BFL

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Nuo tada, kai gyvuliai buvo pjaunami patvoryje ir vežami į parduotuves, Lietuva padarė milžinišką pažangą. Pagal maisto saugą Europos Sąjungos vidurkį šiandien lenkiame 2 proc.“, – šaknis įleidusiomis maisto saugos tradicijomis šalyje džiaugiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas dr. Jonas Milius.

– Tokios ligos kaip paukščių gripas ar kiaulių maras, jūsų vertinimu, Europą skaldo ar vienija? Ar Lietuva pajėgi kovoti su kylančiais iššūkiais? Ar visuomet sprendimus lemia objektyvūs ES interesai, o gal – atskirų valstybių požiūris?

– Šios ligos nepripažįsta sienų, todėl plinta ne­paisydamos jokių ribų. Štai paukščių gripas la­biausiai išplitęs Prancūzijoje, Olandijoje, Vo­kie­tijoje, o Lietuva jau trečius metus pažįsta af­rikinį kiaulių marą. Nustatę jį sulaukėme ES va­dovų skambučių, buvome konsultuojami, mo­komi, taigi esame labai vieningi ir tikrai ne­si­skaldome. Europoje daug problemų, bet diskutuodami su Pasaulio gyvūnų sveikatos or­ga­nizacija, gaudami Europos Komisijos patarimų, esame daug stipresni.

– Kiaulininkystės sektorius pastaraisiais metais patyrė nemažai sunkumų. Kaip vertinate jo perspektyvas? Ar pavyks atsitiesti?

– Kiaulių šiandien auginame beveik tiek pat, kiek ir prieš marą (praėjusiais metais kiaulininkystės sektoriaus pelnas sparčiai didėjo). Gy­ventojams leidžiama jas auginti, tik jie turi imtis atitinkamų saugos priemonių – įvertinti riziką ir prisiimti atsakomybę. Iš tiesų sunku prognozuoti, kiek afrikinis kiaulių maras dar plis Europoje. Tai yra stichija, kurią prognozuoti sunku. Visi matė mūsų tarnybos darbą bandant kontroliuoti situaciją. Lietuvoje jo eiga lėta, bet kai kuriose šalyse šios ligos plitimas tęsėsi 50 metų.

Ūkininkams vertėtų galvoti apie ūkių specializaciją, juolab kad yra galimybė pa­sinaudoti europinėmis programomis.

Bet tenka pastebėti, kad Lietuvoje vis dar la­bai trūksta mėsinių galvijų augintojų. Šveicarai už šiuos galvijus šiandien siūlo labai geras supirkimo kainas, vien jie galėtų supirkti iš mū­sų augintojų keturis kartus tiek, kiek užauginama šiandien. Ūkininkams vertėtų galvoti apie ūkių specializaciją, juolab kad yra galimybė pa­sinaudoti europinėmis programomis. Lie­tu­vo­je labai sėkmingai plečiasi paukštininkystė (kol kas ji labai pelninga), taip pat vertėtų valstybiniu mastu kalbėti apie vaikų darželių rėmimo politiką. Galbūt juose turėtų būti ne pusę metų galiojančio pieno pakuotės?

– Ar, jūsų manymu, Lietuva pakankamai ambicinga eksporto srityje? Ar maisto gamintojai tinkamai išnaudoja atsiradusias galimybes?

– Atidarius didžiules rinkas (Kinija, Azijos ša­lys ir pan.) mūsų maisto gamintojams atsivėrė ne­ribotos produkcijos siūlymo galimybės. Nu­veikta labai daug, tačiau lietuvių mentalitetas per lėtas. Kalbu ne vien apie žemdirbius, bet ir apie mūsų pramonininkus. Žinodami, kad atveriame didžiules rinkas, jie galėjo rimčiau pa­siruošti. Kaip pavyzdį paminėsiu Olandiją ir JAV, kurios jau veža mėsą masiškai, tuo metu mūsų verslui dar trūksta žinių, o gal nesame to­kie verslūs kaip senųjų ES šalių gyventojai? Sunku būtų rasti kitą valstybę, investavusią tiek daug lėšų atidarant naujas rinkas, tačiau šalies verslininkai kol kas nerodo didelių pastangų.

– Į kiek šalių Lietuva gali eksportuoti savo produkciją?

– Šiandien maisto produktais prekiaujame su be­veik 170 valstybių. Galime tik pasidžiaugti, kad nuošalyje nepalikome nė vieno segmento, ku­ria­me būtų pražiūrėta maisto sauga, pradedant nuo dirvos, vandens, vaistų vartojimo ir pan. Visi at­skiri fragmentai sujungti į bendrą. Ne­liko jokių klausimų, nes gyventojų sveikata ir ge­rovė užtikrinama pagal Europos direktyvas. Vi­sais klausimais Lietuva turi savo poziciją, de­rasi, tariasi.

Pa­staruosius penkerius metus mokėme 15 ES valstybių, kaip įdiegti sistemą nuo lau­­ko iki stalo.

Įstoję į ES nepaprastai pasitempėme: neįsivaizduoju, kokios būtų maisto pakuotės, kontrolės sistema be jos. Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą reglamentuoja daugiau nei 500 ES direktyvų. Esame nepaprastai laimingi ga­lėdami būti ES. Maisto kokybės ir sanitarijos reikalavimų atžvilgiu Lietuva padarė stiprią pažangą: pa­staruosius penkerius metus mokėme 15 ES valstybių, kaip įdiegti sistemą nuo lau­­ko iki stalo.

– Kiek svarbi valstybei pusiausvyra tarp ūkininkų ir perdirbėjų? Jie šiuo metu atsidūrę lyg ir skirtingose barikadų pusėse.

– Ekonomikos diktatą mes jau turėjome, o esant laisvajai rinkai reikia didesnės žemdirbių vienybės. Aš matau tai kaip didžiausią trūkumą: savivalda turėtų būti kur kas vieningesnė. Ar normalu pieno įmonę statyti šešerius me­tus? Leiskite bet kuriam verslininkui, ir jis pa­da­rys tai per pusmetį. Čia jau mūsų pačių problemos ir pavyzdys, kas nutinka, kai Vyriausybė pradeda kištis į ekonomiką ir kainų reguliavimą. Iš kai­myninių valstybių pavyzdžių matome, kad di­dėja krizė tarp perdirbėjų ir žemdirbių. Esant laisvajai rinkai ir ekonomikai su žemdirbiu reikia dirbti, jį mokyti. Mūsų žemdirbiai savivaldos galėtų pasimokyti iš danų, ten ji labai stipri.

– Pasaulinė pieno krizė iškėlė iki tol nespręstą klausimą, ar Lietuvoje išliks pieno ūkiai. Kas ga­lėt­ų padėti sušvelninti tokių krizių padarinius ir ko­kia linkme turėtų būti plėtojama pienininkystė?

– Pagal pieno eksportą iki krizės Lietuva buvo 20 vietoje pasaulyje, po jos eksportuojame apie 50 proc. savo pieno produkcijos. Kitos valstybės (Lenkija, Vokietija, Prancūzija) eksportuoja vos 10 proc., o visą likusią suvartoja šalies vi­duje. Mūsų bėda, kad žemdirbiams trūksta vie­­nybės, nėra kooperacijos. Rinka iškraipoma, ga­mybos įmonės piktnaudžiauja, galiausiai pa­tys žemdirbiai apgaudinėja vieni kitus.

– Globali prekyba ir prekių judėjimas ES neatsiejamas nuo maisto klastojimo skandalų, kartais atskleidžiamos ir nusikalstamos schemos. Ar Lietuvai ši problema aktuali? Galbūt vietos produkcija galėtų tapti išsigelbėjimu?

– Aptikę nesaugų maistą ar klastotę iš karto pranešame skubiuoju pranešimu (jį gauna visos ES šalys), taip pat ir patys gauname informaciją apie ligas, maisto krizes. Daug skandalų yra buvę, bet mes itin operatyviai vieni kitus informuojame. Skubiųjų pranešimų sistema veiksminga, nes padeda iš karto įvertinti riziką, sutelkti dėmesį į kontrolę.

Pagal maisto sau­gą ES vidurkį šiandien lenkiame 2 proc.

Jei kalbėsime apie Maisto ir veterinarijos tar­nybą, galima tik pasidžiauti, kad mūsų Na­cionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas šiandien jau dirba molekuliniu lyg­meniu. 80 proc. instituto laboratorijų įkurtos pa­gal europinius projektus. Šiame sektoriuje Lie­­­tuva padarė ženklią pažangą: nuo tada, kai gyvuliai buvo pjaunami patvoryje ir vežami į par­­duotuves, padaryta daug. Pagal maisto sau­gą ES vidurkį šiandien lenkiame 2 proc.

– Netyla diskusijos, kad veterinarijos gydytojus (kaip, beje, ir daugelio kitų sričių specialistus) Lietuva rengia Europai, nors netrukus jų trūks beveik kiekviename šalies rajone. Ar yra kažkoks sprendimas?

– Tai visos Europos problema: jauni specialistai nenori likti rajonuose, visus vilioja perspektyvos užsienyje arba Kaune, Vilniuje. Geros ini­ciatyvos kyla veterinarus vienijančioje asociacijoje, kur veterinarai gali dalyvauti europiniuose projektuose. Jau šiandien kaimuose pa­sigendama šios srities specialistų, todėl reikia galvoti apie jų vienijimąsi. Kaip pavyzdį ga­lė­tume paminėti Kėdainiuose esantį veterinarijos konsultacijų centrą, kurio specialistai gali paimti gyvūno kraujo, nustatyti, kokių medžiagų trūksta, taip pat ištirti jautrumą antibiotikams. Neabejoju, kad tokių centrų ateityje dau­­gės, šiandien – pereinamasis laikotarpis.

– Ar smarkiai per Lietuvos buvimą ES keitėsi šalies vartotojai?

– Lietuvos vartotojai kiekvieną dieną vis išrankesni, tačiau senųjų Europos šalių lygio savo reiklumu dar nepasiekė. Jei kokioje Danijoje gamintojas skelbtų, kad jo produkcija be E, o maisto ir veterinarijos tarnyba tokių priedų ap­tik­tų, prekiautojas nuo šalies žemėlapio iškart išnyktų. Mūsų žmonės šiuos pažeidimus vis dar gana greitai pamiršta, tačiau gamintojai turėtų žinoti, kad apgauti vartotoją galima tik kartą. Taip pat vis dar neišmokome tausoti maisto iš­teklių: išmetame apie 30 proc. jų, o tai kelia ne­rimą. Turėtume kur kas labiau tausoti savo ap­linką ir būti atsakingesni.

– Kaip manote, ar ateityje maisto saugos reikalavimai vis dar smarkiai keis žmogaus kasdienybę?

– Tikėtina, kad sukurtos elektroninės nosys pa­sienyje dirbantiems specialistams padės nustatyti kvapus, patobulės ir sutrumpės maisto ko­ky­bės nustatymas, kiekvienas gyventojas turės prie­taisus, leidžiančius įvertinti leistiną taršos nor­mą. Technologijos tobulėja ir keičiasi nepapras­tai sparčiai, tačiau veterinarijoje išlieka ir kai kurie klasikiniai dalykai – užkrečiamosios li­gos. Su jomis teks ir toliau dirbti klasikiniais bū­dais. Vis dėlto turėtume labiau tausoti gam­tą, kad neatsirastų naujų sunkiai įveikiamų ligų.

– Pasaulio mokslininkai ieško išeičių, kaip išspręsti antimikrobinio rezistentiškumo problemą: bakterijų ir mikroorganizmų nebeveikia vaistai, kurie dar prieš dešimtmetį buvo efektyvūs. Žmonijai tai graso fatališkomis pasekmėmis, užmiršų ligų protrūkiais. Kokių sprendimų žadama imtis ES?

– Jei susirgus gripu ar plaučių uždegimu nebeveiks antibiotikai, žmonijai tai gali tapti didžiule rykšte. Jau šiandien kalbame apie 25 tūkst. mir­­čių Europoje. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų pasaulyje apie 10 mln. žmonių mirčių priežastis bus atsparumas antibiotikams. Ne­se­niai su galvijų, paukščų ir kiaulių augintojų aso­­ciacijomis diskutavome, kaip mažinti anti­biotikų naudojimą (profilaktika, vakcinacijos, probiotikai ir pan.). Lietuvoje, palyginti su ki­tomis ES šalimis, antibiotikų naudojama ma­žiau, tačiau siekiama į rinką įvesti gamintojų ženklą, vartotojams parodantį saikingą antibiotikų naudojimą auginant galvijus, kiaules ar paukščius. Tokie gamintojai turėtų pirmumo tei­sę tiekti maistą vaikų udgymo įstaigoms ir pan. Turime visas sąlygas gaminti ekologišką, švarų ir išskirtinį produktą.

BFL

Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą įvardija kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, ne vien tik gy­ve­ni­mą be ligų ar negalavimų. Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemai išleidžiama milijardai eurų, ta­čiau ar esame sveika tauta? Ar ne per daug susikoncentravome į pasekmes, t.y. gydymą, o per mažai dė­mesio skiriame ligų prevencijai bei sveiko gyvenimo būdui, apimančiam ir mitybą. Sveikas maistas ir mi­­tybos įp­ročiai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Juk net 43,7 proc. lietuvių mityba sudaro prielaidas pa­­didėti cho­lesterolio kiekiui kraujyje, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas – vieną pagrindinių mirties prie­žasčių.

Angelė ADOMAITIENĖ

Sveikas, kokybiškas maistas gali būti pats ge­­riausias vaistas. Ar lietuviai, atsižvelgiant į kli­­­­­­mato sąlygas, valgymo tradicijas ir sparčiai besikeičiančią maisto produktų rinką, gali mai­­­tintis sveikai ir ką turėtų žinoti, rinkdamiesi pro­­duktus kasdieniam stalui? Į šiuos klausimus pa­dės atsakyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius.

Lietuvai būdingi maisto saugos pavojai

Iš esmės esame sveika ir švari šalis pagal mais­to produktų saugą – pagal šį rodiklį lenkiame Eu­ro­pos Sąjungos (ES) vidurkį. Lietuvoje pa­­­­­gal eu­ropinę statistiką 99 proc. maisto yra sau­­gus, o ES rinkoje – 97 proc. Tačiau, VMVT di­­­­rektoriaus J.Mi­­­­liaus teigimu, vien to neužtenka, turime kalbė­­ti ir apie maisto kokybę, kad var­totojams ne­bū­tų tiekiamas vadinamasis niekinis maistas.

„Kiekvieną reikėtų paklausti, ką jis valgo ir kas lemia maisto pasirinkimą. Čia ypač svarbu žmo­­­­nių mentalitetas, gamintojų ir prekybininkų at­sa­ko­mybė, visuomenės pilietiškumas. Pa­grin­di­nę sau­gaus maisto reikalavimų abėcėlę verslininkai pa­kankamai gerai žino, tačiau ją turėtų mokėti ir visi vartotojai. Tai, kaip mes atrodome šian­dien, liu­dija, ką valgėme prieš 20 metų, o ką valgome da­bar – atspindės mūsų savijauta po poros de­šimtmečių. Maisto gamybos techno­­­logijos sparčiai keičiasi, intensyviai braunasi ma­­dos ir produk­tai iš kitų šalių, todėl reikia ži­noti, kaip apsisau­goti. Mūsų tarnyba tą kontroliuoja – vien 2014 m. buvo sunaikinta beveik 2,5 tūkst. tonų ne­­saugių maisto produktų“, – aiš­kina VMVT va­dovas.

Iš nesaugaus importo daugiausia sunaikinta paukš­tienos, riešutų, vaisių, daržovių ir kitų pro­­duktų, užterštų pesticidais, sunkiaisiais me­talais, draudžiamais konservantais ir kitais teršalais.

Pati Lietuva eksportuoja maisto produktus į 150 šalių ir iš jų, pasak J.Miliaus, nebuvo gauta jo­kių  priekaištų. Įvežamą į mūsų šalį produkciją ir apie 350 tūkst. objektų Lietuvoje kontroliuo­ja apie 650 VMVT inspektorių. Kontrolės ap­imtis didžiulė, todėl pats sau kontrolierius tu­rėtų būti kiekvienas: išmokti skaityti etiketes, žiū­rėti, kokia produkto gamybos technologija, pa­galiau apsispręsti, ar pirkti pigesnį pramoninį, dažnai įvežtą produktą, ar kiek brangesnį, bet užaugintą ekologiškuose vietos ūkiuose, galbūt pažįstamų ar savo užaugintą.

ES veikiančios Skubiųjų pranešimų apie ne­­­saugų maistą ir pašarus sistemos (angl. RASFF) duomenimis, 2014–2013 m. ES dažniausiai var­­­­­­­totojams buvo pateikta saugos reikalavimų ne­atitinkančių vaisių ir daržovių, žu­vi­ninkystės produktų, riešutų. Didelį rūpestį kelia spartus ne­saugių specialaus maisto pro­­duktų ir maisto pa­pildų gausėjimas. Juose daž­­niausiai nu­statomos draudžiamos veikliosios medžiagos, netinka­mos vitaminų ir mineralų formos bei jų kiekiai. Vykdant sugriežtintą kontrolę visoje ES, per keletą pastarųjų me­tų pavyko smarkiai su­ma­­žinti nesaugių viešo­jo maitinimo ga­minių ir už­­kandžių (apie 51 proc.), mėsos ir jos produk­tų (38 proc.), su maistu besiliečian­čių me­džiagų (22 proc.) patekimo vartoto­­jams atvejų.

Lietuvoje 2014 m. VMVT nustatė ir dėl įvairių pažeidimų uždraudė realizuoti 2419 t įvairių maisto produktų. Didžiausia jų dalis sulaikyta im­­porto kontrolės metu, mažiausia – gamybos įmo­nėse. Daugiausia nustatyta saugos (833 t), ko­kybės (715 t), kitų reikalavimų (709 t) ir tinkamų vartoti terminų (109 t) neatitikimų.

Saugos pažeidimų statistika atitinka ES vidurkį

Lietuvoje maisto produktų saugos pažeidimų statistika atitinka ES vidurkį. Dažniausiai saugos pažeidimų, galinčių paveikti vartotojų sveikatą, nustatoma tiriant maisto papildus, riešutus ir jų produktus, vaisius ir daržoves, žuvis ir jų pro­duktus. Pastaraisiais metais labai sumažėjo ne­saugios mėsos ir jos produktų patekimo į rin­ką atvejų (iki 50 proc.), nenustatyta pažeidimų tiriant nealkoholinių gėrimų saugą.

Taip pat išaiškinta, kad didžioji dalis mus pasiekiančių nesaugių maisto produktų yra „sugadina­mi“ didmeninės ar mažmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonėse. Čia dar, gana daž­­­nai produktai parduodami pasibaigus jų varto­jimo terminui, yra neaiškios kilmės, netinkamai paženklinti, prastos kokybės dėl netinkamų laikymo sąlygų ir pan.

Kelerių metų analizė rodo, kad rizikingiausi mais­to produktai rinkoje – greitai gendantys: mė­sa ir mėsos subproduktai, mėsos, konditerijos gaminiai, salotos, mišrainės, padažai, pienas ir jo produktai.

Pavojų kelia ir Lietuvoje paplitusi nelegali pre­­­kyba maisto produktais gatvėse, šalia parduo­­tuvių ar turgaviečių, daugiabučių kiemuose ir pan., taip pat sparčiai auganti ne­le­gali in­ter­ne­tinė prekyba.

Maisto papildai – vieni rizikingiausių produktų

Kasmet Lietuvoje suvartojamų maisto pa­pildų kiekis didėja. Vien iš trečiųjų šalių kas­met im­­­portuojama apie 200 t maisto pa­pildų, ne­skai­tant laisvai ES rinkoje cirkuliuojančių ar as­me­­niškai įsigyjamų internetu. Vien pernai Lie­tu­voje nustatyta 20 ne­­sau­gių maisto papildų pa­tei­­kimo rinkai at­ve­jų, be to, dažnas netinkamas jų ženklinimas ir klaidinanti reklama.

„Dėl papildų kokybės gauname labai daug pranešimų, kad jie neatitinka reikalavimų, meluojama etiketėse, jų sudėtyje randama net kenksmingų medžiagų. Dėl maisto papildų dar daug spragų yra ir Europos dokumentuose. Todėl siekiame šį procesą suvaldyti ir priimti nacionalinius teisės aktus”, – pa­brėžia J.Mi­­lius.

Paradoksas, kad papildai pardavinėjami vaistinėse. VMVT siekia įteisinti reikalavimą, kad pa­­pildais, kurie neturi mokslinio svei­katos teiginių pa­tvirtinimo, vaistinėse prekiaujama nebūtų. To­­kį Maisto saugos agentūros patvirtinimą šiuo metu turi apie 300 teiginių.

Vis dėlto žmogus vaistinėje gali paklausti, ar pa­­pildas turi mokslinį įrodymą, kad jis, pavyzdžiui, tinka širdžiai ar sąnariams. Pa­prastai vaisti­ninkas turėtų žinoti, kokie papildai turi atitinkamus dokumentus, bet ar tą žino visi, anot J.Mi­liaus, – sudėtingas klausi­mas. Pro­cesą griežčiau reg­­­lamentuojant, vaisti­ninkas privalės pirkėją apie tai informuoti.

Suvaldyta tarša iš pakuočių

Vis aktualesne problema tampa – su maistu be­siliečiančios me­džiagos. Galima pagaminti la­bai gerą maisto produktą, bet netinkama pa­kuo­te jį sugadinti. Įvai­­rios pakuotės, ypač iš plastiko, į Lie­tuvą plūs­­­ta iš įvairių šalių, ypač Kinijos, be to, dažnai pi­­giausios. Cheminės medžiagos iš besilie­čian­čių su maistu gaminių migruoja į maisto pro­duktus. taip netinkama pakuotė sugadina mais­­­to produktą, užteršdama jį sunkiaisiais metalais ar kitais cheminiais junginiais. Esame suregistra­vę ir kontroliuojame visus tokių gaminių ga­mintojus Lie­tuvoje, dabar analogišką registrą su­kū­rėme im­­portuotojams, nuolat vykdome įve­žamų į šalį pakuočių stebėseną. Vien per­­nai per RASFF gavome daugiau nei 200 pra­ne­š­imų dėl besiliečiančių medžiagų. Su­stip­­rinus kon­trolę, padėtis šioje srityje iš es­mės pagerėjo“, – džiaugiasi VMVT vadovas.

Sumažėjo ir ūmių infekcinių žarnyno ligų pro­­­trūkių dėl maisto subjektų veiklos (2005 m. – 35, 2014 m. – 8 protrūkiai), taip pat susirgusi­ų­­­­jų skaičius (2006 m. – 374, 2014 m. – 62). To pasiekta efektyvia prevencija bei uždraudus į po­­­būvius neštis kitų gamintojų ar savo ruoštų maisto produktų, kuomet neužtikrinamos tinkamos  jų laikymo ir transportavimo sąlygos.

Lietuvoje vykdoma medžiagų likučių stebėse­na gyvūnų mėsoje, piene, paukštienoje, kiauši­niuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje. Pa­gal ke­­­­lerių metų rezultatus, didelės rizikos produk­tais tebelieka medus ir kiau­šiniai, o mėsoje ir pie­­­ne nesteroidinių me­džiagų ar antimikrobinių me­džiagų liekanų ne­­ras­ta. Dėl pesticidų per­­nai iš­­tirti 484 mėginiai, iš jų 46,9 proc. likučių nu­sta­tyta, bet jie ne­viršijo di­­džiausių leistinų kie­kių, o visiškai ne­rasta 52,3 proc. mėginių. Di­­­­desnių už leistiną didžiausią nor­mą pesticidų likučių ras­­­­ta tik trijuose mėginiuo­se – ridikėliuose ir žie­­­mi­niuose kviečiuose iš Lietuvos bei bro­­­­koliniuo­se kopūstuose iš Len­kijos.

Nauji maisto saugos ir mitybos iššūkiai

Maisto saugos ir kokybės užtikrinimas, pasak VMVT vadovo, – tai kompleksas priemonių, vien kontrole ir draudimais to nepasieksi. Rei­kė­­tų įvesti privalomą mokymą apie sveiką mitybą mo­kyklose, kaip daro nemažai pasaulio ša­lių, iš jų Skandinavijos. „Geriausia prevencija bū­­tų žmo­­­nių sąmoningumas, nes nesaugaus pro­duk­to jie paprasčiausiai nepirktų. Daug atsakingesnė tuo­met taptų ir verslo aplinka“, – ma­no J.Milius.

VMVT kasmet sustabdo daugybės objektų veik­lą dėl sanitarijos, produktų vartojimo terminų ir kitų pažeidimų. Viena maitinimo įstaigų bė­­dų – labai dažna darbuotojų kaita. Paprastai kur dideli pažeidimai, didelė ir darbuotojų kaita.

Didelis iššūkis – greitasis maistas. Aukš­tes­nė­je nei 120 °C temperatūroje kaitinant daug krak­­­­­­­mo­lo ir angliavandenių turinčius produk­­tus, ypač mikrobangų krosnelėje, susida­­ro akrilamidas, ku­­ris sukelia vėžines li­gas. Di­džiausias jo kie­­kis su­sidaro bulvių traš­ku­čiuo­se, gruzdintose bul­vy­tė­se, sausai­niuo­se, tirpioje ka­voje ir stipriai skrudintose ka­vos pupelėse. Kancerogenas – ir rie­biųjų rūgš­čių transi­­zomerų likučiai. Na­cio­na­linio mais­­to ir ve­­­terinarijos rizikos ver­­tinimo ins­ti­tuto tyrimai parodė, kad šo­ko­ladiniuose sal­­dai­niuo­­se, sausainiuose ir kituose konditerijos ga­mi­niuose šių riebalų kiekiai gana dideli. Kai kurie ga­mintojai tau­po naudodami že­mos ko­kybės alie­jų ir ki­tas žaliavas, be to, nenori keis­ti gamybos tech­nologijas.

Nesant teisinio reguliavimo ES mastu, Lie­tu­voje inicijuojamas nacionalinis teisės aktas. Da­ni­ja jau yra nustačiusi, kad transriebalai negali vir­šyti 2 proc. bendro riebalų kiekio, o Lie­tu­vo­je  kartais jų randama net keliolika kartų daugiau, ypač saldainiuose, kepiniuose.

Dau­­­gėja ir specialios medicininės paskirties mais­­­to, skirto tam tikrai grupei žmonių. Pa­si­tai­ko, kad produktai ne­pel­­nytai įvardijami kaip spe­­­­­­ci­alios paskirties, nes tokie paprastai yra bran­ges­ni, be to, eti­ketėje ga­li­ma nurodyti teigi­nius dėl po­vei­kio svei­ka­tai, ir tai panaudojama rek­la­mai. Įver­­tinus tokias verslo gudrybes, nu­ma­to­ma peržiūrėti specialiojo maisto produktų, notifikuotų Lietuvos rinkoje, sąrašus ir iš jų iš­­brauk­ti neatitinkančius charakteristikų.

2013 m. Europą sukrėtęs arklienos skandalas privertė stiprinti galimo sukčiavimo ir maisto klastočių kontrolę. Rinkos analizė parodė, kad dažniausiai Europoje klastojami maisto produktai yra šie: žuvys (vietoj branges­­nės naudojant pi­gesnę rūšį ir to nenurodant); medus (geografi­nė ir botaninė kilmė nu­ro­doma klaidingai, ženk­linama kaip medus, nors turi pridėtinių cuk­rų, egzotinių augalų me­dus pakeičiamas pi­ge­s­niu); alyvuogių aliejus; eko­­logiški maisto produktai.

VMVT 2015 m. ištirs 50 medaus, 70 žuvies, 10 alyvuogių aliejaus mėginių Lie­tu­vos pasienio ve­terinarijos postuose, gamybos, pre­kybos įmo­nėse, turguose ir viešojo mai­ti­nimo įstaigose ga­li­miems maisto klastojimo atvejams išaiškinti.

Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. visoje ES, ženk­­­­­­­­­­linant fasuotus maisto produktus, bus rei­ka­laujama nurodyti energinę vertę ir riebalų, so­čiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cuk­rų, bal­tymų bei druskos kiekius. Dalis ga­mintojų šią informaciją jau dabar teikia sa­vanoriškai.

„Manau, kad lietuviai turi laikytis tradicijų, vers­lininkai – suvokti, kad Lietuva yra ekologiškai švari valstybė, tai mūsų pranašumas ir turtas. Tu­rime specializuotis ga­min­dami ekologišką mais­tą, o ne pramoninį, nes esame palyginti ne­­­­­dideli gamintojai. Sveikas produktas bus pa­klau­sus vi­suo­met, iš esmės mūsiškiai maisto produktai visi gali būti pripažinti ekologiškais ir visi ekologiški ir turime išsaugoti šį pranašumą“, – pabrėžia J.Milius.

Užs. Nr. VPL1011

BFL

Lietuvos įmonės piktinasi sugriežtėjusia Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) tarnybos kontrole ir teigia, kad dėl to šalies maisto pramonei daroma milžiniška žala. Verslininkai VMVT grasina ieškiniais.

Pasak verslininkų, jų ir veterinarų santykiai pasikeitė į VMVT vadovo postą pernai atėjus naujajam įstaigos vadovui Jonui Miliui. VMVT dažnai atsisako įmonėms pateikti paaiškinimus dėl savo sprendimų, nustato joms klaidingus draudimus, kuriuos vėliau atšaukia, taiko dvigubus standartus skirtingiems verslo subjektams, neturėdami pagrįstų duomenų daro viešus ir neretai visuomenę klaidinančius pranešimus, gadina jų įvaizdį. Anot verslininkų, VMVT taip pat siekia priversti tyrimus atlikti jai pavaldžiose laboratorijose.

“Jokiu būdu nenorėčiau mesti šešėlio visiems veterinarams, nes neįmanoma, kad šalyje per pusmetį visi jie būtų praradę kompetenciją ar urmu pradėję taikyti skirtingus standartus pasirinktiems verslo subjektams”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė UAB “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Kaip pavyzdį jis pateikė pastarųjų dienų ispaniškų agurkų skandalą. Anot “Norfos” vadovo, jie ketvirtadienį po pietų, tai yra, praėjus savaitei, gavo oficialų VMVT dokumentą, draudžiantį prekiauti ispaniškomis daržovėmis, kai tuo tarpu kiti prekybos centrai buvo įspėti dar prieš praėjusį savaitgalį.

“Galbūt kai kas pasakys, jog “Norfa” po kai kurių publikacijų žiniasklaidoje pati turėjo susiprasti apie įtartinas daržoves, bet negalime remtis gandais. Mums reikalingi formalūs oficialių institucijų sprendimai bei oficiali informacija, negalime tiesiog remtis gandais. Negalime tiesiog pasiskaitę straipsnių kaitalioti verslo sprendimus. (…) Stebino ir tai, jog VMVT šios istorijos metu reikalavo, kad “Norfa” atbuline data pasirašytų jų parengtus dokumentus, bet, suprantama, mes kategoriškai atsisakėme tai daryti”, – sakė D. Dundulis.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas ir AB “Volfas Engelman” generalinis direktorius Vytautas Meištas priminė atvejus, kai VMVT “Volfas Engelman” gaminamoje giroje rado saldiklių, kurių natūraliame gėrime neturėtų būti. Tiesa, vėliau, atlikus tyrimus, šių priedų rasta nebuvo.

Asociacijos “Lietuvos maisto pramonė” direktorė Irma Pilipienė teigė, kad pagrindinė problema vis dėlto yra nepasitikėjimas vienas kitu.

“Didžiausias minusas yra nepasitikėjimas, kuris tiesiog išugdo ir baimę dėl pramonės ir jos gaminamų produktų tarp vartotojų. Mūsų įmonės turi gilias tradicijas, laimi apdovanojimus, o mūsų šalyje jos dažnai menkinamos. Iš tiesų manome, kad tie santykiai turėtų būti konstruktyvesni, remtis abipusiu pasitikėjimu”, – pasakojo I. Pilipienė.

Ji sakė, kad verslininkus piktina VMVT reikalavimas atlikti tyrimus ir įrodyti, kad visi produktai, kurių etiketėse nurodoma, kad jie yra be konservantų, iš tiesų tokie ir yra. Pasak I. Pilipienės, tai neadekvatus sprendimas, nes kasdien atlikti laboratorinius tyrimus kiekvienai partijai neįmanoma bei kainuoja didelius pinigus.

“Dėl sugriežtėjimo – to tikrai nepastebėjau, nei kad sugriežtėjo, nei kad mažiau tikrina. Tas tikrinimas yra pastovus: ateina reguliariai į įmonę, randa smulkius neatitikimus, sudaromas veiksmų koregavimo planas. Tai normali kasdienė veikla, nieko nuostabaus. Mūsų problemos – klaidingi tyrimai ir visai Lietuvai skelbiamos žinios, remiantis nepatikrintais spėjimais”, – antrino AB “Volfas Engelman” generalinis direktorius V. Meištas.

Aludarių gildijos prezidentas S. Galadauskas taip pat sutiko, kad kontrolė būtina, tačiau VMVT visą informaciją turėtų tikrinti atidžiau.

“Niekas nereiškia priekaištų dėl kontrolės, netgi mūsų rinkos dalyviai patys kreipiasi ir klausia, kodėl nekontroliuojama, jeigu įtariamas pažeidimas. Bet visgi nereikia ieškoti atpirkimo ožių, nereikia šaudyti iš patrankos į musę ir ypač neįsitikinus, ar tikrai tavo žinios teisingos”, – ragino S. Galadauskas.

BFL

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad Jonavos rajono Šilų kaime, UAB “Beržų kompleksas” kiaulių fermoje, nustatytas klasikinis kiaulių maras (KKM). Fermoje laikoma 15919 kiaulių.

Gegužės 30 d. buvo paimti 63 mėginiai užkrečiamųjų ligų diagnostikai ir birželio 1 d. patvirtintas KKM.

Apie nustatytą KKM informuota Europos Komisija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, kaimyninių šalių veterinarijos tarnybos.

Sustiprinta kontrolė UAB “Beržų kompleksas” bei kitose didelėse kiaulių fermose. Visuose šalies komerciniuose kiaulių ūkiuose pradėta vykdyti aktyvi kiaulių stebėsena. Suaktyvintas šernų mėginių paėmimas KKM nustatyti.

Aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apribojimų zonos. Organizuojamas mėginių ėmimas. Tyrimai tęsiami.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, vyriausiojo valstybinio veterinarijos inspektoriaus dr. Jono Miliaus, patvirtinus klasikinį kiaulių marą, laikinai uždraustas kiaulių išvežimas iš/į Lietuvos teritoriją.

Lietuvoje klasikinio kiaulių maro liga paskutinį kartą registruota 2009 metais. Pasak J. Miliaus, nepakankamos kiaulių ūkio savininkų kontrolės priemonės gali sudaryti milžiniškų ekonominių nuostolių kiaulių ūkiams.

Nuo šios ligos nugaišta 80-100 proc. gyvulių.

Klasikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

BFL

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl patikrinimo metu nustatytų technologinių šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo procesų pažeidimų laikinai sustabdė UAB “Girelės paukštynas” šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonės veiklą.

“Girelės paukštynas” II kategorijos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonė perdirba skerdyklose susidarančius šalutinius gyvūninius produktus, juos apdorodama 133 laipsnių temperatūroje. Technologinio proceso metu gauti pusiau skystos konsistencijos produktai perduodami tolesniam tvarkymui į kompostavimo įmones.

Sprendimas laikinai sustabdyti šios įmonės veiklą priimtas po to, kai Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai planinio patikrinimo metu nustatė, kad įmonėje nesilaikoma teisės aktuose nustatytų technologinių perdirbimo procesų reikalavimų, t. y. neišlaikomas būtinas temperatūrinis režimas perdirbant šalutinius gyvūninius produktus.

Įmonei veiklą atnaujinti bus leista tik įsitikinus, kad visi patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas atitinka visus reikalavimus.