Visų pirma jau seniai laikas pradėti skaityti sutartis, kurias pasirašome. Dažnai į sutartis būna įtraukti punktai, kad bankas pasilieka sau teisę keisti sutarties sąlygas dar nepasibaigus jos galiojimo laikui. Teisiškai tai gali būti laikoma nesąžininga sutarties sąlyga.

Apskritai vartotojai, ypač finansinių paslaugų pirkėjai, turėtų būti aktyvesni ir labiau išprusę – juk pasirašo sutartis su kur kas geriau pasikausčiusiu ir, natūralu, savo interesų paisančiu partneriu. Aktyvumas niekada nekenkia ir dažnai klientas turi daug galimybių laimėti – juridiškai vartotojas visada laikomas silpnesniąja puse, nes sutartį rengia bankas, o klientas prie jos tik prisideda, todėl jis pirmiausia ir ginamas.

Tačiau patyrus neteisybę nebūtina pačiam bėgti į teismą. Pradėti vertėtų nuo vartotojų teisų tarnybų – jų sprendimai tikrai gerai drausmina paslaugų teikėjus. Aktyvūs vartotojai padaro paslaugą ir kitiems nuskriaustiesiems – atsiradus bent vienam bausmės precedentui, paslaugų teikėjai nedrįsta toliau laužyti sutarčių, nes pakartotinės baudos yra jau dešimtis kartų didesnės.

"Veido" archyvas

Vienašališkai sutartį pakeitę paslaugų pardavėjai būna priversti mokėti ir baudą, ir kompensacijas klientams

Krizės prispausti Lietuvos paslaugų teikėjai griebiasi pražūtingos taktikos: jie vienašališkai keičia sutarčių sąlygas, brangindami savo paslaugas. Uždirbtos didesnės sumos kompensuoja vartotojų teises ginančių institucijų skiriamas baudas, bet toks elgesys laisvojoje rinkoje atrodo labai jau netoliaregiškas. Jei tik gali, apgauti vartotojai skubiai nutraukia nesąžiningai pakeistas sutartis ir renkasi kitus paslaugos teikėjus. Tačiau patirtų nuostolių kompensavimo jie gali tikėtis tik patys pakilę į ryžtingą kovą dėl savo teisių: įsikišus vartotojų teisių gynėjams, galima prispausti uodegą nesąžiningiems paslaugos pardavėjams, bet jie atsiskaito tik su pačiais įkyriausiais vartotojais.

Svarbu tai, kad vienašališko sutarčių kaitaliojimo arba jų nesąžiningo interpretavimo atvejų sunkmečiu padaugėjo: per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo jau 120 tokių skundų, nors pernai tiek sulaukė per visus metus. Tarnybos pastebėjimais, skundų bangą lemia tai, kad įžūlėja patys paslaugų teikėjai, dalį savo finansinių bėdų mėginantys perkelti klientams. Bet ir patys Lietuvos piliečiai, įkvėpti sėkmingų kitų kovotojų pavyzdžių, vis aktyviau gina savo teises.

Kreditus brangino vienašališkai

Šiuo metu bankininkystės sektoriuje kyla nauja klientų nepasitenkinimo banga: “Swedbank” klientai pradėjo gauti informacines žinutes, kad nuo rugpjūčio 2 d. keičiama šio banko kreditinių kortelių sistema. Nors pats bankas naujovę pateikia kaip patobulintą dovaną savo klientams, ir pirmas žvilgsnis į naujas sąlygas išsklaido iliuzijas: didėja visi kreditinių kortelių mokesčiai – metinis aptarnavimo mokestis, grynųjų pinigų išsiėmimo įkainis ir ypač palūkanos už panaudotą kredito limitą (nuo 11–12 proc. iki mažiausiai 17 proc.).

Tačiau “Swedbank” neketina kartoti savo kolegų klaidų ir naujas sąlygas žada taikyti tik naujai pasirašomose sutartyse, o galiojančias kreditines korteles jau turintys klientai jomis naudosis tais pačiais kaip ir iki šiol įkainiais. “Užtikriname, kad palūkanos peržiūrimos tik kortelės atnaujinimo metu, kai klientas pasirašo naują kortelės sutartį – tai nėra vienašališkas sąlygų pakeitimas”, – įrodinėja “Swedbank” atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.

Toks atsargumas suprantamas: kredito palūkanas vienašališkai padidinę SEB ir “Snoro” bankai už tai šiemet VVTAT jau buvo nubausti 12 tūkst. ir 20 tūkst. Lt baudomis.

Tačiau šių bankų klientai piktinasi: per kelis mėnesius, kol tarnyba nagrinėjo vartotojų skundus, bankai nesąžiningu būdu jau spėjo susirinkti daugiau pinigų, nei siekia jiems skirtų baudų dydis.

VVTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis aiškina, kad po tarnybos skirtų baudų ir išaiškinimo, jog bankai neturėjo teisės vienašališkai keisti metinės kredito grąžinimo normos, kiekvienas šią neteisybę patyręs klientas turi teisę reikalauti kompensuoti jo dėl to jau patirtus nuostolius.

“Tačiau niekas kitas už jį to nepadarys. Mūsų išvados neįpareigoja bankų atsiskaityti su kiekvienu klientu – neturime tam teisinių galių. Bet kartu tarnybos sprendimas yra pakankamas pagrindas reikalauti kompensacijos”, – vartotojų aktyvumą žadina pašnekovas.

Pasak M.Močiulskio, tiek SEB, tiek “Snoras” po tarnybos skirtų baudų įsipareigojo toliau netaikyti nesąžiningų sutarčių sąlygų ir naujus kortelių mokesčius numatyti tik naujai pasirašomose sutartyse. “Bet iš pradžių, kai kreipėmės į bankus pranešdami, kad gavome vartotojų skundų, ir prašydami paaiškinimo, jų elgesys buvo gana arogantiškas – esą krizė ir bankai priversti keisti finansines sąlygas klientams. Tik vėliau pavyko susikalbėti”, – dėsto departamento direktorius.

Bankams buvo skirtos palyginti nedidelės baudos, nes jie neva geranoriškai bendradarbiavo su vartotojų teisių gynėjais, be to, už tokį prasižengimą buvo baudžiami pirmą kartą. “Pakartotinai gavę tokį pat skundą, kad bankas ir toliau vienašališkai taiko didesnes palūkanas senose sutartyse, skirtume jau 120 tūkst. Lt baudą. Nemanau, kad bankai ryžtųsi taip rizikuoti, tada jau patirtų ne tik moralinį reputacijos, bet ir finansinių nuostolių”, – apie bankus drausminančią tvarką pasakoja M.Močiulskis.

Šiuo metu VVTAT nagrinėja bankų būsto paskolų sistemą, mat pastebėta, kad dauguma bankų neleistinai numato sau galimybę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, nustato neadekvačiai didelius delspinigius, 100 Lt siekiančius mokesčius už informacinių laiškų siuntimą klientams. Netrukus tarnyba ketina paskelbti apibendrintas šio savo tyrimo išvadas ir perspėti bankus dėl vartotojų teisių pažeidimo.

Kompensuoja tik atkakliausiems

Aistros kunkuliuoja ir kitų paslaugų, ne tik bankininkystės srityse. Birželio pradžioje Konkurencijos taryba, remdamasi VVTAT persiųstais vartotojų skundais, 174 tūkst. Lt bauda nubaudė skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančią bendrovę “Viasat” – už tai, kad skleisdama klaidinamas “Auksinio paketo” akcijų reklamas atliko ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, kurie pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų teises. “Viasat” reklamavo vieną kainą, o vėliau vienašališkai padidino kortelės nuomos ir abonentinį mokestį.

“Klaidinama reklama “Viasat” priviliojo daug vartotojų, iš savo konkurentų atėmė daug potencialių klientų, kurie, tikėtina, būtų pasirinkę kitų televizijos transliuotojų paslaugas”, – konstatuoja Konkurencijos tarnyba.

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas džiaugiasi, kad aktyviai dėl savo teisių stoję kovoti nuskriausti “Viasat” klientai parodė gerą pavyzdį kitiems vartotojams. Tačiau jis tvirtina girdėjęs, kad “Viasat” neskuba kompensuoti metus laiko mokėtų per didelių mokesčių savo klientams – atlygio sulaukia tik aktyviausiai savo teises ginantys ir administracijai labiausiai įkyrėję šios televizijos žiūrovai.

Užtat internetas mirga nuo nepatenkintų “Viasat” vartotojų priekaištų – daugelis jų jau ieško kitų paslaugos teikėjų, nes ši bendrovė ne tik neteisėtai padidino mokesčius, bet ir sumažino transliuojamų kanalų skaičių. Žiūrovai piktinasi, kad skirta tik tokio dydžio bauda, juk “Viasat” vien iš pakelto abonentinio mokesčio per metus surinko per 3 mln. Lt.

Keista, kad konkurentų rinkoje turintys paslaugų teikėjai apskritai ryžtasi taip įžūliai apgaudinėti savo klientus. Gera pamoka visiems turėjo tapti pernykštis tikrai ydingas mobiliojo ryšio operatorės “Omnitel” sumanymas užsitikrinti ikikrizinį pajamų lygį, vienašališkai nutraukiant galiojančias sutartis ir klientams pasiūlant “Asmeninį” planą, kurio fiksuotas mokestis atitiko praėjusių metų sąskaitų vidurkį. Tuo metu krizės jau nuožmiai čaižomi, ir pajamų kritimą patiriantys “Omnitel” klientai pasipiktino tokiu nesąžiningu elgesiu ir pasinaudojo numerio perkėlimo į kitų operatorių tinklus galimybe – “Asmeninio” plano siūlymo mėnesių statistika rodo didžiulį klientų bėgimo pas konkurentus šuolį.