Rengti įstatymus, vykdyti kitas valstybės institucijų funkcijas privalo valstybės tarnautojai, tačiau jie šiam darbui samdo kitus. Už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus.

Advokatų kontoros “Zabiela, Zabielaitė ir partneriai” tinklalapyje tarp veiklos sričių nurodytas ir teisės aktų rengimas. Vardijami keliasdešimt jų rengtų teisės aktų projektų ar įstatymų, kuriuos rengiant kontoros atstovai dalyvavo darbo grupėse ar joms vadovavo. Ne mažiau įspūdingas ir skelbiamas klientų sąrašas. Gal sutapimas, bet kai kurie advokatų rengti teisės aktų projektai reguliuoja tą sritį, kurioje kontora turi ne vieną klientą. Advokatas Vytautas Zabiela patikino, kad interesų konfliktų nėra buvę. Vis dėlto, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus manymu, neturėtų taip būti, kad advokatas rengia įstatymą tos srities, iš kurios turi klientų.

Ne mažiau prie valstybės teisinių pagrindų klojimo prisideda ir kitos stambios advokatų kontoros. Kad ir toks pavyzdys: aštuoniose iš devynių prie Saulėtekio komisijos sudarytų darbo grupių buvo advokatų kontorų, daugiausia “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” atstovų, o keliose jų jie sudarė beveik trečdalį narių. Vienoje iš tokių Verslo darbdavių konfederacijai atstovavusio “Puntuko” generalinio direktoriaus Vytauto Vidmanto Zimnicko pastebėjimu, įstatymų leidyboje visų socialinių grupių, mokslo, teisininkų atstovų sąveika – tik į naudą, tačiau reikėtų laikytis ir jų atstovų proporcijų. Keturioms iš devynių darbo grupių net vadovavo advokatų kontoroms atstovaujantys teisininkai, nors už priimtus sprendimus valstybės tarnautojai atsakytų pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o kitiems – jokios atsakomybės.

Taigi situacija daugiau nei keista: įstatymus Lietuvoje kuria ne tie, kuriems už šį darbą mokesčių mokėtojai moka algas, – tikrieji įstatymų kūrėjai, parinkti pagal neaiškius kriterijus, dažnai netgi lieka anonimais. Tai teisėkūros procesą daro neskaidrų, brangų ir, kas galėtų paneigti, galimai neteisėtai veikiamą. Tokį praėjusią savaitę Valstybės kontrolės paskelbtą įspėjimą politikai sutiko kaip įprasta – su olimpine ramybe. Tačiau ar tikrai ramu valstybės piliečiams?

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad įstatymus rengti pirmenybė teikiama advokatų kontoroms, o mokslininkų potencialu kažkodėl naudojamasi nepakankamai. Pasitaiko net kuriozinių atvejų: iki šių metų kovo galiojo Vyriausybės teisinių paslaugų teikimo sutartis su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais, tačiau jų atstovai į premjero sudarytas darbo grupes dažnai net nebuvo įtraukti. Valstybės kontrolė po tyrimo priėjo prie išvados, kad darbo grupės pačios teisės aktų net nerengia, o projektai dažnai tiesiog perkami iš advokatų kontorų.

Skaidrumo teisėkūrai neprideda ir tai, kad įstatymais nereglamentuojama, ką galima samdytis įstatymų projektams rengti, kaip apmokama už šį darbą, nenumatyta ir jokia atsakomybė už darbo kokybę. Tikrieji įstatymo rengėjai net slepiami. Štai pernai parengtame Paslaugų įstatymo projekto aiškinamajame rašte neminima, nei kas siūlė projektą, nei kas jį rengė, o valstybės auditoriai išsiaiškino, kad iš tikrųjų pirminį projektą rengė advokatų kontora, kurios paslaugas pirko Ūkio ministerija.

Toks teisėkūros įslaptinimas palankus korupcijai. Vakarų valstybėse, kaip pabrėžia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, lobistinė veikla deklaruojama oficialiai.

“Įstatymų leidyba be galo svarbi demokratinio valdymo dalis, tačiau dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvoje sprendimai priimami pagal neaiškius kriterijus. Vis dar nėra plačiai taikoma išlaidų ir naudos analizė, įstatymų projektai valstybės įstaigų tinklalapiuose skelbiami vėliau, nei turėtų būti, jei tikrai būtų norima įtraukti į jų svarstymą piliečius”, – vardija “Transparency International” Lietuvoje vadovas Sergejus Muravjovas.

Jis stebisi, kad nėra aiškinama, kodėl į darbo grupes ar pasitarimus kviečiamas vienos ar kitos nevyriausybinės organizacijos atstovas, juolab ir nemažai šių organizacijų vengia viešai skelbti informaciją apie savo veiklą ir finansavimo šaltinius, o tai neleidžia sudaryti vaizdo, kam iš tikrųjų tie žmonės atstovauja.

Teisingumo ministras R.Šimašius pritaria, kad geram įstatymui parengti reikia stengtis pritraukti kuo daugiau intelektinių išteklių, tačiau sistema turi būti ir skaidresnė, ir lankstesnė. “Žinoma, interesų susikirtimas galimas ir turi būti priemonių jam išvengti: turėtų būti taikomi tokie mechanizmai, kurie uždarytų kelius interesų konfliktui, bet ne vienai ar kitai grupei dalyvauti rengiant įstatymus”, – įsitikinęs R.Šimašius, primindamas, kad buvo ir tokių pavyzdžių, kai valstybės tarnautojai, rengę tam tikrus teisės aktus, po to gana masiškai išėjo dirbti į tais įstatymais reglamentuojamą sritį. Jo įsitikinimu, politinė atsakomybė turi tekti tiems, kurie samdo asmenis teisės aktams rengti. Ir, žinoma, tiems, kurie už juos balsuoja.

BFL

Pirmiausia paskaičiuokime savo, mokesčių mokėtojų, pinigus. Biudžetinėse įstaigose šiuo metu dirba apie 75 tūkst. darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš biudžeto ir valstybės pinigų fondų. Pernai jų atlyginimams išmokėta 3,2 mlrd., užpernai dar daugiau – 3,5 mlrd. Lt. Tačiau, kaip suskaičiavo Valstybės kontrolė, per 2007–2008 m. ir 2009-ųjų tris ketvirčius vien ministerijos sumokėjo dar beveik 70 mln. Lt mūsų pinigų valstybės įstaigų pasamdytiems žmonėms už teisines, konsultacines ir tyrimų paslaugas. Tiek biudžeto asignavimų pernai skirta visai Teisingumo ministerijai.

Pasak tyrimo metu Valstybės kontrolei vadovavusios Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai. O iš advokatų kontorų ne tik dažniausiai perkamos ekspertų ir specialistų paslaugos rengiant teisės aktus – jos samdomos ir atstovauti ministerijoms bylose. Galima suprasti, kai Teisingumo ministerija samdo advokatus atstovauti tarptautiniame arbitraže, tačiau štai Seimo kanceliarija pernai sumokėjo advokatų kontoroms beveik 32 tūkst. Lt už dvi byleles dėl dviejų darbuotojų atleidimo.

Arba štai Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo departamente dirba dešimt darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau pernai ministerija advokatams iš šalies sumokėjo beveik 49 tūkst. Lt. Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriuje – šeši darbuotojai, tačiau teisinėms paslaugoms išleista net 125,5 tūkst. Lt. Beje, teismas, įvertinęs advokato dalyvavimo būtinumą ginant valstybės interesus, gali net atsisakyti priteisti visas patirtas atstovavimo išlaidas, kaip kad jau savo kailiu yra patyręs Studijų kokybės vertinimo centras.

Tyrimų, konsultavimo ir teisinių paslaugų per nepilnus trejus metus vien Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos biudžetinės įstaigos pirko už 20 mln. Lt, o pati ministerija – už 5,8 mln. Lt, Ūkio ministerija – už 12 mln. Lt. Energetikos ministerija už teisės aktų projektus advokatų kontoroms sumokėjo tiek, kad, valstybės auditorių skaičiavimais, buvo galima įdarbinti penkis specialistus, kurie teisės aktų projektų rengimo paslaugas būtų teikę visus metus.

Žinoma, kaip sako teisingumo ministras R.Šimašius, kai tenka bylinėtis teismuose ar parengti sudėtingą projektą, vien dėl laikinai padidėjusio krūvio įdarbinti valstybės tarnautoją gali atsieiti net brangiau. “Gal atvirkščiai – reikėtų mažiau valstybės tarnautojų, o tam tikrai funkcijai atlikti galima būtų pirkti paslaugas rinkoje”, – mano R.Šimašius.
Tačiau kol kas nėra nei itin didelio valstybės aparato mažėjimo, nei skaidrumo ir aiškumo, kada ir iš ko valstybė perka paslaugas, už kurias atsako biudžetinės įstaigos. O ypač teisėkūros srityje tai ne tik brangu: didėja galimos neteisėtos įtakos įstatymams rizika.

"Veido" archyvas

Visų šiais metais naikinamų ar reorganizuojamų institucijų darbuotojų išeitinėms išmokoms bei kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas gali prireikti apie 15 mln. litų, antradienį rašo “Lietuvos žinios”.

Pasak dienraščio, tikslus nuo liepos 1-osios likviduojamų apskričių viršininkų administracijų atleidžiamų valdininkų išmokoms reikalingų lėšų poreikis bus žinomas tada, kai paaiškės, kiek darbuotojų bus perkelta į valstybės ar savivaldybių įstaigas, perimančias apskrities viršininko administracijos atliekamas funkcijas.

Teigiama, kad 2010-aisiais valstybės tarnyboje bus atsisakyta beveik tiek pat žmonių, kaip ir per praėjusius metus. Pernai atleistiems valstybės tarnautojams buvo išmokėta 1,3 mln. litų išeitinių išmokų.

Finansų ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį pagal valstybės valdymo reformos išlaidų 2010 metų programą atsiskaitymams su atleidžiamais darbuotojais – išeitinėms išmokoms, kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo paskirstyta tokia pati suma.

Daugiausiai – 904,5 tūkst. litų – skirta pertvarkomų Žemės ūkio ministerijos tarnybų darbuotojams. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos gavo 454,3 tūkst. litų, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras – 418 tūkst. litų, Laukystos žuvų veislynas – 32,2 tūkst. litų.

Švietimo ir mokslo ministerija atleistiems Kvalifikacijų tarnybos valstybės tarnautojų išeitinėms pašalpoms gavo 203,9 tūkst. litų, Vidaus reikalų ministerija atsiskaityti su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojais – 200,7 tūkst. litų. Pernai už nepanaudotas kasmetines atostogas šio departamento darbuotojams dar buvo pridėta 161 tūkst. litų iš Vyriausybės rezervo.

Skaičiuojama, kad vien dėl Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Kvalifikacijų tarnybos likvidavimo kasmet bus sutaupoma per 7 mln. litų valstybės lėšų, iš jų vien iš atlyginimo fondo -1,6 mln. litų.

Anot ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, šiemet valdininkų skaičių Vyriausybė nusiteikusi mažinti 5 procentais. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojų turėtų sumažėti 3,4 tūkstančio.

“Reforma vykdoma ne tik mažinant etatus, bet ir karpant darbo užmokesčio fondą. Šiemet visoms institucijoms jis sumažintas 10 procentų”, – sakė kancleris.

Ministro pirmininko tarnybos teigimu, nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos iki 2010-ųjų sausio 1 dienos visose įstaigose, kurioms pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius sumažėjo 3386 pareigybėmis – iki 56,77 tūkstančio.

Tuo metu kitų institucijų reguliavimo srityje esančiose įstaigose užimtų pareigybių skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 538 pareigybėmis.

Bendrai visose viešojo administravimo įstaigose 2010 metų sausio 1 dieną buvo užimta 75,2 tūkst. pareigybių – 3924 pareigybėmis mažiau nei prieš metus.

Be to, Vyriausybė savo reguliuojamose įstaigose ir institucijose periodiškai mažino ir didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Per metus šis skaičius sumažėjo 4660 pareigybėmis.

Valstybės tarnybos departamento kovo 1-osios duomenimis, Ministro pirmininko tarnyboje bei Vyriausybei atskaitingose įstaigose buvo 3422, Seimo kanceliarijoje – 930, Prezidentės kanceliarijoje – 151 užimtas etatas.