Skendimai – didžiausias poilsiautojų prie vandens siaubas. Nors dažnai kalbama apie vasarą tykančius pavojus prie vandens, tačiau vis dar trūksta žmonių supratimo ir adekvačių sprendimų atostogaujant ar leidžiant laiką prie vandens.

Kaip niekada įkaitus orams, vandens telkinius apgulė minios žmonių, besimėgaujančių vandens teikiamais malonumais. Deja, šiais metais vandens pramogos ir poilsis prie vandens jau pasiglemžė 111 gyvybių.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo saugumu rūpinasi nepakankamai. Nemažai daliai žmonių reikia suteikti pirmąją pagalbą dar iki maudynių. Žmonės persikaitina saulėje, geria mažai skysčių, nedėvi galvos apdangalų, taip pat vartoja alkoholinius gėrimus. Juos vartojantiesiems rizika patirti traumą ar kitokio pobūdžio nelaimę išauga dvigubai. Alkoholis sustiprina organizmo dehidrataciją, kuri karštyje ir taip didelė. Netekęs daug skysčių žmogus gali nualpti, gali kamuoti galvos skausmai, raumenų spazmai.

Apsvaigę asmenys yra linkę rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis, kuris nuners toliau ar giliau, dėl ko įvyksta didžioji dalis skendimų. Dažnai įkaušę poilsiautojai užmiega atviroje vietoje esant tiesioginiams saulės spinduliams, o nubudę šoka į vandenį atsivėsinti. Dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, neretai raumenis sutraukia mėšlungis ir dalis tokių „šuolininkų“ nebeišneria.

Apsvaigę nuo alkoholio gerokai dažniau skęsta vyrai: paaugliai, kurie dar neįvertina tikrojo alkoholio poveikio, bei jauni vyrai. Moterys apsvaigusios nuo alkoholio skęsta retai. Suaugusieji, kurie vartoja alkoholį šalia vandens telkinių ir prižiūri savo atžalas, plaukiojančias vandenyje, taip pat labai rizikuoja: išgėrus sumažėja dėmesingumas, todėl išauga galimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko.

Ypač pavojinga prie atvirų vandens telkinių be suaugusiųjų priežiūros palikti mažamečius vaikus. Taip pat negalima palikti jų prižiūrėti vyresnių draugų, brolių ar sesių. Vaikai, kurie nemoka plaukti, paprastai būna atsargesni, nemokėjimas plaukti dažnai juos apsaugo, nes jie nelenda į vandenį. Vis dėlto viena iš sėkmingiausių skendimų prevencijos priemonių yra vaikų mokymas plaukti. Žmogus laikomas mokančiu plaukti, jei sugeba plaukti nesustodamas 30 min.

Jei nepavyksta išvengti skendimo, labai svarbu skendusiajam tinkamai suteikti pagalbą. Pirmosios minutės ištraukus skendusįjį yra svarbiausios. Svarbu nelaimėlį gaivinti iki tol, kol atvyks medikai ir perims gaivinimą. Negalima sustoti gaivinti, net jei skenduolis nerodo jokių gyvybės ženklų. Gaivinant reiktų vadovautis šiomis gairėmis:

Iškvieskite pagalbą numeriu 112 (jei galite, liepkite pagalbą iškviesti kam nors kitam, o pats kuo skubiau pradėkite gaivinti).

Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros, atloškite galvą, kad atsivertų kvėpavimo takai.

Atlikite dirbtinį širdies masažą (30 paspaudimų). Spaudžiama uždėjus delnus vieną ant kito ir juos sunėrus, padėjus ant krūtinkaulio spenelių lygyje. Spaudžiama ne lenkiant alkūnes, bet visu svoriu, jėga turi eiti nuo pečių.

Įpūskite oro (2 įputimai). Įpūtimo metu turi pasikelti nukentėjusiojo krūtinės ląsta.

Kartokite gaivinimą, kol atvyks medikai, išlaikydami tokį santykį: 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai.

Jei gaivinamas asmuo atsigavo, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį ir laukite, kol atvyks medikai.

Daugiau informacijos apie skendusiojo gaivinimą galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Atmintinės, lankstukai, plakatai – Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija – Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam“.

Nors atostogų metu dauguma žmonių nori pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, darbo rutinos, bet tai nesuteikia teisės nesirūpinti savo ir artimųjų sveikata ir gerove. Buvimas gamtoje, poilsis prie ežerų, upių ar jūros visada teikia džiaugsmą. O kad to džiaugsmo neapkartintų traumos, skendimai ar kitos nelaimės, būtina vadovautis keliais svarbiais patarimais ir adekvačiai priimti sprendimus.

Patarimai, kaip ilsintis prie vandens apsisaugoti nuo sveikatos sutrikimų ir sužalojimų:

Dėvėkite galvos apdangalus, kepures, kad neperkaistumėte.

Vilkėkite šviesius drabužius.

Gerkite daug skysčių, vandens, mineralizuotų nealkoholinių gėrimų.

Būkite pavėsyje, venkite tiesioginių saulės spindulių.

NEVARTOKITE ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ.

Nešokinėkite į vandenį nežinomuose vandens telkiniuose.

Prižiūrėkite vaikus, neleiskite jiems maudytis vieniems.

Naudokite kremą nuo saulės. Lietuvoje per 10 metų sergamumas odos vėžiu išaugo beveik 2 kartus.

Ekstremaliausių išbandymų mūsų odai pažeria du metų laikai – žiema ir vasara. Tačiau jei žiemą, šalčių bijodamos, ir savo veido odą saugome labiau, tai vasarą elgiamės visiškai priešingai.

Šiluma atpalaiduoja kūną, jaučiamės komfortiškai be jokių pastangų, tad ir apie odą vasarą dažniausiai tiesiog pamirštame. Kaip prižiūrėti odą šiltuoju metų laiku ir kokie yra esminiai jos poreikiai, pasakoja „The Body Shop“ grožio konsultantė Giedrė Eidukaitė. Juk kuo labiau oda rūpinsimės vasarą, tuo smagiau prieš veidrodį jausimės rudenį ir tuo mažiau pastangų reikės šalinti saulės bei karščio pasekmes.

Kremų naudojimas: pakeiskime, bet neatsisakykime

Viena didžiausių odos priežiūros klaidų vasarą – tapatinti prakaituojančią veido odą su drėgmės pertekliumi. Neva jei oda ir taip nuolat drėgna, jai nebereikia nei drėkinimo, nei jokio kito kremo. Tačiau į drėgną veidą turėtumėme reaguoti kaip į nuolat drėgmę prarandančią odą, kuriai reikia padėti – drėkinti ją iš išorės ir gerti daug vandens. Vasarą drėkinimas būtinas visų tipų odai.

„Tokia reakcija į karščius, kuomet dėl padidėjusio veido prakaitavimo nebenaudojama ne tik pudra, bet ir kremas, yra gana paplitęs. Tačiau tai – ne išeitis, – sakė G. Eidukaitė. – Teisingiausia būtų ne atsisakyti kremo, o pakeisti jį visiškai lengvučiu. Pagrindinis odos poreikis vasarą yra drėkinimas, todėl patarčiau rinktis drėkinamąjį, riebalų išsiskyrimą reguliuojantį bei matiškumo odai suteikiantį produktą. Pageidautina – kuo lengvesnės, fluido ar net šerbeto – konsistencijos“.

Kam odai reikia riebalų?

Dėl gausaus prakaitavimo ir suintensyvėjusios riebalinių liaukų veiklos (o tai yra gynybinė reakcija į karštį ir saulę) oda netenka ne tik drėgmės, bet ir riebalų, kurie drauge formuoja apsauginę hidrolipidinę odos plėvelę. Riebalų netekusi, savo apsauginę plėvelę pratiškai praradusi oda sausėja dar greičiau, todėl neprižiūrimai, papildomai nedrėkinamai, nemaitinamai odai gresia dehidratacija.

„Jei jaučiame, kad odai vien drėkinimo nepakanka, atkurti drėgmės ir riebalų pusiausvyrą padės maitinamosios priemonės, taip pat įvairūs vitaminais papildyti serumai. O kad oda neatrodytų pernelyg riebi ir nevargintų, maitinamuosius kremus ar kaukes geriausia tepti nakčiai“, – patarė „The Body Shop“ konsultantė.

Saulė odai – ne draugė

Vasarą būtina saugotis nuo žalingo aplinkos poveikio, tačiau vėjas, dulkės, oro tarša gatvėse – anaiptol ne didžiausias odos priešas. Vasarą odai labiausiai kenkia ultravioletiniai (UV) spinduliai. Ir jei moteris šiltuoju metų laiku nei pudra, nei kremu teptis nebenori, odai į nelygią kovą su saule tenka stoti pačiai vienai, ir dar kai jos apsauginė hidrolipidinė plėvelė – visiškai susilpnėjusi.

Ultravioletinių spindulių žala – įvairi ir, kas blogiausia, ilgalaikė – kaupiamojo pobūdžio, nes oda „atsimena“ ir sumuoja visų gyvenimo metų patirtis. Tad kuo mažiau prastos patirties ir prisiminimų ji sukaups, t. y. kuo mažiau agresyvių saulės vonių patirsime, tuo mažesnių pasekmių galime laukti ateityje.

Viena staigiausių odos reakcijų į saulę – viršutinių odos sluoksnių nudegimai. Plika akimi mažiau pastebimus, tačiau dėl to ne mažiau pavojingus procesus sukelia giliau į odą besiskverbiantys UV spinduliai, kurie greitina senėjimo procesus ir net gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams, taip pat genetiniams pakitimams ląstelių lygmenyje. UV spinduliai sendina odą ir jei per vasarą neskiriama pakankamai dėmesio apsaugai, rudenį raukšlelės tampa ryškesnės, gali atsirasti pigmentinių dėmių, kurias šalinti prireiks ne tik specialių priemonių, bet ir specialisto pagalbos.

„Todėl bene svarbiausia kosmetikos priemonė vasarą – dieninis kremas su mažiausiai 30 SPF stiprumo apsauga. Šviesiai, strazdanotai ir kapiliarinei odai rekomenduojami kremai su 50 SPF“, – pabrėžė G. Eidukaitė.

Jei oda „supyko“

Drėgmės ir apsaugos (hidrolipidinės plėvelės) netekusi, išsausėjusi oda gali tapti jautri ir dirgli, todėl jei taip nutiko, šią, laimei, laikiną problemą išspręsti pakaks skiriant odai daugiau dėmesio ir laiko. Pirmiausia – venkime visko, kas odą dar labiau išsausintų: saulės, karšto oro (pvz., saunos), taip pat chloruoto baseinų vandens, kietųjų dalelyčių turinčių šveitiklių bei ant odos kietėjančių kaukių, taip pat nuriebalinančių ar alkoholio turinčių kosmetikos priemonių. Jautrios odos priežiūrai prireiks drėkinamojo kremo su UVF dieną, o naktį – maitinimo, kuris padėtų atkurti apsauginį hidrolipidinį sluoksnelį. Daugiau dėmesio reiktų skirti odai apie akis ir kaklui, kur riebalinių liaukų yra žymiai mažiau.

Jautrią odą gali dirginti net vanduo iš čiaupo, todėl ją geriau prausti pirktiniu geriamuoju ar distiliuotu vandeniu. Rinkimės švelnesnes prausimo priemones: pienelius, putas. Geliai dažniausiai skirt riebios odos valymui, jie smarkiau sausina, todėl jei oda išsausėjusi, gelių reikėtų vengti.

Vienintelis odos tipas ir būklė, kurios priežiūrai vasarą kosmetikos reikia mažiau, yra normali oda. Jai pakanka drėkinimo ir, žinoma, apsaugos nuo UV spindulių dieną.

Jei oda riebi, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti jos valymui. Vasarą suaktyvėja riebalinių liaukų veikla, todėl jei šaltuoju metų laiku oda su specialia priemone paprastai būdavo prausiama vieną kartą per dieną, tai vasarą šios procedūros gali prireikti du kartus – ryte ir vakare.

Saulės vonios spuoguotai odai nerekomenduojamos

Mūsų klimato zonai būdinga išsiplėtusių kapiliarų problema. Vasarą kapiliarus reiktų tonizuoti bei pastiprinti specialiomis kapiliarinei odai skirtomis priemonėmis. Kapiliarams UV spinduliai ypač kenkia,  nes ardo jų sieneles, kapiliarai išsiplečia ir jų tinklas tampa dar ryškesnis, todėl dieną naudoti rekomenduojamos  priemonės su 50 SPF.

Populiarus ir vis dar labai gajus mitas – neva saulės spinduliai gydo spuogus. Išties, nedideli ultravioletinių spindulių kiekiai pagreitina žaizdelių gijimą. Vis dėlto tai, kad vasarą spuoguota oda atrodo tarsi gražesnė ir sveikesnė, tarsi pasitvarkiusi savaime, tėra optinė apgaulė. Spuogelius maskuoja ir odos spalvą tolygesnę padaro įdegis. Be to, dėl reakcijos į saulę padidėja raginis odos sluoksnis, oda kiek sustorėja, todėl ir spuogeliai matyti mažiau. „Vis dėlto jei saulės per vasarą nesisaugota, pvz., aknė rudenį „pabunda“ visa jėga dėl sukauptų laisvųjų radikalų, kurie stiprina uždegiminius procesus. Tad ir spuoguotai odai vasarą saulės reikia minimaliai“, – sakė „The Body Shop“ konsultantė.

Artėjantis vasaros sezonas bus tipiškas suplanuotais elektrinių ir perdavimo linijų remontais. Nors devynios iš keturiolikos elektrinių skirtingu laiku bus remontuojamos, apsirūpinimui elektra įtakos tai neturės: dauguma suplanuotų remontų vyks šiluminėse elektrinėse, kurios vasarą neveikia.

Trumpalaikė sistemos adekvatumo analizė 2014 metų vasaros sezonui rodo, kad nors elektros poreikis vasarą yra mažesnis, patenkinti jį tik importuojama elektra būtų galima tik ketvirtadalį laiko. Kaip ir kiekvieną vasarą suplanuoti elektros perdavimo linijų ir tarptautinių jungčių remontai.

„Elektros poreikio prognozė ir generacijos bei tinklo galimybių analizė rodo, kad pusė šalies elektros poreikio bus užtikrinama importuojama elektra, o kita pusė – vietine gamyba. Planuojami tarptautinių jungčių pralaidumai sudarys sąlygas 50 proc. elektros importuoti iš Suomijos ir Estijos, 50 proc. – iš trečiųjų šalių“, – sako Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Didžiausias ateinančios vasaros elektros poreikis, remiantis statistika, planuojamas liepos 21-27 dienomis. Vertinant sistemos pasiruošimą tenkinti elektros vartojimo poreikius vasaros metu analizuojami statistiniai visų trečiadienių 13 valandos duomenys.  Prieš kiekvieną žiemos ir vasaros sezoną ruošiama analizė padeda elektros sistemos ir rinkos dalyviams koordinuoti veiksmus, kad elektros tiekimo saugumas ir  elektros vartojimo poreikis būtų užtikrintas bet kuriuo metu. Vasaros sezonas energetikos sistemoms yra laikotarpis nuo birželio 2 iki rugsėjo 22 dienos.

Artimiausiu metu, nuo balandžio 14 dienos, planiniam remontui bus atjungtas vienas Karaliaučiaus šiluminės elektrinės 450 megavatų gamybos blokas. Iki balandžio 25 d. Karaliaučiuje bus gaminama tik tiek elektros, kiek pakanka savo poreikiams tenkinti. Dėl dviejų elektros perdavimo linijų Estijoje ir Latvijoje remonto tuo laikotarpiu sumažės ir elektros importo į Lietuvą ir Latviją galimybės.

Aktuali informacija apie esamus ir planuojamus reikšmingus elektros perdavimo linijų ir gamybos blokų atjungimus skelbiama http://www.nordpoolspot.com/ skiltyje Urgent market messages (skubūs rinkos pranešimai).

Apžvelgiame būsimas ir jau pasirodžiusias vasariškas knygynų naujienas.

Birželį eidami pro knygyno vitriną šypsotės, išvydę senus gerus pažįstamus. Štai Michaelo Ondaatje „Kačių stalas“ atmintyje taip ir dvelkia „Anglu ligoniu“, gulinčiu paslaptingame sode. O tai garsiojo singalų kilmės Kanados rašytojo autobiografinių motyvų kupina istorija. Joje vienuolikmetis berniukas, pramintas Varnėnu, laivu „Oronsėjus“ leidžiasi kelionėn į tolimąją Angliją. Jį pasodina prie „kačių stalo“ – toliausiai nuo kapitono, pačioje neprestižiškiausioje vietoje. Stalo kaimynai – vienas už kitą ekscentriškesni: ponas Mazapa groja laivo orkestre, panelė Lasketi vaikštinėja po denį su liemene, kurios kišenės prikimštos gyvų karvelių, ponas Danielsas laivo triume prižiūri sodą. Tačiau daugiausiai smalsumo visiems kelia paslaptingas kalinys, išvedamas pasivaikščioti mėnesienoje su antrankiais. Kaipgi M.Ondaatje išsiverstų be paslapties… Būdamas panašaus amžiaus, jis pats plaukė laivu iš Šri Lankos į Angliją, vėliau – iš Anglijos į Kanadą. Laivas „Oronsėjus“ šiame romane – lengvai pamišusio pasaulio modelis, į kurį patekęs vaikas į krantą išlips daug vyresnis. „Ar ne todėl, taip nieko galutinai ir nesupratę, likome sėdėti prie „kačių stalo“, vis žvilgčiodami ir dairydamiesi atgal, net dabar, mūsų amžiuje, ieškodami tų, su kuriais keliavome ir kurie sukūrė mus tokius, kokie esame“, – klausia rašytojas.
Kitas senas draugas, aplankantis gan dažnai, – japonas Haruki Murakami. Šįkart jis į svečius atėjo nešinas ne romanu, o apsakymų knyga „Visi Dievo vaikai šoka“. Tačiau nusiteikęs taip pat metafiziškai, sekdamas siurrealistines, mistines, beveik fantastines istorijas, kurių pagrindu tapo realūs Japonijos įvykiai: Didysis Hanšino žemės drebėjimas Kobėje 1995-ųjų sausį ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusi nervus paralyžiuojančių dujų ataka. Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje ir nė vienas jų neapsilanko stichijos suniokotame mieste. Žemės drebėjimas išgyvenamas ne tiesiogiai, o per košmarus ir patiriamas haliucinacijas.

Nusikaltimų pėdsakais

Jei be išgalvotų košmarų negalite ištverti net vasarą, kriminalų leidėjai nesnaudžia. Štai pakartota norvegų autoriaus Jo Nesbo „Raudongurklė“ su detektyvu Hariu Hūle, pažįstamu iš kitų dviejų lietuviškai išleistų romanų „Pentagrama“ ir „Gelbėtojas“. „Raudongurklėje“ jis laikinai perkeliamas į policijos saugumo tarnybą ir susidomi ataskaita apie itin reto ginklo įsigijimą. Šis ginklas, patekęs į neonacių grupuotės rankas, Harį Hūlę nuveda į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir priverčia klaidžioti tamsiausiais Norvegijos istorijos labirintais.
Netrukus knygynuose pasirodys kitas Jo Nesbo romanas „Sniego senis“, kuriame – dar viena Hario Hūlės tiriama byla. Naktį nubudęs berniukas neberanda mamos, tik jos rožinis šalikas užvyniotas nežinia kieno kieme nulipdytam sniego seniui. Detektyvas išsiaiškina, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo vienuolika moterų ir visos – iškritus pirmajam sniegui.
Britų rašytojo Simono Becketto romanuose nusikaltimus narsto detektyvas Deividas Hanteris. Romane „Kapo šauksmas“ jam tenka prisiminti laikus, kai už grotų buvo pasodintas Džonatanas Monkas, žagintojas ir žudikas maniakas, taip ir neprisipažinęs, kur paslėpė savo aukų kūnus. Po aštuonerių metų žudikui netikėtai pavyksta pasprukti iš kalėjimo, ir nužudytų merginų lavonai rūkų slepiamame miestelyje tarsi ima byloti iš po žemių…
Tačiau užteks tos ūkanotos šiaurės – juk nusikaltėliai ir detektyvai bando vieni kitų kantrybę ir šiltuose kraštuose. Tai supratusio brito Johno Burdetto romanas „Bankoko šmėklos“ perkels į prostitucijos ir narkotikų prekybos persmelktą Tailandą. Čia uolus budistas Sončajus, karališkosios Tailando policijos detektyvas, pamažu narplioja brutalų prostitutės nužudymą (dvi ankstenės jo bylos – romanuose „Bankoko 8“ ir „Bankoko tatuiruotė“). Vedamas tiesos siūlo detektyvas susiduria su įtakingu bankininku ir kliedinčiu vienuoliu, o galiausiai patenka į prabangų uždarą vyrų klubą, kurio klientai imasi visko, kad išlaikytų savo anonimiškumą ir įgyvendintų slapčiausias fantazijas. Belieka pridurti, kad pats rašytojas, prieš griebdamasis detektyvinių romanų, dvylika metų dirbo teisininku Honkonge.
Sėkmė palytėjo anglų literatūros debiutantę Lisą Ballantyne, kurios pirmojo romano „Kaltas“ autorines teises per nepilnus metus įsigijo daugiau nei dvidešimties šalių leidėjai. Jos herojus – advokatas Danielis, ginantis kaltinamuosius beviltiškose bylose. Vienas jų – vienuolikmetis Sebastianas, kaltinamas kito vaiko nužudymu. Nerdamas į drumzlinas Sebastiano šeimos gelmes, Danielis prisimena savo vaikystę pas globėjus ir moterį, kurios meilė jį išgelbėjo. Ar vėliau patirta išdavystė – pakankamas pagrindas išbraukti ją iš savo gyvenimo? „Šia istorija siekiu parodyti, kad nusikaltėliais negimstama. Čia beveik visi yra kalti. Tik jų kaltės skirtingos ir nesulyginamos“, – tvirtina debiutuojanti rašytoja.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Muzikos gerbėjų laukia savaitgalių su palapinėmis sprintas ir didmiesčių muzikos maratonai.

Vasaros festivaliai išsipūtė tiek, kad kartais trunka ilgiau už pačią vasarą.
Ko gero, trukmės rekordininku šįmet taps vilniškis Kristupo vasaros festivalis, prasidėsiantis Liudo Mikalausko parengta Vytauto Kernagio dainų programa šį sekmadienį ir finišuosiantis to paties solisto atliekama tarpukario šlagerių programa rugsėjo 8-ąją. Abu koncertai vyks Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose, kuris šįmet bus viena iš nuolatinių festivalio koncertinių erdvių.
Vis dėlto intensyviausias Kristupo vasaros festivalio koncertų lietus, kaip ir kasmet, prognozuojamas liepą bei rugpjūtį. O ir vasara bus palydėta ypatingai: “Eurovizijos” nugalėtojo smuikininko Aleksandro Rybako koncertu kartu su Švento Kristoforo kameriniu orkestru Vilniaus paveikslų galerijos kieme rugpjūčio 31-ąją. Organizatoriai tikisi, kad jo pabaigoje padėjęs į šalį smuiką svečias sudainuos vieną kitą populiarią savo dainą.
Kitas vasaros maratonininkas – Pažaislio festivalis prasidės savaite vėliau, birželio 2-ąją, vienuolyne ant Taikos kalno prie Kauno marių. Tą vakarą ten koncertuos Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras bei choras. Išgirsime dabar jau Vokietijos Eseno miesto teatro solistes Ievą Prudnikovaitę ir Sandrą Janušaitę, tenorą iš Pietų Korėjos Kwonsoo Jeoną, taip pat visur spėjantį L.Mikalauską.
Vienas ryškiausių šio festivalio koncertų Pažaislyje numatomas rugpjūčio 11-ąją, kai Lietuvoje turėtų viešėti baritonas Dmitrijus Chvorostovskis, patekęs į žurnalo „People“ sudarinėjamą patraukliausių pasaulio žmonių 50-uką. Kartu su žilaplaukiu scenos grandu atvyks ir jo kolegos iš Niujorko „Metropolitan“ operos sopranas Barbara Frittoli ir tenoras Stefano Secco.

Vasaros šaukliai

Pirmąjį birželio savaitgalį uostamiestyje vyks Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Šįmet jo koncertai iš Teatro aikštės persikelia į kruizinių laivų terminalą, arčiau vandens ir festivalio pavadinime minimos senosios piliavietės, kurioje stovinčios patrankos šūviai penktadienį tradiciškai skelbs festivalio atidarymą. Naktinių “jam session” pasibuvimų vieta išlieka ta pati – Švyturio menų dokas, irgi, beje, iš dviejų pusių supamas vandens.
Šįmet Klaipėdos pilies džiazo festivalis daug dėmesio skirs bliuzo legendos Ray Charleso atminimui. Klaipėdoje koncertuos ir žymiojo atlikėjo dukra – dainininkė Sheila Charles.
Nutilus džiazui Klaipėdoje, sostinėje prasidės tradicinis Vilniaus festivalis. Jo atidarymo koncertas rengiamas Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriame tą vakarą koncertuos garsiausia visų laikų lietuvių operos solistė Violeta Urmana. Ji su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, interpretuos Richardo Wagnerio muziką. Skambės kompozitoriaus vokalinis ciklas „Мatildos Wesendonck dainos“, pripildytas ilgesingai patosiškų slaptos R.Wagnerio mylimosios Matildos eilėraščių, taip pat išgirsime finalinę Izoldos mirties ariją iš operos „Tristanas ir Izolda“.
Birželio 13-ąją Vilniaus festivalį drebins vokalisto Bobby McFerrino ir jo instrumentinės grupės koncertas specialiai pagal atlikėjo reikalavimus pritaikytoje „Siemens“ arenoje. Tai pirmas kartas, kai Vilniaus festivalis pravers arenos duris. Iš pradžių ketinta B.McFerriną su draugais priimti po atviru dangumi, tačiau vasaros orai Lietuvoje pernelyg neprognozuojami, o koncertui keliami techniniai akustiniai reikalavimai – ganėtinai dideli. Dainininką, pianistą, dirigentą ir kompozitorių B.McFerriną pasaulis įsiminė visų pirma dėl jo unikalių vokalinių gebėjimų. Jis vienintelis geba balsu tobulai atkartoti įvairiausius instrumentus – nuo kontraboso iki saksofono, trimito, fleitos ar styginių.

Birutės parko melodijos

Lietuvos kultūros sostine tapęs Palangos kurortas virs naujo, pirmąkart rengiamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalio prieglobsčiu. Antrąją liepos savaitę Gintaro muziejuje ir Birutės kalno papėdėje klausytojus džiugins fortepijono muzika. Tarp festivalio atlikėjų – Petras Geniušas, Vytautas Landsbergis, Edvinas Minkštimas ir žymi Rusijos pianistė bei M.K.Čiurlionio muzikos propaguotoja Vera Nosina. Koncertuos ir unikali Lenkijos pianistų šeima – Jaroslawas, Stanislawas ir Jekaterina Drzewieckiai. Festivalio atidarymo vakarą liepos 7-ąją Birutės kalno papėdėje numatomas naktinis jaunųjų pianistų maratonas.
Klasikinė muzika į Birutės parką vėl sugrįš liepos pabaigoje, kai čia suskambės tradicinės „Nakties serenados“. Trijuose koncertuose su Lietuvos kameriniu orkestru pasirodys Vilhelmas Čepinskis, Asta Krikščiūnaitė, Ieva Prudnikovaitė, Gianluca Littera ir Žilvinas Malikėnas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Planuodami keliones įsivaizduojame tam tikrą miestą, šalį ar regioną. Tačiau aplankyti galima ne tik egzotines šalis ar vietoves, garsėjančias istoriniais bei architektūriniais paminklais. Aistringi keliautojai vis dažniau renkasi ir visame pasaulyje garsius renginius, kuriuose privalu pabuvoti bent kartą gyvenime. Kelionių agentūra „BPC Travel“ sudarė svarbiausių šių metų renginių sąrašą.

„Pirmasis kelionių „alkis“ atgavus nepriklausomybę, jau numalšintas. Dabar mūsų žmonės vis drąsiau renkasi netradicinius keliavimo variantus, siekdami patenkinti poreikį „žvelgti giliau“ bei tapti globaliais piliečiais“, – sako kelionių agentūros „BPC Travel“ generalinis direktorius Gvidas Aukštuolis.

Taigi, ką verta aplankyti šiais, kinų skelbiamais Juodosios vandens gyvatės metais:

1.Smėlio skulptūrų festivalis, Port Aransas, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Kasmet balandžio mėnesį Teksaso valstijoje (JAV) vyksta smėlio skulptūrų festivalis, kurį aplanko daugiau nei 100 tūkst. lankytojų. Menininkai sunaudoja tūkstančius tonų smėlio efektingoms ir įspūdingoms skulptūroms bei meno kūriniams. Pamatyti milžiniško dydžio skulptūras gali kiekvienas panorėjęs, mat įėjimas į smėlio skulptūrų šventę kainuoja vos kelis JAV dolerius.

2.Kanų kino festivalis, Kanai, Prancūzija.
Kanų kino festivalis, rengiamas nuo 1939 m., kasmet vyksta Prancūzijoje bei yra laikomas vienu prestižiškiausių kino festivalių pasaulyje. Festivalyje rodomi pilnametražiai ir trumpi meniniai bei dokumentiniai filmai iš viso pasaulio. Oficialią festivalio programą sudaro įvairios dalys: Konkursinė programa, Ypatingojo žvilgsnio programa, Trumpųjų filmų, Nekonkursinių filmų, Ypatingųjų peržiūrų, Vidurnakčio peržiūrų, Kanų klasikos ir kino mokykloms skirta „Cinéfondation“ programa. Kanų kino festivalyje galima išvysti šimtus pasaulinio garso žvaigždžių. Šiemet festivalis vyks gegužės 15-26 dienomis.

3.„Glastonbury“ festivalis, pietvakarių Anglija, „Worthy“ ferma.
Kiekvienų metų birželį Jungtinėje Karalystėje vyksta „Glastonbury“ šiuolaikinių scenos menų festivalis – vienas populiariausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šis festivalis – tai 5 dienas trunkantis renginys, kuriame galima išvysti gausybę pasaulinio lygio žvaigždžių, beveik tūkstantį meninių pasirodymų. 23 kv. km plote lankytojai ras ir teatrą, ir cirką, ir kabareto šokėjus, ir komedijos trupes, taip pat – įvairių amatų mugę ir dar daugiau renginių.

4.Baltųjų naktų festivalis „Skaisčiai raudonos burės“, Sankt Peterburgas, Rusija.
„Skaisčiai raudonos burės“ yra tik viena kasmet Sankt Peterburge, birželio pabaigoje vykstančio Baltųjų naktų festivalio dalis. Tai įspūdingų fejerverkų, koncertų, operos, netikrų piratų mūšių festivalis, pritraukiantis minias turistų.

5.„La Tomatina“, Bunjolis, Ispanija.
Paskutinį rugpjūčio trečiadienį dešimtys tūkstančių turistų ir vietos gyventojų susirenka į Ispanijoje įsikūrusį Bunjolio miestelį (Valensijos regionas), kad galėtų dalyvauti pomidorų mūšyje. Šios šventės metu sunaudojama šimtai tonų pernokusių pomidorų ir vos per valandą visa gatvė bei dalyviai nuo galvos iki kojų lieka išsiteplioję pomidorų padažu. Visą savaitę miestelyje vyksta įvairūs pasirodymai, varžybos, koncertai. Pats festivalis, skirtas šv. Luiso Bertrano ir Vargšų Dievo Motinos garbei, vyksta jau daugiau nei 70 metų.

6.Europos vyrų krepšinio čempionatas, Liubliana, Slovėnija.
Be abejonės, lietuvių laukiamiausias šių metų įvykis – rugsėjo 4-24 dienomis vysiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Atjaunėjusiai Lietuvos krepšinio rinktinei keliami nemenki reikalavimai – pirmasis penketukas. Tačiau su tokiu sirgalių palaikymu, koks buvo Lietuvoje, Venesueloje, Londone – tai įveikiama užduotis. Nedidelė Pietų Europos valstybė – Slovėnija – nepatenka į populiariausių kelionės maršrutų žemėlapį. Vis dėlto čia, tarp krepšinio rungtynių, keliautojai galės gėrėtis Adrijos pakrantėmis, snieguotomis Alpių viršukalnėmis, barokiniu sostinės senamiesčiu ir beribiais vynuogynais.

Alaus festivalis „Octoberfest“, Miunchenas, Vokietija.
„Octoberfest“ – didžiausias festivalis pasaulyje, kurį aplanko daugiau nei 6 mln. svečių iš įvairių pasaulio šalių. Rugsėjo pabaigoje prasidedanti šventė, lydima bavariškų dešrelių valgymo ir skirtingų alaus rūšių ragavimo, tęsiasi 16 dienų ir naktų. Pirmą kartą ši šventė įvyko 1810 m., kai vokiečių karalius Liudvikas I vedė princesę Teresą. Šių metų festivalis bus švenčiamas jau 203-iąjį kartą.

7.„Diwali“ šviesos festivalis, Indija.
Penkias dienas trunkanti „Diwali“ šviesos šventė dažniausiai švenčiama spalio arba lapkričio mėnesiais. Šiemet ji prasidės lapkričio 1 d. Tai viena svarbiausių induizmo išpažinėjų kalendorinių švenčių, kuri taip pat yra ir nacionalinė, švenčiama visoje Indijoje.

„Mirusiųjų dienos“ („Dia de Muertos“ ) festivalis, Oksaka ir Guanajuato, Meksika.
Meksikiečių „Dia de Muertos“ – lietuviškųjų Vėlinių ir amerikietiškojo Helovino mišinys. Nuolat šurmuliuojantis ir niekada nemiegantis Guanajuato miestas lapkričio 1-2 dienomis tampa ypatingai linksmas, margas ir triukšmingas. Festivalio metu gatvėse pilna gitaromis grojančių skrybėlėtų giltinių ir mirusių giminaičių portretų, Vėlinių žvakučių ir išskaptuotų moliūgų. Festivalis atspindi vietos kultūras, tokias kaip zapotekai ar actekai, gyvavusias prieš tūkstantmečius.

„Karalienės diena“ („Queens day“), Amsterdamas, Olandija.
Karalienės diena (Koninginnedag) – nacionalinė šventė Olandijoje. Nors karalienė gimusi 1938 m. sausio 31 dieną, oficialiai švenčiama balandžio 30-ją, karalienės motinos gimimo dieną. Šią dieną mini visa šalis: rengiami gėlių paradai, linksminamasi kanalų krantinėse, oranžiniais papuošimais dekoruotose valtyse. Kanalų krantinės pagal seną tradiciją virsta didžiuliu sendaikčių turgumi. Šią dieną „Frans Hals“ muziejuje rengiama tulpėms skirtų vazų paroda. Tradiciškai Eftelingo parke pasodinama 250 tūkst. tulpių.

Žvelgiant į filmų pasiūlą, peršasi viena išvada – paskutinį vasaros mėnesį kino platintojai ir rodytojai neturėtų skųstis lankomumu.

Auksinius 2008-ųjų rezultatus besivejančioje Lietuvos kino rinkoje šiemet užtikrintai ir tradiciškai pirmauja lietuviškai dubliuoti filmai. Net keturi apie  šeimyninius nuotykius saugiai įsitaisė pačiose aukščiausiose vietose. O rugpjūtį žiūrimiausią animacijos penketuką stengsis sulipdyti škotiškos dvasios persmelktas studijos “Pixar” filmas “Karališka drąsa”.
“Ledynmetis 4″, “Madagaskaras 3″, “Batuotas katinas Pūkis” ir “Loraksas” sukaupė beveik ketvirtadalį bendrų Lietuvos kino rinkos pajamų. Animacinių nuotykių paklausa priklauso nuo jų žinomumo – kuo daugiau tęsinių, tuo didesnis populiarumas.
Studijos “Pixar” dailininkai su senų idėjų nuvalkiojimu kovoja originalumu. “Karališka drąsa” primena dar vieną pasaką apie princesę, kuri pabėgo iš rūmų laimės ieškoti, pasikinkė duotą likimą ir išmoko suvaldyti savo savanaudiškumą, tačiau čia nugali “Pixar” gebėjimas daug kartų regėtas istorijas pavaizduoti išradingai.
Galbūt šiame filme trūksta jautresnių akimirkų vyresniems žiūrovams ir juokingesnių pokštų suaugusiesiems, bet į vaikiškam skoniui pritaikytus nuotykius bilietai Lietuvoje parduodami geriausiai.
Nuostabiai nupieštose Škotijos aukštikalnėse charizmatiškoji Merida atstumia karalienės peršamus jaunikius ir pabėga pagalbos prašytis pas raganą, kuri paverčia narsiąją mergaitę lokiu. Ji turi tik dvi dienas, kad atliktų užduotis ir panaikintų užkeikimą.
“Karališka drąsa” yra smagiausias ir įdomiausias šių metų animacinis filmas, nors “Pixar” lygoje jis pralaimi nepamirštamiems hitams “Aukštyn”, “Wall-E” ir trilogijai “Žaislų istorija”. Pažiūrėsime, kaip Lietuvos vaikai įvertins Johno Lasseterio komandos pastangas nustebinti paprastumu ir kiek tėvelių jie atves į kiną.
O bent metus vėluojančiam prancūziškam animaciniam filmui “Monstras Paryžiuje” gresia garantuotas pralaimėjimas Holivudo pramonės legionieriui. Siaubo, miuziklo ir retronostalgijos nuotykiai apie Paryžiaus fantastišką praeitį labiau tinka vyresniems “sinefilams” ir keliaujantiems turistams, bet drąsus ir originalus “Ronalas Barbaras” neseniai įrodė, kad Lietuvoje su animacija draugauja tik vaikai.

Trys Bruce’ai
Jeigu nestokojate pagarbos kietam riešutėliui Bruce’ui Willisui, tai rugpjūtį pasijausite lyg devintame danguje. Tris savaites iš eilės trys filmai su honorarus itin susimažinusiu, bet populiarumo neprarandančiu Holivudo vyruku. Ir visi jie kardinaliai skirtingi, atskleidžiantys aktoriaus gebėjimą ne tik lengvai užsidirbti, bet ir pademonstruoti senokai matytą aktorinį meistriškumą.
Kanų festivalio atidarymą nušvietusioje “Mėnesienos karalystėje” pagrindinius vaidmenis atlieka kine debiutuojantys vaikai, kurie dėl abipusės meilės nuo tėvų pabėga į mišką. Dingusios mergaitės mamytę paslapčia mylintį vienišą ir jausmingą miestelio šerifą vaidinantis Bruce’as iš solidžios suaugusiųjų komandos filme gauna daugiausia laiko ir režisieriaus Weso Andersono nenuvilia.
Jo filmai nepaliauja stebinti išskirtiniu originalumu ir precizišku meniškumu. Kiekviename kūrinyje jis moka sukurti savotišką pasaulį, išgalvoti specifines pasakojimo taisykles, nusipiešti informatyvius žemėlapius, tinkamai išnaudoti aktorius ir užburti magišku realizmu. Režisierius tiksliai apskaičiuoja kiekvieną kadrą, meistriškai sustato kompoziciją, pedantiškai nepraleidžia nė menkiausios smulkmenos, dailiai žaidžia su spalvų palete ir susiformuluoja sudėtingas užduotis – filmuoti ilgas scenas vienu kameros įjungimu, dalyvaujant būriui aktorių ir vaikų. Tokiomis akimirkomis stulbina veiksmų ir poelgių choreografija, kai vienas klaidingas žingsnis gali sugriauti sumanymą.
Žavinga, šviesi, džiaugsminga, vizuali, linksma ir ekscentriška “Mėnesienos karalystė” pasakoja apie pirmąją meilę, paauglišką maištą, artėjantį uraganą, brandos džiaugsmus, atsakingumą ir liūdesį, nesusikalbėjimą su tėvais ir antruosius šansus.
Džiugu, kad platintojai nepabijojo į repertuarą įtraukti W.Andersono, kuris įprastai paliekamas už borto. Oficialiai pamatysime tik trečią šio režisieriaus filmą iš septynių. “Mėnesienos karalystė” – tai protingas kinas skaitantiems knygas, kantriems, pastabiems ir išprususiems žiūrovams, kuris kupinas staigmenų ir puikiai subalansuoto humoro.
Sandanso kino festivalio nekonkursinėje programoje debiutavusiai britų meistro Stepheno Frearso pernelyg protingai ir daug sakančiai satyrinei komedijai “Statyk už meilę Las Vegase” (“Lay the Favorite”) nepasisekė dėl sulietuvinto pavadinimo. Mat mūsų platintojai bet kuriam veiksmui azartinių lošimų sostinėje lipdo Las Vegaso etiketę ir kopijuoja “pagirių” pamokas, nors originalioje versijoje šis miestas nė neminimas.
Striptizo šokėjos, boksininkės ir žurnalistės Beth Raymer prisiminimais papasakota istorija apie gražuolę vėjavaikę moterį, atvykusią į svajonių Las Vegasą laimėti viską arba prasilošti iki cento. Ji įsimyli du vyrus, žaidžia kazino ir įsipainioja į nelegalų verslą. Tai yra tas atvejis, kai filmas įdomesnis atrodo ant popieriaus, nes “Karalienės” ir “Tamaros Driu” režisieriui nepasisekė sėkmingai suvaldyti gan komplikuoto scenarijaus.
Pilna žvaigždžių (Catherine Zeta Jones, Vince’as Vaughnas, Rebecca Hall), bet nuobodu. Ekscentriškas, įnoringas, geraširdis, žmonos pavydo persekiojamas donžuanas-lošėjas Bruce’as negadina filmo ir retkarčiais prajuokina, bet nieko įsimintino nevyksta.
Kiečiausias Bruce’as pasirodys berniukiškame veiksmo trileryje “Nesunaikinami 2″. Iš anksto aišku, kad tai bus tuščias, greitas, nuspėjamas, nelogiškas, kaulus laužantis, sienas griaunantis ir priešus sprogdinantis atrakcionas, bet šio ideologinio veiksmo trilerio turinys niekam pernelyg neturėtų rūpėti. Į seansą trauks geniali idėja (kas gi nesvajojo pamatyti visus raumeningai “tiuninguotus” pensininkus viename filme), plakatuose išvardytos pavardės (anekdotų personažu tapęs Chuckas Norrisas į ekranus grįžta po septynerių metų pertraukos) ir Sylvesterio Stallone’s pažadas atidirbti už įsigyjant bilietą sumokėtus pinigus.
Šis filmas tikriausiai nepateisins jį lydinčių milžiniškų lūkesčių, tačiau per pirmas dvi–tris savaites išsilaikys nesunaikinamas ir atsparus bet kokiai kritikai. Bet kuriuo atveju, kai pamatai vadinamąjį špagatą ore atliekantį Jeaną-Claude’ą Van Damme’ą, “aš sugrįžau” tariantį Arnoldą Schwarzeneggerį ir užpuolikų kulkoms atsparų barzdotą šaulį Ch.Norrisą, tai pirmiausia norisi ironiškai ir nostalgiškai pasijuokti.

Argi tai juokinga?
“Auksinių aviečių” čempionas Adamas Sandleris toliau tęsia prasto skonio ir tualetinio humoro juokelių varžybas. Mat užjūrio kritikai sumaitojo komedijas “Džekas ir Džilė” ir “Suvaidink mano žmoną”, kurios nuskynė 11-os aviečių derlių. Tačiau Lietuvoje abu filmai mėgavosi puikia paklausa ir suviliojo tiek pat žiūrovų – po 21 tūkst.
Neįsižeidęs dėl blogiausio metų aktoriaus titulo, komikas tiesiai šviesiai išrėžė: jei nepatinka, tai nežiūrėkite, o aš darysiu, ką geriausiai moku, ir bandysiu sukurti dar blogesnį filmą.
Naujausioje sandleriomedijoje “Pakvaišęs tėtis” jis atlaisvino cenzūros apynasrį šėlionėms, ištvirkavimams, keiksmams, vulgariems anekdotams, trikdančiam humorui, įžeidimais plūstančioms situacijoms ir uždraustiems meilės romanams, o šalia įdarbino savo mokinį Andy Sambergą.
Pliušiniais meškiukais žaidžiančius vaikus saugokite nuo vulgarios, ekstremalios ir chuliganiškos komedijos “Tedis”. Televizijos serialo “Šeimos bičas” kūrėjas Sethas MacFarlane’as stengiasi juokinti nešvankybes krečiančiu ir padorumo ribas peržengiančiu žaislu, bet jam nesiseka. Humoras pernelyg amerikietiškas, homofobiškas, specifinis, idiotiškas, nors pas mus tikriausiai yra nemažai žiūrovų, kurie kvatos linksniuojant žodžius “fuck”, “suck” ir “dick”.

Pramoginė politika
Naujo kandidato į rūmus S.Daukanto aikštėje ieškantis Artūras Zuokas turėtų vienas pirmųjų rezervuoti vietą į dviejų patrakėlių istorinį siaubo trilerį “Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas”. Režisierius Timuras Bekmambetovas ir prodiuseris Timas Burtonas fantazuoja, kad valstybės vadovui būtina mokėti nukalti vampyrus, zombius ir kitokius tamsos priešus.
Vasariškomis nuotaikomis gundanti zombiada paslepia istorijos vadovėlius ir išsitraukia sprogstantį pramoginių žanrų mišrainės, karo, kraujo, gaudynių mechanizmą. T.Bekmambetovas nejuokauja ir ekraną pripildo adrenalino, “Matricos” sulėtinimų, superherojiškų komiksų ir netikrų 3D efektų (taip taip, filmas yra beviltiškai konvertuotas į trimatį formatą, tad verčiau taupykite pinigus ir rinkitės tradicinę versiją be akinių).
Profesionaliai sustyguota atrakcija tinka laisvalaikiui nusiteikus “pažiūrėsiu, sužiaumosiu spragėsius, nieko negalvosiu ir tuoj pat pamiršiu”, bet žinant autorių pavardes ir anksčiau jų nuveiktus darbus, “Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas” yra didelis žingsnis atgal į nuviliančius “Van Helsingo” laikus.
Nieko daugiau, išskyrus efektingą, nuspėjamą ir triukšmingą pramogą, neverta laukti ir pasirinkus fantastinį veiksmo trilerį “Viską prisiminti”.

Rugpjūčio tvarkaraštis
Rugpjūčio 3 d.

“Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas”
“Pakvaišęs tėtis”
“Statyk už meilę Las Vegase”

Rugpjūčio 10 d.
“Karališka drąsa”
“Mėnesienos karalystė”
“Viską prisiminti”

Rugpjūčio 17 d.
“Tedis”
“Nesunaikinami 2″
“Gyvenimas”

Rugpjūčio 24 d.
“Kartu iki pasaulio pabaigos”
“Monstras Paryžiuje”

Rugpjūčio 31 d.
“Patrulių zona”
“The Possession”

Vasaros pradžioje platintojams, rodytojams ir prodiuseriams teks konkuruoti ne tik su atostogų nuotaikomis bei saulės pagundomis, bet ir su Europos futbolo čempionatu.

Per svarbiausias futbolo varžybas dauguma vyrų liks namie įmerkę akis į televizorių. Vis dėlto kino teatrai vilios karštomis premjeromis, kurios tikrai gali nustumti Jo Didenybę Futbolą. Džiugu, kad prie didžiųjų ir laukiamiausių filmų puikuosis ypatingas lietuviškas reginys, skirtas aistringiausiems krepšinio gerbėjams.
Asmeninėmis lėšomis finansuotas dokumentinis filmas “Mes už… Lietuvą!” sieks pagerinti Arūnui Mateliui priklausantį žanro lankomumo rekordą (“Prieš parskrendant į Žemę” pardavė 22,1 tūkst. bilietų). Publikos simpatijomis apgaubtas “Madagaskaras 3″ gastroliuos 2 mln. Lt link, o Tomo Cruise’o autoritetas, populiarumas ir atsidavimas vaidmeniui kartu su neišblėsusia nostalgija devintojo dešimtmečio roko klasikos dainoms ragins išbandyti miuziklą “Roko amžius”.

Mūsų komandos portretas
Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė į pirmąją treniruočių stovyklą šiemet bus palydėta filmu “Mes už… Lietuvą!”. Pasirengimą mūsų šalyje vykusiam Europos krepšinio čempionatui ir lemiamas varžybas paslapčia stebėjo dvi kameros. Vertingą idėją įgyvendinęs režisierius Andrius Lekavičius ir du jo prodiuseriai per daug nesigyrė apie intriguojančius sumanymus, tad niekas, be Krepšinio federacijos vadovų, vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros ir žaidėjų, nežinojo apie naujo dokumentinio filmo gimimą. “Mes už… Lietuvą!” – tai kapitono Roberto Javtoko įgarsinamas rinktinės šūkis, įkvepiantis atiduoti visas jėgas per treniruotes ir aikštelėje.
Daug unikalios medžiagos sukaupusiems kūrėjams išėjo ne čempionato metraštis, bet atviras, emocingas ir žaismingas rinktinės portretas. Režisierius pasistengė išnaudoti dokumentikos žanrui būdingus pasakojimo metodus ir įmantriai eksperimentuoti kamerų galimybėmis. Viską pastebinčios akys žvalgėsi ant atsarginių suolelio, po krepšiais, persirengimo kambaryje, susirinkimų salėje, gydytojų priimamajame, autobuse, treniruočių salėse, ant lėktuvo sparno ir t.t. Nufilmuotų kadrų gausa leido nesilaikyti “kalbančių galvų” formato ir nuplėšti paslapties šydą, kad rinktinės gerbėjai išgirstų vyriausiojo trenerio motyvacines kalbas, artimiau susipažintų su žaidėjais, pamatytų komandos ritualus ir pagaliau suprastų, ką reiškia kovoti už Lietuvą.
Gyviausiai ir originaliausiai filmas atrodo, kada operatoriams pavyksta išgauti savotišką “aš čia esu” efektą, kai energingai judanti kamera suteikia žiūrovui iliuziją, kad jis bėga krosą su vyrais, atlieka kitus fizinius pratimus ar laukia keitimo tarp atsarginių…

Trys kraujo lašai ant sniego
Jie kartu šaukia žiūrovus į “Saulėlydį” ir vampyriškus tęsinius. Kol dar laukiame “Brėkštančios aušros” finalo, Kristen Stewart ir Robertas Pattisonas surengs vasarišką savarankišką dvikovą. Gausesnio susidomėjimo sulauks gladiatoriška pasaka “Snieguolė ir medžiotojas”. Pribloškiančių vaizdų, neribotos vaizduotės kompiuterinių efektų ir įspūdingų batalijų filme žvaigždingos komandos aktoriams beveik nieko nereikia daryti. Jie tik atlieka režisūros srityje debiutuojančio Ruperto Sanderso užduotis ir įsilieja į magišką kino spektaklį pagal visiems žinomą brolių Grimmų veikalą “Snieguolė ir septyni nykštukai”.
Pradžia, intriga, obuolio mįslė ir finalas nieko neturėtų nustebinti, bet lengvai nuspėjamą siužetą režisierius gudriai paslepia po vizualių stebuklų ir spalvų simbolizmo lavina: galingai pikta ragana čia skrajoja juodomis varnomis, o užnuodyta strėle pakirstas baltas elnias išsiskraido drugeliais. K.Stewart neišvengiamai brutali dvikova su Charlize Theron tikrai neprimena vaikiškų pasakų. Didžiajam ekranui skirtas reginys, aišku, netempia iki “Gladiatoriaus” ir “Žiedų valdovo”, bet pažeria nemažai intrigos.
Tuoj po 65-ojo Kanų festivalio finišo lietuvišką repertuarą užpildys iš anksto nupirkti oficialios programos filmai. Katės maiše sindromas šį kartą turėtų pasiteisinti, nes lietuvių kilmės kanadietis Davidas Cronenbergas yra savotiškas kokybės garantas, kol iš jo filmų platintojai nelaukia aukso kalnų. Kino meistrų elitui priklausantis režisierius pagrindinį vaidmenį patikėjo R.Pattisonui, kuriam tai bus galimybė pakilti į aukštesnę lygą ir rimčiau pasirodyti ne vien paaugliško amžiaus mergaitėms.
Klaustrofobiniame trileryje “Kosmopolis” D.Cronenbergas grąžina sielai artimiausius publikos užbūrimo instrumentus – seksą, aistrą, maištą, beprotybę, stilizuotą smurtą. Niujorką niokojančios finansų apokalipsės fone jaunas milijardierius sėda į limuziną ir važiuoja… kirptis į kitame Manhatano salos gale esantį mėgstamiausią grožio saloną. Pakeliui jo laukia geismingi pasimatymai su įvairiais keistuoliais, žinia apie išgaravusius turtus ir gandai apie atsidūrimą samdomų žudikų taikinyje. 24 valandos automobilyje bus kupinos nenuspėjamų pavojų.
Ne mažiau, tik jau visiškai kitokių pavojų suspaudė mokslinės fantastikos ir siaubo trileris “Prometėjas”. TV serialo “Dingę” guru Damono Lindelofo parašytas “Prometėjas” nugabens į atokią planetą, kurioje kadaise gyveno Žemę aplankiusių svečių civilizacija ir paliko įrodymų apie egzistenciją. Gyvybės šaknų ieškoti išskridę astronautai archeologai atrado daug šiurpesnių dalykų. Nesunku nuspėti, kad kruopščiai suplanuota misija įstrigs kraupiuose spąstuose.

Animacijos mūšis
Tiesiai nuo Kanų festivalio raudonojo kilimo – į Lietuvos žmonių glėbius. Afrikoje pasiklydusių gyvūnų cirkas atvyko į Prancūziją ir beprotiškomis gastrolėmis trumpina maršrutą iš Rivjeros Paryžiaus link. Kai į repertuarą įsibrauna lietuviškai dubliuota animacinė 3D magijos komedija “Madagaskaras 3″, tai daug klausimų nelieka. Čia viskas paprasta ir aišku, kad 90 minučių pralėks smagiai.
Juk 153,2 tūkst. bilietų pardavęs “Madagaskaras 2″ triukšmingai pataikė į lankomiausių animacijos žanro reginių trejetuką ir lietuviškais rezultatais pralaimėjo tik “Ledynmečiui 3″ bei “Simpsonų filmui”. Vienintelė įdomesnė intriga – ar Niujorko zoologijos sodo keliautojams, jų bičiuliams ir priešams iš tiesų užteks dviejų trijų savaičių iki ketvirtojo “Ledynmečio” įsiveržimo. Anksčiau platintojai strategavo premjerų datas, kad du dideli filmai nekonkuruotų, nes juos bet kokiu atveju lanko tie patys vaikai.
Į daug sudėtingesnę padėtį pateko daniškos animacijos šėlsmas “Barbaras Ronalas”, kuriam platintojai parinko visiškai netinkamą datą. Jie tikriausiai mėgins gelbėtis skirdami filmą pilnametystės sulaukusių paauglių ir suaugusiųjų auditorijai, bet šioje amžiaus grupėje tik mažuma domisi animacija. Vaikams bus draudžiama žiūrėti į menkai apsirengusias moteris glamžantį ir priešus vikingus žiauriai mušantį nepraustaburnį keikūną. Netipiškai originalus, bet lietuviškam mentalitetui svetimas ir seksualiai angažuotas animacinis epas gali gelbėtis nebent iliuzijomis į “Žiedų valdovo” ar “Konano Barbaro” parodijas.

Tegyvuoja rokas
1987 m. Niujorko mažesniuose teatruose lėtai, bet užtikrintai išgarsėjusio miuziklo “Rock of Ages” autorius Chrisas D’Arenzio sumanė adaptuoti kūrinį kino magijos instrumentais. Šį kelią jau išbandė daugybė Brodvėjaus miuziklų, bet Lietuvoje jiems sekėsi nevienodai. “Mamma Mia!”, “Čikaga” ir “Operos fantomas” triumfavo, “Svajonių merginos” ir “Lakas plaukams” sunkiai kovojo su dėmesio stoka, o “Nuoma” ir “Prodiuseriai” net nepasiekė repertuarų.
Choreografo ir režisieriaus Adamo Shankmano “Roko amžius” plėtos panašią siužetinę liniją (netikėtą meilę įžiebia aistringos dainos), bet ažiotažą kaitins chameleoniškai pasikeitusio ir “Oskaro” nominacijai paraišką atiduodančio T.Cruise’o ugningu šou ir originaliai aranžuotais roko klasikos šedevriukais (“Def Leppard”, “Bon Jovi”, “Whitesnake”, “Scorpions”, “Guns N’ Roses”, “Poison” ir kiti). Juos atlieka žvaigždingas pagalbinių aktorių ansamblis ir nežinomų lyderių bei įsimylėjusių balandėlių duetas (Julianne Hough ir Diego Boneta). XX a. aštuntojo dešimtmečio nostalgija, svajonės apie šlovę, pirmosios meilės išbandymai, svaiginantis populiarumas, ugningos pirotechnikos efektai, aprangos retrostilius, ilgaplaukių mada, girgždančios gitaros, širdis virpinančios baladės ir uraganiškas rokenrolas.

Frankofoniški juokai
Jeigu nesusidomėsite tikrais įvykiais Lenkijos ir Ukrainos stadionuose net per lemiamų varžybų maratoną, tai dar vieną dozę sekso, išblėsusios romantikos ir neištikimybių teorijos šliūkštelės tipinė prancūziška komedija “Lošėjai”. Sausį debiutavęs Prancūzijos kino teatruose filmas smagiai pasipelnė iš įvairiausių organizacijų protestų dėl moterų negerbimo. “Artistas” Jeanas Dujardinas elegantiškai atsiėmė “Oskarą”, nusprendė šelmiškai atsipalaiduoti, nusimovė kelnes ir parodė visiems žiūrovams užpakalį.
Daug kalbanti ir provokuojančiais vaizdais intriguojanti komedija pasirinko šiais laikais madingą bendros idėjos siejamų trumpametražių istorijų formatą. Į N-16 auditoriją nusitaikiusiuose “Lošėjuose” šeši filmukai neturi itin konkrečių sąsajų. Juos sulieja tik tie patys aktorių veidai ir bendras sumanymas ironizuoti liguistai neištikimų vyrų svetimoteriavimą Paryžiuje ir, žinoma, Las Vegase. Geriausiai pavykusią dalį režisavo lietuviško kraujo turintis “Oskaro” premijos laureatas Michelis Hazanavichius.

Tvarkaraštis
Birželio 1 d.
“Mes už… Lietuvą!”
“Snieguolė ir medžiotojas”
“Bernvakaris Australijoje”

Birželio 8 d.
“Prometėjas”
“2 dienos Niujorke”

Birželio 15 d.
“Madagaskaras”
“Trys vėplos”

Birželio 22 d.
“Roko amžius”
“Barbaras Ronalas”

Birželio 29 d.
“Lošėjai”
“Kosmopolis”
“Magiškas Maikas”

Pasikeitusi situacija muzikos rinkoje lėmė, kad šią vasarą bene kas antrą savaitę Lietuvoje vyks po aukščiausio lygio koncertą.

Startas koncertų maratonui buvo duotas praėjusį savaitgalį, kai Kauno „Žalgirio“ arenoje šėlo gyvos britų elektroninės muzikos legendos „The Prodigy“. Birželio viduryje iš jų estafetę perims paauglių dievukas ir jų tėvų siaubas Marilyn Mansonas, po beveik dešimtmečio grįžtantis į Lietuvą.
Liepą išsipildys sena šalies melomanų viltis pamatyti kultinę Kalifornijos roko grupę „Red Hot Chili Peppers“. Grupės vokalisto proseneliai buvo lietuviai, jis pats neslepia savo lietuviškų šaknų, dėl to apie galimą „pipirų“ koncertą Lietuvoje kalbėta jau seniai. Tą patį mėnesį bus surengti per ilgus karjeros metus milžinišką populiarumą mūsų šalyje įgijusių scenos veteranų Bryano Adamso ir Stingo koncertai.
Prie A lygio renginių gausos nepratusiai šalies publikai vien šių birželio ir liepos koncertų sąrašas atrodytų pakankamas visai vasarai ir pusei rudens. Tačiau rugpjūtį Lietuvos laukia dar du neeiliniai vakarai. Į Palangos pajūryje organizuojamą „Pildyk draugų“ festivalį atvyks jaunas, bet jau milijono parduotų singlų ribą peržengęs britų duetas „Hurts“, o vasarą vainikuos ne be pagrindo amžiaus koncertu tituluojamas, bene ryškiausios šių dienų pasaulinės muzikos ikonos Lady Gagos pasirodymas Vingio parke. Tikimasi, kad į koncertą susirinks net 40 tūkst. žiūrovų.
„Red Hot Chili Peppers“ apšildys viena perspektyviausių britų roko muzikos naujokų laikoma grupė „The Vaccines“, Lady Gagą – taip pat britų rokeriai „The Darkness“. Vien atskiri abiejų šių grupių koncertai būtų didelio masto įvykis bet kurioje šalyje.
Turint omenyje, kad šiemet Lietuvoje jau koncertavo analogų neturintys Vokietijos metalistai „Rammstein“, o lapkritį numatytas pripažintos saldžiabalsės iš Jungtinės Karalystės Katie Melua pasirodymas, nebus per drąsu tvirtinti, kad koncertų atžvilgiu 2012-ieji bus patys sėkmingiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Nors daugelis atvykstančių žvaigždžių nebėra savo karjeros zenite ir Lietuvoje koncertuoja jau nebe pirmą kartą (pavyzdžiui, Stingas – jau penktą), „Red Hot Chili Peppers“ ir Lady Gagos koncertai kelia šalies pramogų kultūrą į dar nepatirtą lygį. Apie tokią koncertų pasiūlą Lietuvoje vos prieš metus buvo galima tik pasvajoti, o šiandien tai nauja realybė.

Koncertuoja, nes iš įrašų negauna pajamų

Priežasčių, kodėl taip įvyko, – visa puokštė. Visų pirma į koncertų organizatorių rinką atėjo naujas žaidėjas, iš karto užėmęs lyderio poziciją. Turima omenyje didžiausia renginių organizatore Baltijos šalyse prisistatanti bendrovė „BDG Music“, šiemet Lietuvoje atidariusi savo atstovybę. Ji atsakinga už „Red Hot Chili Peppers“, Lady Gagos, Marilyn Mansono, „Megadeth“ ir Stingo koncertus. (Anksčiau didžiausius renginius šalyje organizuodavusios bendrovės „Seven Live“ ir „Makroconcert“ šią vasarą siūlo tik po vieną koncertą.)
Kita svarbi priežastis – besikeičiantys pajamų šaltiniai pasaulinėje muzikos rinkoje. Kaip patvirtina B.Adamso koncertą organizuojančios bendrovės „Seven Live“ generalinis direktorius Juras Vėželis, anksčiau muzikantai galėjo leisti sau mažiau koncertuoti, nes didelė dalis pajamų būdavo gaunama iš įrašų pardavimo, o dabar jie šios privilegijos nebeturi. Kasmet smunkant kompaktinių plokštelių pardavimui ir nuostolio nekompensuojant lėšomis, uždirbtomis iš skaitmeninių įrašų, koncertai yra tapę svarbiausiu muzikantų pajamų šaltiniu.
Tai gera žinia Lietuvai ir kitoms mažai gyventojų turinčioms, dėl to anksčiau muzikantus ne taip dominusioms šalims. Sudarant koncertinių turų tvarkaraščius dabar į jas žiūrima daug rimčiau. Kiekvienas už bilietą sumokantis klausytojas pamažu tampa aukso vertės, nesvarbu, iš kokios šalies jis būtų.
Pokyčius gerai iliustruoja dueto „Hurts“ pavyzdys. Vos pernai šie vaikinai per įvairius apdovanojimus buvo įvertinti kaip vieni geriausių Jungtinės Karalystės muzikos naujokų. Anksčiau Lietuvoje pamatyti tokį statusą iškovojusią grupę buvo galima tikėtis geriausiu atveju po poros dešimtmečių, kai jos žvaigždė pasauliniame kontekste jau bus nusileidusi, kaina nukritusi. Tačiau „Hurts“ prisitaikė prie naujų sąlygų: išvykę į pirmąjį savo turą po Europą jie aplankė ne tik Vokietiją, Suomiją, Šveicariją bei kitas tradiciškai koncertams patrauklias šalis, bet ir daug „rizikingesnes“ – Ukrainą, Baltarusiją, taip pat ir Lietuvą.
Lietuva egzaminą išlaikė: pernai rudenį grupei atvykus koncertuoti į Kauną, susirinko beveik pilna „Žalgirio“ arena. Rezultatas – „Hurts“ į Lietuvą sugrįžta jau šią vasarą.
Lady Gagos pavyzdys taip pat adekvatus. Patekti į šiųmetį dainininkės koncertinį turą pasisekė ne tik Vilniui, bet ir Rygai, Bukareštui (Rumunija) ir Sofijai (Bulgarija) – sostinėms valstybių, negalinčių pasigirti nei senomis muzikos tradicijomis, nei puikia ekonomika, leidžiančia gyventojams daug lėšų skirti pramogoms.
„Pasikeitusi situacija muzikos rinkoje lems tai, kad ateityje sulauksime dar daugiau aukščiausio lygio koncertų. Galime patikinti, kad su keletu muzikantų deramės jau dabar“, – konkrečių vardų neatskleisdamas tvirtina „Seven Live“ direktorius J.Vėželis.

Jei tikrai nori į koncertą, pinigų bilietui atrasi

Taigi koncertų pasiūla didelė ir ateityje ji nelinkusi mažėti. Tačiau ar yra paklausa? Aukščiausio lygio pramoga kainuoja. Muzikantams nesvarbu ekonominė šalies padėtis – jie turi savo įkainius, kurie vienodi tiek Šveicarijoje, tiek Lietuvoje. Susumavus visas koncerto organizavimo išlaidas, bilieto kaina dažnai siekia bent 150 Lt. O pigiausi bilietai į Lady Gagos koncertą kainuoja rekordinius 225 Lt.
Sprendžiant iš vangiai gerėjančių gyventojų ekonominių lūkesčių, atrodytų, kad Lietuvoje tiesiog nėra pakankamai žmonių, galinčių tiek sunkiai uždirbtų ir griežtai taupomų pinigų skirti vienam smagiam vakarui praleisti. Tačiau faktai rodo ką kita: nors pigiausi bilietai į „Red Hot Chili Peppers“ koncertą kainavo 157 Lt, jų nebeliko dar žiemą. Koncerto metu 14 tūkst. žiūrovų galinti priimti „Žalgirio“ arena bus sausakimša.
Kaip patvirtino organizatoriai, prekyba bilietais į B.Adamso ir Lady Gagos koncertus juos visiškai tenkina. Nemažą susidomėjimą pastaruoju koncertu rodo ir užsienio melomanai. „Viskas klostosi puikiai. Kiek paskelbėme renginių, bilietai į visus gerai perkami. Galbūt nuomonė, kad žmonės taupo pramogų sąskaita, jau nebeatitinka tikrovės?“ – svarsto „BDG Music“ atstovybės Lietuvoje projektų koordinatorė Erika Belaja.
Pašnekovės manymu, kai publikai pasiūlomas išties neeilinis renginys, pinigų bilietui atsiranda. „Žmonės supranta, kad turi galbūt vienintelį šansą per ateinančius dešimt metų, o gal ir per visą gyvenimą nueiti į tokį koncertą. Galbūt „Red Hot Chili Peppers“ ar Lady Gaga niekada daugiau į Lietuvą nebeatvažiuos. Kai suvoki tai ir jei iš tiesų nori tuose koncertuose būti, kaina tampa ne tokia ir svarbi“, – įsitikinusi koncertų organizatorė.
Artimiausias „BDG Music“ atstovybės Lietuvoje planas – prisijungti prie pasaulinės renginių organizavimo milžinės „Live Nation“. Lietuvos melomanams tai reiškia viena – dar daugiau grandiozinių koncertų. Bendrovės atstovai „Veidui“ patvirtino, kad kai kurių muzikantų vizitai Lietuvoje jau dabar preliminariai suplanuoti. Kas atvyks, neatskleidžiama, tačiau organizatoriai patikina: dar prieš kelerius metus būtų buvę sunku patikėti, kad tokie renginiai vyks Lietuvoje.
Matant, kokio rango muzikantai koncertuos šalyje šią vasarą, nėra pagrindo tuo netikėti.

Didžiausi koncertai Lietuvoje šią vasarą
Grupė / atlikėjas    Data    Vieta    Bilietų kainos, Lt    Kelintą kartą Lietuvoje
Candy Dulfer    Birželio 5 d.    Kongresų rūmai, Vilnius    100–180    Pirmą
Marilyn Mansonas    Birželio 12 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    140–190    Antrą
„Megadeth“    Birželio 27 d.    Ūkio banko Teatro arena, Vilnius    102–172    Pirmą
Bryanas Adamsas    Liepos 3 d.    „Siemens“ arena, Vilnius    149–189    Trečią
„Red Hot Chili Peppers“    Liepos 28 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    157–257 (išparduota)    Pirmą
Stingas    Liepos 31 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    156–226    Penktą
„Hurts“    Rugpjūčio 14 d.    Palangos paplūdimys    60–120    Antrą
Lady Gaga    Rugpjūčio 21 d.    Vingio parko estrada, Vilnius    225–999    Pirmą

Šiemet pradinukai mokslo metus baigs keliomis dienomis vėliau nei ankstesniais metais: oficiali mokslo metų pabaiga – tik birželio 1 d. Įprastai pradinių klasių mokiniai knygas į lentyną padėdavo jau gegužės 25 d.

5–11 klasių mokiniai šiemet mokysis iki birželio 8 d. Jiems mokslo metai, palyginti su moksleiviais, kurie mokėsi prieš penketą metų, sutrumpėjo maždaug savaite. Prieš kelerius metus vyresniųjų klasių mokiniai mokydavosi net iki birželio vidurio, bet tuo buvo nepatenkinti išleidžiamųjų klasių moksleiviai, jų pedagogai ir tėvai. Mat dvyliktokams būdavę sunku susikaupti per brandos egzaminus dėl jaunesnių mokinių keliamo triukšmo.
Vis dėlto pradinukams, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos specialistės Egidijos Nausėdienės, mokslo metai realiai nepaailgėjo. Tiesiog jie nusitęsė dėl šventinių dienų, žiemos šalčių, papildomų atostogų, pagaliau pačių mokytojų piketų.
“Mokslo metų trukmė yra apibrėžta bendrojo ugdymo planuose, kurie tvirtinami ministro įsakymu kas dveji metai, – aiškina E.Nausėdienė. – Mokyklos gali šiek tiek koreguoti mokslo metų pabaigą: jei ugdymo programos baigtos, tuomet paskutinės dienos gali būti skirtos mokinių edukaciniams, pažintiniams renginiams, išvykoms, o ne mokymuisi.”
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Audronė Šuminienė teigia, kad moksleivių vasaros atostogos Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, bene ilgiausios. Štai vokietukai ilsisi tik šešias savaites, lenkai – aštuonias, suomiai, švedai, graikai – po dešimt, lietuviai ir estai – vienuolika, latviai, italai, portugalai – net 13 savaičių. Tiesa, tose šalyse, kuriose vasaros atostogos trumpesnės, daugiau atostogaujama per mokslo metus.

.
“Neringoje nėra daug gyventojų ir jie visi vasarą sukasi šeimos versle turizmo srityje. Kai apsilankėme Neringos mokykloje, tik vienas kitas mokinys sakė, kad planuoja mokytis ar išvykti, o visi sakė dirbsiantys šeimos versle. Vienos šeimos žuvis gaudo, kitos gintarais prekiauja”, – tvirtino Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis.
Vasarą būrius poilsiautojų sutraukiančioje Palangoje sumažėjusiam nedarbui didžiausią įtaką padarė laikini vasaros sezono darbai. A.Adomaitis mano, kad laikinų darbo vietų skaičius dar šoktels, nes šiemet pajūryje padaugėjo turistų iš užsienio, o dar daugiau tikimasi sulaukti artėjant Europos krepšinio čempionatui.
Pasibaigus vasaros sezonui pajūryje nedarbas ir vėl turėtų didėti. Kita vertus, nedarbo didėjimą pristabdys jaunimo emigracija. “Nors dabar absolventų dešimtimis ir šimtais ateina registruotis, rudenį jų turėtų sumažėti. Deja, realybė tokia, kad jie planuoja žvalgytis darbo užsienyje, nes Lietuvoje perspektyvų nemato. Ir šiandien su grupele jaunuolių, baigusių rekreaciją ir turizmą, kalbėjau, jie sakė, kad nenori vergauti “Maximoje” už 800 Lt”, – jaunimo nuotaikas persakė A.Adomaitis.
Tarp vietovių, kur nedarbas mažiausias, taip pat patenka ir Elektrėnai (nedarbas siekia 8 proc.), Birštonas (8,4 proc.), Kėdainiai (8,5 proc.), Šiauliai (8,7 proc.).
Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis mano, kad elektrėniškiams darbo vietų pasirinkimas nemažas, nes jie darbo ieško ne tik savo mieste, bet ir netoli esančiuose Vilniuje arba Kaune.
Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė tvirtino, kad Kėdainiai – pramonės miestas, kur sėkmingai veikia didelės gamyklos, tokios kaip “Lifosa”, “Nordic Sugar”. “Be to, Kėdainiai – ir žemės ūkio kraštas, tad yra justi sezoniškumo įtaka. Štai sausio pirmą dieną nedarbas Kėdainiuose buvo 12,5 proc., o dabar krito iki 8,5 proc.”, – komentavo I.Petraitienė.

"Moters savaitgalio" archyvas

Svarbūs du momentai: paruošti odą deginimuisi ir jai “atsilyginti” už kantrumą jau po saulės vonių procedūros.

Ar žinote, kiek reikia tepti apsauginio kremo? Padalykite kūną į vienuolika zonų tokia tvarka: kairė ir dešinė rankos, kojų priekinė dalis, kojų užpakalinė dalis, krūtinė, pilvas, nugara, galvos sritis ir kaklas. Kiekvienai zonai skirkite po juostelę kremo ant rodomojo ir didžiojo piršto.

Jeigu apsauginius kremus nuo saulės vartosite tinkamai – sumažinsite vėžio tikimybę.

5 apsauginių kremų nuo saulės naudojimo klaidos

Deja, ir paprastos klaidos sukelia odos problemų, tuomet vietoj dailaus įdegio tenka ieškoti, kuo nuraminti įraudusią odą. Štai priežastys, dėl kurių apsauginiai kremai nuo saulės neapsaugo.

1. Apsauginis kremas nuo saulės tepamas išėjus į lauką. Kremu reikėtų išsitepti mažiausiai 20 minučių prieš einant į lauką. Mat kremui reikia laiko įsigerti į odą, kad pradėtų veikti apsauginės medžiagos.

2. Naudojama per mažai apsauginio kremo. Ekspertai rekomenduoja suaugusiam žmogui išsitepti ne mažiau 29 gramais kremo. Kiekviena kūno dalis, kurią veiks saulė, turi būti apsaugota! Nepamirškite patepti apie ausis, kaklą, tarpupirščius…

3. Nebesitepama pakartotinai apsauginiu kremu po plaukiojimo ar gausiai suprakaitavus. Kremai, kurie nežymimi “atsparus vandeniui” ar pan., maudantis ar gausiai suprakaitavus nebeapsaugo nuo saulės. Netgi tie kremai, kurie žymimi kaip atsparūs vandeniui, paprastai atsparumą išlaiko ribotą laiką. Pasitikrinkite gaminio etiketę, kas kiek laiko turėtumėte išsitepti kūną iš naujo. Dauguma kremų aktyvūs nuo 45 min. iki dviejų valandų.

4. Apsauginiai kremai nuo saulės netepami pakartotinai. Klaidinga manyti, kad kartą išsitepus kremas apsaugos visą dieną. Netiesa – apsauginiai kremai turėtų būti tepami maždaug kas dvi valandas, taip pat iškart po maudynių ar sporto.

5. Kremas naudojamas tik tada, kai lauke saulėta. Negerai, nes apsauga turi būti naudojama ir apniukusią dieną, nes ir tuomet veikia kenksmingi UV spinduliai. Nepamirštkite, kad kiekvienas žmogus yra odos vėžio rizikos zonoje (nepriklausomai nei nuo metų, nei nuo odos spalvos, nei nuo tautybės).

Natūrali apsauga nuo saulės

Ištirta, kad natūralią SPF apsaugą suteikia šie augaliniai nerafinuoti gryni aliejai:

• Tamanu (foraha) aliejus 18-22 SPF;

• Sviestmedžio aliejus iki 6 SPF;

• Makadamijų aliejus iki 6 SPF;

• Sezamų aliejus iki 4 SPF;

• Simondsijų aliejus iki 4 SPF;

• Avokadų aliejus iki 4 SPF;

• Kokosų aliejus 2 SPF;

• Mango sviestas 2 SPF.

Kad lygus įdegis laikytųsi ilgiau, nepamirškite odą maitinti ir drėkinti. Drėkinimui naudokite alijošiaus želę, kokosų aliejų, Monoi. Aliejų mišinius, skirtus saulės vonioms, būtinai papildykite erškėtuogių aliejumi, kuris puikiai atkuria odos struktūrą.

Kas labiausiai kenčia

Labiausiai nuo UV spindulių kenčia daugiausia jų gaunanti kakta, nosis, smakras, ausys, kaklas, pečiai, plaštakos, krūtinė. Tačiau kyla klausimas, ar visas jas galima tepti apsauginėmis priemonėmis nuo saulės?

• Akių vokai irgi kenčia. Akių vokams toks pavojus mažesnis, nes jie įdubę ir apsaugoti antakių lanko. Deja, priemonių su SPF vokams negaminama. Jei jų odai reikia apsaugos, tai tepama apyakių zona, ypač toje vietoje, kur atsiranda “žąsies kojelės”. Taip pat tepkite ir po antakiais, ant viršutinio voko raukšlelės, kuri dažnai yra “išsišokusi”. Dėl paplūdimio apsauginių odos priemonių vokams: vieni mano, kad šiuolaikines priemones su fiziniais filtrais (titano dioksidas ir cinko oksidas), kurie derinami su cheminiais filtrais (išskyrus PABA), tinka tepti ant vokų, kiti – kad ne. Bet kuriuo atveju svarbiausia – kad ši priemonė nepatektų į akis. Žinoma, ją būtinai reikia nuvalyti grįžus iš paplūdimio. Nepatingėkite užsimauti kepuraitės su snapeliu ir nešioti akinius, o vokus palikti ramybėje. Užtat parėjus iš paplūdimio naudinga būtų dėti kompresus ant akių iš natūralių žaliosios ar juodosios arbatos arba rugiagėlių nuoviro. Paskui užtepti antioksidantinio kremo: polivitaminų balzamo, drėkinamojo vokų gelio ar vokų kremo.

• Nusvilo nosis! Nosis – ne tik vieta, kuri įdega saulėje pirmiausia, bet ir veido zona, nuo kurios greičiausiai nusitrina ar nuteka apsauginis kremas. Nes nuožulni nosies struktūra ir riebalų pagrindu pagaminta apsauginė priemonė nelinkę sukibti. Todėl prieš eidama į paplūdimį papudruokite nosį vaikišku talku ir tik tada tepkite apsauginį kremą – taip išvengsite per greito nutekėjimo. Kas keletą valandų ją pakartotinai vėl patepkite.

• Piktnaudžiaujant saule ir nenaudojant jokių apsaugos priemonių, ilgainiui atsiranda ankstyvų raukšlių, oda tampa plona arba sustorėja. Gavusi per daug saulės spindulių oda parausta, ima niežėti, peršti, kartais nustatomi I–II laipsnio odos nudegimai.

Sonata Ramanauskienė