Didžioji dalis nuo metų pradžios į atvirą elektros rinką “paleistų” smulkių ir vidutinių įmonių neskuba rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, nors tai leistų sumažinti išlaidas.

Elektros rinkos neišjudino ir vasarį šiems vartotojams padidėjusi iš skirstymo bendrovės “Lesto” perkamos elektros kaina, pirmadienį informuoja dienraštis “Lietuvos žinios”.

Būtent nepriklausomi elektros tiekėjai toms įmonėms, kurių įrenginių leistinoji galia siekia 100-400 kilovatų (kW), bent teoriškai galėtų pasiūlyti elektrą pirkti palankesnėmis, nei siūlo skirstomieji tinklai, sąlygomis.

Įmonių, kurių leistinoji galia yra ne mažesnė nei 100 kW, bet nesiekia 400 kW, “Lesto” žinioje yra apie 7,7 tūkst., tačiau kovo pradžioje tik 2,25 tūkst. jų naudojosi nepriklausomų elektros tiekėjų paslaugomis.

Lietuvai palaipsniui liberalizuojant elektros rinką, visi šie vartotojai privalėjo nuo sausio pradžios sudaryti sutartį su viena iš kelių dešimčių šalyje veikiančių nepriklausomo tiekėjo įmonių ir elektros energiją pirkti iš jos, o ne iš skirstomųjų tinklų įmonės, kaip iki šiol. Tai daugiausia smulkios ir vidutinės įmonės, taip pat valstybės bei savivaldybių įmonės ar įstaigos – mokyklos, ligoninės, ministerijos.

Pernai prievolę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje turėjo tik didesnieji vartotojai, kurių valdomų objektų leistinoji galia didesnė nei 400 kW – daugiausia stambios įmonės.

Kitąmet elektros rinka bus atverta dar plačiau – elektrą iš nepriklausomų elektros tiekėjų privalės pirkti dar smulkesni vartotojai, kurių leistinoji galia neviršija 30 kW. Nuo 2013 metų pradžios tokia prievolė numatyta visiems juridiniams asmenims, o nuo 2015 metų sausio 1 dienos laisvojoje rinkoje elektrą turės pirkti visi iki vieno elektros vartotojai – taigi ir gyventojai.

Nepriklausomų elektros tiekėjų licencijas šiuo metu turi 60 įmonių, tačiau, rinkos dalyvių teigimu, galutinėje rinkoje aktyviai veikia 14 nepriklausomų elektros tiekėjų bendrovių.