Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kitąmet už parduotą valstybinę žemę tikisi gauti 50 mln. litų daugiau nei šiemet – iš viso 120 mln. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Susikaupė prašymų banga. Ateinantys metai bus lūžio metai, nes valstybinės žemės paklausa didelė”, – sakė NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas.

Pasak jo, jau parengta sutarčių dėl 30 tūkstančių hektarų. Dar dėl 100 tūkstančių hektarų baigiami tvarkyti dokumentai. Iš viso fiziniai ir juridiniai asmenys pageidauja įsigyti 470 tūkstančių hektarų, nors laisvos valstybinės žemės Lietuvoje tėra 260 tūkstančių hektarų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kitąmet už parduotą valstybinę žemę tikisi gauti 50 mln. litų daugiau nei šiemet – iš viso 120 mln. litų.

„Susikaupė prašymų banga. Ateinantys metai bus lūžio metai, nes valstybinės žemės paklausa didelė”, – tvirtino NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas.

Pasak jo, jau parengta sutarčių dėl 30 tūkstančių hektarų. Dar dėl 100 tūkstančių hektarų baigiami tvarkyti dokumentai. Iš viso fiziniai ir juridiniai asmenys pageidauja įsigyti 470 tūkstančių hektarų, nors laisvos valstybinės žemės Lietuvoje tėra 260 tūkstančių hektarų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad NŽT pasižadėjo parduoti daugiau žemės mainais už didesnį tarnybos finansavimą iš biudžeto.

„Jei tarnybai pavyks tiek surinkti į biudžetą, finansavimas liks. Jei ne – jis bus mažesnis”, – sakė ministrė.

NŽT kitais metais numatyta skirti 84,6 mln. litų. Iš jų 28 mln. litų – atlyginimams. Tarnyba šių metų vasarą perėmė panaikintų apskričių administracijų žemėtvarkos skyrius ir jų funkcijas.

Pasak A.Bagdono, šiuo metu jau yra pateikta 28 tūkstančiai prašymų parduoti valstybinę žemę. Tačiau nuo 2008 metų pasirašyta tik 7,5 tūkst. sutarčių. Paklausiausia žemė, pasak valdininko, yra Kelmės, Raseinių, Telšių rajonuose. Hektaro vertė, atsižvelgiant į žemės derlingumą, svyruoja nuo 2 iki 4 tūkstančių litų.

Vertingiausi sklypai – aplink didžiuosius šalies miestus. Mažiausia kaina – Pietryčių Lietuvoje.

„Pastangos sveikintinos, nes situacija iki šiol – tragiška. Pardavimo procesas faktiškai nevyksta”, – sakė vienas stambiausių šalies žemvaldžių Ramūnas Karbauskis.

Tačiau jis nuogąstavo, kad ūkininkai ar bendrovės gali pritrūkti lėšų.

„Žemės įsigijimą gali finansuoti bankai, nes po gamtos išdaigų ūkininkai laisvų lėšų neturi. Bet ar tikrai bankai galėtų tiek finansuoti? Abejoju. Juo labiau kad dabar ūkininkai skuba įsigyti modernios technikos”, – teigė R.Karbauskis.

O gal ambicingi planai surinkti daugiau pajamų į biudžetą susiję su planu leisti užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje? Lietuva Europos Komisijos jau yra paprašiusi pratęsti draudimą įsigyti žemę užsienio šalių piliečiams. Tačiau sprendimo kol kas nesulaukta.

„Jei ir būtų leista pirkti žemės užsieniečiams, nemanau, kad čia kas nors pasikeistų.

Privačios žemės yra kur kas daugiau nei valstybinės”, – tvirtino A.Bagdonas.

Mokesčių lengvatų kol kas nebus

* Prasidėjus kitų metų biudžeto svarstymui pasigirdo ir siūlymų sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

* Tačiau finansų ministrė I.Šimonytė nepritarė siūlomoms PVM lengvatoms viešbučių paslaugoms ir mėsai.

* Verslininkai skundžiasi, kad sunku konkuruoti su lenkiška produkcija, kuriai galioja 7 kartus mažesnis PVM.

* Kaimyninėse šalyse viešbučiams taip pat taikomas lengvatinis PVM. Anot I.Šimonytės, sumažinus PVM, tai neduotų apčiuopiamos naudos.

Valstybinės žemės pardavimas

Metai Pirkėjų sk. Plotas (ha)

2008 m. 456 5340

2009 m. 1640 21 940

2010 m.

(iki spalio) 2024 20 957

2011 m.

(planas) – 45 000

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pateikti duomenys apie žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą.