Pagal Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (toliau – LVLKA) atliktą tyrimą net iki 400 000 vartotojų prarastų galimybę skolintis trumpam terminui, jei būtų nustatyti per dideli vartojimo kredito kainos ribojimai.
Asociacijos skaičiavimais, jei būtų nustatytos 36% bendros vartojimo kredito kainos metinės normos „lubos“, vartotojas negalėtų gauti mažesnio kaip 2000 Lt kredito trumpesniam kaip 24 mėnesių terminui, nes kredito kaina nepadengtų kredito išdavimo savikainos ir išduoti tokių kreditų tiesiog neapsimokėtų.
Jei bendros vartojimo kredito kainos metinė norma siektų 50%, vartotojas prarastų galimybę skolintis iki 1000 Lt 12 mėnesių terminui, nes net kai kurie bankai 1000 Lt 12 mėnesių terminui skolina už daugiau kaip 58% bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.
Atitinkamai, Asociacijos skaičiavimu, nustačius 100% bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – vartotojai prarastų galimybę skolintis 1000 Lt trumpesniam kaip 4 mėnesių terminui.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais vartojimo kredito rinkos statistikos duomenimis, priklausomai nuo nustatyto kainos ribojimų dydžio, galimybę skolintis trumpam terminui turėtų prarasti nuo 200 iki 400 tūkstančių vartotojų.
Pasak LVLKA direktoriaus Viktoro Milkevičiaus, akivaizdu, kad keli šimtai tūkstančių vartotojų, kuriems vartojimo kreditai iki 2000 litų trumpam terminui taps neprieinami, bus priversti skolintis didesnes nei 2000 litų sumas ilgesniam terminui arba skolinsis trumpesniam terminui šešėlyje iš nelegalių kredito davėjų. Yra nemažai užsienio pavyzdžių, kai nustačius per didelius kainos ribojimus, mažų trumpalaikių kreditų rinka tampa šešėline. Tokios kainos reguliavimo pasekmės buvo ryškiausios Japonijoje, kur po įvestų kainos ribojimų susiformavo Jakudzos valdoma juodoji skolinimo rinka. Šešėlinio sektoriaus mastą atspindi tai, jog per pastaruosius penkerius metus buvo įvykdyta daugiau kaip vienas milijonas areštų dėl naujausių kredito rinkos įstatymų pažeidimo.

„Jei nenorime, kad Japonijos pavyzdys pasikartotų Lietuvoje, įstatymo leidėjas privalo apskritai atsisakyti ribojimų konkurencingoje rinkoje arba rasti tinkamą būdą tai padaryti, – sako V. Milkevičius. – 2009 m. Europos Komisijos pavedimu atlikto tyrimo autoriai priėjo lygiai tokios pačios išvados, jog yra mažai tikėtina, jog palūkanų normos ribojimai gali turėti tiesioginės įtakos „prasiskolinimo“ lygiui, o jeigu visgi nepaisant išsakytų trūkumų ir abejonių būtų nuspręsta, kad reikia reguliuoti vartojimo kredito kainą, toks reguliavimas turi būti modernus ir atitinkantis rinkos sąlygas. O tai reiškia, kad vartojimo kredito kainos ribojimo diferencijavimas pagal terminą ir sumą yra daugiau žadantis nei vieningo metodo taikymas visiems vartojimo kredito produktams.“
Todėl LVLKA nuomone, dabar LRS Biudžeto ir finansų komitetui pateikti vartojimo kredito kainos ribojimo pasiūlymai yra ydingi, nes pirmiausia būtina kainos ribojimus diferencijuoti pagal kredito dydį ir terminą. Antra, kiekvienam išskirtam segmentui reikia nustatyti tokią kainą, kad vartotojams būtų užtikrintas kelias skolintis pagal jų poreikius, įskaitant ir mažas sumas trumpiems terminams.

"Veido" archyvas

Pinigų kiekis P3 ir būsto paskolos šių metų gegužę didėjo, nors vartojamosios paskolos toliau mažėjo. Po daugiau kaip dvejus metus trukusio kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) paskolų namų ūkiams būstui įsigyti mažėjimo, jos didėjo antrą mėnesį iš eilės: 2011 m. balandžio mėn. – 13,6, gegužės mėn. – 14,7 mln. litų. Tačiau vartojamosios paskolos vis dar mažėja nuo 2008 m. pabaigos, neleisdamos paskolų namų ūkiams kreivei pakilti iš neigiamų pozicijų.

Pinigų kiekis P3 per mėnesį padidėjo 384,3 mln. litų. PFI grynasis išorės turtas (t. y. išorės turtas minus išorės įsipareigojimai) padidėjo 526,3 mln. litų, šeštą mėnesį iš eilės jis buvo teigiamas ir gegužės mėn. pabaigoje sudarė 2,6 mlrd. litų.

Kitų PFI paskolos rezidentams, išskyrus PFI, gegužės mėn. sumažėjo 54,4 mln. litų, o paskolos eurais mėnesio pabaigoje sudarė 69,8 proc. visų paskolų.

Visi trys pinigų junginiai per metus padidėjo: P1 – 16,8, P2 – 7,4 ir P3 – 7,1 proc. Gegužės mėn. pabaigoje pinigai P1 sudarė 27,9, P2 – 47,5 ir P3 – 48,1 mlrd. litų. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. pinigų P3 metiniai augimo tempai nežymiai lėtėjo nuo 10,5 iki 7,1 proc.

Gegužės mėn. pinigų P3 padidėjimui turėjo įtakos atitinkamai 543,4 mln. litų padidėję vienadieniai indėliai, 89,2 mln. litų – skolos vertybiniai popieriai iki 2 metų ir 13,8 mln. litų – įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai. Tačiau P3 mažino 262,4 mln. litų sumažėję sutarto iki 2 metų termino indėliai.

PFI grynasis išorės turtas gegužės mėn. padidėjo 526,3 mln. litų. Šeštą mėnesį iš eilės PFI grynasis išorės turtas buvo teigiamas ir mėnesio pabaigoje buvo lygus 2,6 mlrd. litų. PFI grynojo išorės turto padidėjimą lėmė 1,3 mlrd. litų padidėjęs kitų PFI grynasis išorės turtas. Lietuvos banko grynasis išorės turtas sumažėjo 749,0 mln. litų.

Gegužės mėn. vidaus kreditas sumažėjo 237,8 mln. litų: kreditas valdžiai – 216,5, o kitiems rezidentams – 21,2 mln. litų. Kreditas kitiems rezidentams daugiausia sumažėjo todėl, kad atitinkamai 50,0 ir 14,1 mln. litų sumažėjo kitų PFI paskolos finansiniams tarpininkams ir namų ūkiams, o paskolos nefinansinėms korporacijoms padidėjo 7,2 mln. litų.

Kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms per metus sumažėjo 6,7, namų ūkiams – 4,4 proc.

Vartojamosios kitų PFI paskolos namų ūkiams gegužės mėn. sumažėjo 30,2, o paskolos būstui įsigyti ir kitos paskolos padidėjo atitinkamai 14,7 ir 1,4 mln. litų. Po daugiau kaip dvejus metus trukusio nuosmukio, paskolos būstui įsigyti didėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau jų metinis augimo tempas vis dar išliko neigiamas ir gegužės mėn. pabaigoje buvo lygus -0,8 procento.

Kitų PFI paskolos rezidentams eurais dominavo skolinimo struktūroje pagal valiutas: gegužės mėn. pabaigoje jos sudarė 69,8, o paskolos litais – 27,8 proc. Tokie paskolų pagal valiutas skirtumai yra susidarę dėl kitų PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams struktūros. Kaip antai, gegužės mėn. pabaigoje kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms eurais sudarė 70,7, o litais – 25,8 proc. Kitų PFI paskolos namų ūkiams eurais sudarė 72,4, o litais – 26,4 proc. Toks nuo 2004 m. kovo mėn. stebimas paskolų dalies litais lygis yra mažiausias jau trečią mėnesį iš eilės.

Gegužės mėn. ilgesnės trukmės PFI finansiniai įsipareigojimai padidėjo 181,9 mln. litų: kapitalas ir atsargos padidėjo 150,5, sutarto nuo 2 metų termino indėliai – 19,4 ir skolos vertybiniai popieriai nuo 2 metų – 12,0 mln. litų.

PFI laikomi centrinės valdžios indėliai per mėnesį sumažėjo 490,1 mln. litų: Lietuvos banke – 535,6 mln. litų, o kitose PFI padidėjo 45,4 mln. litų.