"Veido" archyvas

Vis dažniau ir kaitresni ryte mus pasitinka saulės spinduliai. Jau džiaugiamės malonia gamta, netrukus dažniau trauksime į paplūdimį ar vaiskią pievelę… Specialistai įspėja – po užsitęsusio šaltojo meto oda itin jautri net menkiausiems saulės spinduliams! Todėl ragina pasirūpinti tinkama apsauga.

Apie piktuosius spindulius

Dabar pats metas pradėti rūpintis tinkama odos apsauga. Pirmiausia vertėtų prisiminti apie saulės spindulių daromą žalą odai. Vos pasiekę odą jie iškart imasi žalingos veiklos ir veikia organizmo DNR ląsteles, kuriose sukaupta visa mūsų genetinė informacija. Oda natūraliai stengiasi gintis ir pradeda gaminti melanino pigmentus, kurie, pasiekę viršutinį odos sluoksnį, iš pradžių parausta, o paskui ir paruduoja. Įdegis – odos gynybinė reakcija saulės spinduliams.

Saulės spinduliai veikia visus odos sluoksnius – ne tik paviršiuje esantį epidermį, atsakingą už odos ragėjimą ir atsinaujinimo procesus, bet ir gilesnius arba, pvz., odos tvirtumui ir jaunystei itin svarbią kolageno sintezę. Štai kodėl dievinantys kaitintis saulėje be apsaugos priemonių ir saiko įspėjami, kad saulės spinduliai sendina odą, be to, UVA ir UVB spinduliai yra vienas iš odos vėžio sukeliančių veiksnių. Jautriems žmonėms oda į saulės spindulius gali atsakyti įvairiomis alerginėmis reakcijomis – taip atsiranda vadinamieji fotodermatitai.

Apsauginis kremas – dar ne viskas

Visiškos apsaugos ir sveiko įdegio – nėra! Taip odos specialistai atsakys tiems, kurie tikisi, kad dosniai išsitepus apsauginiais kremais galima neribotai mėgautis saulės voniomis.

Visų pirma priemonės nuo saulės buvo sukurtos apsisaugoti nuo įdegio, sulėtinti priešlaikinį odos senėjimą, sustabdyti apgamų atsiradimą ir atitolinti odos vėžio atsiradimą… Tačiau tai nesumažina odos melanomų atsiradimo rizikos. Taigi itin svarbu:

• deginantis ar ilgiau būnant saulėje tinkamai pasirinkti priemonę su tam tikru apsauginiu faktoriumi;

• nepamiršti apsaugos reguliariai atnaujinti;

• stengtis priemonę tolygiai paskirstyti;

• vengti saulės vonių pavojingiausiu metu;

• pasirūpinti tinkamu galvos apdangalu, drabužiais ir saulės akiniais;

• vartoti vitaminą C, nes jis naudingas ir šiltuoju sezonu, kai deginantis susilpnėja imuninė sistema.

Apsauginį kremą nuo saulės užsitepkite ne jau būdami paplūdimyje, o bent 20 min. prieš saulės vonias – kremui reikia laiko susigerti ir pradėti veikti.

Prieštaringos naujos teorijos

Tamsus šokoladinis įdegis nebemadingas – susirūpinus saulės spindulių daroma žala  vėl vertinama šviesi ir sveika oda.
Tačiau… tik spėjome suprasti, kad intensyvus įdegis yra odos vėžio sinonimas ir įpratome teptis apsauginiais kremais, pasigirsta naujų teorijų. Šias kalbas paskatino padarytos išvados – padidėjus apsauginių kremų pardavimui, odos vėžio atvejų ne tik nesumažėjo, jų net padaugėjo!

Be to, vis dažniau imama kalbėti, kad apsauginių kremų priemonių sudėtis pavojingesnė odai nei patys saulės spinduliai.

Kaip yra iš tikrųjų?

Pasak specialistų, ne visuose kremuose yra įdėta vienodai saugančių komponentų, todėl labai svarbu atsižvelgti, kad kremas ne tik gerai saugotų, bet ir būtų kuo natūralesnės sudėties.

• Laimi natūralumas. Saulės apsaugos kremas savo sudėtyje turi turėti medžiagų, saugančių tiek nuo UVB, tirk ir nuo UVA spindulių.

Nuo saulės spindulių galima gintis spindulius  atspindinčiais – fiziniais arba absorbuojančiais – cheminiais filtrais. Fiziniai filtrai sukurti mineralų – žėručio (Mica), titano (Titanium Dioxide) ir cinko (Zinc Oxide) pagrindu. Tačiau jie ne itin malonūs naudoti – palieka ant odos balkšvą riebią plėvelę, todėl žmonėms patogiau teptis sintetiniais, nors  pavojingesniais ir giliau prasiskverbiančiais kremais…

Kad gautų gerą ir maloniai pasiskirstantį apsauginį kremą, gamintojai paprastai natūralius filtrus maišo su cheminiais.

Kai kurie senesnės kartos cheminiai filtrai gali dirginti odą:

• benzophenones (dixoybenzone, oxybenzone),

• avobenzone, homosalate (HMS),

• octyl-methoxycinnamate (OMC),

• PABA esteri.

Turintiems jautresnę odą ir vaikams patartina tokių kremų vengti ir geriau rinktis priemonę mineralų pagrindu.

• Antioksidantai. Veikiant saulės spinduliams, odoje išsiskiria laisvieji radikalai, todėl kokybiškuose kremuose nuo saulės aptiksite ir antioksidantų, pvz., vitaminą E.

• Dviguba apsauga. Saulės spindulių bangų ilgis yra skirtingas: kuo jie ilgesni, tuo geriau prasiskverbia į odos vidų. Pačius pavojingiausius, pvz., UVC, sustabdo ozono sluoksnis. UVB ir UVA spindulius Žemės atmosfera filtruoja, bet jie vis tiek veikia mūsų odą. Ilgą laiką, dar nuo 1978 m, priemonės nuo saulės buvo žymimos tik SPF parametru – tai rodo tik apsaugą nuo ultravioletinių spindulių B. Tačiau tai nerodo, kad priemonė apsaugo nuo kito kenksmingo saulės poveikio – UVA spindulių, kurie skverbiasi giliau, sendina odą ir yra didesni vėžio sukėlėjai. Todėl perkant priemonę nuo saulės reikėtų įsitikinti, kad kremas turi dvigubą apsaugą.  Pakuotėje ieškokite užrašo SPF+ arba SPF UVB ir UVA.

• Pagal odos jautrumo tipą. Daug melanino turinti Viduržemio jūros šalių gyventojų oda, juolab juodaodžių, daug geriau geba apsisaugoti nuo saulės spindulių. Tačiau labai šviesi, mažai melanino turinti Šiaurės šalių gyventojų oda nėra itin atspari saulei. Todėl svarbu žinoti, kiek oda gali išbūti saulėje. Kad tai būtų lengviau padaryti, individualiai pagal jautrumą saulei oda skirstoma į šešias grupes ir joms priklausantį saugos koeficientą. Kitaip tariant, jautresnei ir šviesiai odai rekomenduojama rinktis kremą su aukštesniu apsaugos faktoriumi.

• Norintiems įdegio efekto pravartu rinktis kremą su rudinančiomis dalelėmis – taip odai bus suteikta apsauga ir iš atostogų grįšite su tolygiu, gražiu įdegiu. Pasitepus kremu ruduojama ne dėl saulės poveikio, o dėl priemonėje esančių rudinančių komponentų.

Augalinis aliejus – ne apsauga

Ypač lankantis šiltųjų kraštų kurortuose, paplūdimyje galima pamatyti, kaip moterys vietoj apsauginių kremų tepasi natūralų alyvuogių aliejų. Tik antioksidantų, esančių augaliniame aliejuje, nepakanka apsaugoti odai nuo kenksmingų saulės spindulių, todėl aliejuką reikėtų pasilikti po saulės vonių. Tuomet jis itin gerai pamaitins ir padrėkins išsausėjusią odą. Be to, sunkiau pasiskirstantys aliejaus lašeliai kaip tik gali provokuoti nudegimą.

Saugioms saulės vonioms

1. Pirmą kartą deginantis saulėje pabūkite iki 5 min., kitomis dienomis – po 10–20 min.

2. Nesideginkite nuo 11 iki 15-os valandos, nes vidurdienio saulė žalingiausia.

3. Nelaikykite atviroje saulėje kūdikių iki pusės metų, kadangi jų viršutinis odos sluoksnis dar neturi grūdėtojo sluoksnio ir yra dukart plonesnis. Kūdikių odoje yra mažai melanino, jo apsauginė funkcija susiformuoja tik 13-aisiais gyvenimo metais.

4. Kuo baltesnė oda, tuo greičiau ji nudega, nes organizmas gamina mažiau melanino.

5. Ultravioletiniai spinduliai kenkia akies ragenai, todėl akis saugokite saulės akiniais. Saugokite ir lūpas – tepkite jas higieniniu lūpų pieštuku, kurio SPF 20–40.

6. Klaidinga nuomonė, kad veido odą patepus apsauginiais kremais įdegti neįmanoma. Net veidą ir patepus apsauginiu kremu, oda vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, tačiau toks įdegis odai yra mažiau kenksmingas.

7. Apsauginius kremus naudokite visada, jei saulėtą vidurdienį lauke ketinate praleisti ne mažiau kaip valandą.Nepamirškite pakartotinai pasitepti po 2 val.

8. Stipriai nudegus saulėje patariama naudoti specialius preparatus, skirtus nudegusiai nuo saulės odai. Jeigu jų po ranka neturite, skausmą efektyviai sumažins ramunėlių vonia (150 g ramunėlių užpilti verdančiu vandeniu, valandą palaikyti, po to supilti į vonią); vėsinantis kremas (galima 1:1 sumaišyti alyvuogių ir eterinį mėtų aliejus), kefyras ar rūgpienis – šie produktai prisotina odą ir neleidžia jai išdžiūti.

Kuo gali pagelbėti vaistininkas? Vaistinėse parduodami specialūs šaldomieji purškikliai, niežulį slopinantys geliai su kalaminu ar vaistai nuo alergijos. Nepakeliamam skausmui sumažinti galima išgerti vaistų – paracetamolio (vaikams) ar aspirino (vaikams nuo 12 m.). Jei nudegimas apima didelį plotą, yra stiprus – kreipkitės į gydytoją.

"Veido" archyvas

Tarptautinės oro prognozių agentūros duomenimis, orų anomalijų Lietuvoje šią vasarą bus, bet mažiau nei pernai

Tiek JAV, tiek rusų meteorologai prognozuoja, kad ši vasara Lietuvoje bus šilta, tačiau tokių karščių, kokie kepino praėjusiais metais, neturėtume sulaukti.

Vėlyvas ir vėsus šių metų pavasaris nustebino ir pirmąją gegužės savaitę – Kelmėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Šiauliuose iškrito sniego. Jau žydinčius augalus kai kuriuose rajonuose jis užklojo net 2 cm storio sluoksniu. Maždaug gegužės viduryje prognozuojamos ir paskutinės vėlyvosios šalnos, kurios Lietuvoje kartojasi kasmet.

Lietuvos sinoptikai prognozuoja, kad šiemet paskutinis pavasario mėnuo bus vėsesnis nei pernai ir vidutinė mėnesio temperatūra sieks vos 11 laipsnių šilumos. Priminsime, kad pernai gegužę vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų kilo iki 12–14 laipsnių šilumos ir buvo daugiau negu laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę.

Vasara pernai buvo rekordiškai karšta ne tik Lietuvoje, bet ir visame Šiaurės pusrutulyje. Karščio banga tęsėsi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos, o temperatūra buvo net 6,7–13,3 laipsnio aukštesnė už vidurkį. Meteorologai sako, kad praėjusi vasara – karščiausia Europoje per 500 metų. Beje, ir JAV, ir Europos hidrometeorologijos tarnybų specialistai jau praėjusių metų gegužės pradžioje perspėjo, kad vasara bus pati karščiausia per kelis šimtus metų.

O kokius orus žada JAV ir rusų klimatologai, biologai ir liaudies meteorologijos žinovai šiai vasarai?

Laukia permainingi orai

Birželio pirmosiomis dienomis vasara Lietuvoje prasideda retai kuriais metais. Štai pernai birželio pradžia buvo labai lietinga, o 2008 m. daugelyje rajonų pirmąją vasaros savaitę oras buvo sušilęs vos iki 7–11 laipsnių.

Tarptautinės oro prognozių agentūros (WSI) duomenimis, šiemet kalendorinė vasara taip pat nesutaps su vasariškais orais. WSI meteorologai vasario mėnesį Lietuvai prognozavo vėsų pavasarį, o dabar skelbia, kad ir birželio pradžioje negalėsime pasilepinti vasariška šiluma. Anot amerikiečio, vyriausiojo WSI meteorologo Toddo Crawfordo, orai pradės džiuginti nuo birželio vidurio, o liepą T.Crawfordas prognozuoja gana karštą. Termometro stulpelis gali pakilti šiek tiek aukščiau negu įprastai, tačiau taip kepinti, kaip praėjusią vasarą, neturėtų.

Amerikiečiai prognozuoja, kad šiemet, kaip ir pernai, neišvengsime liūčių su vėtromis ir škvalų. Jie Lietuvą turėtų pasiekti vasaros pabaigoje. Panaši situacija visoje Europoje pastebima pastaruosius kelerius metus.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis paaiškina, kad klimato atšilimo fone tai įprasti reiškiniai. Mat škvalai ir liūtys atslenka kartu su karšto oro srovėmis.

“Permainingi, kontrastingi orai užklumpa vis dažniau. Šią vasarą taip pat neišvengsime ekstremalių orų permainų. Sausą orą keis staigus lietus, vėjai, škvalas. Manoma, kad vasara bus vėsesnė nei pernai, tačiau labai permaininga”, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė.

Mokslininkė sako, kad klimato šiltėjimas išjudino nusistovėjusius procesus gamtoje, todėl orus šiandien labai sunku tiksliai prognozuoti. “Per dieną jie pasikeičia kelis kartus. Be to, šios vasaros orams įtakos turės Ramiojo vandenyno sroves sujaukęs cunamis, tačiau dar neaišku, kaip tai atsilieps”, – sako A.Galvonaitė.

Rusijos hidrometeorologijos tarnybos specialistų prognozės konkretesnės. Jų duomenimis, ši vasara labai karštais orais nelepins, vidutinė mėnesio temperatūra bus gerokai žemesnė nei pernai. Ir nei gegužę, nei visą vasarą oro temperatūra neturėtų pakilti aukščiau už vidutinę daugiametę.

Prognozuojama vidutinė daugiametė temperatūra

A.Bukantis taip pat patvirtina, kad šią vasarą oro temperatūra bus artima vidutinei daugiametei. Remdamasis JAV nacionalinio aplinkos prognozių centro duomenimis, pernai klimatologas visiškai tiksliai nusakė būsimus žiemos, pavasario ir vasaros orus. “Nacionalinis aplinkos prognozių centras pateikia tiksliausias ne tik Europos, bet ir viso pasaulio orų prognozes. Jau dabar jos sukurtos visai vasarai ir rudens pradžiai. Amerikiečiai Lietuvoje nenumato jokių anomalijų. Temperatūra turėtų būti puse laipsnio aukštesnė arba žemesnė už vidutinę daugiamatę”, – prognozuoja A.Bukantis ir patikslina, kad birželį vidutinė mėnesio temperatūra mūsų šalyje yra 15,7 laipsnio, liepą – 17 laipsnių, o rugpjūtį – 16,6 laipsnio. Kritulių, anot profesoriaus, birželį turėtų iškristi 5–8 proc. mažiau negu įprastai, o kitus du vasaros mėnesius lietaus sulauksime panašiai kaip ir kiekvienais metais. Vidutiniškai Lietuvoje per mėnesį birželį iškrenta 69 mm kritulių, liepą – 80 mm ir rugpjūtį – 71 mm. “Dažniausiai jie pasiskirsto netolygiai, todėl po kelių savaičių sausros krituliai gali iškristi stiprių liūčių pavidalu”, – sako A.Bukantis.

Jis pastebėjo, kad pastaruosius kelerius metus stiprėja meridianiniai procesai, kai oro pernaša vyksta iš šiaurės į pietus ir iš pietų į šiaurę. Tad pas mus įsiveržia kontrastingos oro masės – vasarą tropinės, atnešančios karščio bangą, o žiemą – arktinės, sukeliančios neigiamos temperatūros anomalijas. “Tai ilgalaikiai procesai, vykstantys palengva, todėl negalima tvirtinti, kad nuo šiol visos vasaros Lietuvoje bus karštos, o žiemos šaltos. Itin karšta pernykštė vasarą – tai ne klimato pasikeitimo rezultatas, o orų anomalija. Temperatūrų vidurkiai apskaičiuojami per trisdešimt metų”, – dėsto A.Bukantis.

Augalai prognozuoja sausą vasarą

Prieš penkiasdešimt ir daugiau metų gana patikimas šaltinis bandant nuspėti kito sezono orus būdavo liaudies meteorologija. Tačiau šiandien senolių taikyti orų spėjimo būdai retai pasitvirtina, ypač tokie, kurie siejami su kalendorinėmis šventėmis. Pavyzdžiui, jeigu Kalėdos šaltos, tai Velykos bus šiltos, jei per Jonines lyja, rugpjūtis irgi bus lietingas, arba koks šv. Baltramiejus, toks bus ir ruduo. Moksliškai nepagrįsti bei su tikrove dažniausiai prasilenkia ir tokie spėjimai, esą jeigu sausis šaltas, tai liepa bus karšta, vasaris šiltas – balandis bus šaltas, kai liepos 10-ąją lyja, tai lietus pliaups dar septynias savaites, koks oras bus birželio 8-ąją, tokios bus ir ateinančios keturios savaitės. Aplinka šiandien labai pasikeitusi, todėl tokie senolių pastebėti dėsningumai jau seniai nesipildo. Tačiau orų prognozės, kurios daromos stebint gyvūnus, paukščius ir augalus, dažniausiai pasitvirtina.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad gamtoje visada išlaikoma pusiausvyra. Tad jeigu buvo šaltesnė žiema, tai vasaros reikėtų laukti karštos, o kai žiema šilta, vasarą būna vėsiau nei įprastai. Šį dėsningumą gamtininkas pastebi jau ne vienus metus. Tad, anot jo, būsimos vasaros orai neturėtų būti labai karšti.

“Šiemet vasara bus vėsesnė, tačiau ne tokia lietinga, kaip prieš dvejus metus. Tada liepos mėnesį oras sušildavo vos iki 14 laipsnių”, – prisimena A.Kulbis. Jis prognozuoja, kad šiemet alinančių karščių nesulauksime, nes pernai jau balandį žydėjo daugelis augalų, o šiemet žiedai skleidėsi mėnesiu vėliau. “Pagal tai galima spręsti, kad itin didelių temperatūros skirtumų tarp pavasario ir vasaros orų neturėtų susidaryti”, – mano biologas.

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė taip pat pastebi, kad šį pavasarį visi augalai žydi savo laiku. Tad ir vasarą ji prognozuoja šiltą, bet ne karštą. “Gali būti sausoka vasara, nes šiemet labai derlingos garšvos. O tokios jos būna, kai trūksta drėgmės. Kad didelių karščių nesulauksime, patvirtina jau dabar žydintys klevai. Pernai jų žiedus rinkau tik gegužės pabaigoje”, – prisimena A.Karaliūnaitė.

Gamtininkai tiki, kad jeigu ievos gausiai žydi, vasara nebus labai karšta. O šiemet šie krūmai išskleidė itin daug žiedų.
A.Kulbis mano, kad ne tik vasara nedžiugins itin karštais orais, bet ir paskutinis pavasario mėnuo nelepins šiluma. “Ąžuolai, kurie jautrūs šalčiui ir orų permainoms, tik dabar sukrovė pumpurus, vadinasi, dar sulauksime gegužės šalnų ir vėsių orų”, – neabejoja biologas.

"Veido" archyvas

Šią vasarą Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia rekordinį skaičių – net 17 skirtingų vasaros programų, skirtų įvairaus amžiaus, būdo, pomėgių vaikams ir jaunuoliams nuo 5 iki 18 metų. Šiose programose jų laukia daugybė įspūdžių, veiksmo, savęs atradimo ir net pasirengimo būsimai karjerai. Dienos stovyklos vyks Vilniuje, išvykstamosios – miškuose, ežerų pakrantėse, pajūryje.

Ikimokyklinukams: šią vasarą LVJC startuoja pirmoji 5–6 m. vaikams skirta kūrybiškumo ir aktyvių veiklų dienos stovykla „Nykštukas“, kurioje organizuojama daugybė smagių veiklų, padedančių  augti bei pamažu ruoštis mokyklai. Kartu su dailininkais, muzikais, patyrusiais ugdymo specialistais vaikai čia pieš, lipdys, vaidins, dainuos, muzikuos, šoks, sužinos angliškų žodžių, draugaus ir visą dieną išbus be tėvelių.

7–12 metų vaikams sukurtos aštuonios skirtingos, nuotykiams ir pramogoms skirtos „Įspūdžiautojų“ programos („Įspūdžiautojai: veikime kartu!“, „Įspūdžiautojai: kūrybinės dirbtuvės“, „Įspūdžiautojai: kitu kampu“, „Įspūdžiautojai: anglų kalba“, „Įspūdžiautojai: Riešė“, „Įspūdžiautojai: Snaigynas!“, „Įspūdžiautojai: gamta“, „Įspūdžiautojai: jūra“), kuriose vaikai dalyvaus gausybėje kūrybinių dirbtuvių, sportuos, taškysis spalvomis, fotografuos dėžute,  improvizuos, narplios detektyvines istorijas, keliaus į žygius ir net į Marsą, žais strateginius ir kt. žaidimus. „Įspūdžiautojų“ stovyklos rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, prie Snaigyno ežero, Nacionaliniame parke.

13–17 m. jaunuoliams sukurtos trys asmenybės tobulėjimui ir socialiniams įgūdžiams skirtos 4WD programos („4WD: galingai į priekį“, „4WD: jūra“, „4WD: gamta“). Šios, jau ketvirtą kartą rengiamos stovyklos programa paremta profesionaliais praktiniais užsiėmimais ir susitikimais su įdomiais, daug įvairiose srityse pasiekusiais žmonėmis. Čia apstu laužyti galvą bei netradiciškai mąstyti skatinančių užduočių ir patirčių, kūrybos, muzikos, improvizacijų, judesio! 4WD  stovyklos rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, Nacionaliniame parke.

14–18 m. jaunuoliams, galvojantiems apie ateitį ir karjerą bei norintiems pažinti praktinę ir įdomiąją būsimosios profesijos pusę, startuoja didžiausia šių metų naujiena LVJC Vasaros akademija. Tai vasaros mokykla, skirta bent apytiksliai tolesnių studijų kryptį pasirinkusiems 14–18 m. jaunuoliams iš visos Lietuvos. Šiais metais rengiamos 5 skirtingos programos: „NEMOKYKLA“, „Karjeros planavimas“, „English Summer School“, „Menų savaitė“ ir „Šokių savaitė“, kuriose visų dalyvių laukia daug naudingų įgūdžių, komandos formavimo rungčių ir vertingų susitikimų! LVJC Vasaros akademija vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje.

Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimo rezultatus, nustatyta, kad šią vasarą švariausias maudyklų vanduo buvo Tauragės ir Telšių apskrityse, kuriose maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normas.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma šalyje maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, t.y. nuo gegužės 15 d., ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) iki rugsėjo 15 d. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų.

2010 metais 4 paplūdimiai turėjo „Mėlynąją vėliavą” kaip atitinkantys tarptautinius reikalavimus, keliamus šioms poilsio zonoms.

Vienkartinė trumpalaikė tarša buvo nustatyta 21,3 proc. stebėtų maudyklų: Kauno apskrityje tai sudarė 54,5 proc., Šiaulių apskrityje – 37 proc., Marijampolės apskrityje – 28 proc., Vilniaus apskrityje – 26,3 proc. esančių maudyklų.

Lyginant su 2009 m. tyrimų rezultatais, vandens kokybė šiais metais buvo blogesnė – trumpalaikė tarša užfiksuota 30 maudyklų (21,3 proc. visų stebėtų maudyklų), tuo tarpu 2009 m. trumpalaikė tarša užfiksuota 20 maudyklų (13,2 proc. visų stebėtų maudyklų). Vertinant vandens kokybės kaitą sezono laikotarpiu, problematiškiausia situacija buvo liepos mėn., nes net 11,3 proc. tirtų maudyklų neatitiko higienos normos reikalavimų, tuo tarpu prieš sezoną reikalavimų neatitiko tik 2,5 proc., birželio mėn. – 5,7 proc, o rugpjūčio mėn. – 7,8 proc. tirtų maudyklų. Švariausias vanduo buvo pajūrio maudyklose, o dažniausiai tarša nustatyta upėse 26,6 proc., kiek mažiau ežeruose – 22 proc., tvenkiniuose ir karjeruose – 17, 2 proc. tirtų maudyklų.

"Veido" archyvas

Kaip saunoje: vasarą automobilio vidus gali įkaisti iki 60 laipsnių. Nuotraukoje parodytas vėsinimosi būdas nėra patartinas – rankos turėtų būti ant vairo

Tinkamoje vietoje pastatyti automobilį, jį vėdinti ir naudoti kondicionierių – šie patarimai padeda išlaikyti salone maloniai vėsią temperatūrą karštomis dienomis.

Vasarą pasitaiko dienų arba net ir savaičių, kai karščio automobilyje dažnai neįmanoma ištverti. Įsėdę į savo mašiną, dažnai pasijunta kaip saunoje. Viduje temperatūra siekia 60 laipsnių. Todėl reikia žinoti, kad karščiui geriausia iš karto užkirsti kelią ir vos tik pradėjus važiuoti vėsinti saloną.

1. Tinkamoje vietoje pastatyti automobilį

"Veido" archyvas

Po dideliais medžiais būna šešėliai. Pastačius automobilį tokioje vietoje temperatūra salone pakyla net 15 laipsnių mažiau. Jeigu nematyti jokio natūralaus šešėlio, pastatykite savo automobilį taip, kad saulė šviestų į jo galą, tada priekyje temperatūra nebus tokia varginanti.

2. Prieš pradedant važiuoti reikia išvėdinti

Automobilyje baisi kaitra? Tokiu atveju iš karto nesėskite ir nevažiuokite, o atidarykite visas dureles ir pravėdinkite saloną. Galioja tokia taisyklė: jeigu temperatūra mašinoje pakyla nuo 22 iki 37 laipsnių, tai avarijos rizika padidėja 30 procentų.

3. Apsaugokite nuo saulės

"Veido" archyvas

Kova su kaitra neturi kainuoti itin daug: saulės spindulius atspindinčią sidabrinę foliją, skirtą priekiniam stiklui, galima įsigyti daugelyje prekybos centrų. Ši folija, kurią prilaiko vadinamieji lipukai, padės vidaus temperatūrai išsilaikyti mažesnei.

4. Tinkamai kondicionuoti

Įveikiant pirmuosius kilometrus galioja taisyklė: kondicionierių įjungti visu pajėgumu. Po penkių minučių vidaus oro cirkuliaciją pakeisti gryno oru, nes kitaip CO2 kiekis gali per daug pakilti. Per didelė vėsa – nesveika, todėl salone geriausia palaikyti 20–22 laipsnių temperatūrą.

5. Vėdinti be skersvėjo

Jūsų automobilis neturi kondicionieriaus? Tokiu atveju važiuodami atidarykite galinius langus. Važiavimo sukeliamas vėjas išpūs iš automobilio užsistovėjusį karštį.

6. Šaltų gėrimų vežimas

"Veido" archyvas

12 voltų jungtis leidžia automobilyje gėrimus išlaikyti šaltus. Tokioje specialioje dėžėje palaikoma temperatūra yra 20 laipsnių mažesnė nei aplinkos.

7. Tinkamai apsirengti

Oi! Mūvint trumpikes atsisėsti ant karštos odinės sėdynės gali būti skausminga. Pakankamai ilga, lengva apranga, pavyzdžiui, iš medvilnės, saugo nuo karštų sėdynių. Beje: su įsispiriamomis basutėmis važiuoti nedraudžiama, tačiau įvykus avarijai į tai gali būti atsižvelgta kaip į didžiulį aplaidumą.

8. Patikrinti kondicionieriaus sistemą

"Veido" archyvas

Kondicionieriai turi būti reguliariai tikrinami, nes freonas laikui bėgant dingsta. Kadangi ši priemonė dar sutepa ir judančias detales, jos nebuvimas gali sukelti kondicionieriaus kompresoriaus gedimus. O šios detalės remontas nepigus.

"Veido" archyvas

Užklupus vasaros kaitrai, akimirksniu tikrais pietiečiais netapsime. Tačiau savo organizmui prisitaikyti prie užgriuvusių išbandymų ne tik galime, bet ir privalome padėti.

Šio mėnesio 10 dieną į mūsų šalį atkeliavę neįprasti karščiai, regis, išbalansavo daugelio darbo ir poilsio režimą bei sukėlė pavojų ne vieno lietuvio sveikatai. Tiesa, žmonės skirtingi ir jų organizmai nevienodai toleruoja aukštą temperatūrą. Vieniems sunku pakelti 26 laipsnių šilumą, kiti ir esant didesniam nei 30 laipsnių karščiui jaučiasi neprastai. Be to, kaip organizmas pakels tvyrančius karščius, priklauso ir nuo santykinės oro drėgmės: kuo ji didesnė, tuo sunkiau organizmui. Kai karšta ir drėgna, žmonėms atrodo, kad trūksta oro, sunku kvėpuoti.

Šalies mastu ekstremali sveikatai padėtis būtų skelbiama, jei 30 laipsnių ir didesnis karštis laikytųsi dešimt dienų per pertraukos. Šiuo metu lietuvius vargina nuolat atplūstančios karčio bangos, tačiau dienomis oro temperatūra iki 30 laipsnių įšyla ne nuolatos. Nepaisant to, teigti, kad vasaros karščiai nekelia pavojaus žmonėms, būtų netiesa.

Ypač padaugėjo dėl karščio poveikio besikreipiančiųjų į medikus, padažnėjo skambinančiųjų į greitosios pagalbos medikus.

Miestiečiams – blogiau

Ypač dėl tvyrančių karščių kenčia miesto žmonės. Kaimo žmonės gali atsikvėpti bent naktį, kai atvėsta per dieną įkaitinta žemė, o drauge ir oras. Be to, mediniai pastatai, kurių daugiausia kaime, nekaupia šilumos. Masyvūs plytų, blokų statiniai, asfaltuotos gatvės, šaligatviai naktį ima skleisti per dieną sukauptą šilumą, todėl net kai oras naktį natūraliai atvėsta miestiečiai tai mažai tepajunta, o jų kūnai nuo kaitros negali pailsėti net naktį. Ilgai veikiamas karščio organizmas pervargsta, sutrinka jo natūralus gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą. Ypač sunku vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, taip pat sergantiesiems įvairiomis lėtinėmis, tarp jų ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Saulės smūgis

Ši bėda dažniausiai ištinka asmenis, laiką leidžiančius ar dirbančius saulėkaitoje be galvos apdangalo. Kai tiesioginiai saulės spinduliai kaitina galvą ir sprandą, iš pradžių perkaista oda, o vėliau – ir giliau esantys audiniai. Kai karštis pasiekia smegenų dangalus, išsiplečia juose esančios kraujagyslės, kaukolės viduje padidėja spaudimas, priplūsta kraujo, ima trikti smegenų funkcijos.

Saulės smūgio požymiai: galvos skausmas, apsvaigimas, pykinimas, vėmimas ar net sąmonės netekimas.

Saulės smūgio ištiktą žmogų reikia nunešti į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti ant nugaros, šiek tiek pakelti aukštyn kojas, kad į smegenis patektų daugiau kraujo. Galvą vėsinti vandenyje suvilgytu rankšluosčiu, taip pat galima dėti ledo (pavyzdžiui, iš šaldiklio išimto užšaldyto vandens ar maisto produktų) prie tų kūno vietų, kurių paviršiumi eina stambios kraujagyslės – kirkšnių, pažastų, pakinklių srityje. Šios priemonės turėtų padėti, kol atvyks iškviesta greitoji pagalba.

Šilumos smūgis

Daugelis žmonių saulės smūgį painioja su šilumos smūgiu, nors šios abi bėdos labai dažnai užklumpa abi iš karto. Šilumos smūgis žmogų ištinka ilgai būnant karštyje, kai organizmas perkaista ir nebepajėgia reguliuoti kūno temperatūros, tai yra sutrinka termoreguliacinis mechanizmas.

Šilumos smūgio požymiai: pakyla kūno temperatūra (kartais net iki 40 laipsnių), labai padažnėja kvėpavimas, pulsas (jo dažnis gali pasiekti 130–160 kartų per minutę ir daugiau), oda esti karšta ir sausa, žmogus nebeprakaituoja, jam gali skaudėti galvą, pykinti, o sunkiausiais atvejais – netenkama sąmonės.

Šilumos smūgio ištiktą žmogų būtina nurengti, nunešti į vėsią patalpą arba pavėsį, iškviesti greitąją pagalbą, o kol ji atvyks – vėsinti, prie kūno dedant drėgnus rankšluosčius ar drabužius, jei įmanoma – įjungti kondicionierių. Kaip ir gelbstint nuo saulės smūgio, galima dėti ledo kirkšnių, pažastų, pakinklių srityje.

!Jokiu būdu negalima perkaitusio žmogaus staiga panardinti į vandenį ežere ar vonioje, kad nepakenktų staigūs dideli temperatūrų skirtumai.

Mėšlungis dėl karščio

Kitas didelio karščio sukeltas sutrikimas – raumenų traukuliai, mėšlungis. Dažniausiai kamuoja kojų ir pilvo raumenų spazmai, žmogus tuo metu labai prakaituoja. Jį taip pat būtina nunešti ar palydėti į vėsią patalpą, pamasažuoti raumenis.

Šilumos sukeltas išsekimas

Dar viena pavojinga būklė – šilumos sukeltas organizmo išsekimas.

Požymiai: nors aplink karšta, žmogaus oda būna šalta, jis labai gausiai prakaituoja, atrodo išblyškęs arba – priešingai – stipriai paraudęs. Gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas.

Šiuo atveju taip pat būtina nurengti drabužius, duoti žmogui gerti vandens mažais gurkšneliais ir kviesti medikus.

Visais atvejais vandens atsigerti nuo karščio nukentėjusiems žmonėms galima duoti tik mažais gurkšneliais su tam tikrais intervalais. Jokiu būdu neduoti vandens, jei žmogų pykina.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Šiomis ligomis sergantieji, prasidėjus karščiams, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytojais dėl rekomendacijų, kaip elgtis ir vartoti vaistus. Daliai širdies ligonių kenkia didelis vandens kiekis. Kaip elgtis, kai karšta, gerti daug skysčių ar jų vengti, žmogus turi pasitarti su savo gydytojais. Turėtų susirūpinti ir sergantieji hipertenzija bei vartojantieji vaistus nuo aukšto kraujospūdžio. Mat tvyrant dideliems karščiams kraujospūdis natūraliai mažėja, o jei žmogus įprastomis dozėmis vartos kraujospūdį mažinančius vaistus, jo kraujo spaudimas gali nukristi iki gyvybei pavojingos ribos. Su šeimos gydytojais ir kardiologais turėtų pasitarti ir išemine širdies liga sergantys asmenys.

Karštomis vasaros dienomis prakaituodamas žmogus praranda daug normaliai organizmo veiklai būtinų mineralinių medžiagų, netenkama ir vitaminų. Todėl ypač sveika gerti negazuotą mineralinį vandenį, valgyti kuo daugiau daržovių ir kuo mažiau mėsos. Tik taip padėsite savo širdžiai ir organizmui, kurie labai jautrūs mineralų netekimui.

"Veido" archyvas

Daugelį metų pagrindine visų odos pokyčių, kuriuos sukelia saulės spindulių poveikis, priežastimi buvo laikoma UVB spinduliuotė. Šiandien yra žinoma, kad daugumą odos pokyčių lemia UVA spinduliai, sudarantys daugiau kaip 90 proc. saulės spindulių. Jie veikia žmogų ištisus metus, nes prasiskverbia pro namų langus ir automobilių stiklus, debesis ir plono audinio drabužius. UVA spinduliai pasiekia gilesnius odos sluoksnius, o daugiau kaip 90 proc. UVB spindulių sugeria epidermis.

Švelnesnė ir plonesnė

Mažų vaikų oda labai skiriasi nuo suaugusiųjų odos. Mažylių iki trejų metų odos struktūra yra kitokia (praktiškai neturi barjerinės funkcijos): ji daug plonesnė, mažiau tampri, o ląstelių sistema laisvesnė. Kitokia ir mažylių hidrolipidinio sluoksnio sandara, galutinai neišsivysčiusios ir jų prakaito liaukos, nesusiformavę apsauginiai mechanizmai.
Dėl specifinės vaikų odos sandaros:

• vaikų oda greitai išsausėja, nes yra linkusi netekti daug vandens;

• organizmas prasčiau ginamas nuo kenksmingų išorinių veiksnių, tokių kaip UV spinduliuotė, nešvarumai, ligas sukeliantys mikroorganizmai;

• ant odos tepamos priemonės lengviau prasiskverbia į odos gilumą ir kitus sluoksnius.

Todėl vaikams būnant saulėje  gresia didesni pavojai tiek odai, tiek visam organizmui, palyginti su suaugusiaisiais:

• nudegimo saulėje pavojus – kartais užtenka pabūti saulėje penkiolika minučių, kad oda paraustų ar net atsirastų pūslių;

• didesnė saulės alergijos tikimybė – odos reakcija į saulę smulkių raudonų ir niežtinčių spuogelių bėrimu.

Kenksmingo saulės spindulių poveikio rezultatas gali būti ne tik paraudusi, nuberta, pūslėta, peršinti ir skaudama oda. Dažnai dėl šios priežasties atsiranda atskirų odos sluoksnių pažeidimų, kurių neįmanoma pašalinti.

Bėdų galima išvengti

Apie kenksmingą saulės poveikį mažylių odai prabilta paskutinį praėjusio šimtmečio dešimtmetį. Ano meto nuomones patvirtina ir pastarojo meto tyrimai. Jų duomenimis, dėl vaikystėje patirtų saulės nudegimų vėliau gali laukti ne viena bėda.

• Įvyksta DNR pakitimų (genetinės medžiagos, kurios yra kiekvienoje ląstelėje, taigi ir odoje), o tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Jei vaikas pernelyg dažnai būna saulėje, atskirose ląstelėse gali pradėti vykti mutacija. Sveiko suaugusio žmogaus organizmas turi įvairių apsauginių mechanizmų, leidžiančių atkurti arba atnaujinti DNR. Vaikų organizmo apsauginis mechanizmas dar nėra galutinai susiformavęs, o imuninė sistema nėra pakankamai veiksminga. Būtent dėl to DNR pokyčiai itin pavojingi ir gali turėti neigiamos įtakos sveikatai visą tolesnį vaiko gyvenimą. Laikui bėgant pažeistos odos ląstelės gali virsti vėžinėmis ir tapti odos vėžio priežastimi.

• Oda išsausėja arba, moksliškai kalbant, sumažėja lipidų odos tarpląstelinėje medžiagoje. Tiesioginė to priežastis – ultravioletiniai spinduliai. Vaiko oda sustorėja, tampa šiurkšti, labai jautri, praranda elastingumą ir šerpetoja, greitai sudirgsta, gali prasidėti uždegimai.

• Oda pradeda pernelyg anksti senti. Tam įtakos turi laisvieji radikalai, itin aktyvios deguonies dalelytės, kurios atakuoja beveik visas gyvų audinių sudedamąsias dalis. Užtenka pabūti saulėje 15–20 minučių – ir sulėtėja ląstelių regeneracija bei itin suaktyvėja tam tikrų fermentų, naikinančių kolageną, veikla. Procesai sudėtingi, bet padariniai paprasti – mažėja vaikų odos elastingumas.

• Pigmentų sutrikimai. Vienas UV spinduliuotės poveikio odai padarinių yra pigmentų pokyčiai, netolygi pigmentacija ir saulės sukelti odos spalvos pakitimai. Tamsių netolygių dėmių paprastai atsiranda ant vaiko veido, nugaros ir pečių, nes šios vietos dažniausiai veikiamos saulės. Taip pat pasitaiko, kad ant odos atsiranda šviesių, kartais beveik baltų dėmių. Šiuos pokyčius lemia melanino – pagrindinio odos pigmento – gamybos ir pasiskirstymo sutrikimai.

• Pasireiškia fotodermatozės, pvz., saulės dilgėlinė.

• Galimi piktybiniai odos pakitimai.

Po skėčiu slėptis negana

Kūdikiams ir mažiems vaikams saulėje būti pavojinga. Tiesioginis kontaktas su saule jau po kelių minučių gali baigtis bėda – jų odelė be galo švelni, todėl ji neapsaugos mažylio nuo ultravioletinių spindulių, ir šis gali labai nudegti, kartais net iki pūslių. Vaikų odoje yra mažai ląstelių, gaminančių melaniną, todėl jų odai, palyginti su suaugusiųjų, saulės nudegimai kelia didesnę grėsmę. Be to, kūdikius gali ištikti saulės smūgis, sukeltas perkaitimo.

Vyresni vaikai taip pat didesnę laiko dalį turėtų praleisti pavėsyje. Būtina pasirūpinti, kad vaikai būtų deramai aprengti ir liktų pavėsyje. Karštą vasaros dieną privalomas aprangos elementas yra galvos apdangalas. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad saulėtą dieną negalima išeiti iš namų. Jei elgiamasi protingai, galima ir netgi reikia naudotis gamtos teikiamais malonumais.

Visų vaikų, ypač mažylių, odą reikia papildomai saugoti priemonėmis, kurių sudėtyje yra UVA ir UVB filtrai – ne mažesnio nei 15 SPF apsaugos lygio. SPF lygis (15, 25, 30 ar 50)  parenkamas atsižvelgiant į vaiko odos tipą, saulės aktyvumą ir amžių. Apsauginės priemonės būtina patepti likus  20 minučių iki išėjimo į saulę. O dažniau maudantis ir ilgai būnant saulėje  atviras kūno vietas reikia tepti dažniau ir kruopščiau.

Naujas filtrų žymėjimas – apsaugos lygis

Siekdama užtikrinti klientų saugumą ir juos išsamiai informuoti, Europos kosmetikos, asmens higienos priemonių ir parfumerijos gamintojų asociacija COLIPA suvienodino nuo saulės saugančių priemonių ženklinimo SPF (apsaugos nuo saulės veiksnių) metodą. Dabar visi kosmetikos gamintojai privalo žymėti nuo saulės spinduliuotės saugančias priemones naujais filtrą rodančiais ženklais:

• mažiausia SPF vertė gali būti 15? (žemiausias apsaugos lygis);

• didžiausia SPF vertė gali būti 50+ (aukščiausias apsaugos lygis);

• ženklas SPF 50+ gali būti naudojamas, kai faktinė SPF vertė yra 60 ir didesnė.

Kaip taisyklingai naudoti priemonę su UV filtru

1. Jei ketinate būti saulėje, užsitepkite priemonės likus maždaug 20 min. iki išėjimo į lauką.

2. Priemonės su UV filtru tepkite gausiai – ant pakuotės nurodytai apsaugai užtikrinti plono sluoksnio nepakaks.

3. Tepkite kas 2–3 valandas arba kiekvieną kartą išsimaudžius.

Mažylių apsaugai – didžiausias dėmesys

Švelnią kūdikių ir mažų vaikų odą būtina labiau saugoti nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Todėl renkantis apsaugines priemones nuo saulės reikia atkreipti dėmesį į SPF apsaugos dydį (kad būtų ne mažesnis kaip SPF 30) ir į priemonės sudėtį įeinantį filtrą (kūdikiams ir labai mažiems vaikams tinka tik neutralūs mineraliniai titano ir cinko oksido filtrai, o vaikams nuo 2–3 metų – naujoviški mažiausią šalutinį poveikį turintys filtrai). Būtina prisiminti, kad kiekvieną kosmetikos priemonę sudaro daug įvairių sudedamųjų dalių, galinčių sukelti alerginę reakciją, todėl vaikams parinkite bekvapes, konservantų sudėtyje neturinčias hipoalerginės priemones, apsaugančias nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Prieš pradedant vartoti naują  priemonę verta išbandyti ant nedidelio odos plotelio ir įsitikinti, kad ji vaikui tinka. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar kosmetika su SPF apsauga tikrai skirta kūdikiams ir vaikams, ar turi patikimus sertifikatus ir įvertinimus.

Svarbu ir patogumas

• Losjoną ar emulsiją lengva paskirstyti ir po mažą, ir po didelį odos plotą.

• Kremas užtikrina patikimą nedidelių plotelių, kuriems reikia ypatingos priežiūros, apsaugą (pvz., veido).

• Purškiklį lengva naudoti, o tai itin svarbu, jei mažylis judrus ir kas kelias valandas jį reikia pagavus patepti. Tačiau purškiant daug priemonės jos patenka ne ant odos, o į aplinką, todėl jos daug prarandama. Taip pat purškiklis nelabai tinka veidukui tepti.

Pasirodė informacija apie neigiamą priemonių su UV filtrais poveikį Pasklido informacija, kad dauguma populiariausių priemonių nuo saulės gali pagreitinti odos vėžio atsiradimą, kaip to priežastis nurodoma jų sudėtis. Tokią naujieną pranešė portalas “aolnews.com”. Pasirodo, jei nuo saulės apsaugančios priemonės sudėtyje yra daug vitamino A ar jo darinių, tai paskatina piktybinių ląstelių vystymąsi ir   pagreitina odos vėžio plitimą. Rinkdamiesi priemonę nuo saulės atidžiau pastudijuokite jos sudėtį.

Šiemet pavasaris nelepino gausiais saulės spinduliais, todėl nenuostabu, kad vos saulei užkaitinus, žmonės taip ir traukia į gamtą, sodą ar paplūdimį. Kokia bus ši vasara – sunku prognozuoti, tačiau Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras primena, jog svarbu žinoti, kaip reikia elgtis karštą vasaros dieną.

Dideli karščiai ir neadekvatus elgesys jų metu gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“, nespėjęs adaptuotis. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.

Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padėtų gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną, bei išvengti rimtesnių fiziologinių ar morfologinių organizmo pakitimų. Karščio metu gyventojai nukenčia:
• dėl saulės smūgio;
• dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;
• dėl nudegimų.

Neretai saulės poveikis yra lydimas ir nudegimu: priimant saulės vonias, svarbu yra naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF). Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.

Žalingo saulės poveikio simptomai į kuriuos reikėtų neatidėliotinai reaguoti:
• aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
• odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
• galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
• stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
• troškulys;
• mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
• užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
• jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Rekomendacijos kaip sumažinti karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:
• Svarbiausia – tinkamai apsirenkite (venkite drabužių iš sintetinių audinių, ) patartina rengtis šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius);
• Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę (fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose);
• Gerkite dažniau nei troškina (geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį);
• Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą (daug vaisių ir daržovių, valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, venkite riebių maisto produktų).
• Nesineškite į paplūdimį greitai gendančių maisto produktų (pienas ir pieno produktai, mėsos gaminiai, žuvies produktai, konditerijos gaminiai su sviestiniu plikytu ir varškės kremais, vaisiniais pusgaminiais ar saldžiaisiais drebučiais.

Pirmoji pagalba ištikus šiluminiam smūgiui:
• Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
• Atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius;
• Vėdinkite nukentėjusįjį vėduokle, skepetaite, ventiliatoriumi ar kita po ranka pasitaikiusia priemone;
• Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
• Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
• Jei nukentėjusysis be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite (nes galite užkišti kvėpavimo takus), kvieskite medicinos pagalbą ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą;
• Dažnai saulės intensyvus veikimas į organizmą yra lydimas odos nudegimu. Tokiu atveju nudegimo vietą apdenkite drėgna skepetaite, o jei tokios galimybės neturite, tiesiog apriškite nudegimo vietą kuo švaresniu medžiagos gabalu;
• Jeigu nudegimas gilus, nudegė didelis odos plotas, pakilo kūno temperatūra, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius susirūpino vasarą aplink moterims skirtus paplūdimius slankiojančiais iškrypėliais.