3 klausimai apie G.Steponavičiaus ir Liberalų sąjūdžio ateitį VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanui politologui prof. dr. Algiui Krupavičiui

– Generalinė prokuratūra, atliekanti tyrimą dėl politinės korupcijos, pranešė, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia manyti, jog Seimo narys Gintaras Steponavičius ne kartą bend-ravo su koncerno „MG Baltic“ vienu vadovų ir tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai finansuotas Liberalų sąjūdis (LS), paties G.Steponavičiaus fondas bei jo rinkimų kampanija. Ar G.Steponavičius, kuris pripažįsta, kad buvo susitikęs su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir prašė paramos, tačiau teigia, kad tai buvę skaidru ir teisėta, turėtų įsiklausyti į raginimus atsisakyti Seimo nario mandato?

– Tebesitęsiančioje byloje dėl vienos didžiausių Lietuvos korporacijų „MG Baltic“ santykių su LS G.Steponavičius buvo liudininkas, buvo specialusis liudininkas, o dabar, atrodo, tampa įtariamuoju. Manau, protingiausia būtų prašyti, kad Seimas panaikintų jo teisinę neliečiamybę, ir teisėsaugos institucijos galėtų dirbti nepriklausomai ir objektyviai. Bet Seimo vadovybėje formuojasi tendencija, kai parlamento nariams, kurie įtariami galimais neteisėtais veiksmais, siūloma apsvarstyti galimybę atsisakyti parlamentaro mandato. Tai buvo pasiūlyta Gretai Kildišienei, Mindaugui Basčiui, o dabar G.Steponavičiui. Tačiau politikai, žinodami konkrečias aplinkybes, turėtų patys apsispręsti, ar tai gera išeitis. Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Seime Eligijus Masiulis atsisakė mandato, kad mažiau problemų kiltų LS, o jis pats galbūt galėjo lanksčiau pasirinkti gynybos taktiką. G.Steponavičius turėtų įvertinti, ar jis turi daugiau negu pakankamai įrodymų ir argumentų, kad įrodytų savo tiesą. Jis taip pat turi įvertinti, kokios įtakos tai turės LS.

– Pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E.Masiuliui, dabar nemalonumų gali kilti G.Steponavičiui… Kokios įtakos tai turės LS?

– Yra viena gera žinia – artimiausi rinkimai bus tik 2019 m. pradžioje. Pernai gegužę kilus skandalui dėl tuomet partijai vadovavusio E.Masiulio, labai krito LS reitingai, bet iki rinkimų jie stabilizavosi ir net šiek tiek pakilo. Be abejo, jei lygintume jų galimybes iki skandalo ir po jo, rinkimai liberalams nebuvo sėkmingi, bet vertinant per skandalo prizmę jie pasiekė neblogų rezultatų. Dabar LS gali kristi veidu į purvą ir vėl pakilti, bet antrą kartą įrodyti savo tiesą bus sudėtingiau, nes kyla pagrįstų abejonių, ar „MG Baltic“ nefinansavo partijos veiklos, o tik vieną kitą politiką. Jei senoji taktika, kad partija niekuo dėta, nepasiteisins, gali tekti dar kartą keisti partijos vadovus ir atsinaujinus, beveik nuo balto lapo eiti pirmyn. Bet jie turi tam laiko, ir jeigu nekils naujų problemų, LS bent jau dabartines pozicijas ateityje gali išlaikyti. Tačiau artimoje perspektyvoje jų reitingas gerokai kris.

– Kokios įtakos tai turi visos šalies politinei sistemai ir visuomenės pasitikėjimui politinėmis partijomis?

– Tas pasitikėjimas yra vos keli procentai, todėl vienas kitas procentas žemyn ar aukštyn situacijos nepakeis. Pasitikėjimo partijomis krizė yra permanentinė, ilgalaikė ir kol kas jokių prošvaisčių iš jos išbristi partijoms nėra. Prieš Seimo rinkimus buvo matyti tendencija, kad ir dešiniuoju sparnu, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, ir socialdemokratais, kaip pagrindine kairiojo centro partija, rinkėjai buvo gerokai nusivylę. Tam tikros viltys, kad politika ir partijos gali būti kitokios, buvo siejamos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kol kas jos išlieka, bet ar jiems tas viltis pasiseks išlaikyti ir paversti didesniu pasitikėjimu politinėmis partijomis, šiandien per anksti spręsti.