Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad iki šių metų birželio 1 d. gauta 1 mln. 409 tūkst. galiojančių pajamų deklaracijų, iš kurių 1 mln. 155 tūkst. (81,9 proc.) už 2016 m. „126 tūkst. gyventojų, kurie privalėjo pateikti 2016 m. pajamų deklaraciją, jos iki šiol nepateikė, o maždaug 58 tūkst. gyventojų jos dar nėra pateikę už 2015 m.

Tarp nepateikusiųjų pajamų deklaracijos už 2016 m. daugiausiai – 55 tūkst. ją privalo pateikti dėl pritaikyto didesnio nei priklauso minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio (MNPD) ar papildomo MNPD“, – savaitraščiui „Veidas“ sakė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Deklaruodami 2016 m. pajamas gyventojai, dirbę su verslo liudijimais, iš viso deklaravo daugiau kaip 733 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 8,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), už 2015 m. atitinkamai – 653 mln. eurų pajamų ir sumokėjo beveik 6,9 mln. eurų GPM. Didžiausias pajamas, kaip ir 2015 m., deklaravo besiverčiantieji prekyba ne maisto produktais – 116,1  mln. eurų. Antroje vietoje 2016 m. besiverčiantieji kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir soliariumų veikla – 90,6 mln. eurų.

BFL

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) vasarą daugiau dėmesio skirs įmonėms ir gyventojams, teikiantiems visuomeninio maitinimo, apgyvendinimo bei kitas sezonines paslaugas pajūrio krašte – inspekcija pradeda įgyvendinti projektą “Kurortinis sezonas”.

Apgyvendinimo ir visuomeninio maitinimo paslaugų veikla verčiasi apie 3,1 tūkst. Klaipėdos apskrityje registruotų mokesčių mokėtojų: šią veiklą pernai buvo deklaravę 985 juridiniai asmenys ir apie 1,5 tūkst. gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus (apgyvendinimo veiklai). Apgyvendinimo ir maitinimo veikla užsiimančiose įmonėse pernai dirbo apie 4, 5 tūkst. žmonių. Šias veiklas deklaruojantys apskrities mokesčių mokėtojai 2010 m. sumokėjo apie 20 mln. litų mokesčių.

Pasak Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojo Andrejaus Cukanovo, visuomeninio maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose gaji vengimo apskaityti gaunamas pajamas, atlyginimų mokėjimo “vokeliuose” praktika. 2009-2010 m. nustatyta per 2,3 tūkst. grynųjų pinigų neapskaitymo kasos aparatais atvejų – vien šalies visuomeninio maitinimo įstaigos tokiu būdu neapskaitė apie 6 mln. litų.

“Piktnaudžiavimo atvejų nustatoma įvairių, pavyzdžiui, pasinaudojant kasos aparatų programomis yra manipuliuojama taikomais antkainiais ar nuolaidomis, naikinami užsakymų ir išankstinių sąskaitų duomenys, neišduodami kasos kvitai, mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, vykdoma neregistruota veikla, nustatoma nelegalių darbuotojų”, – sako A. Cukanovas.

Rizikingiausius mokesčių mokėtojus mokesčių administratorius nustato atlikdamas stebėseną, kurios metu vertina įvairių šaltinių duomenis, lygina juos su atitinkamo verslo sektoriaus rodikliais, taip pat ir remdamasis VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gauta informacija, įmonių ir gyventojų pranešimais. Suabejojus įmonės veiklos skaidrumu, paprastai prašoma motyvuotai paaiškinti žemus veiklos rodiklius – į tikrintinų įmonių sąrašą patenka įmonės, kurios nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, galimai neapskaito pajamų, moka atlyginimus “vokelyje”.

A. Cukanovo teigimu, statistiniai duomenys rodo, kad stebėjimui atrinktų Klaipėdos apskrities viešojo maitinimo sektoriaus įmonių pardavimai, tenkantys vienam darbuotojui, pernai vasarą išaugo iki 64 proc., apgyvendinimo paslaugų įmonių – iki 17 proc. Stebėtuose viešbučiuose ir kitas apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose darbuotojų skaičius padidėjo 4 proc., kai bendrai apgyvendinimo paslaugų sektoriuje darbuotojų skaičius sumažėjo iki 14 proc. Taip pat padaugėjo gyventojų, įregistravusių apgyvendinimo paslaugų veiklą.

“Ši tendencija pastebima ir šiemet – belaukiant sezono, poilsiautojų apgyvendinimui pajūrio kurortuose įsigyta apie 0,5 tūkst. verslo liudijimų, trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ypač aktyvūs Neringos gyventojai, čia verslo liudijimų išduota 43 proc. daugiau, – sako A. Cukanovas. – Atsižvelgiant į sezoninės veiklos specifiką Klaipėdos AVMI atitinkamai organizuoja ir savo darbą. Pernai prieš didžiąsias vasaros šventes, laukiant poilsiautojų antplūdžio, buvo sudaryta galimybė verslo liudijimus įsigyti ir savaitgalį – tai pasiteisino, todėl įvertinus situaciją panaši praktika bus taikoma ir šią vasarą”.

"Veido" archyvas

Nuo šiol didžiules grynųjų sumas deklaruojantys valstybės tarnautojai nuolat sulauks VMI vizitų prašant parodyti, kaip atrodo tokie kalnai banknotų

Pirmąkart įdėmiau išanalizuotos valstybės tarnyboje dirbančių asmenų pajamų ir turto deklaracijos užminė lengviau nuspėjamų, nei įrodomų, mįslių apie jų turtų kilmę.

“Iš savo patirties žinau: kai žmonės galvoja sukčiauti, dokumentus stengiasi sutvarkyti kuo pavyzdingiau. O kai nėra ko slėpti, žiūrėk, per neapsižiūrėjimą pridirba klaidų”, – sako Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, audito bendrovės “Moore Stephens Vilnius” direktorė Danguolė Pranckėnienė.

Ji stebisi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) valstybės tarnautojų deklaracijose atrado šimtus tūkstančių grynųjų ar gautomis pajamomis nepagrįsto turto: negi valstybės tarnyboje dirbantis žmogus, paėmęs kyšį grynaisiais, imtų ir deklaruotų savo staigų praturtėjimą? Ekspertė daro prielaidą, kad gal neatitikimų atsirado dėl pačių deklaracijų painumo.

Deja, VMI, patikrinusi per 100 tūkst. valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių gyventojų pajamų bei turto deklaracijų už 2008–2009 metus, aptiko ir abejotino skaidrumo įrašų, kuriuos greičiau galima paaiškinti ne apsižioplinimu, o įsigalėjusia nuostata, kad tų deklaracijų niekas neskaito.

Tačiau išaušo diena X, kai VMI nutarė jas paskaityti atidžiau, ir žada, kad tai bus nuolatinis procesas. Daugiausiai dėmesio skirta tų valstybės institucijų, kurios pačios turėtų užkardyti šešėlinę ekonomiką, – Muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams. Deja, kai kurių jų padorumas sukėlė abejonių.

Rizikos grupėje – pasieniečiai, muitininkai, mokesčių inspektoriai

Iš 100 tūkst. patikrintų valstybės tarnautojų penktadalis, per 20 tūkst., atsidūrė papildomos rizikos grupėje. Pagrindiniai parametrai buvo neatitikimas tarp gaunamų pajamų ir turimo turto, deklaruotų turimų lėšų ne banke suma, dovanotas ar dovanų gautas didelės vertės turtas, jei, pavyzdžiui, asmuo valdo daug komercinės paskirties turto objektų, tačiau nedeklaruoja nuomos pajamų ir pan.

Iš tų 20 tūkstančių, kuriems nustatytas bent vienas rizikos balas, net 3710 fiksuota Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų valstybės tarnautojų gretose, daugiausiai – tarp pasieniečių, 656 – Muitinės departamento ir teritorinių muitinių, 548 – Valstybinės mokesčių inspekcijos ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų valstybės tarnautojai. Tačiau skaičiuojant procentais pagal šiose institucijose dirbančių asmenų skaičių, muitininkų į juoduosius sąrašus pateko santykinai mažiau nei mokesčių inspektorių ir VRM statutinių darbuotojų.

200 pačių rizikingiausiųjų duomenys perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo (FNTT), Specialiųjų tyrimų (STT) ir vidinio tyrimo tarnyboms. Beje, aštuoni iš to sąrašo jau anksčiau buvo patekę į FNTT akiratį, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dar dėl 200 abejonių keliančių deklaracijų informacija perduota apskričių mokesčių inspekcijoms.

Po 300 tūkst. litų – namie

Jokia paslaptis – pirmą kartą deklaruojantys asmenys paprastai stengiasi įrašyti didesnes nei iš tikrųjų turimas grynųjų pinigų “atsargas”, kad prireikus galėtų jomis pagrįsti bet kokios vertės pirkinius, net jei oficialiai uždirbami pinigai ir neleistų jų įgyti. Juk, tikėta, niekas pinigų parodyti nepaprašys. O štai ėmė ir paprašė.

300 tūkst. Lt – po tiek grynųjų laikantys namie “kojinėje” deklaravo 177 valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai. Jų namie laikomų grynųjų suma siekė apie 85 mln. Lt.

33 mln. Lt – tokia suma sumažėjo grynųjų kiekiai valstybės tarnautojų deklaracijose, perklausus, ar tikrai deklaravusieji tiek turi. Didžiausia tikslinta suma, kurią patikslino Vilniaus m. savivaldybės administracijos darbuotojo (ar darbuotojos) antroji pusė, – 1,2 mln. Lt.

Ministro pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas tikina, kad nuo šiol didžiules grynųjų sumas deklaruojantys valstybės tarnautojai nuolat sulauks VMI vizitų prašant parodyti, kaip atrodo tokie kalnai banknotų. O fantazuotojai turės reikalų su teisėsaugos institucijomis.

Tiriant valstybės tarnautojų deklaracijas nustatyta, kad 50 valstybės tarnautojų santaupos negali būti paaiškintos deklaruotomis ir nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis. Nustatytas ne vienas pajamų iš vertybinių popierių nedeklaravimo atvejis, toliau tiriami vertybinių popierių pardavimo ir įsigijimo sandoriai su užsienio asmenimis.

M.Majauskas mini pavyzdį, kai valstybės tarnautojas savo darbą valstybės tarnyboje derindavo ir su naudotų automobilių prekybos verslu, nedeklaruodamas tokios savo veiklos pajamų, nemokėdamas mokesčių valstybei. Pernai VMI jau nustatė apie 0,7 mln. Lt valstybės tarnautojų ar jų šeimos narių nesumokėtų mokesčių.

Beje, VMI šįsyk itin kruopščiai tikrintų muitininkų, pasieniečių, mokesčių inspektorių, teisėjų deklaracijos rodo, kad nė sunkmetis jų turtų nesumažino: piniginių lėšų deklaruota šiek tiek mažiau, tačiau visiems pavyko sumažinti savo pasiskolintas sumas, o valdomo turto vertė, skaičiuojant statistiniam vienos ar kitos srities valstybės tarnautojui, pakilo vidutiniškai 2–9 tūkst. Lt. Arba štai nors vidaus sistemos statutiniai valstybės tarnautojai statistiškai niekad nebuvo prie geriausiai apmokamų valstybės tarnautojų, 121 darbuotojas deklaravo suteikęs 7,7 mln. Lt paskolų, kiekvienas vidutiniškai po 63 tūkst. Lt.

Analizuojant valstybės tarnautojų, turinčių prievolę deklaruoti pajamas ir turtą (teisėjų, prokurorų, politikų, muitininkų, pasieniečių, mokesčių inspektorių ir kt.), deklaracijas krinta į akis, kad su darbo pajamomis susijusios pajamos vienam tokiam statistiniam valstybės tarnautojui kuklios – 23,4 tūkst. Lt per metus, po beveik 2 tūkst. Lt per mėnesį. Tačiau valstybės tarnai deklaruoja turintys nemažai pajamų ir iš vertybinių popierių ar nekilnojamojo turto pardavimo, dividendų, patalpų nuomos, jie gausiai teikia paskolas, lošia loterijose, gauna dovanų ir net deklaruoja gavę pajamų už parduotus grybus ir riešutus.

Didžiausia bausmė – turto konfiskavimas

VMI sukėlė įtarimų ir 205 valstybės tarnyboje dirbančių asmenų turto ir pajamų neatitikimas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai 2008 m. santaupų neturėjo, 2009 m. jų turėjo per 20 tūkst. Lt, tačiau sugebėjo, panaudodami banko suteiktą paskolą, įsigyti didesnės kaip milijono vertės butą ir bankui sumokėjo daugiau kaip 200 tūkst. Lt grynaisiais pinigais. Dar vienai valstybės tarnautojų šeimai, išankstiniais vertinimais, turimam turtui pagrįsti gali pritrūkti apie 400 tūkst. Lt. Vadinasi, galimai šios šešiaženklės sumos įgytos neskaidriai ir nuo jų nemokėti mokesčiai.

Jei teisėtai gautomis pajamomis nebus pagrįstas turimo turto įsigijimas, atsiras pagrindas jiems taikyti atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl neteisėto praturtėjimo. FNTT jau tiria aštuonių iš VMI sudaryto rizikingųjų sąrašo praturtėjimo pagrįstumą. “Žmonės pagaliau supras, jog pajamos ir turtas deklaruojami ne tik tam, kad būtų deklaruojami, bet kad atsirastų tam tikros pasekmės”, – teigia FNTT direktorius Vitalijus Gailius.

Beje, FNTT vadovas primena, kad pažeidėjams didžiausia bausmė – turto konfiskavimas. “Svarbu, kad už tokius nusikaltimus asmuo būtų ne tik atleistas iš valstybės tarnybos, bet ir iš jo atimtas nusikalstamu būdu įgytas turtas. Nusikalstamumas turi būti nepelningas”, – pabrėžia V.Gailius.

Tam ypač pasitarnaus pernai gruodį įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos dėl neteisėto praturtėjimo ir tokio turto konfiskavimo. Generalinė prokuratūra šiuo metu atlieka keturis tokius ikiteisminius tyrimus, o FNTT jau laimėjo tokią bylą teisme. Pas vieną pilietį banko saugykloje buvo rasta nepagrįstų pajamomis 31,1 tūkst. JAV dolerių (81,6 tūkst. Lt). Jie konfiskuoti ir dar skirta 13 tūkst. Lt bauda. Taigi valstybės biudžetas pasipildys 94,6 tūkst. Lt.

Naujos įstatymų pataisos ir toliau spaus į kampą vengiančiuosius mokėti mokesčius ar turinčiuosius nelegalių pajamų. Turėtų būti ribojami atsiskaitymai grynaisiais didelėmis sumomis, o apie dovanojimo, paskolos ar kitą sandorį, kuriuo ketinama pagrįsti pajamas grynaisiais pinigais, jei jis nepatvirtintas notariškai, bus privalu pranešti VMI, priešingu atveju tokiu šaltiniu negalima pagrįsti pajamų legalumo.