„Centralizuoto valstybės turto valdymo priemonės, valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo darbai atliekami nesilaikant nustatytų terminų“, – konstatuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.
Valstybės kontrolė jau daug metų ragina paskirti instituciją, atsakingą už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, atsisakyti praktikos, kai vienos valdžios institucijos patalpas pigiai nuomoja, o kitos brangiai nuomojasi.
Valstybės valdomas patalpas išnuomoti galima tik konkurso būdu, pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, rinkos kainomis, tačiau sprendimą dėl nuomos priima pats turto valdytojas. Jis turi gauti Aplinkos ministerijos pritarimą, bet, matyt, tik formalų, nes ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė pabrėžė, kad nuomos kainas tikrinti ar jas skaičiuoti – ne ministerijos kompetencija.
Kai kiekviena valdžios įstaiga su valstybės jai patikėtu turtu elgiasi pagal savo supratimą, taip ir išeina, kad, Saulėlydžio komisijos skaičiavimais, vien Vyriausybės kompetencijai priskirtinų įstaigų nekilnojamojo turto administravimo ir priežiūros išlaidos, tenkančios 1 kv. m bendro nekilnojamojo turto, svyruoja nuo 30 iki 90 Lt per mėnesį, bet yra ir tokių, kurių išlaidos smarkiai viršija 100 Lt.
„Pirma, turtą reikia inventorizuoti, kas bandoma daryti, antra, sukurti motyvacinę sistemą, kad institucijos būtų suinteresuotos savo plotą optimizuoti”, – siūlo Saulėlydžio komisijos narys, Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.
Pavyzdžiui, Suomijoje veikia viena centrinė valstybės nekilnojamojo turto valdymo agentūra, kuri sprendžia, gal verta patalpas išnuomoti, pavyzdžiui, miesto centre, o toliau nuo jo išsinuomoti didesnes ir dar sutaupyti. Kai kur valstybės institucijoms patalpoms administruoti skiriama nustatyta suma, o jos pačios sprendžia, ar likti esamose, ar ieškoti pigesnių, nes sutaupyti pinigai lieka joms.

Box
Valstybės institucijų ir įstaigų gaunami ir mokami nuompinigiai (mln. Lt)
Metai    Pajamos už patalpų nuomą    Nuomos išlaidos    Skirtumas
2008    26,8    62,1    –35,3
2009    24,1    68,1    –44
2010    24,8    62,1    –37,3
2011    26,7    52,8    –26,1
2012 m. planas    21,6    ?
Šaltinis: Finansų ministerija

 

„Snoro“ žlugimas, sumaištis tarptautinėse rinkose, priklausomybė nuo energetinių žaliavų, žmonių bei pinigų emigracija šiemet valstybės skolą išaugins dar 4 mlrd. Litų

 

Net per 100 proc. BVP perkopusios kai kurių Europos Sąjungos valstybių skolos iki praėjusių metų niekam pernelyg neužkliūdavo ir netrukdomai kasmet augo, patręštos gero gyvenimo apetitu. Tačiau ne pagal išgales gyvenusių graikų, italų problemos pernai prispaudė visą euro zoną ir privertė praregėti, kokios pražūtingos gali būti valstybės skolos.

Sumaištis euro zonoje skatina atidžiai sekti ir Lietuvos skolos dinamiką. Finansų ministerija ramina, kad Lietuva yra tarp šešių mažiausią valstybės skolą turinčių ES valstybių. 38 proc. BVP siekianti Lietuvos valstybės skola neatrodo labai grėsmingai, tačiau nerimą kelia jos didėjimo tempai: ES senbuvės prasiskolino per daugelį metų, o mes vien per pastaruosius ketverius skolą padidinome daugiau nei dvigubai (2008 m. – 15,5 proc. BVP). Jei ją išdalytume visiems šalies gyventojams, šiandien kiekvienam tektų po 12,8 tūkst. Lt – banko „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad per metus ši našta mums padidėjo 1,6 tūkst. Lt. 2012-aisiais kiekvienas būsime skolingi po maždaug 13,3 tūkst. Lt.

Vis dar būsime priklausomi nuo Rusijos diktuojamų energijos išteklių kainų, be to, žadame statytis atominę elektrinę, nors atliekamų pinigų tam neturime. Tad kokia bus valstybės skola 2012 m. ir kokios mūsų galimybės su ja tvarkytis?

 

 

Skola padidės 4 mlrd. Lt

2011 m. lapkritį Finansų ministerija buvo patikėjusi, kad 2012 m. valstybės skolą pavyks stabilizuoti ir ji sieks apie 37 proc BVP. Tačiau sumažėjus Lietuvos ekonomikos augimo prognozei ir žlugus „Snoro“ bankui, šias viltis teko palaidoti. 2012 m. mums teks skolintis beveik milijardu litų daugiau, negu planavome, o valstybės skola paaugs 3,4 procentinio punkto – iki 41 proc. BVP. Jei vertinsime nominalia verte – litais, skaičiai dar nepalankesni. Finansų ministerijos prognozėmis, per 2012-uosius valstybės skolą išauginsime net keturiais milijardais litų.

„Skolos lygio prognozę didino ir tai, kad 2012 m. prognozuojamas 6 mlrd. Lt mažesnis nominalus BVP. Dėl to skolos lygis padidėja 2 proc. BVP“, – tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Ministerija viliasi, kad „Snoro“ bankroto įtaka valstybės skolos didėjimui bus laikina – apdraustiems indėliams kompensuoti paskolintas lėšas ji tikisi atgauti, kai tik bankroto administratorius pradės pardavinėti banko turtą.

Tiesa, valstybės skolą kitais metais didins ne tik lėtėjanti ekonomika ar “Snoro” žlugimo aidai, bet ir rinkėjams siekiančio įsiteikti Seimo sprendimai. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad prie skolos padidėjimo prisidės noras kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį – neturint išteklių ir nepasirengus atkurti senatvės pensijas 100 proc. nuo metų pradžios. „Visuomenė turi suprasti, kad vieni ar kiti veiksmai didinti išlaidas neturint subalansuoto biudžeto – ne kas kita, kaip siūlymas padidinti valstybės skolą“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.

Beje, kitais metais daugiausiai skolinsimės senoms skolos grąžinti: 2012 m. sueina terminai grąžinti lig šiol nebūto rekordinio dydžio skolą – 6,4 mlrd. Lt.

Kaip aiškiai rodo Pietų Europos valstybių pavyzdžiai, didėjanti valstybės skola pavojinga dėl kelių priežasčių. Pasak N.Mačiulio, kol skolos lygis mažas, trumpuoju laikotarpiu ji gali padėti stimuliuoti ekonomiką. Tačiau Airijos ir Graikijos pavyzdžiai rodo, kad ribą, kai skola tampa nebevaldoma, galima greitai peržengti. O juk Lietuvoje įpročiu tapo turėti per didelį biudžeto deficitą – nė viena Vyriausybė taip ir nesugebėjo biudžeto subalansuoti. O jei vertinant trumpuoju laikotarpiu didėja skolos lygis, kyla rizika, kad bus labai sunku pasiskolinti finansų rinkose.

Būtent dėl to valdžios sektoriaus skolos didėjimas 2012-aisiais yra itin bloga naujiena. DNB banko vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, šiemet skolinimasis brangs.

O tai reiškia, kad didės skolos aptarnavimo išlaidos.

Vien palūkanoms mokėti – 2 proc. BVP

 

Jau dabar skolos aptarnavimo sąnaudos milžiniškos: 2012 m. vien palūkanų teks sumokėti 2,1 mlrd. Lt – 187 mln. Lt daugiau nei pernai. „Tai reiškia, kad apie 2 proc. BVP, arba 66 proc. viso šalies deficito, teks skirti tik galui su galu sudurti“, – atkreipia dėmesį J.Rojaka.

Prie to prisidėjo ir šios Vyriausybės sprendimas 2009 m. skolintis didelėmis palūkanomis tarptautinėje rinkoje, užuot kreipusis pigios paskolos į TVF. Juo labiau kad, kaip „Veidui“ tvirtino TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas, Lietuvos įgyvendintos taupymo priemonės labai panašios į tas, kurių imtis TVF įpareigojo paskolos prašiusias šalis. „Skolos aptarnavimo sąnaudos dabar labai didelės. Šimtus milijonų litų esame pasiskolinę siaubingomis, daugiau nei 7–9 proc. palūkanomis“, – primena J.Čičinskas.

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė skaičiuoja: jei Lietuva būtų pasiskolinusi iš TVF Latvijos sąlygomis (už maždaug 3,87 proc. palūkanas), užsienio skolos aptarnavimo sąnaudos būtų mažesnės daugiau kaip 30 proc. „2012 m. už užsienio skolą (ne visą, o tik 2009–2011 m. viešai išplatintas obligacijas tarptautinėse rinkose, neskaičiuojant 2011 m. lapkričio mėn. emisijos) mums reikės mokėti apie 1 mlrd. Lt, o būtų reikėję 670 mln. Lt“, – teigia V.Klyvienė.

Beje, paklausta, ar gali tekti šiemet kreiptis į TVF, I.Šimonytė tokio varianto neatmeta. „Kadangi skolos valdymo išlaidų eilutė mūsų biudžete tikrai nėra maža, TVF svarstytinas kaip alternatyva, jeigu rinkos palūkanų normos staiga pakiltų tiek, kad taptų tiesiog per brangu skolintis finansų rinkose“, – aiškina ministrė. Juolab TVF „drausmingoms“ valstybėms dabar siūlo naujų pagalbos instrumentų – lanksčią kredito liniją, kai be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša naujienų agentūros.

Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 29,057 mlrd. litų – 8,3 proc. daugiau nei planuota 2011-aisiais. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18,759 mlrd. litų, o su ES paramos lėšomis planuojama, kad bus beveik 26 mlrd. litų.

Pasak I. Šimonytės, šis biudžeto projektas įgyvendina artimiausio laikotarpio Lietuvos finansų politikos tikslą – sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau Mastrichto kriterijaus, tai yra 3 proc. BVP. Ministrė priminė, kad, pagal Lietuvos atžvilgiu pradėtą perviršio deficito procedūrą, tai įpareigota atlikti 2012 metais.

Pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą, I. Šimonytė sakė, kad nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,8 mlrd. litų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Atitinkamai valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų planuojamos 18,7 mlrd. litų. Prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto – 11 proc., palyginti su šių metų planu. Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – tikimasi gauti 18 mlrd. litų, t. y. apie 82 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos. 2013-2014 metais Lietuvai projektuojamas maždaug 3,5 proc. augimas.

Kitais metais siūloma nepratęsti 9 proc. PVM tarifo lengvatos viešbučiams, o ją palikti šildymui ir 5 proc. – vaistams. Kitais metais į biudžetą planuojama surinkti 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio, sieksiančio apie 3,4 mlrd. litų. 2012 metų biudžeto pajamas ketinama didinti šiek tiek padidinus akcizą cigaretėms ir cigarilėms. Pajamos iš pelno mokesčio 2012 m. prognozuojamos 1,3 mlrd. litų.

“Prisimindama labai madingą praėjusių metų biudžeto pateikimo klausimą apie neapskaitytą ekonomiką, nors pateikdama 2012 m. biudžeto projektą ir neišskiriu mokesčių administravimo užduoties, iš karto atsakau kandumą norėsiantiems pademonstruoti klausėjams – ne, Vyriausybė neatsisakė nei planų, nei darbų mažinti neapskaitytos ekonomikos mastus. Nors prieš metus salėje buvo galybė dvejojančių ir net atvirai besišaipančių, šiandien jau matyti, kad 2011 m. biudžeto pajamų surinkimas atspindi ne vien palankesnę ūkio plėtrą, bet – ir tai reikšminga dalimi – ir mažėjančią nedeklaruotos veiklos dalį. Tas faktinis rezultatas jau sustiprino mokesčių bazę, “nugulė” į šių metų biudžeto pajamų plano numatomą vykdymą”, – teigė ministrė.

Kaip numato Seimo Statutas, parlamentarams posėdyje išklausius Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžeto projektą, jam nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

Po pateikimo Seimo posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje skelbia, iki kada komitete iš suinteresuotų asmenų yra laukiama pasiūlymų ir pastabų dėl valstybės biudžeto projekto. Gautus pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti.

Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.

Valstybės kontrolierius savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto iki lapkričio 15 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui ir Audito komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir savo nuomonę bei siūlymus dėl jų iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku.

Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlys savo vadovaujamam komitetui atlikti tyrimą dėl bendradarbiavimo su nedemokratinėmis ir žmogaus teisių negerbiančiomis valstybėmis poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui, kartu įvertinant teisinės pagalbos teikimo ir valstybės institucijų sprendimų šiuo klausimu priėmimo mechanizmą.

Komentuodamas incidento, kai Baltarusijos valdžios institucijoms buvo perduoti finansiniai duomenys apie Baltarusijos opozicinės žmogaus teisių organizacijos “Viasna” sąskaitas, aplinkybes, Seimo komiteto vadovas sakė, kad aiškėja, jog tarptautinių sutarčių nuostatos, kurios leidžia riboti bendradarbiavimą, kai tai gali pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui, neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, nes paprasčiausiai nėra funkcionuojančio mechanizmo, pagal kurį institucijoms, atsakingoms už poveikio nacionaliniam saugumui vertinimą, būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią veiksmams, kurie kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui.

“Manau, kad tokio tyrimo metu būtų galima išsiaiškinti iki šiol vykusio bendradarbiavimo apimtis, formas ir pasekmes, taip pat nustatyti ateities gaires, pagal kurias bendradarbiavimas su atitinkamomis valstybėmis galėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus”, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Apdovanotas jau septintas geriausias valstybės tarnautojas

.

Išskirtiniu kuklumu ir diplomatija išsiskiriantis Deividas Matulionis per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusią iškilmingą apdovanojimo ceremoniją neslėpė, kad tai gražiausia ir maloniausia jo gyvenimo diena per visą darbo valstybės tarnyboje dvidešimtmetį. Tuo pat metu kuklusis valdininkas ir diplomatas prisipažino, kad nors diplomatinė karjera ir paliko gilų įspaudą, išorinis jo romumas ir santūrumas ne visuomet esti tikras: emocijos viduje kunkuliuote kunkuliuoja. Bet kiekvienu sudėtingu gyvenimo ir darbo klausimu D.Matulionis nuolat prisimenąs pagrindinį diplomatijos devizą – “Tiesti tiltus, o ne juos griauti”, kuris padedąs susitvardyti ir ieškoti tarpusavio supratimo bei kompromisų.
Svarbiausiu savo darbu ir laimėjimu Ministro Pirmininko tarnybos kanceliarijoje D.Matulionis laiko Nacionalinį susitarimą, kuris, jo nuomone, ne tik padėjo įsivyrauti socialinei rimčiai, bet ir atpigino valstybės skolinimosi sąnaudas.
Pagerbti savo dešiniosios rankos atvykęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius šmaikštavo: “Iš tikrųjų, tai man labai džiugi proga: juk jei ministro pirmininko dešinioji ranka yra geriausia Lietuvoje, tai ir kūnui yra pliusų, – ir surimtėjęs pridūrė: – Aukštą įvertinimą ir pripažinimą Deividas jau seniai įgijęs Vyriausybės rūmuose, bet labai džiugu, kad taip buvo įvertintas ir viešai, Valstybės dienos proga.”
Pernai geriausiu valstybės tarnautoju išrinktas Seimo kancleris Jonas Milerius paantrino esąs vienas tų, kurie seniai laiko D.Matulionį tikru tobulo valstybės tarnautojo pavyzdžiu, ir viešai prisipažino, kad balsuodamas pats šiemet išskyrė jį pirmuoju numeriu.
Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas, kaip ir kiti kelbėjusieji, sveiką humorą derino su iškilmingais palinkėjimais: “Veido” rengiamuose rinkimuose geriausiais valstybės tarnautojais daugiausia buvo renkami kancleriai arba sekretoriai. O gali būti, kad šiuose LDK valdovų rūmuose sekretoriai ir kancleriai, anuomet vadinti referendoriais, rengė ir redagavo Statutą”, – kalbėjo V.Dolinskas. Todėl, anot jo, džiugu ir simboliška nauja gija susieti praeitį su dabartimi ir būtent čia pagerbti geriausiai valstybei tarnaujančius žmones.
Sveikindamas geriausią valstybės tarnautoją, savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis atkreipė dėmesį, kad šis renginys tapo diena, kai spauda iškelia talentingiausius bei pažangiausius valstybės tarnautojus ir susilaiko nuo valstybės tarnybos kritikos. Vis dėlto akivaizdu, kad po pirmojo nepriklausomybės dvidešimtmečio antagonizmas tarp valstybės tarnybos, valdžios ir spaudos vis plečiasi. “Sunku ir pasakyti, iš kurios pusės to noro pažeminti, sutrypti, sunaikinti yra daugiau”, – svarstė A.Šindeikis.

II vieta
Edita Žiobienė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė 15 balų

Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universitetas ir Mykolo Romerio universitetas – sociologija ir teisė. Mokslų daktaro laipsnis
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 4760 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 8 metai
Šeima: su vyru Norbertu augina dvi dukras
Pomėgiai: kelionės, knygų skaitymas, gėlių priežiūra

 

III vieta Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius 14 balų

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, teisė
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 7615 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 13 metų
Šeima: žmona Eglė, sūnūs Martynas ir Lukas
Pomėgiai: knygos, kelionės, laisvalaikis sode

 

IV/V vieta Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas 13 balų

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, teisė
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 6525 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 14 metų
Šeima: žmona Inga, dukra Akvilė, sūnus Aleksas Rokas
Pomėgiai: kelionės, monetų kolekcionavimas, kortų žaidimai

 

IV/V vieta Energetikos viceministras Romas Švedas 13 balų
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, teisė
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 7971 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 19 metų
Šeima: žmona Giedrė, sūnus Jonas
Pomėgiai: kelionės

Kaip buvo renkamas Metų valstybės tarnautojas

Kaip ir kasmet, geriausius valstybės tarnautojus rinko patys jų kolegos – aukščiausio rango valstybės tarnautojai. Manome, kad tik patys tarnautojai geriausiai pažįsta vieni kitus ir gali įvardyti savo lyderius bei didžiausius profesionalus. Taip pat tarnautojų buvo prašoma išskirti po tris pažangiausias valstybės institucijas. “Veido” žurnalistų atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo apie devyniasdešimt valstybės tarnautojų: ministerijų viceministrų ir kanclerių, įvairių valstybės institucijų ir komisijų vadovų.
Beje, geriausių tarnautojų dvidešimtuke kiekvienais metais matomos daugiausia tos pačios pavardės, šiek tiek pakinta tik tarnautojų užimama vieta. Pavyzdžiui, Ministro Pirmininko kancleris Deividas Mautulionis 2010 m. buvo trečioje vietoje. Valstybės institucijų rokiruotė taip pat nėra didelė. Pavyzdžiui, šiemet, kaip ir pernai, geriausia valstybės institucija išrinkta Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai rodo, kad valstybės tarnautojų bei institucijų patekimas tarp geriausiųjų nėra atsitiktinis.
2011 metų valstybės tarnautojas D.Matulionis bus apdovanotas ir kiti laureatai pagerbti liepos 7 d. per iškilmingą renginį Valdovų rūmuose.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį valstybės institucijos bei joms pavaldžios įstaigos įvairioms priemokoms ir vienkartinėms išmokoms išleido 30 mln. litų.

Daugiausia lėšų spalio-gruodžio mėnesiais tam skyrė Sveikatos apsaugos ministerija – 116 tūkst. litų, o per visus metus savo darbuotojų priemokoms ir vienkartinėms išmokoms ministerija skyrė 302 tūkst. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Seimo Audito komiteto duomenimis, Aplinkos ministerija tokiems tikslams pernai išdalijo 163 tūkst. litų, Krašto apsaugos ministerija- 159 tūkst., Užsienio reikalų ministerija – 158 tūkst., Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 113 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai įvairiomis priemokomis prie algų sau 2010 metų pabaigoje atseikėjo per 23 tūkst. litų. Prie atlyginimų prisidūrė ir Ūkio, Žemės ūkio, Finansų ministerijų vadovybė.

Paskutinį 2010-ųjų ketvirtį Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos paskirstė bemaž 3 mln. litų priemokų ir vienkartinių išmokų. Ministerija išsimokėjo 68 tūkst. litų.

Nors vis dar neaiškus statomų Valdovų rūmų likimas, praėjusių metų pabaigoje muziejaus darbuotojai buvo pamaloninti 127 tūkst. litų priemokomis ir išmokomis. Įstaigos vadovai išsimokėjo 15 tūkst. litų.