Beveik po mėnesio Lietuva turės naują nacionalinę valiutą eurą. Kad gyventojai su tuo jau susitaikė, byloja apklausos: pasitikėjimas bendrąja ES valiuta ūgtelėjo ir siekia apie 50 proc.

Paulius Paukštys

Euro viešinimo kampanija vykdoma intensyviai. Per įvairias visuomenės informavimo priemones aiškinama, kaip vyks valiutų kaita, kaip turėtų elgtis gyventojai. Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas dviem valiutomis: litais ir eurais, psichologiškai bandome pajusti skirtumą, kai kainų litais nebeliks.

Tačiau toks susitaikymas ir ramybė tvyrojo

ne visą laiką. Ankstyvą rudenį vartotojai ėmė fiksuoti kylančias prekių ir paslaugų kainas. Nemažai tokių signalų pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pabrėžia, kad tarnyba iki rugpjūčio 22 d., kai tapo privaloma kainas skelbti eurais ir litais, su Europos Komisijos (EK) atstovais aptarė kontrolės sistemą, kuriai EK pareigūnai pritarė ir kuri vykdoma šiuo metu. Rugpjūčio viduryje, dar prieš įsigaliojant reikalavimui dėl privalomo dvejopo kainų nurodymo, tarnybos darbuotojai 711 prekybos ir paslaugų teikimo vietų atliko prevencinę stebėseną. Buvo patikrintos 1622 prekių ar paslaugų rūšys ir nustatyta gana daug pažeidimų, net 64 proc. atliktų patikrinimų skaičiaus.

„Tai buvo tikrai didelis pažeidimų skaičius. Baiminomės, kad kainų kilimo tendencija gali išsilaikyti ir toliau. Nuo rugpjūčio 22-osios priežiūros institucijos pradėjo privalomus dvejopo kainų nurodymo patikrinimus ir kai susumavome jų patektus duomenis iki rugsėjo 1 d., nustatėme, kad pažeidimų sumažėjo iki 10,24 proc. Toks akivaizdus sumažėjimas nulemtas daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Vienas jų – kad Vyriausybė aiškiai parodė, jog kainų didinimo pasinaudojant euro įvedimu netoleruos. Kita vertus, mūsų tarnyba ir visos kitos verslą kontroliuojančios institucijos įrodė, kad šį procesą akylai stebės, o radusios pažeidėjus imsis sankcijų. Verslas įsitikino, kad vykdoma sustiprinta kontrolė, todėl noro piktnaudžiauti euro įvedimu sumažėjo“, – teigia F.Petrauskas.

Dažniausias klausimas – ar didės kainos

Kaip ir kitose eurą įvedusiose valstybėse, dažniausias vartotojų klausimas – ar įvedus eurą kainos kils. Pasak F.Petrausko, vasarą padidėjusios kai kurių prekių ir paslaugų kainos privertė sunerimti. Verslininkai buvo paprašyti pateikti išsamius duomenis, kodėl taip atsitiko.

„Pavyzdžiui, pakilus kavos kainai kavinėse, prekybininkų paprašėme pateikti informaciją apie visas jos dedamąsias: kavos pupelių importo, transportavimo, darbo užmokesčio sąnaudų ir pelno maržos. Pasirodė, kad netgi neįvedus euro kaina dėl natūralių ekonominių procesų vis tiek būtų didėjusi. Įvertinus produkcijos dedamąsias galima suskaičiuoti, ar teisingai nustatyta galutinė produkto kaina. Daugeliu atvejų kainos kyla dėl žaliavos brangimo, darbo užmokesčio didėjimo, o tai didina galutinę produkcijos kainą. Taigi galima daryti išvadą, kad kainos ir be euro būtų didėjusios“, – apibendrina tarnybos vadovas.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tik patvirtino faktą, kad paslaugos Lietuvoje pradėjo brangti dar gerokai prieš euro įvedimą, todėl galima tikėtis mažesnio kainų kilimo ateityje.

SEB banko duomenimis, visose euro zonos valstybėse vartotojai labiausiai nerimavo dėl kilsiančių kainų. Infliacijos padidėjimą labiausiai prognozavo Kipro gyventojai (66 proc.), Estijos (55 proc.), Slovėnijos (52 proc.), Maltos (37 proc.), Slovakijos (19 proc.).

Tarptautinėje konferencijoje – apie kaimynų patirtį

Didelį informacinį ir šviečiamąjį darbą apie euro įvedimą atlieka Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos institucijos. Nors Lietuvoje euro viešinimo kampanija vyksta gana intensyviai, VVTAT, pasitarusi su kitų verslą kontroliuojančių institucijų atstovais, ryžosi įvertinti kaimynų latvių ir estų patirtį. Įdomu buvo palyginti, kokia kaimynų latvių ir estų ekonominė bei psichologinė patirtis prieš ir po euro įvedimo. Todėl praėjusią savaitę VVTAT surengė tarptautinę konferenciją, į kurią atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos vartotojus ginančių organizacijų, EK ir Lietuvos institucijų.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį taręs teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis pasidžiaugė, kad Vyriausybei pagaliau pavyko pasiekti šį strateginį tikslą, užtikrinti Lietuvos rodiklių atitiktį konvergencijos kriterijams, nepaisant vis dar gana sudėtingos ekonominės ir finansinės situacijos.

„Tikiuosi, kad euro įvedimas paskatins tolesnę ekonominę plėtrą ir gerovės augimą Lietuvoje, kartu duodamas naudos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Su valiutos pasikeitimu tiesiogiai susidurs kiekvienas Lietuvos vartotojas, ir tai bus nemažas iššūkis. Todėl euro įvedimo procese didelė reikšmė tenka vartotojų teisių apsaugos priemonėms. Reikia imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas kertinio principo, jog euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų, įgyvendinimas“, – sakė teisingumo ministras.

EK Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato euro ir teisinių klausimų vadovas dr. Rüdigeris Vossas patvirtino, jog griežta kontrolė ir galimos sankcijos, be kitų efektyvių priemonių, susijusių su informacijos sklaida, padarė teigiamą poveikį, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų sklandus.

Estijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Andresas Sooniste prisiminė, kad po euro įvedimo 2011 m. sausio 1 d. atlikus 465 patikrinimus aptikta net 15 proc. pažeidimų. Tačiau reikalai keitėsi, ir nepaisant sunkiai suvaldomos situacijos versle prieš įvedant eurą, kurią lėmė ir sparčiai atsigaunanti ekonomika, gyventojų pasitikėjimas euru pasiekė neregėtas aukštumas. Šiuo metu estai labiausiai ES palaiko eurą. Dabar už šią bendrą ES valiutą pasisako 80 proc. estų (prieš įvedimą buvo tik 15 proc.). Latvijoje, SEB banko duomenimis, palaikančiųjų eurą nuo 53 proc. 2013 m. rudenį pagausėjo iki 68 proc. 2014-aisiais. Tai reiškia, kad įstojimas į euro zoną vartojus paveikė teigiamai.

Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo, kad didėjant Lietuvos gyventojų informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o pritarimas didėja. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko pusė šalies gyventojų.

„Konferencija padėjo išsklaidyti daugelį neaiškumų. Dar kartą įsitikinome, kad nerimas dėl euro įvedimo ir pažeidimai buvo būdingi ir kitoms Baltijos bei euro zonos valstybėms, kad kainos kilo ir kils dėl objektyvių ekonominių priežasčių. Einame į vieną bendrą ekonominę zoną, todėl ir kainos turės supanašėti. Tačiau atitinkamai turės didėti ir gyventojų pajamų lygis“, – neabejoja F.Petrauskas.

2014 m. sausį įsivedusi eurą, Latvija jau gauna naudos – tai nurodoma Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato apžvalgoje. Naudos ekonomikai duoda padidėjusi konkurencija, bankų tarpininkavimas ir mažos palūkanos. Be to, nors baimintasi, kad pardavėjai, pasinaudodami euro įvedimu, padidins kainas, paaiškėjo, jog vartotojų kainų infliacija mažesnė, nei tikėtasi. Visuomenės nuomonės tyrimai Latvijoje atskleidė baimę dėl infliacijos įvedus eurą. Tačiau, kaip ir kitose šalyse, kurios įsivedė eurą, paaiškėjo, kad nors vartotojams gali būti perkelta kainų apvalinimo ir administravimo išlaidų našta, ji yra vienkartinė ir turi gana nedidelį poveikį (0,2–0,3 proc. punkto).

Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė vardija teigiamus euro įvedimo aspektus. Gyventojams tai galimybė keliauti nepatiriant valiutų konvertavimo nepatogumų, pigesnės paskolos. Verslui naudinga tai, kad išnyksta lito devalvavimo rizika, mažėja paskolų palūkanos, o euras verslo partneriams yra patikimesnė valiuta.

Dideles papildomas išlaidas dėl valiutų kaitos patirs bankai – apie 100 mln. Lt, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo sudarys apie 150 mln. Lt. Nepaisant to, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nuosekliai remia bendros ES valiutos įvedimo procesą.

Priprasti prie naujos valiutos prireikia metų

Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 90 tūkst. veikiančių ūkio subjektų. VVTAT sustiprintą jų kontrolę dėl euro įvedimo vykdys iki kitų metų liepos, tačiau tikimasi, kad ES skirs lėšų šiai kontrolei pratęsti. EK skelbia, kad naujų narių, įstojančių į euro zoną, kontrolę ketinama pratęsti iki 2016 m. sausio 1 d. Ir tai visiškai racionalu, nes, kaip teigia ekspertai, priprasti prie naujos valiutos gyventojams reikia maždaug metų.

„Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta“, – pabrėžia VVTAT vadovas.

Į VVTAT vartotojai gali kreiptis visais klausimais, susijusiais su vartotojų apsaugos įstatyme apibrėžtomis funkcijomis. Nuo rugpjūčio 22 d. iki šiol tarnyba gavo apie 400 vartotojų skundų, susijusių su pasirengimu euro įvedimui. Iš jų apie 70 proc. išspręsta vartotojų naudai. Svarbiausi euro įvedimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai – Nacionalinis euro įvedimo planas ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kuriais sukurtas vartotojų apsaugos ir koordinavimo mechanizmas. Pastarajame esminė atsakomybė tenka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri euro įvedimo laikotarpiu kontroliuoja ir koordinuoja šešiolikos priežiūros institucijų veiklą.

Pravartu žinoti

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos litai į eurus visoje Lietuvoje bus keičiami nemokamai neatšaukiamai nustatytu kursu (1 euras – 3,45280 lito).

Litus į eurus nemokamai keis Lietuvos bankas, komerciniai bankai, paštas ir kai kurios kredito unijos.

Sąskaitose esančios lėšos bus konvertuojamos automatiškai.

2015 m. sausį 15 dienų bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, bet grąžą gausite eurais. Išimtys – automatinės prekybos vietos, kur nėra kasininko: jei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais.

Viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

PR

Didėja nekilnojamojo turto kainos, vėl perkamos prabangos prekės, investuojama į vertybinius popierius, akcijas ir pensijų fondus.

„Nuo sausio pradžios nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje padidėjo apie 7–10 proc.“, – teigia nekilnojamuoju turtu prekiaujančios UAB „Laurus real estate“ direktorius Justinas Vėželis.
Tokia yra žmonių reakcija į artėjantį euro įvedimą. Dauguma skubančiųjų pirkti dažniausiai ekonominės klasės butus įsitikinę, kad po euro įvedimo nekilnojamasis turtas brangs, o santaupos – nuvertės.
„Žinoma, oficialioji statistika nekilnojamojo turto kainų kilimo dar nerodo, visuomenė ją sužinos tik pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui, bet lapkritį, gruodį standartinis senos statybos ekonominės klasės dviejų kambarių butas kainavo 145 tūkst. Lt, o šiandien gerokai prastesnis kainuoja jau 155 tūkst Lt. Geresni butai, kainavę 150 tūkst. Lt, šiandien parduodami už 160–170 tūkst. Lt, – dėsto J.Vėželis. – Dar prieš pusmetį nediduką ekonominės klasės dviejų kambarių butą Šiaurės miestelyje geriausiu atveju parduodavome už 215 tūkst. Lt, o dabar tokių pačių butų savininkai be vargo randa pirkėją, mokantį 235 tūkst. Lt.“
Pašnekovas sako, kad šiandien, panašiai kaip 2003–2007 m., vėl renkasi pardavėjai, o ne pirkėjai. „Pardavėjas vėl karalius. Jis išklauso bent dešimties potencialių pirkėjų pasiūlymų ir parduoda tik sulaukęs geriausio, – tikina J.Vėželis. – Prieš keletą mėnesių, sulaukę kliento, prašančio surasti ekonominės klasės butą, ieškodavome pardavėjo ir siūlydavome apie 10 proc. mažesnę kainą, nei jis norėdavo, o šiandien tiek mūsų, tiek kitų agentūrų brokeriai, tarpininkaujantys klientams, ieško būsto ir siūlo jau apie 10–15 tūkst. Lt didesnę kainą, nei nurodoma skelbimuose.“ Antraip esą gerą pirkinį iš panosės nugvelbs kitas pirkėjas.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas pastebi, kad lygiai taip pat graibstomi ir naujos statybos būstai. Plėtotojai vėl nebespėja statyti – vėl perkami nebaigti butai.
Kuo pagrįsta lietuvių baimė dėl euro? Ar tikrai šiuo metu verta investuoti į nekilnojamąjį turtą? Ar tai nėra naujas burbulas? Kokių esama kitų galimybių saugoti pinigus nuo galimo nuvertėjimo dėl valiutų pasikeitimo? Kiek uždirbsime ir kokias gausime pensijas, kitas socialines išmokas, kai litą pakeis euras? Pagaliau kas išloš iš valiutų pasikeitimo?

Latvijoje būsto kainas išjudino ne euras, o milijonieriai iš Rusijos
„Veido“ žurnalistai, norėdami įsitikinti, kiek tiesos nekilnojamojo turto brokerių žodžiuose, patys apsimetė ieškantys buto ir nuvyko pasiderėti su keletu pardavėjų.
Nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ ieškojome tik skelbimų su nuoroda, kad parduodama be tarpininkų. Į akis krito keletas ekonominės klasės dviejų kambarių butų Žirmūnuose. Į vieną jų Tuskulėnų gatvėje užsukome. Jauna mergina pasiūlė nekreipti dėmesio į netvarką, esą mama, kurios butą ji su seserimi parduodanti, ką tik grįžusi iš ligoninės, tad nespėjusi apsitvarkyti. Nevardysime, ką matėme, pasakysime tik tiek, kad vaizdas baisus, remontas nedarytas nuo daugiabučio statybos ir parduodamas iš tiesų ne butas, o greičiau tik sienos, taigi reikėtų daryti brangų kapitalinį remontą.
Šeimininkės dukra už šį dviejų kambarių butą 1985 m. statybos plytiniame name pageidavo gauti 157 tūkst. Lt. Mėginome mušti kainą, nes pati pardavėja sutiko, kad butas remontuotinas, bet nesutiko su siūloma 150 tūkst. Lt suma. Girdi, ji jau turinti kelis klientus, kurie siūlo pirkti butą už 155 tūkst. Lt. Na, o galiausiai šį butą ji pardavė už 157 tūkst. Lt. Taigi pardavėjai šiuo metu iš tiesų karaliai.
Beje, kaip rodo VĮ Registrų centro duomenys, kyla ne tik butų, bet ir žemės sklypų bei namų paklausa ir kainos. Ypač smarkiai šoktelėjo žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Šiuos sandorius, tiesa, labiau skatino ne euro įvedimas, o nuo šių metų įsigalioję bei dar svarstomi ir papildomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai.
Pasak J.Vėželio, dauguma perkančiųjų nekilnojamąjį turtą taip siekia įdarbinti pinigus. „Po „Snoro“ ir Ūkio banko bankroto daugelis žmonių nusivylė ir ėmė ieškoti alternatyvų, – aiškina specialistas. – Didieji skandinavų kapitalo bankai iš esmės nebemoka palūkanų už indėlius, o ir dauguma žmonių nėra tikri, koks bus lito ir euro santykis, kiek nuvertės santaupos, tad traukia turimus pinigus iš kojinės ir perka tai, ką gali įpirkti, – dažniausiai ekonominės klasės būstus, kainuojančius iki 200 tūkst. Lt. O kadangi tokie butai paklausiausi, tai jų kaina labiausiai ir kilo.“
Beje, net 70 proc. viso nekilnojamojo turto pernai buvo nupirkta už grynuosius.
Šiuo metu išnuomojus butą Vilniuje uždirbama nuo 4 iki 8 proc. Kituose miestuose investicinė grąža iš nuomos siekia nuo 5 iki 11 proc. Tiesa, ten didžiausia bėda ta, kad sunku rasti klientų, norinčių nuomoti būstą ilgiau nei pusmečiui.
J.Vėželis svarsto, kad lietuviai skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą, stebėdami tendencijas iki ir po euro įvedimo kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje. „Ten kainos iki euro įvedimo kilo palengva, o vėliau užsifiksavo ir liko“, – apibendrina brokeris.
Pasirodo, labiausiai nekilnojamojo turto kainos kilo kaimynių sostinėse – Rygoje ir Taline. Kai kuriuose Estijos sostinės mikrorajonuose nekilnojamasis turtas pabrango net apie 30 proc. Bet tokią situaciją suponavo tik gyventojų lūkesčiai: jei žmonės nepanikuotų ir nepultų pirkti, kainos nekiltų.
“Vis dėlto aš nekilnojamojo turto Latvijoje kainų kilimą labiau siečiau ne su euru, o su pirkėjų iš trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, antplūdžiu. Mat trečiųjų šalių piliečiai, įsigiję Latvijoje nekilnojamojo turto, gali gauti vizą laisvai keliauti po Šengeno šalis. Todėl kainų kilimą lėmė turtingi rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, o kai jie liovėsi masiškai pirkti, kainos liovėsi augusios“, – tvirtina UAB „Likmerė“, antrinės „Latvijas Finieris“ įmonės Lietuvoje, gamybos direktorius Tadas Kasmauskis.
Lietuvos prekiautojai nekilnojamuoju turtu taip pat pastebi, kad turtingi rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, nuo pernai rudens mūsų šalyje pradėję pirkti būstus, gerokai išjudino ir kilstelėjo kainas.

Pensininkai nerimauja, ar po perskaičiavimo nesumažės pensijos
Pernai, ypač metų gale, ėmė didėti ir prabangos prekių paklausa. Vėl pradėti pirkti prabangūs automobiliai, motociklai, žemės ūkio technika, namų ir buitinė technika. „Bet aš nemanau, kad įvedus eurą brangs prabangos prekės – brangūs automobiliai ar namų ir buitinė technika. Veikiau kils tik kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos, – svarsto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas. – Antra vertus, daugybė žmonių mano, kad euras turės teigiamos įtakos ekonomikai, tad jie dabar ir leidžia sukauptus pinigus laisviau. Pagaliau darbdaviams skundžiantis, kad jau kuris laikas stinga kvalifikuotos darbo jėgos, daugelis gyventojų tiki, jog algos didės, gyvenimo lygis kils.“
Ir iš tiesų, analizuojant įvairiuose specializuotuose pokalbių forumuose žmonių jauseną laukiant euro tampa akivaizdu, kad per pastaruosius penkerius–septynerius metus jie jau „suvažinėjo“ anksčiau išperkamąja nuoma įsigytus naujus automobilius, tad vildamiesi, kad po euro įvedimo jų algos suapvalės į geresnę pusę, vėl keičia senus “ratus” į naujus. Bet vėlgi šių prekių paklausos, o netolimoje ateityje, matyt, ir kainų didėjimas labiau sietinas su lūkesčiais.
Beje, kaimyninėje Latvijoje vyko panašūs procesai. Prieš euro įvedimą gerokai suaktyvėjo prabangos prekių, ypač prabangių markių automobilių, pirkimas.
Remiantis LBA duomenimis, šių metų sausį bankuose laikomų indėlių portfelis suplonėjo kone puse milijardo litų, tai yra 546 mln. Lt. Tiesa, LBA vadovybė šito nedramatizuoja, nes esą prasidėjus naujiems metams toks reiškinys gana įprastas.
Antra vertus, galima numanyti, kad dalis indėlius iš bankų pasiėmusių asmenų investuoja taip, kaip supranta: pirmiausia, kaip minėjome, perka nekilnojamąjį turtą, automobilius, kitą techniką arba tiesiog iš anksto keičia litus į eurus ir pasilieka juos namie.
Manoma, kad namie lietuviai turi apie 11 mlrd. Lt grynųjų pinigų.
Dalis gyventojų skuba keisti nacionalinę valiutą į eurus gerokai iki oficialaus Lietuvos banko pranešimo (kuris bus priimtas likus maždaug pusmečiui iki euro įvedimo), nes nežino, kokiu santykiu litai bus keičiami į eurus: ar tokiu kaip šiandien, tai yra 3,4528 Lt už vieną eurą, ar didesniu?
Ekonomistas Romas Lazutka jau anksčiau teigė, kad tokia skuba nėra protinga. Mat žmonės, turintys grynųjų pinigų ir juos laikantys tiek namie, tiek bankuose, negauna pajamų, indėliai nebepadengia infliacijos, o litus, ypač grynuosius, šiuo metu keičiant į eurus tenka mokėti dar ir keitimo mokestį. Taigi pralošiama dvigubai. O jei gyventojai esą palauktų, kol bus paskelbtas laikas, kada oficialiai litai bus pradėti keisti į eurus, nereikėtų mokėti keitimo mokesčio. Visi bankai keis litus į eurus valstybės nustatytu kursu. Taigi gyventojai patirs mažiau nuostolių.

Vakar Vyriausybėje vyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 metų pradžios. Lietuvai tai bus antrasis mėginimas įsivesti vieningą Europos valiutą. 2007 metais dėl apmaudžių klaidų tikslas nebuvo pasiektas: šalis neatitiko keliamų Mastrichto kriterijų.

Netrukus po to prasidėjusi eurozonos krizė parodė, kad galbūt tai buvo laimingas atsitiktinumas, kad tąkart Lietuva neprisijungė prie šios sąjungos. Dabar, atsigaunant šalių ekonomikoms ir po truputį gerėjant padėčiai tarp euro zonos šalių, Vyriausybė pareiškė ketinanti vėl siekti euro įvedimo.

Kriterijai

Teorija rodo, kad palyginti su 2007 metais situacija euro įvedimui vėl yra paranki. Šalims kandidatėms taikomi Mastrichto kriterijai Lietuvai nebeatrodo tokie baisūs, kaip pačiame krizės įkarštyje. Jeigu valstybės skolos santykio su bendruoju vidaus produktu atitikimas reikalavimams nei aną kartą, nei šiandien nekelia daug dvejonių, tai infliacijos rodiklis išlieka pagrindine kliūtimi, galinčia užkirsti mūsų šaliai prisijungti prie eurozonos narių.

Šįkart Vyriausybė, atrodo, nėra linkusi kartoti praeities klaidų, kai likus mažiau nei metams iki įstojimo buvo priimti (arba nepriimti) sprendimai lėmę išaugusias kainas. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad dirbtinis kainų reguliavimas galėtų atsisukti prieš pačią Lietuvą, jei infliacijos kriterijus būtų tenkinamas tik euro įvedimo datai, o vėliau būtų pamirštas. Tvarus ekonomikos, o kartu ir nuosaikus infliacijos augimas, yra sveikos ekonomikos požymiai.

Šiuo metu infliacijos rodiklis yra artimas keliamam reikalavimui – neviršyti 1,5 procentinio punkto nei trijų mažiausią infliaciją turinčių Europos Sąjungos šalių infliacijos rodiklių vidurkis. Jeigu iš šios trijulės išimties tvarka bus išbraukta didelių finansinių problemų turinti Graikija, labai tikėtina, kad 2015 metais šį rodiklį pavyks įgyvendinti.

Dar vienas rodiklis, dėl kurio atitikimo Lietuva negali būti šimtu procentų  tikra, yra metinio šalies biudžeto deficito lygis, kuris negali viršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto. Naujosios Vyriausybės patvirtintame biudžete šis lygis kaip tik atitinka 3 procentų ribą, tačiau „Snoro“ ir „Ūkio bankų“ įvykiai parodė, kad visuomet išlieka neplanuotų išlaidų galimybė.

Žvelgiant iš kitos pusės, mokesčių surinkimas kol kas atitinka planus, todėl šiuo metu ir šis rodiklis šaliai kandidatei būtų įgyvendintas.

Nauda ir perspektyvos

Įsivedus eurą 2015 metais, Lietuva liktų paskutinė Baltijos šalis, neturinti euro. Latvija planuoja eurą įsivesti jau nuo kitų metų pradžios, o estai tai suskubo padaryti dar 2011 metų pradžioje. Neatsilikti nuo Baltijos kaimynių šiuo klausimu yra svarbu dėl užsienio investicijų pritraukimo. Vieningą Europos valiutą įsivedusios šalys atitinka svarbius ekonominius rodiklius, kurie nemažai lemia investuotojams renkantis galimas investicijų kryptis. Šiuo atveju kaimyninės valstybės turėtų pranašumą.

Be to, nors litas ir yra susietas su euru fiksuotu santykiu, tačiau valiutos konvertavimo išlaidos išlieka, todėl iš šiuo aspektu nusileidžiame eurozonos narėms.

Įstojus į eurozoną taip pat išaugtų šalies verslo įmonių konkurencingumas vakarų Europos rinkose. Šiuo metu didelė dalis Lietuvos verslininkų vis dar mieliau prekybos partnerių ieško Rytų rinkose. Įstojimas į euro zoną turėtų paskatinti juos drąsiau žvelgti ir į „vakarų pusę“.

Narystė eurozonoje būtų reikšminga ir politinio užtikrintumo prasme. Lietuvoje neretai keičiantis vadovaujančioms partijoms dažnai keičiasi ir bendra šalies politikos kryptis. Įsivedus eurą, Lietuva būtų priversta nuolat atitikti sąjungos narėms taikomus reikalavimus, o tai turėtų pažaboti politinį neapibrėžtumą šalyje ir tuomet, kai keičiasi politinių jėgų santykis.

Rizikos

Pagrindinis pavojus, įstojus į eurozoną, yra dirbtinis kainų šuolis į viršų. Šalies verslo įmonės gali pamėginti išpūsti kainas siekdamos pasipelnyti ir taip ženkliai padidindamos infliaciją. Pastarosios augimo bet kuriuo atveju tikriausiai nepavyktų išvengti, tačiau jos kontrolė tiek prieš stojimą, tiek po jo yra būtina.

Nemažai nerimo šalies gyventojams kelia ir tai, ar neteks iš šalies biudžeto gelbėti prasiskolinusias eurozonos šalis. Viena vertus, taip gali nutikti ir mūsų šaliai tektų kažkuria dalimi prisidėti prie finansinių problemų kamuojamų sąjungos narių finansavimo. Vis dėlto šalys, kurioms suteikiama ekonominė pagalba, prisiima nemažai įsipareigojimų, kuriuos privalo įvykdyti. Dažniausiai tai reiškia finansinės injekcijos grąžinimą mokant palūkanas.

Egzistuoja ir kitos rizikos, pavyzdžiui, tinkamas visuomenės informavimas, techniniai stojimo įgyvendinimo klausimai ir papildomos administracinės išlaidos reikalingos prisijungimui prie eurozonos, tačiau šiuos dalykus privalo atlikti visos šalys kandidatės ir be jų apsieiti nėra įmanoma.

Laikas ir visuomenės nuomonė

Pastaruoju metu visuomenės nuomonė apie prisijungimą prie eurozonos gerėja, nors manančiųjų, kad reikėtų išlaikyti litą arba įsivesti eurą kiek vėliau, vis dar yra daugiau nei pritariančių narystei nuo 2015 metų. Kita vertus, ekonominė situacija vieningos Europos valiutos įsivedimui po kiek daugiau nei pusantrų metų yra palanki, todėl reikėtų išnaudoti progą, juo labiau, kad esame įsipareigoję Europos Sąjungai anksčiau ar vėliau tai padaryti.

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu valiutų prekybos banku Lietuvoje.

Geriausiais valiutų prekybos bankais SEB grupės bankai taip pat išrinkti Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir visame Šiaurės šalių regione.
„Nuolat tobuliname valiutos prekybos paslaugas, kad klientams galėtume pasiūlyti naudingų ir šiuolaikiškų sprendimų. Ypatingą dėmesį skiriame tiems klientams, kurie savarankiškai naudojasi valiutų prekybos sistema, individualiai daug dirbame su tais nuolatiniais savo klientais, kurie turi išskirtinių poreikių“, — sako SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Skirdamas šį apdovanojimą, „Global Finance“ pasitelkė rinkos analitikus, technologijų ekspertus, aukščiausio lygio vadovus. Ekspertai atsižvelgė į sandorių apyvartą, užimamą rinkos dalį, paslaugų kokybę, kainų politiką ir technologijų diegimo pažangą, taip pat valiutų prekybos internetu sistemos ir klientų aptarnavimo kokybę.
Populiarus finansų ekspertams ir šia sritimi besidomintiems skirtas žurnalas „Global Finance“ leidžiamas nuo 1987 metų. Žurnalas turi apie 50 tūkst. prenumeratorių ir apie 192 tūkst. skaitytojų 163-ose pasaulio šalyse. Daugelis jų — įmonių ir institucijų vadovai bei finansų ekspertai.

Zloto devalvacija buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lenkija geriausiai iš visų ES valstybių atlaikė krizės išbandymus. Tad gal ir Lietuvai verta savo litą atsieti nuo euro?

Lenkijos valdžia dar prieš krizę rado net kelis priešnuodžius sunkmečiui. Vienas jų – visiškai kitokia nei Lietuvos pinigų politika. Iki šiol zlotas buvo devalvuotas du kartus. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl iš visų ES šalių vienintelės Lenkijos ekonomika augo, eksportas pasiekė neįsivaizduojamas aukštumas, užsienio investicijos plaukė galinga srove, o nedarbas nedidėjo. Žinoma, ši priemonė turi vieną didžiulį trūkumą – šiek tiek nuvertėjo Lenkijos gyventojų santaupos.
Priminsime, kad 2008-aisiais bankai klientus Lenkijoje viliojo daugiau nei 10 proc. siekiančiomis palūkanomis, tačiau, išgirdę apie ketinimus pirmą kartą devalvuoti zlotą, dauguma lenkų ėmė masiškai išlaidauti. Nes suprato, kad jų indėliai daugiau ar mažiau nuvertės. Tad šiuo metu apie 77 proc. šeimų Lenkijoje neturi jokių santaupų. Nuo pirmosios devalvacijos bangos lenkų santaupos bankuose sumažėjo perpus.
Tiesa, tie milijonai lenkų, kurie iš bankų buvo paėmę paskolas (o bankams skolingi, pasirodo, beveik pusė lenkų), dabar trina rankomis: dėl zloto devalvacijos jiems skolų našta gerokai palengvėjo.
Taigi, viena vertus, zloto devalvacija turėjo vieną didžulį trūkumą, kita vertus, ji lenkams padovanojo net šešis septynis privalumus. Todėl nieko keista, kad net ir kažkiek nuvertėjus indėliams dauguma lenkų zlotą bei savo šalies pinigų politiką vertina palankiai ir visai nenori, kad Lenkijoje būtų įvestas euras. Dar nemaža dalis Lenkijos gyventojų pasisako už tolimą euro perspektyvą – tai yra už euro įvedimą po 2015 metų.

Paskui lenkus ir baltarusius seks Rusija

Šiandien Lenkijos zlotas yra labiausiai ES smukusi valiuta ir vertas 0,79 lietuviškų centų. O juk kadaise lito ir zloto vertė buvo panaši.
Ekonomistai įrodinėja, kad zloto devalvacija – tai ne tiek Donaldo Tusko vyriausybės sprendimas, kiek ekonominis reiškinys, nulemtas pokyčių finansų rinkose. Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidento Mindaugo Vaičiulio, kadangi lenkų nacionalinė valiuta nėra susieta su konkrečia užsienio valiuta, jos kursas prisitaiko prie ekonominių sąlygų. 2008 m., kai dėl ekonominės krizės grėsmės investuotojai atitraukė lėšas iš didesnės rizikos investicinių fondų – Vidurio bei Rytų Europos, zloto kursas krito net 30 proc.
Tiesa, vėliau zloto kursas pasiekė ankstesnį lygį. Šiuo metu jis vėl krinta ir tai sietina su pasaulinėmis euro trapumo, neramumų Graikijoje, bankų nestabilumo tendencijomis, nes specifinių problemų Lenkija lyg ir neturi.
Toks zloto kurso plaukiojimas labai palankus Lenkijos verslui ir pramonininkams, mat leidžia jiems nuolat didinti eksporto apimtis. Palankus jis ir tranporto sektoriui, nes pigus zlotas lemia ir tai, kad pirkdami degalus kaimynai moka 50 ct už litrą pigiau nei mes. Tokia pinigų politika palanki ir Lenkijos prekybininkams, be to, ji labai prisidėjo, kad vartojimas Lenkijoje smuktų kuo mažiau.
Pastaraisiais metais Lenkijos ekonomiką stiprinti padeda ir lietuviai. Pasienio gyventojai dažnai vyksta į artimiausius Lenkijos miestus pirkti maisto produktų, buities reikmenų ir įvairių kitų prekių. Pasirodo, ir šiandien įsigyti prekių Lenkijos parduotuvėse bei turgavietėse galima kur kas pigiau nei Lietuvoje.
Kalvarijos savivaldybės gyventoja Vilija Kavaliauskienė į Lenkiją važiuoja išsinuomotu mikroautobusu, susitarusi su kaimynais. Kelionė pirmyn ir atgal jai atsieina 15 Lt. Moteris negalėjo nurodyti prekės, kuri Lenkijoje kainuotų bent panašiai ar būtų brangesnė nei pas mus. Pavyzdžiui, kilogramas riešutų Lenkijoje pigesnis 3 Lt, kilogramas kiaulienos faršo – 4 Lt. Bendras prekių krepšelis šeimai kainuoja pigiau apie 20 proc. 2009-aisiais daugelį prekių būdavo galima įsigyti ir 40 proc. pigiau.
Dėl jau aptartų priežasčių Lietuvos verslininkams konkuruoti su kolegomis Lenkijoje ypač sunku. Tai puikiai iliustruoja ir skaičiai. Tarkime, šiemet per pirmus aštuonis mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą įvežta net 5,7 tūkst. t mėsos gaminių. Jų vidutinė kaina – 5,18 Lt. O iš Lietuvos į Lenkiją eksportuota vos 23 t mėsos gaminių, kurių vidutinė kaina – 16,19 Lt. Panašiai Lenkijos gamintojai lietuvius nurungia ir Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose ES šalyse.
Pastaruoju metu vėl jaučiame neigiamą zloto svyravimo įtaką – eksportas į Lenkiją mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: liepą smuko 11 proc., o rugpjūtį – 24 proc. „Mūsų šalies eksportui reikia atlaikyti dvigubą smūgį. Viena vertus, neaiški padėtis euro zonoje, kita vertus, dėl svyruojančių valiutų kursų prastėja prekybos sąlygos su NVS valstybėmis. Neseniai buvo devalvuotas Baltarusijos rublis, smunka Lenkijos zloto kursas. Tikėtina, kad 2012 m. taip pat bus devalvuotas rublis, nes importas į Rusiją augo sparčiau nei eksportas ir neigiamas prekybos balansas verčia daryti permainas. Mūsų pramonė gana jautriai reaguoja į valiutų pokyčius aplinkinėse rinkose“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomikos ir finansų ekspertas Aleksandras Izgorodinas.
Yra ir daugiau pavyzdžių, kai plaukiojanti valiuta valstybėms labai pagelbėjo. Štai Argentinos valiuta anksčiau buvo susieta su užsienio valiuta, tačiau dėl prasidėjusios krizės kursui leista svyruoti. Tai lėmė, kad Argentina išsikapstė, o jos bendrasis vidaus produktas per šešerius metus padidėjo 66 proc.

Stabilios valstybės iliuzija

Kyla klausimas, o ar Lietuvos pinigų politika buvo ir yra išmintinga, ar gerai, kad litas susietas su euru. Jei lito kursas svyruotų, gal valstybė, verslas ir visi gyventojai turėtų daugiau naudos nei dabar?
Ekonomistai tvirtina, kad fiksuotas lito kursas suteikia stabilumo valstybei ir panaikina prielaidas galimiems gyventojų neramumams, kurių ir taip netrūksta. Lietuvoje tikriausiai būtų pasiekta virimo temperatūra, jei litas svyruotų ir kažkiek nuvertėtų, juk šiuo metu lietuviai bankuose laiko per 26 mlrd. Lt indėlių. Be to, dauguma tautiečių paskolas yra pasiėmę eurais, tad devalvavus litą ne tik santaupos nuvertėtų, bet ir paskolos pabrangtų.
Finansų eksperto M.Vaičiulio nuomone, jei nors kiek devalvuotume litą, pirmiausia pabrangtų energijos ištekliai, kurie sudaro didelę dalį gamybos sąnaudų. Ir apskritai turėtume tokią situaciją, kad atlyginimai būtų išmokami litais ir nedidėtų, o produkcija šalies viduje ne tik nepigtų, bet dar pabrangtų.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidento Vaclovo Šleinotos nuomone, devalvacija – trumpalaikis instrumentas ekonomikai pagerinti, bet ne esminis. Pasak pašnekovo, iš tiesų lenkai naudoja daug kitų ekonominių instrumentų, pavyzdžiui, mažesnį PVM maistui ir degalams. Be to, tai didelė 40 mln. vartotojų rinka, vien tuo galinti pritraukti daugybę užsienio investicijų.
„Šiaip jau peilis – geras daiktas, bet nelygu, ką su juo darai. Juk prieš krizę ir Lietuva turėjo pusantro milijardo litų Rezervo fonde, bet Gedimino Kirkilo Vyriausybė viską išdalijo. Na, o atsieję litą nuo euro su tokiomis valdžios galvomis mes galime prisižaisti kaip graikai“, – metaforomis kalba V.Šleinota.
Apskritai ši tema jau seniai neduoda ramybės nei gyventojams, nei verslininkams. Pastariesiems rūpi, kad tai iš esmės išjudintų šalies ekonomiką, nes atpigintų gamybos sąnaudas ir lietuviška produkcija taptų konkurencingesnė užsienyje. Lito devalvavimas galėtų atgaivinti ir vidaus vartojimą bei konkrečią produkciją gaminančius verslus, o ne perpardavinėtojus. Tai gerokai sumažintų ir nedarbo lygį. Tačiau tenka sutikti ir su tuo, kad plaukiojantis litas Lietuvai naudos duotų gerokai mažiau, nei plaukiojantis zlotas davė Lenkijai.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 eurą. Dėl tokio valiutų valdybos modelio mūsų nacionalinė valiuta yra gerokai pervertinta kitų valiutų atžvilgiu.

Devalvavus zlotą lenkai ėmė masiškai išlaidauti, o lietuviai ir toliau didina santaupas bankuose

LPK analitikas A.Izgorodinas: „Eksportas į Lenkiją mažėja jau antrą mėnesį iš eilės. Liepą smuko 11 proc., o rugpjūtį – 24 proc.“

V.Šleinota: „Atsieję litą nuo euro su tokiomis valdžios galvomis mes galime prisižaisti kaip graikai“

Makroekonominiai duomenys
Lenkija    Lietuva
BVP pokytis 2009 m. (proc.)    1,6    –14,8
BVP pokytis 2010 m. (proc.)    3,9    1,4
Infliacija (metinis pokytis; 2011 m. rugsėjis, proc.)    3,86    4,7
Nedarbo lygis    (2011 m. II ketv., proc.)    9,5    15,6
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2011 m. II ketv., eurais)    807    610
Biudžeto balansas (2011 m. I ketv., proc. BVP)    –1,9    –7,6
Konsoliduota viešojo sektoriaus skola( 2011 m. I ketv., proc. BVP)    53    39,2
Tiesioginės užsienio investicijos (2011 II ketv., mln. eurų)    601    336
Eksportas (2011 II ketv., mln. eurų)    41 336,7    5930

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija

Valiutų modeliai

ES narės    Galimos ES narės    Kitos šalys
Fiksuotas kursas, susietas su euru    Lietuva, Bulgarija, Estija (iki euro įvedimo)
Fiksuotas kursas euro atžvilgiu, su svyravimo ribomis    Latvija, Danija, Čekija, Rumunija    Kroatija, Makedonija, Serbija
Laisvai svyruojantis kursas    Vengrija, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė    Albanija, Turkija    Islandija
Latvijos lato kursas gali svyruoti ±1 proc.
Danijos kronos kursas svyruoja ±2,25 proc. euro atžvilgiu
Čekijos kronos kursas gali svyruoti apytiksliai ±13 proc.
Rumunijos lėjos kursas pastaraisiais metais svyravo iki ±2 proc. euro atžvilgiu

Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir net Vokietijoje daugėja pranešimų apie norą grįžti prie nacionalinių valiutų.

Didžiosios Britanijos žiniasklaida paskelbė nepatvirtintą informaciją, esą Vokietijos Bundesbankas yra gavęs valdžios nurodymą pradėti spausdinti nacionalinės Vokietijos valiutos – markės – banknotus. Neva šalies valdžia svarsto galimybę trauktis iš merdinčios bendros valiutos euro sąjungos, kuri jau tampa tikra našta, o gal tiesiog pamažu pradeda ruoštis galimam euro žlugimui.
Kol kas jokių įrodymų, kad tai galėtų būti kas nors daugiau nei antis, nėra ir tai natūralu, nes pranešimai apie Vokietijos norą palikti euro zoną sukeltų didžiulę Europos rinkos paniką. Ir nors daugiau nei 70 proc. vokiečių šiandien teigia, kad euras neturi ateities (tokius duomenis skelbia Vokietijos dienraštis “Frankfurter Allgemeine Zeitung”), ši ekonomiškai stipriausia euro zonos šalis per daug priklausoma nuo bendros Europos valiutos, kad taip paprastai galėtų žengti itin drastišką žingsnį ir grįžti prie savo markės.
Štai Vokietijos savaitraščio “Der Spiegel” analitikai svarsto, esą Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų katastrofa pačiai Vokietijai: jos eksportas būtų sužlugdytas, darbo netektų milijonai vokiečių, be to, naujos (tiksliau, senosios) valiutos spausdinimas ir įvedimas į rinką kainuotų tiek, kad paprasčiausiai neatsipirktų. Galiausiai tai sukeltų visos euro zonos griūtį, nes euro vertė nusmuktų tiek, kad ir kitos šalys atsigręžtų į nacionalines valiutas. Savo ruožtu tai reikštų sugrįžimą prie situacijos į “gūdžius” 2002-uosius, kai rinkose tvirtai karaliavo JAV doleris.
Tačiau tai – pesimistinis scenarijus. Esama ir kitų vertinimų, esą pasitraukimas iš euro zonos gali būti puiki proga ne tik skolose mirkstančioms Graikijai, Portugalijai, galbūt net Ispanijai, bet ir aptariamai turtingajai Vokietijai.

Grįžimas gali būti naudingas?
Šiandien eurų banknotai ir monetos yra teisėta mokėjimo priemonė 17-oje iš 27 ES valstybių narių. Mikrovalstybės Monakas, San Marinas ir Vatikano miestas taip pat naudoja euro valiutą pagal oficialų susitarimą su Europos Bendrija. Andora, Juodkalnija ir Kosovas naudoja euro valiutą, tačiau be oficialaus susitarimo.
Iš jų jau keletoje vis garsiau kalbama apie pasitraukimo iš euro zonos naudą, kuri bet kuriuo atveju neva atsvertų žalą.
Graikijoje apie pasitraukimą iš euro zonos ir grįžimą prie nacionalinės valiutos drachmos analitikai (tik ne oficialiosios valdžios atstovai) kalba dar nuo praėjusių metų. Jie svarsto, kad tai gali būti vienintelė išeitis iš skolų krizės, nes nacionalinę valiutą, priešingai nei eurą, būtų galima devalvuoti.
Tai leistų lengviau atsikvėpti ir euro zonoje pasilikusioms šalims. Kaip teigia Vokietijos “Deutsche Welle” apžvalgininkas Rolfas Venkelis, rinkoje galioja taisyklė, kad jei nustatomas kokio nors produkto trūkumas ar gedimas, jis paprasčiausiai išimamas iš apyvartos. Tokia pat logika esą turėtų būti taikoma ir valiutų sąjungai.
Apie pesetos pranašumą prieš eurą kalbų pasigirsta Ispanijoje, o eskudą vis dažniau prisimena Portugalijos spauda.
Vis dėlto svarbiausias klausimas, ar įmanoma, kad euro atsisakytų tokia valstybė kaip Vokietija.
“Vokietijoje vis dar yra apie 14 mlrd. markių, tad naujų banknotų neprireiktų tiek jau daug. Be to, vokiečiams atsivertų galimybė patiems importuoti kur kas pigesnes užsienio prekes”, – teigia “Frankfurter Allgemeine Zeitung” analitikai.
Jų manymu, laikymasis įsikibus euro yra politinės ambicijos, o ne racionali pozicija. Esą jau seniai akivaizdu, kad vieninga valiutinė erdvė sėkimingai gali veikti tik tuo atveju, jei vienija panašų potencialą turinčias valstybes. Europoje, savaime suprantama, taip nėra ir niekada nebuvo.

BOX1:
Euro ateitimi tiki:
53 proc. prancūzų
32 proc. olandų
30 proc. vokiečių
29 proc. graikų
26 proc. portugalų

Šaltinis: “Reuters”, “Frankfurter Allgemaine Zeitung”

Kad Graikija turėtų grįžti prie nacionalinės valiutos, mano:
58 proc. vokiečių
45 proc. prancūzų
45 proc. britų
43 proc. danų
Šaltinis: “YouGov”

BOX 2:
Euro atsiradimas:
Bendros valiutos įvedimo dieną iš viso buvo išspausdinta 14 545 mln. banknotų, iš kurių didžiausias kiekis teko Vokietijai (4342 mln. banknotų), Prancūzijai (2570 mln. banknotų) ir Italijai (2380 mln. banknotų), o mažiausias – Liuksemburgui (46 mln. banknotų).
10 000 mln. euro banknotų skirta nacionaliniams pinigams keisti, o 4500 mln. banknotų atidėta į rezervų fondą.

Scanpix

Antradienį po netikėtos nacionalinės valiutos devalvacijos ir smarkiai išaugusių valiutų kursų Baltarusijos valiutų keitimo punktuose baigėsi užsienio valiutos atsargos, praneša “RIA Novosti”.

Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc. devalvavo Baltarusijos rublį JAV dolerio atžvilgiu. Antradienį Baltarusijos rublio kursas siekia 4 tūkst. 930 rublių už JAV dolerį.

Nuo metų pradžios Baltarusiją krečia valiutų krizė, kuri kilo po to, kai gyventojai, baimindamiesi nacionalinės valiutos devalvacijos, puolė supirkinėti dolerius ir eurus. Galiausiai šalies valdžia buvo priversta išleisti didelę dalį aukso ir užsienio valiutos rezervų valiutos paklausai patenkinti, taip pat įvesti tam tikrų apribojimų valiutos supirkimui.

Pastarąjį kartą Baltarusijos centrinis bankas vykdė didžiulę devalvaciją 2008 m. pabaigoje-2009 m. pradžioje, kai dėl pasaulinės finansų krizės rublio kursas buvo sumažintas iškart 20 procentų.

balt_rubl27

Kasdien nuvertėjantys pinigai baltarusius verčia suktis iš padėties. Lietuvoje jie skuba atsikratyti rublių, tačiau tik vienas bankas juos sutinka priimti.

Trečiadienį “Lietuvos rytas” rašo, kad Baltarusijos rublius superkančiose keityklose kaimyninės šalies gyventojų padaugėjo apie 20 procentų.

Antradienį Vilniuje tik dviejose banko “Citadele” keityklose buvo galima atsikratyti baltarusiškų rublių. Už 10 tūkstančių rublių šio banko keityklos siūlė 5,9 lito.

Tuo tarpu antradienį Minske už 10 tūkstančių rublių buvo galima įsigyti 5 litrus pieno arba 3 butelius alaus ar net pusę kilogramo kiaulienos.

“Citadele” keityklose baltarusių gausėja. Pastaruoju metu keityklose jų padaugėjo 20 procentų”, – sakė banko Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė Asta Blažytė.

Atvykėliai iš kaimyninės šalies keitykloje keičiasi nuo kelių šimtų litų iki kelių tūkstančių dolerių arba eurų.

“Tačiau baltarusiai daugiau skambina ir teiraujasi nei keičia valiutą”, – teigė A.Blažytė.

Neatmetama, kad jų netenkina kursas. Dar kovo 1 dieną šiame banke už 10 tūkstančių rublių buvo galima gauti 8,20 lito.

“Kursas keičiasi kiekvieną dieną. Aiški kritimo tendencija”, – pridūrė banko “Citadele” atstovė.

Kiti komerciniai bankai jau seniai neprekiauja baltarusiškais rubliais. Tiesa, kai kurie juos leidžia konvertuoti sąskaitose.

Tik pora bankų į savo valiutų kursus įtraukė Baltarusijos rublį. “DnB Nord” antradienį už 1000 negrynųjų Baltarusijos rublių siūlė 0,0001 lito. O parduoti tiek pat rublių siūlėsi už 79 centus.

“Jei atsirastų norinčių pirkti rublių, mes juos priimtume. Bet bankai šia valiuta tarpusavyje neprekiauja, o nulio prie Baltarusijos rublio kurso rašyti nenorime”, – sakė banko valiutų prekiautojas Saulius Tamošiūnas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasakė šeštadienį, kad per artimiausias kelias dienas valiutos kursai šalyje bus subalansuoti, o situacija valiutos rinkoje, kurią jau mėnuo krečia krizė, stabilizuosis.

Prezidentas pažadėjo apriboti paskolas ir sumažinti valstybės išlaidas.

A.Lukašenka tai žurnalistams sakė per valstybinę šeštadienio talką, dirbdamas dar vienų Ledo rūmų statyboje.

“Šiandien, rytoj ar poryt mes ištaisysime situaciją valiutos rinkoje, bet jūs nepykite ant manęs, – sakė A.Lukašenka ir, atsakydamas į klausimą, kad valiutų kursai bus subalansuoti, pridūrė. – Kursas – tai kelių dienų reikalas”.

Ažiotažinė paklausa išsekino Nacionalinio banko atsargas, o dėl apribojimų valiutos rinkoje išaugo importo kainos, ėmė trūkti vienokių ar kitokių prekių, atsirado valiutos “juodoji rinka” ir valiutos kursų įvairovė.

“Įvesime valstybės biudžeto itin griežto taupymo režimą… Mes pernelyg atsipalaidavome, viskam davėme paskolas. Pas žmones susidarė perteklinė pinigų masė”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Papildyti valiutos atsargas Minskas tikisi iš 3 mlrd. dolerių paskolų, kurių prašo iš Rusijos ir Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo. Tačiau Maskva pateikė kaip sąlygą ekonomikos reformas Baltarusijoje ir neskuba duoti pinigų.

"Veido" archyvas

Dėl brangstančios jenos lėtėja Japonijos ekonomikos augimas ir mažėja eksporto apimtys

Valstybės visame pasaulyje viena per kitą ėmė silpninti nacionalines valiutas, šitaip siekdamos padidinti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Japonijos premjeras Naoto Kanas patvirtino, kad šalies vyriausybė ekonomikai stiprinti papildomai iš biudžeto skirs apie 15 mlrd. JAV dol., nors vos prieš keletą savaičių buvo patvirtintas grandiozinis planas Japonijos rinką sustiprinti 72,2 mlrd. JAV dol. injekcija.

Paradoksas, bet svarbiausias šio dvigubo ekonomikos gaivinimo planas – kaip įmanoma labiau nusilpninti nacionalinę valiutą jeną. Bėda ta, kad šios valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu didėja ne dienomis, o valandomis, ir šiuo metu ji yra didžiausia per pastaruosius penkiolika metų.

Tai reiškia, kad brangsta japoniškos prekės, vadinasi, jų konkurencingumas pasaulyje mažėja, tad menksta ir svarbiausio Japonijos ekonomikos veiksnio – eksporto apimtys. Dėl to ir verslininkai patiria nuostolių, mat pardavę prekes užsienyje valiutą į jeną jie kasdien konvertuoja vis nepalankesniu kursu.

Štai vos prieš kelias dienas Japonijos centrinio banko atlikta šalies verslininkų apklausa parodė, kad jų pesimizmas didėja ir daugelis jau neabejoja, kad patirs nuostolių, mat netrukus eksporto apimtys ne tik nustos didėti, bet ir ims mažėti. Juk jau rugpjūtį dėl stiprios jenos Japonijos eksportas buvo mažiausias šiais metais ir, spėjama, toliau menko rugsėjį.

Beje, toks Japonijos jenos kursas neigiamai veikia ne tik šios šalies, bet ir visos Azijos rinkas, nes tarptautinė prekyba regione tarsi paralyžiuota. Nors Japonijos prekybos partnerėms galbūt naudinga savo prekes, kurios dabar sąlyginai pigesnės, palyginti su japoniškomis, parduoti svarbiausiai prekybos partnerei Japonijai, šios šalies vyriausybės pastangos susilpninti jeną reiškia, kad bet kurią akimirką jena gali atpigti, o užsienio verslininkai patirtų nuostolių.

Tad jie savo prekes verčiau siunčia į kitas mažiau rizikingas rinkas, tarkime, Kiniją, kurioje valiuta, nors ir turi potencialo stiprėti, bet yra pažabota kur kas sėkmingiau nei Japonijoje.

Beje, praėjusią savaitę Japonijoje pasigirdo raginimų nustoti dirbtinai riboti jenos vertę ir mėginti išgauti kuo daugiau naudos iš stiprios valiutos. Pavyzdžiui, galima kelti gyvenimo standartus, be to, tai esą puiki proga sukurti bendrą Azijos valiutą ir tuomet nekreipti dėmesio į tai, kad vos per mėnesį Japonijos eksportas į JAV susitraukė apie 6 proc.

Vis dėlto, Japonijos vyriausybės vertinimu, tokios šnekos – tik bandymas save nuraminti, mat akivaizdu, jog Japonijos ekonomikai itin sustiprėjusi jena turi vien neigiamą poveikį, kurį būtina kuo greičiau kad ir dirbtinai neutralizuoti.

Japonija – ne vienintelė

Nors Japonijos jena – labiausiai per metus sustiprėjusi pasaulio valiuta, ji toli gražu ne vienintelė, kurios vertę mėginama dirbtinai pažaboti. Ne be priežasties dirbtinai silpninti valiutas ėmėsi ir kitos šalys, tarkime, Pietų Korėja. Juanio kursą lyg už pavadžio prilaiko ir jau minėta Kinija, nors pasaulio bendruomenė ją spaudžia kaip tik kuo labiau stiprinti nacionalinę valiutą.

“Esame tarptautinio valiutų karo įkarštyje – nemažai valiutų silpninamos iš esmės”, – susidariusią padėtį apibendrina Brazilijos finansų ministras Guido Mantega. Pasak jo, iš privačių pokalbių su vyriausybių atstovais darosi akivaizdu, kad valiutų silpninimą pastaruoju metu šalys ėmė naudoti kaip priemonę eksportuojamai produkcijai atpiginti ir ekonomikai kilstelėti aukštyn.

Brazilijai tai kelia didelį nerimą, mat jos pačios valiuta nepaliaujamai stiprėja: Brazilijos realas per metus JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo apie 25 proc. ir buvo viena sparčiausiai stiprėjusių valiutų pasaulyje.

Bėdų dėl valiutų esama ir Šiaurės Amerikoje. Štai Kanados užsienio prekyba dėl netikėtai sustiprėjusio Kanados dolerio rugpjūtį smuko pirmą kartą nuo 1983-iųjų, mat kanadietiškos prekės prarado konkurencingumą JAV, kuriose rugsėjį dolerio vertė buvo žemiausia per pastaruosius šešis mėnesius.

Europoje dėl valiutos labiausiai nerimauja Šveicarija, mat Šveicarijos franko vertė dolerio atžvilgiu yra pati didžiausia istorijoje. Vadinasi, Šveicarija nebegali pasiūlyti nei pigiausių banko paslaugų, nei prekių bent pakenčiamomis kainomis, tad vyriausybė jau suka galvą, ar nederėtų šios valiutos vertės irgi pamėginti dirbtinai sumažinti.

Jau nuo praėjusių metų gruodžio JAV dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu pingantis euras – bloga žinia litą su europine valiuta susiejusiai Lietuvai. Dėl užsienio valiutų santykio kitimo pas mus brangsta viskas, nes visų pirma brangsta energijos ištekliai, kurių pagrindinė tiekėja mums yra “dolerinė” Rusija.

Naftos perdirbimo koncerno “Orlen Lietuva” atstovas Jacekas Komaras neturi kuo paguosti: savo produkcijos kainą lenkų valdoma gamykla nustato kasdien, remdamasi JAV dolerio ir euro santykiu. “Taigi, be brangstančios naftos žaliavos, degalų brangimą dar lemia ir valiutų kurso svyravimas”, – aiškina jis.
“Danske Bank” analitikė Violeta Klyvienė antrina, kad brangsta ir kiti iš Rusijos perkami energijos ištekliai, taip pat ir tie, kurie lemia šildymo kainą.

Be to, pingantis euras ir kartu litas – tai didesnė mėnesio įmoka tiems, kurie pasiėmę paskolas doleriais ar Šveicarijos frankais, tiesa, tokių žmonių Lietuvoje palyginti nedaug (JAV doleriais ir kitomis valiutomis Lietuvoje išduota 3,2 proc. visų paskolų).

Tačiau yra ir kelios geros žinios: dėl euro nuosmukio brangsta Kinijoje ir Indijoje pagamintos prekės, dėl to mažėja jų konkurencingumas Europoje, taigi ir Lietuvoje, gaminamos produkcijos atžvilgiu.

Aukso amžius dabar ir tiems, kurie daug parduoda Rusijoje. “Dabar mus pasiekia tik geros naujienos”, – džiaugiasi 30 proc. savo produkcijos į Rusiją eksportuojančios bendrovės “Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas. Dėl stiprėjančio dolerio didėja rusų perkamoji galia, tad kyla paklausa, o gautos užsienio valiutos vertė namuose didesnė.