“Veidas”: Kitą savaitę ketinate paskelbti išvadas, vertinančias, kaip įvykdytas 2009 m. valstybės biudžetas ir kaip buvo valdoma valstybės skola. Kokios pagrindinės Jūsų tyrimo išvados?

G.Š.: 2009 m. valstybės biudžetas vykdytas vadovaujantis teisės aktais, o valstybės vardu buvo skolinamasi ir skolos ataskaitos parengtos laikantis įstatymų. Tačiau manau, kad rinkti valstybės biudžetą ir valdyti skolas galima ir reikia racionaliau. Štai vienas skaičius: įvertinę 55 iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų bei savivaldybių finansinę veiklą, tik dėl ketvirtadalio audituotų valstybės biudžeto asignavimų neturėjome reikšmingų pastabų. Ataskaitose pasigedome kai kurių privalomų viešai teikti duomenų, radome klaidų, netikslumų ir teisės aktų pažeidimų. 2009 m. Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo leidžiami ir neviešuoju būdu, bet šitaip skolintis nebuvo numatyta. Be to, Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas vidaus rinkoje neviešuoju būdu nėra reglamentuotas.

“Veidas”: Palyginkite valstybės įstaigų audito rezultatus sunkmečiu ir ekonominio pakilimo metais. Ar sunkmečiu valstybės įstaigos racionaliau naudoja biudžeto lėšas, ar skiriasi pažeidimų kiekis?

G.Š.: Žinoma, sunkmečiu sumažėjus valstybės biudžetui visi stengiasi lėšas naudoti taupiau, bet akivaizdu, kad finansai ir kitas turtas gali būti naudojami efektyviau ir rezultatyviau. Pavyzdžiui, neekonomiškai panaudota dalis valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms. Tam tikrais atvejais auditoriai negalėjo patvirtinti išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo.

“Veidas”: Valstybės kontrolės (VK) išvados dažnai būna vienareikšmės, aiškiai nurodo pažeidimus ir klaidas. Tačiau po jų retai sulaukiame rezultato, kad būtų nubausti kaltieji, išieškoti iššvaistyti pinigai. Kokia VK išvadų galia ir kodėl jos nevirsta konkrečiais klaidų ištaisymo ir kaltųjų nubaudimo sprendimais valstybės įstaigose?

G.Š.: Įstatyme nurodyta, kad VK siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Nustatę reikšmingų teisės aktų pažeidimų reikalaujame, kad asignavimų valdytojai kaltus asmenis trauktų tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Praėjusiais metais tokių reikalavimų pateikėme 43. Po Valstybės kontrolės auditų pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. Lt, į savivaldybių biudžetus grįžo 374 tūkst. Lt, atstatyta valstybės turto, kurio vertė – 22 mln. Lt. Tačiau vis dar stinga asmeninės asignavimų valdytojų atsakomybės už padarytas klaidas ir pažeidimus.

Naujoji valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė žada būti reikli ir jos vadovaujamai įstaigai, ir Valstybės kontrolės rekomendacijų nevykdančioms valstybės institucijoms.

Penktadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė pristatė G.Švedienę Valstybės kontrolės darbuotojams.

I.Degutienė pabrėžė, jog kartais valstybės ir savivaldybių institucijos Valstybės kontrolės audito metu nustatytas problemas sprendžia “pernelyg vangiai”, tad palinkėjo siekti, kad problemos būtų ne tik nustatomos, bet ir sprendžiamos.

Valstybės kontrolierė G. Švedienė savo ruožtu pažadėjo būti reikli tiek sau ir savo vadovaujamai institucijai, tiek audituojamiems subjektams, kurie neatsakingai žiūri į valstybės turto valdymą.

“Seimo, vykdančio parlamentinę kontrolę, Vyriausybės ir pačių audituojamų subjektų dėmesys rekomendacijų įgyvendinimui turi būti didesnis”, – Valstybės kontrolės pranešime cituojama G. Švedienė.

Penktoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kontrolierė G.Švedienė Seime prisiekė ketvirtadienį.

Ji pakeitė šešerius metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, kuri gegužės mėnesį taps Europos Audito Rūmų nare.

Valstybės kontroliere paskirta Giedrė Švedienė, vadovavusi Valstybės kontrolės 3-iajam audito departamentui. Už G.Švedienę ketvirtadienį balsavo 108 Seimo nariai, prieš – 16, o vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Dėl G.Švedienės paskyrimo parlamentarai balsavo slaptai.

Konservatorių-krikdemų seniūnas Jurgis Razma tvirtino, kad dabar Valstybės kontrolė yra iš tų institucijų, kurios turi ir Seimo, ir visuomenės pasitikėjimą: “Tikiuosi, kad tą pasiekimų lygį išlaikys ir gal dar aukščiau pakels”.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius vylėsi, kad “su nauja vadove Valstybės kontrolė netaps politizuota institucija”.

Socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino pasigendąs Valstybės kontrolės apibendrinančių rekomendacijų ir patarimų iš biudžeto lėšų gyvenančioms institucijoms ar dėl valstybės lėšomis finansuojamų projektų.

“Vienos ar kitos institucijos audito pagrindu būtų galima daryti išvadas ir kitose. Kartais matome, kad panašios klaidos, nusižengimai ar net nusikaltimai kartojasi tai vienur, tai kitur Jeigu būtų geri ir rimti apibendrinimai pateikti iš Valstybės kontrolės, tų pasitaikančių klaidų būtų galima išvengti ir geranoriškai vienos institucijos pasimokytų iš kitų”, – kalbėjo J.Olekas.

Audito komiteto narys konservatorius-krikdemas Kazimieras Uoka pasigedo iš Valstybės kontrolės “aktyvesnio reagavimo į einamuosius įvykius ir tokiu būdu būtų galima sutaupyti daug valstybės lėšų.

Pasak jo, Valstybės kontrolė netinkamai reagavo į VST privatizavimą bei “Leo LT” steigimą. “Gal ir domėjosi, bet viešai nuomonės nepasakė”, – sakė K.Uoka.

G.Švedienė, kuri yra energetikos viceministro Romo Švedo žmona, – ekonomistė analitikė, studijavusi Milane, kur įgijo bankininkystės ir finansų magistro laipsnį.

Ji yra dirbusi bendrovėje “Computerland”, Lietuvos nuolatinėje misijoje prie Jungtinių Tautų Ženevoje, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institute, Finansų ministerijoje, buvo Finansų ministerijos atašė nuolatinėje ES atstovybėje Briuselyje, o iki 2009 metų vasaros – Vidaus reikalų ministerijos sekretore.

G.Švedienė pakeis šešerius metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, kuri gegužės mėnesį taps Europos Audito Rūmų nare. R.Budbergytę į šią Europos Sąjungos instituciją delegavo Seimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti Giedrės Švedienės kandidatūrą į valstybės kontrolierės pareigas, pranešama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Susitikime su kandidate į Valstybės kontrolės vadovus buvo aptarti Valstybės kontrolės tikslai bei uždaviniai ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis užtikrinant sklandų bei efektyvų šios Tarnybos darbą. Taip pat pasikeista nuomonėmis apie efektyvų ir skaidrų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą bei naujos Valstybinio audito strategijos 2011-2015 metams parengimą.

Prezidentė mano, kad asmeninės ir dalykinės G. Švedienės savybės, darbo viešajame sektoriuje ir atstovaujant Lietuvos Respublikai patirtis bus naudingos tolesniam efektyviam Valstybės kontrolės darbui.

„Visuomenė iš Tarnybos, prižiūrinčios, kaip valdomas ir naudojamas valstybės turtas bei vykdomas valstybės biudžetas, tikisi profesionalumo, sąžiningumo ir objektyvumo. Tokius reikalavimus keliu ir šios institucijos vadovui”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kandidatė yra įgijusi ekonominės kibernetikos specialybę Vilniaus universitete, vėliau ekonomikos mokslų magistro laipsnį Centrinės Europos universitete Prahoje bei bankininkystės ir finansų magistro laipsnį Milane. G. Švedienė didžiąją savo profesinės karjeros dalį skyrė viešajam sektoriui: dirbo Lietuvos Respublikos Nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijose. Kandidatė į valstybės kontrolierius šiuo metu dirba Valstyb ės kontrolės 3-iojo audito departamento direktore.