BFL

Šalies svarbiausi pareigūnai iš žmonių gauna šimtus laiškų, rašo “Vilniaus diena”.

Prezidentę šįmet pasiekusių kreipimųsi skaičius artėja prie 2 tūkst., į premjero stalčių kas mėnesį gula per 300 laiškų.

Laiškų, ypač sveikinimų, valstybės vadovams padaugėja per šventes, tačiau sulaukiama ir keistų prašymų, pvz., sugrąžinti į Vilniaus gatves barzdaskučius ir pan.

“Kai kurie gyventojai mano, kad prezidentė sprendžia visus klausimus, nesvarbu, kokios srities jie būtų, pavyzdžiui, prašo surasti darbą, sudaryti komisijas kriminaliniams įvykiams ištirti, peržiūrėti, įvertinti teismo priimtą sprendimą, grąžinti žemę, padėti grąžinti paskolą bankui ir pan., kartais norima papasakoti savo gyvenimo istoriją”, – pasakojo Prezidentės spaudos tarnybos atstovai.

O štai premjerui Andriui Kubiliui skirtuose laiškuose skubama duoti patarimų. Ir įspėjama apie valstybei ar jam pačiam gresiančius pavojus.

Žiemą premjerui dažnai tenka skaityti apie šilumos sąskaitas, šaunančias į padanges. Tokiu atveju į premjerą arba net į visą Vyriausybę kreipiasi ne tik pavieniai žmonės, bet daugiabučių namų savininkų bendrijos. Rezonansiniai sprendimai, tokie kaip kasos aparatų įvedimas dengtose turgavietėse, taip pat nelieka nepastebėti.

Visuomenės informavimo departamento direktorė Lina Karsokaitė tikino, jog į visus žmonių laiškus, o jų premjeras pernai gavo per 3700, yra atsakoma.

A. Kubilius, anot jo atstovų, pats perskaito laiškus ir padiktuoja atsakymus bei asmeniškai juos pasirašo. Premjerui rašantis žmogus turėtų įspėti, kad pageidautų gauti atsakymą.

D. Grybauskaitė prieš vykdama į kokį nors Lietuvos regioną susipažįsta su jo gyventojų laiškais. Taip pat ją pasiekia ir kiti svarbūs, greitai įsikišti reikalaujantys pranešimai. Visus kitus peržvelgia prezidentūros darbuotojai ir tokie laiškai pas šalies vadovę atkeliauja jau su tam tikrais siūlymais, kaip išspręsti tą ar kitą problemą.

Sostinės meras Artūras Zuokas kas rytą tikrindamasis savo elektroninio pašto dėžutę apstulbsta pamatęs kelis šimtus naujų vilniečių laiškų. Dar daugiau jų gauna nuo ryto iki vakaro plušančios dvi sekretorės.

“Mano sekretorės per dieną gauna apie 200 laiškų, todėl ir sėdi dvi sekretorės, mat viena nespėja. Per dvi savaites jau gavau apie 1000 elektroninių laiškų, dar daugybę per “Facebooką”. Tai yra nerealus skaičius”, – sakė A. Zuokas.

Anot jo, žmonės dažniausiai laiškuose skundžiasi mieste pamatę didesnes ar mažesnes problemas, nesutvarkytą aplinką.

REUTERS

Afganistane Kandaharo provincijoje kulkosvaidžiais ir raketiniais granatsvaidžiais ginkluoti vyrai atakavo provincijos gubernatoriaus pastatą, yra nukentėjusių, pranešė pareigūnas.

“Susišaudymas vis dar tęsiasi. Į pastatą lig šiol buvo paleisti du PRG šūviai. Šiaurinis ir rytinis sparnas vis dar atakuojama”, – sakė provincijos valdžios atstovas spaudai Zalmay Ayubi (Zalmajus Ajubis).

“Gavome pranešimų apie sužeistus žmones, bet apie mirtinus atvejus dar negirdėjome”, – pridūrė jis.

Pasak netoli buvusio AFP reporterio, itin saugoma būstinė buvo atakuota iš gretimo pastato, kuriame užpuolikai prieš ataką liepė prekeiviams nešdintis.

Rusija pripažinta šalimi, kur internetas tik iš dalies laisvas, ir padėtis blogėja.

Teisių gynėjų nuomone, vartotojams trukdo tai, kad valdžia kerštauja kritiškai nusiteikusiems tinklaraštininkams, negalima apsisaugoti nuo programišių atakų, o artimi valdžiai oligarchai kontroliuoja didžiąją dalį žiniasklaidos priemonių.

Remiantis Amerikos teisių gynimo organizacijos “Freedom House” tyrimu, Rusija per pastaruosius dvejus metus laisvės internete požiūriu atsidūrė vienoje kategorijoje su Kazachstanu, Azerbaidžanu, Turkija ir Venesuela, kur ekspertai mato valdžios daromus apribojimus.

“Nuo 2009 metų sausio milicija ir prokuratūra iškėlė mažiausiai 25 baudžiamąsias bylas tinklaraštininkams ir komentarų forumuose autoriams, – suskaičiavo pranešimo autoriai. – Nors kai kurios bylos buvo iškeltos tiems žmonėms, kurie įdėjo akivaizdžiai ekstremistinės medžiagos, kita dalis buvo daugiau politiškai motyvuoti”.

Ekspertai primena, kad Rusijos specialiosios tarnybos gali kontroliuoti kontingentą, vadindami tai “neteisėtu aktyvumo internete stebėjimu”.

“Nuo 2000 metų interneto paslaugų teikėjai privalo įsidiegti “sistemą operatyvinėms paieškos priemonėms” (SORM), arba SORM-2, kuri leidžia Federalinei saugumo tarnybai ir policijai turėti prieigą prie interneto srauto turinio, – sakoma dokumente. – Nebuvo žinomų SORM-2 taikymo atvejų, ir sistemos efektyvumas kelia rimtų klausimų”.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos valdžia davė piliečiams kelias dingstis nuogąstauti dėl įprastos prieigos prie šaltinių internete. Pirmiausia FST atstovas pareiškė, kad būtina užtikrinti užsienyje besibazuojančių interneto paslaugų tinklų “Skype”, “Gmail” ir “Hotmail” kontrolę, o po kelių dienų buvo paskelbtas konkursas mokslinio darbo vyriausybei, kurio tikslas – ištirti, kaip blokuojama prieiga prie tinklų, visų pirma, Kinijoje ir Baltarusijoje.

Valdžia neigia ketinanti priveržti veržles

“Pakanka pažiūrėti į interneto tinklo Rusijoje (runet) išteklius, ir pamatytume, kad jokios cenzūros runete nėra, – sakė ministro pirmininko sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas, pažymėdamas, kad daugelyje valstybių tinklalapiai gali būti užblokuoti teismo sprendimu. – Teisinio reguliavimo požiūriu internetas žymiu mastu yra terra incognita visoms šalims. Nė viena šalis nepasiekė didelių laimėjimų kompleksiškai spręsdama šią problemą”.

VIS MAŽIAU LAISVĖS

2011-2010 metas ekspertai suskaičiavo Rusijoje 52 pasikėsinimus į laisvę internete, palyginti su 49 atvejais, nurodytais 2009 metų pranešime. Autoriai išvardijo artimus valdžiai verslininkus, kurie turi savo verslą žiniasklaidoje: tai Michailas Prochorovas, Ališeras Usmanovas, Vladimiras Potaninas ir Jurijus Kovalčiukas.

“Ši oligarchų kontrolė didelei grupei interneto leidinių, socialinių tinklų ir tinklaraštininkų platformų kelia vis didesnį susirūpinimą dėl to, kad internetas Rusijoje neapsaugotas nuo politinių manipuliacijų”, – sakoma tyrime.

Didele interneto Rusijoje problema, ekspertų nuomone, yra kibernetinis nusikalstamumas.

“Devyni procentai visų interneto išpuolių po visą pasaulį nuo 2010 metų liepos iki rugsėjo buvo atliekami iš Rusijos”, – teigia autoriai, šito priežastis siedami su tuo, kad Rusijos gyventojai retai naudoja antivirusines programas, todėl jų kompiuteriai lengvai integruojasi į vadinamuosius botnetus, virtualius kompiuterių tinklus, sudarytus iš interneto kirminais užkrėstų kompiuterių.

“Kai kuriais duomenimis, daugelis programišių ima už vieną DoS, arba atkirtimo nuo paslaugos, atakos dieną mažiausiai 200 eurų (260 dolerių)”, – sakoma pranešime.

Balandį didelės DoS atakos kelis kartus blokavo prieigą prie populiarios Rusijoje tinklaraščių aptarnavimo tinklalapio Livejournal.com. Tada prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažėrė grasinimų programišiams specialiame kreipimesi.

Į skolas įklimpusi Vilniaus savivaldybė miestą prižiūrinčioms bendrovėms skolas atiduos pasinaudodama pinigais, skirtais transporto lengvatoms padengti, antradienį rašo “Vilniaus diena”.

Įmonėms “Rasų valda”, “Fegda”, “Keluva”, “Naujamiesčio būstas” ir Vizualinių komunikacijų studija miesto valdžia taip atiduos daugiau kaip 5 mln. litų skolų. Pati didžiausia suma, maždaug 2,5 mln. litų, bus išmokėta kelininkų bendrovei “Fegda”.

Savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus teigia, kad skubotai ieškoti būdų atiduoti skolas verčia atkakliai nusiteikę įmonių vadovai – jie nuolat grasina teismais ir antstoliais.

“Savivaldybė dabar skolinga miestą tvarkančioms bendrovėms, tad atiduoti būtinai reikia. Mus tos įmonės jau gąsdina antstoliais, negalim laukti paskolos pinigų, reikia atsiskaityti netrukus”, – sakė E.Kačkus.

Savivaldyės atstovo teigimu, visi skoloms grąžinti paimti pinigai nedelsiant bus grąžinti, o transporto lengvatų reikalų tokie finansiniai procesai nepaveiks.

“Mūsų tie pinigai, mes ir sprendžiam, ką su jais daryti. Lėšos bus imamos iš transporto lengvatoms skirto fondo, bet tai tikrai nereiškia, kad pinigų kam nors pritrūks. Manau, kad užteks ir skoloms padengti, ir kitiems reikalams sutvarkyti”, – tvirtino E.Kačkus.

Širvintų rajonui vadovaus kaip nepriklausomas kandidatas į tarybą išrinktas Vincas Jasiukevičius.

Anksčiau jis priklausė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, ir ketina jungtis prie šios partijos frakcijos taryboje.

“Frakcijai tikriausiai priklausysiu – būtent TS-LKD frakcijai, bet mano įgaliojimai kaip partinio yra sustabdyti, aš partijai dabar nepriklausau”, – BNS sakė naujasis Širvintų meras.

Jis sako sustabdęs narystę partijoje, nes kandidatavo į tarybą kaip nepartinis.

“Aš labai nenorėjau toje partijoje sustabdyti savo įgaliojimų net prieš rinkimus. Teko tai padaryti, kadangi buvo partijos Priežiūros komiteto nurodymas nepriklausomiems, kurie eina ne su sąrašu, kad sustabdytų savo narystę partijoje”, – BNS sakė V.Jasiukevičius.

Naujasis meras kol kas negalėjo įvardyti svarbiausių numatomų darbų.

“Pradžioje susipažinsiu su administracijos darbo struktūra ir įsigilinęs žiūrėsiu, kokius darbus numatysime. Dar šiandien tiksliai negaliu pasakyti – gal bus labai svarbių ir neatidėliotinų. Sudėliosime suderinę su koalicijos partneriais”, – BNS sakė jis.

Jo kandidatūrą pirmajame rajono tarybos posėdyje ketvirtadienį parėmė 20 iš 21 Širvintų politiko.

V.Jasiukevičius mero poste pakeis iki šiol Širvintoms vadovavusį liberalcentristą Kęstutį Pakalnį.

Po savivaldos rinkimų vasarį čia daugiausia vietų – šešias – laimėjo “darbiečiai”, po tris – valstiečiai liaudininkai ir liberalcentristai, po dvi – socialdemokratai, “tvarkiečiai”, konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Anot V.Jasiukevičiaus, naujoje koalicijoje susitarė dirbti šešios partijos ir jis pats, už koalicijos ribų liko daugumą mandatų laimėję “darbiečiai”.

Jonavos rajono savivaldybės mero kėdę ketvirtadienį iškovojo socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje jis sulaukė 19 tarybos narių palaikymo, aštuoni politikai pasisakė prieš jo kandidatūrą.

M.Liutkevičius mero poste pakeis iki šiol rajonui vadovavusį valstietį liaudininką Bronislovą Liutkų.

Per vasarį vykusius rinkimus čia šešis mandatus laimėjo socialdemokratai, po keturis – valstiečiai liaudininkai ir “darbiečiai”, po tris – Liberalų sąjūdis, “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po du – liberalcentristai ir Socialistinis liaudies frontas.

Jonavos rajono savivaldybės taryboje yra 27 vietos.

Kretingos rajono mero postą išsaugojo iki šiol savivaldybei vadovavęs konservatorius Juozas Mažeika.

Ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje sulaukęs 15 iš 25 Kretingos tarybos narių palaikymo, jis nugalėjo kitą kandidatą į merus – socialdemokratą Steponą Baltuonį, kuris surinko 10 politikų balsų.

Vicemeru ketvirtadienį išrinktas “darbietis” Vytautas Ročys. Jis pakeis šiame poste dirbusią “tvarkietę” Jolitą Vaickienę.

Meras J.Mažeika prioritetu įvardijo pradėtų darbų tęstinumą.

“Pirmiausia privalome tęsti tuos projektus, kuriuos esame pradėję, o esame pradėję tikrai daug, ir tai reikalauja iš savivaldybės administracijos, iš visų nepaprastai daug jėgų, pastangų ir žmogiškųjų išteklių”, – BNS ketvirtadienį sakė jis.

Anot mero, tarp svarbiausių darbų – naujų kapinių įrengimas, tolimesnė naujos bibliotekos statyba, rajono ir miesto gatvių ir kelių tvarkymas.

“Kretingoje turės atsirasti autobusų stotis, kurios mes neturime, ir tai šiek tiek mūsų gėda. Kitas dalykas – turi atsirasti kad ir nedidelis, bet sporto kompleksas, kad jaunimas turėtų užimtumo, kadangi sportuojančiųjų skaičius pas mus yra didelis”, – vardijo J.Mažeika.

Daugiausia mandatų – po septynis – čia laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir socialdemokratai, keturis – “tvarkiečiai”, po tris – “darbiečiai” ir Liberalų sąjūdis, į tarybą taip pat pateko nepartinis Darius Petreikis.

Koaliciją čia sudaro TS-LKD, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”.

Kazlų Rūdos meru ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas Naujosios sąjungos atstovas Aidas Vaišnora.

Iki šiol Kazlų Rūdai vadovavo liberalcentristas Vytautas Kanevičius.

Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai priklauso 21 politikas.

Vasarį per rinkimus čia keturias vietas laimėjo liberalcentristai, po tris – Naujoji sąjunga, nepartinė “Jaunosios Sūduvos” koalicija, Liberalų sąjūdis ir konservatoriai, po dvi – Darbo partija ir socialdemokratai, vieną – partija “Tvarka ir teisingumas”.

Šalčininkų rajono meru ketvirtadienį vienbalsiai perrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Zdzislavas Palevičius kaip vieną iš prioritetų įvardija nedarbo mažinimą.

Pagal LLRA ir Rusų Aljanso koalicijos “Valdemaro Tomaševskio blokas” sąrašą į savivaldybę patekęs Z.Palevičius ketvirtadienį vykusiame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje meru išrinktas absoliučia balsų dauguma – už jį pasisakė visi 25 tarybos nariai.

Tarp jų didžiausią dalį – 22 – sudaro “Valdemaro Tomaševskio bloko” atstovai, dar dvi vietas gavo “darbiečiai”, vieną – socialdemokratai.

Vicemeru taip pat absoliučia balsų dauguma perrinktas mero partijos kolega Andžejus Andruškevičius, o administracijos direktoriumi su 23 balsų palaikymu tapo po tos pačios koalicijos skėčiu kandidatavęs Boleslavas Daškevičius.

Ir anksčiau tarybos daugumą sudarę LLRA atstovai žada tęsti pradėtus darbus, tarp svarbiausių vardija kovą su Šalčininkų rajone išsikerojusiu nedarbu, švietimo įstaigų remontą.

“Pas mus labai didelis nedarbas, reikia išnaudoti kiekvieną progą ieškant investuotojų, palankią situaciją reikia kurti. Švietimo srityje irgi turime ką suremontuoti – gana daug švietimo įstaigų”, – BNS ketvirtadienį sakė meras.

Pasak jo, ketinama įgyvendinti per 40 Europos Sąjungos finansuojamų projektų, tarp jų tokius kaip Šalčininkų parko, Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų vandentiekio sistemų tvarkymas.

“Pagrindinis mūsų darbo planas – mūsų programa ir Šalčininkų rajono 2011-2015 metų strateginės plėtros planas, jis bus patvirtintas šiais metais, tai darbų laukia labai daug”, – teigė Z.Palevičius.

Nauju Plungės meru ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Albinas Klimas.

Jis nugalėjo kitą kandidatą – liberalcentristą Algirdą Pečiulį. Už A.Klimą balsavo 16, o už A.Pečiulį – devyni tarybos nariai.

“Tvarkietis” A.Klimas mero poste pakeis iki šiol rajonui vadovavusią konservatorę Elvyrą Valeriją Lapukienę.

Naujasis meras BNS sakė kol kas esantis “rinkimų euforijoje” ir negalintis išvardyti visų svarbiausių darbų, bet teigė žinantis plungiškių problemas ir ketinantis jas spręsti.

“Darbai bus dirbami, kad žmonių gerovę (pakeltume – BNS), kad žmonėms padėtume. Nes aš eilinis žmogus buvęs, Plungėje gimęs ir augęs, jų problemas žinau, ir stengsimės problemas spręsti, o konkretizuoti dabar negaliu. Na, pavyzdžiui, šiandien važiuoju per miestą, ir matau, kad gatvėse duobės, ir iš karto žiūrėsime, kad tą sutvarkyti, kad nebūtų duobių. Čia pats greičiausias darbas, ką galime padaryti”, – BNS teigė A.Klimas.

Iš 25 Plungės rajono tarybos mandatų daugiausia – šešis – per vasarį vykusius rinkimus laimėjo liberalcentristai, po tris – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai, po du – “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, socialdemokratų sąjunga, koalicija “Vieninga Plungė” ir valstiečiai liaudininkai.

Lietuviai, kaip ir kitų NATO šalių kariai, pagal NATO nurodymus turi vykti į Libiją kariauti su tenykščia oficialia valdžia. Vietoje jos turi būti pastatyta marionetinė vyriausybė. Ir NATO kariai ilgai neišeis, gesindami Libijos tautos pasipriešinimą. Kaip neišėjo iš Irako, Kosovo, Afganistano… O juk žinome, kad šios okupacijos pagimdė korupcines marionetines vyriausybes, nesumažino terorizmo ir tautų pasipriešinimo, o aukų skaičius išaugo šimteriopai. Mes prisimename, kaip sovietiniai “išvaduotojai” ilgai neišėjo iš Lietuvos, pastatę marionetinę vyriausybę ir kiek galvų sudėjo lietuviai, kovodami už laisvę. O dabar patys tampame tais “išvaduotojais”.

Šiandienines okupacijas pateisinantys įvairių “saugumo tarybų” sprendimai yra figos lapelis. Pamatinis Jungtinių Tautų organizacijos teisės principas yra tautų suverenumo teisė, teigia teisininkas Kęstutis Čilinskas. Žinoma, ne visų valstybių lyderiai patinka Vakarams ir NATO. Gal tie lyderiai labai blogi. Bet tik pačios tautos savo viduje turi išsispręsti, kas vadovaus šaliai. Net jei tai įvyks vidaus karinio konflikto būdu, aukų bus šimteriopai mažiau, nei įsijungus okupacinėms “išvaduotojų” pajėgoms.

Juk Lietuva ir mūsų kareivėliai – žaisliukai stambiame žaidime. Karinių konfliktų provokavimas, gausi ginklų, dažnai parduodamų abejoms pusėms, gamyba, karinių intervencijų varomoji jėga yra karinio kapitalo pelnas. Ir kuo daugiau intervencijų ir karo, tuo daugiau pelno. Ir man gėda, kad Lietuva tarnauja tai godumo supervalstybei, dalyvaudama intervencijose, kai dar nelabai seniai pati kentėjo nuo „gelbėtojų“, sako K.Čilinskas.

Egipto opozicinė Musulmonų brolija sekmadienį pranešė, kad pradės istorines derybas su valdžia, o iš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) valdančiosios partijos tuo tarpu pasitraukė aukšto rango nariai.

Vienas pareigūnas iš Musulmonų brolijos, kurią vyriausybė apkaltino mėginimu pasinaudoti masiniais protestais, keliančiais didžiausią grėsmę tris dešimtmečius trunkančiam H.Mubarako valdymui, sakė, kad Brolija derėsis su Egipto naujuoju viceprezidentu Omaru Suleimanu.

Derybų datos pareigūnas nenurodė. Tai bus pirmosios per visą istoriją derybos tarp vyriausybės ir jos mirtino priešo.

“Turėdami omenyje šalies bei jos institucijų interesus ir rūpindamiesi šalies nepriklausomybės išsaugojimu … nusprendėme pradėti derybas, kad pažiūrėtume, iki kurio taško jie yra pasirengę priimti žmonių reikalavimus”, – AFP sakė minėtas pareigūnas, kuris kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiama jo pavardė.

Jis taip pat sakė, kad dialogo tikslas yra eliminuoti “užsienio ar regioninį kišimąsi į mūsų (Egipto) reikalus”, taip bandant atitolinti Broliją nuo Irano, kuris ragino Egipte įsteigti islamišką režimą.

Musulmonų brolija, kuri Egipte yra oficialiai uždrausta, bet toleruojama, yra geriausiai organizuotas opozicijos judėjimas, besiremiantis didžiuliu socialinės paramos tinklu.

Tuo tarpu šeštadienį iš H.Mubarako partijos atsistatydino aukšto rango nariai, tačiau demonstrantai, jau 12-tą dieną dalyvaujantys protestuose prieš režimą, tai pavadino tik kosmetiniu žingsniu.

Vašingtonas savo ruožtu vykdė lobistinę veiklą dėl greito valdžios perėjimo.

+370 5 2058525

Iki Savivaldybių tarybų rinkimų liko kiek daugiau nei trys mėnesiai, todėl mūsų savaitraštis nusprendė vieną sociologinę apklausą paskirti vietinės valdžios vertinimui. Kad ir kaip būtų liūdna girdėti dabartiniams ragioninės valdžios politikams, tačiau daugumos Lietuvos gyventojų jų veikla netenkina.

Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad savo vietos valdžiai priekaištų neturi tik dešimtadalis apklaustųjų, o daugiau nei pusė – nepatenkinti. Maždaug trečdalis respondentų tvirtina esantys patenkinti tik iš dalies ar tik kai kuriomis asmenybėmis.

Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, įdomu tai, kad atsakydami į antrąjį klausimą net 42,4 proc. respodentų patvirtino, kad patys norėtų ir sugebėtų dirbti savo regiono vietos valdžioje. O to nenorėtų ar negalėtų tik 29,2 proc. apklaustųjų.

Ar Jūs patenkintas vietine savo valdžia?

Ne    53,4 proc.
Iš dalies, tik kai kuriomis asmenybėmis    31,6 proc.
Taip    10,2 proc.
Nežinau / nesakysiu    4,8 proc.

Ar Jūs pats norėtumėte ir turėtumėte gebėjimų dirbti savo regiono vietos valdžioje?

Taip    42,2 proc.
Ne    29,2 proc.
Iš dalies    24 proc.
Nežinau    4,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkričio 1–3 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Jokie valstybės finansiniai sunkumai nebaisūs ją konsultuojantiems teisininkams, finansininkams ir mokslininkams – ministerijų ir joms pavaldžų įstaigų išlaidos jų atlygiui per dvejus krizės metus padidėjo 35 proc.

Krizės kamuojamoje Lietuvoje klesti viena aukso kasykla: tai valstybės įstaigų perkamos privačių teisininkų, finansininkų ir mokslininkų konsultacinės ir tyrimų paslaugos.

Didžioji jų dalis finansuojama iš ES paramos lėšų – tos dalies, kuri skirta techninei paramai ir negali būti panaudojama kitiems tikslams. Todėl konsultantai gali būti visiškai ramūs – techninės ES paramos iždas Lietuvai 2007– 2013 m. siekia 690 mln. Lt – toks ir toliau tenkins net ir kasmet augantį jų apetitą.

“Lengvi” ES pinigai galutinai ištvirkino mūsų valstybės tarnybą ir jos pašonėje jaukiai įsitaisiusius gudrius konsultantus. Jų bendradarbiavimo ir sąskaitų mastas – kiekvienos ministerijos vidiniai reikalai, kurių širmą kas kelerius metus praskleidžia nebent Valstybės kontrolė, tradiciškai pažerianti kritikos ir nurodymų – kurių niekas nepaiso – kaip išskaidrinti valstybės santykius su jos privačiais patarėjais.

Panašios funkcijos šiemet ėmėsi ir Seimo Audito komitetas, nustatęs tą patį, ką ir Valstybės kontrolė: valstybiniame konsultacijų ūkyje klesti nekontroliuojama keliasdešimties milijonų litų apimanti netvarka. Rezultatai? Ir vėl jokių. Net ir įspėtos, kad jų apetitas brangiai pirkti paslaugas iš šalies kelia įtarimų, Seimo komitetui ministerijos atrėžė perkančios tai be ko neišsiverstų ir neketinančios šiais metais mažinti šioje eilutėje suplanuotų išlaidų.

Manipuliuoja mokslo vardu

Tyrinėjant ministerijų pateiktas ataskaitas apie 2008 m., 2009 m. pirktas ir šiemet planuojamas pirkti konsultacijas, akis užkliūva už perkamos paslaugos pobūdį apibūdinančios skilties – dažniausiai čia minimi moksliniai tyrimai. Juos, pasirodo, gali atlikti ne tik universitetai, bet ir privačios audito ar konsultacijų bendrovės.

Tai kliūva ir Valstybės kontrolės tyrėjams. Praėjusiais metais išanalizavę dvejų metų valdžios sektoriaus sutartis su konsultantais, jie konstatavo, kad yra paprasčiausiai piktnaudžiaujama mokslinių tyrimų vardu dėl to, kad užsakant juos nereikia skelbti viešojo konkurso – pakanka sudaryti sutartį su paslaugos teikėju ir ją patvirtinti abi šalis tenkinančia kaina.

Tokiu būdu moksliniu tyrėju 2007 m. buvo tapęs net “Achemos” koncernas. Ūkio ministerijos užsakymu jis atliko “Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo Lietuvoje galimybių studiją”. Bendrovei, kuri ir yra viena iš pagrindinių pretendentų statyti šį terminalą, valstybė už tokį tyrimą sumokėjo kiek daugiau nei 1 mln. Lt. Lygiai tokį pat, ir vėl mokslinį, tyrimą 2009 m. jau atliko austrų bendrovė “ILF Beratende Ingenieure” – jai Ūkio ministerija ir vėliau jos įsipareigojimus perėmusi Energetikos ministerija atseikėjo 1,5 mln. Lt.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė neabejoja, kad mokslo vardu dangstomasi tik turint vieną tikslą – norint išvengti skaidresnės, negu paprasčiausias dvišalis susitarimas, viešųjų pirkimų tvarkos. “Susėdi, susitari, ką tirsime, kiek tam skirsime pinigų, – ir pasirašai. Įdomiausia, kad mokslininkais staiga tapo visi – nuo advokatų kontorų iki auditorių, o lietuviškiems universitetams skiriamų užsakymų rasime vos vieną kitą”, – sako politikė.

Tiesa, bent vienas Lietuvos universitetas sutarčių su valstybės įstaigomis stygiumi skųstis negali – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) iš Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įmonių kasmet sulaukia kelių milijonų litų vertės užsakymų. Pavyzdžiui, vien šiais metais Automobilių kelių direkcijos užsakymu VGTU atliks du tyrimus (899 tūkst. Lt ir 997 tūkst. Lt vertės) – tirs automobilių kelių eksperimentinių dangų bandomąjį ruožą ir nustatinės kelių tinklo saugumo lygį. Direkcija universitetui dosni buvo ir ankstesniais metais: 2008 m. jam užsakyta atlikti tyrimų už 786 tūkst. Lt, o 2009 m. – už 505 tūkst. Lt. VGTU mokslinis potencialias domina ir “Lietuvos geležinkelių” bendrovę – šioji per dvejus metus užsakė atlikti tyrimų už 821 tūkst. Lt.

Aiškus favoritas

Atkreiptinas dėmesys, kad viena konsultacijų bendrovė yra pelniusi ypatingą Lietuvos valdžios sektoriaus prielankumą – tai audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė “Ernst&Young Baltic”. “Tai barbė devyndarbė, galinti patarti ir pakonsultuoti valstybę absoliučiai visais klausimais – nuo buhalterinės apskaitos iki energetikos strategijų”, – iornizuoja L.Graužinienė.

Keli faktai: Ūkio miniterija “Ernst&Young Baltic” 2008 m. samdė už 385 tūkst. Lt atlikti Lietuvos eksporto potencialo analizę, o už 390 tūkst. paprašė įvertinti paslaugų ir gaminių kontaktinio centro steigimo galimybes. Įdomu, kokių naujų įžvalgų per metus prisikaupė šios bendrovės konsultantų galvose, kad už jas 2009 m. jau 500 tūkst. Lt nepagailėjo Ūkio ministerijai pavaldi Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), paprašiusi atlikti užsienio investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo strategiją. Beje, vėliau LEPA vadovai viešai pripažino, kad dauguma strategijoje pateiktų rekomendacijų jau buvo ne sykį skambėjusios iš žinomų Lietuvos ekonomistų lūpų, aptarinėtos politikos kuluaruose.

Bendrovė “Ernst & Young Baltic” pernai galėjo džiaugtis ir pelningu kontraktu su premjero kanceliarija – su ja pasirašyta trejų metų trukmės 997 tūkst. Lt sutartis, pagal kurią yra teikiamos kažkokios strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatų stebėsenos ir sistemos tobulinimo paslaugos.

Pramintas takas ir į įvairiems konsultantams lėšų bene daugiausiai visoje Lietuvoje atseikėjančios įmonės – “Lietuvos geležinkeliai” kabinetus. Su šia bendrove per dvejus metus pasirašytos net 24 sutartys – iš viso už 2,8 mln. Lt.

Konsultavo “Ernst & Young Baltic” ir kasmet keliadešimties milijonų litų nuostolį patiriantį valstybinį Lietuvos paštą – už konsultacijas mokesčių apskaičiavimo klausimais per dvejus metus jai buvo sumokėta per 689 tūkst. Lt.

Iš viso “Lietuvos geležinkeliai” per 2008–2009 m. sudarė 99 sutartis su įvairiais konsultantais ir sumokėjo jiems daugiau nei 11 mln. Lt. Ši bendrovė labiausiai prisideda prie to, kad bendroje statistikoje Susisiekimo ministerija iškyla kaip didžiausią potraukį konsultantų paslaugoms turinti institucija.

Kita lyderė – Finansų ministerija aiškina, kad nekorektiška lyginti jos ir kitų ministerijų išlaidas konsultacijoms, nes ji yra ES lėšų panaudojimui vadovaujanti institucija ir jos įsigyjamomis paslaugomis naudojasi visos ES paramą valdančios įstaigos. “Nemanome, kad tikslinga lėšas išskaidyti po visas institucijas vien tam, kad išvengtume keistų debatų, juo labiau kad lėšų koncentravimas vienoje institucijoje leidžia pasiekti didesnį pirkimo efektyvumą – visos ES paramą administruojančios institucijos gauna vienodą paslaugų kokybę už mažiausią kainą dėl masto ekonomijos”, – “Veidui” teigė Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vertinant perkamų paslaugų išlaidų efektyvumą reikia pasitelkti alternatyvų analizę ir įvertinti, ar iš tiesų būtų pigiau ir kokybiškiau, jeigu analogišką darbą atliktų institucijos darbuotojai. “Konsultacijos dažnai yra reikalingos tam tikrą etapą, trumpą nustatytą laiką, tad nuolat išlaikyti tų sričių specialistus būtų brangiau”, – tvirtina ministerijos atstovė.

Tuo tarpu Valstybės kontrolės auditoriai skaičiuoja priešingai. Išanalizavusi vieną tipinį atvejį – kai Vyriausybė Seimo pavedimu turėjo pateikti išvadas dėl AB “LEO LT” veiklos tęstinumo pagrįstumo ir šią paslaugą paprasčiausiai nusipirko iš privačių teisininkų bendrovių – ji apskaičiavo, kad už vienu kartu išleistus pinigus teisės aktų rengimo paslaugas visus metus būtų galėję teikti 5 etatiniai valstybės tarnybos teisininkai. Valstybės auditoriai duria pirštu į dar vieną lėšų švaistymo pavyzdį: Aplinkos apsaugos agentūroje beveik pusė darbuotojų pagal pareigybės aprašymą privalo rengti teisės aktus, tačiau už jų rengimą privačioms bendrovėms per metus sumokama daugiau nei 100 tūkst. Lt.

Mūsų šalyje nei vieni rinkimai negali apsieiti be vis naujų nesusipratimų, be naujų gelbėtojų, o tiksliau – be vis naujų kvailintojų. Jau, atrodo, išbandėme ir ugnį, ir vandenį, ir akmenis, tai yra ir Rolandą Paksą, ir Viktorą Uspaskichą, ir Arūną Valinską. Taip pat, atrodo, jau ir visas manipuliavimo formules žinome, bet, pasirodo, anaiptol ne visas.

Veikiausiai ir per artimiausius rinkimus patirsime šį tą naujo. Mat tokia garsi teisėja kaip Neringa Venckienė pareiškė turinti ketinimų eiti į politiką ir net burti bendražygius. Žinant, kiek a.a. Drąsius Kedys turi gerbėjų ir šalininkų, galima prognozuoti, jog jo seseriai N.Venckienei pavyktų suburti didžiulį, gal net milžinišką, gerbėjų ir rėmėjų būrį.

Gal net didesnį nei V.Uspaskichui ir A.Valinskui kartu sudėjus. Ir tai būtų nauja ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos politikoje. Mat dar niekas nebandė burti politinio judėjimo, paremto kova prieš pedofilus, ir galbūt dar kova su teisėtvarkos pareigūnų abejingumu.

Aišku viena: N.Venckienė ir jos artimiausi bendražygiai patektų bet kur, kad ir kur jie kandidatuotų: tiek į Seimą, tiek į savivaldybių tarybas. Ir tada mes turėtume galimybę stebėti naujovišką šou. Visiškai kitokį nei V.Uspaskicho, R.Pakso ar A.Valinsko. Su politika tai, aišku, neturėtų nieko bendra, su profesionalumu – taip pat, bet būtų netikėta, gal net įdomu, televizijos šią temą eskaluotų dar metus. Galiausiai finišas būtų toks pat, kaip ir su V.Uspaskichu ar A.Valinsku. Šiandien nei vienas, balsavęs už A.Valinską ir prisikėlėlius, nenori prisipažinti tai daręs, nes A.Valinskas su savo šoumenais politikoje pasirodė kaip nesusipratimas, bet per naujus rinkimus tie balsuotojai ir vėl balsuos už naujus politikos prašalaičius, galbūt ir už minėtąją N.Venckienę, o gal ir be jos išnirs dar kokių nors naujų gelbėtojų, kurie bus pasiryžę gelbėti mus nuo didelių kainų, nuo nedarbo, o gal net nuo mūsų pačių.

Bet grįžkime prie profesionalumo, nes būtent dėl jo, o tiksliau, dėl neprofesionalumo Lietuvoje kyla daugybė nelaimių, ir tai stabdo pažangą mūsų valstybėje. Pažvelkime į skandinavų ar britų visuomenę. Juk ten kritinė masė žmonių bet kokį darbą, kad ir kokį jie atliktų, stengiasi atlikti profesionaliai. Ten iš visur dvelkia profesionalumu, o pas mus, deja, ne. Pas mus iš didžiumos svarbių sričių spinduliuoja totalus neprofesionalumas. Pažvelkime į politiką – ten iš 141 Seimo nario, profesionaliai dirba gal aštuntadalis, teisėtvarkos sitemoje vaizdas irgi nykus (juk būtent dėl pareigūnų ir prokurorų neprofesionalumo į politiką ir ketina žengti N.Venckienė, kuri normaliomis aplinkybėmis to tikriausiai nebūtų sugalvojusi). Nedaug profesionalumo apraiškų ir mūsų viešajame sektoriuje, energetikos, aplinkosaugos srityse, ką jau kalbėti apie valstybės turto valdymą ar, tarkime, daugiabučių namų renovavimo programą. Jei galima atlikti bet kaip, jei galima už maksimalią kainą, tai taip ir daroma; jei galima nusikratyti atsakomybės, tai taip pat padaroma. Su tokiu požiūriu nedaug tepasieksi. Tuo mes galime įsitikinti žvelgdami į sportininkus, kultūros, mokslo ar verslo žmones. Daug laimi tik profesionalai. Ta pati formulė galioja ir kalbant apie valstybę. Jai reikia, kad kritinę masę žmonių sudarytų savo srities profesionalai, o ne žmonės, kuriems viskas “dzin”.

Tris atstovus Seime turinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) grasina nutraukti politinę paramą valdančiajai Permainų koalicijai.

“Teiksiu siūlymą nutraukti paramos sutartį, mes matau, kad nevykdomi duoti įsipareigojimai”, – BNS sakė valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Sprendimą dėl paramos valdantiesiems ketvirtadienį turėtų priimti LVLS taryba.

Anot partijos pirmininko, premjeras Andrius Kubilius žadėjo iki rugsėjo 30-osios priimti keletą žemdirbiams itin svarbių sprendimų, bet, panašu, kad pažado neįvykdys.

“Jaučiu, kad sprendimai nebus priimti”, – sakė R.Karbauskis.

Jo teigimu, vienas svarbiausių jų keltų ir Vyriausybės neįgyvendintų reikalavimų – dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams išmokėjimo.

“Bet tai tik vienas iš neįgyvendintų įsipareigojimų. Siūlysiu neatidėlioti sprendimo ir balsuoti dėl paramos nutraukimo”, – BNS kalbėjo valstiečių liaudininkų lyderis.

“Mes remiame ne Vyriausybę, ne premjerą, o remiame savo siūlymus. Mums nesvarbu, kas bus premjeras, kokia bus Vyriausybė, mums svarbu, kad būtų priimami sprendimai. Ši Vyriausybė kažkodėl “iškrito” iš savo prisiimtų terminų”, – sakė R.Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad ketvirtadienį nutarus nutraukti rėmimo sutartį, per 15 dienų Vyriausybė dar gali įvykdyti LVLS reikalavimus, ir tuomet sutartis liks galioti.

“Mes savo įsipareigojimus įvykdėme pilna apimtimi. Jeigu mūsų parama Seime nebereikalinga, matyt, tai ir įvyks”, – prognozavo R.Karbauskis.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį Lietuvos radijui antradienį sakė, kad tiesioginės Europos Sąjungos (ES) išmokos žemdirbiams šiemet bus didesnės nei pernai, o pinigai ūkininkams tikriausiai bus pradėti mokėti spalio viduryje.

“Europos Sąjungos išmokos šiais metais yra didesnės negu praėjusiais metais. Bendras paketas tiesioginių išmokų – už mėsą, už pieną, už žemę, už javus – yra didesnis negu praėjusiais metais, todėl svarstoma, kokia turėtų būti nacionalinė dalis. Mūsų siūlymas, atsižvelgiant į visus finansinius iššūkius tiek šių metų, tiek kitų metų, yra toks, kuris tikrai žemdirbiams yra pakankamai neblogas”, – tvirtino A.Kubilius

Jis teigė, jog Vyriausybė artimiausiu metu susitiks su ūkininkais, o daugiau informacijos dėl tiesioginių išmokų žadėjo paskelbti kitą savaitę.

Antradienį A.Kubilius taip pat džiaugėsi konstruktyviu bendradarbiavimu su LVLS.

“Kaip žinote valstiečių liaudininkų nėra koalicijoje, bet mes turime gerą konstruktyvų susitarimą, ir šiuo atžvilgiu, mano įsitikinimu, reikia tai vertinti ne kaip valstiečių liaudininkų paramą valdančiajai koalicijai, o kaip Valstiečių partijos konstruktyvų dalyvavimą sprendžiant valstybei svarbius reikalus. Tai tikrai galima labai pozityviai vertinti, šiuo atžvilgiu Valstiečių partija savo konstruktyvumu tikrai yra galva aukščiau, palyginti su kitomis partijomis, kurios yra opozicijoje ir kurios pristinga kartais to konstruktyvumo”, – kalbėjo premjeras.

Šių metų kovo 9 dieną keturių valdančiųjų partijų ir opozicinės LVLS lyderiai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Pagal jį trys Seime esantys valstiečiai liaudininkai įsipareigojo nereikšti ir nepalaikyti nepagrįstų interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe.

Pasirašytu susitarimu Permainų koalicija įsipareigojo bent iš dalies kompensuoti savivaldybių 2009 metais negautas pajamas, kompensuoti padidėjusias savivaldybių išlaidas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų viešajam transportui panaikinimo, apsispręsti dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams už 2010 metus išmokėjimo iki 2011 metų balandžio 1 dienos ir dėl individualių įmonių savininkų ir ūkininkaujančių pensininkų pensijų mažinimo principų pakeitimo.

Taip pat pažadėta sumažinti PVM iki 5 proc. Lietuvoje užaugintoms lauko ir šiltnamio daržovėms, 2011-2012 metais kitiems maisto produktams PVM sumažinti iki ES šalių vidurkio, grąžinti 5 proc. PVM lengvatą periodiniams leidiniams ir knygoms, išlaikyti PVM lengvatas vaistams ir transportui.

Valdantieji yra įsipareigoję paspartinti įstatymo projekto dėl atsinaujinančių išteklių plėtros priėmimą, numatant jame, kad iki 2015 metų, t.y. penkeriais metais anksčiau nei reikalauja ES, iš alternatyvių šaltinių bei vietos žaliavų būtų pagaminama ne mažiau kaip 23 proc. energijos.

Žadėta įvesti papildomus 15 proc. didesnius moksleivio krepšelio koeficientus nedidelėms kaimo mokykloms, padidinti finansavimą rajonų ligoninėms ir kita.

Valdančioji Permainų koalicija šiuo metu parlamente turi 69 Seimo narių palaikymą iš 140.

Per pirmąjį pusmetį įvairiems savo veiklos poreikiams tenkinti valstybės institucijos išleido 72 mln. litų.

Didžioji dalis lėšų – 39 mln. litų – teko transporto išlaidoms padengti, 21,4 mln. litų – komandiruotėms, 4,8 mln. litų – reprezentacijai, po 3 mln. litų – kvalifikacijai kelti ir ekspertams samdyti, rašo “Lietuvos žinios”.

Kvalifikacijai kelti iš 2010 metams numatytų 15,5 mln. litų panaudota 22 proc. šios sumos, konsultantams samdyti iš 29 mln. litų – 12 procentų.

Seimo Audito komiteto surinktais duomenimis, per pirmuosius šešis metų mėnesius daugiausia lėšų reprezentacijai – 1,5 mln. litų – išleido Užsienio reikalų ministerija su pavaldžiomis įstaigomis). Po pusę milijono šioms reikmėms skyrė Krašto apsaugos ministerija (459 tūkst. litų) ir Seimo kanceliarija (448 tūkst. litų). Ministro pirmininko tarnyba reprezentacijai atseikėjo 282 tūkst. litų, Prezidentūra – 176 tūkst. litų.

Daugiausia lėšų transportui (su pavaldžiomis įstaigomis) per pirmąjį pusmetį išleido Policijos departamentas – 12,4 mln. litų, perpus mažiau – Krašto apsaugos ministerija (6,4 mln. litų). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiems tikslams skyrė po 2,4 mln. litų. Per milijoną litų transportui išleido Aplinkos (1,3 mln. litų), Vidaus reikalų (1,3 mln. litų) bei Užsienio reikalų (1,2 mln. litų) ministerijos. Žemės ūkio ministerija tam skyrė 819 tūkst. litų, Seimo kanceliarija – 294 tūkst. litų.

Stropiausiai kvalifikaciją per pirmąjį metų pusmetį kėlė Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai. Šiam tikslui jie panaudojo 443 tūkst. litų. Kiek mažiau tam skyrė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (292 tūkst. litų), Krašto apsaugos (291 tūkst. litų) bei Sveikatos apsaugos (270 tūkst. litų) ministerijos su pavaldžiomis įstaigomis.

Aktyviausiai konsultantų paslaugomis per minėtą laikotarpį naudojosi Finansų ministerija, šiam tikslui išleidusi 1,2 mln. litų. Maždaug po 300 tūkst. litų įvairiems ekspertams sumokėjo Nacionalinė mokėjimo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Lietuvos mokslo taryba.

Daugiausia išlaidų komandiruotėms per šešis mėnesius turėjo Krašto apsaugos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis, ji išleido 3,6 mln. litų. Milijonu mažiau – 2,6 mln. litų – komandiruotėms panaudojo Užsienio reikalų ministerija.

Trečioje vietoje liko Policijos departamentas, kelionėms išleidęs 1,1 mln. litų. Kiek mažiau komandiruotėms finansuoti skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas (963 tūkst. litų). Nuo Seimo kanceliarijos, per pusmetį komandiruotėms išnaudojusios 653 tūkst. litų, nedaug atsiliko Aplinkos (629 tūkst. litų) ir Ūkio (603 tūkst. litų) ministerijos. Finansų ministerija darbinėms kelionėms išleido pusę milijono litų.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad kilo tam įtarimų, jog ne visos institucijos komitetui pateikė tikslius jų veiklą apibūdinančius skaičius. Todėl kai kurie duomenys bus tikrinami ir papildomai analizuojami.

“Iš praktikos galiu pasakyti, kad labiausiai valstybės institucijos išlaidauja per pirmąjį ir ketvirtąjį metų ketvirtį. Bijau, kad taip bus ir šiemet”, – sakė L.Graužinienė.

Pasak L.Graužinienės, ne kartą Seimui, prezidentūrai ir Vyriausybei siūlyta efektyviau naudoti automobilių ūkį, tačiau konkrečių žingsnių taip ir nesulaukta.

L.Graužinienės žiniomis, iš ministerijų tik Teisingumo ministerija apsisprendė įdiegti kitokį tarnybinių automobilių naudojimo modelį. Ministerija nutarė atsisakyti turimų mašinų ir pirkti transporto paslaugas.

Kaip sakė teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė, paslaugos pirkimo konkurso rezultatai turėtų paaiškėti šią savaitę. Tokiu būdu tikimasi per metus sutaupyti beveik 100 tūkst. litų, iki šiol ministerija transportui išleisdavo apie 190 tūkst. litų.

Kalbėdama apie komandiruočių išlaidas, L.Graužinienė atkreipė dėmesį, kad per pusmetį labai dideles sumas kelionėms išleido Aplinkos ir Ūkio ministerijos. Aplinkos ministerija teisinosi, kad nemažai lėšų pareikalavo pasaulinė paroda Šanchajuje, o Ūkio ministerija, anot komiteto pirmininkės, nesiteikė net paaiškinti, kur panaudojo pinigus.