Artėjant šiltajam sezonui daugiau dėmesio patariama skirti kojų venų ligų prevencijai. „Venų varikozė – tai liga, kuri savaime nepraeina“, – perspėja kraujagyslių chirurgas flebologas Arūnas Grinkevičius.

– Kiek Lietuvoje paplitęs sergamumas išsiplėtusių (varikozinių) kojų venų ligomis?

A.G.: Lietuvoje šiais negalavimais skundžiasi keli šimtai  tūkstančių žmonių. Įprastai tai vyresnio amžiaus asmenys, tarp kurių didesnė dalis moterų. Dažnu atveju sergamumą lemia genetiniai faktoriai, todėl savo pacientų klausiame, ar buvo sergančiųjų šia liga jų šeimoje. Statistika rodo, kad kas penktą šalies gyventoją (kas trečią moterį ir kas penktą vyrą) vargina veninės kojų kraujotakos sutrikimai ir tinimai. Vyrams šią ligą labiau lemia genetika ir įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, o moterims – dar kartu ir hormoniniai svyravimai bei nėštumas, kurio metu organizme vyrauja progesteronas, skatinantis venų sienelių pokyčius.

– Dėl kokių nusiskundimų pacientai kreipiasi į gydytoją flebologą?

A.G.: Dažniausiai skundžiamasi venų išsiplėtimu, diskomforto pojūčiu kojose, jos apibūdinamos kaip sunkios, pakietėjusios ar patamsėjusios, taip pat minimas niežulys, mėšlungis ir tinimai blauzdose. Jei uždelsiama per ilgai, gali atsiverti žaizdos, dar vadinamos opomis. Išsiplėtusios kojų venos itin pavojingos besilaukiančioms moterims, todėl prieš planuojant nėštumą reikėtų pasitikrinti profilaktiškai, įvertinant kojų venų vožtuvėlių būklę, nes tai padeda prognozuoti, kaip liga gali vystytis padidėjus slėgiui kojų venose nėštumo metu.

– Kokie didžiausi pavojai kyla žmogui sergant venų varikoze?

A.G.: Didžiausiu pavojumi flebologijoje laikome trombų sergančiose venose susidarymą. Dėl pažeistų venų sienelių, sulėtėjusios kraujo tėkmės išsiplėtusiose venose, suaktyvėjus krešėjimui, vystosi paviršinių venų tromboflebitai. Paviršinių venų trombozė gali sukelti ir giliųjų venų trombozės vystymąsi. Tokiais atvejais atitrūkę trombai gali nukeliauti į paciento plaučius. Pasiseka, jei trombai nedideli. Dažnai įvyksta alpimo priepuolis, dūstama, o po to neretai išsivysto plaučių uždegimas. Bet jei trombas didelis, užsikišus plaučių arterijai galima staigi mirtis.

– Vis dažniau venų varikozei gydyti pasitelkiama lazerinė operacija. Kuo ji pranašesnė už iki šiol vyravusią chirurginę?

A.G.: Visų pirma tai pacientą tausojanti operacija, kurios metu atliekami pjūviai/punkcijos siekia vos 1–2 mm. Priešingai nei atliekant operaciją chirurginiu būdu, nežalojami kūno audiniai, nervai, limfmazgiai, išvengiama kojos tinimo, o žmogus nejunta skausmo. Per lazerinę operaciją kojos išorė lieka apsaugota, nes lazeriu dirbama iš vidaus. Kiekvienu atveju gydytojas turi galimybę nuspręsti, kuris būdas pacientui tinkamesnis. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai operacija lazeriu netinkama: kalbu apie tuos 5 proc. pacientų, kurie jau operuoti anksčiau ir vena pašalinta chirurgiškai. Tačiau dauguma venų varikozės atvejų lazerinis gydymas yra tinkamiausias metodas. Po operacijos, atliktos lazeriu, žmogui rekomenduojama dėvėti elastinį trikotažą (šis padeda nustumti kraujo perteklių, lengvina giliųjų venų darbą). Pacientas  gali vykti namo ir kitą dieną jau yra darbingas.

– Ar tiesa, kad venų varikozės operacijai geriausia ryžtis iki vasaros pradžios?

A.G.: Kadangi anksčiau Lietuvoje buvo daromos tik chirurginės operacijos, žmonėms iki šiol atrodo, kad vasara venoms operuotis – netinkamas metas. Anksčiau norint atlikti šias operacijas tekdavo atjungti kirkšnyje esančią veną. Tai labai  nepatogi vieta, vasarą gana gausiai prakaituojanti, todėl grėsdavo infekcinės komplikacijos. Tačiau taikant lazerinį gydymo būdą (pasitelkiamas žiedinis lazeris) šių nepatogumų nebelieka, pjūvis kirkšnyje nebereikalingas, taigi sezoniškumas netenka prasmės. Vienintelis nepatogumas, su kuriuo susiduria žmogus pooperaciniu laikotarpiu, tas, kad tenka mūvėti elastinę kojinę. Šalyse, kuriose tęsiasi amžina vasara, – Ispanijoje, Brazilijoje, Argentinoje tokios operacijos atliekamos visus metus. Svarbu paminėti, kad Baltijos ir Amerikos klinikoje savo pacientams siūlome naują gydymo metodą, kuris dažnai taikomas amžinos vasaros šalyse. Tai vieno pjūvio (1–2 mm dydžio) operacija. Po jos nebūtina dėvėti elastinės kojinės, taigi išnyksta ir ta vienintele kliūtis operuotis vasarą.

– Minėjote, kad per nepriklausomos Lietuvos metus sergamumas venų varikoze šiek tiek mažėjo. Kas šiuo metu labiausiai kelia nerimą gydytojams flebologams?

A.G.: Lietuvoje vis dar pasitaiko daug užleistų atvejų, ypač atokiau nuo didžiųjų miestų. Daugiausia tai nulemta žmonių požiūrio: iki šiol įsivaizduojama, kad venų varikozė – nieko tokio, jei tik ant podiumo nelipi. Dažnai užduodamas klaidingas klausimas: nejau negaliu su ja gyventi? Juk skausmas nėra toks intensyvus, kad negalėčiau pakentėti. Taip kenčiama metų metais, kol atvažiuojama su opomis kojose ar išsivysčiusiomis trombozinėmis komplikacijomis.

– Ko reikia, kad žmogaus venos išliktų sveikos ir funkcionuotų nepriekaištingai?

A.G.: Pirmiausia – judėjimo. Jis teigiamai veikia kojų veninę kraujotaką. Kitas svarbus veiksnys – pakankamas skysčių vartojimas. Sąmoningas dviejų litrų per dieną suvartojimas gerina veninę kraujotaką.

Jei žinoma, kad šeimoje yra sergančiųjų venų varikoze, savalaikis išsityrimas pas kraujagyslių chirurgą ir profilaktika padės laiku gauti gydymą  ir likti sveikiems.

Saulė Valentaitė