REUTERS

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Latvijos rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiame referendume dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba, pasisakė prieš šį pasiūlymą, rodo preliminarūs Latvijos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

75,05 proc. iš daugiau nei milijono referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba kaimyninėje valstybėje, 24,63 proc. pritarė tokiam siūlymui, remiantis balsais, gautais suskaičiavus referendumo rezultatus 969 iš 1035 balsavimo apylinkių.

Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už – 246,245 tūkstančiai.

3190 balsavimo biuletenių (0,32 proc.) pripažinta negaliojančiais. Rinkimų komisijos duomenimis, referendume iš viso dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų. Tai – didžiausias rinkėjų skaičius Latvijoje dalyvavęs referendumuose per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Iki šiol daugiausiai rinkėjų – 1,010,906 arba 71,49 proc. – dalyvavo 2003 metais Latvijoje vykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje.

Vyriausybė archeologui, istorikui ir rašytojui Vykintui Vaitkevičiui premiją skyrė už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą.

Kasmetinė J. Basanavičiaus premija laureatui iškilmingai įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje. V. Vaitkevičiui premiją teikė ir sveikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Kultūros ministras Arūnas Gelūnas bei kiti garbūs svečiai.

V. Vaitkevičius sako premijos nesitikėjęs, tačiau džiaugiasi savo darbo įvertinimu. „Laukti ir tikėtis – nesitikėjau, juk tai ne kasdienis dalykas. Dabar esu pagerbtas pačiu aukščiausiu lygiu. Tai didelis įvertinimas ir garbė tiek man, tiek ir mano komandai. Tikrai malonus apdovanojimas, nors premijos nesitikėjau ir nelaukiau, dirbau kasdienį darbą. Džiugu, kai gaunamas toks apdovanojimas už darbą iš širdies, nelaukiant jo įvertinimo“, – sako V. Vaitkevičius.

Kai kurie J. Basanavičiaus premijos laureato darbai jau yra suguldyti ir įamžinti leidiniuose, pradedant pirmąja, daugiau kaip prieš dešimtmetį, 1998 metais, išleista knyga „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“ ir baigiant ką tik pasirodžiusia „Lietuva. 101 legendinė vieta“, kurioje pirmą kartą išsamiai atskleidžiamos legendinės šalies vietos kaip kertinė Lietuvos kultūros dalis.

Vykintui Vaitkevičiui premija paskirta už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus, archeologinius tyrinėjimus, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą dėl jų išsaugojimo, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

V. Vaitkevičius jau porą dešimtmečių intensyviai darbuojasi etninės kultūros tyrimo ir puoselėjimo baruose. Istorikas, archeologas, kultūrinio kraštovaizdžio tyrėjas nuo pat akademinės ir kūrybinės veiklos pradžios kryptingai plėtė tyrimų lauką, palaipsniui aprėpdamas bemaž visas pagrindines etninės kultūros raiškos sferas – organiškai susiejo senųjų šventviečių, laidosenos ir kitų religijos sričių, etnologijos, kalbotyros, folkloro, mitologijos, sakytinės istorijos, kultūrinės atminties ir geografijos tyrimus.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius paskutiniųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Premijos dydis – 500 bazinių socialinių išmokų (65 tūkst. litų).

Informacija apie buvusiems teisėjams mokamų valstybinių pensijų vidutinį dydį bus skelbiama viešai, trečiadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija (NTA).

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradedama skelbti statistinė informacija apie teisėjams išmokėtų pensijų vidutinį dydį. Ji bus atnaujinama kas ketvirtį.

Pasak NTA, valstybinių teisėjų pensijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į teisėjų darbo stažą ir vidutinį teisėjų atlyginimą per paskutinius penkerius darbo metus ir yra ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pavyzdžiui, 2010-ųjų kovo mėnesį buvusiems teisėjams išmokama bendra valstybinės ir socialinio draudimo pensijos suma negalėjo būti didesnė nei 2766 litai.

Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios teisėjų valstybinės pensijos, kaip ir senatvės bei socialinio draudimo pensijos, yra mažinamos vadovaujantis bendru pensijų mažinimo principu ir atsižvelgiant į tai, ar teisėjų valstybinės pensijos gavėjas dirba ir gauna kitų pajamų.

Pasak NTA, atsižvelgiant į minėtus pensijų dydžio ribojimus, skiriamos ir išmokamos valstybinės teisėjų pensijos suma gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, 2011 metų pirmą ketvirtį teisėjams paskirtos pensijos vidutinis dydis siekė 2,248,93 litų, o išmokėtos – 799,32 litus. 2010 metais paskirtos pensijos vidurkis buvo 2 242,2 litai, o išmokėtos – 901,38 litas. Didžiausia pernai metais teisėjui išmokėta pensija buvo 1 227,67 litai.

BTV laidoje “Karštas vakaras” Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas pareiškė, kad kai kurie buvę teisėjai gauna ir iki 8 tūkst. litų pensijas.

“Ko gero, Lietuva per toli nubrido su privilegijuotomis pensijomis. Pavyzdžiui, paskutiniai Konstitucinio teismo sprendimai, kurie reglamentuoja teisėjų pensijas, panaikino bet kokius ribojimus, tad šiandien kai kurie buvę teisėjai gauna 6, 7, 8 tūkst. Lt pensijas”, – naujienų portalas delfi.lt cituoja parlamentarą.