Vieno iš neteisėtai atleistų FNTT vadovų Vytauto Giržado pergalė teisme prieš Vidaus reikalų ministeriją prikišamai rodo, kad teisybę Lietuvos teismuose rasti galima ir be mitingų aikštėse, šaukiant apie „visagalį klaną“.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo V.Giržado ieškinį ir nusprendė, kad jis turi būti grąžintas į pareigas, priteisiant 20 tūkst. Lt moralinės kompensacijos ir dar po 6,3 tūkst. Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Mat pavasarį didžiulį politinį skandalą sukėlę buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymai, kuriais iš V.Giržado pirma atimta teisė dirbti su slapta informacija, o paskui jis atleistas iš tarnybos, buvo parengti nesilaikant įstatymų ir todėl naikintini.
Tai yra teismas patvirtino tai, ką nuo pat pradžių sakė tiek V.Giržadas, tiek už atsisakymą atleisti jį iš darbo vien pagal melo detektoriaus rodmenis pareigų irgi netekęs FNTT direktorius Vitalijus Gailius: visi eksministro R.Palaičio veiksmai, kuriais jis, gelbėdamas savo kailį, stengėsi patenkinti prezidentę, ieškojusią kaltų dėl informacijos apie „Snoro“ tyrimą nutekinimo į žiniasklaidą, buvo neteisėti.
Žinoma, Vidaus reikalų ministerija dar skųs Apygardos teismo sprendimą aukštesnei instancijai, ir būtų keista, jei būtų kitaip: retas atvejis, kad su atleistais darbuotojais besibylinėjanti darbovietė atsisakytų kovos iki galo, darydama tai neretai vien iš principo. Gal ir gerai – jeigu tiek V.Giržadas, tiek įkandin jo ir V.Gailius, kurio ieškinys dar laukia teismo sprendimo, savo teisumą įrodys visose be išimties tiesinėse instancijose, niekas negalės regzti sąmokslo teorijų, esą teismai grąžino juos į darbą tik todėl, kad to reikalavo premjeras Andrius Kubilius ir kiti įtakingi Seimo politikai.
Lygiai taip pat niekas negalės aiškinti, esą V.Gailius ir V.Giržadas tapo visagalio klano sąmokslo auka, tad siekti jų grįžimo į tarnybą galima tik mitingais aikštėse prie Seimo ir Prezidentūros, o ne teismuose, nes šiuos, pasak sąmokslo teorijų kūrėjų, taip pat valdąs su saugumu, prokurorais ir žiniasklaida susijęs, tad neįveikiamas teisėjų klanas. Tuomet, pavasarį, labiau ant “bačkos” lipti ar prieš televizijų kameras staipytis, nei kruopščiai dirbti rengiant įstatymų pataisas linkę Seimo nariai buvo akivaizdžiai sutrikę, kai V.Gailius su V.Giržadu, užuot kopę kartu su jais į tribūnas (ir kėlę „gynėjų“ populiarumą prieš rinkimus), tik kukliai padėkojo už paramą, bet paprašė daugiau to nedaryti, nes juodu visiškai pasitikį Lietuvos teismais, tad reabilitacijos sieksią teisiniu keliu.
Praėjo pusmetis bylinėjimosi ir pasirodė, kad abu žymūs teisėsaugininkai buvo teisūs, o skardinių būgnelių mušėjai (ilgainiui sulindę po violetinės spalvos vėliava) su savo pasakomis apie visagalį klaną liko kvailio vietoje. Ne tik todėl, kad pirmos instancijos teismas patenkino vieno iš neteisėtai atleistųjų FNTT vadovų ieškinį.
Praktiškai tuo pat metu kaip V.Gailiaus byloje Vilniaus apygardos teismas atmetė Vilniaus 3-iojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl kovo mėnesį vykusio mitingo atleistiesiems FNTT vadovams paremti organizatorių išteisinimo. Šie buvo kaltinami organizuojant mitingą pažeidę Susirinkimų įstatymą, bet vasarą vykusiame procese Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo išteisinti. Dabar, atmetus policijos apeliaciją, seni sąjūdininkai Romualdas Ozolas, Bronius Genzelis, Alvydas Medalinskas išteisinti galutinai.
Paradoksas, bet, užuot pašlovinę Lietuvos teismų teisingumą (o kartu ir save pačius, kaip Lietuvos teisinės valstybės kūrėjus), jie toliau burnoja prieš šalies teisinę sistemą. Išgirdęs galutinai jį išteisinusį nuosprendį R.Ozolas pareiškė, esą policijos paduotas apeliacinis skundas buvęs „policijos sukilimas prieš teismus“! Nors aukštesnės instancijos teismai tam ir sukurti, kad į juos apeliuotum, jei netenkina pirmos instancijos sprendimas. Liūdna girdėti tokius, švelniai tariant, labai neprotingus žodžius iš vieno valstybės atkūrėjų bei Konstitucijos autorių lūpų, bet ką darysi – amžius bei dar iš sovietmečio paveldėtas įsitikinimas, kad „valdžia neteisiama“, daro savo…
O gal šis, irzliai demonstratyvus, nepasitenkinimas tik dangsto kovotojų su klanais sutrikimą suvokus, kad visa tai, dėl ko jie šaukė mitingus ir lipo į tribūnas, buvo galima pasiekti tiesiog su gerų advokatų pagalba? Nes nors įvairūs klanai (ką čia neigti), tarp jų – ir teisėjų, egzistuoja, jie toli gražu nėra tokie visagaliai, kokiais juos bandoma vaizduoti. Tereikia pabandyti su jais pakovoti, ir paaiškėja, kad baimės tik akys buvo didelės. Tai kadaise įrodė advokatas Kęstutis Čilinskas, laimėdamas Dalios Budrevičienės atlyginimo vokeliuose bylą. Dabar tai įrodė buvę FNTT vadai ir, gal net prieš savo valią, profesionalūs „kovotojai su klanais“.

Nors įvairūs klanai tikrai egzistuoja, jie toli gražu nėra tokie visagaliai, kokiais juos bandoma vaizduoti.

„Veidas“ pabandė susumuoti visas planuojamas kitų metų valstybės pajamas bei išlaidas, suskaičiuoti apytikres jų proporcijas ir paanalizuoti, ar 2012 m. biudžetų prognozės realios.

Valstybės piniginė – su daug skyrelių: vienur jų turinys skaičiuojamas su ES lėšomis, kitur be, vienur tik valstybės biudžeto, kitur ir su savivaldybių bei „Sodros“. Tačiau visų išlaidų ir pajamų sumų, jų pasiskirstymo pagal sritis niekas neskaičiuoja. O juk iš esmės tai viena piniginė. Pavyzdžiui, kitąmet valstybės biudžeto skylė, prognozuojama, sieks apie 0,7 mlrd. Lt, tačiau „Sodra“ gali pritrūkti dar 2,5 mlrd. Lt, tad skylutė valstybės piniginėje virs skyle.

Prognozių viltis – kylančios kainos

Mūsų pačių, be ES pagalbos, uždirbtų nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamos kitąmet planuojamos 9,6 proc. didesnės nei šiemet ir turėtų siekti per 21,8 mlrd. Lt. Pagrindo valstybės finansų strategų optimizmui suteikė tai, kad iki šių metų pirmojo pusmečio pajamų plano pritrūko vos 1,2 proc., o labiausiai įkvėpė jų pačių prognozės, kad BVP šiemet didės 5,8, o kitąmet – 4,7 proc.
Tačiau kiti finansų ekspertai, matydami besikaupiančius debesis pasaulio finansų rinkose, skuba mažinti BVP didėjimo prognozes. „Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tad naivu manyti, kad mums, mažai ekonomikai, labai priklausančiai nuo eksporto, tai neturės įtakos. Pramonininkų konfederacija (LPK) prognozuoja 4 proc. BVP augimą“, – aiškina LPK finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno prognozės dėl BVP pokyčių dar kuklesnės – tesiekia 3–3,5 proc., nebent jį papūs rekordinė 7,2 mlrd. Lt ES parama. Kita eksperto prielaida, kad biudžeto pajamų didėjimas koreliuojamas su nominaliu BVP – labiau susietu su kainų dinamika, paprasčiau tariant, Vyriausybė tikisi, kad kainos toliau smarkiai kils, todėl mokėsime didesnį PVM. S.Jakeliūno skaičiavimu, apie 30–40 proc. šių metų PVM prieaugio – būtent dėl kainų didėjimo. Nominalus PVM šiemet turėtų augti 12 proc., o kitąmet – 9 proc.

Algos ėmė kilti, bet kažkodėl – viešajame sektoriuje
Vyriausybė prognozuoja, kad nedarbas šiemet sumenks iki 15,2 proc., kitąmet – iki 11,9 proc. Analitikas A.Izgorodinas pritaria: nors šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas lėtėja, bet jis vis dar pakankamai spartus, kad nedarbas mažėtų ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl laisvų darbo vietų. Tačiau naujausia LPK pramonės įmonių apklausa apie šių metų ketvirtojo ketvirčio lūkesčius rodo nerimą keliančias tendencijas: 75 proc. įmonių neketina keisti darbuotojų skaičiaus, tačiau norinčių jį mažinti įmonių padaugėjo nuo 7 iki 10 proc., o planuojančių didinti sumažėjo ypač smarkiai – nuo 26 iki 15 proc.
Vyriausybės prognozes, kad darbo užmokestis šiemet didės 3,2 proc., o kitąmet – net 5,5 proc., tad mokos fondas papilnės beveik 8 proc., ekspertai vadina utopija. LPK apklausoje 76 proc. įmonių keisti atlyginimų nežadėjo, 21 proc. ketino šiek tiek didinti, o 3 proc. – mažinti. „Taip, įmonių finansinė padėtis gerėja: antrąjį ketvirtį pelningumas siekė 6,7 proc., o tuo pačiu metu pernai – 3,5 proc., 2009 m. – 1,5 proc., bet jis vis dar smarkiai atsilieka nuo prieškrizinių 2007 m. pirmojo pusmečio pasiektų 10,5 proc., tad algos galėtų šiek tiek kilti. Tačiau daugiau kaip pusė didžiųjų Lietuvos gamintojų skundžiasi nerandantys aukštos kvalifikacijos specialistų ir tik tokiems žada mokėti dideles algas. Bet kalbėti apie drastišką algų didinimą per anksti. Užimtumo ir atlyginimų skaičiai kyla, kai ekonominis augimas tęsiasi pakankamai ilgai ir pasiekia bent 4,5 proc., o kitąmet jis turėtų siekti apie 4 proc. Be to, bedarbių armija, nors ir mažėja, išlieka didelė, o atlyginimo tendencijos tiesiogiai priklauso nuo užimtumo“, – aiškina A.Izgorodinas.
Finansų analitikas S.Jakeliūnas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: kadangi viešajame sektoriuje atlyginimų kelti nežadama, vadinasi, visas augimas numatytas privataus sektoriaus sąskaita. Šis apima per 60 proc. darbuotojų, tad čia algos turėtų didėti net 6,5–7 proc. Tačiau iš tikrųjų viskas vyksta atvirkščiai. A.Izgorodinas stebisi, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis kyla trečią ketvirtį iš eilės, privačiame – antrą ir mažesniais tempais, o per krizę krito beveik 3 proc. daugiau nei viešajame sektoriuje. „Kai didėja neramumai finansų rinkose ir darosi vis brangiau skolintis, o biudžeto deficitas viršija 7,6 proc. BVP, šiandien vargu ar tinkamas laikas didinti algas viešajame sektoriuje, juolab oficialiai tikinant, kad jos nedidėja. Kai deramasi dėl minimalaus atlyginimo, Vyriausybė tikina, kad dėl įtampos finansų rinkose jo negalima didinti, tačiau tai kažkodėl negalioja patiems valdininkams ir jau šiuo metu didina biudžeto deficitą“, – piktinasi A.Izgorodinas.

Didesni mokesčiai – nebūtinai didesnės pajamos
Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva pabrėžia, kad Vyriausybė tikisi surinkti daugiau mokestinių pajamų ne tik dėl prognozuojamo 4,7 proc. BVP augimo, bet ir didindama mokesčius. „Nepaisant ankstesnių pažadų nekelti mokesčių, įmokas į Garantinį fondą siūloma didinti nuo 0,1 iki 0,2 proc., motyvuojant, kad jas reikia atkurti iki prieškrizinio lygio. Tačiau tas pats argumentas negalioja 2009 m. nuo 18 iki 21 proc. laikinai padidintam PVM tarifui. Taip pat planuojama atverti kelią didinti žemės mokestį: dabar taikomas 1,5 proc. tarifas, o siūloma savivaldybėms leisti jį nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. Ydingas ir planas didinti valstybinių gamtos išteklių mokesčius, pavyzdžiui, valdžia nori mokestį už durpes per penkerius metus padidinti daugiau nei triskart. Šie mokesčiai jau buvo padvigubinti 2010 m. Tuomet tikėtasi surinkti papildomus 20 mln. Lt, bet surinkta netgi 3,4 mln. Lt mažiau nei 2009-aisiais. Bet štai ir vėl norima daryti tą pačią klaidą, dėl kurios nukentėtų ir vartotojai, ir įmonės. Kada ateis supratimas, kad mokesčių didinimas gali sumažinti biudžeto pajamas?“ – piktinasi K.Leontjeva.
Per pirmąjį šių metų pusmetį akcizo mokesčių surinkta 6,7 proc. mažiau, nei planuota, tačiau iš to jokių išvadų nepadaryta, priešingai, nuo kitų metų pradžios akcizas tabako gaminiams bus dar didinamas. Vyriausybės niekaip neįtikina argumentai, kad tai padidins tik kontrabandą, o ne biudžeto pajamas.
Vyriausybė užsimojusi toliau kovoti su šešėline ekonomika: nuo kitų metų gegužės ketinama įvesti kasos aparatus turgavietėse, kuriose prekiaujam ne maisto prekėmis. Tačiau skambios frazės, kad šiais metais iš šešėlio bus perimta 1 mlrd. Lt, autorystės valstybės finansų architektai kratosi. Dar užsibrėžta 100 mln. Lt daugiau nei šiemet gauti valstybės įmonių pelno, ir ne tik dėl geresnių jų darbo rezultatų: parengtas įstatymo projektas, nustatantis pareigą pusę gauto paskirstytinojo pelno privalomai pervesti į valstybės biudžetą. Kitąmet tikimasi panaudoti rekordinius europinius 7,2 mlrd. Lt, bet šiemet pirmąjį pusmetį panaudota tik 37,1 proc. šių metų porcijos.

Labiausiai didėja palūkanų už skolas eilutė
Kaip aiškina finansų ministrė Ingrida Šimonytė, skaičiuojant biudžetų išlaidas vadovautasi nuostata, kad išlaidos negali didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus. Pavyzdžiui, apie 0,5 mlrd. Lt papildomai reikės pensijoms atkurti iki prieškrizinio lygio. Tačiau labiausiai nerimą kelia tai, kad valstybės skolos aptarnavimo mokestis didėja 187 mln. Lt ir sieks jau 2,1 mlrd. Lt.
“Liūdna, bet Lietuvoje deficitas vėl mažinamas ne mažinant biudžeto išlaidas, bet tikintis surinkti daugiau mokestinių pajamų. Tai reiškia, kad kitąmet vėl didės sąskaita už viešojo sektoriaus paslaugas: į valstybės biudžetą kiekvienas gyventojas mokesčiais įneš apie 5390 Lt, t.y. 510 Lt daugiau, o į „Sodros“ biudžetą – po 3580 Lt, t.y. per 300 Lt daugiau nei šiemet. Tačiau vargu ar galima tikėtis geresnės šių paslaugų kokybės. Iš tiesų nėra priežasčių jos tikėtis, nes esminių struktūrinių reformų neįvykdyta“, – pabrėžia K.Leontjeva.
Pasak finansų analitiko S.Jekeliūno, dar viena gana grėsminga problema yra ta, kad mūsų valstybės biudžeto priklausomybė nuo ES lėšų vis labiau didėja: kitų metų Lietuvos biudžete ES lėšos sudarys 27,7 proc. ES apmoka didžiąją dalį Lietuvos išlaidų ekonomikai: iš ūkio ministro valdymo sričiai numatyto 1,1 mlrd. Lt – beveik 1 mlrd. europinis, susisiekimo iš 2,4 mlrd. – 1,1 mlrd,, žemės ūkio iš 3 mlrd. – 2 mlrd., energetikos iš 420 mln. Lt – ES fondų 370 mln. Lt. Tiesa, Lietuvai narystė ES taip pat kainuoja: kitąmet įmoka į ES biudžetą atsieis 1,1 mlrd. Lt, tačiau juk gausime beveik septyniskart daugiau. O ką darysime, jei ES naujuoju finansavimo laikotarpiu nuo 2014 m. lėšų gausime daug mažiau? Tai prilygtų dar vienai krizei.
Bet visi minėti skaičiai – tik Vyriausybės pasiūlyti biudžetų projektai. Jie gali kisti, ir dar niekad nebuvo, kad išlaidų dalį Seimas siūlytų mažinti. Atvirkščiai: kasmet parlamentarai prisiūlo dar kelis milijardus naujų išlaidų, dažniausiai nukreiptų į tas teritorijas, kuriose ketina balotiruotis per artėjančius rinkimus. O Seimo rinkimai – kitąmet.

LLRI ekspertė K.Leontjeva: „Kitąmet į valstybės biudžetą kiekvienas gyventojas mokesčiais įneš apie 510 Lt daugiau, o į „Sodros“ biudžetą – per 300 Lt daugiau nei šiemet.“