Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis premjeras Andrius Kubilius sako, jog žlugę opozicijos bandymai nuversti susisiekimo ministrą rodo galimybę valdantiesiems sustiprinti gretas parlamente.

“Po opozicijos ir jos lyderių fiasko organizuojant tokius bandymus, valdančiajai koalicijai atsiranda visos galimybės stiprinti koaliciją, ir tam artimiausiu metu skirsime visą dėmesį”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

Ji tvirtino, jog dėl koalicijos plėtimo kalbamasi su visomis frakcijomis, “kurios nori prisidėti prie nomenklatūrinio tinklo likučių likvidavimo, ir tų frakcijų tikrai gali būti ne viena”.

Premjeras taip pat tikino, kad politikai pamatys, jog atėjo laikas apsispręsti: ar sukti apsivalymo keliu kartu su prezidente Dalia Grybauskaite ir konservatoriais, ar “likti kažkokioje neaiškioje situacijoje”.

“Frakcijų, kurios nori, kad būtų tęsiama, kas pradėta, ką pradėjo prezidentė, tuos voratinklius plėšydami, traukydami teisėsaugoje, valdžios visose institucijose, tikrai pasiryžusių eiti šiuo keliu yra nemažai, o pastangos trukdyti buvo labai desperatiškos, todėl aš tikiu, kad daugeliui politikų, esančių Seime, apsisprendimas bus toks: ar eiti su mumis, ar toliau gyvuoti kažkokioje neaiškioje situacijoje”, – sakė premjeras.

Anot A.Kubiliaus, žlugusi opozicijos inicijuota interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui esą demonstruoja vidinį socialdemokratų susiskaldymą.

“Interpeliacija E.Masiuliui iš tiesų neturėjo jokio dalykinio pamušalo. Kartais man atrodė, kad netgi sąmoningai surašyta taip, kad mums būtų progų pasakyti tikrą tiesą ir apie buvusią ministerijos vadovybę. Nežinau, tai gal yra tarpusavio santykių aiškinimosi socialdemokratų partijoje rezultatai”, – sakė premjeras.

Seimas ketvirtadienį pritarė specialios parlamentarų komisijos nutarimo projektui, kuriuo siūlyta pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus: už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 49, o susilaikė 14 parlamentarų.

E.Masiulį palaikė beveik visi valdančiosios koalicijos nariai ir keturi Mišrios Seimo narių grupės nariai: valstiečiai liaudininkai Rima Baškienė, Antanas Baura, socialliberalas Valerijus Simulikas ir Valdemaras Valkiūnas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų ir centro sąjungos frakcija iki paskutinės minutės svarstė, kaip jai elgtis. Po pasitarimo su premjeru A.Kubiliumi ir E.Masiuliu nutarta nepalaikyti interpeliacijos. Vienintelis Žilvinas Šilgalis nebalsavo.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Iš viso ji turi 70 atstovų parlamente. Politinį palaikymą Permainų koalicijai yra pažadėjusi 3 atstovus Seime turinti Valstiečių liaudininkų sąjunga.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS)  lieka valdančiosios Permainų koalicijos nare, tačiau pasilieka sau teisę  “išskirti savo prioritetus iš visos Vyriausybės prioritetų”, pirmadienį nusprendė  LiCS vadovybė.

Pasak LiCS pirmininko Gintauto Babravičiaus, partijos vadovybė  pirmadienį svarstė galimybę trauktis iš valdančiosios koalicijos, bet nutarė, kad  tokio žingsnio dar nežengs.

G.Babravičiaus teigimu, liberalcentristams nerimą kelia kai kurių koalicijos partnerių elgesys balsuojant dėl tam tikrų sprendimų, todėl  jie pasilieka tiesę savarankiškai nustatyti savo prioritetus, t.y. LiCS neįsipareigoja palaikyti visų Vyriausybės ir Permainų koalicijos  iniciatyvų bei balsavimų dėl interpeliacijų ir pan.

Klausimas dėl LiCS likimo koalicijoje kilo Seimui praėjusį antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų  rinkimus.

G.Babravičius taip pat tvirtino, jog LiCS tolesnis dalyvavimas koalicijoje priklausys ir nuo partnerių viešų pareiškimų.

“Mes paprašėme koalicijos partnerių viešame pareiškime, kad ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ir Liberalų sąjūdis susilaikytų ateityje nuo pačių įvairiausių interpretacijų koalicijos griūties kontekstuose”, -  sakė G.Babravičius.

Jis pabrėžė, kad LiCS dalyvavimas koalicijoje pirmadienį svarstytas pirmąkart per pusę metų, nors LiCS dalyvavimo klausimą koalicijoje jau  kurį laiką esą eskaluoja patys koalicijos partneriai.

Pasak G.Babravičiaus, pasilikdami teisę nepalaikyti programiškai  jiems netinkamų Vyriausybės siūlymų, jie elgtųsi analogiškai “kaip ir  koalicijos partneriai, konservatoriai ir Liberalų sąjūdis, kurie balsuodami dėl tiesioginių merų rinkimų akivaizdžiai nepalaikė mūsų labai aukšto prioriteto, įrašyto ir Vyriausybės programoje”.

Klausiamas, ar LiCS prisidės prie iniciatyvos atstatydinti  susisiekimo ministrą Liberalų sąjūdžio vadovą Eligijų Masiulį, G.Babravičius sakė atsakymo dar nežinantis, o sprendimą šiuo klausimu priims Seimo  frakcija.

“Mes svarstysime, kaip nors specialiai kerštauti ponui Masiuliui mes neturime pagrindo, nors galbūt ir turime šiokį tokį, bet ne tiek didelį,  kad tai būtų išreikšta aiškia ir tikslia pozicija. Visai neatmestina, kad  mūsų frakcijos nariai dalyvaus balsavime, bet ar balsuos “už”, ar “prieš”,  dar negaliu pasakyti”, – sakė G.Babravičius.

Paklaustas, ar jų šiandieninis sprendimas nėra pirmas žingsnis traukiantis iš koalicijos, G.Babravičius tvirtino, kad “politikoje bet kurios vedybos yra potencialių skyrybų pradžia, todėl kartais jos  įvyksta greitai, kitą rytą, kartais užtrunka”.

“Mes nesame kokie raudonskruosčiai papūstžandžiai, kurie dėl vieno  arba kito nesusipratimo dabar pultų pjaustyti per pusę stalus ir triukšmingai suorganizuotume skyrybas. Lašai, kurie kapsi į kantrybės taurę, vienas  jų būna paskutinis. Kuris bus paskutinis, spręs partija, visais atvejais  tai ne minutinis sprendimas, kada bus tas paskutinis lašas, mes matysim”, -  sakė LiCS vadovas.

LiCS pirmadienį kartą kartą įvardijo savo prioritetus valdančiojoje koalicijos. Tarp jų G.Babravičius nurodė tiesioginius merų rinkimus, elektroninio balsavimo įteisinimą, teigdamas, jog “Seimas dar gali reabilituotis už tas klaidas”, sveikatos sistemos bei apskričių reformų tęstinumą, “Sodros” reformą, priemonių ekonomikai gaivinti suaktyvinimą, “peržiūrint ir kai kurias mokestins nuostatas”.

LiCS Seime turi 7 atstovus, partijai priklauso du ministrų portfeliai  – vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos.

Bet koks Lietuvos koalicijos skilimas neturėtų pakenkti šalies ekonomikai ir ilgalaikio skolinimosi reitingui Baa1, pareiškė tarptautinė reitingų agentūra “Moodys Investor Service”.

Liberalų ir centro sąjungos užuominos apie galimybę palikti koaliciją neturėtų sumažinti investicijų, o partijos netaps “labai populistinėmis”, nes iki rinkimų liko dar dveji metai, sakė “Moody’s” analitikas Kennethas Orchardas (Kenetas Orčardas).

“Nemanome, kad koks nors politinis nestabilumas turės įtakos ekonomikos atsigavimui. Tai Lietuvoje vyko jau ne kartą ir nepanašu, kad dėl to būtų keičiami investiciniai sprendimai”, – sakė K.Orchardas.

Politinė sumaištis “niekada nėra gerai, ypač kai šalis mėgina atsigauti po sunkios krizės”, mano analitikas.

“Vyriausybė turi didelių planų vieneriems ar dvejiems metams. ir stabili politinė padėtis padėtų įgyvendinti tuos planus. Jei matytume, kad politinis nestabilumas kelia problemų fiskalinės konsolidacijos srityje, būtume labiau sunerimę”, – kalbėjo jis.

Vyriausybei siekiant sumažinti pernai iki 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išaugusį biudžeto deficitą, tarp partijų atsiranda įtampa.

Sumažintos išlaidos ir defliacijos naudojimas bendrovių konkurencingumo didinimui paskatino “Moody’s” kovo 31 dieną pagerinti Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo Baa1 perspektyvą iš neigiamos į stabilią.

Po žlugusio balsavimo dėl tiesioginių merų rinkimų Liberalų ir centro sąjunga pareiškė svarstanti galimybę pasitraukti iš trapios valdančiosios koalicijos. Netrukus po to Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad liberalcentristai gali ieškoti preteksto trauktis iš koalicijos, tačiau vėliau toną sušvelnino. Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį sakė nemanąs, kad liberalcentristai ieškotų kokių nors “papildomų manevrų galimybių”.

Šiuo metu keturių partijų valdančioji koalicija Seime neturi formalios daugumos – jai atstovauja 70 parlamentarų iš 141.

Seimo pirmininkė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Irena Degutienė sako, jog Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) žlugusiu balsavimu dėl tiesioginių merų rinkimų gali pasinaudoti kaip pretekstu palikti koalicijai, nes tokios nuotaikos partijoje jau esą sklando ne vieną dieną.

“Turbūt yra ieškoma preteksto, tuo labiau, kad tos nuotaikos LiCS partijoje visą laiką sklaido, kad galbūt jie paliks koaliciją, po to paneigia viešai, kad tikrai ne”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Seimui antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, vienos iš valdančiosios koalicijos narių LiCS vadovas Gintaras Babravičius pareiškė, jog partija gali svarstyti savo buvimo valdžioje klausimą.

“Apmaudu, kad Seimui neužteko politinės valios ir ryžto priimti teisingą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Mūsų pozicija daug metų buvo žinoma ir tai, kad vieno koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos – ir kitų partnerių – Liberalų sąjūdžio – nedalyvavimu buvo nepriimtas teisingas sprendimas, iš tikro privers mus labai ir labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis”, – po balsavimo sakė G.Babravičius.

“Sunku pasakyti, visaip gali atsitikti”, – LiCS galimybę trauktis vertino Seimo vadovė, pastebėdama, kad “tie svarstymai partijoje vyksta ne vieną dieną, ir kai ministras Algis Čaplikas atsistatydino, kai dukart nepatvirtinta Jono Liesio kandidatūra, nebuvo surinkta pakankamai balsu”.

Taip pat ji sakė, jog negalima vienintelių konservatorių kaltinti dėl žlugusios tiesioginių merų rinkimų iniciatyvos.

“Aš asmeniškai balsavau už pataisą ir rinkimus, tačiau aš noriu objektyviai pasakyti, aš aiškiai mačiau, kad ir iš kairės pusės, socialdemokratai, kurie viešai deklaravo už tiesioginius rinkimus, nedalyvavo balsavime”, – sakė I.Degutienė.

“Kaltinti vien tik mūsų partijos žmones Seime būtų neteisinga, reikia pažiūrėti plačiau, kodėl tų balsų pritrūko”, – pridūrė Seimo vadovė.

Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.

Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” atstovus.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.

Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.

Seimui antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, viena iš valdančiosios koalicijos narių – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – gali svarstyti savo buvimo valdžioje klausimą.

Tai po balsavimo Seime žurnalistams pareiškė LiCS pirmininkas, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius.

“Apmaudu, kad Seimui neužteko politinės valios ir ryžto priimti teisingą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Mūsų pozicija daug metų buvo žinoma ir tai, kad vieno koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos – ir kitų partnerių – Liberalų sąjūdžio – nedalyvavimu buvo nepriimtas teisingas sprendimas, iš tikro privers mus labai ir labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis”, – pareiškė G.Babravičius.

Apie galimybę LiCS trauktis iš koalicijos, jeigu nebus priimta Konstitucijos pataisa, dar prieš balsavimą parlamente įspėjo kitas šios frakcijos narys Žilvinas Šilgalis.

G.Babravičius pabrėžė, kad kol kas tai tik asmeniniai jo ir kitų parlamentarų pasvarstymai, sprendimą priims partijos institucijos.

“Iki vakar nesvarstėme galimybių palikti šitą koaliciją, bet šitas iššūkis, kai dėl tokio svarbaus klausimo būtent mūsų koalicijos partnerių, ne opozicijos balsais nebuvo priimti pozityvūs sprendimai, verčia pagalvoti. Bet tai bus padaryta per institucijas: yra vadovybė, yra valdyba, yra taryba. Sprendimus darysime darbo tvarka”, – sakė LiCS pirmininkas.

Kita vertus, jis sakė dar matąs prasmės kalbėtis su koalicijos partneriais, nes esą “ties šituo nepriimtu sprendimu pasaulis nei sustoja, bei pradeda judėti į priekį”. “Tačiau tai dar vienas iš ženklų, kad priimtų strateginių sprendimų nesugebame priimti Seime. Tai verčia nerimauti”, – tvirtino politikas.

Jis apgailestavo, kad savo sprendimu Seimas pamynė didelės visuomenės dalies lūkesčius, prezidentės Dalios Grybauskaitės valią.

Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.

Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” atstovus.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.

Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.