Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, nuvykęs į Vokietiją autobusu, kovo 29 d. rado lietuviškai ir vokiškai ranka rašytus dokumentus su visais 20 aiškiai originalių parašų. Jie saugomi Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve.

Pernai „Veidas“ priminė Neprik-lausomybės Akto kelią į Vokietijos žiniasklaidą 1918 m. („Veidas“, 2016 m., nr. 44). Be abejo, tai buvo spaudai skirtas tekstas – veikiausiai mašinraštis be parašų. Remtasi Ingridos Jakubavičienės straipsniu „Jadvygos Chodakauskaitės-Tūbelienės visuomeninės ir politinės veiklos epizodai (1918–1940 m.)“ (http://www.istorijoszurnalas.lt).

1917 m. Lietuvos Taryba J.Chodakauskaitei skyrė sudėtingą užduotį – vykti į Berlyną ir ten vokiečių kalba leisti laikraštį „Das Neue Litauen“ (liet. „Naujoji Lietuva“), kuriame būtų skleidžiamos Lietuvos nepriklausomybės idėjos. Žurnalo teišėjo septyni numeriai, nes dėl J.Chodakauskaitės straipsnio apie vokiečių okupacinės valdžios siautėjimą Lietuvoje jis buvo uždarytas.

Dar svarbesnį vaidmenį Jadvyga suvaidino paskleidžiant Vokietijoje žinią apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. vasario 16 d. Pasinaudota vokiečių karo žurnalistu Oskaru Wöhrle. Petras Klimas atsiminimuose užsimena, kad tai vokiečių karo žurnalistas, rašęs laikraščiui „Zeitung der Zehnten Armee“ („Dešimtosios armijos laikraštis“), kuris prižadėjo jam perduotus keletą Akto nuorašų slapta nugabenti į Vokietiją ir išplatinti vokiečių laikraščiuose. Jadvyga vakare slapta iš spaustuvėje dirbusio P.Klimo paėmė keletą „Lietuvos aido“ egzempliorių su Vasario 16-osios aktu ir, saugodamasi vokiečių šnipų, kurie sekė visus su Antanu Smetona susijusius lietuvių veikėjus, perdavė juos O. Wöhrlei. Todėl vokiečiai, Vilniuje konfiskavę visą „Lietuvos aido“ tiražą su Nepriklausomybės Aktu, mažai ką telaimėjo. Po keleto dienų Lietuvoje pasklido žinia, kad apie Lietuvos nepriklausomybę jau pranešė keli stambūs Vokietijos laikraščiai.

Istorikas, žurnalistas Juozas Pajaujis cituoja J.Chodakauskaitės-Tūbelienės laišką jam: „Vokiečiai tada leido Vilniuje laikraštį „Zeitung der Zehnten Armee“, kurio vienas redaktorių buvo didelis Lietuvos ir lietuvių prietelius, elzasietis rašytojas Wöhrle. Atėjęs į Vilnių su vokiečių kariuomene, jis nepaprastai susižavėjo Lietuvos istorija ir lietuvių pasiryžimu atstatyti savo krašto nepriklausomybę ir buvo pasiryžęs mums padėti, kiek tik įmanoma. Savaime aišku, kad tarybos žmonės tuojau apie jį pagalvojo, kada reikėjo deklaraciją persiųsti į Vokietiją. Buvo sutarta, kad deklaracijos tekstas bus jam slapta pristatytas ir jis jį persiųs kuriuo nors būdu į Vokietiją. Kadangi tarybos žmonės vokiečiams buvo gerai žinomi ir galėjo būti sekami, tai buvo pasiūlyta man vieną vakarą susitikti su Wöhrle Lietuvių mokslo draugijos patalpose ir įteikti jam kalbamą dokumentą. Vieną raktą į Mokslo draugijos patalpas gavo ponas Wöhrle, kitą – aš. Jis turėjo nueiti į draugijos buveinę anksčiau ir laukti manęs neužžiebdamas šviesos ir užsirakinęs. Man įėjus su savo raktu, aš jam tamsoje įteikiau voką su deklaracijos tekstu ir pirmoji išėjau. O jis turėjo išeiti kiek vėliau. Už kelių dienų jis mums pranešė savo uždavinį įvykdęs.“

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą Vilniuje delegavo savo patarėją, tačiau laiške Lietuvos prezidentei pakartojo įsipareigojimą atvykti Vasario 16-ąją.

B.Komorowskis pranešė negalįs atvykti į Vilnių dėl suplanuoto vizito Slovakijoje. Tačiau dėl ligos Lenkijos vadovas atidėjo ir pastarąjį vizitą, turėjusį prasidėti ketvirtadienį.

“Lenkijos prezidento patarėjas Henrykas Wujecas (Henrykas Vujecas) atstovaus Lenkijos prezidentui šios šalies delegacijos sudėtyje Lietuvos gynėjų dienos 20-mečio minėjime”, – sakoma Lenkijos prezidento interneto svetainėje trečiadienį paskelbtame pareiškime.

Apie tai pranešta, kai prieštaringų vertinimų sulaukė Lenkijos sprendimas į Sausio 13-osios minėjimą deleguoti tik Lenkijos Seimo vicepirmininkę ir apie tai Lietuvai pranešti paskutinę minutę.

Neįvardyti Lenkijos pareigūnai naujienų agentūrai PAP teigė, kad taip siunčiamas politinis signalas Lietuvai dėl esą nevykdomų įsipareigojimų Lietuvos lenkų atžvilgiu, tačiau Lenkijos spauda sukritikavo tokį požiūrį, pabrėždama, kad Sausio 13-oji yra netinkama data demaršams.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys BNS trečiadienį patvirtino, kad šalies vadovė gavo laišką, kuriame B.Komorowskis dėkoja už kvietimą į Sausio įvykių minėjimą, tačiau praneša negalįs renginiuose dalyvauti dėl tarptautinių įsipareigojimų.

“Šie įvykiai reiškė Lietuvos kelio nepriklausomybės atkūrimo link pradžią. Taip pat paliko tvarų pėdsaką kuriant laisvę ir demokratiją mūsų Europos dalyje. Šie įvykiai buvo bendros lenkų “Solidarumo” ir lietuvių demokratinės opozicijos brolybės pavyzdys”, – sakoma B.Komorowskio laiške.

B.Komorowskis laiške taip pat atkreipia dėmesį, kad Sausio 13-osios minėjime jis yra dalyvavęs anksčiau eidamas Lenkijos Seimo maršalkos pareigas.

Lenkijos prezidentas taip pat patvirtino sutarimą, kad abu prezidentai kaimyninėse šalyse dalyvaus nepriklausomybės šventėse, kuriomis prisimenamas nepriklausomybės atkūrimas 1918 metais. Tai reiškia, kad B.Komorowskis į Vilnių turėtų atvykti šių metų vasario 16 dieną.

“Dėkoju Jums, ponia prezidente, už Jūsų dalyvavimą nacionalinės nepriklausomybės šventės lapkričio 11 d. Varšuvoje minėjime, patvirtinantį abipuses deklaracijas dėl bendro dalyvavimo mūsų valstybių nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais minėjimuose”, – rašoma laiške.