"Veido" archyvas

Tikimasi, kad sustabdžius valdovų rūmų statybas lėšos bus padalintos kitiems meno objektams

Rekonstruojamų kultūros objektų vadovai tikisi, kad sustabdyta Valdovų rūmų statyba pagreitins kitas įkurtuves.

Sostinės centro dešiniajame Neries krante valdininkai braižo ištisą meno muziejų kvartalą: Nacionalinės dailės galerijos kaimynystėje artimiausiais metais turėtų išdygti Modernaus meno muziejus, nenumarinta ir garsios Londono architektės Zahos Hadid suprojektuoto Guggenheimo muziejaus idėja. Turistams, žinoma, būtų patogu (jei prisiminsime, kiek dienų per metus Lietuvoje lyja) kojų nesušlapus apeiti kelių dailės galerijų ekspozicijas, juolab šalia stovi ir didžiausias miesto viešbutis su išplėtotu konferencijų centru.

Kitas klausimas – ar praskolintas miesto biudžetas, tegu ir ES lėšų padedamas, įstengs pavežti tiek nekomercinių objektų statybų. Prisiminkime, kad minėta Nacionalinė dailės galerija, kuri yra Lietuvos dailės muziejaus, t.y. atskira eilute valstybės biudžete finansuojamos nacionalinės kultūros įstaigos, padalinys, faktiškai buvo rekonstruojama penkerius metus, o ruoštasi rekonstrukcijai prieš tai dar gerą dešimtmetį.

Įsipareigojo parengti sklypą

Grįžus prie miesto vairo Artūrui Zuokui, jau primiršta Guggenheimo muziejaus vizija vėl gali būti grąžinta į posėdžių protokolus. Vis dėlto realesniu projektu dėl saikingesnių užmojų, siūlomos privačių investicijų dalies ir pigesnio išlaikymo (Guggenheimo atveju tektų mokėti solidžius tarptautinės ekspozicijos nuomos ir draudimo mokesčius) tenka vadinti verslininko Viktoro Butkaus remiamą Modernaus meno muziejų. Neseniai dar meras Raimundas Alekna su šiuo verslininku savivaldybės vardu spėjo pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą dėl Modernaus meno muziejaus steigimo.

Vasario mėnesį baigėsi V.Butkaus įsteigto Modernaus meno centro iniciatyva surengtas būsimojo muziejaus architektūrinių idėjų konkursas, atrinkti šeši įdomiausi pasiūlymai. Galutinį konkurso nugalėtoją ketinama skelbti birželį. Šešių tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastate valstybinės Nacionalinės dailės galerijos pavyzdžiu pagal projektavimo sąlygas turėtų tilpti ne vien vaizduojamojo meno ekspozicija, bet ir kultūros renginių salė, kavinė, suvenyrų parduotuvė, edukacinių užsiėmimų erdvės.

Savo ruožtu miesto valdžia įsipareigojo siekti, kad muziejui statyti nekomercinėmis sąlygomis būtų skirtas žemės sklypas ir patvirtintas jo detalusis planas. Teisiniai žemės sklypo parengimo darbai turi būti baigti iki kitų metų gegužės. Priešingu atveju privatus investuotojas įgautų teisę rinktis kitą miestą kolekcijai įkurdinti.

V.Butkus, pernai vasarą sėkmingai pardavęs amerikiečių mokslinių technologijų koncernui bendrovę “Fermentas”, ketina į Modernaus meno muziejaus statybą bei jo kolekciją investuoti 20 mln. Lt. Dar 10 mln. Lt tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų rėmėjų. Artimiausias verslininko planuojamas žingsnis – panašų memorandumą pasirašyti su Lietuvos Vyriausybe arba Kultūros ministerija, kurios įsipareigotų rasti trūkstamus milijonus bei skirti sklypą muziejui statyti ne konkurso tvarka.

Pusantro tūkstančio kūrinių

Vilniuje jau sunku berasti meno galeriją ar žymesnį dailininką, iš kurio nebūtų įsigyta kūrinių Modernaus meno muziejui. Balandį skelbta, kad Viktoro ir Danguolės Butkų kolekcijoje sukaupta maždaug pusantro tūkstančio darbų, sukurtų per pastaruosius penkiasdešimt metų. Tai ne vien paveikslai, bet ir skulptūros, fotografijos, videomeno pavyzdžiai. Kolekcija, pasak paties verslininko, apima trims Lietuvos menininkų kartoms priklausančių 120 autorių darbus. Ji bus kaupiama ir toliau.

Kultūros ministras, o anksčiau dailininkas ir meno dėstytojas Arūnas Gelūnas prisipažino iš pradžių nepatikėjęs, kad toks projektas įmanomas Lietuvoje. Tačiau verslininkas liaupsėms nepasidavė ir tvirtino, kad tokios dovanos visuomenei nėra naujiena. “Tai įprasta pasauliniame kontekste. Lankydamiesi įvairiuose miestuose ir miesteliuose pastebėjome, kad miestas, turintis bent kelis šimtus tūkstančių gyventojų, paprastai gali pasigirti ir modernaus meno muziejumi. Lietuvoje taip pat kuria daug gabių menininkų, bet čia mažai meno galerijų, todėl dalis autorių tiesiog primirštami”, – sakė V.Butkus.

Pagal optimistinį scenarijų, Modernaus meno muziejus Neries krantinėje galėtų atverti duris jau 2014-aisiais. Tačiau vieša paslaptis, kad darbų bei įsipareigojimų tęstinumas nėra stiprioji Lietuvos valdininkų veiklos pusė. Greičiau atvirkščiai: kas garantuos, kad, grįžus į mero kėdę A.Zuokui ir miesto taryboje pasitraukus į opoziciją memorandumą pasirašiusiems konservatoriams, pirmenybė nebus suteikta Guggenheimo muziejui, o privačios iniciatyvos autoriams neteks laukti kitų rinkimų?

Klaipėda seks vilniečių pavyzdžiu

Nežinioje, tvyrančioje po savivaldos rinkimų, lūkuriuoja ir kiti municipalinės valdžios remti kultūros objektai. Štai 2004 m., t.y. miestą valdant tam pačiam A.Zuokui, pradėta rekonstruoti Menų spaustuvė, neseniai dėl įtartinų įrangos įsigijimo konkurso sąlygų patekusi Viešųjų pirkimų tarnybos akiratin, džiaugiasi iš pagrindinio korpuso jau išlydėjusi statybininkus, o kada jie grįš į Menų spaustuvės kiemą ir imsis šalia tebestovinčių apleistų komplekso pastatų renovacijos – nežinia. Tuose pastatuose ateityje turėtų įsikurti kavinė, kino centras, nedideli svečių namai atvykstantiems artistams ir konferencijų dalyviams apgyvendinti. Netgi pagrindiniame korpuse, pasak Menų spaustuvės direktoriaus Audronio Imbraso, menininkai iki šiol tebesijaučia kaip naujakuriai, tarp naujų sienų gyvenantys be būtiniausių baldų.

O analogišku menų kompleksu uostamiestyje žadantis virsti Tabako fabrikas birželį pagaliau sulauks statybos rangovo konkursą laimėjusios bendrovės “Rekosta” statybininkų. Maždaug 10 mln. Lt vertės rekonstrukcijos projektas iš pradžių buvo įstrigęs dėl teismui apskųstų rangovo atrankos konkurso rezultatų, vėliau – dėl užsitęsusių ūkio ministro Dainiaus Kreivio vertimo iš posto peripetijų. Galiausiai projektą kuruojanti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra sulaukė palankaus sprendimo dėl europinės paramos intensyvumo padidinimo, sumažinusio vietinių lėšų dalį. Su uostamiesčio savivaldybe jau anksčiau pasirašytos paramos sutartys tebegalioja, taigi pirmosios kliūtys Tabako fabriko ketinimams virsti Menų fabriku išsklaidytos.

Valdovų rūmų konkurentai

Kone pats reikšmingiausias visai Lietuvai šiuo metu rekonstruojamas kultūros objektas – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Čia, pasak bibliotekos generalinio direktoriaus padėjėjos ir Rekonstrukcijos priežiūros skyriaus vedėjos Adelijos Burokienės, statybininkai, uždengę kiaurai žiojėjusį stogą, triūsia visu tempu ir per 2011-uosius turėtų atlikti darbų, vertų 13 mln. Lt. Jei kitais metais būtų gauta dar 20 milijonų, o 2013-aisiais – 15 mln. Lt, tų pačių metų Kalėdoms bibliotekininkai gautų šauniausią dovaną – rekonstruoto korpuso raktus.

"Veido" archyvas

Nacionalinės Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija baigsis tik po kelerių metų

Kauno valstybinio dramos teatro optimistinės viltys siejamos jau su 2012 metų Kalėdomis, nors statybininkų kranas šiuo metu kaip tik nukėlinėja senąjį didžiosios scenos stogą. Patvirtinta šių metų statybos darbų apimtis – 7,5 mln. Lt, nors prašyta dvigubai daugiau. Taigi rudeniop, išnaudoję minėtus pinigus, statybininkai gali kuriam laikui palikti darbų aikštelę. Pagrindinės teatro scenos statyba ir įrengimas turėtų kainuoti maždaug 20 mln. Lt. Teatro direktorius Egidijus Stancikas viltingai stebi sustabdytas Valdovų rūmų statybas: jei šioje aikštelėje įstatymų saugotojų dėka ilgėliau įsivyrautų ramybė, Kultūros ministerija, tikėtina, turimas lėšas padalytų kitiems savo kuruojamiems rekonstruojamiems objektams.

Panašių vilčių neslepia ir savąjį dramos teatrą nuo pamatų atstatinėjantys klaipėdiečiai. Naujasis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, apžiūrėjęs svarbiausią senamiesčio statybvietę, irgi žadėjo artimiausiu metu belstis į Kultūros ministeriją teirautis savosios nuo Valdovų rūmų atliekančių pinigų dalies. Užbaigtą naujojo Klaipėdos dramos teatro fasadą miestiečiai turėtų išvysti jau šių metų pabaigoje, tačiau apdailai ir patalpoms įrengti prireiks dar mažiausiai poros metų.

"Veido" archyvas

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą.

2011 m. gegužės 11 d., trečiadienį, 17 val. Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje vyks dvidešimt antras šios programos renginys, šį kartą – pažintis su Drezdeno rezidencine pilimi. Prof. dr. Dirkas Syndramas (Dirk Syndram) – Drezdeno valstybinių meno rinkinių generalinio direktoriaus pavaduotojas, Drezdeno rezidencinės pilies bei Žaliųjų skliautų lobyno ir Šarvų bei ginklų kameros direktorius – skaitys pranešimą „Drezdeno rezidencinė pilis XXI amžiuje: muziejus architektūros paminkle“.

Saksonijos hercogų bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijas sieja dinastiniai bei kiti svarbūs istoriniai ryšiai. Nuo 1697 m. iki 1763 m. su pertraukomis Saksoniją, Lietuvą ir Lenkiją valdė tie patys saksų Vetinų dinastijos atstovai – Augustas Stiprusis bei jo sūnus Augustas III. Į Lietuvos karaliaus sostą 1917–1918 m. kaip vienas iš galimų kandidatų buvo svarstomas Saksų valdančiosios dinastijos narys.

Saksoniją ir Lietuvą, Drezdeną ir Vilnių nuo seno jungė kultūriniai, meniniai, prekybiniai ryšiai. XVI a. pirmoje pusėje Drezdene dirbo italų menininkas Giovanni Maria Mosca Padovano. Jis po gaisrų atstatė Vilniaus katedrą, puošė renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.

Nuo XVI a. kaupiama Drezdeno pilies meno kūrinių kolekcija laikoma turtingiausia valstybine kolekcija. XVIII a. ji buvo papildyta Lietuvoje buvusiais kūriniais. Lobyne, šarvų ir ginklų rinkiniuose iki šiol esama nemažai su Lietuva susijusių vertybių. Vyčio herbų, liudijančių bendrą Lietuvos ir Saksonijos istorijos atkarpą, ant Drezdeno pastatų yra išlikę gerokai daugiau nei Vilniuje.

Drezdeno rezidencinės pilies atkūrimas Lietuvai yra svarbus ir artimas. 1945 m. po sąjungininkų aviacijos antskrydžių pilis, kaip ir Vilniaus valdovų rūmai, virto griuvėsiais. Devinto dešimtmečio pradžioje parengtas ansamblio atkūrimo planas. Drezdeno pilies atkūrimo ir įrengimo užbaigimas planuojamas sekančiais metais.

www.voruta.lt

"Veido" archyvas

Ekspertai.eu rašo – “Nežiūrint į tai, kad Valdovų rūmai yra svarbiausias ir reikšmingiausias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pastatas, dar praeitą rudenį buvo pastebėta, kad šis istorinis statinys po truputėlį trūnija iš vidaus. Apie tai rašėme publikacijoje “Elektrikų brigadininko laiškas privertė kreiptis į Policiją”.

Vakar LNK televizija pranešė, kad šis namas ėmė byrėti ir iš išorės.

Skaudu, kai būsimas šalies paveldas susiduria su tokiais sunkumais iki galo taip ir nepastatytas. Tuo itin turėtų susirūpinti Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, didelį dėmesį atkreipti ir visa valdančioji Permainų koalicija. Valdovų rūmai skubiai turi būti pradėti restauruoti ir šiai restauracijai neturi būti pagailėta pinigų iš šalies biudžeto tieks kiek reikės.

Šia proga tinka prisiminti dar amžinatilsį Prezidento A. M. Brazausko viešoje erdvėje išsakytą nerimą, jog vertėtų pagalvoti, ar mes neprarasim Vilniaus kaip sostinės, jei nepastatysim Valdovų rūmų – mūsų visų būsimo paveldosaugos paminklo, verčia susimąstyti kiekvieną žmogų.

Jei negerbsime ir nebranginsime savo istorijos – istorija negerbs mūsų. Juk Valdovų rūmai – tai mūsų dvasinė hidroelektrinė.”

Užsitęsus svarstymams, kaip elgtis su teisinėje aklavietėje įstrigusių Valdovų rūmų statybomis, priartėjo terminas, kai statybininkų apleistas objektas turi būti užkonservuotas.

Valdovų rūmų statytojo “Vilniaus pilių direkcijos” laikinai direktoriaus pareigas einantis Vytautas Povilaitis priminė, kad pagal Statybų įstatymą, jei nedirbama daugiau nei tris mėnesius, objektas turi būti konservuojamas. Pasak V.Povilaičio, statybininkai Valdovų rūmuose šiemet nebedirbo, tad šią savaitę jau reikėtų pradėti pasiruošimą konservavimo darbams. O tai mokesčių mokėtojams reikštų papildomas išlaidas ir taip jau šimtus milijonų kainuojančiam objektui.

“Tai reiškia didelius nuostolius, nes kai kuriose objekto dalyse baigta iki 90 proc. darbų, todėl reikėtų palaikyti specialų drėgmės, temperatūros ir pan. režimą”, – tvirtino V.Povilaitis.

Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis informavo, kad kitą savaitę Vyriausybė galbūt jau svarstys Ūkio ministerijos kartu su kitomis institucijomis parengtus pasiūlymus dėl Valdovų rūmų statybų.

“Aišku viena, kad turime nutraukti sutartį su rangovu, bet kaip ji bus nutraukiama – kitas klausimas. Vis dėlto atsakomybė rangovui  už atliktus ar ne iki galo atliktus darbus turėtų išlikti”, – mano kancleris.

Anot jo, situacija tikrai kebli. “Viešųjų pirkimų tarnyba reikalauja sutartį nutraukti, bet akivaizdu, kad įdėta labai daug pinigų, artimiausiu metu reikėtų bent iš dalies užbaigti rūmų statybas. Yra tokia dilema, kurią turime spręsti”, – komentavo D.Matulionis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmiau raginusi greičiau baigti Valdovų rūmų statybas, praėjusią savaitę pareiškė, kad rūmų statyba turi vykti skaidriai ir laikantis įstatymų.

Tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti sutartį su Valdovų rūmų statybos rangovu, o Viešųjų pirkimų tarnyba reikalauja sutartį apskritai nutraukti. Generalinis rangovas – konsorciumas “Vilniaus papėdė”, sudaryta iš keturių įmonių, tarp jų “Panevėžio statybos trestas” (PST). Jei sutartis bus nutraukta, PST žada kreiptis į teismą.

Šiuo metu svarstomi du galimi variantai – sutartį nutraukti ir skelbti konkursą naujam rangovui arba pirmąją rūmų dalį (53 proc. viso projekto) leisti baigti tam pačiam rangovui, o tada skelbti naują konkursą likusiems darbams. Jeigu sutartis bus nutraukta, pabaigti bent vieną rūmų dalį iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, vilčių mažai. Buvo siekiama, kad baigti atkurti rūmai ar jų dalis būtų kaip reprezentacinės patalpos.

Valdovų rūmų atkūrimo darbai iš viso kainuos 367 mln. Lt – 232 mln. Lt į rūmų statybas jau investuota.

Ūkio ministerija tebeieško sprendimo, kaip išsaugoti Valdovų rūmų statybą ir spėti ją baigti iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) 2013 metais renginių.

“Ieškome teisingo ir teisėto būdo, kaip baigti Valdovų rūmų statybas. Ir klausimas yra ne tas, kad būtinai pratęstume dabartinę sutartį (su Panevėžio statybos trestu – BNS), o ką apskritai įmanoma padaryti, kad statybos būtų užbaigtos”, – BNS sakė ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Vyriausybė praėjusią savaitę įpareigojo Ūkio ministeriją rasti sprendimą, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais Vilniuje.

Anot R.Žyliaus, svarstomi keli variantai, tačiau jų išsamiau neaiškino. Pasak jo, tikslus terminas, iki kada turėtų būti pateikti galimi sprendimo variantai, nėra nustatytas: “Turime tai padaryti kuo greičiau”.

Anksčiau ūkio ministras Dainius Kreivys negalėjo pasakyti, kada galėtų būti priimtas sprendimas dėl tolesnių Valdovų rūmų statybos darbų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Valdovų rūmų statybą reikia baigti, nes Lietuvai būtų gerai turėti tokias reprezentacines patalpas per pirmininkavimą ES 2013 metais.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.

PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Vyriausybei neapsisprendžiant, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais, ūkio ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu ieškoma teisinio sprendimo, kaip galima būtų tęsti darbus. Jo neradus, pasak ministro, reikės nutraukti konkursą ir konservuoti statybą.

“Prieš savaitę sakiau, kad taip greitai teisiško sprendimo neradome. Žinome, kad objektas yra labai svarbus, kad jo konservavimas kainuoja daug, todėl pasakyti “ne” nenorime, o pasakyti “taip” reikalingas teisinis sprendimas”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė D.Kreivys.

Jis negalėjo pasakyti, kada galėtų būti priimtas sprendimas dėl tolesnių Valdovų rūmų statybos darbų: “Specialistai dirba”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad Valdovų rūmų statybą reikia baigti, nes Lietuvai būtų gerai turėti tokias reprezentacines patalpas per pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) 2013 metais.

Ministrų kabinetas praėjusią įpareigojo Ūkio ministeriją rasti sprendimą, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Tuo tarpu Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.

PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

+370 5 2058511

Generalinės prokuratūros atliekamas tyrimas dėl galimo lėšų švaistymo statant Valdovų rūmus Vilniuje valstybės biudžetui gali atsieiti dar 2 mln. litų.

Tiek kainuotų nepriklausomo eksperto atliktas statybos darbų ekspertinis tyrimas, trečiadienį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis per Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti posėdį.

“Mane tai iš anksto neramina, nes prokuratūra tokių pinigų neturi. Ko gero, norėdami šį tyrimą baigti, turėsim kreiptis į Vyriausybę, kad prisidėtų finansuojant ekspertinį tyrimą”, – sakė D.Raulušaitis.

Jo teigimu, ekspertizės kaina gali siekti iki procento objekto vertės. Į Valdovų rūmų atkūrimą jau investuota 230 mln. litų, o galutinė darbų kaina siektų apie 367 mln. litų.

“Generalinėje prokuratūroje dabar vyksta eksperto parinkimo ir šios paslaugos pirkimo procedūra, kol tas neįvykę, nenorėčiau analizuoti numatomų kainų ir terminų, eina kalba, kad rinkos kaina – vieno procento nuo vertinamo sandorio ar objekto vertės, bet aš tikiuosi, kad man pavyks už mažesnę kainą ekspertą surasti”, – po posėdžio žurnalistams sakė D.Raulušaitis.

Jo žodžiais, nepriklausomo eksperto paslaugas reikia pirkti, nes Teismo ekspertizės centras tokių specialistų neturi.

Taip pat D.Raulušaitis informavo, jog kovą bus pradėta Valdovų rūmų statybų finansinė-buhalterinė ekspertizė, kurią atliks Teismo ekspertizės centro ekspertai, planuojama, kad darbas gali užtrukti apie pusę metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vyriausybė turėtų rasti skaidrų ir greitą būdą, kaip baigti Valdovų rūmų statybas.

Tuo tarpu Ministrų kabinetas niekaip neranda išeities, ką daryti su nebaigtais statyti rūmais.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Tuo tarpu Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį. PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Vyriausybės, kuri niekaip neapsisprendžia dėl Valdovų rūmų likimo, vadovas “pirštu baksnoja” į dvi valstybės institucijas, kurios dėl jų teikia skirtingas išvadas. Andrius Kubilius sako, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra vienodai svarbios, nes rūpinasi tokių projektų skaidrumu, tačiau jų teikiamos rekomendacijos neleidžia Vyriausybei greitai priimti sprendimo.

“Mes neturime galimybių gilintis už teismus ar už teisininkus, kartais turinčius skirtingų nuomonių, į dviejų svarbių valstybės institucijų, atsakingų ir už viešuosius pirkimus, ir efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, skirtingą situacijos vertinimą”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Jis priminė, kad Valstybės kontrolė, pernai rugsėjį atlikusi išsamų Valdovų rūmų statybos auditą ir turėdama VPT išvadą dėl sutarčių, priėmė labai aiškią rekomendaciją, kad statybos turi būti tęsiamos, bet su su sąlyga, kad turi būti keičiama dabartinė sutartis, be to, aiškiai nurodė, kas turi būti keičiama.

“Bet vėliau Viešųjų pirkimų tarnyba vistiek dar kartą pakartojo, kad sutartis turi būti nutraukiama. Taigi, turime dvi visiškai skirtingas išvadas iš dviejų vienodai svarbių valstybės institucijų, atsakingų už skaidrumą ir už efektyvų pinigų panaudojimą”, – kalbėjo A.Kubilius.

Anot jo, ūkio ministras, kuris yra atsakingas už viešųjų pirkimų politiką, turi galutinai išsiaiškinti padėtį ir pateikti racionalius pasiūlymus. Tai ministras turi padaryti iki pirmadienio, kai vyks Vyriausybės pasitarimas.

Pasitarime praėjusį antradienį ministrų kabinetas ir vėl nerado kompromiso dėl šimtais milijonų litų prieštaringai vertinamo projekto.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Tuo tarpu Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.

PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Vyriausybė ir toliau niekaip neapsisprendžia, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais. Pasitarime antradienį ministrų kabinetas ir vėl nerado kompromiso dėl šimtais milijonų litų prieštaringai vertinamo projekto.

Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad Vyriausybė šiandien neturi sprendimo, o Ūkio ministerija kartu Viešųjų pirkimų tarnyba dar kartą įvertins galimybes išeiti iš aklavietes.

“Ūkio ministerija yra viešųjų pirkimų politikos formuotoja. Mes turime labai stiprų skyrių, kuris įvertins kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba dar kartą galimybes išeiti aklavietes, nes į Valdovų rūmus yra investuota daugiau kaip 200 mln. litų. Jų konservavimas kasmet valstybei kainuotų dar po 20 mln. litų, todėl reikia ieškoti teisinės išeities iš esamos situacijos”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė D.Kreivys.

Jo teigimu, Ūkio ministerijai iki pirmadienio pavesta pateikti galimus sprendimus.

“Ūkio ministras dar turėtų padirbėti ir pateikti mums suderintą sprendimą, kuriame tais klausimais nebūtų prieštaravimų tarp skirtingų institucijų”, – po Vyriausybės pasitarimo antradienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

Tuo tarpu kultūros ministras Arūnas Gelūnas pareiškė, kad ministrų kabinetas linkęs 2-3 metams įšaldyti rūmų statybą.

“Šiandien visas reikalas krypsta į tai, kad tie pinigai galėtų būti paskirstyti kitoms kultūros įstaigoms. Tai, ką šiandien išgirdome Vyriausybės pasitarime – tas įpareigojimas sutartį nutraukti – jis faktiškai reiškia šio projekto įšalimą 2-3 metams”, – antradienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Gelūnas.

Anot A.Gelūno, Vyriausybė šiuo metu nesvarsto galimybės suteikti Valdovų rūmams ypatingo valstybės objekto statuso.

Viešųjų pirkimų tarnyba nekeičia nuomonės dėl Valdovų rūmų rangos sutarties su Panevėžio statybos trestu (PST) – ji turi būti nutraukta.

Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja Jelena Valentukevičienė antradienį Vyriausybėje teigė, kad sutartyje buvo rasta daug pažeidimų – nebuvo nustatyta statybos darbų vertė, nepateiktas darbų aprašymas, be to, anot jos, buvo padaryta pažeidimų įgyvendinant pirkimą.

“Viešųjų pirkimų tarnyba nėra davusi sutikimo sutartį keisti, tam nematome pagrindo ir negavome jokių naujų argumentų. Mūsų nuomone, ši sutartis yra niekinė ir turi būti nutraukta”, – BNS antradienį sakė J.Valentukevičienė.

Kultūros ministerija siekė išsaugoti bendradarbiavimą su PST, kad Valdovų rūmai būtų minimaliai baigti iki 2013 metų, kuomet Lietuva ims pirmininkauti Europos Sąjungai ir Valdovų rūmuose yra numatyta surengti dalį renginių.

PST savo kaltės nemato ir jeigu rangos sutartis su įmone bus nutraukta, bendrovės vadovai tvirtino, kad gali kreiptis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Vyriausybė kitą savaitę vėl svarstys Kultūros ministerijos siūlymą prieštaringai vertinamą Valdovų rūmų atkūrimą paskelbti valstybei svarbiu kultūros projektu.

Ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą, kuris įtrauktas į Ministrų kabineto pasitarimo darbotvarkę antradienį.

Pasak ministerijos, Valdovų rūmų atkūrimas atitinka nemažiau kaip tris kriterijus, pagal kuriuos projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais objektais.

Todėl, ministerijos teigimu, norint Valdovų rūmų atkūrimą pripažinti svarbiu valstybei kultūriniu projektu nėra būtina atlikti visas procedūras, kurios yra numatytos Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos apraše. Taip, anot KM, būtų sutaupytos biudžeto lėšos ir laikas.

Ministerija taip pat pažymi, jog yra numatyta, kad Lietuvai 2013 metais pirmininkaujant Europos Sąjungai, aukščiausio politinio lygmens renginiai bus organizuojami ir Valdovų rūmuose.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį nepriėmė jokio sprendimo dėl Valdovų rūmų likimo, projektą įgyvendinančiam Panevėžio statybos trestui (PST) pagrasinus, kad jeigu sutartis su įmone bus nutraukta, ji kreipsis į teismą. Ministrai nerado pakankamai argumentų pripažinti statinį valstybinės svarbos kultūros objektu.

Pasitarime antradienį be kitų pareigūnų dalyvaus ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, kuris yra sakęs, kad pradinėje sutartyje su PST dėl Valdovų rūmų yra pažeidimų. Jis teigė nematąs galimybės dabartiniam darbų rangovui baigti pirmąjį statybų etapą.

Kultūros ministerija siūlo likusius Valdovų rūmų atkūrimo darbus suskirstyti etapais. PST skaičiavimu, pirmajam etapui baigti reikia apie 32 mln. litų.

Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

Valdovų rūmų atkūrimo darbais besirūpinančiai valstybės įmonei “Vilniaus pilių direkcija” Kultūros ministerija ieško naujo vadovo.

Šiuo metu “Vilniaus pilių direkcijai” laikinai vadovauja Vytautas Povilaitis. Pats laikinasis vadovas BNS sakė šiame konkurse dalyvauti neketinantis.

Kaip skelbiama Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje, pretendentai, norintys dalyvauti konkurse į direktoriaus postą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, vykdant užsakovo funkcijas ar administruojant viešojo sektoriaus investicijas.

Taip pat kandidatai turi šios valstybinės įmonės veikla susijusius teisės aktus, sugebėti organizuoti ir planuoti įmonės darbą, užtikrinti valstybės biudžeto lėšų optimalų panaudojimą ir atitikti kitus privalomus reikalavimus.

Pretendentai turi parengti “Vilniaus pilių direkcijos” penkerių metų veiklos programą, kurioje atsispindėtų šios valstybės įmonės vizija ir misija, nuostatuose numatytų uždavinių įgyvendinimas, struktūros formavimas ir veiklos principai.

Dokumentai priimami iki 2010 metų lapkričio 18 dienos.

“Vilniaus pilių direkcija” rūpinasi Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių jungtiniu kompleksu: statinių restauravimu ir pritaikymu, inžinierinių tinklų ir teritorijos tvarkymu bei priežiūra, vykdo šioje teritorijoje archeologinių, istorinių tyrimų, projektų rengimo užsakovo funkcijas, statybos darbų priežiūrą.