Valdovų rūmų statybų reikalas užsiėmė Valstybės kontrolė ir surado daugybę pažeidimų  Visa medžiaga tolimesniam tyrimui perduota Generalinei prokuratūrai, kuri ir bandys ieškoti kaltų.

Valstybės kontrolės teigimu, projektas pabrango daugiau nei tris kartus, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Valstybė kontrolė mano, kad Valdovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., tinkamai nevykdė visų joms pavestų funkcijų.

Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, pilių direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi.Tai dar davė daugiau kaip 7 mln. Lt. nuostolį šiam projektui..

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

„Lietuvso rytas“ rašo:

Nustačiusi daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir statant Valdovų rūmus Valstybės kontrolė įžvelgė galimą turto iššvaistymą bei pareigų neatlikimą ir audito dokumentus perdavė prokurorams.„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus, būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, kaina nebūtų tiek daug išaugusi”, – pareiškė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Projekto darbų kaina padidėjo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo (Panevėžio statybos tresto. – Red.) kontrolės priemonės.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

„Vilniaus pilių direkcija neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams buvo pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekio ir kainų”, – tvirtino valstybės kontrolierė.

Kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė visos projekto vertės dalis, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln., o 16,3 mln. litų.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tai sumokėta daugiau nei 20,6 milijono. Anksčiau kasinėtoje teritorijoje buvo atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius.

Pinigai švaistyti ir už nerezultatyvias istorinės medžiagos paieškas užsienio archyvuose, už keliones į jau lankytas istorines vietas. Be to, už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose”, – teigė auditoriai.

Vakar „Lietuvos rytas” bandė sužinoti ir Vilniaus pilių direkcijos nuomonę, tačiau teišgirdo, kad atsakymas į Valstybės kontrolės kaltinimus dar rengiamas. Tuo tarpu dėl neužbaigtų Valdovų rūmų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos.Todėl kyla grėsmė, jog gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų..

Anot Kultūros ministro Arūno Gelūno, atsakomybė dėk šių pažeidmų turėtų būti bendra – bendra:

„Kategoriškai nesutinku, kad tik Kultūros ministerija buvo atsakinga už Valdovų rūmų atstatymo kontrolę.Šį milžinišką valstybės projektą, kuris nuo pat pradžių buvo labai politizuotas, kuravo ir daugybė kitų institucijų. Todėl atsakomybė turėtų būti bendra. Buvusios vyriausybės šiuo atžvilgiu padarė daug šiurkščių klaidų. Neatmestina, kad darbų sąmatos buvo didinamos ir tyčia.

Tačiau atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas imsimės visų būtinų sprendimų, kad Valdovų rūmų atkūrimas toliau vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, o lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai. Nuo šiol griežtai kontroliuosime šio projekto vykdymo išlaidas. Tačiau stengsimės projekto nevilkinti. Valdovų rūmai turėtų kuo greičiau atverti duris visuomenei ir pradėti duoti pelno.”

Dalė Bernotaitienė, objekto rangovo,  “Panevėžio statytos tresto“ finansų direktorė komentuodama sitauaciją, sakė:

„Rūmų statybos finansavimas tvirtinamas kasmet. Šiais metais Valdovų rūmuose mes turime atlikti 11,3 mln. litų vertės darbų, dar planuota 8 mln. litų. Kitų metų darbams pateikėme 24 mln. litų sąmatą. Iki Naujųjų metų Kultūros ministerija turėtų apsispręsti dėl sumos. Statybos darbai Valdovų rūmuose yra sudėtingi, trunka ilgiau nei statant kitą objektą. Pavyzdžiui, mokslininkų tyrinėjimai užtrunka ilgai, o mums tenka laukti.

Nustatyti galutinę statybų kainą būtų sunku. Bet jei kultūros ministras siekia sutarties pakeitimų, mes esame lankstūs, sėstume prie derybų stalo.Statybų procese nieko nepažeidėme. Darbų užsakovė – Vilniaus pilių direkcija. Kiek per metus darbams skiriama pinigų, tiek ir dirbame. Kartais būna, kad dėl finansavimo apsisprendžiama jau metams įsibėgėjus, tačiau mes vis tiek dirbame Valdovų rūmuose.”

“Vilniaus diena” skelbia:

Valsybės kontrolės nuomone, Valdovų rūmų atstatymas nepabrangtų beveik triskart, jeigu visos už tai atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo darbą. Generalinei prokuratūrai įvertinti perduota su Valdovų rūmų atstatymu susijusi dokumentacija. Kultūros ministras Arūnas Geūnas neatmeta, kad Valdovų rūmų atstatymo sąmatos galėjo būti dirbtinai išpūstos “suinteresuotų asmenų”. Tačiau ministras jų neįvardijo.

Nustatyta, kad Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų. Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Valstybės kontrolės auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi.

Kultūros ministras A.Gelūnas pripažino, kad iš ministerijos pusės stigo kontrolės “įgyvendinant šį vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybės investicijų projektą”. Tačiau A.Gelūnas pastebėjo, kad už statyboms leistų lėšų kontrolę buvo atsakinga ne vien Kultūros ministerija, bet ir daugelis kitų institucijų.

Ministras priminė dirbantis tik nuo šių metų liepos 2 dienos. Todėl jis pareiškė tikįs, kad ministerijos vadovybei bus suteiktas laikas ir galimybė peržiūrėti Valdovų rūmų statybų sąmatas, sutartis, įtvirtinti griežtesnę lėšų leidimo kontrolę.

“Sąmatos dabar peržiūrimos. Galiu užtikrinti, kad bus pasiekta, jog statybų sąmata nebebūtų atvira ir nepagrįstai didelė, kaip buvo iki šiol”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Paklaustas, ar negalėjo būti taip, kad Valdovų rūmų sąmatos buvo dirbtinai išpūstos, ministras atsakė: “Neatmesčiau tokios galimybės”. Tuo esą galėjo būti suinteresuoti “tam tikri asmenys”. Tačiau jų A.Gelūnas nekonkretizavo. “Jūs per daug iš manęs norite atsakymų”, – šyptelėjęs sakė jis žurnalistams.

Kultūros ministerijos vadovas negalėjo atsakyti ir į tai, kiek dar metų užtruks Valdovų rūmų atstatymas ir kiek jis dar pareikalaus milijonų. “Vis dėlto, noriu pasakyti, kad Valdovų rūmai, nepaisant projekto kontraversiškumo, stovi, jie yra pastatyti. Dabar reikia pasiekti, kad jie taptų atviri visuomenei, pradėtų nešti pelną. Valstybės kontrolės išvados visiškai nevilkina šio projekto įgyvendinimo”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Valstybės įmonės “Vilniaus pilių direkcija” vadovai atsisako komentuoti galimybę įvykdyti kontrolierių nurodymą pakeisti rangos sutartį. Laikinasis įmonės direktorius Vytautas Povilaitis ketina pirmiausia susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis, tuomet išnagrinės galimybes įvykdyti jose išdėstytas rekomendacijas ir nurodymus.

Tačiau Vilniaus pilių direkcijos darbuotojai neslepia pasipiktinimo, kad Valstybės kontrolė, atlikdama Valdovų rūmų statybos auditą, neatsižvelgė į direkcijos pareikštas pastabas, pateiktus paaiškinimus. Valstybės auditoriai esą neįvertino visų “objektyvių ir subjektyvių aplinkybių”, kurios lėmė gerokai išaugusias rūmų atstatymo kainas.

Apie Valdovų rūmų atstatymą  ir Valstybės kontrolės atliktą šių statybų auditą trečiadienį V.Povilaitis turės aiškintis Seimo Audito komiteto posėdyje.

“Respublika” informuoja:

”Prokurorai beldžiasi į Valdovų rūmų statybos reikalus. Valdovų rūmų statybos reikalai – daugybė pažeidimi pasirenkant rangovą ir atliekant statybos darbus – perduoti narplioti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolės teigimu, projekto darbų kaina išaugo nuo  114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. Lt.

Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, o orientacinę viso projekto arbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis visos projekto vertės, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atsiskaitymo darbų kainos, todėl jie atsėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai> Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje pirminiams tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln.Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau kaip 20,6 mln. Lt

Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2009 metų finansinį ir teisėtumo auditą Žemės ūkio ministerijoje, nustatė nemažai pažeidimų. Dviejų administracinių pastatų rekonstrukcijos darbams 2006–2009 m. Valstybės investicijų projekte buvo numatyta skirti daugiau nei 22 mln. Lt, o išleista per 27 mln. Lt. Nors projektui numatytos lėšos buvo viršytos, tačiau rekonstruotas tik vienas pastatas.

Auditoriai konstatavo, kad daugiau kaip pusę darbų ministerija nupirko neskelbiamų derybų būdu iš darbus jau vykdžiusio rangovo. Rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pagal netinkamai parengtą projektą, dėl kurio keitimų prireikė papildomų biudžeto lėšų, buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo.

Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose auditoriai nustatė buhalterinės apskaitos klaidų. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno augalų veislių tyrimo stočių apskaitoje įregistruoti ankstesniaisiais metais įsigyti beveik 5 mln. Lt vertės pastatai ir statiniai, nesant jų vertę pagrindžiančių įsigijimo dokumentų.

Ministerija, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, apskaitos duomenų tinklo kūrimo ir įgyvendinimo darbams vykdyti VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai pervedė 1,4 mln. Lt, nors šiuos darbus turėjo pirkti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka. Ministerija automobilių remonto paslaugas pirko netaikydama nė vieno ministerijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklėse numatyto pirkimo būdo ir už jas sumokėjo 93 tūkst. Lt jau pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Kauno ir Vilniaus augalų veislių tyrimo stotys patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas išnuomojo nesivadovaudamos valstybės turto nuomą reglamentuojančiais teisės aktais. Kauno augalų veislių tyrimo stotis ne viešo konkurso būdu gyvenamąsias patalpas išnuomojo įstaigoje nedirbantiems asmenims. Vilniaus augalų veislių tyrimo stotis, neturėdama tokios teisės, išnuomojo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą asfaltuotą aikštelę vairavimo mokymo paslaugas teikiančiai privačiai bendrovei.

Atsižvelgusi į auditorių pastabas ministerija parengs Vyriausybės nutarimo projektą dėl patalpų perdavimo Kauno rajono savivaldybei, o Vilniaus augalų veislių tyrimo stotis sutartį dėl asfaltuotos aikštelės ir negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukė.

Valstybės kontrolė atliko Švietimo ir mokslo ministerijoje finansinį auditą už 2009 metus ir išsiaiškino, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose trūksta finansinės drausmės.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas sprendimu įpareigojo švietimo ir mokslo ministrą reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Kai kurios institucijos teikė neišsamius arba netinkamus apskaitos dokumentus arba iš viso jų nepateikė. Ministerija iš biudžeto lėšų gavėjų nepareikalavo patirtas išlaidas pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad 5,5 mln. Lt išlaidų tikrai buvo patirtos ir kad šios biudžeto lėšos panaudotos pagal paskirtį.

Kai kuriais atvejais Nekilnojamojo turto registro duomenys ir apskaitos duomenys neatitinka faktinės pastatų būklės ir paskirties. Pavyzdžiui, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro vardu užregistruoti 23 pastatai, o į apskaitą įtraukta tik 11 pastatų.

Lietuvoje nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos, teigia Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu gamintojų atsakomybės už aplinkos teršimą principas iš esmės nėra įgyvendintas.

“Šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra parengusi teisės aktų pataisas, kurios turėtų pakeisti iki šiol galiojusią gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir išspręsti išankstinio tyrimo metu auditorių nustatytas atliekų tvarkymo problemas”, – teigė G.Švedienė.

Anot auditorių, atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje yra trūkumų. Be to, kasmet daugiau nei pusė už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis surinktų lėšų lieka nepanaudotos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepajėgi užtikrinti viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms pagal panaudos sutartis perduoto turto tinkamo valdymo ir naudojimo, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Anot jos, tai rodo kontrolierių atlikto audito metu nustatyti turto pardavimo ir nurašymo pažeidimai.

Ministerijos apskaitos duomenimis, jos turtas vertinamas daugiau nei 1 mlrd. litų, bet didžioji jo dalis – 994 mln. litų – pagal panaudos sutartis perduota naudoti 270 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, auditas SAM atskleidė daug valstybės turto valdymo problemų – ji ne tik netinkamai prižiūrėjo didelės vertės valstybės turtą, bet ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų skirstė lėšas viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtu sprendimu sveikatos apsaugos ministras įpareigotas reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Prieš trejus metus Valstybės kontrolė rekomendavo visą ministerijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir spręsti klausimą dėl nenaudojamo nekilnojamojo ilgalaikio turto.

Šiemet valstybiniai auditoriai rekomendavo organizuoti sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nekilnojamojo turto inventorizaciją ir, esant neatitikimų, imtis reikiamų priemonių.

Valstybiniai auditoriai ministerijai turėjo priekaištų ir dėl netinkamo valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Nustatyta, kad neatlikusi viešųjų pirkimų procedūrų, ministerija pagal sutartis įvairioms asociacijoms, viešosioms įstaigoms ir uždarajai akcinei bendrovei paskirstė 364 tūkst. litų paslaugoms įsigyti, projektams, konferencijoms ir renginiams finansuoti.

Dar beveik 52 tūkst. litų, nesilaikant Sveikatos sistemos įstatymo, ministro įsakymu buvo skirta sveikatinimo veikloje dalyvaujančioms viešosioms įstaigoms bei labdaros ir paramos fondui.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimto sprendimo reikalavimus ministerija įpareigota įvykdyti per 90 kalendorinių dienų.

Klaipėdoje netinkamai naudotos mokinio krepšelio lėšos ir būta pažeidimų statant daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą, ketvirtadienį paskelbė Valstybės kontrolė.

Auditorių teigimu, naudojant mokinio krepšeliui skirtas lėšas, daugiau kaip 105 mln. litų ugdymo įstaigoms paskirstyta ne pagal mokinių skaičių.

Statydama daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą Klaipėdos miesto savivaldybė sutartyje su rangovu numatė 5 proc. statybos darbų vertės užsakovo rezervą nenumatytiems darbams atlikti, t. y. 2,6 mln. litų, tačiau šiems darbams nenustatė kainodaros taisyklių, kaip numatyta teisės aktuose.

Be to, kaip faktinės išlaidos nepagrįstai užregistruota už 440 tūkst. litų neatliktų darbų, už kuriuos sumokėta avansu ir neregistruotas šios sumos debetinis įsiskolinimas, teigia Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą ir administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Valstybės kontrolė (VK), apibendrinusi Kultūros ministerijoje (KM) atlikto 2009-ųjų finansinio ir teisėtumo audito rezultatus konstatavo, kad Valstybinis jaunimo teatras ir Valstybinis simfoninis orkestras neekonomiškai naudojo valstybės lėšas, o įgyvendinant ministerijos finansuojamus tęstinius projektus būta pažeidimų.

Pavyzdžiui, rekonstruojamas Valstybinis jaunimo teatras kėdes pirko po 535 litus.

VK teigimu, ministerija, nors ir ėmėsi griežčiau kontroliuoti valstybės lėšų ir turto naudojimą, turi imtis dar konkretesnių ir griežtesnių priemonių tvarkai kultūros sistemoje įvesti.

“Nors KM, reaguodama į praėjusiais metais valstybinių auditorių pareikštas pastabas, tobulino vidaus kontrolės sistemą, griežčiau kontroliavo valstybės lėšų ir turto naudojimą, tačiau būtina imtis dar konkretesnių ir griežtesnių priemonių tvarkai kultūros sistemoje įvesti”, – pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas tvirtina, kad priemonės yra griežtinamos, vidaus kontrolės sistema tobulinama, tikslinamos lėšų skyrimo taisyklės ir išankstinio paraiškų daliniam finansavimui gauti vertinimo procedūros, pranešė ministerija.

“Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Valstybinio jaunimo teatro pastatų rekonstrukcija buvo vykdoma neekonomiškai”, – teigia VK.

Pasak jų, teatras užsakovo funkcijoms vykdyti pasamdė bendrovę “Lietuvos paminklai”, o ši bendrovė statybos rangos sutartį sudarė su bendrove “Kortas”. “Lietuvos paminklams” už darbų priežiūrą buvo numatyta sumokėti 6,3 proc. jų kainos.

VK nuomone, šios sutartys sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, nes pats teatras turėjo būti atsakingas už statybos rangos sutarčių sudarymą ir jų sąlygų vykdymą.

Biuro baldus už 251 tūkst. litų teatrui pirko “Kortas”. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad bendrovės nupirktų baldų kainos yra nuo 2,3 iki 9 kartų didesnės, lyginant su tokių pačių arba panašių baldų rinkos kainomis, pavyzdžiui, rinkoje lankytojo kėdė kainuoja 59 litus, o teatras už jas sumokėjo 535 litus.

Auditoriai įspėjo, kad ir ateityje vykdant šį projektą biudžeto lėšos gali būti naudojamos ne pačiu ekonomiškiausiu būdu, nes numatoma įsigyti prabangos prekių – natūralios odos minkštasuolį ir fotelį už beveik 9 tūkst. litų, dvigulę lovą už 3 tūkst. litų, skystųjų kristalų televizorių už beveik 12 tūkst. litų, virtuvės komplektą už 10 tūkst. litus ir kt.

Pasak KM, teatro vadovas Algirdas Latėnas tuometiniam kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui garantavo, kad 2010 metų investicinio projekto lėšos bus naudojamos ekonomiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka, kad įvertinus objektyvias aplinkybes bus tikslinamos skaičiuojamosios sąmatos.

Birželio 4-ąją A.Latėnui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Jis buvo įpareigotas pašalinti visas neįgyvendintas VK rekomendacijas, užtikrinant, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir taupiai.

“Audito metu taip pat konstatuota, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras neužtikrino, kad biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir teisėtai, o patiriamos išlaidos neviršytų skirtų valstybės biudžeto asignavimų”, – savo verdiktą skelbia VK.

Ji padarė išvadą, kad pernai orkestro prisiimti skoliniai įsipareigojimai už paslaugas, prekes ir už honorarus 548 tūkst. litų viršijo einamųjų biudžetinių metų bendras finansavimo lėšas, tačiau, nepaisant to, orkestro vadovo įsakymu buvo didinami darbuotojų tarnybiniai atlyginimai.

Pažymėtina, kad orkestro struktūroje nepatvirtinta dirigento pareigybė, o už dirigavimą orkestrui pagal viešojo atlikimo sutartis mokamas autorinis honoraras, kurio per metus apskaičiuota beveik 84 tūkst. litų.

Be to, neekonomiškai ir netaupiai panaudota 96 tūkst. litų biudžeto lėšų už reklaminių tekstų ir priemonių kūrimą bei kitus darbus, pavyzdžiui, už informacinės medžiagos apie koncertus sukūrimą ir orkestro gastrolinę veiklą pagal autorines sutartis sumokėta daugiau kaip 36 tūkst. litų, nors reklaminės veiklos organizavimas ir vykdymas numatytas Koncertų skyriaus penkių darbuotojų pareigybių aprašymuose.

Dar beveik 13 tūkst. litų panaudota neteisėtai, nes sumokėta už Vilniaus kongresų rūmų kasos reklaminės medžiagos ir firminės atributikos eksponavimo projektą, kurio nereikėjo, nes firminė atributika jau buvo sukurta ir medžiaga eksponuojama.

Anot ministerijos, birželio pradžioje orkestro vadovui Gintarui Rinkevičiui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Buvo įvertinta, kad dalis rekomendacijų yra įgyvendinta dar 2010 metų pradžioje apie tai informuojant ir VK.

G.Rinkevičius buvo įpareigotas pašalinti iki šiol neįgyvendintas VK rekomendacijas, numatant konkrečias procedūras, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, o įsipareigojimai neviršytų įstaigai patvirtintų biudžeto asignavimų dydžio.

KM pranešė, kad iš pateiktų orkestro biudžeto vykdymo ir įsiskolinimų birželio 30 dienos ataskaitų matyti, kad orkestro skoliniai įsipareigojimai sumažėjo beveik 300 tūkst. litų. Orkestro vadovas informavo, kad inventorizuotos skolinių įsipareigojimų sutartys ir atsisakyta paslaugų, kurios orkestrui nėra būtinos.

Valstybiniai auditoriai taip pat nustatė, kad KM netinkamai buvo naudojamos tęstiniams projektams skiriamos lėšos.

Ministerija tarptautiniam teatro festivaliui “Sirenos 09″ pagal nedetalizuotą sąmatą skyrė 250 tūkst. litų, tačiau neįvertino, kad kai kurios išlaidos faktiškai buvo mažesnės. Projekto sąmata buvo tikslinama festivaliui jau pasibaigus, tačiau net ir tada nebuvo nurodytos išlaidos konkretiems spektakliams.

Nustatyta, kad išlaidos apšvietimo, garso aparatūros nuomai ir spektaklių techniniam aptarnavimui faktiškai patirtos rodant tik tris spektaklius, o už paslaugas buvo sumokėta suma, numatyta dvylikai spektaklių. Dėl to kyla abejonių, ar biudžeto asignavimai naudoti racionaliai.

Panašūs pažeidimai buvo daromi ir rengiant tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalį “Naujasis Baltijos šokis 09″.

Atliekant KM finansinį (teisėtumo) auditą už 2009 metus buvo vertinama ir programa “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ (VEKS).

Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ministerija negavo ataskaitų apie 30-ies programos projektų, kuriems finansuoti buvo skirta 9,6 mln. litų, įvykdymą. Ministerija ėmėsi priemonių, kad projektų vykdytojai pagrįstų lėšų panaudojimą arba jas grąžintų. Be to, ministerija informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie galimą turto iššvaistymą viešojoje įstaigoje VEKS, kuri įgyvendino 4,5 mln. litų vertės projektą “Europos menų mokykla”.

Pasak KM, VEKS projektų vykdytojai, dar nepateikę visų išlaidas patvirtinančių dokumentų, raštais paprašyti kuo skubiau pateikti papildomus išlaidas patvirtinančius dokumentus arba grąžinti tinkamai nepanaudotas lėšas.

Valstybės kontrolė (VK) Kūno kultūros ir sporto departamente nustatė įvairių pažeidimų – 2009 metais daugiau nei 3,5 mln. litų paskirstyta neskaidriai, reikalavimų neatitinkantiems projektams ir pažeisdama teisės aktus.

Pasak VK pranešimo, nustatyta, kad dauguma Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos finansuotų projektų neatitiko jiems keliamų reikalavimų: iš projektų sąmatų nebuvo galima nustatyti, kas už gautas lėšas bus daroma, nepateikti visi reikalingi dokumentai. Kai kuriuose tarybos finansuotuose projektuose trūko net būtiniausios informacijos, teigiama VK pranešime.

Pavyzdžiui, sunkiosios atletikos salei rekonstruoti skirta 62 tūkst. litų, nors projekto paraiškoje nenurodyta, kas bus rekonstruojama, kokios darbų apimtys, kokią ir kiek įrangos planuojama įsigyti ir už kokią kainą.

Be to, pažymi VK, nuo įvairių projektų vertinimo nenusišalino tarybos nariai, kurių vadovaujamų institucijų projektai buvo vertinami. Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad taryba, atsižvelgdama į auditorių pastabas, jau sugriežtino fondo lėšų skirstymą.

Nustatyta, kad pažeidžiant teisės aktus daugiau nei 713 tūkst. litų fondo lėšų panaudota viešųjų įstaigų veiklai finansuoti, o ne konkretiems projektams vykdyti. Pavyzdžiui, viešoji įmonė “Optimalūs sporto sprendimai” per 63 tūkst. litų, skirtų jaunių ir jaunučių sporto žaidynėms surengti, panaudojo darbuotojų atlyginimams ir komunaliniams mokesčiams mokėti. Nutarus šią įstaigą likviduoti, sporto žaidynės taip ir nebuvo surengtos.

Nors 2009 metais departamentas parengė lėšų sporto federacijoms skyrimo tvarkos aprašą, tačiau jo nesilaikė ir lėšos organizacijoms buvo skirstomos pagal ankstesniais metais skirtų lėšų dydžius. Pasak auditorių, toks lėšų skirstymo būdas yra neskaidrus. 2009 metais tokiu būdu alpinizmo, lietuviško ritinio, sporto medicinos ir kitoms sporto federacijoms departamentas paskirstė 642 tūkst. litų.

Auditorių vertinimu, valstybės biudžeto lėšų departamentas galėjo sutaupyti nepirkdamas teisinių paslaugų ir greičiau užbaigdamas jam pavaldžių įstaigų likvidavimą. Nustatyta, kad departamentas už daugiau nei 50 tūkst. litų įsigijo teisines paslaugas, kurios numatytos dviejų institucijoje dirbančių teisininkų pareigybių aprašymuose. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kurias pavaldžias įstaigas departamentas likviduoja jau šešiolika metų, todėl valstybės lėšos naudojamos netaupiai ir neracionaliai.

Valstybės kontrolė pastebi, kad iki galo neišspręstas rentų mokėjimo klausimas sportinę karjerą baigusiems sportininkams. Teisės aktuose numatyta, kad renta mokama tik kito pajamų šaltinio neturintiems buvusiems sportininkams arba jas gaunantiems už darbą kūno kultūros ir sporto srityje.

Tačiau teisės aktuose neišaiškinta, kas yra darbas kūno kultūros ir sporto srityje. Pasitaiko atvejų, kai rentas gauna karjerą baigę sportininkai, kurių mėnesiniai atlyginimai viršija 60 tūkst. litų. 85-iems karjerą baigusiems sportininkams 2009 metais departamentas išmokėjo daugiau nei 2,8 mln. litų rentų.

“Nors dėl gausybės pažeidimų praėjusiais (2008-aisiais – BNS) metais Kūno kultūros ir sporto departamentas sulaukė griežto Valstybės kontrolės vertinimo, o Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau ir po 2009 metų finansinio audito departamente konstatavome reikšmingus teisės aktų pažeidimus”, – VK pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Anot jos, optimizmo suteikia tik tai, kad pažeidimų mastas yra mažesnis ir kad valstybinių auditorių rekomendacijos jau pradėtos įgyvendinti.

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) finansinį auditą, įpareigojo kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį traukti drausminėn atsakomybėn dėl pažeidimų naudojant lėšas teatro generalinį direktorių Gintautą Kėvišą.

Pastarasis įpareigotas nubausti pažeidimus padariusius teatro darbuotojus, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, teatro vadovybei nepavyko užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai ir skaidriai.

Įvertinę LNOBT finansines ataskaitas, valstybiniai auditoriai įstaigos administracijai pateikė ilgą klaidų ir pažeidimų sąrašą. Daugiausia jų padaryta rekonstruojant didžiosios teatro salės sceną.

Su teatro didžiosios salės scenos darbais susijusi audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą.

Generalinei prokuratūrai perduotoje medžiagoje konstatuota, kad vykdydamas scenos rekonstrukciją, teatras ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

Sudarydamas sutartį, teatras iš esmės pakeitė preliminarios sutarties sąlygas ir planuotą scenos įrangą pakeitė kita, papildomai už tai sumokėdamas daugiau nei 2,1 mln. litų. Kitoje sutartyje buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina ir už įrangą sumokėta 62 tūkst. litų daugiau nei siūlė ją parduodanti įmonė.

Nustatyta, kad pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą teatro vadovybė papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų. Pasak auditorių, pirkdamas scenos rekonstrukcijos darbus, teatras nenumatė visų būsimų darbų ir reikiamos įrangos, todėl juos už daugiau nei 7,5 mln. litų papildomai įsigijo iš projekto rezervo lėšų.

Teatrui dar tik įpusėjus rekonstrukcijos darbus, turimos projekto rezervo lėšos jau viršytos daugiau nei 2,5 mln. litų. Auditoriai nustatė, kad teatras daugiau nei 1,1 mln. litų sumokėjo ir už dar neatliktus darbus. Be to, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai buvo atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkst. litų.

Reikšmingi teisės aktų pažeidimai nustatyti teatrui savo darbuotojams mokant priedus už svarbius ir sudėtingus darbus.

Auditoriai negalėjo įvertinti, ar beveik 1,8 mln. litų priedų išmokėti pagrįstai, nes nebuvo nurodyta, už kokius konkrečius darbus jie buvo skiriami. Kai kuriems darbuotojams padidinus algas ir mokant priedus, 140 tūkst. litų buvo panaudota iš 2010 metams teatrui skirtų valstybės biudžeto lėšų, nors įstatymai tai draudžia daryti.

Taip pat nustatyta, kad teatras viešajai įstaigai “Pirmoji kava” didžiąją teatro salę renginiui išnuomojo už 1000 litų, nors nustatyta minimali nuomos kaina turėjo būti bent 10 tūkst. litų. Pasak auditorių, tokį mažą įkainį galėjo nulemti teatro pagal panaudos sutartį iš viešosios įstaigos 2006 metais gautas automobilis “Audi 6″. Kitiems klientams teatro didžiosios salės nuoma atsieina vidutiniškai 26 tūkst. litų.

Anot auditorių, teatro administracija ėmėsi šalinti audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus.

“Valstybinės mokesčių inspekcijos kaupimo principu pagrįsta mokesčių apskaitos sistema kuriama pažeidžiant teisės aktus ir neracionaliai naudojant turimus išteklius”, – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.

“Ypač neramu dėl to, kad valstybės institucijose nustatytu laiku nepasiekiami planuoti informacinių sistemų kūrimo rezultatai, jas kuriant lėšų poreikis išauga kelis kartus, ir šios problemos nuolat kartojasi. Būtina paspartinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo priėmimą”, – teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

VMI, siekdama pereiti prie apskaitos kaupimo principu, numatė iš esmės pakeisti su mokesčių administravimu susijusių informacinių sistemų architektūrą ir sukurti naują mokesčių apskaitos informacinę sistemą, kuri turėjo patikimai veikti nuo 2009 m. pradžios. Šiam tikslui sudaryta sutarčių už beveik 22 mln. Lt, faktiškai panaudota 6,17 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Nebaigtus darbus, kurių preliminari vertė apie 12 mln. Lt, numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Tuo pat metu VMI veikia ir informacinė sistema, kurioje apskaita atliekama pinigų principu. Jai sukurti panaudota 32 mln. Lt, o iki 2012 m. numatoma panaudoti dar 11 mln. Lt.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad VMI nebuvo dokumentais patvirtinusi sprendimų, kaip bus išsaugotos padarytos investicijos, kokią mokesčių administravimo veiklos sritį apims senoji informacinė sistema ir kokios funkcijos bus perkeliamos į diegiamą naują sistemą, kada nebereikės skirti lėšų besidubliuojančių modulių palaikymui ir priežiūrai.

Auditoriai atkreipė dėmesį į neracionalaus lėšų planavimo ir naudojimo faktus. Nustatyta, kad planuojant naująją informacinę sistemą dar nebuvo tiksliai žinoma, kokių ir kiek reikės išteklių, o kompiuterinė įranga įsigyta, kai dar nebuvo parinktas sistemos diegimo vykdytojas ir nebuvo apibrėžta detali techninė architektūra. Dalis naujosios informacinės sistemos kompiuterinės įrangos naudojama ne pagal paskirtį. VMI planuoja dar pirkti apie dešimt serverių ir kitos įrangos, nors turi devynis nenaudojamus serverius.

Audito metu nustatyta, kad VMI informacinės sistemos eksploatuojamos pažeidžiant teisės aktus. Iki šiol nepatvirtintas senosios sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas ir naujosios informacinės sistemos specifikacija. Diegiant naują mokesčių apskaitos informacinę sistemą Mokesčių mokėtojų registras VMI reorganizuojamas nesant Vyriausybės nutarimo, nepatvirtinta šio registro veikimo schema, neparengti informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planai, kurie reikalingi įgyvendinant saugos politiką. Dėl teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo VMI viršininką Modestą Kaseliauską teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn ir pašalinti nurodytus pažeidimus

Valstybės kontroliere paskirta Giedrė Švedienė, vadovavusi Valstybės kontrolės 3-iajam audito departamentui. Už G.Švedienę ketvirtadienį balsavo 108 Seimo nariai, prieš – 16, o vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Dėl G.Švedienės paskyrimo parlamentarai balsavo slaptai.

Konservatorių-krikdemų seniūnas Jurgis Razma tvirtino, kad dabar Valstybės kontrolė yra iš tų institucijų, kurios turi ir Seimo, ir visuomenės pasitikėjimą: “Tikiuosi, kad tą pasiekimų lygį išlaikys ir gal dar aukščiau pakels”.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius vylėsi, kad “su nauja vadove Valstybės kontrolė netaps politizuota institucija”.

Socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino pasigendąs Valstybės kontrolės apibendrinančių rekomendacijų ir patarimų iš biudžeto lėšų gyvenančioms institucijoms ar dėl valstybės lėšomis finansuojamų projektų.

“Vienos ar kitos institucijos audito pagrindu būtų galima daryti išvadas ir kitose. Kartais matome, kad panašios klaidos, nusižengimai ar net nusikaltimai kartojasi tai vienur, tai kitur Jeigu būtų geri ir rimti apibendrinimai pateikti iš Valstybės kontrolės, tų pasitaikančių klaidų būtų galima išvengti ir geranoriškai vienos institucijos pasimokytų iš kitų”, – kalbėjo J.Olekas.

Audito komiteto narys konservatorius-krikdemas Kazimieras Uoka pasigedo iš Valstybės kontrolės “aktyvesnio reagavimo į einamuosius įvykius ir tokiu būdu būtų galima sutaupyti daug valstybės lėšų.

Pasak jo, Valstybės kontrolė netinkamai reagavo į VST privatizavimą bei “Leo LT” steigimą. “Gal ir domėjosi, bet viešai nuomonės nepasakė”, – sakė K.Uoka.

G.Švedienė, kuri yra energetikos viceministro Romo Švedo žmona, – ekonomistė analitikė, studijavusi Milane, kur įgijo bankininkystės ir finansų magistro laipsnį.

Ji yra dirbusi bendrovėje “Computerland”, Lietuvos nuolatinėje misijoje prie Jungtinių Tautų Ženevoje, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institute, Finansų ministerijoje, buvo Finansų ministerijos atašė nuolatinėje ES atstovybėje Briuselyje, o iki 2009 metų vasaros – Vidaus reikalų ministerijos sekretore.

G.Švedienė pakeis šešerius metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, kuri gegužės mėnesį taps Europos Audito Rūmų nare. R.Budbergytę į šią Europos Sąjungos instituciją delegavo Seimas

Valstybės kontrolė nustatė, kad beveik per trejus metus vien tik ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. Lt. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai.

Susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, bet samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažna Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijose. Valstybės institucijos ne visada pateikia teisės aktus priimantiems asmenims ir visuomenei informaciją, iš kokių asmenų pagal sutartis pirko projektų rengimo paslaugas. Dėl šių priežasčių didėja neteisėtos įtakos teisėkūros procesui rizika.

Auditorių nuomone, valstybės institucijos neretai be būtino reikalo samdo advokatus atstovauti jų interesams teismuose. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra per trejus metus už teisines paslaugas sumokėjo 322 tūkst. Lt. Auditorių apskaičiavimu, už tas lėšas papildomai įsteigus dar dvi teisininkų pareigybes, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, be to, būtų kaupiama funkcijoms atlikti reikalinga patirtis.

Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Vyriausybei siūloma suformuoti bendrus valstybės biudžeto lėšų teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms pirkti naudojimo principus, teisės aktuose aiškiai apibrėžti teisės akto rengėjų sąvoką ir numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad būtų paviešinti teisės aktų rengėjai, sukurti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami duomenys apie visus valstybės lėšomis planuojamus pirkti, vykdomus ir atliktus tyrimus.