Keičiantis klimatui, nuodingų medūzų spiečiai, planktonas ir kitos pavojingos rūšys migruoja į Europos vandenis, atskleidžia naujas tyrimas. Vandenynų šilimas lėmė didžiausią jūros gyvių migraciją Žemėje per pastaruosius du milijonus metų, teigia mokslininkai.

Arktyje tirpstantys ledai pastarosiomis vasaromis atvėrė pralaidą tarp Ramiojo vandenyno bei Šiaurės Atlanto ir ja pajudėjo planktonas, žuvys, net banginiai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos pakrantėse pasirodžiusi šiltesniems vandenims būdinga nuodingų medūzų rūšis tampa vis dažnesnė ir priverčia uždaryti paplūdimius, rašo britų „The Daily Telegraph“. Kita žmonėms pavojinga medūza – portugališkasis laivelis – buvusi būdinga subtropikams, dabar reguliariai sutinkama ir šiauriniuose Atlanto vandenyse.

Dumbliai dinoflagellates taip pat rasti judantys į Rytus link Skandinavijos ir Šiaurės jūros. Žydėdama planktono masė gali sunaudoti daug vandenyje esančio deguonies, išskirti nuodingus junginius ir apnuodyti vėžiagyvių mėsą. Per pastaruosius 70 metų surinkti pavyzdžiai parodė, kad ir kitos planktono rūšys, gyvenusios Ramiajame vandenyne, dabar tapo įprastos Atlante.

Mokslininkai, kartu dirbantys Klimato kaitos ir Europos jūrų ekosistemų tyrimų projekte, aptiko, kad planktono rūšis Neodenticula seminae, į Atlantą pateko per perėją Arktyje, kuri per paskutinį dešimtmetį buvo atsivėrusi keletą kartų. Per tą pačią perėją kelią rado ir tokios didžiulės rūšys kaip pilkieji banginiai.

„Pirmą kartą per tūkstančius metų tarp Aliaskos ir Grenlandijos atsivėrė didžiulis vandens plotas. Vėjas į šią perėją įstūmė šiltesnio vandens ir jis tapo palankus rūšims judėti“, – teigė Chrisas Reidas, profesorius iš Sero Alistero Hardžio fondo Jūriniams mokslams Plimuto Jūrų laboratorijoje. „1999 metais mes šiaurvakariniame Atlante radome anksčiau ten nematytas rūšis, kurios dažnos šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Atlante šios rūšys buvo išnykusios prieš 800 tūkst. metų dėl atšalimo ir sąlygų pokyčių“, – pasakojo jis.

„Kylančios išvados turi milžinišką reikšmę. Paskutinis kartas, kai iš Ramiojo vandenyno į Atlantą pajudėjo rūšys, buvo prieš du ar tris milijonus metų. Daugybės rūšių atkeliavimas iš Ramiojo vandenyno lėmė Atlanto vandenyne gyvavusių rūšių išnykimą. Poveikis lašišų bei kitų žuvų ištekliams gali būti dramatiškas. Duomenys rodo, kad ledai vasaromis ir toliau tirpsta ir visiškai ištirpti galėtų per du ar tris dešimtmečius, o dėl to imtų migruoti daugybė skirtingų gyvūnų“, – kalbėjo Ch. Reidas.

Anot mokslininkų, rūšių invazija rimtai pakeistų maisto grandines, potencialiai nuskurdindama Atlanto žuvų ir banginių racioną. „Mes turime sužinoti daugiau apie tai, kas vyksta Europos jūrose. Iš šio tyrimo išvadų matome, kad dėl klimato kaitos bus daug daugiau bėdų nei naudos“, – teigė Carlo’as Heipas, vadovaujantis Karališkajam Nyderlandų jūrų tyrimų institutui.

Rasa Valentinavičienė

VAŠINGTONAS – filmų kūrėjas ir „National Geographic“ tyrinėtojas-rezidentas, Jamesas Cameronas, šiandien paskelbė, kad per kelias ateinančias savaites bandys pasiekti giliausią žemės vietą, Marianų įdubą, kurios gylis yra apie 11 kilometrų. Camerono nėrimas specialiai sukurtame povandeniniame laive žymi bendro mokslinio Camerono, „National Geographic Society“ ir „Rolex“ projekto, „DEEPSEA CHALLENGE“, pradžią; šio projekto metu bus tiriamos vandenyno gelmės siekiant artimiau pažinti ir perprasti šias menkai ištirtas planetos vietas.

Istorinės Camerono „DEEPSEA CHALLENGE“ ekspedicijos metu pilotuojas laivas pirmą kartą išsamiai tirs giliausią Marianų įdubos vietą, „Čelendžerio gelmę“. Ramiojo vandenyno įdubos dugne, maždaug už 320 km į pietvakarius nuo Guamo, Cameronas planuoja šešias valandas rinkti mėginius jūrų biologijai, mikrobiologijai, astrobiologijai, jūrų geologijai ir geofizikai.

Camerono ir jo komandos sukurti sudėtingi inžinieriniai ir technologiniai įrenginiai šią savaitę buvo sėkmingai išbandyti prie Naujosios Gvinėjos krantų. Revoliuciniu, vieno žmogaus valdomu, šiuo metu giliausiai panerti galinčiu pilotuojamu povandeniniu laivu „DEEPSEA CHALLENGER“, kurį kūrė aštuonerius metus, buvo atlikti gilūs panėrimai be lyno – vieno jų metu buvo panerta giliau nei 8 kilometrus. Visuomenė Camerono ekspedicijos eigą galės sekti svetainėje www.DEEPSEACHALLENGE.com; socialiniame tinklapyje „Twitter“ sekdami @DeepChallenge ar temą #deepseachallenge; bei socialiniame tinklapyje „Facebook“ https://www.facebook.com/deepseachallenge.

„Giliosios įdubos yra paskutinė neištirta mūsų planetos vieta, jose glūdinčius mokslinius turtus būtų galima tyrinėti šimtą metų“, – sakė Cameronas. „National Geographic, tiriantis pasaulį jau kone 125 metus, yra idealus partneris bandant atverti naują vandenyno gelmių žvalgymo ir tyrimų erą, kuri padėtų pažangiausioms mokslinėms instancijoms atsakyti į klausimus apie giliausias dar neištirtas žemės vietas. Mūsų tikslas yra sukurti mokslinį palikimą ateinančioms kartoms bei paskatinti viso pasaulio žmones džiaugtis ir kartu su mumis leistis į ekspediciją internetu bei mūsų teikiama medžiaga.“

Į Čelendžerio gelmę pilotuojamas laivas buvo panėręs tik vieną kartą, 1960 metų sausio 23, batiskafu „Trieste“ tai padarė JAV laivyno leitenantas Donas Walshas ir šveicarų okeanografas Jacques Piccardas. Tada vandenyno dugne jie praleido apie 20 minučių.

„Kai kurie žmonės tiki, kad auksinis tyrinėjimų amžius jau praeityje. Aš, priešingai, tikiu, kad mes dar tik žengiame į didžiųjų tyrimų amžių“, – sakė Terry Garcia, vadovaujantis „National Geeographic“ užduočių programų viceprezidentas. „Sveikiname Jamesą Cameroną už jo atsidavimą mokslui ir tyrinėjimams ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio novatoriško nuotykio į giliausią ir mažiausiai ištirtą žemės vietą.“

Cameronas „National Geographic“ tyrinėtoju-rezidentu buvo paskelbtas 2011 metais. Statydamas savo filmą „Titanikas“, Šiaurės Atlante jis 12 kartų nėrė į 4 kilometrų gylį prie garsiojo paskendusio laivo. Nuo tada Cameronas vadovavo šešioms ekspedicijoms, pastatė dokumentinį filmą apie paskendusio linijinio laivo „Bismarkas“ tyrimą ir nubraižė detalų trimatį povandeninių hidroterminių versmių, išsidėsčiusių palei vidurio Atlanto keterą, rytų Ramiojo vandenyno kauburį ir Kortezo jūroje, žemėlapį. Cameronas atliko 72 gilius panėrimus, iš jų 33 prie Titaniko. Penkiasdešimt vieną kartą jis nėrė iki 5 kilometrų su rusų „Mir“ povandeniniais laivais.

Cameronas parašė scenarijus ir režisavo daug filmų, garsesni jų yra „Įsikūnijimas“, „Titanikas“, „Melas vardan tiesos“, „Terminatorius“ 1 ir 2, „Gelmė“, ir „Svetimi“.

REUTERS

Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC.

Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai “gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas”. Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams. Pasak jų, žmonija jau jaučia pasekmes.

Mokslininkų grupę sudaro įvairių sričių specialistai, įskaitant koralinių rifų ekologus, toksikologus ir žvejybos tyrėjus. Ekspertų grupės atstovas teigia, kad rezultatai šokiruoja. Bendras įvairių veiksnių poveikis yra daug blogesnis nei manyta anksčiau.

Ekspertų grupė rekomenduoja nedelsiant nutraukti per didelę žvejybą, sumažinti vandenynų teršimą ir stipriai sumažinti šiltnamio dujų išlakas.

Britas milijardierius Richardas Bransonas (Ričardas Bransonas) antradienį pristatė savo planus aplankyti didžiausias vandenynų gelmes mažu “skraidančiu” povandeniniu laivu.

Per precedento neturinčią ekspediciją dviviečiu batiskafu “Virgin Oceanic” bus mėginama pasiekti giliausias vietas kiekviename iš penkių pasaulio vandenynų. Šį žygį planuojama pradėti vėliau šiais metais Ramiojo vandenyno vakaruose.

“Žmogus jau seniai įžengė į kosmoso amžių, o komerciniai kosminiai skrydžiai tapo gundančiai pasiekiami, tad paskutinis didysis iššūkis žmonėms – pasiekti ir ištirti mūsų planetos vandenynų gelmes”, – aiškino R.Bransonas.

“Daugiau žmonių yra apsilankę Mėnulyje negu pasinėrę į didesnį nei šešių kilometrų gylį”, – ekscentriškas verslo magnatas sakė naujienų agentūrai AFP, pristatydamas Kalifornijos mieste Niuport Harbore projektą, panašų į kelionę, aprašytą Jules Verne’o (Žiulio Verno) knygoje “20 000 tūkstančių mylių po vandeniu” (Vingt mille lieues sous les mers).

R.Bransonas planuoja kartus su amerikiečiu jūrininku ir keliautoju Chrisu Welshu (Krisu Velšu) pilotuoti sparnuotą, į JAV erdvėlaivius “Space Shuttle” panašų nardymo aparatą. Jie ketina per dvejus metus penkis kartus pasinerti į didelį gylį.

Jeigu neiškils kokių nors nenumatytų kliūčių, o “Virgin Oceanic” bandymai dideliame slėgyje bus sėkmingi, batiskafo vyriausiasis pilotas Ch.Welshas vėliau šiais metais nuplukdys R.Bransoną į Ramiajame vandenyne esančios Marianų įdubos dugną 11 033 metrų gylyje.

R.Bransonas pirmojoje kelionėje atliks atsarginio piloto pareigas, o vėliau pats valdys raudonos, baltos ir mėlynos spalvos nardymo aparatą, neriant į 8 605 metrų gylio Puerto Riko įdubą Atlanto vandenyne. Pastaroji yra visai netoli nuo brito vilos Nekerio saloje, o iki jos dugno dar niekas nebuvo pasinėręs.

Jeigu pavyktų sėkmingai pasiekti dugną Marianų įduboje, “Virgin Oceanic” būtų pirmasis tai padaręs aparatas po JAV Jūrų pajėgų sukurto griozdiško batiskafo “Trieste”, kuris į giliausią Ramiojo vandenyno vietą pasinėrė 1960 metų sausio 23 dieną.

Palyginus su “Trieste”, “Virgin Oceanic” yra mažytis, tačiau jo unikalūs sparnai padės “nuskristi” į dešimties kilometrų gylį. Aparatas gali autonomiškai veikti iki 24 valandų; iš jo galima filmuoti retai kada žmonių matomą vandenyno gelmių pasaulį.

Ch.Welshas sakė, jog šio povandeninio nuotykio pavojai nepaprastai dideli. Iki tūkstančio kartų įprastą atmosferos slėgį pritaikytas atlaikyti batiskafo korpusas pagamintas iš 3 600 kilogramų anglies pluošto ir titano, o skaidrus kupolas – iš kvarco.

“Negali būti jokio plyšelio. Pro jį prasiveržusi vandens (čiurkšlė) perpjautų nerūdijantį plieną ir žmogaus kūną bei nulemtų neabejotiną žūtį, – aiškino batiskafo pilotas. – Tokių gelmių negali pasiekti joks kitas aparatas, todėl gelbėjimas būtų neįmanomas”.

“Tai tarsi kelionė į nematomąją Mėnulio pusę”, – pridūrė jis.

R.Bransonas, kuris į didesnį nei šešių kilometrų gylį pasinėrusius žmones vadina akvanautais, dėl pavojų per daug nesijaudina.

“Kai leidžiatės į nuotykius, labai svarbu apgalvoti blogiausia, kas gali nutikti”, – sakė verslininkas, pridūręs, jog taip pat buvo pasiruošta galimam batiskafo sandarumo užtikrinimo sistemos gedimui.

R.Bransonas taip pat pažymėjo, kad šis projektas turi rimtų mokslinių tikslų. Pasak jo, vienas iš projekto partnerių yra autoritetingas Scrippso (Skripso) okeanografijos institutas, kuris bus vienas iš svarbiausių mokslinių konsultantų.

“Mokslo požiūriu, tai prilygs pirmajam Amazonės atradimui. Tikėtino naujos informacijos apie gelmes kiekio neįmanoma apskaičiuoti”, – pridūrė jis.

60 metų R.Bransonas tikisi, kad jo povandeninio laivo žygis pagerins iki 30 pasaulio rekordų. Milijardierius taip pat yra pagarsėjęs ankstesniais savo nuotykiais, įskaitant mėginimą apskrieti Žemės rutulį helio balionu.

“Virgin Oceanic” idėjos autorius yra buvęs R.Bransono partneris Steve’as Fossettas (Stivas Fosetas), kuris 2007 metais žuvo Kalifornijoje per mįslingą lėktuvo katastrofą.

“Mūsų pasinėrimai bus skirti jo garbei ir atminimui, – sakė R.Bransonas. – Ketiname užbaigti, ką pradėjo mano draugas”.