Kiek kitąmet valstybės lėšų bus skirta prieštaringai vertinamų Valdovų rūmų statybai, spręs Kultūros ministerija, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

“Pagal mūsų naują programinio biudžetavimo tvarką, investicijų atitinkama suma skiriama Kultūros ministerijai, ir ji sprendžia, kam tą investicijų sumą panaudoti”, – tvirtino A.Kubilius, per Vyriausybės valandą atsakydamas į Seimo narės Aurelijos Stancikienės klausimą.

Anot Vyriausybės vadovo, yra keletas didelių kultūros objektų, kurių rekonstrukcija pradėta ir nebaigta – tai Kauno dramos teatras, M.K.Čiurlionio muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Nacionalinės M.Mažvydo biblioteka.

“Iš tiesų labai svarbu (pradėtas – BNS) statybas ir rekonstrukcijas greičiau baigti. Nebaigtų statybų kaštai darosi papildomai brangesni, lygiai taip pat yra ir su Valdovų rūmais”, – kalbėjo premjeras.

Jis pritarė, kad būtina peržiūrėti parengtas Valdovų rūmų sąmatas, prokuratūra savo ruožtu turi atlikti tyrimą dėl ankstesnių išlaidų teisėtų.

“Tačiau turime į procesus žiūrėti šeimininkiškai, racionaliai”, – pabrėžė A.Kubilius.

Anksčiau jis yra sakęs, kad premjeras yra teigęs, jog reikėtų rasti kelias dešimtis milijonų, kad atkuriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmai galėtų pradėti veikti kaip muziejus.

Valdovų rūmų statytojai, Seimo Audito komiteto nariams lankantis statybvietėje, teigė, kad baigti pirmajam etapui reikia apie 32 mln. litų. Anot jų, tuomet būtų įrengta ir lankytojams pritaikyta apie 50 proc. visų rūmų patalpų.

Pagal naujausius duomenis, į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta 230 mln. litų, o galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų.

Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.

Projekto vykdytojai teigė, kad projektas pabrango dėl statybos darbų ir medžiagų kainų augimo, be to, bestatant rūmus bei atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis – jų gerokai padaugėjo.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.

Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius šį prieštaringai vertinamą 367 mln. litų kainuojantį objektą Vilniaus centre pavadino istorinio pastato pavidalą turinčiu gaubtu, kurį nuspręsta statyti siekiant apsaugoti atkastas istorines liekanas.

Ketvirtadienį konferencijoje “Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?” dalyvavę Valdovų rūmų atstatymui vadovavę paveldosaugininkai, architektai ir statybininkai sakė esantys įsitikinę, jog šio objekto atkūrimas vyko skaidriai.

Jie abejojo neseniai paskelbtomis kritiškomis Valstybės kontrolės išvadomis apie šias statybas ir buvo įsitikinę, jog prokurorai, kurie šiuo metu taip pat jas vertina, nieko neteisėto šiame procese neras.

“Prieš pradedant rūmų atkūrimą, o dar tiksliau prieš pradedant tyrimus, reikėjo apsispręsti, ką mes darysime. Atkast, palikt sunykimui tokias svarbias ir reikšmingas Lietuvos istorijai liekanas negalima buvo. Aišku, žymiai pigiau būtų kainavęs kažkoks stiklinis gaubtas, kaip čia buvo siūloma – kaip Luvro piramidė”, – konferencijoje sakė A.Katilius.

“Bet įsivaizduokime senamiestyje, Lietuvos širdyje, praktiškai regeneruojamų pilių viduryje kažkokį milžinišką naujadarą, kuris būtų iš naujų, pigių medžiagų. Kaip tai atrodytų? Palaipsniui buvo prieita prie išvados – kadangi reikalinga sudaryti reikiamą mikroklimatą liekanų apsaugai, reikia daryti gaubtą, tačiau tas gaubtas turėtų istorinio pastato, buvusio šitoje vietoje, pavidalą”, – kalbėjo jis.

Rūmų statytojai negalėjo įvardyti konkrečių skaičių, kiek kainavo konkretūs atkūrimo darbai – statyba ar projektavimas.

“Dokumentus reikia pažiūrėti, čia šimtai darbų”, – į klausimą, kiek kainavo senoviniu būdu atliktas pastato išorės sienų tinkavimas, atsakė vienas konferencijos dalyvių.

Paklausus, kodėl pastato statyba ir projektavimas vyko kartu, Projektavimo ir restauravimo instituto direktorius architektas A.Katilius sakė, jog nuolat buvo atkasami nauji mūrai, todėl kiekvienąkart reikėjo naujų projektavimo darbų.

“Kažkas atkasama, pasiekiamas mūro pamatų padas, bet tai yra dar ne seniausi mūrai, kiti yra. Tam, kad kasti toliau, archeologinių tyrimų metu, reikia. kad statybininkai pamatus sutvirtintų, ir taip kelis kartus. Buvo parengta išankstinė retrospekcija, įsivaizdavome, kaip kas bus, tačiau kiekvieną kartą atkasus neįmanoma buvo žinoti, ką rasime. Pastoviai rasdavome ką nors kito, ir tai koreguodavo visus sprendimus”, – sakė architektas.

Tam, kad dalis rūmų galėtų priimti lankytojus, A.Katiliaus teigimu, dar reikėtų 32 mln. litų, o visam komplekso užbaigimui reikia 103 mln. litų. Valdovų rūmų projekto vadovas Ričardas Bitovtas sakė, kad rūmai lankytojus galėtų priimti kitų metų pabaigoje.

Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina Vakarų šalių ekspertai ir specialistai, o atstatymo eiga rodoma tarptautiniuose paveldosaugos kataloguose. Pasak jo, Valdovų rūmų vietoje rasti radiniai leidžia “perrašyti Lietuvos istoriją” ir “patikslinti Lietuvos krikščioniškosios civilizacijos chronologiją”.

“Valdovų rūmų teritorija, jos radiniai – ne šiaip kokia šukelė, kaip neseniai buvo kalbama – tai daugiau nei 300 tūkst radinių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos istorija, kultūros ir meno židinių, valstybės valdovų rezidencija. Valdovų rūmų atkūrimo projektas kur kas palankiau, o tiksliau – itin teigiamai, vertinamas pasaulinės bendruomenės specialistų, ne save pristatančių specialistais, bet tikrų specialistų”, – kalbėjo V.Dolinskas.

Jis svarstė, “kodėl kai kurie politikai ypatingai didelį dėmesį skiria Valdovų rūmams ir dažnai skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus” bei pažymėjo, kad Valstybės kontrolės išvados apie šį objektą paskelbtos tą dieną, kai ši institucija “po poros valandų turėjo atsiskaityti už darbą Seime”.

Kalbėdamas apie atkūrimo metu pabrangusius istorinius tyrinėjimus ir keliskart rengtas keliones į Italiją, jis pabrėžė, kad istorikai “ištisais metais sėdi bibliotekose ir archyvuose kartais nieko nerasdami”.

Valstybės kontrolės išvados atskleidė kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų statyba pabrango nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų. Prezidentė susidariusią situaciją pavadino sudėtinga.

Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.

Prieš pradedant statyti Valdovų rūmus įrodinėta, kad jie kainuos apie 120 mln. Lt, tačiau dabar Seimo Audito komiteto nariai prognozuoja, jog galiausiai šie rūmai skurdžiai mūsų valstybei atsieis net 550 mln. Lt. Taigi nors iki šiol išleisti 367 mln. Lt atrodo paranormali suma, pasirodo, tai ne pabaiga. Pabaiga bus, kai išlaidos iš pradžių numatytąsias viršys keturis kartus. Taip taupančios tautos akyse ne tik milijonas, bet ir dešimtys milijonų litų virsta nereikšminga suma.

Kadangi kultūros ministras Arūnas Gelūnas nenori paskelbti, kas už tai atsakingi, tai pabandysime atlikti mes. Taigi daugiausiai už tai atsakingi a.a. buvęs premjeras Algirdas Brazauskas, buvę kultūros ministrai (Roma Dovydėnienė (Žakaitienė), Vladimiras Prudnikovas ir Jonas Jučas), iš dalies buvę finansų ministrai, taip pat Vilniaus pilių direkcija (direktorius Vytautas Povilaitis), Viešųjų pirkimų tarnyba (buvęs jos vadovas Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis), Panevėžio statybos trestas ir jo vadovas Dalius Gesevičius, VšĮ Pilių tyrimo centras, Projektavimo ir restauravimo institutas.

Prioritetiniai, bet abejotini

"Veido" archyvas

Valdovų rūmai tapo ne tik valstybės simboliu, bet ir pinigų švaistymo simboliu

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, “Veido” paklausta, kuriose srityse, atsižvelgiant į pastarojo meto auditus, valstybės pinigų iššvaistyta daugiausiai, atsakė, kad lyderių yra net keliolika.

“Pradėkime vardyti nuo valstybės investicijų programos (VIP) lėšų naudojimo, – pasiūlė valstybės kontrolierė. – Mūsų įsitikinimu, investicijoms skiriamos lėšos tikrai gali ir turi būti naudojamos daug efektyviau. Reikėtų griežtinti investicinių projektų atranką, kad lėšos būtų skiriamos visų pirma tiems projektams, kurie gali duoti didžiausios ekonominės naudos ir gausinti valstybės turtą”.

Deja, Valstybės kontrolei neatrodo, kad finansuojami tik prioritetiniai, kokybiškai parengti ir valstybei ekonominės ar socialinės naudos žadantys investiciniai projektai. Paprastai tariant, į VIP patenka nemažai abejotinos reikšmės projektų. O juk kasmet VIP skiriama apie 16 proc. valstybės biudžeto lėšų, pernai tai sudarė apie 3,5 mlrd. Lt.

Ką apie tokį valstybės investicijų programos lėšų naudojimą galėtų pasakyti Finansų ministerija? Jos atstovė Giedrė Balčytytė “Veidą” patikino, kad praėjusiais metais pinigų iš VIP gavo tik europinėmis lėšomis finansuojami projektai, prie kurių neišvengiamai su savo lėšų dalimi turi prisidėti ir valstybė. Tokio pat požiūrio laikomasi ir sudarant kitų metų nacionalinį biudžetą. Išimtys padaromos kai kuriems mažiems projektams, tokiems kaip, pavyzdžiui, signalizacijos įrengimas senelių namuose. O atsakomybę dėl investicinių projektų esą turėtų prisiimti tos institucijos, kurios juos rengia.

Projektai iš akies

Generalinė prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo, tad tikėtina, kad po metų ar dar ilgesnio laiko pateiks daugelį atsakymų, o kartu ir kaltinimų. Beje, Valdovų rūmų projektas – irgi vienas iš prioritetinių, nors su tuo sutiktų ne visi mokesčių mokėtojai.

"Veido" archyvas

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pastebi, kad Lietuvoje pinigai dažnai skirstomi “iš akies”, neatsižvelgiant į projektų svarbą

Čia derėtų pastebėti, kad vyraujantis įsitikinimas, esą valstybė gaili pinigų kultūrai, nėra visai teisingas. Valstybė ir savivaldybės daliniam kultūros projektų finansavimui yra skyrusios šimtus milijonų litų. Bet auditoriams pasigilinus, kas už juos nuveikta, ne vieną sykį paaiškėdavo, kad lauktos naudos šie pinigai nedavė ar rezultatų apskritai nėra.

G.Švedienės tikinimu, pinigai būdavo “skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą, negavus išsamaus projekto aprašymo, nežinant bendros projekto vertės, galimų kitų projekto dalyvių ir jų indėlio, o kartais iš viso nepateikus jokio projekto”. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuva neturėjo kultūros plėtros strategijos, o teisės aktuose buvo neapibrėžti bendrieji kultūros finansavimo principai. Ar dabar, kai kultūrai vadovauja vienas kultūros strategijos autorių, galime būti ramūs, kad panašūs žaidimai projektais nesikartos?

Jėgainės spąstai

Tiesa, tokios statybos, kaip Valdovų rūmų, gali nublankti, įsibėgėjus naujos atominės elektrinės epopėjai. Kol kas valstybės pinigus siurbia Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai. Auditoriai yra konstatavę, kad trejus metus vėluojama įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą. Dėl to jų kaina jau padidėjo vidutiniškai du kartus. Kainą negailestingai kėlė brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad už didelę dalį darbų rangovui buvo mokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Kadangi specialios saugyklos nebuvo laiku įrengtos, papildomų išlaidų pareikalaus ir branduolinio kuro saugojimas uždarytoje elektrinėje. G.Švedienė pabrėžė, kad didžiąją dalį elektrinei uždaryti reikalingų lėšų administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Bet pagal sutartį jis neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą. Tad Vyriausybė ir atsakingos institucijos neturi visų svertų, reikalingų elektrinės uždarymo procesui paspartinti ir šiam tikslui skiriamų lėšų naudojimui kontroliuoti.

Neįgyvendintos auditorių rekomendacijos

Regis, valstybė tiesiog apaugusi brangiais projektais, kurie niekaip neduoda laukiamo efekto. Vienas jų – sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarka. Per praėjusius ketverius metus vien iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jai buvo skirta beveik 204 mln. Lt, tačiau auditoriai nustatė, kad daugelis planuotų rezultatų tebėra nepasiekti. Paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos, liko neįvertinta, kokių paslaugų ir kiek reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kaip tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami ir taupiai, ir veiksmingai.

G.Švedienė priminė, kad dar 2002-aisiais Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai buvo rekomendavusi nustatyti minimalius įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimus, tačiau rekomendacijos iki šiol neįgyvendintos.

“Įvertinę sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai per praėjusius ketverius metus skirtų 1,1 mlrd. Lt panaudojimą, konstatavome, kad šias lėšas buvo galima naudoti kur kas rezultatyviau: finansuojant sveikatos priežiūros įstaigų investicinius projektus buvo neužtikrintas projektų tęstinumas, stigo ilgalaikės valstybės investicijų politikos į šiuos objektus, investicijos skirtos neatsižvelgus į paslaugų poreikį regionuose, nebuvo aiškių investicinių projektų atrankos ir vertinimo kriterijų”, – kritikuoja valstybės kontrolierė.

Žinoma, iš dabartinio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, į šias pareigas paskirto pavasarį, atsakomybės reikalauti dar būtų anksti, o visi buvę ministrai jau seniai nusiplovė rankas. Tad milijonai nubėgo kaip į smėlį.

Papeikimas – ir tiek

Vis dėlto negalima sakyti, kad dėl neatsakingo darbo niekas nepajuto nė mažiausios atsakomybės. Praėjusiais metais buvo priimti 35 valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimai dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn buvo įpareigota patraukti 43 valstybės pareigūnus ar tarnautojus.

Štai buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas pareigas paliko būtent po Valstybės kontrolės išvadų. Bet Operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas už 1,8 mln. Lt išmokėtų priedų, o ką jau kalbėti apie teatro rekonstrukcijos peripetijas, kurias narsto prokuratūra, atsipirko papeikimu. Tik papeikimą gavo ir Jaunimo teatro direktorius Algirdas Latėnas, kai auditoriai teatre atrado viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Priminsime, kad vien naujų baldų kainos kai kada vidutines viršijo iki devynių kartų.

Vis dėlto auditoriai dirbo ne veltui: pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. Lt, atstatyta turto, kurio vertė – 22 mln. Lt, o į savivaldybių biudžetus grąžinta 374 tūkst. Lt. Vien šiemet keturios savivaldybės įpareigotos grąžinti beveik 6 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų. Svarbi ir prevencinė valstybinio audito nauda.

Valstybės kontrolierė “Veidui” tvirtino, kad įvardyti visą švaistūnų padarytą žalą biudžetui sunku, nes ji gali būti matuojama ne vien finansine išraiška: “Neefektyviai panaudotas milijonas nėra tik vieno milijono litų žala valstybei.

Jis taip pat nesukuria tų darbo vietų, kurios galėjo būti sukurtos, nepritraukia investicijų. Mano manymu, prarastos progos ir laiku neišnaudotos galimybės didinti valstybės ir jos žmonių turtą – štai kur didžiausi nuostoliai valstybei”.

Vilniaus pilių direkcija, reaguodama į kilusį skandalą dėl Valdovų rūmų, teigia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektas yra parengtas – atkūrimo darbai vykdomi. Atsižvelgiant į naujus tyrimų duomenis ir taikytinus funkcinius-technologinius pasiekimus, privalomajame Darbo projekte detalizuojami ir patikslinami tik atskiri sprendiniai.

Šiuo metu siūloma kuo greičiau užbaigti ir naudojimui atiduoti didesnę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalį, t.y. reprezentacinį pietų korpusą ir lankytojų aptarnavimo vestibiulį po kiemu (7700 kv. m). Šio etapo apimties darbų projektinė dokumentacija yra visiškai baigta, jų realizavimui reikia 32 mln. litų. Esant reikiamam finansavimui, yra realu šį etapą įgyvendinti 2011 m. antrojoje pusėje.

Šiuo metu baigiami ruošti antrosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalies (6860 kv. m) interjerų įrengimo sprendiniai bei tikslinamos statybinių darbų ir inžinerinių sprendinių neesminės detalės.

Gavus 32 mln. litų finansavimą, Vilniaus pilių direkcija ketina įrengti vieną rūmų dalį ir taip paskubinti jos pripažinimą tinkama naudoti. Taip pat siekiama, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai galėtų kuo greičiau priimti lankytojus, rengti pagrindinę dalį nuolatinių, jau sukomplektuotų ekspozicijų, organizuoti kultūrinius, edukacinius ir valstybės reprezentacijos renginius.

“Ne kartą yra akcentuota ir skelbta, kad, norint, jog daugiau negu pusė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų būtų atverta nuolatiniam lankymui, dar reikia investuoti 32 mln. litų. Tuo tarpu pagal 2008 m. ekspertų patikrintą ir patvirtintą sąmatą viso Valdovų rūmų komplekso atkūrimo pagal numatytą išbaigtumo lygį kaina – 367 mln. litų (iš jų 232 mln. jau skirti (iki pastarojo meto iš jų investuoti – 229 mln.); 32 mln. litų reikalingi, kad būtų atidaryta pagal pirmąjį etapą numatyta daugiau kaip pusė rūmų bei 103 mln. litų – kad likusi rūmų dalis būtų užbaigta)”, – rašoma  Vilniaus pilių direkcijos pranešime.

Po ekskursijos atkuriamuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė sakė, kad rūmus baigti statyti ir įrengti muziejų reikės dar apie 200 mln. litų.

“Sako, kad reikės dar apie 30 mln., bet aš galvoju, kad dar reikės tikrai apie porą šimtų milijonų užbaigti. Patys matėte -kad galėtų normaliai vykti ekspozicija, kad Lietuvos piliečiai ir užsienio svečiai galėtų pasigrožėti tuo objektu”, – trečiadienį po Valdovų rūmų statybvietės apžiūros žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Statybininkai ir projektuotojai nedrįsta pasakyti, kiek reikėtų lėšų visam projektui baigti ir kada visi rūmai galėtų atverti duris lankytojams. Anot jų, pirmajam etapui baigti, tai yra maždaug pusei visų patalpų, reikėtų apie 32 mln. litų.

Trečiadienį nuvykę į Vilniaus centre atkuriamus Valdovų rūmus Seimo Audito komiteto nariai, remdamiesi Valstybės kontrolės (VK) išvadomis, aiškinosi, kodėl per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

VK teigimu, šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų. Auditoriai surinktą medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai.

“Turime suprasti, kad vykstant statybų pakilimui, statybų rinkos augimui keičiasi kainos. Pirmiausia keičiasi darbo užmokesčio ir medžiagų kainos. Įsivaizduokite, sutartis sudaroma 2000 metais, o statyba vykdoma iki šių laikų – dešimt metų. Per tuos dešimt metų įvyko daug įvairių pokyčių ir svarbiausia – kad visos kainos augo, augo ir darbo užmokestis, dėl to ir išaugo statybos kaina”, – trečiadienį žurnalistams sakė Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Anot jo, trejus metus bendrovės statybininkai Valdovų rūmuose dirbo nuostolingai.

“Tai mūsų labdara Valdovų rūmų statybai”, – sakė jis.

Buvęs Vilniaus Pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas Audito komiteto nariams teigė, kad projekto vertė paskaičiuota 2008 metų kainomis, kai jos buvo vienos didžiausių. Pasak jo, jeigu dabar jos būtų perskaičiuotos, 50 mln. litų suma sumažėtų.

S.Andrašiūnas tvirtino, kad visus jų pirkimus prižiūrėjo Viešųjų pirkimų komisijos ekspertas. Be to, 2002 metais ir vėliau Valdovų rūmų statybą tikrino Valstybės kontrolė. “Tada viskas buvo tvarkoje. O dabar – jau nebe tvarkoje”, – sakė jis.

Projektuotojai priminė, kad bestatant rūmus bei atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis – jų gerokai padaugėjo.

Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

VK teigimu, projektavimo kaina išaugo 10 mln. litų – nuo 6,1 iki 16,3 mln. litų. Be to, 2000 metais pasirašytoje sutartyje išvis nebuvo nustatyta konkreti projektavimo darbų kaina ir terminai. Todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos, pabrėžė auditoriai.

Projektavimo ir restauravimo instituto atstovas Algirdas Steponavičius aiškino, kad projektavimo darbai visuomet skaičiuojami nuo viso projekto kainos.

“Padaugėjo darbų. Pastatas mažiausiai 25 proc. padidėjo nuo pirminio varianto. Be to, nebuvo įtraukta interjero projektavimo, istorinių elementų projektavimo”, – vardijo projektuotojas.

Jis pabrėžė, kad Valdovų rūmuose dirbusių projektuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis nei kituose objektuose.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005 metais už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pritarė Valstybės kontrolės pozicijai.

“Restauraciniai įkainiai galėjo būti daugiausia taikomi tai projekto daliai, kur tikrai atliekami paveldosauginiai darbai pagal paveldosaugines technoligijas – galbūt mūro konservavimas, restauravimas, langų restauravimas. Tai tų fragmentų restauravimas, kurie išlikę autentiški ir kurie konservuojami restauruojami”, – sakė ji.

D.Varnaitės teigimu, taikius naujos statybos koeficientus statybos darbai būtų gerokai atpigę.

Tuo metu statybininkai ir buvęs Vilniaus pilies direkcijos vadovas nesutiko, sakydami, kad kai kurie naujos statybos darbai buvo tokie sudėtingi, jog turėtų būti vertinami kaip restauravimo darbai.

“Dengiant stogą vario skarda nėra net naujos statybos įkainių, tik restauraciniai”, – tvirtino Panevėžio statybos tresto įmonės “Vilniaus papėdė” direktorius Aloyzas Bertašius.

S.Andrašiūno teigimu, visuose kultūros paveldo objektuose visi darbai traktuojami kaip restauraciniai.

Valstybės kontrolierių pažymoje taip pat rašoma, kad pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

“Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų”, – teigė Valstybės kontrolė.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Auditoriai pažymėjo, kad dėl neužbaigtų statybų dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

LDK valdovų rūmų statytojai ir projektuotojai aiškino, kad nesusikalbėjimas su Valstybės kontrole pirmiausia įvyko dėl to, kad auditoriai esą neteisingai traktuoja patį projektą. Jų teigimu, Valdovų rūmai yra atkuriami, o ne atstatomi, kaip teigia auditoriai.

Pasak architekto Audroniaus Katiliaus, supainiojus terminus sudėtingas Valdovų rūmų atkūrimo procesas “asociatyviai priartinamas prie eilinės, pavyzdžiui, administracinio pastato ar nemažos gamyklos statybos ar rekonstrukcijos”.

“Labai gaila, kad labai gražią idėją, kad Lietuva turėjo valdovus, Valdovų rūmus, mes tradiciškai lietuviškai apauginam didžiuliais skandalais, – po Seimo Audito komiteto posėdžio Valdovų rūmuose sakė L.Graužinienė. (…) Ieškosime kaltų kartu su prokuratūra, lauksime jų tyrimų, bet taip pat žiūrėsime, kad tie darbai vyktų labai atsakingai pagal visus reikalavimus.”

Ji teigė, kad vertindama iš auditorės pozicijų, nesuprantanti, kodėl taip smarkiai pabrango rūmų statyba.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.

“Atsakomybė už Valdovų rūmus turi būti kolektyvinė”, – teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Tai labai keista girdėti iš tokio, regis, profesionalo, nes jis šneka niekus. Juk kolektyvinė atsakomybė reiškia niekieno, arba jokia atsakomybė. Maža to, kolektyvinė atsakomybė yra mūsų valstybės nelaimė ir milijardiniai praradimai ar nuostoliai. Šiame “Veido” numeryje rasite keliolika pavyzdžių, ką reiškia atsakomybės išplovimas.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo istorija – tikrai nepakartojamas pavyzdys, kaip išnyksta šimtai milijonų litų, o kaltų nėra. Tas pats pasakytina ir apie Valdovų rūmus – jų statyba pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt, o ministras mano, kad nieko čia tokio. Gyvenime visaip atsitinka ir ieškoti už atsakingų nėra prasmės. Dar ir kaip yra.

Jei Lietuvoje veiktų asmeninės atsakomybės principai, šiandien koks 50 politikų, tarnautojų ir vadovų sėdėtų Lukiškėse arba pareigūnų kolonijoje. Ir jų istorijos būtų puikios pamokos visiems norintiesiems pralobti iš valstybės biudžeto ar ES paramos lėšų.

Taigi jų godumas šiandien būtų keleriopai mažesnis, nei esant kolektyvinei atsakomybei. Juk per pastaruosius 20 metų mūsų šalyje nė vienas pinigų siurbikas ar taškytojas bent kiek rimčiau nenukentėjo. Daugiausiai, kas jiems grėsė ir gresia, tai netekti posto. Tik tiek. Bet juk per keletą metų tuose postuose galima užsidirbti keliems gyvenimams. Tada šiek tiek pavaidini naivų infantilą, paverki, kad kažko nesupratai, kažko nežinojai, ir bent Lietuvoje tavo nuodėmės atleistos. Mūsų valstybė ir valdžia su visais nuostoliais maloningai susitaiko. O tie nuostoliai per dvidešimt metų susidaro neregėto dydžio ir jau prilygsta kone visam metiniam mūsų valstybės biudžetui.

Sakysite, perdedame. Deja, ne. Juk bedę pirštu į bet kurį reikšmingesnį projektą pamatysime, kad po keliasdešimt milijonų litų praplaukė pro šoną: daugelį metų užsitęsęs muitinės elektroninės sistemos diegimas, sveikatos įstaigų kompiuterizavimas ir elektroninės sistemos diegimas jose, keisčiausios brangios ginkluotės pirkimas socialdemokratų valdymo laikais, VEKS pridarytos nesąmonės, minėti Valdovų rūmai (beje, įdomu, kad kultūros srityje to pinigų “įsisavinimo” bene daugiausiai), ką jau kalbėti apie aplinkosaugos sritį, kurioje lengviau ir paprasčiau būtų suskaičiuoti į bent kokius logikos rėmus telpančius projektus, nes jų mažuma.

Tiesą sakant, užtenka pažvelgti į Valstybės kontrolės duomenų bazes, ir pamatysime, kad ten šimtai faktų apie blogiausius ir daugiausiai nuostolių pridariusius darbus. Pati naujausia jų išvada tokia: per ketverius metus sveikatos priežiūros pertvarkai skyrus 200 mln. Lt, daugelis tikslų nepasiekta. Dar kartą pažiūrėkime į šią sumą: 200 mln. Lt.

Panaši suma ir prie Valdovų rūmų, ir prie valstybinių įstaigų kompiuterizavimo projektų, o kiek šimtų milijonų susiurbė niekam nereikalingos viešosios įstaigos! Viską susumavus ir susidaro tie milijardiniai praradimai.

Beje, kaltieji bei už tai atsakingieji yra. Tik niekas jų neieškojo ir neieškos.

Valdovų rūmų statybų reikalas užsiėmė Valstybės kontrolė ir surado daugybę pažeidimų  Visa medžiaga tolimesniam tyrimui perduota Generalinei prokuratūrai, kuri ir bandys ieškoti kaltų.

Valstybės kontrolės teigimu, projektas pabrango daugiau nei tris kartus, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Valstybė kontrolė mano, kad Valdovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., tinkamai nevykdė visų joms pavestų funkcijų.

Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, pilių direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi.Tai dar davė daugiau kaip 7 mln. Lt. nuostolį šiam projektui..

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

„Lietuvso rytas“ rašo:

Nustačiusi daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir statant Valdovų rūmus Valstybės kontrolė įžvelgė galimą turto iššvaistymą bei pareigų neatlikimą ir audito dokumentus perdavė prokurorams.„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus, būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, kaina nebūtų tiek daug išaugusi”, – pareiškė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Projekto darbų kaina padidėjo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo (Panevėžio statybos tresto. – Red.) kontrolės priemonės.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

„Vilniaus pilių direkcija neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams buvo pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekio ir kainų”, – tvirtino valstybės kontrolierė.

Kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė visos projekto vertės dalis, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln., o 16,3 mln. litų.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tai sumokėta daugiau nei 20,6 milijono. Anksčiau kasinėtoje teritorijoje buvo atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius.

Pinigai švaistyti ir už nerezultatyvias istorinės medžiagos paieškas užsienio archyvuose, už keliones į jau lankytas istorines vietas. Be to, už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose”, – teigė auditoriai.

Vakar „Lietuvos rytas” bandė sužinoti ir Vilniaus pilių direkcijos nuomonę, tačiau teišgirdo, kad atsakymas į Valstybės kontrolės kaltinimus dar rengiamas. Tuo tarpu dėl neužbaigtų Valdovų rūmų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos.Todėl kyla grėsmė, jog gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų..

Anot Kultūros ministro Arūno Gelūno, atsakomybė dėk šių pažeidmų turėtų būti bendra – bendra:

„Kategoriškai nesutinku, kad tik Kultūros ministerija buvo atsakinga už Valdovų rūmų atstatymo kontrolę.Šį milžinišką valstybės projektą, kuris nuo pat pradžių buvo labai politizuotas, kuravo ir daugybė kitų institucijų. Todėl atsakomybė turėtų būti bendra. Buvusios vyriausybės šiuo atžvilgiu padarė daug šiurkščių klaidų. Neatmestina, kad darbų sąmatos buvo didinamos ir tyčia.

Tačiau atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas imsimės visų būtinų sprendimų, kad Valdovų rūmų atkūrimas toliau vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, o lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai. Nuo šiol griežtai kontroliuosime šio projekto vykdymo išlaidas. Tačiau stengsimės projekto nevilkinti. Valdovų rūmai turėtų kuo greičiau atverti duris visuomenei ir pradėti duoti pelno.”

Dalė Bernotaitienė, objekto rangovo,  “Panevėžio statytos tresto“ finansų direktorė komentuodama sitauaciją, sakė:

„Rūmų statybos finansavimas tvirtinamas kasmet. Šiais metais Valdovų rūmuose mes turime atlikti 11,3 mln. litų vertės darbų, dar planuota 8 mln. litų. Kitų metų darbams pateikėme 24 mln. litų sąmatą. Iki Naujųjų metų Kultūros ministerija turėtų apsispręsti dėl sumos. Statybos darbai Valdovų rūmuose yra sudėtingi, trunka ilgiau nei statant kitą objektą. Pavyzdžiui, mokslininkų tyrinėjimai užtrunka ilgai, o mums tenka laukti.

Nustatyti galutinę statybų kainą būtų sunku. Bet jei kultūros ministras siekia sutarties pakeitimų, mes esame lankstūs, sėstume prie derybų stalo.Statybų procese nieko nepažeidėme. Darbų užsakovė – Vilniaus pilių direkcija. Kiek per metus darbams skiriama pinigų, tiek ir dirbame. Kartais būna, kad dėl finansavimo apsisprendžiama jau metams įsibėgėjus, tačiau mes vis tiek dirbame Valdovų rūmuose.”

“Vilniaus diena” skelbia:

Valsybės kontrolės nuomone, Valdovų rūmų atstatymas nepabrangtų beveik triskart, jeigu visos už tai atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo darbą. Generalinei prokuratūrai įvertinti perduota su Valdovų rūmų atstatymu susijusi dokumentacija. Kultūros ministras Arūnas Geūnas neatmeta, kad Valdovų rūmų atstatymo sąmatos galėjo būti dirbtinai išpūstos “suinteresuotų asmenų”. Tačiau ministras jų neįvardijo.

Nustatyta, kad Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų. Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Valstybės kontrolės auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi.

Kultūros ministras A.Gelūnas pripažino, kad iš ministerijos pusės stigo kontrolės “įgyvendinant šį vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybės investicijų projektą”. Tačiau A.Gelūnas pastebėjo, kad už statyboms leistų lėšų kontrolę buvo atsakinga ne vien Kultūros ministerija, bet ir daugelis kitų institucijų.

Ministras priminė dirbantis tik nuo šių metų liepos 2 dienos. Todėl jis pareiškė tikįs, kad ministerijos vadovybei bus suteiktas laikas ir galimybė peržiūrėti Valdovų rūmų statybų sąmatas, sutartis, įtvirtinti griežtesnę lėšų leidimo kontrolę.

“Sąmatos dabar peržiūrimos. Galiu užtikrinti, kad bus pasiekta, jog statybų sąmata nebebūtų atvira ir nepagrįstai didelė, kaip buvo iki šiol”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Paklaustas, ar negalėjo būti taip, kad Valdovų rūmų sąmatos buvo dirbtinai išpūstos, ministras atsakė: “Neatmesčiau tokios galimybės”. Tuo esą galėjo būti suinteresuoti “tam tikri asmenys”. Tačiau jų A.Gelūnas nekonkretizavo. “Jūs per daug iš manęs norite atsakymų”, – šyptelėjęs sakė jis žurnalistams.

Kultūros ministerijos vadovas negalėjo atsakyti ir į tai, kiek dar metų užtruks Valdovų rūmų atstatymas ir kiek jis dar pareikalaus milijonų. “Vis dėlto, noriu pasakyti, kad Valdovų rūmai, nepaisant projekto kontraversiškumo, stovi, jie yra pastatyti. Dabar reikia pasiekti, kad jie taptų atviri visuomenei, pradėtų nešti pelną. Valstybės kontrolės išvados visiškai nevilkina šio projekto įgyvendinimo”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Valstybės įmonės “Vilniaus pilių direkcija” vadovai atsisako komentuoti galimybę įvykdyti kontrolierių nurodymą pakeisti rangos sutartį. Laikinasis įmonės direktorius Vytautas Povilaitis ketina pirmiausia susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis, tuomet išnagrinės galimybes įvykdyti jose išdėstytas rekomendacijas ir nurodymus.

Tačiau Vilniaus pilių direkcijos darbuotojai neslepia pasipiktinimo, kad Valstybės kontrolė, atlikdama Valdovų rūmų statybos auditą, neatsižvelgė į direkcijos pareikštas pastabas, pateiktus paaiškinimus. Valstybės auditoriai esą neįvertino visų “objektyvių ir subjektyvių aplinkybių”, kurios lėmė gerokai išaugusias rūmų atstatymo kainas.

Apie Valdovų rūmų atstatymą  ir Valstybės kontrolės atliktą šių statybų auditą trečiadienį V.Povilaitis turės aiškintis Seimo Audito komiteto posėdyje.

“Respublika” informuoja:

”Prokurorai beldžiasi į Valdovų rūmų statybos reikalus. Valdovų rūmų statybos reikalai – daugybė pažeidimi pasirenkant rangovą ir atliekant statybos darbus – perduoti narplioti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolės teigimu, projekto darbų kaina išaugo nuo  114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. Lt.

Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, o orientacinę viso projekto arbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis visos projekto vertės, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atsiskaitymo darbų kainos, todėl jie atsėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai> Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje pirminiams tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln.Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau kaip 20,6 mln. Lt

Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Premjeras Andrius Kubilius neturi nieko bendro su Valdovų rūmų afera, o šiandieninė publikacija spaudoje yra visiškas faktų iškraipymas, – teigia premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Klastotė remiasi vien tuo, jog Andrius Kubilius 1999-2000 metais vadovavo dešimtajai vyriausybei ir ignoruoja faktą, jog visus su Valdovų rūmais susijusius sprendimus 2001-2007 m. vyriausybės lygiu priėmė ir įgyvendino Premjeras Algirdas Brazauskas. Reikia pažymėti, kad “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties” įstatymą Seimas priėmė tik 2000 m. spalio 17 d. ir iki to laiko negalėjo būti jokių dešimtosios Vyriausybės veiksmų, susijusių su Valdovų rūmų atstatymu ir ypač su viešaisiais pirkimais. Beje, Seimo narys A. Kubilius balsavo prieš šitą įstatymą, o jo vadovaujama dešimtoji Vyriausybė baigė darbą 2000 m. lapkričio 9 d.”, – rašoma pranešime.

Premjero patarėjas pažymi, kad būtent šios vyriausybės iniciatyva atnaujinta Viešųjų pirkimų tarnyba galų gale rimtai ėmėsi tirti Valdovų rūmų statybos istoriją ir nustatė daugybinius pažeidimus. Tarnybos ataskaitoje pažeidimai nustatyti dešimties metų laikotarpyje, tačiau joje visiškai nėra faktų, kad dešimtoji, Premjero Andriaus Kubiliaus, vyriausybė 1999-2000 metais būtų padariusi kokius nors sprendimus, susijusius su Valdovų rūmais. Pasak V. Valentinavičiaus, publikacijoje melaginga antraštė suplakama su iš konteksto ištrauktomis laikinojo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko citatomis, kuriose nė iš tolo neminimas A. Kubilius, o dabartinį Premjerą “nuo savęs” prideda falsifikacijos autoriai.