BFL

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad visuotinai pripažinta – vakcinacija yra ekonomiškai efektyviausia sveikatos išsaugojimo priemonė, siekiant apsisaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Skiepijimas – yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių sričių visame pasaulyje. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų − tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.

Šiuo metu Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės biudžeto lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų.

Primename, jog jau dabar, nelaukiant vasaros pabaigos, tėveliai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, išleidžiantys savo mažamečius pacientus į mokyklą, turi rūpintis būsimųjų pirmokėlių sveikata ir nepamiršti paskiepyti. Visus 6 – 7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Be to, šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys, leidžiantis įvertinti užsikrėtimo mikobakterijomis riziką, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą visuomenėje.

Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa atitinka tarptautinius standartus, yra nuolat tobulinama ir ji yra analogiška kitų Europos Sąjungos šalių vakcinacijos programoms. Lietuvoje nacionalinei imunoprofilaktikos programai naudojamos tik tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos. Visos Lietuvoje skiepijamos vakcinos yra registruotos šalyje (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų registras) arba Europos Sąjungoje (Europos vaistų vertinimo agentūra).

Kol kas medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus.

CreativeCommons/alvi2047

Lietuvoje sandėliai užversti vakcinomis nuo kiaulių gripo, tačiau žmonės skiepytis neskuba. Kol kas tepanaudota šeštadalis pernai gruodį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsigytų vakcinų, kurių galiojimo laikas baigiasi lapkritį. Nepanaudotas vakcinas teks tiesiog sunaikinti.

Už 27 tūkst. dozių pandeminio, vadinamojo kiaulių, gripo vakcinos SAM sumokėjo milijoną litų. Ja planuota nemokamai paskiepyti apie 18 tūkst. medikų, tačiau iki šiol jų tepasiskiepijo 2 tūkst. Iš viso pandeminio gripo vakcina nemokamai pasiskiepijo 4644 žmonės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė tvirtina, kad sergančiųjų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų ligomis kol kas daugėja. Pavyzdžiui, dešimtąją metų savaitę kovo pradžioje buvo užregistruoti 37 ligoniai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų, o jau kitą savaitę jų padaugėjo iki 57. Priminsime, kad epidemija skelbiama, kai suserga šimtas iš 10 tūkst. gyventojų.

Tebetęsiami ir ligos sukėlėjo tyrimai – 99 proc. atvejų randamas kiaulių gripo virusas. Nuo šio gripo Lietuvoje jau mirė 23 žmonės, pastarasis – vasario 17 d. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad antroji ligos banga gali kilti nuo pirmosios praėjus 3–12 mėnesių.

PSO jau paskelbė, koks sezoninio gripo virusas plis rudenį, pradedamos gaminti vakcinos, kuriose bus trijų tipų virusų antigenai, vienas jų – pandeminio gripo. Taigi tie, kurie skiepysis naująja vakcina, įgis imunitetą ir sezoniniam, ir pandeminiam gripui. Tačiau D. Razmuvienė primena, kad nemokamai galės skiepytis tik rizikos grupėms priklausantys žmonės.