Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iki 23 proc. Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai.

Deja, sumažintos pensijos iki ikikrizinio lygio bus atkurtos tik 50 proc.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, valstybės išlaidas mažinti tenka dėl pablogėjusių euro zonos šalių ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, kurios verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti šalies viešųjų finansų sistemos stabilumą.

“Jeigu rugsėjo ar spalio mėnesio pradžioje euro zonos problemų poveikio mūsų ekonomikai nelabai galėjome įžiūrėti, tai šiuo metu tas poveikis yra labai ryškiai matomas, todėl kitų metų prognozės buvo labai ryškiai sumažintos tiek BVP augimo, tiek biudžeto pajamų prasme. (…) Pagrindinė mūsų nuostata – išsaugoti viešųjų finansų deficitą, ne didesnį kaip 3 proc. – išlieka principinė, dėl kurios niekas šiandien nesiginčija”, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo Premjeras.

Pasak A. Kubiliaus, biudžeto išlaidų apkarpymas lies tiek valstybės, tiek “Sodros”, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio 1 d. dėl sunkmečio sumažintos pensijos bus atkuriamos tik 50 proc.

“Tai iš tiesų sudėtingas, nelengvas sprendimas, bet garantuojantis, kad visų mūsų pamatinis dalykas – lito stabilumas ir galimybė be didesnių sutrikimų išmokėti pensijas ir atlyginimus būtų garantuojamas. Šiuo atveju valstybės galimybės atstatyti sumažintas pensijas visada buvo siejamos su ekonomikos atsigavimo perspektyvomis. Deja, ne nuo mūsų priklausančių priežasčių tos perspektyvos šiuo metu atrodo blogiau, nei buvo galima galvoti rugsėjo-spalio mėnesiais”, – akcentavo A. Kubilius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė informavo, kad mažinant biudžeto lėšas tikimasi sutaupyti maždaug 600 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Įtraukus PSDF ir “Sodros” biudžetus sutaupyta suma siektų 1 mlrd. litų.

BFL

Siūloma, kad duomenis apie tai, kaip valstybės institucijos įvairioms reikmėms naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, Seimo Audito komitetas rinktų rečiau nei iki šiol – kas pusmetį. Esą parlamentinė kontrolė dėl to nesusilpnėtų, rašo “Lietuvos žinios”.

Seimo valdybai pavedus, pernai parlamento Audito komitetas rinko duomenis apie valstybės biudžeto lėšų naudojimą įvairiose institucijose. Informacija turėdavo būti pateikiama kas ketvirtį, už tris mėnesius. Tačiau šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai į Seimo Audito komitetą nesuplaukė, nes Seimo vadovybė dar neįpareigojo ir toliau vykdyti tokią parlamentinę kontrolę. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.

L. Graužinienės nuomone, Seimo valdyba dėl to, ar pavesti Audito komitetui toliau rinkti duomenis, kaip naudojamos darbo užmokesčio fondo, taip pat kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai, transportui, ekspertų paslaugoms apmokėti skirtos lėšos, greičiausiai apsispręs apsvarsčiusi pateiktą metinę ataskaitą.

Sprendimą rinkti tokius duomenis Seimo Audito komitetas gali priimti ir pats.

“Tačiau šis darbas buvo atliekamas Seimo valdybos pavedimu, todėl būtų korektiška atsiklausti jų nuomonės. Manau, ir toliau bus norima, kad rinktume šiuos duomenis”, – sakė L. Graužinienė.

Seimo Audito komiteto pirmininkės teigimu, informacijos apie valstybės lėšų panaudojimą rinkimas yra naudingas. Esą pernai vykdant parlamentinę kontrolę institucijos taupė kontroliuojamas išlaidas, dalis lėšų buvo sugrąžinta į valstybės biudžetą.

“Gal daugiau problemų metų pabaigoje išryškėjo dėl ministerijoms pavaldžių institucijų. Tačiau po pateiktų rekomendacijų ministerijos analizuoja jų veiklą”, – teigė L. Graužinienė.

L. Graužinienė svarsto galimus dabartinės tvarkos pakeitimus. Esą valstybės institucijos galėtų teikti ne ketvirčio, o pusmečio išlaidų rodiklius. Rinkti ir apibendrinti trijų mėnesių duomenis, anot L. Graužinienės, komitetui yra labai sudėtinga, nes trūksta pajėgumų.

“Komitetui tenka labai didelis darbo krūvis. Čia dirba keturios patarėjos. Pateiktų duomenų analizę apdorojanti darbuotoja praktiškai pusę mėnesio “iškrinta” iš kitų darbų”, – aiškino ji.

Jei informacija apie valstybės lėšų panaudojimą būtų renkama kas šešis mėnesius, parlamentinė kontrolė, L. Graužinienės nuomone, netaptų formali. “Jei tik kiltų neaiškumų, tikrai, kaip ir iki šiol, prašysime pateikti papildomos informacijos, ją analizuosime”, – patikino ji.

Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė tokiai iniciatyvai pritartų. Anot jos, dėl to Seimo Audito komitetui būtų kiek lengviau.

L. Graužinienė taip pat svarsto, gal valstybės institucijų išlaidas galima analizuoti ir kitais pjūviais. Audito komiteto vadovės teigimu, papildomai vertėtų pasiaiškinti, kiek pinigų per Europos Sąjungos paramos teikimo laikotarpį valstybė išleido mokymams, kiek tarnautojų buvo apmokyta.

“Pasitarsime, ko reikėtų Seimo valdybai, ir apsispręsime, kokia forma daryti analizę”, – sakė L. Graužinienė