A.Butkevičius, S.Skvernelis

Seimo rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius trečiadienį pasirašė koalicijos susitarimą. Naujuoju premjeru bus teikiamas valstiečių žaliųjų kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku – taip pat šios partijos atstovas, agronomas Viktoras Pranckietis.

„Veidas“ jau rašė, kad prie rinkimų čempionų – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) prisijungus keliems nepriklausomiems kandidatams gausiausia naujos kadencijos Seimo frakcija dabar skaičiuoja jau net 60 narių. Pastarąjį kartą tokios gausios frakcijos būta prieš 20 metų: 1996 m. Tėvynės sąjunga turėjo 63 mandatus. Tad žlugus originaliai valstiečių idėjai kartu suburti ir konservatorius, ir jų amžinus oponentus socialdemokratus (LSDP), valdančiajai daugumai jiems užteks ir pastarųjų su 17 mandatų. Nors 77 mandatų neužtenka Konstitucijai keisti, bet valstiečiai atskirais klausimais ketina burti neformalias koalicijas.

Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu.

Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu. Vyriausybės programoje, reikia tikėtis, atsiras ir skaičių. LVŽS rinkimų programoje jų nebuvo nė vieno, ir sąmoningai, mat laikytasi filosofijos, kad žmonėms svarbu vertybės, ne skaičiai. Iš tiesų kitos partijos lenktyniavo, kuri „duotų“ daugiau algos, bet rinkėjų tuo nesužavėjo. Tačiau Vyriausybės programa – jau šiek tiek kitas žanras.

Tiesa, kai kur LVŽS ir LSDP pozicijos skiriasi: su triukšmu iš šios kadencijos premjero patarėjų pasitraukęs būsimos Vyriausybės finansų ministru minimas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad pirmas darbas koreguojant ligšiolinės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą – peržiūrėti išlaidas, skirtas socialinio modelio įstatymams įgyvendinti, mat nauji valdantieji ketina revizuoti pirmtakų svarbiausiu kadencijos darbu vadintus teisės aktus.

Proporcija 60:17 valstiečiams leis palikti koalicijos partneriams tik tuos postus, kurių valstiečiai patys nenori. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos neiti į elitinėmis laikomas Seimo pirmininko ir ministro pirmininko pareigas. Jo oponentai įtarinėjo, kad neva taip jis bando apeiti tokiems postams būtiną griežtesnę specialiųjų tarnybų patikrą, nei kad taikoma Seimo nariui, turinčiam teisę dirbti su slaptaisiais dokumentais. Bet R.Karbauskis ramina jokių patikrų nebijąs. O būti tokios didelės frakcijos pirmininku, R.Karbauskio teigimu, – kur kas svarbesnė atsakomybė, nei pirmininkauti parlamentui, mat kad Vyriausybė galėtų kokybiškai dirbti, bus atsakinga frakcija. Juk LVŽS pažadėjo: valdžios centras persikels į Seimą, šis nebebus Vyriausybę aptarnaujanti institucija.

Negali sakyti, kad tokie teiginiai – be pagrindo: tokio dydžio frakcija, be abejonės, diktuos Seimo darbotvarkę. O Seimo pirmininkas, kaip žinome, netgi negali priklausyti jokiai frakcijai, tad formaliai nebūnant frakcijos nariu būtų sudėtinga diriguoti tokiai margai ir daugeliui patiems netikėtai į Seimą patekusiai kompanijai, susibūrusiai tik prieš rinkimus.

Be kita ko, daug kas prisimena, kad ir Andriui Kubiliui teko Seime „ganyti“ palyginti gausią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją po 2008 m. rinkimų: būdamas premjeru, jis vis tiek didelę laiko dalį leido Seime.

Pirmasis naujos kadencijos Seimo posėdis šaukiamas lapkričio 14 d.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas sako, kad nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių įvedimo idėja yra “nevykęs pajuokavimas”. Jo nuomone, didinti pensijas būtų galima iš augančio valstybės biudžeto, be to, jau reikia pradėti kalbėti ir apie valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

“Galiu pasakyti savo nuomonę, kad aš supratau, jog tai yra nevykęs pavėluotas balandžio 1-osios pajuokavimas. Tai yra mano nuomonė iš susidariusios diskusijos. Diskusija vyksta, bet mūsų pozicija aiški – tai yra ne laiku, ne vietoje ir visiškai nenaudinga”, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos pusryčių Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Čaplikas.

Paklaustas, kaip liberalcentristai įsivaizduoja pensijų atstatymą nekeičiant mokesčių, A.Čaplikas nurodė, kad tai būtų galima padaryti augančios ekonomikos sąskaita.

“Jokių mokesčių didinimų, tai yra grindžiama ekonomine prognoze, svarstėme tokią galimybę. Taip pat svarstome galimybę peržiūrėti ir valstybės tarnybos aplyginimus didinimo linkme, jeigu tokia finansinė galimybė bus. Kaip ir valstybės sektoriaus, viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, taip ir pensijų didinimas arba jų grąžinimas, mano manymu, turi būti susietas (…) Mes kalbame apie socialinį teisingumą valstybėje”, – dėstė jis.

Pasak liberalcentristo, gilesnė diskusija apie pensijų grąžinimą ir valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prasidės po poros savaičių, Finansų ministerijai pateikus kitų metų biudžeto prognozes.

Paprašytas įvertinti galimybę pensijas nuo kitų metų į 2009 metų lygį grąžinti valstybei skolinantis, A.Čaplikas sakė, kad “valstybė visada skolinosi, skolinasi ir skolinsis”.

"Veido" archyvas

Opozicijai nepavyko nuversti jau penkto ministro iš eilės. Praėjusią savaitę poste liko G.Kazlauskas

Atrodo, kad dabartinė valdančioji koalicija ir jos sudaryta Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dirbs iki kitų Seimo rinkimų, nes nematyti jokios jėgos, galinčios ją nuversti ar pakeisti.

Interpeliacija aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui žlugo tyliai ir beveik nepastebimai: praėjusį antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į opozicijos pateiktus klausimus, o jau trečiadienį niekas apie tai nebeprisiminė. Tarsi nieko nebūtų įvykę. Priešingai nei interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, apie kurią prisimenama net po kelių savaičių. Nors turėtų būti atvirkščiai.

A.Sekmokui išsaugoti buvo mobilizuoti ne tik visi valdančiųjų frakcijų parlamentarų balsai, ne tik visi prijaučiantieji – savo autoritetą ant interpeliacijos svarstyklių lėkštės metė pati prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nepasitikėjimas energetikos ministru kartu būtų reiškęs nepasitikėjimą ir premjeru, ir Vyriausybe, ir pačia valstybės vadove. Balsavimas dėl A.Sekmoko iš anksto buvo paverstas balsavimu už Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Koalicija atsilaikė ir be D.Grybauskaitės

Tuo tarpu į interpeliaciją G.Kazlauskui buvo einama kaip į rutininę parlamentinę procedūrą. Negana to, visi dalyvaujantieji balsavime žinojo, kad prezidentė D.Grybauskaitė dar pernai rugsėjį pareiškė nepasitenkinimą Aplinkos ministerijos bei jos vadovo darbu ir iki šiol savo požiūrio nepakeitė. Apie tai kartkartėmis primindavo žurnalistams.

Svarbiausia, interpeliuoti G.Kazlauską, priešingai nei A.Sekmoką, tikrai buvo už ką – vien daugiabučių renovavimo programos žlugimas to vertas. Nepaisant visų šių prieš ministrą nukreiptų veiksnių, balsavimo rezultatas dėl jo atsakymų į klausimus – už 65, prieš 42, susilaikė 11 – ne ką tesiskyrė nuo balsavimo dėl A.Sekmoko: už 66, prieš 53, susilaikė 9.

Jei žiūrėsime į esmę, balsavimas dėl interpeliacijos aplinkos ministrui parodė, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir valdančioji koalicija Seime gali sėkmingai atlaikyti opozicijos spaudimą ir be prezidentės D.Grybauskaitės pagalbos.

Taip pat akivaizdu, kad šiandieną Seime nėra jokių sąlygų sudaryti alternatyvią valdančiąją koaliciją, į kurią neįeitų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Tai matant, atmintyje iš karto atgijo netrukus po 2008-ųjų Seimo rinkimų ką tik paskirtojo premjero A.Kubiliaus pasisėdėjimas su žurnalistais restorane “Pas Rudolfą”. Tame vėliau pagarsėjusiame susitikime į klausimą, kiek laiko duoda sau premjero poste, A.Kubilius ramiai atsakė: “Manau, dirbsime iki kadencijos pabaigos. O jeigu niekas nepasikeis ir opozicija bus tokia, kokią matome dabar, tai gal ir dar vieną kadenciją.”

Tuomet toks premjero optimizmas krizės akivaizdoje skambėjo kaip nelabai vykęs juokas, tačiau dabar reikia pripažinti, kad A.Kubilius tuomet buvo velniškai įžvalgus. Arba labai vykusiai pajuokavo. Nes prarasti premjero postą anksčiau 2012-ųjų Seimo rinkimų A.Kubilius gali tik dviem atvejais: arba Lietuvą ištiks gamtinė ir technogeninė katastrofa, panaši į Japonijos, arba konservatoriai praras sveiką nuovoką ir gegužės pradžioje nebeišrinks jo partijos pirmininku kitai kadencijai. Abi tikimybės gana nedidelės. Nors antroji – didesnė.

I.Degutienė planuojama į prezidentus

Tie, kurie dar turi vilčių, kad užsispyrusį A.Kubilių partijos (o paskui, tikėtina, ir Vyriausybės) pirmininko poste gali pakeisti sukalbamesnė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pastarosiomis savaitėmis atlieka konservatorių skyrių posėdžių stebėseną. Mat artėjant rinkiminiam suvažiavimui skyriai kelia savus kandidatus į partijos pirmininko postą. Pagal tai, kuriuose skyriuose ir kokia balsų persvara bus iškelti ar A.Kubilius, ar I.Degutienė, bandoma iš anksto prognozuoti, kokia būsianti rinkimų baigtis.

Mesti iššūkį A.Kubiliui partijos vado rinkimuose I.Degutienę ragina ir jos artimiausios aplinkos žmonės, daugiausia vienaip ar kitaip susiję su krikščioniškuoju partijos sparnu arba turintys asmeninių nuoskaudų dėl A.Kubiliaus veiklos. “Jeigu būsiu iškelta, tada ir pamąstysiu. Bet šiandien negaliu į šitą klausimą niekaip atsakyti, nes nežinau, ar būsiu iškelta”, – su tradiciniu ryžtu į klausimus, ar dalyvausianti partijos pirmininko rinkimuose, atsakinėja Seimo pirmininkė.

Tačiau partijos aparato darbuotojai neabejoja, kad jos pavardė greta A.Kubiliaus ir, tikėtina, tautininkų sparno lyderio Gintaro Songailos bus įrašyta į rinkimų biuletenį. Mat pagal įstatus pakanka, kad kandidatą į pirmininkus iškeltų bent vienas partijos skyrius.

“Man keisti pasvarstymai, kad Irena nori pasitikrinti, ar partija ją palaiko, – sakė “Veidui” vienas įtakingas konservatorius. – Irena palaikymą tikrai turi, bet – ne į šį postą. Ir ne šiuo metu. To mums dar betrūko – turint vos kelis “reitinginius” politikus, iškišti juos į postus, kuriuose jų reitingai neišvengiamai smuks.”

Konservatoriai neslepia, kad kalbėdami apie I.Degutienę jie žvelgia ne į 2012-ųjų Seimo, o į 2015-ųjų prezidento rinkimus. Išsaugoti nepopuliarių sprendimų nepaliestą, lūkesčių teikiančią kandidatę iki rinkimų, kuriuose konservatoriai savo tikro kandidato neturėjo jau nuo 1997-ųjų, būtų logiškas sprendimas. Juoba kad politinė santuoka su praėjusiuose prezidento rinkimuose kelta kandidate D.Grybauskaite iširo ilgai netrukusi.

Kad A.Kubilius turės palikti partijos pirmininko postą, jeigu pralaimės 2012-ųjų Seimo rinkimus, jaudabar ne paslaptis. Kitas reikalas, jog, kaip parodė savivaldybių tarybų rinkimai, tiek konservatoriai, tiek visa dabartinė valdančioji koalicija turi šansų išsaugoti pozicijas ir po dvejų metų. Ypač jeigu šiuo metu susiskaldę liberalai pradės veikti vieningai.

Kas suvienys liberalus

Tiek “motininė” Liberalų ir centro sąjunga, tiek nuo jos atskilęs ir savarankiška partija tapęs Liberalų sąjūdis šiuo metu, formaliai imant, Seime turi po 13 balsų. Tai yra politiškai lygaus svorio partijos. Tiesa, į Liberalcentristų frakciją dar įeina Arūno Valinsko “prisikėlėlių” liekanos, bet šių vienoks ar kitoks įsiliejimas į liberalų gretas jau yra nulemtas. Žinoma, jei kuris iš “prisikėlėlių” dar tebenori tęsti politinę karjerą.

Kita vertus, per savivaldybių tarybų rinkimus liberalcentristai pasirodė geriau už liberalsąjūdininkus, tad jėgos, galima sakyti, galutinai išsilygino.

Kokių nors idėjinių nesutarimų tarp abiejų partijų nebuvo nuo pat pradžių. Dabartinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vedami liberalsąjūdininkai 2005-ųjų pabaigoje atskilo nuo liberalcentristų, nes nebegalėjo kartu dirbti su tuometiniu šios partijos pirmininku Artūru Zuoku. Arba, perfrazavus žinomą posakį, – “jokio verslo, vieni asmeniškumai”.

Abiejų rūšių liberalų bėda – asmeniškumai, nebeleidę jiems veikti vienos partijos gretose, išplito daug toliau už “zuokininkų” ir “antizuokininkų” ar “klaipėdiečių” ir “vilniečių” santykių. Juoba kad liberalų enfant terrible A.Zuokas jau seniai paliko partiją, su savo vardo judėjimu laimėjo savivaldos rinkimus Vilniuje ir, regis, kartoti klaidos, padarytos 2008-aisiais einant į Seimą, nebeketina.

Paradoksas, bet šiandieną, po savivaldos rinkimų, liberalai ir liberalcentristai lengviausiai susitarė dėl bendradarbiavimo būtent Klaipėdos miesto taryboje, nors kadaise uostamiestyje skilimas buvo pats skausmingiausias.

Tuo tarpu Vilniuje liberalcentristas Stanislovas Šriubėnas negali sėdėti prie vieno stalo su liberalsąjūdininku Vidmantu Martikoniu (“feodalo” pravardę turinčiu vienu turtingiausių Lietuvos politikų), o Kaune liberalsąjūdininkai stengiasi neatsidurti greta buvusio mero, liberalcentristų lyderio Arvydo Garbaravičiaus. Nors, kaip teigiama, po šių savivaldos rinkimų liberalai daug labiau linkę sudarinėti tarpusavio koalicijas nei anksčiau.

Yra ir objektyvių priežasčių, kodėl liberalai neskuba vienytis. “Veido” žiniomis, artėjant savivaldos rinkimams liberalų užsakymu “Baltijos tyrimai” atliko abiejų partijų elektorato apklausą ir paaiškėjo, kad antruoju pasirinkimu už “bendravardę” partiją balsuotų tik po 15 proc. tiek liberalcentristų, tiek liberalsąjūdininkų rinkėjų. Šitai kelia tam tikrą pavojų, kad susijungdamos partijos nubaidytų nemenką dabartinių rinkėjų dalį ir laukiamo sinergijos efekto per 2012-ųjų Seimo rinkimus nebūtų.

Bet asmeniškumai vis tiek persveria. “Patys pagalvokit – jeigu dabar sujungiame partijas, tai kaip į pirmas 10–15 “praeinamų” vietų sutalpinti visus 26 dabartinius Seimo liberalų frakcijų narius? Juk visi ten norės”, – retoriškai “Veido” klausė vienos iš liberaliųjų partijų lyderis. O jeigu dar darysime prielaidą, kad siekiant privilioti papildomų rinkėjų partijos panorės papuošti rinkimų sąrašus naujais veidais?

Tad kol kas daugiausia, apie ką kalba liberalų partijų vadai, – susitarimas per Seimo rinkimus nekelti vieniems prieš kitus kandidatų ir viešas įsipareigojimas po rinkimų dirbti kartu. Kartu nepamiršdami pridurti, kad “iš jų pusės” jokių kliūčių partijos suvienijimui nėra.

Valdančioji Permainų koalicija parlamente ketvirtadienį atgavo formalią daugumą ir turi 71 atstovą 141 vietos Seime.

Taip nutiko ketvirtadienį prisiekus naujam parlamento nariui, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovui Andriui Burbai. Jis iškart tapo valdančiosios Jungtinės TPP bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariu.

32 metų teisininko išsilavinimą turintis A.Burba Seime pakeitė per apkaltos procesą atstatydintą Seimo narį Liną Karalių.

2008 metų rudenį L.Karalius į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos TPP kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją ir priklausė Krikščionių partijos frakcijai.

Valdančiąją koaliciją sudaro keturios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei TPP.

Latvijos politologas, ekspertas Rusijos klausimais Karlis Daukštas mano, kad Latvijoje sudaryta nauja valdančioji koalicija nepatiks nei Rusijai, nei Europai, be to, santykiai su Rusija gali pablogėti net iki numatyto Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio vizito į Maskvą atšaukimo.

“Aš manau, užsienio politikos požiūriu šio žingsnio nesveikins nei Rusija, nei Europa”, – sakė jis agentūrai BNS, komentuodamas tai, kad naująją Latvijos vyriausybę sudarys trys partijų susivienijimai: laimėjęs Seimo rinkimus centro dešinysis susivienijimas “Vienybė”, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas “Viskas -Latvijai!” – Tėvynei ir laisvei”ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę”.

Europa pastabų ar nurodymų vargu ar pateiks atvirai, bet tam tikro nepasitikėjimo bus ir toliau.

“Manoma, kad žodžiais Rusija labai smarkiai užsipuls šią koaliciją. Bijau, kad šiuo metu santykiai su Rusija gali pablogėti iki tiek, kad bus atšauktas Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio vizitas”, – sakė K.Daukštas.

Rusija jau dabar priekaištauja, kad V.Zatleris – žmogus, vedantis derybas su partija “Viskas -Latvijai!”, kuri, Rusijos nuomone, yra “etninės pakraipos” neofašistinė organizacija.

Jeigu valdančiojoje koalicijoje būtų “Santarvės centras” , Rusijos požiūris būtų kitoks, ir santykiai su Rusija būtų kur kas geresni, mano K.Daukštas.

Kai dėl Europos, tai ji labai santūriai žiūri į partijas, kurios kelia opius klausimus nacionalinėje srityje, ypač etnine prasme.

“Dabar, kai Europoje kalbama apie čigonus,ir mes tarsi patenkame į šių diskusijų zoną”, – paaiškino jis.

K.Daukštas priminė, kad Europoje didelę įtaką turi Rusijos žiniasklaidos priemonės, ir į Rusijos poziciją, ypač po Vokietijos kanclerės, Prancūzijos prezidento ir Rusijos prezidento susitikimo, ten atsižvelgiama.

Naujos vyriausybės sudarymas primena K.Daukštui meksikiečių serialą, ir jis nepranašauja naujai koalicijai ilgo amžiaus, nes dėl įtampos kiekviename ją sudarančiame partijų susivienijime ši koalicija neatlaikys įvairių aplinkybių spaudimo.

“Aš neprognozuoju jai per daug ilgo gyvavimo. Apskritai, dėl to, kad šis Seimas išrinktas tokiu procentų santykiu, taip pat dėl esamų tokių ideologinių prieštaravimų, jis faktiškai iš tikrųjų nedarbingas”, – mano K.Daukštas.

Tris atstovus Seime turinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) grasina nutraukti politinę paramą valdančiajai Permainų koalicijai.

“Teiksiu siūlymą nutraukti paramos sutartį, mes matau, kad nevykdomi duoti įsipareigojimai”, – BNS sakė valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Sprendimą dėl paramos valdantiesiems ketvirtadienį turėtų priimti LVLS taryba.

Anot partijos pirmininko, premjeras Andrius Kubilius žadėjo iki rugsėjo 30-osios priimti keletą žemdirbiams itin svarbių sprendimų, bet, panašu, kad pažado neįvykdys.

“Jaučiu, kad sprendimai nebus priimti”, – sakė R.Karbauskis.

Jo teigimu, vienas svarbiausių jų keltų ir Vyriausybės neįgyvendintų reikalavimų – dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams išmokėjimo.

“Bet tai tik vienas iš neįgyvendintų įsipareigojimų. Siūlysiu neatidėlioti sprendimo ir balsuoti dėl paramos nutraukimo”, – BNS kalbėjo valstiečių liaudininkų lyderis.

“Mes remiame ne Vyriausybę, ne premjerą, o remiame savo siūlymus. Mums nesvarbu, kas bus premjeras, kokia bus Vyriausybė, mums svarbu, kad būtų priimami sprendimai. Ši Vyriausybė kažkodėl “iškrito” iš savo prisiimtų terminų”, – sakė R.Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad ketvirtadienį nutarus nutraukti rėmimo sutartį, per 15 dienų Vyriausybė dar gali įvykdyti LVLS reikalavimus, ir tuomet sutartis liks galioti.

“Mes savo įsipareigojimus įvykdėme pilna apimtimi. Jeigu mūsų parama Seime nebereikalinga, matyt, tai ir įvyks”, – prognozavo R.Karbauskis.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį Lietuvos radijui antradienį sakė, kad tiesioginės Europos Sąjungos (ES) išmokos žemdirbiams šiemet bus didesnės nei pernai, o pinigai ūkininkams tikriausiai bus pradėti mokėti spalio viduryje.

“Europos Sąjungos išmokos šiais metais yra didesnės negu praėjusiais metais. Bendras paketas tiesioginių išmokų – už mėsą, už pieną, už žemę, už javus – yra didesnis negu praėjusiais metais, todėl svarstoma, kokia turėtų būti nacionalinė dalis. Mūsų siūlymas, atsižvelgiant į visus finansinius iššūkius tiek šių metų, tiek kitų metų, yra toks, kuris tikrai žemdirbiams yra pakankamai neblogas”, – tvirtino A.Kubilius

Jis teigė, jog Vyriausybė artimiausiu metu susitiks su ūkininkais, o daugiau informacijos dėl tiesioginių išmokų žadėjo paskelbti kitą savaitę.

Antradienį A.Kubilius taip pat džiaugėsi konstruktyviu bendradarbiavimu su LVLS.

“Kaip žinote valstiečių liaudininkų nėra koalicijoje, bet mes turime gerą konstruktyvų susitarimą, ir šiuo atžvilgiu, mano įsitikinimu, reikia tai vertinti ne kaip valstiečių liaudininkų paramą valdančiajai koalicijai, o kaip Valstiečių partijos konstruktyvų dalyvavimą sprendžiant valstybei svarbius reikalus. Tai tikrai galima labai pozityviai vertinti, šiuo atžvilgiu Valstiečių partija savo konstruktyvumu tikrai yra galva aukščiau, palyginti su kitomis partijomis, kurios yra opozicijoje ir kurios pristinga kartais to konstruktyvumo”, – kalbėjo premjeras.

Šių metų kovo 9 dieną keturių valdančiųjų partijų ir opozicinės LVLS lyderiai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Pagal jį trys Seime esantys valstiečiai liaudininkai įsipareigojo nereikšti ir nepalaikyti nepagrįstų interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe.

Pasirašytu susitarimu Permainų koalicija įsipareigojo bent iš dalies kompensuoti savivaldybių 2009 metais negautas pajamas, kompensuoti padidėjusias savivaldybių išlaidas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų viešajam transportui panaikinimo, apsispręsti dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams už 2010 metus išmokėjimo iki 2011 metų balandžio 1 dienos ir dėl individualių įmonių savininkų ir ūkininkaujančių pensininkų pensijų mažinimo principų pakeitimo.

Taip pat pažadėta sumažinti PVM iki 5 proc. Lietuvoje užaugintoms lauko ir šiltnamio daržovėms, 2011-2012 metais kitiems maisto produktams PVM sumažinti iki ES šalių vidurkio, grąžinti 5 proc. PVM lengvatą periodiniams leidiniams ir knygoms, išlaikyti PVM lengvatas vaistams ir transportui.

Valdantieji yra įsipareigoję paspartinti įstatymo projekto dėl atsinaujinančių išteklių plėtros priėmimą, numatant jame, kad iki 2015 metų, t.y. penkeriais metais anksčiau nei reikalauja ES, iš alternatyvių šaltinių bei vietos žaliavų būtų pagaminama ne mažiau kaip 23 proc. energijos.

Žadėta įvesti papildomus 15 proc. didesnius moksleivio krepšelio koeficientus nedidelėms kaimo mokykloms, padidinti finansavimą rajonų ligoninėms ir kita.

Valdančioji Permainų koalicija šiuo metu parlamente turi 69 Seimo narių palaikymą iš 140.

Prasidėjus Seimo rudens sesijai, valdančiąją koaliciją galia papildyti 2-3 parlamentarai, sako valdančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

“Aiškinomės, ar yra kokių nors galimybių koaliciją papildyti, pastiprinti. Tam tikros kuklios galimybės veikti ta kryptimi išlieka. Artimiausia ateitis parodys, kaip čia prasidėjus Seimo sesijai, ar bus vieno kito Seimo nario tam tikra migracija”, – po koalicijos partnerių susitikimo trečiadienį žurnalistams sakė J.Razma.

Jis teigė negalintis skelbti, kurie Seimo nariai “migruos”, tačiau esą jų turėtų būti 2-3.

“Detalių negaliu skelbti, kai tai liečia ne koalicijos dalyvių migracijas. (…) Kokių nors didelių skaičių niekas negali prognozuoti, kalbama apie keletą Seimo narių – 2-3 gal”, – sakė konservatorius.

Parlamentaras svarstė, jog šie “migruosiantys” parlamentarai gali prisidėti ir ne prie koalicijos, o prie Mišrios Seimo narių grupės.

“Mes taip įsivaizduojame, tai būtų link koalicijos, kad ir ne visiškai, sakykime, į ją ateinant, bet galimi tokie veiksmai pereinant atskirų Seimo narių į Mišrią grupę”, – teigė J.Razma.

Valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Formaliai ji turi 70 balsų. Tris atstovus Seime turintys valstiečiai liaudininkai su Permainų koalicija yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir pažadėję neparemti interpeliacijų Seime.

Šiuo metu galioja Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” frakcijų bei valstiečių liaudininkų pasirašyta koalicinė opozicijos sutartis, už borto paliekanti didžiausią opozicinę Socialdemokratų partijos frakciją bei iš valdančiųjų pasitraukusią Krikščionių partijos frakciją.

Šią savaitę visos opozicinės frakcijos planavo pasirašyti naują susitarimą dėl bendradarbiavimo, bet “Tvarkos ir teisingumo” frakcija pirmadienį pranešė neketinanti to daryti.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) reikalaudama nedelsiant imtis “situacijos pokyčių” grasina neberemti valdančiųjų. Jie per du mėnesius reikalauja sprendimų, dėl kurių LVLS pažadėjo paramą valdančiajai koalicijai.

“LVLS taryba priėmė sprendimą kreiptis į valdančią daugumą reikalaujant per du artimiausius mėnesius priimti sprendimus dėl visų politiniame susitarime suderintų klausimų. Kitu atveju LVLS svarstys klausimą dėl tikslingumo toliau remti valdančios koalicijos darbą”, – teigiama pirmadienį išplatintame partijos pranešime.

LVLS teigia, kad jos siūlymai nukreipti į ekonomikos skatinimą, kontrabandos ir nedarbo mažinimą. LVLS kaltina Vyriausybę delsimu spręsti iškeltas problemas – taip esą didinamas nusivylimas, spartinami emigracijos tempai, neskatinamas ekonomikos atsigavimas, didinama šešėlinė ekonomika.

“Tapo akivaizdu, jog ankstesnis, neapgalvotas mokesčių didinimas turėjo labai negatyvias pasekmes Lietuvos ekonomikai, tad dar labiau stebina kalbos apie naują mokesčių naštos didinimą. Tai rodo, jog nesugebama įvertinti jau padarytų klaidų, o norima padėtį dar pabloginti”, – teigia LVLS.

Iš viso Permainų koalicija turi 70 atstovų parlamente iš 141. LVLS parlamente turi 3 atstovus.

Šių metų kovo 9 dieną keturių valdančiųjų partijų ir opozicinės Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderiai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Pagal susitarimą, valstiečiai liaudininkai įsipareigojo nereikšti ir nepalaikyti nepagrįstų interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe.

Pasirašytu susitarimu Permainų koalicija įsipareigojo bent iš dalies kompensuoti savivaldybių 2009 metais negautas pajamas – apie 220 mln. litų. Taip pat žadėta kompensuoti padidėjusias savivaldybių išlaidas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų viešajam transportui panaikinimo.

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybei ir Seimui patvirtinus Pelno mokesčio įstatymo pataisą, nustačiusią, kad smulkioms įmonėms pelno mokesčio tarifas sieks tik 5 proc., valdančioji koalicija įsipareigojo parengti ir priimti teisės aktus, kad ši nuostata būtų pritaikyta ūkininkų ir kitų žemės ūkio gamybos veiklą vykdančių bendrovių mokamam pajamų ir pelno mokesčiui.

Iki šių metų pabaigos turėtų būti priimti sprendimai dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams už 2010 metus išmokėjimo iki 2011 metų balandžio 1 dienos.

Valdančioji koalicija “kalbasi ir kalbėsis” su Krikščionių partijos frakcija dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos, trečiadienį sakė vienos iš koalicijos partnerių – Liberalų ir centro sąjungos – atstovas.

Tuo metu didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigia, kad kol kas neaišku, kaip galėtų plėstis koalicija.

“Šiandien mes porą minčių čia turėjom tokių užsimetę. Manau, kad Krikščionių frakcijos lygmeny bandysim kalbėtis. Kalbėsimės ir kalbamės”, – po tradicinių valdančiosios koalicijos pusryčių žurnalistams sakė Liberalų ir centro frakcijos frakcijos Seime seniūnas Jonas Liesys.

Jo teigimu, “netinka” kalbinti atskirus narius, todėl bus bandoma įkalbinti visą frakciją.

“Negalime ignoruoti po vieną ar kitaip. Vis tik mes esame politinė jėga, ir jie yra politinė organizacija, tai kažkaip tai netinka. Vis tik, manau, reikėtų atsiklausti frakcijos nuomonės ir tada kalbėti”, – teigė J.Liesys.

Pasak jo, Krikščionių partijos frakcija nėra iškėlusi kokių nors sąlygų valdantiesiems.

“Kada susėsime dėlioti taškus, tai, matyt, tada ir pasakysime, kokie reikalavimai, nes dabar iš frakcijos pusės, turiu omeny Krikščionių, jokių reikalavimų mes tikrai neturėjom. Arba prašymų, arba pageidavimų, norų – neturėjome”, – tikino liberalcentristas.

Paklaustas, kada bus “dėliojami taškai”, J.Liesys sakė, jog tai numatoma padaryti “artimiausiu metu”.

J.Razmos teigimu, dėl valdančiosios koalicijos išplėtimo daugiausiai su galimais partneriais šiuo metu kalbasi mažesnės valdančiųjų frakcijos ir konkretaus sutarimo visos valdančiosios koalicijos lygmeniu nėra.

Pirmadienį J.Razma pareiškė, kad Valdančioji koalicija derasi su pavieniais Seimo nariais dėl jų atėjimo į koaliciją.

“Tuo metu buvo toks nusiteikimas”, – paklaustas, ar valdančiųjų pozicija pasikeitė, trečiadienį BNS sakė J.Razma. Jis taip pat aiškino, kad konservatoriai nei frakcijoje, nei partijoje nėra sutarę, kad prie valdančiųjų turėtų jungtis būtent Krikščionių frakcijos parlamentarai.

Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją daugiausia sudaro nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Iš viso ji turi 70 atstovų parlamente. Politinį palaikymą Permainų koalicijai yra pažadėjusi 3 atstovus Seime turinti Valstiečių liaudininkų sąjunga.

Valdantieji ir anksčiau derėjosi su Krikščionių partija, bet jos vadovas Gediminas Vagnorius vasarį pareiškė, kad partija neketina dėtis prie valdančiosios koalicijos, kol ministru pirmininku bus Andrius Kubilius.

2:0 – tokiu rezultatu praėjusią savaitę baigėsi valdančiosios daugumos ir opozicijos kova Seime. Premjeras ir Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Andrius Kubilius neslėpė nugalėtojo euforijos, nes abu itin svarbūs balsavimai – dėl susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir dėl Vyriausybės ataskaitos – parodė, kad jau kuris laikas vyravusios parlamentinės lygiosios persisvėrė valdančiųjų naudai.

A.Kubilius žurnalistams kartojo matantis labai neblogų perspektyvų stiprinti valdančiąją koaliciją, o partijos, kurios tikėjosi kurti alternatyvą aplink socialdemokratus, jo žodžiais tariant, turėjo susiprasti, kad tai neįmanoma.

Tiesa, valdančiųjų persvara kol kas labai trapi. Balsuojant dėl Vyriausybės ataskaitą palaikančios rezoliucijos už buvo 71, o E.Masiulio atsakymams į interpeliacijos klausimus pritarė ir taip nuo balsavimo dėl nepasitikėjimo išgelbėjo 73 parlamentarai. Už balsavo “valstiečiai”, pasižadėję koaliciją remti per interpeliacijas, taip pat du mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai – Naujosios sąjungos narys Valerijus Simulikas ir Valdemaras Valkiūnas. Tačiau abu tikina, kad tai nėra joks ženklas, jog jie ketina papildyti valdančiąją koaliciją.

Opozicinių frakcijų seniūnai taip pat neigia, kad vyksta pokalbiai dėl koalicijos išplėtimo. “Nevyksta jokie pokalbiai. Bet esame pasirengę dar kartą pristatyti savo pasiūlymų rinkinį”, – Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys priminė siūlymus, dėl kurių kartą jau žlugo derybos dėl jungimosi prie valdančiųjų.
“Jokio kvietimo nėra. Gal pokalbiai vyksta pačioje Tėvynės sąjungoje, bet ne su manim”, – tikina neseniai iš konservatorių pas krikščionis perbėgęs ir jų frakcijos seniūnu išrinktas Vidmantas Žiemelis.

Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma, atvirkščiai, minėjo, kad kaip tik dalyvavo viename pokalbių ir kaip tik su Krikščionių frakcija. “Tačiau pokalbis buvo neįpareigojantis. Šiandien nėra realių derybų, o pasikalbama su visais”, – apibendrino J.Razma.

Neoficialių šaltinių teigimu, valdantieji kuria tokį scenarijų: kviesti į valdančiąją koaliciją visus, išskyrus socialdemokratus, o tada atsisveikinti su Tautos prisikėlimo frakcija, nes Arūno Valinsko elgesį koalicijos partneriai jau sunkiai pakenčia. Tiesa, pokalbiai su potencialiais partneriais buvo suaktyvėję prieš balsavimą dėl susisiekimo ministro, bet jam pasibaigus geruoju dabar skubos kaip ir nėra, nes gyvybiškai svarbus šioje sesijoje beliko balsavimas dėl žemės reikalų perdavimo naikinant apskričių administracijas. O didysis mūšis dėl 2011 m. biudžeto  laukia jau per rudens sesiją.

Dabar Permainų koalicijai priklauso 70 iš 141 Seimo nario.

Krikščionių partijos frakcija teigia, kad žiniasklaidoje pasirodę komentarai, esą kai kurie Krikščionių partijos frakcijos nariai ketina prisijungti prie valdančiosios koalicijos, prasilenkia su tiesa.

“Tai tik dar kartą paliudija, kad Vyriausybės vadovui derančias solidžias politines diskusijas pakeitė kokio nors Valentinavičiaus viešųjų ryšių akcijos”, – teigiama frakcijos pranešime.

Anot Krikščionių partijos frakcijos, “toks akcijų suaktyvėjimas gali būti paaiškinamas nebent A. Kubiliaus noru sukliudyti frakcijos gretų pasipildymui Tėvynės sąjungos politika nusivylusiais šios partijos nariais”.

Valdančioji Permainų koalicija gali padidėti per artimiausias kelias savaites, pirmadienį pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis premjeras Andrius Kubilius.

Galimybė plėsti koaliciją aptarta per valdančiųjų lyderių pasitarimą pirmadienį.

“Tokias galimybes (plėsti koaliciją – BNS) matome labai realias. Manome, kad jas galime realizuoti per kelias artimiausias savaites”, – po pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jis teigė dar nenorįs įvardyti, su kokiomis Seimo frakcijomis ar atskirais parlamentarais deramasi.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Iš viso ji turi 70 atstovų parlamente. Politinį palaikymą Permainų koalicijai yra pažadėjusi 3 atstovus Seime turinti Valstiečių liaudininkų sąjunga.