Į politikų personažus bandę persikūnyti šoumenai daugiau naudos visuomenei būtų atnešę dirbdami sau įprastame žanre.

Pramogų verslo guru Arūnas Valinskas – didžioji praėjusių Seimo rinkimų sensacija. Dar vienas jo sumanytas projektas sulaukė šlovės: Tautos prisikėlimo partija (TPP) pasivadinusi bičiulių kompanija rinkimuose buvo antra pagal populiarumą ir laimėjo 16 mandatų. Pats A.Valinskas atsisėdo į aukščiausią parlamente Seimo pirmininko postą – vaizdelis tikrai ne geresnis, nei kad kai koks politikas strikinėja ant parketo televiziniame šokių šou, o dar ir pavojingas visuomenei.Juk šios kadencijos įstatymų leidėjams, tarp jų ir lig šiol duoną užsidirbusiems dainomis ir žaidimais, teko misija traukti valstybę iš krizės.

Tačiau TPP šlovės akimirka buvo trumpa – jos nebėra Lietuvos politiniame žemėlapyje. O iš A.Valinsko-erelio politikoje šiandien beliko geriausiu atveju varnėnas. Tačiau nors buvusių prisikėlėlių vedlys vis dažniau vėl šmėžuoja TV ekranuose, bet neatsižada ir politiko personažo – jis vėl bandys laimę Seimo rinkimuose.

Į Seimą prisivedė juokdarių ir parazitų

A.Valinskas iš info šou autorių tapo jų personažu – su žmona pašonėje, su apgailėtinais savo kariaunos likučiais, kurie dažnai realybėje yra dar didesnė politiko parodija nei jų personažai. Prisikėlėliai uoliai tesėjo rinkimų pažadą – kad su jais bent jau bus linksma (juk rinkimų programos ir neturėjo, tik dešimt šūkių). Vien ko verta Asta Baukutė: tai krūtį Seimo posėdžių salėje išsitraukė kūdikį pamaitinti, tai apsimelavo, kai jos vyras su mokesčių mokėtojų mokamu jos visureigiu sudaužė šviesoforą ir pabėgo, tai pasikvietusi į posėdį britų profesorių į jį džiaugsmingai kreipėsi „kamau, baby“, suprask „come on, baby“ (nes nieko daugiau angliškai nemoka).

Pramogų rykliams persikrausčius į parlamentą, ir šis virto bulvarinės žiniasklaidos būstine. Tačiau A.Valinskas supainiojo žanrus: manė, kad ir Seime, kaip šou, vieną dieną galima būti vienu, o kitą dieną – kitu personažu. Tad viešai arogantiškai pareiškė, kad dabar į jį reikia kreiptis pagarbiai – jau ne kaip į tą žmogų, kuriuo buvo iki šiol, o kaip į Trečią Asmenį Valstybėje.

Vieni prisikėlėliai tik juokavo, kiti kabino kur kas giliau, ir šiandien pats A.Valinskas pripažįsta, kad kai kas į partiją ėjo, kad krizės metais per valstybinius užsakymus išspręstų kai kurių įmonių finansines problemas. „Tai buvo parazitai ir, kai tai pamačiau, jie buvo išprašyti. Kad gyvatė nuodinga, sužinai tik, kai įkanda”, – kažkodėl taip mano A.Valinskas, nors yra begalė būdų anksčiau sužinoti, kurios gyvatės nuodingos ir kaip jų saugotis. Kas kitas, jei ne partijos pirmininkas, turi prisiimti atsakomybę, kad į savo partiją prisikvietė tokių personų.

Bet TPP susipjovė tarpusavyje ir jau po kiek daugiau nei pusmečio A.Valinskas su savo bendraminčių likučiais pasivadino Ąžuolo frakcija (ak, toji didybės manija), bet paskui vėl grįžo prie Tautos prisikėlimo pavadinimo, kol galiausiai pernai ištirpo Liberalų ir centro partijoje ir frakcijoje. Tiesa, į frakciją su A.Valinsku atėjo jau tik penki bendraminčiai. Tautos prisikėlimo partijos vardo Lietuvos politiniame žemėlapyje nebėra praktiškai nuo pernai rudens. O lengvatikių pasitikėjimas naujais pranašais išsisklaidė kaip dūmas dar anksčiau: Tautos prisikėlimo partijos reitingai per metus nusirito nuo 15 iki 0,3 proc. („Vilmorus“/“Lietuvos ryto“ duomenys). Europos parlamento ir savivaldybių rinkimuose TPP sąrašai liko be mandatų.

Skandalai – indėlis į parlamento skaidrumą?

Tačiau net TPP skandalus A.Valinskas linkęs vadinti indėliu į parlamentarizmą. Pavyzdžiui, skandalas, jo buvusiam bendražygiui Linui Karaliui kainavęs Seimo nario mandatą, esą buvo akstinas baigti ligi tol gyvavusią masinę praktiką Seimo salėje balsuoti vieniems už kitus. Po girtavimo skandalų Seimo salėje nebepilstomas brendis. Paaiškėjus, kur Seimo naujokai taško parlamentinei veiklai skirtus pinigus, įvesta prievolė atsiskaityti už šias išlaidas.

A.Valinsko nuomone, prisikėlėliai buvo ne didesni nusidėjėliai už ankstesnių kadencijų prasižengėlius, tik dabar daugiau viešumo. Be to, anot jo, visos kvailystės akcentuojamos kažkam norint slėpti svarbesnius nusižengimus. Tenka pripažinti, kad tame yra teisybės. Tačiau kodėl reikėtų lygiuotis į pačius blogiausius pavyzdžius? Nesunku prognozuoti, kokia bus kitos kadencijos įstatymų leidėjų kokybė, jei kandidatai į Seimą sau reikalavimų kartelę kels lygindamiesi su prisikėlėliais.

Nieko išskirtinio A.Valinskui atrodo ir jo partijos skilimas, o paskui ir mirtis. Juk, pavyzdžiui, visai neliko ir kadaise Seimo rinkimus laimėjusios Naujosios sąjungos. Tačiau tokie populistiniai rinkimų projektai, pasak politologo Vincento Vobolevičiaus, ne tokie jau nekalti: maža, kad kai kurie, A.Valinsko žodžiais tariant, parazitai piktnaudžiauja savo pareigomis, apvilti žmonės nusivilia civilizuota politika, tampa apolitiški, ieško vis naujų pranašų.

Ne tik negavo pirmojo, bet prarado ir trečiojo asmens postą

Tačiau ir buvę bendražygiai, kuriuos A.Valinskas šiandien vadina parazitais, neliko skolingi savo vedliui, juolab kad sukompromituoti jį nebuvo sudėtinga. Trečiuoju valstybės asmeniu (nors iš tikrųjų Seimo pirmininkas – mažiausiai antrasis) A.Valinskas išsilaikė vos dešimt mėnesių. Paskutinis lašas buvo pasipylusi informacija apie galimus jo kriminalinius ryšius su nusikalstamomis struktūromis, artimą draugystę su vienu iš Kauno nusikalstamos daktarų grupuotės narių.

A.Valinską užgriuvo ir daugiau bėdų, mat jis save matė ne tik trečiuoju, bet jau ir pirmuoju asmeniu, tad nutarė kandidatuoti Prezidento rinkimuose. Tačiau nepavykus rasti būtinų nors 20 tūkst. rėmėjų, jo štabas ėmė parašus klastoti. Maža to, piliečių pasitikėjimas A.Valinsku vis menko: iš 2008 m. gruodį jį palankiai vertinusių 37,3 proc. po metų liko tik 11 proc. (dar po metų – 4,8 proc).

Balsų atstatydinimui Seime surinkti sunku nebuvo: nors būtų užtekę 71 balso, bet balsavo net 95 Seimo nariai. Tačiau ir čia A.Valinskas sau randa pliusų: jis sako, kad štai pirmą kartą per 22-ejus mūsų valstybingumo metus postą praradęs valdančiosios koalicijos partijos lyderis neišsprogdino valdančiosios koalicijos. Žinoma, klausimas kodėl. A.Valinskas sakosi asmeninių ambicijų atsisakęs dėl koalicijos. Tačiau kad paskui išsijuosęs šokdino A.Kubilių, bet kokiu pretekstu gąsdindamas pasitrauksiąs iš koalicijos ir ją sugriausiąs, irgi jokia paslaptis. Taip visą kadenciją ir karaliavo prisikėlėliai viena “riebiausių” finansine prasme vadinamoje Aplinkos ministerijoje, nors ji buvo atsakinga už sužlugdytą namų renovavimo programą, čia kildavo daug abejonių dėl europinių ir kitų pinigų panaudojimo skaidrumo. Prezidentė atviru tekstu reikalavo ministro Gedimino Kazlausko atsistatydinimo, o ir pačiam A.Kubiliui akmeniu po kaklu kabojo nepadaryti jo darbai, bet jis nesiryžo rizikuoti koalicija.

Netekęs Seimo pirmininko posto A.Valinskas įsigeidė kito – kultūros ministro. Prezidentei atsisakius padaryti tokį akibrokštą kultūros žmonėms, A.Valinskas parodė savo kultūros lygį ir ją apšaukė įžeista boba.

Bet visai be posto A.Valinskas neliko: jis vadovauja Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Politikas pateikė nemažai vertingų teisės aktų projektų, nors kai kuriuose, kitų Seimo komitetų ir parlamentarų įtarimu, ir kyšojo jo draugų komercinėse televizijose lobisto ausys. O su partijos likučiais A.Valinską priglaudusi Liberalų ir centro sąjunga jam patikėjo vicepirmininko postą.

Pramogų versle daro didesnę politiką

Taigi A.Valinskas savo pirmą ir dar nežinia, ar vienintelę kadenciją Seime baigia būdamas nebe trečias asmuo valstybėje, nebe partijos, kuri dabar net neegzistuoja, pirmininkas, ne valstybės prezidentas, nors tokių ambicijų turėjo, bet ir ne visiškai eilinis politikas – Seimo komiteto pirmininkas ir liberalcentristų vicepirmininkas.

Vis dėlto kai kurie šnekinti parlamentarai neabejoja, kad darbas Seime – ne A.Valinsko mėgstamo žanro. Seimo posėdžiuose jis ilgai nerymo – užsiregistruoja ir dingsta. Bet, teisybės dėlei, toks jis ne vienas Seime. A.Valinskas kur kas geriau atrodo besijaučiantis TV šou nei Seime. Bet ne jis vienas. Ant jo, kaip ir ant jo bendražygės šeimoje ir Seime Ingos Valinskienės nuolat limpa įtarimai, kad padažnėjęs jų dalyvavimas televiziniuose šou nėra labdara. Tačiau, tenka pripažinti, ne vienas Seimo narys dar skandalingiau dirbo kitus darbus, nors Konstitucija tai draudžia, bet ir toliau sėdi Seime.

Kai kas A.Valinską įtaria lobizmu, bet iki kai kurių šioje srityje pasiekusių komitetų pirmininkų konservatorių jam toli. Jis, be abejonės, turi kalbos dovaną, kuri politikui labai svarbi. Jis turi teisininko išsilavinimą, nesvarbu, kad jį baigė tik būdamas 36-erių – keturiskart buvo šalintas iš studijų, bet visus kartus ne dėl negebėjimo mokytis, bet todėl, kad neturėjo laiko vaikščioti į paskaitas, nes koncertavo, ar dėl apgavysčių ir chuliganiško elgesio. Jis protingas ir imlus, vienas iš nedaugelio parlamentarų, mokyklą baigusių aukso medaliu, nors ir ten pridirbdavęs visokių eibių. Taip, jis teistas, bet irgi ne vienintelis toks Seime, o teistumą užsidirbęs irgi per pokštavimus – pranešęs apie neva padėtą bombą Žilvino Žvagulio ir Irenos Starošaitės vestuvių pokylyje.

Tad galima daryti išvadą, jog A.Valinskas ne ką skiriasi nuo statistinio parlamentaro, tik kiti ne tokie spalvingi, kad apie juos kaip apie jį parašytų knygą „Akiplėša, arba Tas ir kitas Arūnas Valinskas“.

A.Valinskas – nors vidutiniokas parlamentaras, vis dar nepralenktas Lietuvos šou biznio ryklys, „Dviračio žynios“, „Dviračio šou“, „Kelias į žvaigždes“, „Žvaigždžių vartai“, „Šeši nuliai – milijonas“, „Taip ir ne“, „Mis nelaisvė“ sumanytojas. Niekas Lietuvoje neturi tokios kaip jis geros rankos kepti scenos žvaigždutes, kai kurias, lietuviškais maštabais, gana aukštos prabos. Prie to reikia pridurti: pramogų verslas jam sukrovė turtus.

Tad vienintelis projektas, kuriame A.Valinskui nelabai sekasi – politika. Galima tik spėlioti, kas jį atginė į Seimą – smalsumas, azartas, susireikšminimas ar dar kokie kiti, žemiškesni tikslai. Juolab interviu į klausimą “ar nenorįs į politiką”, jis vis atšaudavęs: „Ką aš jums blogo esu padaręs.“ A.Valinskas įsigyveno ir į politiko personažą, tačiau jis kur kas geresnis politikas pramogų versle, o politikoje jis – juokdarys. Štai priglaustas liberalcentristų, jų suvažiavime jis nepraleido progos pajuokinti naujųjų bendrapartiečių: „Širdis džiaugiasi matant, kad ne visi norintys telpa atsisėsti – prisėsti, tiksliau.“

Niekas nesako, kad šoumenas negali tapti geru politiku. Bet ar tapo juo A.Valinskas? Kur kas daugiau žiūrovų lauktų jo televizijos ekrane – ten, kur jis išskirtinis ir nepakartojamas, nei Seimo salėje.

FB-SM109053

Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas išrinktas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pirmininku.

Buvęs Seimo pirmininkas A.Valinskas komiteto vadovu trečiadienį patvirtintas bendru sutarimu, BNS informavo IVPK narys Ligitas Kernagis.

A.Valinską į komiteto pirmininkus delegavo Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos ) frakcija.

Valdančiajai daugumai priklausančios TPP pirmininkas Seimo komiteto vadovu tapo vietoje liberalo Vytauto Grubliausko, kuris parlamentą paliko dėl Klaipėdos miesto mero posto.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas teigia penktadienio rytą susitikęs su premjeru Andriumi Kubiliumi ir sulaukęs jo žodinio atsiprašymo dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio rašto.

“Išgirdome žodinį premjero paaiškinimą ir tas interpretacijas, išgirdome žodinį premjero atsiprašymą už faktus, kurie buvo labiau interpretacijos. Apsvarstėme frakcijoje išplatintą Vyriausybės paaiškinimą, kas ir kaip buvo daroma, ir mus tai tenkina”, – penktadienį po Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos posėdžio žurnalistams sakė A.Valinskas.

Ketvirtadienį TPP lyderis žiniasklaidai buvo užsiminęs apie galimybę partijai trauktis iš valdančiosios koalicijos, tačiau penktadienį šia tema nebekalbėjo.

“Mes tikrai laikysimės, kad Vyriausybė dirbtų stabiliai. Bet situacija Vyriausybėje, kai vieni ministrai šmeižia kitus rodo, kad pono Kreivio problema egzistuoja, ir mes laikomės nuomonės, kad ją turi išspręsti jį delegavusi partija”, – sakė A.Valinskas.

PenktadienįJungtinė frakcija surengė neplanuotą posėdį, kad aptartų savo veiksmus dėl ūkio ministro D.Kreivio rašte išdėstytų teiginių.

Ketvirtadienį viešai paskelbtas pažyma pavadintas D.Kreivio raštas, kuriame nurodoma kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo.

Tarp projektų, dėl kurių ūkio ministras esą patyrė spaudimą, paminėtas ir daugiabučių namų renovavimo programos viešinimas. Konkursą dėl viešinimo paslaugų buvo paskelbusi Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA).

Anot rašto, Viešųjų pirkimų tarnyba konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų. Iškart po to Ž.Plytnikas buvo iškviestas į Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

D.Kreivio teigimu, praėjusių metų lapkritį Aplinkos ministerija inicijavo dar vieną susitikimą, kuris įvyko Vyriausybės rūmuose. “Susitikime VPT pasiūlyta ieškoti sprendimų, kad nebūtų stabdomas viešojo pirkimo konkursas”, – teigiama rašte.

Vėliau dėl šio konkurso Ž.Plytnikui kelis kartus skambino aplinkos ministro patarėjas.

Šią vadinamąją pažymą ūkio ministras yra įteikęs prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Andriui Kubiliui ir Specialiųjų tyrimui tarnybai.

Netrukus Seime bus svarstoma interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, mat kad būtų pradėta ši procedūra, surinkti 44 Seimo narių parašai. Balsavimo išvakarėse nusprendėme pasidomėti, ką apie šio ministro veiklą mano Lietuvos gyventojai. Jų vertinimai tikriausiai suglumins interpeliacijos šalininkus, nes iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos paaiškėjo, kad tik 1 proc. respondentų mano, jog E.Masiulis turėtų būti atstatydintas, nes dirbo prastai ir jo veiklą lydėjo skandalai.

“Net 97,2 proc. apklaustųjų mano, kad E.Masiulis neturėtų būti atstatydintas, nes dirba gerai arba yra daug už jį blogiau dirbančių ministrų. Apklaustieji tvirtino, kad visa ši akcija tėra tušti politiniai žaidimai, o E.Masiulis kažkam trukdo”, – teigia “Prime consulting” direktorius Saulius Olencevičius.

Kartu teiravomės, kokią respondentai prognozuotų pastarąjį mėnesį skandalingais pareiškimais garsėjusio Arūno Valinsko ateitį. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė maną, kad A.Valinskui greitai politika atsibos ir jis ją mes, o dar maždaug penktadalis įsivaiduoja, jog šis politikas tiesiog susikompromituos.

Netrukus bus svarstoma interpeliacija susisiekimo ministrui E.Masiuliui. Jūsų vertinimu, ar jis turėtų būti atstatydintas?

Ne, yra daug blogiau už jį dirbančių ministrų   53,8 proc.
Ne, jis dirba gerai   43,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės   1,8 proc.
Taip, jis dirbo prastai, jo veiklą lydėjo skandalai   1 proc.

Kokią prognozuotumėte A.Valinsko ateitį?

Jam pačiam greitai politika atsibos ir jis ją mes   75 proc.
Jis taps politikos skandalistu ir susikompromituos   18,8 proc.
Jis taps politikos chuliganu ir radikalu   3,6 proc.
Jis taps nuosekliu, darbščiu, charizmatišku politiku   1,8 proc.
Jis stiprės kaip politinė figūra ir galbūt ateityje net taps prezidentu   0,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės   0,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 3–5 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina

BFL

Sąmoningą provokaciją prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir partnerius Seime surengusio Arūno Valinsko likimas nulemtas – valdančiojoje koalicijoje vietos jam nebeliks.

Šachmatų žaidėjams gerai žinomas terminas “ėjimas žirgu”, reiškiantis, kad viena figūra vienu metu puolamos dvi ir daugiau priešininko figūrų, taip stengiantis įvaryti jį į kampą. Panašų ėjimą, siekdami įstumti į kampą prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Vyriausybę, nutarė padaryti valdžią praradusiųjų koalicija. Tik vietoje žirgo jie nutarė panaudoti politikoje nelabai patyrusį, užtai didelių ambicijų turinį Arūną Valinską, kuris, regis, dar nesuprato, kad jo paties politinis žaidimas tuo ir pasibaigė.

A.Valinsko politinė karjera baigta

Regis, trumpam grįžęs visuotinis susidomėjimas A.Valinsku, tiksliau, jo chuliganišku išpuoliu prieš D.Grybauskaitę, taip apsvaigino buvusią eterio žvaigždę, kad jis jau ėmė nebesuvokti, ką kalbąs. Dvi savaites tiek partneriams valdančiojoje koalicijoje, tiek visuomenei aiškinęs, esą jo netenkina partijos deleguoto kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio darbas, praėjusią savaitę A.Valinskas viešai ir su neslepiamu pasitenkinimu prisipažino, kad tai buvęs sąmoningas melas ir apgavystė: jokio kultūros ministro posto jis nesiekęs, o viešas valstybės vadovės įžeidimas bei grasinimas skelbti nepasitikėjimą premjeru “buvo specialiai sudėliota situacija”.

Reikia visiškai neišmanyti politikos, kad nesuvoktum, jog po tokio pareiškimo bet kuris politikas ir jo vadovaujama partija lėks iš valdančiosios koalicijos greičiau nei kamštis iš šampano butelio. Ne todėl, kad Lietuvoje nėra priimta viešai įžeidinėti moteris ar valstybės vadovą, bet todėl, kad esant krizinei situacijai nepatikimiems, savus apgaudinėti linkusiems partneriams vietos valdžioje nėra.

Kai kiekvienas balsas Seime gali lemti tolesnį Vyriausybės egzistavimą, Trojos arkliai nedelsiant metami už vartų. Tuo tarpu A.Valinskas net neslėpė ketinąs būti būtent tokiu Trojos arkliu valdančiojoje koalicijoje. Vieną dieną viešai tikinęs, kad jis ir jo bendrapartiečiai jokiu būdu nepaliks koalicijos, kitą dieną A.Valinskas ir visa Tautos prisikėlimo partijos frakcija parėmė socialdemokratų siūlymą Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio rinkimo.

Kas tikrieji žaidėjai?

Apskritai praėjusią savaitę klausantis A.Valinsko kalbų buvo jau nebeaišku, kuriai pusei jis atstovauja – Vyriausybės ar ją kaip nors išklibinti norinčių socialdemokratų ir su jais susidėjusių įtakos grupių, kurias sudaro viena kadaise įtakingiausia žiniasklaidos bendrovė, taip pat žemės ūkio, nekilnojamojo turto, aviacijos, internetinės žiniasklaidos rinkose savo veiklą plėtojantis vienas stambiausių Lietuvos verslininkų Gediminas Žiemelis bei jų politinis kūrinys – Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija, kaip dabar vadinasi kartu su šio kraštiečiu Laimontu Diniumi ir G.Žiemelio jaunystės draugu Aleksandru Sacharuku nuo A.Valinsko “prisikėlėlių” atskilusi Seimo narių grupė.

Šeštadienį Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje šios partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius paskelbia, kad kitokios koalicijos sudėlioti nepavyks, tad reikia kreiptis į prezidentę dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, kurie galėtų vykti kitų metų kovą kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, organizavimo. Praeina kelios dienos, ir tą pačią idėją skelbia jau ir A.Valinskas: “Jei nėra normalios koalicijos, pritarčiau socialdemokratų idėjai dėl naujų Seimo rinkimų”.

Tai A.Valinskas pareiškia televizijos laidoje, kurioje iš vienos pusės jį remia anksčiau prezidento Valdo Adamkaus patarėju dirbęs žymus “lopatologas”, iš kitos palaiko ir netgi atstovo spaudai pareigas atlieka buvusio įtakingiausio dienraščio apžvalgininkas. Juokingiausia, kad dar neseniai abu tvirtai Vyriausybę rėmusį A.Valinską su žemėmis maišydavo. Bet kai šis persimetė į priešininkų stovyklą ir ėmė pulti prezidentę D.Grybauskaitę – iš karto draugu ir sąjungininku patapo.

Lošimo esmė

Sužaisti A.Valinsko ambicijomis panorusių jėgų išskaičiavimas buvo paprastas, bet tuo ir gražus – vienu ėjimu pasiekti du tikslus.

Pirma, sukelti valdančiojoje koalicijoje pasitikėjimo krizę, taip priverčiant premjerą A.Kubilių ieškoti papildomų sąjungininkų, o tokių vaidmenį atlikti, manyta, galėtų tik viena partija – dar neseniai toje pačioje koalicijoje buvę, dabar G.Vagnoriumi pasipildę “krikščionys”. Tokiu būdu įtaką praradusi žiniasklaidos grupė vėl įgytų poveikio Vyriausybei svertą, o bankrutavusios “flyLAL” bendrasavininkis G.Žiemelis – įtaką Susisiekimo ministerijai, kuri pernai atsisakė gelbėti jo įmonę.

Antra, pakirsti prezidentės D.Grybauskaitės autoritetą, parodant, kad iš jos viešai išsityčiojęs A.Valinskas gali išlipti sausas iš vandens ir toliau likti valdžioje, taip padrąsinant šiuo metu gerokai persigandusią valdininkiją, ypač teisėtvarkininkus. Juk tikrai menką paramą Seime teturinti A.Kubiliaus Vyriausybė negalėtų daryti valymo valstybės aparate, teisėtvarkoje ir kelti į paviršių aštuonerius metus valdžiusių socialdemokratų ir “valstybininkų” klano aferų, jeigu neturėtų D.Grybauskaitės politinio “stogo”.

Šis “stogas” savo ruožtu remiasi valdininkijos įsitikinimu, kad bet kuris prezidentės reikalavimų nevykdantis veikėjas metamas iš darbo per 24 valandas. Parodyk valdininkams, kad D.Grybauskaitę galima ignoruoti, kad per G.Vagnorių įtaką Vyriausybei susigrąžina “buvusieji”, ir per daugelį metų socialdemokratų atrinkta ir išpuoselėta valdininkija bei teisėtvarka vėl pradės dirbti bet kam, tik ne žmonių išrinktai valdžiai.

Na, o jeigu A.Kubilius dėl aukščiau įvardytų priežasčių atsisakytų išplėsti koaliciją G.Vagnoriaus, L.Diniaus ir A.Sacharuko “krikščionimis”, tuomet A.Valinskas su saviškiais galėtų sėkmingai griauti koaliciją iš vidaus – paremti nepasitikėjimą susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, blokuoti generalinio prokuroro skyrimą, galiausiai – sugriauti 2011 metų biudžeto priėmimą, taip iš tiesų stumdamas prezidentę ir Vyriausybę priešlaikinių Seimo rinkimų link.

Laukiamas Vyriausybės atsakas

Šis žaidimas yra paremtas viena prielaida – kad konservatoriai nesiryš plėsti koalicijos jokia kita iš Seime esančių partijų, tik “vagnorininkais”. Iš tiesų Darbo partijos atstovai, kurie jau buvo gavę A.Kubiliaus siūlymą dėtis prie koalicijos, iš valdančiųjų tik viešai išsityčiojo, o Rolando Pakso vadovaujami “tvarkiečiai” daugiau nei dešimtmetį buvo pagrindiniai konservatorių politiniai priešai, netgi ne oponentai. Tad jau veikiau galima įsivaizduoti konservatorių ir socialdemokratų, nei konservatorių ir “paksinių” bei “uspaskinių” koaliciją.

Tačiau, kaip sakoma, niekada nesakyk “niekada”, ypač politikoje. Paradoksalu, bet septynerius metus Vyriausybėje nebuvę ir savo šaknų niekur giliai įleisti nesugebėję “tvarkiečiai” šiuo metu gali būti daug patikimesni valdančiosios koalicijos partneriai, nei tie, kurie nors 2008-ųjų pabaigoje valdžią prarado, bet iki galo iš jos dar nepasitraukė.

Čia svarbu pabrėžti, kad korupciniai skandalai “tvarkiečių” vadovautoje Vilniaus savivaldybėje parodė, jog rafinuotai melžti biudžetą ir europinius fondus šie taip ir neišmoko. Be to, su “darbiečiais”, kurių lyderis Viktoras Uspaskichas laukia Europos Parlamento sprendimo dėl neliečiamybės atėmimo, netrukus susikalbėti gali tapti lengviau.

Kuri iš partijų taps nauja valdančiosios koalicijos partnere po A.Valinsko ir jo “prisikėlėlių” išmetimo, iki galo dar neaišku, bet sprendimai turės būti priimti iki gegužės vidurio, kada numatytas balsavimas dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui E.Masiuliui.

Trečiadienį komisijos posėdyje Algimantas Salamakinas pranešė kreipęsis į VLKK prašydamas įvertinti A.Valinsko prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu pavartoto žodžio “boba” reikšmę.

“Pasirašiau prašymą į lietuvių kalbos komisiją, kad plačiau įvertintų terminą “boba”, kokia jo reikšmė, kiek tai įžeidžiantis”, – komisijoje sakė A.Salamakinas.

“Veidas.lt” pasidomėjo, kaip šį žodį aiškina Lietuvių kalbos žodynas. Žodyne rašoma, kad boba yra “menk. ištekėjusi moteris; sena moteris, senė”. Tai reiškia, kad žodis yra menkinamosios reikšmės.

Vėliau žurnalistams A.Salamakinas tvirtino, jog klausimą dėl A.Valinsko viešų pareiškimu reikia nagrinėti ypač išsamiai dėl galimų tolesnių veiksmų parlamente: “Yra labai įvairių nuomonių, Seimo narių, kurie mano, kad šitas pasisakymas nusipelno apkaltos, iki tos, kad tai nieko nereiškia, šiaip leptelėjimas”.

Į EPK dėl TTP lyderio pareiškimo kreipėsi Seimo valdyba bei pats A.Valinskas.

Praėjusios savaitės pabaigoje komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūrą. Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis parengė Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo parlamentas atsiprašytų prezidentės Dalios Grybauskaitės už Seimo nario “prisikėlėlio” Arūno Valinsko žodžius.

“Arūnas Valinskas tikrai nesupranta, kad Seimo narys negali kalbėti, ką nori, ir kad jis yra saistomas Konstitucijos. (…)Jis šiurkščiausiu būdu įžeidė prezidentę”, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė V.Andriukaitis.

Jis pranešė jau parengęs ir prašysiąs skubos tvarka į Seimo posėdžių darbotvarkę įtraukti rezoliucijos projektą šiuo klausimu.

Rezoliucija Seimas, anot V.Andriukaičio, neigiamai įvertintų A.Valinsko elgesį ir atsiprašytų už jį.

“Tokio įvykio praleisti pro ausis Seimui nebeįmanoma”, – sakė socialdemokratas.

Be to, rezoliucijos projektu ketinama kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininko elgesį – ar jis nepažeidė Politikų elgesio kodekso.

“Nebaudžiamumas ir bet kokie pasisakymai šalies vadovų atžvilgiu jau pasiekė kritinę ribą. Kažkada turi atsirasti precedentai, kurie užkirstų tokiai praktikai kelią”, – kalbėjo V.Andriukaitis.

Jis neatmetė galimybės, kad Seimo etikos sargams pripažinus, jog A.Valinskas nusižengė Politikų elgesio kodeksui, jam gali būti inicijuota apkalta.

Penktadienį BNS komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūra.

Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas teigia, kad partija neieškos naujo kandidato į kultūros ministrus, kol jo paties kandidatūra nebus oficialiai atmesta.

Kultūros veikėjai siūlo Arūnui Valinskui patikėti kultūros ministro postą ambasadorei Inai Marčiulionytei. “Mes žinome, kad pagal nusistovėjusią tvarką ministrais tampa atitinkamos partijos nariai, bet, mūsų manymu, jūsų partijos autoritetas tikrai išaugtų, jei jos dėka būtų paskirtas kompetentingas kultūros ministras. Būtų prasminga savo partijos vardu pakviesti į šį postą kad ir nepartinį žmogų, tačiau išmanantį specialistą”, – rašoma išplatintame pranešime.

“Mums atrodo, kad rimta kandidatė galėtų būti ambasadorė Ina Marčiulionytė. Ji sėkmingai dirbo kultūros viceministre 1999-2003 metais, vėliau ambasadore prie UNESCO, užsitarnavo ten gerą vardą ir tarptautinį pripažinimą. I.Marčiulionytė puikiai pažįsta mūsų kultūros sektorių, yra gerbiama Lietuvoje ir užsienyje, laisvai kalba užsienio kalbomis”, – teigia kultūros veikėjai.

A.Valinskas penktadienį BNS teigė, kad ketvirtadienį su premjeru Andriumi Kubiliumi, Seimo pirmininke Irena Degutiene ir susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu sutarė, jog pirmadienį Vyriausybės vadovas turi oficialiai pateikti A.Valinsko kandidatūrą į kultūros ministro postą.

“Aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai ir galite net cituoti: mums reikalinga ne įžeistos bobos pozicija, ne įžeistos bobos nuomonė, o oficiali valstybės vadovės pozicija argumentuota”, – penktadienį pareiškė TPP pirmininkas.

Jis sakė kol kas negirdėjęs oficialios prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijos, kad A.Valinskas netinkamas vadovauti Kultūros ministerijai.

Prezidentė penktadienį žurnalistams pareiškė, kad TPP vadovas A.Valinskas nėra tinkamas kandidatas į kultūros ministrus, nes, jos įsitikinimu, ministras turi turėti ne tik partijos ir frakcijos, bet ir visuomenės pasitikėjimą bei tinkamą kvalifikaciją. Ji taip pat sakė, kad norėtų rinktis iš kelių kandidatų.

“Išsakiau asmeninę nuomonę – aš nepritarsiu šitai kandidatūrai. Norėčiau, kad būtų ne tik kvalifikacija, bet ir žmonių pasitikėjimas, ir visuomeninis pripažinimas”, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

“Jeigu ji pasako, kad jai netinka mūsų pateikti kandidatai, kad neturi visuomenės pasitikėjimo, išeina, kad artimiausiu metu prezidentė turėtų teikti interpeliaciją Andriui Kubiliui”, – svarstė A.Valinskas, priminęs, kad A.Kubilius visuomenėje turi nedidelį pasitikėjimą.

Paklaustas, ar prezidentei atsisakant skirti jį kultūros ministru, TPP gali palikti valdančiąją koaliciją, A.Valinskas sakė pirma norįs sulaukti oficialių argumentų, “o ne tų pasisakymų viešoje erdvėje”.

“Kol kas partija neturi kitos nuomonės ir kito kandidato”, – pabrėžė jis. Kita vertus, TPP lyderis teigė jau seniai peržengęs “per asmeniškumus”.

“Toje vietoje yra klausimas ne apie mus, ką mes darome, o kaip elgiasi prezidentė. Jeigu ji deklaruoja, kad geresnės koalicijos nėra, ir neargumentuotai neva pateikia nepasitikėjimą vienu iš partijos vadovų, klausimas, kas tą koaliciją bando sugriauti – mes iš vidaus ar prezidentė iš išorės?” – retoriškai klausė “prisikėlėlių” vadovas.

Ketvirtadienį premjeras Andrius Kubilius susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite ir informavo ją, kad Tautos Prisikėlimo Partija (TPP) kandidatu į kultūros ministrus siūlo savo pirmininką Arūną Valinską. Prezidentė išsakė neigiamą nuomonę apie kandidatą ir premjeras apie tai vakar informavo A. Valinską.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovas Arūnas Valinskas nėra tinkamas kandidatas į kultūros ministrus, nes, jos įsitikinimu, ministras turi turėti ne tik partijos ir frakcijos, bet ir visuomenės pasitikėjimą bei tinkamą kvalifikaciją.

Prezidentė taip pat sakė, kad norėtų rinktis iš kelių kandidatų.

D.Grybauskaitė patvirtino išsakiusi premjerui Andriui Kubiliui neigiamą požiūrį į galimą A.Valinsko skyrimą kultūros ministru. “Išsakiau asmeninę nuomonę – aš nepritarsiu šitai kandidatūrai. Norėčiau, kad būtų ne tik kvalifikacija, bet ir žmonių pasitikėjimas, ir visuomeninis pripažinimas”, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Premjero nuomonė apie A. Valinsko tinkamumą būti ministru nesikeičia, kartu jis tikisi, kad TPP elgsis išmintingai ir atsakingai įvertins prezidentės nuomonę. Iniciatyvos teisė siūlyti kandidatą į kultūros ministrus pagal koalicijos sutartį priklauso TPP, todėl koalicija ir premjeras gerbs TPP pasirinkimą.

Savo ruožtu koalicija ir  Andrius Kubilius tikisi, kad TPP brangina savo įsipareigojimus valstybės valdymo stabilumui ir efektyvumui.

TPP pirmininkas Arūnas Valinskas anksčiau teigė, kad negali būti net kalbos dėl galimo kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio likimo poste. “Yra priimtas partijos sprendimas atšaukti ministrą, toliau yra klausimas – ne “ar”, o “kaip” ir “kada”, – pabrėžė A.Valinskas.

Visgi aiškių priežasčių, kodėl norima pašalinti R. Vilkaitį iš posto, TPP pirmininkas nepateikė. Antradienį R. Vilkaitis išstojo iš Tautos Prisikėlimo Partijos.

Tautos prisikėlimo partija  į Kultūros ministro postą nusprendė deleguoti Seimo narį ir partijos pirmininką Arūną Valinską. Jo kandidatūra šiandien buvo pateikta premjerui Andriui Kubiliui.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad sprendžiant, ar skirti Arūną Valinską kultūros ministru, svarbus faktorius yra tas, kad jis yra koalicinės Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis.

“Tautos prisikėlimo partijos tarybos bei frakcijos Seime nariams vienbalsiai pritarus, į kultūros ministro postą nuspręsta deleguoti Seimo narį ir partijos pirmininką A.Valinską”, – rašome TPP pranešime.

“Nesiimtu spręsti, kodėl partija nutarė keisti ministrą. Arūnas Valinskas turi ir pliusų, gal turi ir kokių nors trūkumų, visi mes nesame be trūkumų. Bet kuriuo atveju jis yra koalicijos partijos vadovas, ir tai politine prasme svarbus faktorius”, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas, paprašytas įvertinti TPP kandidatą į kultūros ministrus.

Premjeras buvo žadėjęs pats teikti ministro Remigijaus Vilkaičio atstatydinimą, kai tik Tautos prisikėlimo partija turės naują kandidatą. TPP praėjusią savaitę paragino R. Vilkaitį trauktis iš  posto, tačiau jis tada sakė norįs baigti kai kuriuos darbus ir tartis su kitais asmenimis.