Prekybos ir pramogų centrai viltingai žvelgia į pirkėjų pusę ir tikisi, kad visus apėmęs taupymo vajus pamažu apslops. Tačiau kol kas prielaidų tokioms viltims išsipildyti nėra daug. Šių metų pradžioje atliktas naujausias rinkos tyrimų bendrovės “ACNielsen Baltics” tyrimas “Shopper Trends” parodė, kad penkerius metus sparčiai didėjusios gyventojų išlaidos kasdieninėms prekėms šiemet pirmą kartą krito. Tiesa, kritimas nėra itin didelis: 2010 m. vidutinės namų ūkio išlaidos maisto produktams ir pagrindinėms namų ūkio bei asmens higienos prekėms per mėnesį siekė 984 Lt – 5 proc. mažiau negu prieš metus.

Bendrovės “ACNielsen Baltics” direktorius Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius tvirtina, kad 51 proc. visų šių išlaidų tenka šviežiems produktams ir ši dalis net sunkmečiu nekinta. “Tai rodo, kad žmonės daugiau pradėjo gaminti namie, pastebėjome, kad išlaidos tokiems produktams, kaip pienas, duona, krito mažiau”, – komentuoja A.Urbonavičius.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad pirkėjai tapo atidesni prekių kainoms – dauguma pastebi kainų pokyčius, o 35 proc. apklaustųjų netgi tiksliai žino, kiek kas kainuoja.

Šiemet tyrėjai užfiksavo ir kur kas didesnę išlaidų kasdieninėms prekėms diferenciaciją tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių gyventojų. Žmonės, priskiriantys save prie gaunančiųjų mažas pajamas, nurodė, kad jų išlaidos kasdieninėms prekėms ir maistui per mėnesį sudaro 460 Lt, tuo tarpų gaunantieji dideles pajamas įvardijo trigubai didesnę sumą – 1331 Lt.

Beje, siekdami pritraukti pirkėjų praėjusiais metais prekybos centrai aktyviai ėmė taikyti nuolaidas ir akcijas. “Resolution Property Management LT” nuomos departamento vadovė Rida Tamkovidaitė atkreipia dėmesį, kad akcijos šiuo laikotarpiu tapo sąžiningesnės klientų atžvilgiu. “Kita vertus, tai gerokai pakoregavo klientų pirkimo įpročius. Pirkėjai jau vargiai įsivaizduoja pirkimą be nuolaidos – netgi rinkdamiesi iš naujos kolekcijos gaminių. Taip pat visiškai nunyko sezoninių išpardavimų reikšmė”, – komentuoja specialistė.

“Nielsen” tarptautinės korporacijos 52 šalyse atliktas rinkos tyrimas leido palyginti lietuvių ir kitų europiečių jautrumą akcijoms. A.Urbonavičius teigia manęs, kad Lietuva – labai akcijų veikiama rinka, tačiau visos Europos šalių palyginimas rodo, kad Lietuva atsiduria prie galo pagal vartotojo reakciją į akcijas: pagal tai, ar pirkėjas ieško akcijų, keičia parduotuvę dėl paskelbtų akcijų, perka skirtingus prekės ženklus. Labiausiai akcijoms jautrios Europos šalys – Austrija, Vokietija, Šveicarija.

“Kita vertus, 2009 m. akcijos parduotuvėse praktiškai tapo kasdieniniu dalyku. 41 proc. lietuvių sako, kad perka akcines prekes tik tada, kai patinka prekės ženklas. Vadinasi, akcijų tiek daug, kad pirkėjas gali nesunkiai susirasti jam patinkančią prekę. Ar tai nerodo, jog tų akcijų pasiūla tokia didelė, kad lietuviams net nereikia jų stengtis ieškoti?” – svarsto A.Urbonavičius.

Prekybos ir pramogų centrai neatsisakys akcijų ir šiemet. “Mandarinas” planuoja įvesti lojalumo kortelę, nes centro atlikti duomenys rodo, kad apie 60 proc. lankytojų lankosi tris kartus per savaitę, “Akropolis” ketina kas savaitę vis kitoje parduotuvėje skelbti akciją, kai perkant dovanų čekį jame nurodyta suma dvigubinama, neatsisakys ir nuolaidų dienų ar naktų “Jamam”.

"Veido" archyvas

Neigiamos tendencijos matyti žvilgtelėjus į du BVP komponentus. Vidaus vartojimui didžiausios įtakos turintis nedarbas kopia aukštyn, o darbo užmokestis – žemyn. Nors premjeras Andrius Kubilius džiūgauja, kad ES pirmaujame pagal algų sumažinimą, tai reiškia ne tik darbo jėgos atpiginimą, kuris didina šalies konkurencingumą, bet ir žmonių nustekenimą. Namų ūkiams vartojimo išlaidas, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, 2009-ųjų pradžioje teko mažinti 8, o metų pabaigoje – jau 16,7 proc. Artimiausiu metu žmonės nieko gero nė nesitiki: Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklis nė kiek nepagerėjo ir tebėra minus 37.

“BVP turėtų pakilti maždaug 3 proc., kad verslas imtų kurti naujas darbo vietas ir kelti atlyginimus. Kol kas jis maksimaliai išnaudoja esamą darbo jėgą”, – kada ne tik žvelgdami į statistiką, bet ir savo kailiu pajusime palengvėjimą, aiškina LPK analitikas A.Izgorodinas. 61 proc. įmonių darbuotojų mažėjo, 30 proc. jų liko toks pat skaičius ir tik 9 proc. truputį padidėjo – tokia naujausia 130 didžiausių apdirbamosios pramonės įmonių statistika, skelbiama lūkesčių indekse.

Krizė privertė mažinti ir viešojo sektoriaus vartojimą, bet skaičiai rodo, kad metų pradžioje išlaidos net didėjo, o atsižvelgiant į situaciją taupyti pradėta tik baigiantis metams. Žinoma, taupyti teks ir toliau, bet tai negali neturėti įtakos ir BVP, nes gamintojai bei paslaugų teikėjai praranda anksčiau buvusį dosnų vartotoją – viešąjį sektorių.
“Lietuvos biudžetas labai smarkiai orientuotas į vartojimą – 71 proc. biudžeto pajamų sudaro PVM ir akcizas. Tai problemiška padėtis, nes vartojimas krinta”, – tvirtina A.Izgorodinas.

Geros prognozės

Tačiau prognozės gana optimistinės. Finansų ministerija šiemet planuoja 1,6 proc. BVP augimą. L raidės formos atsigavimo scenarijų, kai po staigaus nuosmukio ateina keletas lėto augimo laikotarpių, prognozuoja LPK, tikėdamasi, kad atsigaunantis eksportas metų pabaigoje ar 2011 m. pradžioje pamažu įsuks ir kitus BVP komponentus.

Pasaulio bankas mums vieninteliams iš trijų Baltijos šalių taip pat žada 1,6 proc. BVP augimą. Žinoma, po mažesnio kritimo statistiškai didesnis skaičius ne visuomet reiškia realų pokytį ankstesnės gerovės link.

Ryga ir Talinas pirmojo ketvirčio BVP rezultatų dar nepaskelbė. Išankstiniais Latvijos ekonomikos ministerijos skaičiavimais, BVP krito 5 proc. Sumažėjo Estijos centrinio banko optimizmas: BVP augimo prognozes šiems metams jie sumažino nuo 1,4 iki 1 proc

Per šį sunkmetį paaiškėjo, kad pačios pažeidžiamiausios prekės trijose Baltijos šalyse yra sultys, negazuoti gėrimai ir mineralinis vanduo – jų suvartojimas pernai krito labiausiai.

Tačiau pasaulinės tyrimų bendrovės “Nielsen” analizė atskleidė ir trijų šalių mentaliteto skirtumų. Pavyzdžiui, lietuviai ir latviai taip pat pirko kur kas mažiau šampūno, o artimiausi mūsų kaimynai dar ir mažiau skalbė – skalbimo priemonės patenka į labiausiai Latvijoje kritusios apyvartos prekių dešimtuką. O štai estai labai sumažino išlaidas alui ir degtinei. Latviai šias prekes laiko pernelyg svarbiomis – jų didžiausių praradimų sąraše netgi nėra, o lietuviai sumažino tik išlaidas alui. Visa kita panašiai visose trijose šalyse: pirkta mažiau dešrelių, kumpio, jogurto.