 143,66 Lt.

Visai ką kita galima pasakyti apie vaistines brangininkes. Brangiausiai šiemet vaistai kainuoja “100 metų vaistinėse” (pernai reitinge vertinome šio vaistinių tinklo “Ramunėlės” vaistines, neišsiskyrusias ypatingu brangumu). Iš viso už aptariamus vaistus šiose vaistinėse šiemet tektų sumokėti net 161,13 Lt.

Beje, įdomu tarpusavyje palyginti ne tik vaistines, bet ir vaistus. Stebėtina, tačiau tas pats vaistas skirtingose vaistinėse gali kainuoti net penkis kartus brangiau. Tai priklauso ne tik nuo vaistinių užsidedamo antkainio, bet ir nuo to, kokio gamintojo vaistu prekiaujama. Pavyzdžiui, vaistinėse, prekiaujančiose “Neoacetylsalicylicum” (populiariai vadinamu aspirinu), jo kaina nesiekia 1,3 Lt. Tačiau kai kuriose vaistinėse jo nerasime, o, tarkime, už farmacinės kompanijos “Bayer Healthcare” aspiriną teks sukrapštyti daugiau nei penkis litus.

Kartais nemenkai skiriasi ir to paties gamintojo vaistų kainos, ir netgi to paties tinklo skirtingose vaistinėse. Vaistinių vedėjai aiškina, esą tai priklauso ne tik nuo vaistinių vietos (pavyzdžiui, atokiau nuo centro vaistai gali būti pigesni nei sostinės senamiestyje, o Šilutėje gali kainuoti mažiau nei Klaipėdoje). Kainų skirtumus, pasak vaistininkų, lemia ir tai, kokiu metu jie buvo įsigyti.

“Jei viena vaistinė užsisakė naują vaistų siuntą už didesnę kainą, tai pirkėjui čia jie kainuos brangiau nei kitoje mūsų tinklo vaistinėje, kuri tebeprekiauja seniau už mažesnę kainą įsigytais to paties pavadinimo vaistais”, – paaiškino viena prisistatyti nedrįsusi vaistininkė iš Vilniaus centre įsikūrusios vaistinės.

Įdomu tai, kad kai kurių mūsų ieškomų vaistų dalyje vaistinių neradome, tuo tarpu maisto papildų ir vitaminų pasiūla vaistinėse milžiniška, ir nebuvo taip, kad kuriose nors vaistinėse mūsų pasirinktų papildų nerastume. Tačiau jų kainų amplitutė – stulbinama: tarkime, tie patys vitaminai “Vitiron” skirtingose vaistinėse kainuoja nuo 29,17 Lt iki 41,91 Lt, o štai “Apothecos” vaistinėse perkant dvi pakuotes, vienos kaina būtų 20,48 Lt (beje, vaistininkė dievagojosi, kad pirkėjui už tokią kainą sutiktų parduoti ir vieną pakuotę, tačiau paskambinę į kitas “Apothecos” vaistines tokio lankstumo neaptikome).

Kita vertus, reikia pripažinti, kad vertinant iš esmės, šiais laikais vaistininkai yra kur kas lankstesni ir geranoriškesni nei ankstesniais metais. Štai vienos “Camelios” vaistinės vedėja atskleidė, kad visada stengiasi užsakyti didesnes vaistų pakuotes, kurias praplėšus vaistų “lapelis” pirkėjui yra pigesnis, nei išėmus tiek pat tablečių iš mažesnės pakuotės.

Nuolaidų lietus

Nuolaidų gausa šiemet vaistinėse yra didžiausia per visą tiriamą laikotarpį. Tarkime, pernai dar buvo nemažai vaistinių, neturėjusių savo lojalumo kortelių, o šiemet tokių liko dvi – Šeimos vaistinė ir 100 metų vaistinė. Tačiau šiose vaistinėse nuolaidos kai kuriems vaistams taikomos pagal specialią GSK kortelę, be to, pigiau vaistai parduodami, jei klientas turi, tarkime, prekybos centro, kuriame įsikūrusi vaistinė, nuolaidų kortelę, o “Litfarmos” vaistinėse nuolaidos taikomos ne tik lojalumo kortelių turėtojams, bet ir pateikusiems studento ar pensininko pažymėjimą.

Su lojalumo kortelėmis jų turėtojams paprastai taikoma nuolatinė nuolaida, kuri, priklausomai nuo vaistinių tinklo, svyruoja nuo poros iki 30 procentų, be to, su jomis galioja specialios akcijos atskiriems vaistams ar jų grupėms.

Tarkime, su “Camelios” kortelėmis, kainuojančiomis 50 ct, galima gauti 10–25 proc. nuolaidą, “Eurovaistinių” kortelės, kurių kaina yra 99 ct, senjorams 49 ct, suteikia iki 30 proc. nuolaidas, o nemokamos “Apothecos” lojalumo kortelės kai kuriuos vaistus leidžia įsigyti su 15–25 proc. nuolaida.

Verta paminėti, kad daug nuolaidų siūloma ir be kortelių. Pavyzdžiui, beveik visose į reitingą įtrauktose vaistinėse siūlomos nuolaidos namažai daliai vitaminų ir maisto papildų.

“Pirkėjai įprato pirkti su nuolaida, kai kurie jų net specialiai laukia ir kartais būtinus vaistus perka tik tada, kai sulaukia kokios nors akcijos”, – teigia Mažeikiuose įsikūrusios vaistinės darbuotoja Živilė Kiršienė.

Ilgapirščiai verčia griebtis atsargumo

Kalbant apie pirkėjų komfortą, šiemet verta atkreipti dėmesį į tai, kad nemandagaus aptarnavimo atvejų beveik nepasitaiko. Neaptikome ir ilgesnių eilių.

Tačiau esama ir keleto nemalonių su vaistinėmis susijusių naujienų. Pirmiausia kai kurios vaistinės atsisako telefonu suteikti informaciją apie vaistų kainas. Net prisistačius ne žurnaliste, o pirkėja ir pasiteiravus vos vieno pavadinimo vaistų kainos, tokią informaciją atsisakė suteikti Ateities gatvėje Vilniuje įsikūrusios “Apothecos” vaistinės darbuotoja.

“Ateikite ir pasikalbėsime”, – trumpai nukirto vaistininkė. Tiesa, kitoje “Apothecos” vaistinėje vaistininkė maloniai išvardijo visų 10 pavadinimų vaistų kainas ir papasakojo apie visas tuo metu taikytas nuolaidas.

Galbūt dėl mažesnio pirkėjų srauto (o jis mažėja ir dėl didėjančio vaistinių skaičiaus, ir dėl brangstančių vaistų), Lietuvoje problema tampa ir tai, kaip nusipirkti vaistų, jei jų prireiktų, tarkime, naktį ar sekmadienį. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento duomenimis, Lietuvoje nyksta budinčios vaistinės, – tokių visoje Lietuvoje teliko tik keturios. Sostinėje vienintelė budinti vaistinė įsikūrusi miesto pakraštyje, Ukmergės gatvės gale.

Beveik 350 tūkst. gyventojų turintis Kaunas irgi turi vieną vienintelę budinčią vaistinę. Trečia budinti vaistinė įsikūrusi 112 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžyje, o paskutinė – vos 13 tūkst. žmonių teturinčiame Jurbarke.

Kitas naujas reiškinys – vaistinėse išrikiuotos tuščios vaistų, papildų, kosmetikos pakuotės. Vaistininkai tikina, kad taip elgiamasi dėl itin padažnėjusių vagysčių, dėl kurių nukenčia ne tik vaistinės, bet ir sąžiningi pirkėjai: jiems su tuščia pakuote tenka keliauti prie kasos ir prašyti pageidaujamos prekės, o paskui tuščią pakuotę nešti atgal į lentyną.

Dabartinės valdančiosios koalicijos užmojai įvesti tvarką vaistinėse ribojant vaistų antkainius, o pacientų perkamų vaistų kainas “pakabinant” viešai, specialiuose monitoriuose, pasiteisino.

Po ilgų diskusijų ir įstatymų tobulinimo vaistų kainų reguliavimas Lietuvoje prasidėjo nuo šių metų balandžio pirmosios, o vaistų kainos vaistinių monitoriuose nušvito dar po mėnesio.
Pasipriešinimo šioms permainoms banga kilo tiek iš farmacininkų, tiek iš medikų, tiek iš Laisvosios rinkos instituto pusės. Manyta, kad tai iškreips konkurenciją, esą dabar žmonės gydysis prastesniais vaistais. Tačiau tiek šių idėjų autorius buvęs svaikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, tiek naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė milžinišką spaudimą atlaikė, ir šiandien turime kur kas skaidresnę vaistų prekybos sistemą, šiek tiek mažesnę korupciją šioje srityje, na, ir truputį pigesnius vaistus.
O juk tai ir yra sėkmė bei nauda Lietuvos gyventojams. Argi ne sėkmė, kad Lietuvos gyventojai sutaupė milijonus litų, kad Lietuvoje bent šiek tiek pažabotas oligopolinėmis sąlygomis veikęs farmacijos verslas?

Reguliavimas pasiteisino

Priminsime, kad Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, jog Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, pradėjus reguliuoti antkainius vaistai turėtų pigti iki 15 proc. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, antroje šių metų pusėje atlikus vaistinių patikrinimą nustatyta, kad vaistai vidutiniškai atpigo 10–11 proc.
Pasak šią reformą pradėjusio sveikatos eksministro, Seimo nario A.Čapliko, vaistų rinkoje, kurioje dominuoja tarpusavyje susijusios vaistinės, didmeniniai tiekėjai ir gamintojai, Lietuvoje negaliojo jokie rinkos dėsniai. Esą kainų didėjimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Iš pradžių su pagrindiniais farmacijos verslo žaidėjais bandyta susitarti gražiuoju, tačiau nematant jokio poveikio nueita likusiu vieninteliu įstatymo keliu.
“Prieš metus gyventojai nuolat skundėsi didelėmis vaistų kainomis. Kartu tirpo ir  valstybės lėšos. Mat išlaidos už kompensuojamuosius vaistus nuolat augo, o nuperkamų vaistų kiekis nedidėjo. Aišku, reformos rezultatai galėtų būti ir geresni, tačiau neabejoju, kad šiuo įstatymu sustabdytas tolesnis kainų kilimas, o kai kurie vaistai atpigo iki 10 proc. Taigi monopolis “kiek norėsiu, tiek paimsiu” iš farmacininkų atimtas – toks ir buvo mūsų tikslas”, – komentuoja A.Čaplikas.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, tiek vaistų antkainių ribojimas, tiek receptų išrašymas pagal bendrinį vaisto pavadinimą, tiek vaistų kainos rodymas vaistinių monitoriuose veikia kompleksiškai, o rezultatai jau yra pamatuojami. Vidutiniškai vaistai atpigo apie 10 proc. Žinant vaistinių apyvartą nesunku apskaičiuoti, kad gyventojai per metus sutaupė daugiau nei 33 mln. Lt.
“Dar didesnis pasiektas rezultatas, kurio mes net nelabai tikėjomės, – priemokų už kompensuojamuosius vaistus mažėjimas. Per laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo priemokos sumažėjo apie 26 proc. Tai reiškia, kad 45 mln. Lt liko ligonių kišenėse. Tai rodo, kad pacientai rinkosi pigesnius vaistus. Rugsėjo mėnesį buvo išleistas naujas vaistų kainynas, vieno recepto kaina valstybei sumažėjo 12 proc. Per metus šis sumažėjimas sudaro 80–100 mln. Lt. Skaičiuojama, kad valstybė ir gyventojai, įvedus vaistų antkainių ribojimą ir vaistų skelbimą monitoriuose, iš viso sutaupys apie 180 mln. Lt. Žinoma, tiek neuždirbs verslas, todėl pasipriešinimas – normalus reiškinys. Mums buvo sunkiau, kol neturėjome rezultatų, dabar jų niekas negali nuginčyti”, – įsitikinęs M.Marcinkevičius.
Beje, pasak jo, vargu ar reforma būtų pavykusi be prezidentės paramos.

Monitorių privalumai – kiekvienam

Labai svarbu tai, kad dabar pacientai vaistinių monitoriuose mato visus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir gali rinktis pigesnius ar brangesnius. Anksčiau jie teturėjo vieną išeitį – pirkti tai, ką išrašydavo gydytojas arba ką pasiūlydavo vaistininkas, o tai dažniausiai būdavo brangiausi variantai.
“Žinoma, dar ne visur pastatyti monitoriai, ne visur pasiūlomas pigiausias vaistas, bet viskas po truputį juda. Juk kiek priešintasi, kiek aiškinta, kad ši tvarka niekada negalios ir nebus gyvybinga, bet šiandien visas didmeninis ir mažmeninis vaistų prekybos tinklas paklūsta naujajai tvarkai. Valstybė šiuo atveju parodė savo jėgą, nes buvo būtina”, – neabejoja A.Čaplikas. Tiesa, pasak jo, vaistinės dabar jau ne priešinasi, o gudrauja.
Dar didesni pokyčiai įmanomi didėjant pačių pacientų sąmoningumui ir stiprinant Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pajėgas. Su tuo sutinka ir sveikatos ministro patarėjas M.Marcinkevičius. Todėl tikėtina, kad kitąmet stiprės vaistinių kontrolė. Jau dabar patarta teritorinių ligonių kasų specialistams lankytis vaistinėse ir stebėti, kaip vyksta pacientų aptarnavimas.
Kita veiklos kryptis – gyventojų švietimas. Esą daugybė Lietuvos gyventojų ir dabar net nesusimąsto, kad tas pats vaistas gali būti gaminamas kelių gamintojų ir būtent dėl to jo kaina gali skirtis ne keliais procentais, o net kartais.
Primename, kad vaistų kainų monitoriais galima naudotis perkant ne tik kompensuojamuosius receptinius, bet ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus. O paprašius parodyti paprasto paracetamolio kainų lentelę, taip pat galima rasti keliais litais pigesnį variantą už tą, kurį pasiūlė vaistininkė.

Nuo spalio 1 d. pacientai vaistinių monitorių ekranuose galės susipažinti ne tik su kompensuojamųjų, bet ir su nekompensuojamųjų vaistų kainomis bei pasirinkti preparatą pagal priimtiną kainą.

Sveikatos apsaugos ministerija įdiegė elektroninę paslaugą piliečiams – Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paiešką. Ministerija sistemą diegė siekdama suteikti pacientams informaciją apie maksimalias mažmenines vaistų kainas, kompensuojamų vaistų priemokas. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistemą galima rasti Sveikos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

„Pirmą kartą pacientui suteikėme galimybę rinktis. Dabar pasitaręs su gydytoju ir vaistininku pacientas pagal bendrinį pavadinimą vaistą, galės išsirinkti už jam priimtiniausią kainą. Ši tvarka labiausiai palies tuos, kam brangūs vaistai iki šiol buvo neįkandama prabanga“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika.

Ministerijos užsakymu buvo patobulinta Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistema ir dabar ja savo veiklai gali naudoti bet kuri vaistinė.

Tokia tvarka, kuomet vaistinės monitoriuje suteikiama informacija apie to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainas, Europos sąjungoje įdiegta pirmą kartą.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba balandžio 29 d. – gegužės 3 d. pakartotinai 24 vaistinėse atliko tikslinį patikrinimą dėl mažmeninės prekybos antkainių nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistiniams preparatams taikymo. Po patikrinimo aštuonių vaistinių filialams stabdomos licencijų galiojimas.

VVKT inspektoriai 24 vaistinėse dar balandžio pradžioje tikrino 30 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų (po 15 receptinių ir nereceptinių vaistų), parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo, ir nustatė mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimus.

Tyrimo metu vėl buvo nustatyti mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimai, 10-57 proc. Tikrintų preparatų. Todėl aštuonioms vaistinėms sustabdomas licencijų galiojimas: UAB Saulėgrąžų vaistinės filialui Kalvarijų g. 172a, Vilniuje, UAB EUROVAISTINĖ filialams Savanorių pr. 68-2, Vilniuje ir Liepojos g. 10, Klaipėdoje, UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“) filialams Dariaus ir Girėno g. 9a, Vilniuje, Savanorių pr. 16, Vilniuje, Didlaukio g. 80a, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, UAB „Nemuno vaistinė“ (prekinis ženklas „Camelia vaistinė“) filialui J. Tumo-Vaižganto g. 90, Plungėje.

Jeigu per du mėnesius vaistinės nepašalins užfiksuotų pažeidimų ir nepateiks VVKT tai patvirtinančių įrodymų, licencijų priedų galiojimas bus panaikintas.

Nuo gegužės šalies vaistinėse privalės stovėti kompiuterio monitoriai. Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones juose turi būti pateikiama informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Šią informaciją galime sužinoti ir namuose, specialioje svetainėje.

Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje.

Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau – paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka.

Žinotina, kad vaistus, kurių veiklioji medžiaga ta pati, gamina įvairios farmacijos kompanijos. Vieną bendrinį pavadinimą turintiems ir vieną vaistų grupę sudarantiems vaistams gamintojai dažnai suteikia skirtingus firminius pavadinimus. Skiriasi ir vaistų firminiais pavadinimais kainos, nors jų veiklioji medžiaga yra ta pati, tad pacientas, patariamas gydytojo ir vaistininko, iš analogiškų vaistų visuomet gali pasirinkti tą, kurio priemoka bus mažesnė.

Nuo birželio 1-osios gydytojai, skirdami ligoniui vaistus, receptuose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį preparato pavadinimą. Tuo siekiama paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnį vaistų pasirinkimą.

Vaistų antkainius pradėjusi reguliuoti Lietuva gali atsisakyti tų vaistų, kurių gamintojai atsisakė deklaruoti didmenines kainas. Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad išimtis gali būti daroma tik analogų neturintiems vaistams.

Vaistų kainas galima pasitikrinti internete. Užtenka įrašyti vaisto pavadinimą.

Gamintojai iki gegužės 1-osios nedeklaravo 181 nekompensuojamo vaisto kainos, tuo tarpu deklaravo 4183-ų. Anot R.Šukio, išimtis galėtų būti padaryta dėl prekybos 34 vaistais, kurių kainos gamintojai nepateikė.

“Reikia priimti sprendimus, ką daryti su tais vaistiniais preparatais, kurių kainos nėra deklaruotos, tačiau jie yra prekyboje. Ir tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje reikalinga taikyti tiems vaistiniams preparatams antkainius ir šiai dienai neaišku, nuo kokios kainos reikėtų skaičiuoti antkainį ir kaip elgtis toliau. Ar tokie vaistai gali būti realizuojami Lietuvoje”, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, jei Vyriausybė trečiadienį sutiks keisti savo nutarimą dėl vaistų antkainių, iki trečiadienio įsigyti nedeklaruotų kainų vaistai galės būti parduoti iki liepos 1 dienos.

“Kol kas neturinčių analogų arba negalimų pakeisti yra 34 vaistiniai preparatai. Tikiuosi, kad Vyriausybė pritars, kad tokių vaistų sąrašas, jų realizavimo tvarka ir terminai būtų nustatyti atskirais sveikatos apsaugos ministro sprendimais”, – sakė R.Šukys.

Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija stengsis įtikinti vaistų gamintojus deklaruoti kainas.

Lietuvos pareigūnai susidūrė ir su kita problema – maždaug trečdalis nekompensuojamų vaistų kainų yra didesnės nei aštuoniose palyginimui pasirinktose šalyse.

“Nutarime yra siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vaistinio preparato įsigijimo kaina yra mažesnė negu gamintojo deklaruota, didmeninės prekybos antkainis turėtų būti taikomas nuo įsigijimo kainos”, – sakė R.Šukys.

Didmenininkai ir tiekėjai konkrečias kainas privalėjo deklaruoti nuo balandžio 1 iki 10 d., o jos taikomos nuo gegužės pradžios. Prognozuota, kad kai kurie medikamentai turėjo atpigti apie 20 proc. Realiai apie pusšimtis populiariausių vaistų atpigo apie 10 procentų.