Apie stebėjimo kameras viešajame transporte prakalbusi Vilniaus valdžia turi įrodyti, kad privataus gyvenimo ribojimas tokiu būdu yra būtinas ir kitų priemonių saugumui užtikrinti nėra, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

Vilniaus vicemeras G.Babravičius pripažįsta galimus “tam tikrus nepatogumus”, tačiau tikina, kad jei bus priimti, sprendimai teisės aktų nepažeis.

“Žmogus, išėjęs į viešąją erdvę, nepraranda orumo jausmo, o privataus gyvenimo teisė ir gina žmogaus orumą”, – BNS sakė H.Mickevičius.

Pasak jo, viešajame transporte asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nedingsta. Tuo metu stebėjimo kamerų įrengimas autobusuose ir troleibusuose šią teisę riboja.

“Ta teisė nėra absoliuti, tam tikrais atvejais ją galima riboti, tačiau laikantis tam tikrų sąlygų. Turi būti išlaikyti proporcingumo ir būtinumo teistai”, – sakė H. Mickevičius.

Priemonės proporcingumą, siekiant saugumo, H.Mickevičiaus teigimu, galima pagrįsti įrodant, jog mažiau teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių priemonių nėra.

Tuo metu ŽTSI direktorius “žymiai sudėtingesniu” vadina klausimą, ar stebėjimo kamerų diegimas viešajame transporte yra būtinas.

“Tai yra užduotis valdžios institucijoms parodyti būtinybę – ar tai daug nusikaltimų, žmogžudysčių, vagysčių”, – sakė H.Mickevičius.

Jo nuomone, taip pat svarbu įsitikinti, ar už siūlymo “nestovi privatūs interesai”.

Ne mažiau aktualus ir asmens duomenų – atvaizdo ir kitos informacijos, pagal kurią galima nustatyti tapatybę – apsaugos klausimas.

“Svarbu, kaip surinkta medžiaga yra renkama, saugoma, tvarkoma, naudojama ir naikinama. (…) Londone, kur labai išvystyta stebėjimo kamerų tinklas, turguje galima nusipirkti vaizdajuosčių su žmones kompromituojančiais įrašais”, – sakė H.Mickevičius.

Jo teigimu, laiku neatsižvelgus į galimas grėsmes, ilgainiui situacija gali tapti sunkiai kontroliuojama. Vis dėlto H.Mickevičius abejoja, ar visuomenė sureaguos į šį sostinės valdžios ketinimą.

“Londone valdžia jau prarado kontrolę. Savo laiku buvo pasakyta, kad tai labai pažangu, dabar įrengta milijonai kamerų ir jų kontrolę perima privačios bendrovės”, – teigė ŽSTI direktorius.

Vicemeras G.Babravičius pripažįsta, kad tam tikri nepatogumai gali būti, bet tvirtina, kad įstatymų reikalvimų bus laikomasi.

“Grėsmės ir galimi nepatogumai egzistuoja, taip. Bet yra mūsų įstatymai ir tiktai tų įstatymų apimtyje galima vienus ar kitus technologinius sprendimus daryti”, – BNS sakė G.Babravičius.

Pasak H.Mickevičiaus, gyventojus būtina perspėti ne tik apie tai, jog jie yra filmuojami, tačiau ir apie tai, kokios kamerų techninės galimybės – kiek kartų gali būti priartintas vaizdas, ar jos filmuoja tamsoje ir panašiai.

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius savaitės pradžioje pranešė, jog ketinama svarstyti galimybę sostinės viešajame transporte įrengti stebėjimo kameras, kas, pasak jo, padėtų išspręsti problemas dėl bilieto neturinčių “zuikių”, drausmintų keleivius ir leistų kovoti su kišenvagiais.

Politiko teigimu, apklausose vilniečiai dažnai nurodo, kad viešajame transporte jaučiasi nesaugiai, kenčia nuo ilgapirščių, nepagarbaus vairuotojo ar šalia esančio keleivio elgesio.

Pasak jo, šiuo metu vykdomas eksperimentas 19-ojo maršruto troleibusuose, kur montuojamos mobiliojo ryšio kameros. Telecentro technikos direktorius Gediminas Budvytis BNS sakė, jog kol kas keleiviai nėra filmuojami.

Maždaug po dviejų mėnesių planuojama priimti sprendimą dėl stebėjimo kamerų įrengimo ir kitose viešojo transporto priemonėse.