Nuo kitų metų sausio galime sulaukti papildomo tuščios laikmenos mokesčio, dėl kurio nuo kelių iki keliasdešimties litų pabrangtų ne tik USB atmintinės ar standieji diskai, bet ir nemažai kompiuterinių prekių, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, televizoriai, fotoaparatai bei kiti prietaisai.
Mat lapkričio viduryje Seimo komitetuose vėl pradėtos svarstyti Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, LATGAA-A ir AGATA autorių teisių gynimo organizacijų parengtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, numatančios papildomus mokesčius laikmenoms ir kitai IT įrangai, kuri turi įrašomosios atminties.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, aptariamose pataisose numatyta nemažai išimčių, pavyzdžiui, mokestis nebūtų taikomas, kai įranga perkama profesinei veiklai ar švietimo tikslams.
Skelbiama, kad šiomis pataisomis norima kompensuoti lėšas, kurias praranda kūrėjai, kai vartotojai neatsiklausę jų pasigamina kūrinių kopijas. Šiandien tokį mokestį mokame, pirkdami garsajuostes, CD ir DVD laikmenas.
Siūlomas įstatymo pataisas sukritikavo asociacija „Infobalt“. Pasak jos atstovės Vilmos Misiukonienės, toks mokestis teoriškai legalizuotų piratavimą – juk jei autoriams sumokame už tuščią laikmeną, kodėl turėtume mokėti dar kartą?
Ir „Omnitel“ atstovas Darius Maikštėnas mano, kad toks mokestis gali nuskriausti autorius. Pavyzdžiui, siūlomi apmokestinti išmanieji telefonai yra viena iš platformų, kuri suteikia naujų galimybių prekiauti muzika bei kitu autoriniu turiniu.
Beje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtose pastabose pabrėžiama, kad ne visos LATGAA-A surinktos lėšos skiriamos autoriams, – nemaža dalis (2009 m. net ketvirtadalis) keliauja pačios organizacijos administravimo išlaidoms. Galima spėti, kad šis mokestis taptų dar viena priemone, papildančia valdininkų kišenes.

Gruodžio 12 d. bus mėginama dar kartą iš varžytynių parduoti liūdnai pagarsėjusius “Vilniaus vartus” ir kitą bankrutuojančios įmonės „Fashion Gates“ turtą.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bus siūloma įsigyti ne tik “Vilniaus vartų” statinius, bet ir 15-oje šio prekybos centro prabangių parduotuvių tebesančius ir vitrinose tebekabančius prabangius rūbus, aksesuarus, avalynę, kvepalus ir kt.
Iš viso už „Ranga Group“ priklausančios įmonės „Fashion Gates“ turtą, kurį yra areštavęs bankas “Citadelė”, ketvirtą kartą rengiamose varžytynėse tikimasi gauti apie 3,6 mln. Lt. Beje, ši suma yra net 40 proc. mažesnė nei trečiose varžytynėse pageidauta 6 mln. Lt suma, kurios nepanoro mokėti nė vienas pirkėjas.
Priminsime, kad 2004-aisiais pradėtas projektas “Vilniaus vartai” atsiėjo apie 160 mln. Lt ir turėjo tapti vienu prabangiausių ir pelningiausių projektų Lietuvoje. Tačiau tapo vienu gėdingiausių – 2010-ųjų vasarį “Fashion Gates” veikla buvo sustabdyta, o kovą bankrutuojančios įmonės turtą areštavo bankas “Citadelė”, nuo to laiko vis nesėkmingai bandantis varžytynėse parduoti įmonės turtą.
Taip pat gruodį bankroto administratoriai mėgins atsikratyti ir kito ilgai bankrutuojančio prekybos centro – “Gedimino 9″, kuris aukcione už 70 mln. Lt kainą bus pardavinėjamas gruodžio 19-ąją. Priminsime, kad pirmose šio prekybos centro varžytynėse 2010 m. spalį pradinė jo pardavimo kaina siekė 125 mln. Lt, lapkritį kaina buvo nurėžta iki 107 mln. Lt, tačiau pirkėjų neatsirado. Trečią kartą aptariamą centrą mėginta parduoti už tokią pat kainą kaip ir šį sykį – 70 mln. Lt, tačiau irgi nesėkmingai.
Tiesa, “Gedimino 9” nuo “Vilniaus vartų” gerokai skiriasi: ne tik kaina, bet ir tuo, kad centre “Gedimino 9″ vis dar veikia nemažai parduotuvių. Beje, pernai prekybos centras neteko vieno pagrindinių nuomininkų „Marks & Spencer”, o ir šiemet šis centras toliau krinta į bedugnę – viršutinis jo aukšas išnuomojamas net sendaikčių mugėms.

Iki šiol vangiai domėjęsi varžytynėse parduodamu nekilnojamuoju turtu, dabar lietuviai sujudo jį pirkti.
“Anksčiau buvo visiškas štilis, o dabar antstoliai pastebi pagyvėjimą – varžytynėse dalyvaujama aktyviau”, – teigia Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė.

Daugiausiai skelbimų apie varžytynėse parduodamą turtą – maždaug 700 – galima rasti Antstolių rūmų svetainėje.

Populiarioje nekilnojamojo turto svetainėje www.aruodas.lt įdėta apie 250 tokių skelbimų. Daugiausiai varžytynėse parduodama žemės ūkio paskirties sklypų, bet pastaruoju metu padaugėjo ir butų, kurių savininkai nebepajėgia išmokėti banko paskolų. “Norinčiųjų pirkti yra gana nemažai. Ypač domimasi pigesniais senos statybos butais, juos paprastai nuperka jau per pirmąsias varžytynes”, – sakė sostinės antstolis Robertas Vasiliauskas. Varžytynėse butai parduodami ir už 50–70 tūkst. Lt, jei jie provincijoje, ir už 300 tūkst. Lt ir daugiau, jei butas naujos statybos ir yra netoli didmiesčio centro. Pavyzdžiui, už tokią sumą kaip tik bus parduodamas 64 kv. m butas viename aukščiausių Klaipėdos pastatų – “Gandrališkių” dangoraižyje. Dažniausiai pradinė kaina būna gerokaimažesnė už tą, kuria buvo pirktas būstas imant banko paskolą.

Sklypų, ypač žemės ūkio paskirties, paklausa varžytynėse vis dar labai menka.

Prokurorai siekia, kad prie greitkelio būtų nugriauti visi šalia greitkelio Kaunas-Vilnius veikiančią “Bajorkiemio” užeigą juosiantys neteisėti pastatai, o paskolos neatgaunantys bankininkai nori “Bajorkiemį” parduoti varžytinėse.

“Ateitis atrodo gana niūri. Prokuratūra siekia, kad būtų nugriauti ne tik teritorijoje esantys statiniai, bet ir pagrindinio pastato dalis, kur yra banketinė salė, kai kurios virtuvės patalpos. Jei ta dalis bus nugriauta, neliks pagrindinio pastato grožio. Atstatymo galimybės abejotinos”, – “Kauno dienai” sakė užeigos pastatą šiuo metu nuomojančio restoranų tinklo savininkas Paulius Tamošiūnas.

Anot jo, atrodo, kad senieji savininkai 2002-aisiais klastojo dokumentus, todėl pagrindinis pastatas pastatytas didesnis, nei numatyta statybų leidime.

“Bajorkiemio” akcininkai iš banko “DnB Nord” yra pasiskolinę apie 2,5 mln. litų, tačiau neįstengia sumokėti net palūkanų, kurios per metus siekia apie 160 tūkst. litų. Dėl tos priežasties bendrovei iškelta bankroto byla.

“Mane jaudina “Bajorkiemio” ateitis – prisidėjau jį kuriant ir puoselėjant. Jei bus paskelbtos varžytinės, manau jose dalyvauti. Nors ūkinė situacija bendrovėje “Bajorkiemis” atrodo beviltiška, tačiau pastato būklė nėra prasta”, – sakė vienas “Bajorkiemio” įkūrėjų Algirdas Mažeika.

Nors ekonominiai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja, kasdien dažnėjantys varžytinių plaktukų dūžiai skelbia: turtą praranda vis daugiau žmonių.

“Vilniaus diena” rašo, kad per praėjusius metus Lietuvoje itin padaugėjo būsto paskolas paėmusių, su kredito grąžinimo problemomis susidūrusių ir per varžytines būstą praradusių žmonių skaičius.

Antstolių teigimu, už skolas parduodamų nekilnojamojo turto (NT) objektų gerokai padaugėjo, pirkėjų domėjimasis jais taip pat išsaugo, todėl įvykdytų varžytinių skaičius ir šiemet išlaiko augimo tendencijas.

Siekdami atgauti skolas bankai vis dažniau kreipiasi į Centrinę hipotekos įstaigą ir prašo leisti parduoti įkeistą NT. Vien pernai hipotekos teisėjas priėmė trečdaliu daugiau tokių nutarčių nei 2009-aisiais ir 7 kartus daugiau nei prieškriziniais 2008-aisiais. Iš viso pernai šalyje veikiantys komerciniai bankai per varžytines pardavė 483 butus ir 1337 žemės sklypus, kuriuos su paskolomis buvo įsigiję per tūkstantį fizinių ir juridinių asmenų.

Daugiausia šių objektų hipotekos teisėjas leido parduoti to prašančiam bankui “DnB Nord” – 2010 metais šis bankas iš varžytinių pardavė 151 butą ir 475 žemės sklypus.

Antrasis bankas, aktyviai savo klientų turtą parduodantis per varžytines, – SEB bankas. Pernai hipotekos teisėjas leido jam parduoti 52 butus ir 326 žemės sklypus. Trečioje vietoje – “Swedbank”, pardavęs 64 butus ir 145 žemės sklypus. 66 butus iš varžytinių taip pat pardavė šiuo metų aktyvią būsto kreditavimo politiką vykdantis bankas “Nordea”, 46 – bankas “Danske”.

Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, gyventojų pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms šių metų sausį siekė 1,5 mlrd. litų ir kas mėnesį vidutiniškai padidėja 70 mln. litų.

Airijos kapitalo bankrutuojančios bendrovės “Ajolas” valdomo didžiausio Vilniaus centre prekybos centro “Gedimino 9″ pirmosios varžytinės neįvyko, neatsiradus norinčiųjų jį pirkti.

Tai BNS patvirtino varžytinių vykdytojas Gintaras Adomonis. Anot jo, pradinė prekybos centro pardavimo kaina buvo 125 mln. litų.

Neįvykus ir antrosioms varžytinėms, kurios planuojamos lapkričio 5 dieną, sprendimą dėl kitų varžytinių priims kreditoriai. Antrose varžytinėse centras bus parduodamas už 107 mln. litų pradinę kainą.

“Tai yra kreditorių sprendimas. Tokią kainą nustatė kreditoriai, kad operatyviau būtų vykdomas pardavimas” – teigė G.Adomonis.

Didžiausias įmonės “Ajolas” kreditorius – bankas “Swedbank”, kuriam “Ajolas” liko skolingas daugiau nei 103 mln. litų.

Varžytinėse siekiama parduoti 16,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą, 0,6 hektaro sklypą sostinės Gedimino prospekte, taip pat prekės ženklą ir prekybos centro interneto svetainę.

“Ajolui” bankroto byla iškelta šių metų gegužę.

Žiniasklaida skelbė, kad “Gedimino 9″ tikriausiai taps vertingiausiu nekilnojamo turto objektu, dėl krizės atitekusiu bankui. 2004 metais, gerokai prieš nekilnojamo turto rinkos piką, buvęs Vilniaus savivaldybės pastatas parduotas už 45,5 mln. litų, į jo atnaujinimą buvo investuota dar daugiau kaip 120 mln. litų.

2005-ųjų pabaigoje “Swedbank” “Ajolui” paskolino 102,169 mln. litų, o paskolos grąžinimo terminas buvo 2020-ųjų lapkritis, tačiau “Ajolas” nevykdė įsipareigojimų, todėl kredito sutartį “Swedbank” pernai lapkritį nutraukė.

“Ajolas” pernai patyrė 88,758 mln. litų nuostolių, pirmąjį šių metų ketvirtį – dar 3,668 mln. litų. Kovo 29 dienos duomenimis, įmonės turtas siekė 61,212 mln. litų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 103,742 mln. litų.

Prekybos tinklas “Gedimino 9″ šiuo metu dirba kaip įprasta.

Prekybos centras “Gedimino 9″ atsidūrė varžytinėse – jį siekiama parduoti už pradinę 125 mln. litų ar didesnę kainą.

Varžytinės turėtų įvykti spalio 22 dieną, jų laimėtojui atitektų ne tik 16,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, tačiau ir 0,6 hektaro sklypas sostinės Gedimino prospekte, taip pat prekės ženklas ir prekybos centro interneto svetainė, rašo naujienų portalas vz.lt.

Pasak varžytinių vykdytojo Gintaro Adomonio, pradinę pardavimo kainą nustatė kreditoriai.

“Jokio specialaus vertinimo atlikta nebuvo, tiesiog tokie yra bendri kreditoriniai reikalavimai įmonei “Ajolas”. Didžiausias įmonės kreditorius, kaip žinia, yra “Swedbank”, – sakė jis.

G.Adomonio teigimu, tai gali būti vienos didžiausių varžytinių Vilniuje.

“Didelių varžytinių Lietuvoje buvo, pavyzdžiui, pardavinėjant “Ekrano” turtą, tačiau tokio stambaus objekto pačiame Vilniaus centre tikrai nebuvo pardavinėta”, – teigė G.Adomonis.

“Gedimino 9″ valdančiam “Ajolui” bankroto byla iškelta šių metų gegužės viduryje.

Žiniasklaida skelbė, kad “Gedimino 9″ tikriausiai taps vertingiausiu nekilnojamo turto objektu, dėl krizės atitekusiu bankui. 2004 metais, gerokai prieš nekilnojamo turto rinkos piką, buvęs Vilniaus savivaldybės pastatas parduotas už 45,5 mln. litų.

Pats prekybos tinklas “Gedimino 9″ šiuo metu dirba kaip įprasta.

Statybų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovei “Ranga Group” priklausančios įmonės “Ranga IV investicijos” valdomas “Vilniaus vartų” komplekso turtas, kuris yra įkeistas Latvijos kapitalo “Citadele” bankui (buvęs “Parex” bankas), bus parduodamas iš varžytinių.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė “Ranga IV investicijų” skundą ir paliko galioti įkeisto turto išvaržymą numatančią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-ųjų sausio 27 dienos nutartį.

“Bylinėjimasis gali būti ilgas, skundų – daug. Pirmiausiai mes manome, kad jie neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, yra ginčijamasi ir dėl administratoriaus, ir kitų niuansų. Jei nesusitarsime kitaip, teismai gali trukti kelerius metus”, – BNS sakė pagrindinis “Vilniaus vartų” savininkas L.Pinkevičius.

Tačiau, anot jo, tikimasi, kad pavyks rasti kompromisą ir atnaujinti komplekso veiklą.

Tuo tarpu “Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė BNS sakė, jog su “Ranga” ne kartą bandyta susitarti taikiai.

“Bankas yra ne kartą bandę dėl “Vilniaus vartų” susitarti. Dėjome visas pastangas, kad skolų klausimas būtų išspręstas taikiai. Pagal įstatymų nuostatas negalime atskleisti sutarties su klientu detalių, nes sutartys yra konfidencialios. Šiuo metu galiu pasakyti pasakyti tiek, kad teismų sprendimai yra tokie, kokie yra”, – teigė banko vadovė.

Apie 230 mln. litų kainavusių ir 2007-ųjų spalio pabaigoje atidarytų “Vilniaus vartų” turtas bus išvaržomas, siekiant išieškoti “Ranga IV investicijų” 29,009 mln. eurų (100,162 mln. litų) skolą “Citadele” bankui.

Iš varžytinių bus parduodamos bankui įkeistos administracinės ir komercinės patalpos, daugiau kaip 10 parduotuvių, restoranas, kavinė, naktinis klubas bei kitos patalpos, taip pat kilnojamasis turtas – baldai, interjero detalės, įrengimai, visos apyvartoje esančios prekių atsargos, kurios priklauso bendrovei “Fashion Gates”.

Šis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas “Citadele” bankui buvo įkeistas pagal 2007 metais sudarytą paskolos sutartį.

Rugsėjo pradžioje Vilniaus apygardos teismas taip pat leido iš varžytinių parduoti “Ranga IV investicijų” valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus ir Jogailos gatvių gatvių sankryžoje, siekiant padengti 9,179 mln. eurų (33,558 mln. litų) skolą “Citadele” bankui.

Pastarasis turtas “Citadele” bankui buvo įkeistas pagal 2006 metų sindikuotos paskolos sutartį.

“Ranga IV investicijos” pernai patyrė 73,09 mln. litų nuostolių, bendrovės investicinis turtas per praėjusius metus sumažėjo beveik 90 mln. litų iki 78,7 mln. litų.

Vieną didžiausių Lietuvoje statybų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonių grupė “Ranga Group” priklauso verslininkui Laimučiui Pinkevičiui ir jo šeimos nariams.

“Vilniaus vartai” yra prabangus prekybos, verslo biurų ir gyvenamųjų namų kompleksas, pastatytas virš vienintelio Vilniuje požeminio tunelio šalia Seimo rūmų. Prieš terjus metus iškilęs centras buvo laikomas iššūkiu statybos versle.

Statybų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovei “Ranga Group” priklausančios įmonės “Ranga IV investicijos” valdomas “Vilniaus vartų” komplekso turtas, kuris yra įkeistas Latvijos kapitalo “Citadele” bankui (buvęs “Parex” bankas), bus parduodamas iš varžytinių.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė “Ranga IV investicijų” skundą ir paliko galioti įkeisto turto išvaržymą numatančią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-ųjų sausio 27 dienos nutartį.

Turtas bus išvaržomas, siekiant išieškoti “Ranga IV investicijų” 29,009 mln. eurų (100,162 mln. litų) skolą “Citadele” bankui.

Iš varžytinių bus parduodamos bankui įkeistos administracinės ir komercinės patalpos, daugiau kaip 10 parduotuvių, restoranas, kavinė, naktinis klubas bei kitos patalpos, taip pat kilnojamasis turtas – baldai, interjero detalės, įrengimai, visos apyvartoje esančios prekių atsargos, kurios priklauso bendrovei “Fashion Gates”.

Šis nekilnojamas ir kilnojamas turtas “Citadele” bankui buvo įkeistas pagal 2007 metais sudarytą paskolos sutartį.

Rugsėjo pradžioje Vilniaus apygardos teismas taip pat leido iš varžytinių parduoti “Ranga IV investicijų” valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus ir Jogailos gatvių gatvių sankryžoje, siekiant padengti 9,179 mln. eurų (33,558 mln. litų) skolą “Citadele” bankui.

Pastarasis turtas “Citadele” bankui buvo įkeistas pagal 2006 metų sindikuotos paskolos sutartį.

“Ranga IV investicijos” pernai patyrė 73,09 mln. litų nuostolių, bendrovės investicinis turtas per praėjusius metus sumažėjo beveik 90 mln. litų iki 78,7 mln. litų.

Vieną didžiausių Lietuvoje statybų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonių grupė “Ranga Group” priklauso verslininkui Laimučiui Pinkevičiui ir jo šeimos nariams.