Europos šiaurėje esančios valstybės rodo pavyzdį visam žemynui, kaip kovoti su krizės problemomis ir kurti inovatyvią ekonomiką, trečiadienį Londone pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Tai ministras pirmininkas sakė prieš prasidedant Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos premjerų susitikimui. Jis išskirtinis tuo, kad pirmą kartą prie tradicinio Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos ministrų pirminininkų susitikimo prisijungė Jungtinės Karalystės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

“Nesakyčiau, kad taip yra brėžiamos ribos, bet pastarojo laikmečio ekonominė ir finansinė raida parodo skirtumus. Baltijos ir Šiaurės šalys, nors ir skausmingai, bet efektyviai sprendžia problemas, tuo tarpu Europa dar nerado atsako, kaip spręsti Pietų problemas”, – BNS kalbėjo A.Kubilius.

“Šiaurės Europa rodo pavyzdį tiek spręsdama pasaulinės krizės problemas, tiek projektuodama inovatyvios ekonomikos ateitį”, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Kai kurios Pietų Europos valstybės, pavyzdžiui, Graikija, Ispanija, Portugalija, susiduria su didelėmis problemomis dėl didelio deficito. Baltijos šalys savo ruožtu ėmėsi skausmingų taupymo priemonių, kad deficitą sumažintų.

Dvi dienas truksiančiame Londono susitikime, į kurį pakviesti ir verslo lyderiai, daug dėmesio bus skiriama inovacijų politikai, o tai patvirtina Lietuvos pasirinktą kryptį “būti atvira, globaliai konkurencinga valstybe ir aukštųjų technologijų centru Šiaurės ir Baltijos regione”, sakė A.Kubilius.

Trečiadienį Londone A.Kubilius taip pat susitiko su “Barclays Capital” viceprezidentu Cyrusu Ardalanu. Lietuvos premjeras teigė su juo aptaręs finansų ir ekonomines tendencijas.

Naujų automobilių pardavimai Europoje lapkritį mažėjo aštuntą mėnesį iš eilės.

Palyginti su 2009 metų lapkričio mėnesiu, pardavimai sumažėjo 7,1 proc. ir Europos Sąjungoje (ES) praėjusį mėnesį buvo užregistruota kiek daugiau nei 1,069 mln. naujų transporto priemonių, pranešė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Pardavimai sumažėjo visose didžiosiose rinkose: Ispanijoje – 25,5 proc., Italijoje – 21,1 proc., Didžiojoje Britanijoje – 11,5 proc., Prancūzijoje – 10,8 proc., o Vokietijoje – 6,2 procento.

Spalį pardavimų metinis nuosmukis buvo gerokai didesnis ir sudarė 16,6 procento.

Sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, naujų automobilių pardavimai regione sumažėjo 5,7 proc. iki 12,3 mln. vienetų.

Vakarų Europa neišmano komunistinėje priespaudoje gyvenusių valstybių istorijos, pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, nacizmą ir komunizmą pavadinęs “broliškomis ideologijomis”.

“Deja, vakarinė Europos dalis gerai neišmano mūsų istorijos – istorijos valstybių, kuriose dar neseniai buvo totalitarinis režimas”, – sakė A.Ažubalis interviu “EurActiv” naujienų portalui.

Pasak ministro, kurio interviu paskelbtas antradienio vakarą, natūralu, kad ES valstybės turi skirtingą požiūrį Rusiją.

“Normalu, kad, pavyzdžiui, Liuksemburgas turi kitokį požiūrį. Todėl dirbame labai sunkiai, siekdami totalitarinių režimų įvertinimo ES lygiu”, – teigė A.Ažubalis.

“ES reikalingi teisiniai instrumentai prieš stalinistinės rūšies totalitarinius nusikaltimus tuo pat lygiu kaip prieš nacių ideologiją”, – sakė ministras.

“Kai kurie politikai linksta sakyti – palikite istoriją istorikams. Bet to rezultatas – anksčiau ar vėliau yra recidyvas. Pridurčiau, kad nacizmas ir komunizmas yra broliškos ideologijos”, – sakė ministras.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės antradienį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams. Dalis Rytų europiečių siekia, kad jų neigimas būtų kriminalizuotas. Dauguma Europos valstybių dabar yra numačiusios baudžiamąją atsakomybę už holokausto neigimą ar šiurkštų menkinimą.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurį gavo BNS naujienų agentūra.

“Kiekvieno tarptautinio nusikaltimo neigimas turėtų būti vertinamas remiantis tais pačiais standartais, kad būtų užkirstas kelias palankioms sąlygoms totalitarinių ideologijų reabilitacijai ir atgimimui”, – antradienio kreipimesi rašo ministrai.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.