BFL

Prieš  savaitę spėliojome, ar su Seimo nariu Petru Gražuliu siejama bendrovė „Judex“ po įmonės produkcijoje aptiktų  bakterijų spės “išsiplauti puodus”. Tuojau sužinosime, ar tikrai spėjo, nes jos laukia naujas patikrinimas.

Apie bakterijas, kurias koldūnuose aptiko nepriklausoma laboratorija, pirmosios sužinojo teisėsaugos institucijos. Šios raportavo VMVT, kuri pareikalavo iš rinkos atšaukti birželio 10 d. pagamintų koldūnų siuntą, tinkamą parduoti iki 2017 m. birželio 10 d.

Išbrokuoti koldūnai – dar vienas juodas įrašas „Judex“ dosjė, kuriame rugpjūčio 5 d. buvo įrašyta „stop“: VMVT laikinai sustabdė „Judex“ veiklą dėl iš teisėsaugos gautos informacijos apie bendrovės gaminiuose besiveisiančius užkratus.

Stabdant „Judex“ veiklą nekilo abejonių, jog  VMVT – Lietuvos institucija, mat kiek anksčiau buvo įtarta kitaip. Liepos pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus VMVT vadovui Jonui Miliui dėl prekybos poveikiu. Tada įtarta, kad VMVT ar jai pavaldžios įstaigos galėjo gauti informacijos iš Rusijos apie „Judex“ produkcijoje rastą listerijos bakteriją. Šį faktą VMVT neva nuslėpė ir nesiėmė veiksmų.

Pirmadienis buvo savaip sėkmingas VMVT vadovui J.Miliui. Rugpjūčio 8-ąją žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išgyrė J.Milių bei jo vadovaujamą įstaigą ir apgailestavo, kad Seimo rinkimų metais politinės spekuliacijos bei nepamatuoti kaltinimai ima viršų ir pradeda kenkti tos įstaigos darbui. Taip sudėliojusi akcentus ir pareiškusi, kad neturi jokio teisinio pagrindo teikti premjerui siūlymą atleisti J.Milių iš pareigų, ministrė paragino VMVT vadovą „sprendimą priimti pačiam“. Tokia formuluotė tikrai nereiškia „atsistatydink pats“ – juk vadovas gali nuspręsti pasilikti.

Tokia formuluotė tikrai nereiškia „atsistatydink pats“ – juk vadovas gali nuspręsti pasilikti.

Pasitelkę palyginimą su maisto produktais, V.Baltraitienės pareiškimą galėtume interpretuoti taip: J.Milius – ne koldūnai, turi laisvą valią, todėl pats tegul ir sprendžia, juolab, kad ministrė, kitaip nei J.Milius koldūnų atžvilgiu, negali vadovo išimti iš apyvartos.

Premjeras Algirdas Butkevičius rugpjūčio 10 d. parodė įstatymų išmanymą ir pareikalavo iš prokuratūros greta žinių apie salmoneles bei listerijas pateikti daugiau informacijos apie patį J.Milių, nes kol kas premjeras neturi juridinio pagrindo atleisti VMVT vadovą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pasisakė: „Situaciją vertinu labai blogai, manau, kad jis turėjo trauktis seniai“. Galiausiai A.Butkevičius paskambino atostogaujančiam J.Miliui ir paragino atsistatydinti, tačiau aiškaus atsakymo neišgirdo.

Tas pirmadienis, kai V.Baltraitienė nusiplovė rankas dėl J.Miliaus, buvo palankus ir „Užkalnio“ koldūnams su mėsa bei rozmarinu. Juose, kaip ir „Mamos“ cepelinuose, rasta daug žarninių lazdelių, tačiau nei koldūnai, nei cepelinai nepašalinti iš prekybos.

Nežinia, kuo baigsis dar vienas patikrinimas – įmonė „Judex“ bus tikrinama jos gamybos patalpose aptikus žmogaus sveikatai nepavojingų entero bakterijų. Šios bakterijos –rodiklis, kad gamybos procesas ir patalpos yra nešvarios ir netinkamai dezinfekuojamos.

Pinigai. Lietuvoje jau įvestas euras ir, euro skeptikų nenaudai, gyventojai nejaučia įtampos dėl atsiskaitymų šia bendrąja ES valiuta. Tai daugelio valstybės institucijų sutelkto darbo rezultatas.

Kai baigiantis 2014 metams kalbėjomės su priežiūros institucijų veiklą kontroliuojančios ir koordinuojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi dr. Feliksu Petrausku, jis sakė: „Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta.“ Regis, siekiant šio esminio tikslo einama tvirtais žingsniais.

Pažymėti Europos vartotojų dienos ir apibendrinti euro įvedimo rezultatų praėjusią savaitę į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Mykolo Romerio universiteto ir VšĮ Europos vartotojų centro surengtą konferencija „Euro įvedimo iššūkiai bei vartotojų teisių apsaugos tendencijos 2015–2016 m.“ rinkosi vartotojų teises ginančių institucijų, vartotojų asociacijų, akademinės visuomenės atstovai, ekspertai.

„Kalbant apie euro įvedimą Lietuvoje, manau, galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Tai taip pat reiškia daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Europos Lietuvoje. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla. Buvo nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis ir šviečiamasis darbas, siekiant tinkamai, aiškiai ir suprantamai informuoti tiek vartotojus, tiek verslo subjektus apie euro naudą ir jo įvedimo tvarką“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis.

Nors ir Lietuva neišvengė vartotojų teisių pažeidimų, kurių absoliuti dauguma buvo susiję su netinkamu kainų perskaičiavimu ar apvalinimu, kainų nenurodymu dviem valiutomis ar netiksliu kainų nurodymu, tačiau bendras pažeidimų lygis yra gerokai mažesnis negu kitose šio regiono ES valstybėse narėse euro įvedimo laikotarpiu. Be to, pastebima aiški šios rūšies pažeidimų mažėjimo tendencija.

„Manyčiau, kad buvo skirtas deramas priežiūros institucijų dėmesys kainų nurodymo kontrolei ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrai. Be to, norėčiau paminėti ir vertingą vartotojų asociacijų indėlį bei pagalbą šioje srityje“, – sakė teisingumo ministras.

Specialistai vardija ir objektyvią statistiką, leidžiančią daryti išvadą, kad euro įvedimas Lietuvoje įvykdytas sklandžiai. VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžia, kad po euro įvedimo euro skeptikų liko mažiau.

Praėjusių metų liepą, kai buvo priimtas sprendimas leisti Lietuvai įsivesti eurą, dalis gyventojų šį sprendimą sutiko su nepasitikėjimu. Valstybės institucijoms, visuomeninėms vartotojų organizacijoms nuosekliai aiškinant apie euro įvedimo pranašumus, visuomenės palankumas eurui nuolat didėjo. Šių metų sausį, Eurobarometro tyrimo duomenimis, teigiamas euro įvedimo pasekmes Lietuvai įžvelgė jau 63 proc. gyventojų – penktadaliu daugiau nei prieš keturis mėnesius. Per keturis mėnesius trečdaliu, nuo 86 iki 58 proc., sumažėjo ir gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos, o 86 proc. gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų. 54 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, kad euro įvedimo pasekmės asmeniškai jiems bus naudingos. Priešingos nuomonės laikėsi tik 22 proc. gyventojų – dukart mažiau nei prieš keturis mėnesius. Didėjantį pasitikėjimą euru patvirtintino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2014 m. pabaigoje atliktos vartotojų ir verslininkų apklausos.

Priežiūros institucijos 2015 m. vasarį atliko 3792 patikrinimus (apie 80 proc. daugiau nei sausį) dėl kainų dviem valiutomis nurodymo. Nustatyta 113 pažeidimų – tai sudaro 2,98 proc. visų patikrinimų. Sausį šie skaičiai atitinkamai buvo 112 ir 5,4 proc. Vasarį nustatytų pažeidimų skaičius tarp atliktų patikrinimų, palyginti su sausiu, sumažėjo beveik du kartus. Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus visiems 113 pažeidėjų priežiūros institucijos skyrė įspėjimus, piniginių baudų neskirta. Nustatytų pažeidimų skaičius mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. vasario 28 d. patikrinimų su pažeidimais sumažėjo penki kartus.

„Manau, kad pavyko sumažinti įtampą tarp verslą prižiūrinčių institucijų ir verslininkų. Norėdami išspręsti konfliktines situacijas arba aiškindamiesi pažeidimų priežastis pirmiausia stengėmės kalbėtis, konsultuoti, o ne bausti piniginėmis baudomis. Jausdami tokį santykį verslininkai stengėsi problemas operatyviai pašalinti patys. Tuomet nebeliko reikalo taikyti „chirurgines“ operacijas – ekonomines sankcijas“, – pabrėžė F.Petrauskas.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje daugiausiai pažeidimų buvo maisto, ne maisto prekių sektoriuose ir turizmo paslaugų srityje. Sausį–vasarį padaugėjo pažeidimų smulkiose viešojo maitinimo įstaigose.

Verslas vis dar neturėtų atsipalaiduoti. Kainas nurodyti dviem valiutomis reikia iki birželio 30 d., ir iki šios datos prekybos ir paslaugų teikimo vietose bus atliekama dvejopo kainų nurodymo kontrolė.

VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžė, kad į euro įvedimo procesą aktyviai įsitraukė ir visuomeninės vartotojų asociacijos, kurios per visą privalomo dvejopo kainų nurodymo laikotarpį atliko beveik 4 tūkst. ūkio subjektų stebėseną.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ir Nacionalinė vartotojų konfederacija sėkmingai įvykdė pirmą projekto „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ etapą ir šiuo metu šį projektą tęsia toliau. 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. visuose Lietuvos regionuose (10 apskričių) buvo stebima, kaip perskaičiuojamos kainos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose, skelbiami stebėsenos rezultatai, teikiamos konsultacijos su euro įvedimu susijusiais klausimais vartotojams ir ūkio subjektams, ūkio subjektai skatinami sąžiningai laikytis su euro įvedimu susijusių reikalavimų, nepažeisti vartotojų teisių bei prisijungti prie Geros verslo praktikos memorandumo, parengta ir platinama mokomoji vaizdo medžiaga.

Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys iškart galėjo fiksuoti pažeidimo vietą.

Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės Eglės Kybartienės, jei ūkio subjektai nesilaikė reikalavimų, projekto regioniniai konsultantai juos konsultavo, suteikė informacijos apie pažeidimų pasekmes. Kai kurios įmonės suprato klydusios ir pasitaisė.

Nustačius pakartotinį pažeidimą informacija buvo ne tik skelbiama tam sukurtame tinklalapyje, bet ir perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri nesąžiningiems verslininkams gali taikyti sankcijas.

Dažniausias pažeidimas – neteisingai pritaikytas keitimo kursas arba kaina suapvalinta nesilaikant euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pastebėta, kad kai kurie prekių bei paslaugų teikėjai savo kainininkuose nepasirūpino nurodyti kainų dviem valiutomis. Paaiškėjo dar viena įdomi tendencija – sąmoningas kainų litais pakėlimas iš anksto ruošiantis sausio 1 dienai, kad, perėjus prie kainų eurais, jos „gražiai atrodytų“. Pavyzdžiui, kokteilis bare, kainavęs 9,99 Lt, pabranginamas iki 10,32 Lt, kad kaina eurais po sausio 1-osios sudarytų vartotojui psichologiškai patrauklius 2,99 euro.

Jau įvedus eurą skundai dėl kainų perskaičiavimo pasipylė vos peržengus metų slenkstį – pirmasis gautas Naujųjų metų naktį, 4 val. 30 min., iš vieno baro. Vartotojas pranešė: „Yra 4.30 valandų. Iki šiol grąžą duoda tik litais. Ir pinigus priima tik litais. Net smulkių eurų lygiai tos pačios sumos, kokia nurodyta, nepriima.“

Pasak E.Kybartienės, sąmoningas vartotojų dalyvavimas euro įvedimo procese ir nuoseklus kainų stebėjimas davė vaisių. Verslininkai turėjo jaustis stebimi. Be to, jie sužinojo apie keliamus reikalavimus, atsakomybę už pažeidimus. Vykdant projektą ir artėjant euro įvedimo datai buvo matyti, kad pažeidimų dalis bendrame pranešimų sraute gerokai mažėja. Rugsėjį įstatymo reikalavimus pažeidė 16 proc. visų patikrintų įmonių, spalį – 7 proc., o lapkritį ir gruodį – jau tik 3 proc.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovės, kainos bus stebimos dar mažiausiai iki liepos 1 d.

Paulius Paukštys

Lentelė

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimai

2014 m.

Rugsėjis                    255

Spalis                        212

Lapkritis                    193

Gruodis                     142

2015 m.

Sausis                        112

Vasaris (du kartus daugiau patikrinimų nei sausį)                      113

Šaltinis: VVTAT duomenys