A.Šileika, BFL nuotr.

Antradienį, vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje paskelbtas „Metų vadovas 2016“. Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamo savaitraščio „Veidas“ konkurso septynioliktuoju laureatu tapo vienos didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Jam įteiktas „Metų vadovo“ diplomas ir skulptoriaus Arvydo Ališankos skulptūra „Petras Vileišis – verslininkas švietėjas“.

„Metų vadovas 2016 A. Šileika vadovauja daugiau kaip 1800 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių skirtingose įmonėse, kurios specializuojasi laivų statybos, remonto ir modernizavimo, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrenginių gamybos, uosto krovos darbų, inžinerinio projektavimo ir kitose srityse.

„Vadovauti stambiai įmonei, o juo labiau įmonių grupei yra didelis iššūkis. Be to, „Vakarų laivų gamyklos“ apyvarta labai didelė ir nuolat didėja, o pelnas taip pat auga“, – akcentavo komisijos, rinkusios Metų vadovą, narys mokslininkas ir verslininkas, pirmųjų savaitraščio ,,Veidas“ ,,Metų vadovo“ rinkimų laimėtojas, UAB  „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis. Metų vadovą rinkusioje komisijoje taip pat dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Antrą vietą šiemet komisija skyrė ultrasparčiųjų optinių prietaisų gamintojos UAB Mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ direktoriui dr. Algirdui Juozapavičiui. Trečioji vieta šiemet atiteko elektronikos gamybos ir inžinerinių paslaugų įmonės UAB „Kitron“ generaliniam direktoriui Mindaugui Šeštokui. Ketvirtą– penktą vietas „Metų vadovo 2016“ konkurse komisija šiemet skyrė „NFQ Technologies“ vadovui Pauliui Insodai ir AB „Freda“ generaliniam direktoriui Antanui  Ėmužiui.

Metų vadovas 2016

Daugiau apie Metų vadovo rinkimus

Savaitraščio „Veidas“ Metų vadovo rinkimuose šiemet varžėsi vienuolikos įmonių vadovai. Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą, socialinę atsakomybę ir kt.

Ankstesni „Veido“ rengiamo konkurso Metų vadovas nugalėtojai:

2015 m. UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas

2014 m. UAB „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys

2013 m. ,,Tele 2‘‘ generalinis direktorius Petras Masiulis

2012 m. ,,Thermo Fisher Scientific‘‘ Vilniaus padalinio generalinis direktorius Algimantas Markauskas

2011 m. „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas

2010 m. „Garlita“ generalinis direktorius Juozas Martikaitis

2009 m. „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis

2008 m. „Hnit-Baltic“ direktorius Linas Gipiškis

2007 m. „Sanitas“ įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas

2006 m. „Teltonikos“ generalinis direktorius Arvydas Paukštys

2005 m. „Eksma“ grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis

2004 m. „Nemuno bangos“ grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas

2003 m. holdingo „Libra“ grupės prezidentas Tomas Juška

2002 m. koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus

2001 m. „Pieno žvaigždžių“ grupės prezidentas Julius Kvaraciejus

2000 m. „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis

VEIDO dovanos

Dėkojame savo skaitytojams už mintis apie mūsų žurnalą. Daugelis „Veidą“  vadina kokybišku, analitišku, rimtu, įdomiu. Ačiū jums, kad mus vertinate. O trims iš jūsų padovanosime ketvirčio prenumeratą!

Pateikiame kai kuriuos jūsų komentarus apie „Veidą“ .

„Veidą“ skaitau, nes norisi kokybiškos žiniasklaidos.“

Stasys

„Skaitau, nes tai yra rimtas analitinis žurnalas, kurių pas mus nėra daug. Ačiū, kad esate.“

Rimvydas

„Skaitau, nes tai vienintelis žurnalas, kai galiu susikaupti ir sužinoti įdomių dalykų.“

Ramunė

„Skaitau šį žurnalą todėl, kad tai yra įdomus, rimtas ir tikras žurnalas, vertas dėmesio ir pagarbos už savo kokybišką turinį.“

Brigita

„Skaitau, nes be galo įdomiai pateikiamos įvairios temos. Kartais netgi ne taip, kaip kituose žurnaluose. „Veidas“ turi savo veidą.“

Aldona

„Vertinu kokybišką žiniasklaidą.“

Irma

„Labai įdomus ir informatyvus žurnalas. Mėgstu šį žurnalą, nes nėra bereikalingų išvedžiojimų, o tik aktuali ir dominanti informacija.“

Miglė

„Man patinka šis žurnalas taip, kaip gūsis gaivaus oro.“

Zita

„Šį žurnalą skaito mano vyras, nors ir aš kartais pavartau. Įdomus, nors ir gana „sunkus“, bet atsiplėšti nuo buities darbų tikrai padeda. Vyras nuolat jį parsineša iš bibliotekos.“

Nijolė

„Skaitau, nes šis žurnalas savaitinis, profesionaliai pateikiantis naujausias aktualijas.“

Tautvydas

„Rimtesnis už kitus, bet ne per daug.“

Vaida

"Veido" prenumerata

„Veido“ prenumerata 2017-iesiems įsibėgėja, o šiemet jums dovanojame ir solidžią nuolaidą: 29 eurus, kuriuos sutaupysite visiems metams sau ar savo artimiesiems užprenumeravę vienintelį Lietuvoje analitinį savaitraštį.

Žurnalas, kuris kitais metais švęs 25 metų sukaktį, jums kas savaitę žada daugybę analitinių straipsnių, pokalbių, įžvalgų, diskusijų, reitingų.

Kiekviename numeryje pristatysime Jums aktualius straipsnius politikos, ekonomikos, švietimo, visuomenės, kultūros temomis.

Mūsų kolektyvas dirbs tam, kad pažvelgtų giliau ir pamatytų daugiau, o savo įžvalgomis pasidalintų su Jumis. Nes Mums ir Jums Ne Tas Pats.

Priminsime, kad savaitraštį „Veidas“ prenumeratoriai į savo pašto dėžutes gauna kiekvieną trečiadienį, o skaitmeninis „Veidas“ į elektroninio pašto dėžutes jį užsisakiusiems atkeliauja dar anksčiau – antradienį vakare.

UŽSIPRENUMERUOTI „VEIDĄ“ GALITE ČIA.

Jei turite klausimų dėl prenumeratos, maloniai prašome susisiekti su mumis el.paštu: prenumerata@veidas.lt arba telefonu 8 (5) 2649434

Naujausią savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Atlikome apklausą norėdami sužinoti, kaip ir kur Jūs skaitote „Veidą“. Paaiškėjo, kad dauguma apklausos dalyvių (45 proc.) „Veido“ straipsnius skaito internete, 23 proc. skaitytojų žurnalą perka, tiek pat skaito jį darbe ar bibliotekoje.

Tačiau prenumeruoja „Veidą“ tik mažiau nei kas dešimtas apklausos dalyvis.

Tad kviečiame tapti „Veido“ prenumeratorių bendruomenės nariais ir užsisakyti leidinį ar elektroninę jo versiją kitiems metams.

Apklausa

Juk prenumerata yra vienas pagrindinių „Veido“ pajamų šaltinių, būtent iš šių lėšų apmokamas žurnalistų darbas, t.y., straipsniai, tyrimai ir reitingai.

Žinoma, kiekvienas gali pasirinkti, kaip jam patogiau skaityti „Veido“ turinį, bet jei nebus prenumeratorių, nebus ir už ką kurti turinio.

O juk mums ir Jums #NeTasPats

„Veido“ žurnalą užsiprenumeruoti galite ČIA

Dėl eVeido ar kitais su prenumerata susijusiais klausimais kreipkitės el.paštu prenumerata@veidas.lt

Veido istorija

1992-aisiais, kai buvo priimta Lietuvos Konstitucija ir įvyko pirmieji Seimo rinkimai, kai Barselonos olimpinėse žaidynėse nuskambėjo Lietuvos himnas, kai atsirado „vagnorkės“ (pereinamoji Lietuvos valiuta) ir maisto produktai kasdien brangdavo po keliskart, kai klestėjo Gariūnai ir prekyba metalais, kai „Coca-Cola“ skardinė kainavo dolerį, o didžiausias atlyginimas, kurį gavo tuometis Vyriausybės vadovas Aleksandras Abišala, buvo 37,5 dolerio, kai 30 proc. vilniečių negalėjo susimokėti už komunalines paslaugas, o 78 proc. Lietuvos gyventojų guodėsi žiūrėdami serialą „Ir turtuoliai verkia“, tada, spalio 15-ąją, gimė „Veidas“ – pirmasis analitinis savaitraštis Baltijos šalyse.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Nuo pirmojo „Veido“ numerio viršelio į skaitytoją žvelgė Lietuvoje apsilankiusi Švedijos karališkoji pora. Vėliau – „Veido“ viršelio verta olimpinė svajonių komanda, nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinė, nugalėjusi Rusiją, ir daugiausiai apie to meto nuotaikas pasakantis šūkis „Better Dead than Red“ („Geriau lavonas negu raudonas“). Maestro Stasys Povilaitis „Veido“ viršelyje patvirtino nenorintis būti pirmas, tik siekiantis būti reikalingas. O Naujųjų metų išvakarėse skaitytojams „Ilgiausių! Laimingų! Vaisingų!“ nuo šventinio stalo linkėjo Ingridos ir Arvydo Sabonių šeima.

„Veidas“, kuriam #NeTasPats, 24 metus į svarbiausias valstybės gyvenimo sritis žvelgė giliau. Pasirodęs likus dešimčiai dienų iki pirmųjų 1992 m. Seimo rinkimų, „Veidas“ pirmiausia žvelgė giliau į valstybės kūrimą – iki valdymo tada dar buvo toli.

Antrajame numeryje, prieš pat Seimo rinkimus, „Veidas“ imasi skaitytojui aiškinti rinkimų reikšmę ir galimas pasekmes. Svarbiausias numerio rašinys – viršelio tema „Nomenklatūros ruduo“. Pirmasis „Veido“ vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas skaitytoją nuveda į neaiškiai, bet greitai įgyto ar skubiai pastatyto Brazauskų šeimos turto – privatizuotų butų, dukterų namų ir žentų sodybų kiemus. Pakeliauti po gražiausias Lietuvos vietas, apžiūrėti ką tik iškilusių sodybų ar tebestatomų namų „Veidą“ tąkart paakino rudenį prieš pat rinkimus išleista Algirdo Brazausko knyga „Lietuviškos skyrybos“. Greičiau ne pati knyga, bet skyrelis apie nematomą valdžios pusę, kuriame atviraujama apie paskutines kapeikas ir tariamą nomenklatūros neegzistavimą: menkas algeles, skanesnį maistą Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komiteto valgykloje tik prieš Kalėdas, silkę bufete – tik prieš Kūčias ir t.t.

Nereikia nė sakyti, kad „Veide“, kuris nuo pat pradžių nestokojo nei kritiško požiūrio, nei aštrios plunksnos, toks iliustruotas reportažas tapo kartu ir knygos recenzija, kurioje atskiro aptarimo sulaukė pareiškimai apie esą tylią, visuotinę ir kitokią teigiamą LKP rezistenciją.

Veidas Nr. 2

Iš kito puslapio žvelgia Čekijos prezidentas Václavas Havelas. Svarstydamas apie „Valdžios pagundas“ V.Havelas reabilituoja politiką, bet ne jos dalyvius: „Meluoja visi, tvirtinantys, kad politika yra nešvari. Tiesiog politika yra darbas, kuriam dirbti reikalingi ypatingai švarūs žmonės, nes politikoje ypač lengva moraliai susitepti.“

Kaip ir pasitaiko priešrinkiminiu laikotarpiu, antrajame „Veido“ numeryje yra ir „politinės reklamos“: Pabaltijo Darbo Raudonosios Vėliavos Geležinkelio apygardoje kandidatuoja Juozas Erlickas, kurį iškėlė KGB. Nepriklausomybės aikštėje gimęs kandidatas anketoje nurodo, kad nuo 1990-ųjų kovo 11-osios priklauso optimistiniam judėjimui „Už KGB agentų legalizavimą“, jo išsilavinimas – moka sukti sąnarius, traukti dantis, durimis priverti pirštus, dargi ieško simpatiškos 18–55 metų amžiaus agentės.

Priešrinkiminio numerio pirmame puslapyje Vidmantas Valiušaitis visai rimtai primena, jog per pustrečių nepriklausomybės metų padaryta labai daug, bet ne tiek, kad negrįžtamai būtwwų įtvirtinta „restitucinė“ koncepcija (Romualdas Ozolas įvardijo dvi valstybės atkūrimo koncepcijas – restitucinę ir evoliucinę): „Tai, kas pasiekta nepaprasto atkaklumo ir net aukos kaina, tebėra labai trapu ir gana nepastovu. Todėl sekmadienį įvyksiančiuose rinkimuose Lietuvos žmonės turės lemtingai nuspręsti – kurią valstybės ugdymo kryptį tęsti toliau?“

Rinkimai įvyko, 44 proc. balsų surinko Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), buvusi LKP. Ginas Dabašinskas po rinkimų išėjusiame „Veide“ svarsto apie „Istorijos tylą“ ir konstatuoja, kad per trejus metus Lietuva tapo valstybe, bet ne piliečių visuomene. Ar po 24 metų mes pasikeitėme?

Puslapio apačioje, „Savaitės sentencijų“ skiltyje, spausdinama prof. Vytauto Landsbergio mintis: „Palinkėkime verčiau vieni kitiems ramybės ir protingesnių laikų.“

Veidas Nr. 4

Po LDDP pergalės „Veidas“ nagrinėja dešiniųjų pralaimėjimo priežastis. Straipsnio autorius Kostas Malinauskas pastebi, kad, viena vertus, LDDP-LKP, per ilgus savo valdymo dešimtmečius išugdžiusi užguitą žemo lygio, vergiškos dvasios visuomenės dalį, ir toliau puikiai valdė jos sąmonę, žinojo, ko reikia eiliniam žmogui. Kita vertus, dešinieji per mažai dėmesio skyrė ekonominiam stabilumui, žmonių ekonominei gerovei, nors tokia ekonominė situacija buvo ne tik Lietuvoje, juk smukimas – SSRS ekonominio kracho išraiška.

1992-aisiais „Veidas“ nekritikavo rinkėjų valios, nes „tautos valia, pareikšta rinkimų metu, yra neapskundžiama“ ir pati tauta turi įsitikinti savo sprendimo teisingumu. Daugiau – jokio sielvartingesnio apmaudo.

Kažin ar verta ieškoti paralelių tarp pirmųjų Lietuvos Seimo rinkimų, įvykusių iškart po „Veido“ gimimo dienos, ir šių, prieš pat „Veido“ 24-erių metų sukaktį. Žinoma, panašumų rasti galima. Ir tada, ir dabar – dvi ryškiausios politinės jėgos, kalbos apie reformų būtinybę ir „tobulintinus“ dalykus. Bet juk „Veidas“ dar 1992-aisiais diegė, kad rinkėjo valia – nekritikuojama, demokratijos kelias – vingiuotas, pozicijos ir opozicijos nesutarimai – normalus dalykas.

Veidas Nr. 12

Kaip, likus kelioms dienoms iki 1992 m. Seimo rinkimų, „Veide“ vylėsi V.Valiušaitis, svarbiausia, kad 1992 m. Seimas sudėtų valstybės pamatus: „Tada jau nebūtų taip svarbu, jei eiliniuose Seimo rinkimuose į valdžią ateitų „ne ta“ politinė grupė. Svarbiausia, kad būtų sukurta Lietuvos valstybė, kurioje, Australijos lietuvių rašytojo Pulgio Andriušio žodžiais, nebūtų gėda dirbti saugume.“

Taigi, 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos saugume dirbti ne gėda, o „Veidui“ – ir toliau #NeTasPats, kur kas vyksta ir kur eina mūsų valstybė.

Skaitykite „Veidą“ ČIA. Jis su Jumis jau 24 metus.

A.Brazauskas

Vartant pirmąjį „Veido“ numerį, kuris pasirodė prieš 24 metus, akis užkliuvo už vieno tada dar jaunyvo žurnalisto samprotavimo: „Normalioje valstybėje ketvirtoji valdžia ypatinga tuo, kad jai išlaikyti nereikia valdžios pinigų. Manau, kad net ir baisiausios infliacijos sąlygomis piliečiai pirks laikraščius ir žurnalus, jeigu jie rašys tiesą.“

Arūnas BRAZAUSKAS

Citatoje išsakyta tezė yra vadovėlinė tiesa, suformuluota dar burlaivių epochoje. Taip – faktai yra prekės kaip bulvės. Jais prekiaujama konkurencinėje aplinkoje. Išlošia tie, kurie teisybę praneša greičiau, tiksliau, su mažesne savikaina. O pastaroji priklauso ir nuo to, kiek kalbos tvarkytojų tikrina pranešimą apie faktą.

Per ketvirtį amžiaus nuo to parašymo įvyko gausybė permainų. Minėtas žurnalistas liovėsi rašyti ranka ir galutinai prijunko prie kompiuterio. Redakcijose išnyko mašininkės. Tai gal ir nedidelis nuostolis, tačiau masiškai išnaikintos kalbos tvarkytojos. To pasekmė – nenorminė kalba tapo norma, jeigu nuokrypiu nuo normos laikysime elementarias rašybos klaidas.

Žvelgdami į dramatiškas permainas žiniasklaidos sferoje turėtume liūdnai pripažinti, kad faktai kaip prekė niekur neišnyko, tačiau teisybės paklausa mąžta. Tiksliau, ją sunku pelningai parduoti. Užtat lengva parduoti dirgiklius – kartais prasimanymus, kartais faktus, nuo kurių skaitytoją, klausytoją, žiūrovą ištinka svaigulys, kartais žagsulys. Nemažai dirgiklių žeria propaganda. Būtent toks jos tikslas – po kiekvieno pliūpsnio turi pasigirsti vartotojo žagt.

Po tokio konstatavimo galėtų būti daugtaškiu pažymėta pauzė… Vis dėlto pauzės nepavyksta ilgai tęsti. Prie tikrų ar įsivaizduojamų permainų reikėtų priskirti tai, kad plūsta daugybė faktų apie tikrovę, kurios niekas negali dorai įvertinti, juolab tų vertinimų pagrindu numatyti ateitį.

Kokios bus „Brexit“ pasekmės? Ar Donaldo Trumpo galimas valdymas bus katastrofa? Kaip keisis Europos Sąjunga? Aišku tik viena: ar įžvalgos bus pateiktos kaip iš faktų išsunkta teisybė, ar kaip žagt seka, už žiniasklaidos paslaugas vis tiek reikės mokėti.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

10-ajame savaitraščio „Veidas“ numeryje žurnalistės Aušra Lėka ir Jūratė Kiliulienė Kovo 11-osios proga aprašė pilietiškiausius Lietuvoje žinomus žmones. Apie juos skaitykite tekste „Kovo 11-osios piliečiai“.

Savaitės interviu – su žydų kilmės iš Vilniaus kilusiu žurnalistu Samu Yossmanu, šiuo metu gyvenančiu ir rašančiu Londone — „Samas Yossmanas: „Internacionalą komunistams pakeitė multikultūriškumas“.

Naujausiame numeryje rasite ir Arūno Brazausko straipsnį „Vilniaus politinio kino pavasaris: operacija „Jubiliejus“. Žurnalistas Arūnas Milašius tekste „Privati kariuomenė iš Lietuvos“ aprašo “sėkmės karius”, kurie dirba Afrikoje ir Indijos vandenyno regione.

10-ajame „Veido“ numeryje taip pat skaitykite Jurgitos Laurinėnaitės-Šimelevičienės rašinį apie kadaise garsius ir šiandien jau pamirštus prekių ženklus — „Į užmarštį grimztantys prekių ženklai“ ir Renatos Baltrušaitytės pokalbį su garsiosios skulptūros „Vamzdis“ autoriumi, skulptoriumi Vladu Urbanavičium.

Užsienio aktualijas pristato Dovaidas Pabiržis tekste — „Iš kur išdygo naujasis Latvijos premjeras Maris Kučinskis?“ ir Rima Janužytė rašinyje „Kriminalinė Ramzano Kadyrovo Čečėnija“.

Savaitraštis “Veidas” prekybos vietose pasirodys šią savaitę anksčiau – ne penktadienį, o ketvirtadienį. Tačiau jau dabar galite įsigyti žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

9-ajame savaitraščio „Veidas“ numeryje žurnalistė Inga Necelienė bando atsakyti į klausimą, kodėl sporto treneriai tokie emocingi? Apie tai skaitykite rašinyje — „Kodėl treneriai tokie nenormalūs?“.

Naujausiame numeryje rasite savaitės interviu su Vilniaus vyr. narkologu — „Narkologas E.Subata: „Valstybė serga alkoholizmu“. Vidaus politikos aktualijas nagrinėja Aušra Lėka, tekste „Didžiausias, bet mažiausiai tvarus Juro Poželos privalumas“, Gabija Sabaliauskaitė „Mokytojų algų pyragas ir trupiniai “ ir Arūnas Brazauskas rašinyje „Migrantai ES ir naudingi idiotai Lietuvoje“.

9-ajame „Veido“ numeryje taip pat rasite Arūno Milašiaus rašinį „Valdžia ir verslas – skirtingais eksporto keliais“, Dovaido Pabiržio tekstą „Lietuviškų mokslo žurnalų burbulas“  bei Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės rašinį apie sėkmingą ūkininką  — „Agurkų – į Ramygalą, pas Salviną“.

Užsienio aktualijas pristato Rima Janužytė rašinyje: „Šaltasis Arkties karas tirpdo ledus“.

Savaitraštis “Veidas” prekybos vietose pasirodys penktadienį, bet jau dabar galite įsigyti žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2016-m arba užsisakyti “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Naujame savaitraščio „Veidas“ numeryje žurnalistė Gabija Sabaliauskaitė rašo apie Feisbuke karaliaujančius politikus — „Feisbuko meras, Vėsaitė ir vaiduokliai“.

Šiame numeryje rasite reportažą iš Suvalkų — „Vasario 16-oji, Suvalkų šturmas“. „Prezidentė ragino Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai, bet aš, o kaip vėliau paaiškėjo – ir daugybė kitų lietuvių, šventės dieną pajudėjome į Suvalkus. Aš ir tūkstančiai lietuvių vykome apsipirkti“, — rašo žurnalistas Evaldas Labanauskas. Šios savaitės “Veido” numeryje Jūratės Kiliulienės pateikia reportažą iš Rusnės —  „Rusnės gyventojai naudą spaudžia ir iš potvynio“.

8-ame „Veido“ numeryje skaitykite ir Arūno Brazausko tekstą apie ES paramą „ES parama – galvosūkis, kuris pripildo kišenę“. Pradinio ugdymo Lietuvoje padėtį apžvelgia Aušra Lėka rašinyje — „Mokytoja, ar mano Jonukas išvalgė visą sriubą?“.

Naujame „Veido“ numeryje taip pat ieškokite Arūno Milašiaus rašinio apie tai kiek uždirba knygų autoriai Lietuvoje — „Knygų rašymu gyvas nebūsi“. Apie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos idėją rašo autorė Rima Janužytė „Didžioji Britanija kaip Europos migrena“.

Prekybos vietose savaitraštis “Veidas” pasirodys penktadienį, bet jau dabar galite nusipirkti žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2016-m arba užsisakykiti “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

7-asis savaitraščio „Veidas“ numeris skirtas Lietuvos mokslo švyturiams. „Veide“ kalbinami ir aprašomi Lietuvos mokslininkai, šįmet pelnę savaitraščio „Mini Nobelius“. Apie bendrą mokslo padėtį Lietuvoje rašo Aušra Lėka rašinyje „Mokslo tyrimams kitur dosnesnis verslas, o Lietuvoje – valdžia“.

Naujausiame numeryje rasite ir Alfredo Bumblausko pasikalbėjimą su kunigaikščiu Maciejumi Radziwiłłu iš Varšuvos.

Kaip atskirti gerą mokytoją ar gimnaziją? Nuo ko priklauso geri egzaminų rezultatai ir mokslo kokybė? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žurnalistės Gabijos Sabaliauskaitės rašinyje apie Lietuvos gimnazijas — „Kuri šalies gimnazija gera? “.

Naujame „Veido“ numeryje taip pat rasite Renatos Baltrušaitytės tekstą, pristatantį kitą savaitę Vilniuje vyksiančią knygų mugę.

Savaitraštis “Veidas” prekybos vietose pasirodys penktadienį, bet jau dabar galite įsigyti žurnalo elektroninę versiją internetehttp://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

6-jame savaitraščio „Veidas“ numeryje žurnalistė Aušra Lėka nagrinėja nuvilnijusį sveikatos apsaugos ministrės skandalą. Sveikatos apsaugai valstybės pinigų taip trūksta, kad sveikatos apsaugos ministrė nerado kitos išeities, kaip investuoti ne į mediciną, o tiesiogiai į Dievą. Bet Dievo užtarimo nesulaukė nei dievobaiminga ministrė, kuriai teko atsistatydinti, nei dievobaiminga ligoninė, kurią krato specialiosios tarnybos. Apie tai skaitykite A. Lėkos rašinyje „Politinių savižudžių ministerija“.

Naujausiame numeryje rasite savaitės interviu su vyriausiuoju Vilniaus kriminalistu Antoniu Mikulskiu — „Darbo laiko neskaičiuoju“. Daugybę apdovanojimų už nuopelnus Vilniui gavęs komisaras tarnaudamas miestui tarsi atsidėkoja už visas jam suteiktas prigimtines dovanas.

6-ame „Veido“ numeryje rasite rašinį skirtą iškiliam Lietuvos ir JAV diplomatui, žurnalistui, visuomenės veikėjui, teisės mokslų daktarui Vytautui Dambravai atminti. Eidamas 96-uosius metus V.Dambrava po sunkios ligos mirė JAV.

Naujame „Veido“ numeryje taip pat ieškokite Arūno Brazausko rašinio apie valstybės valdomas įmones — „Vištos, kurios nededa kiaušinių“ bei Dovaido Pabiržio teksto apie viduriniąją klasę — „Trapus trečdalis tarp turtingųjų ir vargšų“

Užsienio aktualijas pristato Rima Janužytė rašinyje: „Ar V.Putinas suvilios Europos žydus?“.

Prekybos vietose savaitraštis “Veidas” pasirodys penktadienį, bet jau dabar galite įsigyti žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2016-m arba užsisakyti “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" viršelis

3-iame šiemet savaitraščio „Veidas“ numeryje žurnalistė Aušra Lėka apžvelgia lietuviškų TV kanalų transliuojamą rusišką produkciją.  Jai propaguoti Lietuvos televizijos darbo dienomis skiria per 26 valandas, kai kurios – apie pusę savo eterio laiko.

Savaitės interviu su – JAV žmogaus teisių ekspertu, McCaino instituto direktoriumi Davidu J.Krameriu— „Davidas Krameris: „Rusijos propagandos kanalus reikia uždaryti“.

3-iame „Veido“ numeryje tai pat ieškokite Dovaido Pabiržio rašinio „Emigracijos stigma rūke“. Palyginti su 2014-aisiais, pernai emigrantų pagausėjo 9,9 tūkstančio, o iš viso Lietuva pernai neteko maždaug Jonavos miesto ir metus baigė turėdama 32,7 tūkst. mažiau gyventojų nei metų pradžioje.

Ekonomikos prognozes apžvelgia Arūnas Brazauskas straipsnyje „Ketvirtoji pramonės revoliucija ir trečioji krizės banga“. Sausio 20-ąją, kaip įprasta, Šveicarijos kalnų kurorte Davose prasidėjo Pasaulio ekonomikos forumas. Jo tema – naujoji pramonės revoliucija. 2016-ųjų pradžia pasaulio biržose – nykiausia per pastarąjį dešimtmetį.

Naujausiame numeryje taip pat pristatomas Lenkijos miestas Vroclavas, šiais metais tapęs Europos kultūros sostine —  „Besijuokianti Europos kultūros sostinė: keturios Vroclavo istorijos“ ir daug kitų įdomių bei aktualių straipsnių.

Savaitraščio “Veidas” naujasis numeris pasirodys prekybos vietose penktadienį, bet jau dabar galite įsigyti žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.