BFL

Prekybos centrus užvaldęs šventinis šurmulys vieniems teikia džiaugsmo, kiti bamba, kad prekybininkai atima Kalėdas. Bet ekonomistai ramiai konstatuoja, kad metų pabaigoje įsisukantis vartojimas naudingas mums visiems. „Jei pajamos viršija per kalėdinį prekybos bumą patirtas išlaidas, viskas gerai, galime sau tai leisti ir džiaugtis, kad prisidedame prie ekonomikos augimo“, – tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė dr. Jelena Stankevičienė(…)

Jūratė KILIULIENĖ

– Prekybos centrai jau nuo lapkričio vidurio skelbia Kalėdas, kviesdami pirkti ir siūlydami daugybę patrauklių dalykų. Akivaizdu, kad ir pirkėjams vis labiau šiuo metu patinka leisti pinigus. Ar įmanoma sulaikyti pirkimą prieš Kalėdas ir ar to reikia?

– Suintensyvėjęs pirkimas naudingas visiems. Ikikalėdiniu laikotarpiu pardavėjo ir pirkėjo interesai sutampa. Pardavėjai nori kuo daugiau parduoti, pirkėjai – kuo daugiau nupirkti. Įvedus Lietuvoje eurą vartojimas kurį laiką buvo sulėtėjęs. Žmonės baiminosi, kad per daug nupirks, per daug išleis, daug kas nerimavo, kaip keisis jų atlyginimai, kiek didės kainos. Dar ir pavasarį prekybininkai skundėsi, kad vartojimas vangus.

Tad dabar vykstantis rinkos išjudinimas yra labai lauktas ir teigiamas. Jau apsipratome su euru ir drąsiau jį leidžiame, pagyvėjimas, žinoma, susijęs ir su artėjančiomis šventėmis.

Ką galėčiau pasakyti? Pirkime drąsiai ir be sąžinės graužimo, bet su protu. Jei pajamos viršija per kalėdinį prekybos bumą patirtas išlaidas, viskas gerai, galime sau tai leisti ir džiaugtis, kad prisidedame prie ekonomikos augimo.

– Ekonomistai teigiamu reiškiniu laiko ir paskutinę lapkričio savaitę skelbiamą juodąjį penktadienį, nes tą dieną ir savaitgalį po jos žmonės išleidžia dideles sumas pinigų ir pagyvina ekonomiką. Ar ši iš Jungtinių Valstijų atkeliavusi tradicija pateisina ir mūsų prekybininkų lūkesčius?

– Tikrai taip, pelno sąskaitos būna teigiamos, t.y. juodos. Ankstesniais laikais vedant apskaitą teigiamas skaičius būdavo rašomas juodai, o neigiamas – raudonai. Ir kai atsivertęs apskaitos knygą prekybininkas matydavo juodus skaičius, tai reikšdavo pelną. Paskutinis lapkričio penktadienis knygose visada būdavo juodas, iš to ir kilo pavadinimas – juodasis penktadienis.

– Statistikos departamento duomenimis, pastaruosius dešimt metų mažmeninė prekyba lapkričio–gruodžio mėnesiais sudarydavo 18,3 proc. visos metų prekybos. Ar pastebite naujų tendencijų, diktuojamų prekybininkų ar pirkėjų įpročių?

– Nauja ir vis labiau ryškėjanti tendencija, pasie­kusi mus iš užsienio, – iš vartojimo kiekybės pereiname į kokybę. Pirmiausia pačios įmonės skelbia socialinę atsakomybę už žmogų, visuomenę, gamtą, sukuriama vis daugiau su tuo susijusių prekių ir paslaugų. Tarkim, perkate atviruką, ir dalis lėšų keliauja UNICEF labdaros programai. Arba prekė parduodama pakuotėje, kuri yra greitai perdirbama. Siunčiama žinia, kad ne viskas yra pamatuojama pinigais ir pelnu. Tai skatina atsakingą vartojimą pagalvojant apie savo paties ateitį ir aplink esančius žmones.

Pirkėjai tampa vis labiau išsilavinę ir tuo požiūriu, kad vis rečiau perkama dėl kiekybės, dabar jau svarbiau kokybė. Tą rodo vien ekologinis pirkimas, kasmet vis labiau įsitvirtinantis. Išprusome tiek, kad geriau perkame mažiau, bet sveiką maisto produktą, nors ir sumokame brangiau.

Nauja ir tai, kad dovaną daiktą keičia dovanojama paslauga – abonementai į SPA, sveikatingumo centrus, sporto klubus, dovanojami net medicininiai tyrimai gydymo įstaigose ir panašiai. Taigi prekinis kiekybinis vartojimas užleidžia vietą paslaugų kokybiniam.

– Kokią įtaką kintantis pirkėjų elgesys daro šalies ūkiui?

– Viena vertus, didesnis vartojimas skatina didesnę gamybą – įsisuka teigiamas ciklas, ekonomika auga. Tai labai gerai. Bet socialinė atsakomybė perkant, tai, kad mums vis svarbiau kokybiškos prekės, atveria kitą aspektą. Už kokybišką prekę dažniausiai mokame truputį brangiau, ir mes su tuo sutinkame, nes matome, kad įmonė palaiko tam tikras socialines programas, dalį lėšų skiria labdarai, vaikų namams ir panašiai. Sąmoningam pirkėjui svarbu, kad jis ne tik įsigyja, ko jam reikia, bet kartu tampa ir prasmingos veiklos dalyviu.

Jei pirkdami kaskart galvotume ir apie naudą savajam ūkiui, turėtume rinktis savo šalyje pagamintą prekę. Nusipirkus iš kažkur kitur atvežtą daiktą, Lietuvos ekonomikai skatinti nuo to lieka labai nedaug. Jei jau ranka tiesiasi ne į lietuvišką prekę, tegu ji būna bent iš Europos Sąjungos.

Einame į turgelį ir perkame iš vietos prekybininkų – palaikome tų žmonių užimtumą, įsigyjame čia pat pagamintų prekių, kurios yra švaresnės, ekologiškesnės, ir kartu geriname ekonomines sąlygas. Jei norime skatinti vietos ekonomiką, turėtume pirkti kuo arčiau savo bendruomenės pagamintą produkciją. Nes kuo bendruomenėje daugiau gerai gyvenančių žmonių, tuo daugiau naudos savivaldybei, taigi ir paties perkančiojo aplinkai.

Būtų puiku, jei pasiektume tokį sąmoningumą kaip šveicarų. Jie perka vien tiktai vietos gamintojų prekes, užsieniečiams praktiškai ne­įmanoma su jais konkuruoti rinkoje, nors jų pristatomos prekės kur kas pigesnės. Nors, kiek matau prekių išdėstymą mūsų prekybos centrų lentynose, lietuviškos prekės jose irgi užima daug vietos, ypač maisto produktai. Savuosius vertiname kur kas labiau nei užsienietiškus. Juk jeigu būtų priešingai, prekybininkai nieko nelaukdami jų atvežtų daugiau, bet taip nėra. Tarkim, labai retai kur rasite nelietuviškos duonos. Vertiname savo rinką, ja didžiuojamės. Ir tai labai gerai mums visiems.

– O ar priskirtumėte prie atsakingo vartojimo spontaniškus pirkinius? Pasiduoti jiems dabar visos sąlygos, kai užsukus į prekybos centrą mažos smulkmenos tave įtraukia į šiltą ir jaukų Kalėdų pasaulį.

– Tai tik jums atrodo, kad perkate spontaniškai. O pardavėjas tam būna gerai pasiruošęs ir žino, kokio rezultato sulauks. Kepyklėlėse skleidžiami kepamų bandelių ar duonos kvapai, užuot nukreipus juos į ventiliacijos angą. Taip daroma, kad užsimanytumėte paragauti, pirkti. Šiltus jausmus keliančios šeimos nuotraukos ant sienų kabinamos tikrai ne dėl grožio. Jos turi priversti jus pagalvoti apie mamą, kad reikėtų ją aplankyti ir ką nors gražaus ar skanaus jai nunešti.

Pardavėjai, žinantys įvairių gudrybių, labai skatina mūsų spontaniškumą. Ekonomikai nuo to tik geriau. Galų gale ir psichologai sako, kad spontaniškai įsigytas daiktas pakelia nuotaiką, nors trumpam pagerina savijautą.

– Ne tik daiktai ir paslaugų kuponai keliauja po eglute. Dovanoti pinigus net ir per Kalėdas jau seniai įprasta, parduodami net specialūs kalėdiniai vokeliai dovanojamiems gryniesiems įdėti. Kaip tai veikia ikišventinius vartojimo rodiklius? Ar dovanodami vokelį, užuot išleidę pinigus parduotuvėje, prisidedame prie tvaresnės ekonomikos?

– Turbūt jokio skirtumo, ar jūs išleisite pinigus pats, ar tą padarys juos gavęs žmogus. Tik įdomu, kam jis juos panaudos. Pinigus dovanoti labai racionalu, nes žmogus nusipirks tą daiktą, kurio jam labiausiai reikia, o dovanojamas daiktas kartais tampa našta, kurios nėra kur dėti.

Gal jis panaudos tą sumą daliai įmokos už studijas, investuos į savo žinias, ateitį. Ekonominiu požiūriu tai kur kas vertingiau, nei palikti parduotuvėje pinigus kažką perkant, nes ateities finansiniame cikle tokia investicija atsipirks su kaupu. Jei šiandien sumokėsi už mokslus, po penkerių šešerių metų pradėsi uždirbti daugiau ir tavo investicija į save, taip pat ir vartojimas bus didesnis.

– Kai kas kalėdinę nuotaiką bando susikurti iš greitųjų kreditų. Ar ekonomistai pateisintų tokį žingsnį?

– Jei vertinsime vien iš ekonominės pusės, greituosius kreditus dalijančios įmonės gauna pelną, joms dabar labai palankus laikotarpis. Bet jei žiūrėtume plačiau, raginčiau atsakingiau elgtis su savo pinigais, mažinti finansinį neraštingumą.

Kreditas yra atsakingas veiksmas, žmogus įsipareigoja ilgam laikotarpiui, užkraudamas jį ne tik sau, bet dažnai ir šeimai. Spon­taniškumas čia tikrai netinka. Visada sakau, kad kreditą galima imti tik tada, jei tie pinigai padės uždirbti dar didesnius pinigus. O jei trūksta Kalėdoms, vadinasi, su jūsų finansine padėtimi ne viskas gerai, ir reikia pagalvoti, kaip uždirbti pinigų, o ne jų skolintis.

– Prieš Kalėdas kaskart pasigirsta ir raginimų nepasiduoti prekybos centrų vilionėms, susilaikyti nuo gausaus pirkimo. Jei nepirktume nei spalvoto dovanų popieriaus, nei kasmet vis naujų eglutės papuošalų, gal ne tik labiau priartėtume prie tikrosios Kalėdų dvasios, bet ir mūsų kišenei nuo to būtų geriau, taigi ir visam ūkiui? O gal priešingai – nepirkdami kertame šaką, ant kurios sėdime?

– Kiekvienas procesas tuo pat metu turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Kuo daugiau vartojame, tuo labiau skatinama ekonomika. Kuo daugiau prekių prigaminama, tuo daugiau atsiranda atliekų, kitų šalutinių produktų. Viena vertus, tai žala mūsų aplinkai, gamtai, kita vertus, tuo irgi skatinama ekonomika, nes turi atsirasti įmonių atliekoms tvarkyti.

Taigi skatinti vartojimą yra gerai, bet ne aklą vartojimą, o atsakingą. Juk žmogui nereikia 20 tos pačios rūšies daiktų, gal pakanka kelių, brangesnių, geresnės kokybės, ilgaamžiškesnių.

Pažaboję besaikį pirkimą sumažintume ekologines grėsmes. Juk tvari visuomenės plėtra paremta trimis sudedamosiomis dalimis – ekonomine, ekologine ir socialine. Visos trys turi būti subalansuotos. Gerinant vien tik ekonominį aspektą prastai bus su ekologija. Turbūt niekas nenorėtų gyventi išsivysčiusioje ekonomikoje ir tuo pačiu metu labai prastomis ekologinėmis sąlygomis. Lietuvoje esame išlaikę balansą, Vilnius – palankus gyventi miestas, jei palygintume kad ir su Tokiju, nors ekonominiu požiūriu šis yra kur kas turtingesnis.

– Paskutinį lapkričio penktadienį Vakarų pasaulyje minima ir „Nepirk nieko!“ diena. Kas atsitiktų, jei mes Lietuvoje kokią dieną neišleistume nė cento? Kokią įtaką šalies ūkiui turėtų toks vartotojų elgesys?

– Tokios akcijos yra labiau populistinės, nes šūkį „Nepirk nieko!“ labai sudėtinga įgyvendinti, gal net ir neįmanoma. Visų pirma, jei žmogus ruošiasi nieko nepirkti rytoj, jis viskuo apsirūpina šiandien. Ir tai duoda atvirkštinį rezultatą – atsargai paprastai prisiperkame daugiau, nei iš tiesų reikia.

Antras dalykas, mes daug ką perkame netiesiogine to veiksmo prasme, ne parduotuvėje. Tarkim, kasdien naudojame elektrą, vandenį, bet sumokėsime už tai mėnesio pabaigoje. Arba turiu nuolatinį bilietą, tad sėdu į autobusą ir važiuoju. Nieko nemokėdamas, nes jau padariau tą anksčiau. Tas pats su draudimu, būsto nuoma. Taigi išlaidaujame kasdien, nors dažnai to net nejaučiame.

„Nepirk nieko!“ akcijos tikslas turbūt yra atkreipti dėmesį į perteklinį vartojimą. Lietuvoje tai dar tikrai nėra didelė problema, nes ir drastiškų nuolaidų niekas nesiūlo. Bet Vakaruose per juoduosius penktadienius žmonės prisiperka tiek, kad paskui mėnesį vaikšto į parduotuves ir neša prekes grąžinti.

– Jeigu žmogus nusipirko prieš šventes, tarkim, televizorių, jis nepirks antro dar po kelių mėnesių, taigi per ilgesnę atkarpą suvartojame tiek pat. Kodėl tad pardavėjus taip džiugina šiuo laikotarpiu tuštėjančios prekių lentynos?

– Visi ekonominiai procesai yra cikliški. Yra sezoniškumas, gamybiniai, inovaciniai ciklai. Gamybininkai ir prekybininkai tam visada pasirengę. Tarkim, baigiasi Kalėdos, jau ruošiamasi Vasario 16-ajai, Šv. Valentino dienai. Vasaros pradžioje labiau reklamuojami šaldytuvai ir kondicionieriai, prieš žiemą – šildymo krosnelės. Kiekvienas prekybininkas siekia gauti kuo stabilesnes pajamas ir turi būdų, kaip išlyginti bangavimus.

– Neseniai paskelbti Eurostato ir Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje buvo 757 eurai per mėnesį, o vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – tik 554 eurai, vidutinė senatvės pensija – 241 euras (atitinkamai Latvijoje – 697 ir 286, Estijoje – 774 ir 350 Eur). Kaip atsitinka, kad uždirbame daug mažiau nei estai, o išleidžiame už juos daugiau?

– Viena vertus, tai rodo, kad žmonės turi santaupų ir jas leidžia. Didelę reikšmę turi ir artimųjų iš užsienio siunčiami pinigai – emigrantų parama Lietuvoje gyvenančioms šeimoms labai suintensyvėja. Žinoma, šie skaičiai – ir šešėlinės ekonomikos požymis.

– Lietuvos gyventojai taupymui atsideda labai mažą dalį gaunamų pajamų, vos nulį viršijančią sumą. Kaip ekonomiką veikia šis rodiklis?

– Kuo žmonės mažiau vartoja, laikydami pinigus namie, tuo mažiau skatinama ekonomika. Bet jei kurį laiką pinigai neleidžiami, nes taupoma, pavyzdžiui, investicijai į save, toks taupymas yra teigiamas.

Pinigai. Lietuvoje jau įvestas euras ir, euro skeptikų nenaudai, gyventojai nejaučia įtampos dėl atsiskaitymų šia bendrąja ES valiuta. Tai daugelio valstybės institucijų sutelkto darbo rezultatas.

Kai baigiantis 2014 metams kalbėjomės su priežiūros institucijų veiklą kontroliuojančios ir koordinuojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi dr. Feliksu Petrausku, jis sakė: „Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta.“ Regis, siekiant šio esminio tikslo einama tvirtais žingsniais.

Pažymėti Europos vartotojų dienos ir apibendrinti euro įvedimo rezultatų praėjusią savaitę į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Mykolo Romerio universiteto ir VšĮ Europos vartotojų centro surengtą konferencija „Euro įvedimo iššūkiai bei vartotojų teisių apsaugos tendencijos 2015–2016 m.“ rinkosi vartotojų teises ginančių institucijų, vartotojų asociacijų, akademinės visuomenės atstovai, ekspertai.

„Kalbant apie euro įvedimą Lietuvoje, manau, galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Tai taip pat reiškia daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Europos Lietuvoje. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla. Buvo nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis ir šviečiamasis darbas, siekiant tinkamai, aiškiai ir suprantamai informuoti tiek vartotojus, tiek verslo subjektus apie euro naudą ir jo įvedimo tvarką“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis.

Nors ir Lietuva neišvengė vartotojų teisių pažeidimų, kurių absoliuti dauguma buvo susiję su netinkamu kainų perskaičiavimu ar apvalinimu, kainų nenurodymu dviem valiutomis ar netiksliu kainų nurodymu, tačiau bendras pažeidimų lygis yra gerokai mažesnis negu kitose šio regiono ES valstybėse narėse euro įvedimo laikotarpiu. Be to, pastebima aiški šios rūšies pažeidimų mažėjimo tendencija.

„Manyčiau, kad buvo skirtas deramas priežiūros institucijų dėmesys kainų nurodymo kontrolei ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrai. Be to, norėčiau paminėti ir vertingą vartotojų asociacijų indėlį bei pagalbą šioje srityje“, – sakė teisingumo ministras.

Specialistai vardija ir objektyvią statistiką, leidžiančią daryti išvadą, kad euro įvedimas Lietuvoje įvykdytas sklandžiai. VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžia, kad po euro įvedimo euro skeptikų liko mažiau.

Praėjusių metų liepą, kai buvo priimtas sprendimas leisti Lietuvai įsivesti eurą, dalis gyventojų šį sprendimą sutiko su nepasitikėjimu. Valstybės institucijoms, visuomeninėms vartotojų organizacijoms nuosekliai aiškinant apie euro įvedimo pranašumus, visuomenės palankumas eurui nuolat didėjo. Šių metų sausį, Eurobarometro tyrimo duomenimis, teigiamas euro įvedimo pasekmes Lietuvai įžvelgė jau 63 proc. gyventojų – penktadaliu daugiau nei prieš keturis mėnesius. Per keturis mėnesius trečdaliu, nuo 86 iki 58 proc., sumažėjo ir gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos, o 86 proc. gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų. 54 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, kad euro įvedimo pasekmės asmeniškai jiems bus naudingos. Priešingos nuomonės laikėsi tik 22 proc. gyventojų – dukart mažiau nei prieš keturis mėnesius. Didėjantį pasitikėjimą euru patvirtintino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2014 m. pabaigoje atliktos vartotojų ir verslininkų apklausos.

Priežiūros institucijos 2015 m. vasarį atliko 3792 patikrinimus (apie 80 proc. daugiau nei sausį) dėl kainų dviem valiutomis nurodymo. Nustatyta 113 pažeidimų – tai sudaro 2,98 proc. visų patikrinimų. Sausį šie skaičiai atitinkamai buvo 112 ir 5,4 proc. Vasarį nustatytų pažeidimų skaičius tarp atliktų patikrinimų, palyginti su sausiu, sumažėjo beveik du kartus. Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus visiems 113 pažeidėjų priežiūros institucijos skyrė įspėjimus, piniginių baudų neskirta. Nustatytų pažeidimų skaičius mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. vasario 28 d. patikrinimų su pažeidimais sumažėjo penki kartus.

„Manau, kad pavyko sumažinti įtampą tarp verslą prižiūrinčių institucijų ir verslininkų. Norėdami išspręsti konfliktines situacijas arba aiškindamiesi pažeidimų priežastis pirmiausia stengėmės kalbėtis, konsultuoti, o ne bausti piniginėmis baudomis. Jausdami tokį santykį verslininkai stengėsi problemas operatyviai pašalinti patys. Tuomet nebeliko reikalo taikyti „chirurgines“ operacijas – ekonomines sankcijas“, – pabrėžė F.Petrauskas.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje daugiausiai pažeidimų buvo maisto, ne maisto prekių sektoriuose ir turizmo paslaugų srityje. Sausį–vasarį padaugėjo pažeidimų smulkiose viešojo maitinimo įstaigose.

Verslas vis dar neturėtų atsipalaiduoti. Kainas nurodyti dviem valiutomis reikia iki birželio 30 d., ir iki šios datos prekybos ir paslaugų teikimo vietose bus atliekama dvejopo kainų nurodymo kontrolė.

VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžė, kad į euro įvedimo procesą aktyviai įsitraukė ir visuomeninės vartotojų asociacijos, kurios per visą privalomo dvejopo kainų nurodymo laikotarpį atliko beveik 4 tūkst. ūkio subjektų stebėseną.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ir Nacionalinė vartotojų konfederacija sėkmingai įvykdė pirmą projekto „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ etapą ir šiuo metu šį projektą tęsia toliau. 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. visuose Lietuvos regionuose (10 apskričių) buvo stebima, kaip perskaičiuojamos kainos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose, skelbiami stebėsenos rezultatai, teikiamos konsultacijos su euro įvedimu susijusiais klausimais vartotojams ir ūkio subjektams, ūkio subjektai skatinami sąžiningai laikytis su euro įvedimu susijusių reikalavimų, nepažeisti vartotojų teisių bei prisijungti prie Geros verslo praktikos memorandumo, parengta ir platinama mokomoji vaizdo medžiaga.

Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys iškart galėjo fiksuoti pažeidimo vietą.

Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės Eglės Kybartienės, jei ūkio subjektai nesilaikė reikalavimų, projekto regioniniai konsultantai juos konsultavo, suteikė informacijos apie pažeidimų pasekmes. Kai kurios įmonės suprato klydusios ir pasitaisė.

Nustačius pakartotinį pažeidimą informacija buvo ne tik skelbiama tam sukurtame tinklalapyje, bet ir perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri nesąžiningiems verslininkams gali taikyti sankcijas.

Dažniausias pažeidimas – neteisingai pritaikytas keitimo kursas arba kaina suapvalinta nesilaikant euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pastebėta, kad kai kurie prekių bei paslaugų teikėjai savo kainininkuose nepasirūpino nurodyti kainų dviem valiutomis. Paaiškėjo dar viena įdomi tendencija – sąmoningas kainų litais pakėlimas iš anksto ruošiantis sausio 1 dienai, kad, perėjus prie kainų eurais, jos „gražiai atrodytų“. Pavyzdžiui, kokteilis bare, kainavęs 9,99 Lt, pabranginamas iki 10,32 Lt, kad kaina eurais po sausio 1-osios sudarytų vartotojui psichologiškai patrauklius 2,99 euro.

Jau įvedus eurą skundai dėl kainų perskaičiavimo pasipylė vos peržengus metų slenkstį – pirmasis gautas Naujųjų metų naktį, 4 val. 30 min., iš vieno baro. Vartotojas pranešė: „Yra 4.30 valandų. Iki šiol grąžą duoda tik litais. Ir pinigus priima tik litais. Net smulkių eurų lygiai tos pačios sumos, kokia nurodyta, nepriima.“

Pasak E.Kybartienės, sąmoningas vartotojų dalyvavimas euro įvedimo procese ir nuoseklus kainų stebėjimas davė vaisių. Verslininkai turėjo jaustis stebimi. Be to, jie sužinojo apie keliamus reikalavimus, atsakomybę už pažeidimus. Vykdant projektą ir artėjant euro įvedimo datai buvo matyti, kad pažeidimų dalis bendrame pranešimų sraute gerokai mažėja. Rugsėjį įstatymo reikalavimus pažeidė 16 proc. visų patikrintų įmonių, spalį – 7 proc., o lapkritį ir gruodį – jau tik 3 proc.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovės, kainos bus stebimos dar mažiausiai iki liepos 1 d.

Paulius Paukštys

Lentelė

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimai

2014 m.

Rugsėjis                    255

Spalis                        212

Lapkritis                    193

Gruodis                     142

2015 m.

Sausis                        112

Vasaris (du kartus daugiau patikrinimų nei sausį)                      113

Šaltinis: VVTAT duomenys

Pagal Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimą, eurui Lietuvoje uždegta žalia šviesa, nes finansinė ir ekonominė situacija šalyje yra santykinai gera. Tačiau labiausiai žmonėms rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai naujosios valiutos įvedimo aspektai.

Mastrichto kriterijus atitinkame net su rezervu, pavyzdžiui, vidutinė metinė infliacija – 0,6 proc., kai reikalaujama – 1,7 proc., o ilgalaikės palūkanų normos – 3,8 proc., kai reikalaujama – 6,2 proc. Nors tik liepos 23 d. galutinį sprendimą dėl euro Lietuvoje turėtų priimti Europos Sąjungos Taryba, intensyviai ruošiamės būti devynioliktąja Europos Sąjungos valstybe, turinčia šią valiutą. Naujausios Eurobarometro apklausos rodo, kad euro nori 46 proc. Lietuvos gyventojų (pernai tokių buvo 5 proc. mažiau).
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims, kita – skirtinga, nacionalinė. Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos bus su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu (taip pageidavo dauguma šalies gyventojų, kurių nuomonę Lietuvos bankas išsiaiškino, atlikęs visuomenės tyrimą dar 2004 m.).
Mūsų išleistos eurų monetos turės tris vaizdus su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu, kuriuos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Jos jau kaldinamos. Tad euro traukinys tuoj įsibėgės, o kas laukia vartotojų – kiekvieno iš mūsų?

Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo schema
Šio didelio darbo strategai susibūrę Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijoje, kurią sudaro šalies ministras pirmininkas, finansų ministras, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toliau visą veiklą tęsia Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti, kurioje dirba ministrai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Statistikos departamento vadovai.
Žinoma, palaikomas glaudus ryšys su Prezidentūra ir Seimu. O ekspertų lygmeniu suburta ne viena grupė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra net keturių iš jų narė. Dirbama Verslo aplinkos, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, Teisinių klausimų ir Visuomenės informavimo darbo grupėse.
Todėl Valstybinei VVTAT šiuo laikotarpiu tenka labai didelė atsakomybė. Kaip sako tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas, pagrindinis jų tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą euro įvedimo laikotarpiu, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, taip pat išvengti ar bent sumažinti procesų, turinčių poveikį kainų didėjimui.

Dvejopas kainų nurodymas bus privalomas
Jau dabar didieji prekybos centrai prekių kainas nurodo dvejopai: litais ir eurais (dvejopas kainų nurodymas bus privalomas iki 2015 m. liepos 1 d.). Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 str. 4 d. nurodyta 17 rinkos priežiūros ir ginčus sprendžiančių institucijų, kurios pagal savo kompetenciją atliks šiame įstatyme nustatytų reikalavimų priežiūrą. Šių institucijų veiklą koordinuos VVTAT.
Jau parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis baigiamas derinti Prekių bei paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos projektas, kuris bus teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
VVTAT analizuos rinkos priežiūros institucijų pateiktą informaciją apie atliktus patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat ginčus nagrinėjančių institucijų informaciją apie vartotojų skundus bei vartotojų asociacijų pateiktus duomenis apskrityse ir ją teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat bus ruošiami pasiūlymai, kaip ateityje išvengti nustatytų pažeidimų. Apie nustatytus pažeidimus visuomenė operatyviai bus informuojama šalies ir regionų spaudoje, per radiją ir televiziją, VVTAT interneto tinklalapyje.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris įsigalios Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Pasak VVTAT direktoriaus dr. F.Petrausko, nustačius pažeidimą pirmą kartą, kontroliuojančių institucijų atstovai surašys administracinių teisės pažeidimų protokolą ir fiziniams asmenims skirs įspėjimą, o juridiniams asmenims – įspėjimą arba baudą iki 1000 Lt ir nustatys terminą pažeidimui pašalinti. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5000 Lt, o juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10 000 Lt baudos.
Nustatant galimus piktnaudžiavimo atvejus perskaičiuojant valiutas ir nurodant dvejopas kainas, prekybos ar paslaugų teikimo vietose dalyvaus ir vartotojų asociacijos, kurios euro įvedimo laikotarpiu stebės kainų dvejopą nurodymą, taip pat vykdys vartotojų švietimo akcijas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į Vartotojų asociacijų pateiktų paraiškų vertinimo komisijos sprendimą, Teisingumo ministras 2014 m. birželio 6 d. įsakymu konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų skyrė finansinę paramą 2 vartotojų asociacijų programoms. Nacionalinei vartotojų konfederacijai skirta finansinė parama priemonių programai „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ ir vartotojų asociacijai „Už sąžiningą bankininkystę“ programai „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ įgyvendinti.

Kaimynų patirtis
2014 m. birželio 3 d., vykdant 2006 m. gegužės 22 d. Vilniuje pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą vartotojų teisių apsaugos srityje, Druskininkuose įvyko Lietuvos
VVTAT, Latvijos vartotojų teisių gynimo centro ir Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos susitikimas. Jo tikslas – aptarti Lietuvos pasirengimą euro įvedimui ir pasidalinti Estijos ir Latvijos institucijų sukaupta gerąja praktika.
Jau turinčių eurą kaimyninių Baltijos šalių atstovai sakė, kad tikrinimų metu prekybos ir paslaugų vietose buvo pastebėta nemažai pažeidimų, nurodant dvejopas kainas ar netinkamai konvertuojant iš vienos valiutos į kitą. Pasitaikydavo ir elementarių skaičiavimo klaidų. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurie verslininkai, vos tik įvedus eurą, nurodydavo kainas tik eurais, pažeisdami reikalavimą dėl dvejopo kainų nurodymo pusmetį po perėjimo prie naujos valiutos.
Apklausų duomenimis, tiek Estijoje ir Latvijoje, tiek ir Lietuvoje vartotojai baiminosi, kad, įvedus eurą, gali itin padidėti prekių ir paslaugų kainos. Latvijos atstovai susitikime pateikė Statistikos departamento atliktus skaičiavimus, rodančius, kad iki euro įvedimo Latvijoje 90 proc. produktų ir paslaugų kainos nekito, o 10 proc. kilo ar mažėjo.
VVTAT direktorius dr. F.Petrauskas pažymi, kad pagal vartotojų pasiūlymus atrinktų 100 būtiniausių prekių ir paslaugų kainas kiekvieną mėnesį 4 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų stebės bei skelbs visuomenei ir Lietuvos statistikos departamentas, tokiu būdu vartotojai akivaizdžiai galės lyginti kainų dinamiką.
Sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą verslo subjektus skatins prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, kurį pasirašę, verslininkai savanoriškai įsipareigos sąžiningai perskaičiuoti paslaugų ir prekių kainas ir nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu jas didinti.
Visi verslo atstovai, prisijungę prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, turės teisę specialiu logotipu pažymėti prekybos bei paslaugų teikimo vietas ir informuoti vartotoją, kad laikosi memorandume nustatytų principų. Už pasižadėjimo pažeidimus verslininkai gali netekti teisės naudotis memorandumo logotipu ir būti įtraukti į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. VVTAT tokius atvejus operatyviai viešins, o tai neabejotinai atsilieptų nesilaikiusio pasižadėjimo verslininko reputacijai.

Daugiau dėmesio – smulkiosioms įmonėms
Rinkos priežiūros institucijos, kontroliuosiančios euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, atsižvelgdamos į latvių ir estų patirtį, ypatingą dėmesį skirs smulkiosioms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms. Kaimynų patirtis rodo, kad daugiausia pažeidimų nustatyta nedidelėse kavinėse, kioskuose, autoservisuose, kirpyklose. Ir galbūt nebūtinai iš piktos valios ar godumo. Juk kai esi ir direktorius, ir buhalteris, o gal ir pardavėjas viename asmenyje, gali nežinoti visų reikalingų teisės aktų.
VVTAT vadovas pasidžiaugė, kad šiemet atkuriami sunkmečiu panaikinti skyriai regionuose. VVTAT atstovai jau vėl dirba Alytaus, Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių apskrityse.
Jie aktyviai stebės kainas ir su kitomis rinkos priežiūros tarnybomis pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu dirbs su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis, konsultuodami visais naujos valiutos įvedimo klausimais. Važinėdami po atokesnes šalies vietoves, seniūnijas, VVTAT atstovai apskrityse aiškins žmonėms, kur ir kokiu santykiu bus keičiami litai į eurus, perspės dėl galimų sukčiavimo atvejų. Juk tokiam svarbiam įvykiui, matyt, gali rengtis ir visokie aferistai.
Reikia pabrėžti, kad jokie valstybinių institucijų atstovai nevaikščios po namus, neskambinės gyventojams telefonais, neprašys parodyti namuose laikomų grynųjų pinigų ar pasakyti sąskaitų numerių.

Naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. punktais. Šiuo metu socialiniais tinklais naudojasi 46 proc. mūsų šalies interneto naudotojų.

Pernai sparčiausiai socialinių tinklų naudotojų gretas pildė vyresni nei 30 metų šalies gyventojai, kurie buvo „atsakingi“ už daugiau nei 80 proc. bendro socialinių tinklų auditorijos augimą. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Neseniai pasirodė pranešimai, kad pasaulyje populiariausią socialinį tinklą „Facebook“ masiškai palieka paaugliai, nes ten padaugėjo vyresnio amžiaus vartotojų, tarp kurių yra jų tėvų ar netgi senelių. Tačiau Lietuvoje jaunimas iš socialinių tinklų niekur nedingo – bent kartą per savaitę naudojančių „Facebook“ 15-19 metų Lietuvos paauglių auditorija per metus paaugo 5 proc. punktais, o apskritai šiuo socialiniu tinklu naudojasi 95 proc. tokio amžiaus interneto vartotojų. Tad labiau tikėtina, kad paaugliai nepaliks „Facebook“, tiesiog aktyviau naudosis su juo sąsajas turinčiais arba kitokius jų poreikius atitinkančiais socialiniais tinklais, pavyzdžiui, „Instagram“, „Twitter“ ir kt.“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Nepaisant to, kad socialiniai tinklai 2013 metais tarp vyresnio amžiaus lietuvių plito sparčiausiai, visgi didesnė dalis vyresnių nei 30 metų interneto vartotojų jais naudojasi nereguliariai. Bent kartą per dieną prie savo socialinio tinklo paskyros prisijungia 38 proc. 30-39 metų socialinių tinklų naudotojų, o tarp vyresnių nei 40 metų lietuvių ši dalis siekia 27 proc. Palyginimui, prie savo paskyrų kasdien prisijungia aštuoni iš dešimties 15-19 metų paauglių ir šeši iš dešimties 20-29 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojų. Šioms amžiaus grupėms socialiniai tinklai jau yra tapę kasdieninės rutinos dalimi.

Vyresni socialinių tinklų naudotojai mažiau išnaudoja įvairias socialinių tinklų siūlomas galimybes bei funkcijas, kurios dažnai aktualios jaunimui. 39-49 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai paprastai apsiriboja pirminėmis socialinių tinklų funkcijomis, susijusiomis su bendravimu. Tuo metu 20-39 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai ieško arba dalinasi informacija apie prekes, paslaugas ir renginius.

„Visose amžiaus grupėse bendravimas su draugais, kolegomis bei pasikeitimų draugų profiliuose stebėjimas pagal svarbą užima pirmas dvi pozicijas. Tarp jaunesnių nei 40 metų vartotojų trečiojoje vietoje yra nuotraukų, žinučių komentavimas. Tuo metu tarp vyresnių trečia pagal dažnumą veikla yra senų draugų ar pažįstamų paieška“, – teigia D. Rinkūnas.

Socialiniai tinklai Lietuvoje plinta ne tik tarp įvairių amžiaus grupių, bet ir apima vis platesnę geografiją. Sparčiausiai socialinių tinklų auditorija augo miesteliuose (nuo 2 iki 30 tūkts. gyventojų) – nuo 2012 naudojimasis soc. tinklais šioje grupėje padidėjo 9 proc. punktais. Mažiausiai Lietuvos socialinių tinklų bendruomenę papildė kaimo ir vidutinio dydžio miestų gyventojai.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ grupė vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausiųjų sąrašą.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nuogąstauja – jei prekybininkams pavyks susimažinti mokesčius už mokėjimo kortelių priėmimą, vartotojai jokių nuolaidų nepajus, o padidėjusios bankų sąnaudos bus užkrautos jiems ant pečių didesnių mokesčių už mokėjimo korteles pavidalu.
Tokias išvadas vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje „Link pasaulio be grynųjų” pristatė Lietuvos Vartotojų Organizacijų Aljansas, kuris apžvelgė kartu su rinkos tyrimų bendrove „Vilmorus” atliktą vartotojų nuomonės tyrimą.
Apklausti gyventojai teigia manantys, kad jei prekybininkams tenkanti mokėjimo sistemos išlaikymo sąnaudų dalis sumažėtų, kortelių turėtojams tektų padengti trūkstamą dalį.
Daugumai gyventojų toks variantas nėra priimtinas – 90 proc. šiuo klausimu nuomonę turinčių gyventojų nenorėtų už mokėjimo kortelių aptarnavimą mokėti daugiau, nei moka dabar.
Tik nedidelė gyventojų dalis (6 proc.) mano, kad sumažinus kortelių aptarnavimo įkainius, prekybininkai sumažintų kainas už prekes ir paslaugas. Dauguma (77 proc.) nuogąstauja, kad tai yra mažai tikėtina.
Gyventojai taip pat teigė, kad pakilus metiniam mokesčiui už naudojimąsi kortelėmis, jie dažniau naudotųsi grynaisiais pinigais (56 proc.). Daugelis žmonių atsisakytų kortelių, jei jiems tektų sumokėti visus su kortelių  naudojimu susijusius mokesčius, įskaitant tuos, kuriuos dabar sumoka prekybininkai.
„Vasarą Europos Komisija pasiūlė reglamentą, paremtą bendrijos poreikiu skatinti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Tačiau Lietuvos gyventojų išsakyta nuomonė leidžia teigti, kad sumažinus tarpbankinius apsikeitimo mokesčius už kortelėmis vykdomas operacijas, kaip siūloma dabartiniame reglamento variante, tikslas pasiektas nebus, nes gyventojai kaip tik mažiau naudosis kortelėmis. Kitaip tariant, apklaustieji įsitikinę, kad dirbtinis ribojimas tiesiog pakeis mokėjimų sistemos išlaikymo sąnaudų paskirstymo struktūrą ir labiausiai nukentės, kaip visuomet, paprasti vartotojai”, – sakė Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.
Kęstučio Kupšio teigimu, tyrimas atskleidė ir tai, jog Lietuvos vartotojai žino kitų – jiems priimtinų  – būdų skatinti atsiskaitymus kortelėmis Lietuvoje.
Gyventojų manymu, kortelių naudojimo intensyvumą pirmiausiai padidintų didesnis mokėjimo terminalų skaičius (37 proc.). Elektroninius atsiskaitymus įsuktų ir užtikrinama galimybė atsiskaityti už mažos vertės – iki 10 litų – pirkinius (22 proc.).
Mokėjimai kortelėmis lietuviams svarbūs. Tyrimo respondentai pastebėjo, kad mokėjimo kortelės, palyginti su grynaisiais, visuomenei teikia daug privalumų: palengvina turistų gyvenimą (34 proc.), sutaupo laiko (30 proc.), padeda kovoti prieš sukčiavimus ir pinigų plovimą (27 proc.).
Tačiau vartotojai pripažįsta, kad Lietuvoje už prekes ir paslaugas lengvai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis (debetinėmis ar kreditinėmis) gali ne visada, tad paskatos būtų reikalingos.
Interviu respondento namuose buvo surinkti šių metų liepą tyrimų bendrovės „Vilmorus”. Apklausta 1000 respondentų. Tyrimo objektas – 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.

Apie tų pačių prekės ženklų produktų skirtumus Rytų Europoje ir Vakaruose prikurta daug mitų. Bet ar tikrai vakariečiai geria gardesnę kavą, jų skalbikliai geriau skalbia, o dantų pasta geriau išvalo dantis?

Ar gali būti, kad didžiausia koncerno „Achemos grupė“ akcininkė Lyda Lubienė prieš kelis mėnesius skrisdama iš Šveicarijos neleistiną kiekį cigarečių vežėsi todėl, jog Lietuvoje parduodamos tos pačios cigaretės jai atrodo prastesnės kokybės ir skonio?
Tai atrodo vienintelis logiškas paaiškinimas, kodėl milijonierės bagaže buvo rasta beveik 40 pakelių cigarečių be banderolių. Pasirodo, kiti turtingi Lietuvos verslininkai būdami užsienyje taip pat nevengia įsigyti cigarečių, o klausiami kodėl jie taip ir atsako – Lietuvoje ir Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje ar Belgijoje tos pačios cigaretės yra kitokio skonio ir kokybės.

Prekės ženklas vienodas, produktas – skiriasi

Dažnas rūkantis lietuvis patvirtintų, kad skirtingose šalyse parduodamos to paties pavadinimo cigaretės iš tiesų skiriasi. Airijoje gyvenanti Indrė Užpelkienė sako, kad nevienodu skoniu ir kartumu pasižymi daugelyje skirtingų šalių parduodamos cigaretės. „Kiek mums su vyru teko bandyti, nemaloniausio skonio buvo rusų ir rumunų „Marlboro“, – mano moteris.
Vartotojai pastebi, kad Lietuvoje ir Vakaruose kitokios ne tik tų pačių prekės ženklų cigaretės, bet skiriasi ir kava, saldumynai, kosmetika bei parfumerija, buitinės chemijos priemonės ir net kūdikių sauskelnės. „Jei tik yra galimybė, lankydamiesi Vakaruose visada nusiperkame kavos ir skalbimo miltelių. „Jacobs“ kava Vokietijoje daug gardesnė nei Lietuvoje, o skalbikliai „Ariel“ skalbia kur kas švariau“, – įsitikinusi vilnietė Ilona Markauskienė.
„Bet kuris daugiau keliaujantis lietuvis pasakytų, kad užsienyje kvepalai geresnės kokybės, – mano kaunietis Ignas Dovydaitis. – O mūsų draugai iš Vokietijos visada vežasi šokoladinį kremą „Nutella“. Palyginę Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamą „Nutellą“ jie pastebėjo, kad skiriasi ne tik skonis, bet net ir spalva.“
Be to, teko girdėti, kad prancūzai, kurie kraustosi iš proto dėl „Coca-Cola light“ gėrimo, paragavę jo Paryžiuje ir Vilniuje nusivilia: skonis lyg ir tas pats, bet ne toks gardus.
Produktų sąrašą būtų galima ilgai tęsti, tačiau ką rodo faktai?
Deja, kaip tik faktų čia ir yra mažiausiai. Viena aišku, kad skonio ir kokybės skirtumai labai nežymūs bei sunkiai apčiuopiami, tad daugelis lietuvių toliau perka šiuos produktus ir galvos sau dėl to nesuka. Taigi gamintojai jokių nuostolių nepatiria ir nepaliauja tikinę, kad garsių prekės ženklų produktai, tiekiami Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims, gaminami pagal tuos pačius kokybės standartus, kaip ir skirti Vakarų vartotojams.
Vis dėlto dalis lietuvių visada ieškos būdų, kaip įsigyti ne Rytų europiečiams, o vakariečiams skirtų tų pačių produktų. Jie stengiasi mėgstamų prekės ženklų produktų nusipirkti užsienyje, prašo jų atsiųsti svetur gyvenančių artimųjų, užsako internetu arba susiranda tiekėjų, kurie ir parūpina tų pačių pavadinimų prekių, nors jų gali įsigyti bet kurioje Lietuvos parduotuvėje.
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl kai kurie lietuviai, pavyzdžiui, „Jacobs“ kavą perka „Vynotekoje“ (ten galima įsigyti Vokietijoje gaminamos šio prekės ženklo kavos), o buitinės chemijos priemones (tuos pačius skalbimo miltelius ar įvairius valiklius) – tik „Thomas Philipps“ parduotuvėse. Šis tinklas – viena tų prekybos vietų, kuriose galima įsigyti būtent Vakarų šalyse pagamintos garsių prekės ženklų produkcijos.
„Thomas Philipps“ prekybos tinklo darbuotojai, be abejo, teigia, kad vokiški skalbimo milteliai „Ariel“ tikrai geresni nei lenkiški ar rumuniški, nors diplomatiškai priduria, kad tik patys vartotojai gali geriausiai nuspręsti, kuo viena ar kita prekė, atsižvelgiant į kilmės šalį, skiriasi.
Tas pats prekės ženklas ir identiška pakuotė, o produktas – skirtingas. Su šiuo reiškiniu susiduria ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių gyventojai. Ir toli gražu ne vien neturtingi Rytų europiečiai.
Netgi amerikiečiai stebisi, kodėl JAV parduodama garsių Azijos prekės ženklų kosmetika yra prastesnės kokybės nei analogiška, kuria prekiaujama Japonijoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Tiesa, pasitvirtina tik mažoji dalis skundų, bet ilgainiui ir jų daugėja. Ypač vasarą. Štai vien per šių metų liepą VMVT gavo 10 pasitvirtinusių vartotojų skundų dėl apsinuodijimo bei maisto kokybės. O tai – daugiau nei per visą pirmąjį šių metų pusmetį.
VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės teigimu, pastarųjų metų vasaromis ypač padaugėja apsinuodijimo pasenusiais produktais atvejų.
Apie vasarą pagausėjusius žarnyno infekcinių ligų protrūkius praneša ir Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centras. Specialistai skaičiuoja, kad per du šių metų vasaros mėnesius užregistruoti 74 pranešimai apie žarnyno infekcinių ligų protrūkius, iš kurių 61 protrūkis užregistruotas šeimose, devyni – viešojo maitinimo įstaigose, trys – vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vienas, susijęs su prekybos įmonėje prekiautu maistu.
Kaip pabrėžia specialistai, dažniausiai registruojami susirgimai salmonelioze bei šios ligos protrūkiai, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Taip yra todėl, kad vasarą padaugėja iškylaujančiųjų gamtoje, dažniau švenčiamos šeimos, giminės šventės.
Mitybos ekspertų duomenimis, per karščius žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečiama nuo nepakankamai karščiu apdoroto gyvūninio maisto – mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno ir jų produktų. Šių infekcinių ligų priežastis gali būti ir patogeniniais mikroorganizmais užterštos daržovės bei vaisiai.

BFL

Tik trečdalis internautų teigia, kad nėra pasirašę nė vienos draudimo sutarties. O beveik du trečdaliai, t. y. 64 proc., internetu nesinaudojančių asmenų šalyje nėra apsidraudę jokioje draudimo bendrovėje. Tai paaiškėjo, rinkos tyrimų kompanijai „TNS LT“ atlikus jungtinį vartojimo ir pirkimo įpročių TNS Atlas™ bei Kompiuterių ir interneto vartotojų tyrimą.

Internautai mūsų šalyje dažniausiai draudžia automobilius – tokią finansinę apsaugą yra pasirinkę 41 proc. visų interneto vartotojų, taip pat jie yra pasirašę gyvybės draudimo – 26 proc., sveikatos – 12 proc., draudimo nuo nelaimingų atsitikimų – 12 proc. – sutartis. Mažiausiai populiarūs tarp interneto vartotojų yra kredito ir turto draudimai.

„TNS LT“ atlikto tyrimo duomenimis, naudojimosi draudimo paslaugomis ypatybės susijusios su tuo, kiek laiko asmuo praleidžia internete ir ką jame veikia. Interneto auditorijos segmentai išskiriami pagal aktyvumą ir veiklos internete pobūdį. Pagal šią metodiką interneto auditoriją galima skirti į 4 aktyvių interneto naudotojų segmentus – Tinklažmogius, Socialiuosius, Tikslinguosius ir Pradedančiuosius bei 2 nuosaikių internautų segmentus – Inertiškuosius ir Konservatyviuosius.

Daugiausiai draudimo paslaugomis naudojasi aktyviųjų internautų segmentas, o daugiausiai iš jų Tinklažmogiai ir Tikslingieji. Iš nuosaikiųjų daugiau draudžiasi Inertiškieji. Beveik nesinaudoja draudimo paslaugomis Pradedantieji internautai.

Kas ką daro internete?

Iš vartotojų, kurie dažniausiai elektroninėje erdvėje leidžia laisvalaikį, bendrauja, tvarko kasdienius reikalus bei prisideda prie interneto turinio kūrimo, dauguma, t. y. 48 proc., draudžia automobilius, o 38 proc. – gyvybę. Tai aktyviausi interneto vartotojai, priskiriami tinklažmogių grupei ir sudarantys 9 proc. visų Lietuvos internautų. Tarp jų mažiausiai populiarus yra sveikatos draudimas – jį yra pasirinkę tik 18 proc. minėtus interneto vartojimo įpročius turinčių asmenų. Tai dažniausiai vadovai, studentai, namų šeimininkės, kurių dauguma gyvena didžiuosiuose miestuose.

Tikslingųjų grupei priskiriami dažniausiai 30-49 metų amžiaus vartotojai, kuriems internetas yra funkcionali priemonė, palengvinanti kasdienių reikalų tvarkymą bei sutaupanti laiko, pavyzdžiui, atliekant finansines operacijas. 65 proc. tokių internautų yra apdraudę automobilį, 42 proc. – gyvybę, o beveik trečdalis arba 31 proc. iš jų yra pasirinkę pensinį draudimą. Mažiausiai, t. y. 14 proc., tokių interneto vartotojų draudžiausi turto draudimu. Tikslingieji sudaro 7 proc. visų Lietuvos internautų.

Socialieji interneto vartotojai, sudarantys 14 proc. visos šalies interneto auditorijos, elektroninėje erdvėje dažniausiai mezga ir išlaiko socialinius ryšius, taip pat aktyviau jungiasi prie socialinių tinklų svetainių. Dažniausiai jie, t. y. 37 proc. tokių vartotojų, draudžia automobilius, 29 proc. yra pasirinkę gyvybės draudimą, o 19 proc. – pensinį draudimą. Mažiausiai jiems rūpi – tik 8 proc. šios grupės vartotojų – KASKO draudimas.

Nepatyrę ir mažiausiai aktyvūs interneto vartotojai, kurie sudaro ketvirtadalį, t.y. 26 proc., šalies interneto auditorijos, priskiriami konservatyviųjų grupei. Tai pagal amžių vyriausi – dažniausiai 40-74 metų – internautai. Kas trečias toks interneto vartotojas yra apdraudęs automobilį, o kas penktas – gyvybę. Rečiausiai tokie žmonės rūpinasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Jauniausi, t. y. 15-19 metų, ir mobiliausi reguliarūs Lietuvos interneto vartojai yra priskiriami pradedančiųjų grupei, kurią sudaro kas aštuntas šalies internautas. Jie dažnai jungiasi prie socialinių tinklų ir aktyviausiai žiūri, įkelia arba komentuoja pramoginio pobūdžio turinį elektroninėje erdvėje. Dėl jauno amžiaus šie asmenys rečiausiai iš visų interneto vartotojų naudojasi draudimo paslaugomis – daugiau nei trys ketvirtadaliai jų nėra sudarę jokių draudimo sutarčių. Daugiau nei dešimtadalis jų naudojasi gyvybės ir 7 proc. – sveikatos draudimo paslaugomis.

Kas trečiam inertiškajam šalies interneto vartotojui labiausiai rūpi gyvybės ir pensinis, mažiausiai – tik 13 proc. – KASKO. Tai didžiausias Lietuvos internautų segmentas, sudarantis trečdalį visų interneto vartotojų. Jie dažniausiai naudojasi jau išbandytais ir patikrintais dalykais internete, nėra linkę eksperimentuoti, keisti įpročius ar tobulinti įgūdžius. Paprastai – tai 30-59 metų amžiaus žmonės.

Interneto naudotojų segmentacija rengiama pagal „TNS Global“ studijos „Digital Life“ metodiką. Lietuvoje šis tyrimas atliekamas nuo 2010 m. vasaros. Minėtame tyrime pateikiami duomenys apima periodą nuo 2011 m. vasario iki 2011 m. balandžio mėn. Jungtinis TNS Atlas™ bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimas buvo atliktas laikotarpyje nuo 2011 vasario 7 d. iki balandžio 17 d., jo metu buvo apklausti 1819 15-74 metų amžiaus respondentai.

„TNS LT“ priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai „TNS Global“, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Nuo 2010 metų pradžios daugiau nei 200 tūkstančių JAV failų apsikeitimo tinklų naudotojų buvo paduoti į teismą.

Lietuvos vartotojai, atsiskaitydami padidinto tarifo SMS žinutėmis, internete daugiausiai pinigų išleidžia mokamiems žaidimams ir papildomoms paslaugoms pažinčių ir skelbimų svetainėse, rodo SMS žinučių siuntimo paslaugą teikiančios bendrovės “EVP International” surinkti duomenys.

Įdomu, kad internete išleidžiama suma nuolat didėja. Kaip informavo “EVP International” rinkodaros specialistė Liudmila Rumbutienė, 2010 m. atsiskaitydami SMS žinutėmis gyventojai už paslaugas internete sumokėjo 5,6 mln. Lt, o šiemet per tris mėnesius – jau 2 mln. Lt. Per pastarąjį pusmetį vartotojų suneštus pinigus išsidalijo 1478 interneto projektų savininkai.

“EVP International” pateikta statistika rodo, kad pastarąjį pusmetį (2010 m. spalio–2011 m. kovo mėn.) aktyviausiai lėšas per SMS atsiskaitymus rinkosi žaidimų svetainės – 735 žaidimų svetainės ir serveriai susirinko 2,78 mln. Lt. Už interneto paslaugas vartotojai SMS žinutėmis sumokėjo 732 tūkst. Lt. Tuo tarpu 95 pažinčių svetainės išsidalijo 325 tūkst. Lt, o 107 skelbimų portalai – 280 tūkst. Lt.

Prie daugiau iš mokamų paslaugų užsidirbančių portalų galima priskirti ir mokslo interneto svetaines (206 tūkst. Lt per pusmetį), pramogų, muzikos ir video portalus (160 tūkst. Lt), spaudos, knygų ir naujienų portalus (113 tūkst. Lt). Tuo tarpu paramai atsiskaitydami SMS žinutėmis gyventojai internete skyrė 56 tūkst. Lt, už radijo stočių teikiamas paslaugas – 44,6 tūkst. Lt, o lošimų bendrovės ir kreditų įmonės internete užsidirbo 82 tūkst. Lt per pusmetį.

Jau tikriausiai visos Lietuvos įmonės įsitikino, kad klientų aptarnavimo kokybė tiesiogiai susijusi su įmonės veiklos sėkme ir yra vienas jos konkurencinių pranašumų. Vienas iš būdų laimėti – ugdyti klientų lojalumą gerinant jų aptarnavimo kokybę.

Skirtumų atsiranda stebint, kaip įmonės siekia užtikrinti klientų aptarnavimo kokybę. Vienos tai suvokia kaip kažką atsirandantį savaime. Kitos imasi įvairių priemonių – diegia brangias CRM sistemas, kuria klientų aptarnavimo standartus, užsako mokymus darbuotojams, slapto pirkėjo tyrimus. Visos šios priemonės yra tinkamos gerinant klientų aptarnavimo kokybę.

Diegiant į klientą orientuotą vadybą darbuotojai turi būti mokomi, aptarnavimo kokybė nuolat matuojama, diegiamos atitinkamos priemonės jai gerinti, motyvavimo sistemos turi būti parengtos taip, kad skatintų palaikyti ir gerinti klientų aptarnavimo kokybę. Tuo pagrindu turi būti parenkamos tikslingos darbuotojų ugdymo priemonės: nuo konkrečių įgūdžių lavinimo mokymų iki individualaus darbuotojų konsultavimo, kurį atlieka vadovai.

Bendras principas būtų toks: jei norime ugdyti kliento lojalumą gerindami aptarnavimą, pradėti reikia nuo svarbiausio – nuo kliento.

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad turizmo paslaugų vartotojai šalyje yra neapginti dėl turizmo rinkos priežiūros stokos, netobulo jų teisių, kai įmonės bankrutuoja ar tampa nemokiomis, reglamentavimo bei besiklostančių liberalių politinių nuostatų vartotojų atžvilgiu.

Turizmo paslaugos yra ypatingos – už jas sumokama iš anksto dar šių paslaugų nesuteikus, vartotojas joms paprastai skiria savo sunkiai uždirbtus pinigus. Europos Sąjungos teisė bei Europos teisingumo teismo sprendimai įtvirtina nuostatas, kad šalys narės privalo sukurti tokią teisinę sistemą, kuri garantuotų, jog įmonių bankroto, nemokumo atvejais vartotojams būtų sugrąžinti visi už turizmo paslaugą sumokėti pinigai. Lietuva vartotojams tokių teisinių galimybių nėra sudariusi. Novus Orbis bankroto atveju, vartotojai atgavo tik 30-40 proc. sumokėtų už paslaugą pinigų.

Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, didesnė dalis ES valstybių yra įkūrusios specialius kelionių garantijų fondus, kuriuose turizmo paslaugų teikėjų sukauptos lėšos yra naudojamos bankroto, nemokumo ar neįvykusios kelionės atvejais. Lietuvoje šiuo metu galiojantis Turizmo įstatymo 7 str. numato, kad kelionių garantijų fondą savo kasmetiniais įnašais kaupia kelionių organizatoriai savanoriškumo pagrindu. Vyriausybė Valstybiniam turizmo departamentui buvo pavedusi inicijuoti Kelionių garantijų fondo įsteigimą. Pažymėtina, kad iki šiol toks fondas nėra įsteigtas. Turizmo įstatymo projekto nauja redakcija, kuri yra pateikta Seimui, jau net ir tokio fondo nebenumato.

Dabartiniame Turizmo įstatyme įtvirtinta laidavimo draudimo sistema nėra efektyvi, kas reiškia, kad įmonei bankrutavus ar tapus nemokia, vartotojai neatgauna visų už turizmo paslaugą sumokėtų pinigų. Seimo nariai D. Barakauskas ir V.Bacevičius yra net pateikę pasiūlymą pakeisti Turizmo įstatymą taip, kad kai kurios įmonės būtų apskritai atleistos nuo laidavimo draudimo. Ekonomikos komitetas, Lietuvos turizmo asociacijos pasiūlymu, svarstydamas naują Turizmo įstatymo projektą, pritarė, kad laidavimo draudimo suma būtų skaičiuojama ne nuo įmonės įplaukų, o tik nuo iš organizuotos kelionės gautų pajamų, t.y. būtų kaip galima mažesnė. Tokių pasiūlymų įgyvendinimas ne tik susilpnins turizmo paslaugų vartotojų teises, tačiau padarys juos bejėgiais veikėjais turizmo paslaugų rinkoje, įmonėms bankrutavus ar tapus nemokiomis.

Lietuvos vartotojų instituto nuomone, turizmo rinka stokoja atsakingos priežiūros. Štai šiuo metu dalis Star Holidays laidavimo draudimo jau panaudota parvežant turistus į Lietuvą. Kaip žinia, laidavimo draudimą galima panaudoti tik įmonei bankrutavus, tapus nemokia ar negalint suteikti vartotojui jo nupirktų turizmo paslaugų. Tuo tarpu Valstybinis turizmo departamentas vietoj to, kad, kaip numatyta teisės aktuose, imtųsi pats surinkti turizmo paslaugų vartotojų pretenzijas ir panaudojęs laidavimo draudimą grąžintų pinigus, kažkodėl nukreipia juos į tarpininkus – agentūras, kurios pardavė Star Holidays turizmo produktus.

Nesuprantama, kodėl politikai nori sudaryti aukščiau minėtai įmonei galimybes ir toliau vykdyti veiklą, kai vartotojų pasitikėjimas yra pakirstas, jie apgauti, kai nėra tikrumo, kad bendrovė ateityje nepažeidinės vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos vartotojų institutas svarstant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo projektą ne kartą siūlė LR Seimui, kitoms valstybės institucijoms minėtame įstatyme numatyti specialaus Kelionių garantinio fondo sukūrimo galimybę. Analogiškas pasiūlymas buvo pateiktas ir Lietuvos vartotojų instituto parengtoje monografijoje Jungtinėms tautoms “Vartotojų teisių padėtis Lietuvoje ” kaip priemonė užtikrinanti aukštą vartotojų apsaugos lygį Lietuvoje.

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad siekiant apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, būtina dar kartą apsvarstyti būtinybę įsteigti Kelionių garantijų fondą.