"Moters savaitgalio" archyvas

Iš miltų, sviesto ir kiaušinio suminkykite trapią tešlą (jei per kieta, įpilkite šiek tiek vandens) ir 30 min. padėkite šaltai. Rabarbarus nulupkte ir supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais. Iš likusių produktų  suplakite vienalytę masę. Atšalusią tešlą iškočiokite, įklokite į riebalais išteptą tortų formą ir trumpai pakepkite iki 165 °C įkaitintoje orkaitėje, kol paviršius nebeblizgės. Rabarbarus sumaišykite su varškės mase ir paskleiskite ant papločio. Kepkite 30–40 min., kol kremo vidus sustandės. Skaniausias visai ataušęs.

"Moters savaitgalio" archyvas

Į varškę suberkite 1 cm storio griežinėliais supjaustytus bananus, išmaišykite, įpilkite šiek tiek mineralinio vandens (bet ne per daug) ir norimą kiekį cukraus. Viską išplakite plakikliu. Jei desertas per tirštas, įpilkite mineralinio vandens – varškė įgaus purumo. Paragaukite, jei trūksta cukraus, įdėkite.

"Veido" archyvas

Vis dažniau žmonės skundžiasi pieno netoleravimu. O juk teigiama, kad jis pagrindinis kalcio, B grupės vitaminų ir kitų svarbių maisto medžiagų šaltinis.  Išeitis – valgyti daugiau rūgusio pieno gaminių: jogurto, varškės, sūrio, kefyro, kurie už pieną yra ne mažiau vertingi ir skanūs.

Pieną gerti sveika… ne visada

Pienas – pirmasis mūsų maistas. Jame iš tikrųjų yra visų būtiniausių medžiagų organizmui augti ir vystytis: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Iš vitaminų piene ypač gausu A, B6 ir B2, iš mineralinių medžiagų itin svarbūs kalcis ir fosforas, būtini kaulams ir dantims formuotis bei tvirtėti. Kalcio yra ir daržovėse bei vaisiuose, tačiau įrodyta, kad iš pieno ir jo produktų kalcį organizmas pasisavina geriausiai. Naudingi ir pieno baltymai, kurie būtini naujoms ląstelėms atsirasti. Dėl šių savybių vaikams per dieną patariama išgerti apie litrą pieno.

Tačiau vis daugiau žmonių skundžiasi pieno netoleravimu. Šį negalavimą sukelia organizmo nesugebėjimas pasisavinti laktozės – piene esančio cukraus. Iš nevisiškai virškinamajame trakte suskaidytos laktozės pasigamina pieno ir riebalų rūgštys, žarnyne kaupiasi dujos, prasideda rūgimo procesas. Todėl skauda ir pučia pilvą, žmogus gali viduriuoti.
Dar viena dažna problema – alergija pienui, kurią sukelia neigiama organizmo reakcija į pieno baltymus. Tada išgėrus pieno gali berti odą, atsirasti jos dilgėlinė, gali prasidėti dusulys, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Visų šių negalavimų paprastai nebūna vartojant rauginto pieno produktus.

Kuo jie ypatingi?

Rauginto pieno produktai organizmo pasisavinami geriau ir greičiau nei grynas karvių pienas. Jie daug rečiau sukelia alergiją, nes nuo rūgimo pakinta pieno baltymų sandara. Raugintame piene dėl fermentacijos nelieka ir laktozės, todėl jie gerai organizmo toleruojami. Svarbiausia rauginto pieno produktų sudėtinė dalis –  pieno rūgšties bakterijos (Lactobacillus ir Bifidobacterium ) – ypač naudingos mūsų žarnynui ir visam organizmui.

Rūgpienis ir kefyras

Nekaitintas karvių pienas esant kambario temperatūrai natūraliai surūgsta maždaug per savaitę. Taip įvyksta dėl pieno bakterijų poveikio. Pieninėse rūgpienis gaminamas naudojant pieno rūgšties bakterijų raugą. Kefyras nuo rūgpienio skiriasi tuo, kad jo fermentacijos metu veikia ne tik rūgimo bakterijos, bet ir tam tikri grybeliai. Jis gaminamas naudojant kefyro grybo raugą, kurį sudaro pieno rūgšties bakterijos ir  pieno mielės, todėl kefyro skonis yra šiek tiek aštresnis nei rūgpienio.

Ir rūgpienis, ir kefyras turi nemažai kalcio bei fosforo, B grupės vitaminų, abu gerina virškinimą, skatina žarnyno veiklą ir šlapimo išsiskyrimą, šiek tiek spartina medžiagų apykaitą. Tai puikūs gėrimai alergiškiems, netoleruojantiems pieno ir… besilaikantiems dietų žmonėms.

Jogurtas

Jis gaminamas iš pasterizuoto pieno, pridėjus raugo su gyvosiomis bakterijomis. Jogurtas, kaip ir visi rauginti pieno produktai, žarnyne slopina puvimą, atkuria ir palaiko natūralią mikroflorą. Šis produktas gerina virškinimą ir žadina apetitą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Vertingiausias – šiluma neapdorotas jogurtas be priedų (uogienių, džemų, saldiklių). “Gyvojo” jogurto galiojimo laikas paprastai būna neilgas – 1–2 savaitės. Besilaikančioms dietų tinkamiausi liesi (iki 1 proc. riebumo) jogurtai. Nelinkusioms pilnėti galima rinktis ir riebesnius, kurie, daugelio nuomone, skanesni už liesus.

Raugintos pasukos

Pasukos gaunamos gaminant (sukant) sviestą iš grietinėlės. Paprastai jos rauginamos pridedant pieno bakterijų raugo. Į  pasukas pereina beveik visas grietinėlės lecitinas, organizmo riebalų apykaitai ypač svarbi medžiaga. Lecitinas padeda skaidyti riebalus ir šalinti iš organizmo cholesterolio perteklių. Pasukos yra labai nekaloringos, todėl tai puikus dietinis produktas siekiant sulieknėti.

Varškė

Ją galima vadinti natūraliu pieno koncentratu: baltymų varškė turi net keturis, vitamino A – tris, o fosforo – 2,5 karto daugiau nei pienas. Deja, kalcio varškėje šiek tiek mažiau nei gryname piene. Tai sveikas, lengvai virškinamas pieno produktas. Varškė gaminama iš rūgusio ir saldaus pieno mišinio, atkiriant dalį išrūgų. Ji gali būti 18, 9, 5, 2 proc. riebumo arba liesa (mažiau nei 1 proc. riebumo). Kuo varškė riebesnė, tuo joje daugiau vitamino A, tačiau kartu, deja, ir cholesterolio.

Varškės sūriai

Iš riebios varškės spaudžiami sūriai – senas tradicinis lietuvių patiekalas, dėtas ir ant švenčių stalo. Iš šiandien jie vis dar populiarūs. Varškės sūriai paparastai būna 18 arba 22 proc. riebumo, kartais gardinami kmynais ar kitais prieskoniais. Varškės sūrių maistinės savybės panašios į varškės: juose gausu vitamino A, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų. Turi nemažai cholesterolio.

Grietinė

Be grietinės neįsivaizduotume beveik nė vieno tradicinio lietuviško patiekalo. Ji gaminama iš grietinėlės su pieno bakterijų raugu. Greitinėje ypač daug vitamino A. Kitų naudingų komponentų – B grupės vitaminų, kalcio, fosforo yra panašiai kaip ir piene. Vertėtų žinoti, kad natūralioje grietinėje turėtų būti tik pieno riebalai. Jei gamintojai į ją įmaišo augalinės kilmės riebalų (pavyzdžiui, palmių, rapsų, sojų ar saulėgrąžų aliejaus), toks produktas jau turėtų vadintis grietinės ir augalinių riebalų mišiniu.

Dietologai įspėja, kad natūralios grietinės turėtų vengti sergantieji ateroskleroze, mat joje gana daug cholesterolio (100 g 30 proc. natūralios grietinės turi apie 100 mg cholesterolio – trečdalį dienos normos). Taip pat jos derėtų atsisakyti ir norintiems sulieknėti…

Apie ožkų pieną ir jo produktus

Palyginti su karvių, ožkų pienas yra šiek tiek riebesnis ir turi daugiau baltymų. Jame taip pat daug įvairių mineralinių medžiagų bei vitaminų, organizmas jį lengviau pasisavina. Ožkų pieną paprastai gali gerti alergiškieji karvių pienui, nes jo baltymų sudėtis kitokia nei karvių pieno.

Ožkų pieno geriausia pirkti parduotuvėse (yra didžiuosiuose prekybos centruose), nes, prieš ten patekdamas, jis visapusiškai ištiriamas. Iš ožkų pieno Lietuvoje gaminami kelių rūšių sūriai: kaimiškas, rūkytas, fetos tipo.

Gerųjų bakterijų poveikis organizmui

Įvairiais duomenimis, suaugusio žmogaus organizme yra daugiau kaip 500 rūšių bakterijų, bendras jų kiekis sudaro apie pusantro kilogramo. Jos padeda virškinti maistą ir šalinti jo likučius, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja vitaminų B12, K, folio rūgšties sintezėje, veikia fermentų kiekį, valo ir saugo žarnyną, palaiko imunitetą, slopina patogeninių bakterijų dauginimąsi. Sveiko žmogaus žarnyne vyrauja 10–20 bakterijų rūšių, iš kurių dažniausiai minimos Lactobacillus bei Bifidobacterium. Šių bakterijų natūraliai galime gauti ir valgydami rauginto pieno produktus.

• Bifidum bakterijų daugiausiai randama storajame žarnyne. Jos  patenka į naujagimio žarnyną dar su motinos pienu. Šios bakterijos iš dalies atsparios skrandžio sulčių naikinamajam poveikiui ir gamina ypač žmogui svarbius vitaminus B1, B2, B12, PP. Jos taip gamina bakteriociną – medžiagą, slopinančią auksinių stafilokokų, salmonelių, dizenterijos sukėlėjų dauginimąsi žarnyne.

• Lacto bakterijų, priešingai nei bifidum, didesnė koncentracija ne storajame, o plonajame žarnyne. Jos turi ypač didelę reikšmę virškinant maistą, jų kiekio sumažėjimas ypač pajuntamas, kai ilgesnį laiką vartojami antibiotikai: prasideda viduriavimas ar kiti virškinimo negalavimai.

Sutrikus bakterijų pusiausvyrai

Nustatyta, kad sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra turi įtakos tokių ligų ar būsenų, kaip klubinės žarnos uždegimas, opinis kolitas, atopinės alerginės ligos, laktozės (pieno cukraus) netoleravimas, lėtinis vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas, net storosios žarnos vėžys, atsiradimui.

"Moters savaitgalio" archyvas

Sviestą gerai ištrinkite su cukrumi ir varške. Masę padalykite į 2 dalis: į vieną įmaišykite kakavos miltelius, į kitą – razinas. Tortų formą išklokite aliuminio folija ir iš piene pamirkytų sausainių išdėliokite torto pagrindą. Uždėkite sluoksnį varškės su razinomis, viršuje – vėl sasainius, ant jų paskleiskite varškę su kakava ir užklokite sausainiais. Iš cukraus, sviesto bei vandens išvirkite glajų ir aptepkite torto paviršių. Tortą palaikykite 2 val šaldytuve.

"Moters savaitgalio" archyvas

Sulaužykite sausainius, ant mažos ugnies ištirpinkite riebalus. Sausainius sumaišykite su ištirpintais riebalais ir cukrumi. Tešlą sudėkite į apvalią formą, išlyginkite, lengvai suspauskite. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius, supjaustykite skiltelėmis, pakepkite įkaitintame svieste su cukrumi ir cinamonu, kol suminkštės, ir gražiai paskleiskite ant sausainių masės. Suplakite grietinėlę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, sudėkite varškę, išmaišykite, supilkite ant obuolių, gražiai išlyginkite ir padėkite į šaldytuvą 1 val. Išimkite iš formos. Papuošti skirtą grietinėlę suplakite, aptepkite pyrago viršų apibarstykite tarkuota citrinos žievele.

"Veido" archyvas

Net nemėgstantieji pieno produktų varškės neatsisako, nes iš jos galima pasigaminti įvairių gardžių patiekalų. Varškė dera su daržovėmis, tinka į padažus, prie mėsos patiekalų ir burnoje tirpstančiam desertui ruošti. Be to, turi daug medžiagų, stiprinančių organizmą.

Maistingiausia – natūrali varškė

Visų rūšių varškė gaminama vienodai – kaitinant raugintą pieną. Į desertinę varškę vėliau pridedama įvairių priedų, dažniausiai nenatūralių, o tepamoji varškė pagardinama prieskoniais. Tačiau sveikiausia ir maistingiausia natūrali varškė.

• Kalcio šaltinis. Bene daugiausiai pagyrų varškė nusipelno dėl didelio kalcio kiekio. Šis mikroelementas labai reikalingas ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, mat nuo jo priklauso kaulų tvirtumas. Tai labai svarbu augančiam organizmui. O vyresniame amžiuje kalcis apsaugo nuo osteoporozės. Manoma, kad kalcis padeda ilgiau išlikti jaunatviškiems, o susirgus greičiau pasveikti.

• Daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Be svarbiausio varškėje esančio mineralo kalcio, joje yra ir daug fosforo, nemažai kalio, natrio, geležies. Gausu varškėje ir vitaminų. Ypač daug vitaminų A, E, B2, B6, B12, PP, C.

• Nepakeičiamosios aminorūgštys. Varškė labai maistingas produktas todėl, kad joje daug ypatingų baltymų, kuriuose yra nepakeičiamųjų aminorūgščių. Jų organizmas pats nesintetina, todėl šių medžiagų būtina gauti su maistu.

• Vertingi pieno baltymai. Žmogaus organizmui labai svarbu gauti pakankamai pieno baltymų, nes jie padeda atsinaujinti ląstelėms, skatina naujų susidarymą, suaktyvina fermentų darbą, padeda šalinti iš organizmo cholesterolį.

• Lengviau pasisavinama nei pienas. Varškėje esančius ypač vertingus pieno baltymus organizmas pasisavina lengviau nei iš geriamo pieno, nes kaitinant pieno baltymas kazeinas sutirštėja ir jį skrandžiui lengviau suvirškinti. Tad varškę drąsiai valgyti gali net tie žmonės, kuriems netinka pienas.

• Reguliuoja medžiagų apykaitą. Reguliariai skanaujant liesos varškės galima išvengti aterosklerozės ir medžiagų apykaitos sutrikimų. Mat varškėje esančios medžiagos normalizuoja riebalų apykaitą organizme – daugiau jų paverčiama energija ir mažiau susikaupia bei nusėda ant kraujagyslių sienelių.

• Stiprina organizmą. Varškė teigiamai veikia virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, gerina kraujo apytaką. Varškėje yra metionino – aminorūgšties, saugančios kepenis nuo kenksmingų medžiagų.

• Neapkrauna virškinimo sistemos. Varškę galima valgyti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio sekreto, druskos rūgšties ir fermentų, negu virškinant pieną ar rūgpienį.

• Porcija, aprūpinanti naudingomis medžiagomis. Vienu kartu suvalgyti daugiau kaip 150 g varškės neverta, nes būtent tokioje porcijoje yra reikiamas baltymų ir kitų naudingų medžiagų, kurias mūsų organizmas sugeba pasisavinti, kiekis.

• Užšaldyta nepraranda maistingųjų savybių. Šaldytuve varškę galima laikyti dvi tris dienas. Norint, kad ilgiau išliktų šviežia, ją galima užšaldyti. Dėl to varškės maistinė vertė nesumažėja, skonis nepasikeičia.

Liesa, riebi ar grūdėta

Gamintojai siūlo įvairaus riebumo ir konsistencijos varškę. Ji būna riebi (18 proc.), vidutinio riebumo (9 proc.) ir liesa (0,5 proc.). Pagal gamybos būdą varškė gali būti vienalytė arba grūdėta.

• Liesa varškė skaičiuojantiems kilogramus. Turintiems antsvorio naudingiau valgyti liesą varškę. 100 g šio produkto yra tik 86 kilokalorijos, tačiau alkis bus puikiai numalšintas.

• Riebesnė varškė – desertui. Kepant pyragą reikėtų rinktis riebią varškę. Be to, joje daugiau negu liesesnėje esama karoteno, vitaminų B1 ir B2.

• Švelnaus skonio grūdėta varškė. Tai minkšti baltos spalvos sūrio grūdeliai, pagaminti iš lieso pieno ir apipilti pasūdyta švelnaus skonio grietinėle. Ši varškė nei kalcio, nei kitų naudingųjų medžiagų kiekiu nenusileidžia paprastai varškei. Ji gardi viena, puikiai tinka į salotas, galima sumaišyti su uogomis ar įvairiais žalumynais.

Desertinė varškė, sūreliai gardu, bet…

Daugelyje jų labai daug sveikatai kenksmingų priedų: konservantų, dažų, saldiklių, dirbtinių kvapų, skonio stipriklių. Tad jie gali sukelti alergines reakcijas, o vaikams – net astmos priepuolį. Manoma, kad daugelis tų priedų, kurių yra prikišta į varškės sūrelius ir desertinę varškę, sukelia vėžines ligas, skatina vaikų hiperaktyvumą. Smaližiaujant varškės sūreliais ar desertine varške su įvairiais priedais nereikėtų tikėtis, kad sustiprės kaulai, organizmas gaus kitų naudingų medžiagų, esančių natūralioje varškėje.

Daugelyje tepamųjų varškės sūrelių taip pat nemažai konservantų ir nenatūralių priedų. Tad norint organizmą praturtinti vitaminais ir mikroelementais reikėtų rinktis natūralią varškę. Ją namie galima paskaninti šviežiais žalumynais ar uogomis.

Su kokiais produktais dera varškė

Pagal maisto derinimo principus varškei į draugiją geriausiai tinka nekrakmolingos daržovės: agurkai, baltagūžiai kopūstai, ridikėliai, saldieji pipirai, šparagai, svogūnai, česnakai, burokėliai, ropės, morkos, moliūgai, cukinijos. Jeigu norite varškę pagardinti vaisiais, rinkitės kriaušes, melionus, saldžius obuolius. Gardų patiekalą galima pasigaminti sumaišius varškę su įvairiomis uogomis. Puikiai tinka sūris ir riešutai. Labai skanus bei sveikas varškės ir prieskonių aptepas. Į jį maišykite kmynų, juodųjų pipirų, šalavijų, svogūnų laiškų, garstyčių. Šokoladas ir cukrus trukdo pasisavinti kalcį. Tad šiuos saldėsius geriau pakeiskite medumi ir vanile.

Naminė varškė – greita, natūralu

Visai nesudėtinga pasigaminti varškės namie. Daug laiko nesugaišite ir būsite tikra, kad skanaujate šviežios, natūralios varškytės. Ji gaminama iš rūgpienio, kurį reikia supilti į puodą ir įstatyti jį į karšto vandens vonelę, kad atsiskirtų išrūgos. Rūgpienį galima ir trumpai pakaitinti, tačiau nevirinkite, nes varškė bus kieta, nemalonaus skonio. Galima pilti pieno, tada varškė bus švelnesnio skonio. Išrūgoms atsiskyrus visą puodo turinį supilkite į marlę. Ją pakabinkite virš indo, kad ištekėtų išrūgos, arba nuspauskite. Likusi marlėje masė – vientisa, skani varškė.

Varškės diena

Puikus būdas atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų ir išvalyti iš organizmo toksinus bei šlakus – vienos dienos varškės dieta. Vieną dieną per savaitę valgykite tik varškę. Ištverti nebus sunku, nes varškė yra soti, joje daug baltymų. Be to, iš varškės galima pasigaminti skanių nekaloringų užkandžių. Jos galite užsitepti ant duonos ir užsidėti griežinėlį agurko. Pagardinusi varškę prieskoninėmis žolelėmis, mėgausitės puikiais pusryčiais ar vakariene. Per dieną reikėtų suvalgykite ne daugiau kaip 600 g varškės. Šį kiekį padalykite keturiems penkiems valgymams.

Iškrovos dieną nepamirškite kuo daugiau gerti. Geriausiai tinka negazuotas vanduo ir nesaldinta žalioji arbata. Per dieną reikėtų išgerti apie tris litrus skysčių. Antraip visos medžiagos, nuodijančios organizmą, sunkiau pasišalins.

Atraskite kitokią varškę

Varškė gaminama visame pasaulyje, tačiau pagal skirtingas technologijas. Kuo ypatinga sojų varškė ir itališka rikotos varškė, kitaip dar vadinama itališku varškės sūriu?

Rikota – desertams ir įdarams. Rikotos konsistencija primena tepamąją varškę, yra švelnaus skonio, lengva ir tirpstanti burnoje. Be to, nėra labai kaloringa. Tad norintiems pasimėgauti kitokiu varškės skoniu rikota – puikus pasirinkimas.  Ji gaminama iš karvių, avių arba ožkų pieno. Dėl unikalaus skonio bei konsistencijos rikota tinka įvairiems desertams gaminti, pyragams, tortams pertepti. Taip pat šia itališka varške galima įdaryti daržoves, virtinukus.

Tofu – sojų varškė. Ji gaminama fermentuojant sojų pieną, kuris po to sukietėja. Sojų varškė gali būti minkšta (švelniausio skonio), tvirta ir kieta (džiovinta). Pas mus dažniausiai atvežama tvirta sojų varškė. Joje gausu baltymų, mažai sočiųjų riebalų, tai puikus kalcio bei vitamino E šaltinis. Be to, ši varškė labai lengvai virškinama.

Ką gardaus galima pasigaminti iš tofu? Sojų varškė yra prėsko skonio, todėl viena ji nėra skani, tačiau puikiai sugeria kitų produktų aromatus. Tad gamindama patiekalą iš sojų varškės negailėkite prieskonių, žolelių, daržovių. Jai pagardinti  ypač tinka sojų padažas, imbierai, citrinų sultys, aitriosios paprikos, česnakai,  kalendros. Sojų varškę galima skrudinti, kepti, marinuoti, dėti į sriubas, salotas. Labai skanus ir paprastas patiekalas – apvolioti sojų varškės gabalėlius džiūvėsėliuose ir paskrudinti. Ši varškė linkusi sugerti riebalus, todėl ją geriau kepkite orkaitėje.

"Moters savaitgalio" archyvas

Jums reikės:

Varškę sumaišykite su mineraliniu vandeniu. Sumaišykite citrinos žievelę su citrinų sultimis ir įmaišykite į varškę. Sudėkite kapotus česnaką ir gražgarstes, kubeliais pjaustytus pomidorus. Gerai išmaišykite.

"Veido" archyvas

Dubenyje sumaišykite per sietelį pertrintą varškę, kiaušinius, miltus, cukrų, žiupsnelį druskos. Po to į tešlą įmaišykite razinas. Tešlą padalykite perpus. Kepimo indą patepkite sviestu, pabarstykite manų kruopomis, sukrėskite vieną tešlos dalį. Obuolius supjaustykite plonomis skiltelėmis, sudėliokite ant varškės masės. Ant obuolių išdėliokite džiovintus abrikosus ir sukrėskite likusią varškės masę, gražiai išlyginkite. Kepkite 150 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 min.

Patarimas: Prieš kepant apkepą galima pabarstyti cinamonu ar vaniliniu cukrumi.

10 porcijų reikės:

Aguročius išvirkite pasūdytame vandenyje, išgriebkite, supjaustykite plonomis riekelėmis. Jas sudėkite į gilesnę salotinę, apliekite actu, aliejumi, įdėkite smulkiai supjaustytą svogūną, mairūnus ir palikite pastovėti 30–40 min. Patiekite su grūdėtąja varške.