Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba balandžio 29 d. – gegužės 3 d. pakartotinai 24 vaistinėse atliko tikslinį patikrinimą dėl mažmeninės prekybos antkainių nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistiniams preparatams taikymo. Po patikrinimo aštuonių vaistinių filialams stabdomos licencijų galiojimas.

VVKT inspektoriai 24 vaistinėse dar balandžio pradžioje tikrino 30 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų (po 15 receptinių ir nereceptinių vaistų), parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo, ir nustatė mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimus.

Tyrimo metu vėl buvo nustatyti mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimai, 10-57 proc. Tikrintų preparatų. Todėl aštuonioms vaistinėms sustabdomas licencijų galiojimas: UAB Saulėgrąžų vaistinės filialui Kalvarijų g. 172a, Vilniuje, UAB EUROVAISTINĖ filialams Savanorių pr. 68-2, Vilniuje ir Liepojos g. 10, Klaipėdoje, UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“) filialams Dariaus ir Girėno g. 9a, Vilniuje, Savanorių pr. 16, Vilniuje, Didlaukio g. 80a, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, UAB „Nemuno vaistinė“ (prekinis ženklas „Camelia vaistinė“) filialui J. Tumo-Vaižganto g. 90, Plungėje.

Jeigu per du mėnesius vaistinės nepašalins užfiksuotų pažeidimų ir nepateiks VVKT tai patvirtinančių įrodymų, licencijų priedų galiojimas bus panaikintas.

Nuo gegužės šalies vaistinėse privalės stovėti kompiuterio monitoriai. Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones juose turi būti pateikiama informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Šią informaciją galime sužinoti ir namuose, specialioje svetainėje.

Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje.

Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau – paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka.

Žinotina, kad vaistus, kurių veiklioji medžiaga ta pati, gamina įvairios farmacijos kompanijos. Vieną bendrinį pavadinimą turintiems ir vieną vaistų grupę sudarantiems vaistams gamintojai dažnai suteikia skirtingus firminius pavadinimus. Skiriasi ir vaistų firminiais pavadinimais kainos, nors jų veiklioji medžiaga yra ta pati, tad pacientas, patariamas gydytojo ir vaistininko, iš analogiškų vaistų visuomet gali pasirinkti tą, kurio priemoka bus mažesnė.

Nuo birželio 1-osios gydytojai, skirdami ligoniui vaistus, receptuose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį preparato pavadinimą. Tuo siekiama paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnį vaistų pasirinkimą.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atliko patikrinimą Alytaus, Plungės, Kretingos, Kauno ir Ukmergės vaistinėse dėl antkainių vaistams taikymo. Tyrimo metu vėl nustatyti mažmeninės prekybos antkainių taikymo pažeidimai. Todėl šiandien, vadovaujantis Farmacijos įstatymu, keturioms vaistinėms Ukmergėje ir Alytuje sustabdytas licencijos vaistinės veiklai galiojimas.

Balandžio pradžioje iš 36 patikrintų vaistinių buvo įspėta 30 vaistinių. VVKT joms nurodė trūkumus pašalinti per 5 dienas. Antrojo tyrimo metu 15 vaistinių VVKT tikrino 50 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų, parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo.

Balandžio 26-27 d. atliktas tyrimas atskleidė, kad vėl didesni pažeidimai – „užkelti“ prekybos antkainiai buvo taikomi tiems patiems, jau įspėjimus gavusiems, vaistinių tinklams priklausančioms vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“), Vytauto g.105, Ukmergė, UAB „Nemuno vaistinė“ (prekinis ženklas „Camelijos vaistinė“), Vilniaus g. 90A, Ukmergė bei Anykščių g. 4, Ukmergė, UAB „Saulėgrąžų vaistinė“, Naujoji g. 50B, Alytus.

Vaistų antkainius pradėjusi reguliuoti Lietuva gali atsisakyti tų vaistų, kurių gamintojai atsisakė deklaruoti didmenines kainas. Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad išimtis gali būti daroma tik analogų neturintiems vaistams.

Vaistų kainas galima pasitikrinti internete. Užtenka įrašyti vaisto pavadinimą.

Gamintojai iki gegužės 1-osios nedeklaravo 181 nekompensuojamo vaisto kainos, tuo tarpu deklaravo 4183-ų. Anot R.Šukio, išimtis galėtų būti padaryta dėl prekybos 34 vaistais, kurių kainos gamintojai nepateikė.

“Reikia priimti sprendimus, ką daryti su tais vaistiniais preparatais, kurių kainos nėra deklaruotos, tačiau jie yra prekyboje. Ir tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje reikalinga taikyti tiems vaistiniams preparatams antkainius ir šiai dienai neaišku, nuo kokios kainos reikėtų skaičiuoti antkainį ir kaip elgtis toliau. Ar tokie vaistai gali būti realizuojami Lietuvoje”, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, jei Vyriausybė trečiadienį sutiks keisti savo nutarimą dėl vaistų antkainių, iki trečiadienio įsigyti nedeklaruotų kainų vaistai galės būti parduoti iki liepos 1 dienos.

“Kol kas neturinčių analogų arba negalimų pakeisti yra 34 vaistiniai preparatai. Tikiuosi, kad Vyriausybė pritars, kad tokių vaistų sąrašas, jų realizavimo tvarka ir terminai būtų nustatyti atskirais sveikatos apsaugos ministro sprendimais”, – sakė R.Šukys.

Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija stengsis įtikinti vaistų gamintojus deklaruoti kainas.

Lietuvos pareigūnai susidūrė ir su kita problema – maždaug trečdalis nekompensuojamų vaistų kainų yra didesnės nei aštuoniose palyginimui pasirinktose šalyse.

“Nutarime yra siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vaistinio preparato įsigijimo kaina yra mažesnė negu gamintojo deklaruota, didmeninės prekybos antkainis turėtų būti taikomas nuo įsigijimo kainos”, – sakė R.Šukys.

Didmenininkai ir tiekėjai konkrečias kainas privalėjo deklaruoti nuo balandžio 1 iki 10 d., o jos taikomos nuo gegužės pradžios. Prognozuota, kad kai kurie medikamentai turėjo atpigti apie 20 proc. Realiai apie pusšimtis populiariausių vaistų atpigo apie 10 procentų.

“Veidas”: Pasitvirtino prognozės, kad vaistai neatpigs. Kas dėl to bus daroma?

A.M.: Mačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo vaistinėse duomenis. Tikėjomės, kad vaistai atpigs daugiau, bet žinant tvirtą Lietuvos farmacininkų stuburą stebėtis nereikėtų. Iki šiol visi buvę sveikatos apsaugos ministrai pagrindine vaistų kainų mažinimo priemone laikė derybas. Bet derybos nevyko, kainos kilo, todėl ir buvo priimtas įstatymas, tik matome, kad įgyvendinti jį bus gana sunku. Jis įsigalios nuo gegužės 1 dienos, po to bus tikrinama daug plačiau. Mes komitete gegužės 12 d. svarstysime Farmacijos įstatymo įgyvendinimo klausimą, turėsime naujų patikrinimų duomenų, ir jei matysime, kad deklaruojamos gerokai didesnės kainos nei vaistų gamintojų, teks taikyti sankcijas.

“Veidas”: Ar pritariate ministrui, kad vaistinėms galėtų būti sustabdytos veiklos licencijos?

A.M.: Tikiuosi, kad iki to nebus prieita. Suprantama, rinkos ekonomikos sąlygomis sudėtinga efektyviai sumažinti kainas, bet galimybių yra. Gerai, kad ministerija patikrino vaistines, todėl dabar, iki gegužės 1 d. dar turėdami truputį laiko, galime pareikalauti, kad būtų laikomasi įstatymų. Įdomu, kad blogiausiai jų laikosi vaistinių tinklai. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, buvęs sveikatos apsaugos ministras, tikėjosi, kad vaistų kainos kris apie 20 proc. Aš nebuvau toks optimistas. Jeigu kainos kristų 10 proc. ir būtų sustabdytas tolesnis kainų didėjimas, manyčiau, tai būtų neblogas laimėjimas.

“Veidas”: Sveikatos reforma jau apskųsta Konstituciniam Teismui, ieškinių dėl gydymo įstaigų restruktūrizavimo esama ir kituose teismuose, vis aiškiau, kad reforma stringa. Kokios ieškosite išeities?

A.M.: Tai ne tiek reforma, kiek trečias gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapas, vykdant prieš ketverius metus dar Algirdo Brazausko Vyriausybės patvirtintą restruktūrizavimo planą. Du etapus ji pati įgyvendino. Ekonominė padėtis mus privertė imtis atsakomybės ir sveikatos apsaugai skirtas lėšas naudoti efektyviau, bet matome, kad klaidų padaryta daug. Praėjusį ketvirtadienį komitete pateikėme nemažai pasiūlymų, kaip jas taisyti. Kol kas su permainomis susidūrė dešimt mažų ligoninių, kuriose buvo teikiama nedaug paslaugų. Skundų netrūksta, tačiau ar kas nors pateisins ministeriją ar Vyriausybę, jeigu bus finansuojamos neefektyvios ligoninės?